Civilinė byla Nr. e2S-196-440/2025

        Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00666-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.4.4; 3.1.12.5; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.2.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerduva ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-131-588/2023 pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-131-588/2023 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. Mazalienės firmai „Gerduva ir Ko“, tretiesiems asmenims A. Z. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SportIn grupė“ dėl 2021 m. balandžio 22 d. deklaracijos apie statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio, jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą Nr. 1 panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti atliktą teisinę registraciją, kuri buvo užbaigta teismui patvirtinus bylos šalių pasirašytą taikos sutartį.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) teismo prašė panaikinti 2021 m. balandžio 22 d. deklaracijos (toliau – Deklaracija) apie statinio, jo dalies, patalpos paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą, kurią tiesiogiai valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateikė atsakovė L. Mazalienės firma „Gerduva ir Ko“ ir kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę (statytoją) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu išregistruoti Deklaracijos pagrindu atliktą pastato – gyvenamojo (vieno buto) namo, adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad inspekcijos specialistas 2022 m. sausio 31 d. užregistruoto skundo dėl galimai savavališkos statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko atsakovė 2021 m. balandžio 22 d. deklaracijos patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pateikta Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų.

2.       Atsakovė L. Mazalienės firma „Gerduva ir Ko“ atsiliepime į ieškinį su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nėra statytoja, nes statinį pirko jau pastatytą iš pardavėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SportIn grupė“, kuri kartu yra ir nekilnojamo turto vystytoja. Už ieškinyje nurodytas aplinkybes apie pastato išorinės sienos padidinimą nukrypstant nuo projekto ir terasos statybą, neturint statybą leidžiančio dokumento, atsakingi yra pastato statytoja UAB „SportIn grupė“ ir statybos techninis prižiūrėtojas A. Z.. Ieškinyje minimos terasos yra pastatytos kartu su gyvenamuoju namu pagal statybos projekto „A“ laidą, todėl nėra atskiri nauji statiniai. Kadangi šių terasų laikančios konstrukcijos yra susietos su namu – atremtos į jį, terasos nelaikytinos nei atskiru, nei nauju statiniu, todėl statant terasas nebuvo taikomas reikalavimas turėti atskirą jų statybą leidžiantį dokumentą. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą nėra pasisakyta apie terasas, o minimas tik gyvenamas namas, kaip vientisas statinys.

3.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta 2023 m. rugsėjo 20 d. taikos sutartis.

4.       Ieškovė teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-131-588/2023, kadangi atsakovė nevykdo Taikos sutarties sąlygų. Pagal Taikos sutartį atsakovė įsipareigojo per 9 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pertvarkyti pastato (gyvenamojo (vieno buto) namo, adresu, (duomenys neskelbtini)) projektinę dokumentaciją, ir jei reikia – inicijuoti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų koregavimo veiksmus, ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, tokiu būdu užtikrinti pastato, įskaitant ir prie jo esančios terasos, statybos pažeidimų pašalinimą (Taikos sutarties 3 punktas). Taip pat taikos sutarties 6 punkte numatyta, jog tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdys taikos sutarties 3 punkte numatytų veiksmų, atsakovė įsipareigoja per 3 mėn. terminą pertvarkyti pastatą ir nugriauti prie jo esančią terasą taip, kad nebūtų jokių nukrypimų nuo galiojančio statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 28600210, vykdomąjį raštą pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-131-588/2023 patvirtintos Taikos sutarties 3 ir 6 punktus.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismo patvirtintos taikos sutarties įsipareigojimų iki šiol neįvykdė. Patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis nustatyta, kad atsakovei naujas statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas. Inspekcija 2024 m. lapkričio 14 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad atsakovė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų nustatytu terminu neįvykdė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Gerduva ir Ko“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį – atnaujinti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą ir šį prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka; tuo atveju, jei bus nustatyta, kad atsakovė netinkamai suprato Taikos sutarties 3 ir 6 punktuose nurodytų terminų pradžios ir pabaigos terminų skaičiavimo sąlygas, atidėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punkto nurodytų atsakovės įsipareigojimų įvykdymą vienerių metų terminui. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 

7.1.                      Atsakovės atstovavimo santykiai su advokatu O. M. pasibaigė įsiteisėjus teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Dėl šios priežasties atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie teismo nustatytą įpareigojimą pateikti atsiliepimą. Advokatas nebeatstovavo atsakovei. Tačiau susipažinęs su ieškovės prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), advokatas susisiekė su buvusia kliente. Informavo apie teismo priimtus procesinius dokumentus. Sužinojo, kad atsakovė buvo reorganizuota iš individualios įmonės į UAB „Gerduva ir Ko“. Jos savininkai ir vadovai buvo išvykę į užsienį. Iki jų grįžimo į Lietuvą 2024 m. gruodžio 4 d. įmonėje nebuvo galimybės priimti sprendimų dėl atstovavimo sutarties sudarymo. Dėl šios priežasties reikalingų procesinių dokumentų parengimas ir pateikimas teismui negalėjo būti atliktas. Atsakovės atstovavimo sutartis sudaryta tik 2024 m. gruodžio 4 d., tuomet kai skundžiama nutartis jau buvo priimta.

7.2.                      Atsakovės prisiimti įsipareigojimai pagal šalių sudarytą Taikos sutartį apima tris etapus: pastato projektinės dokumentacijos pertvarkymą; (jei būtina) galiojančių teritorijų planavimo dokumentų koregavimo inicijavimą; naujo statybą leidžiančio dokumento gavimą. Atsakovė Taikos sutarties 3 punkte nustatytą 9 mėnesių terminą suprato taip, jog šis terminas neapima laikotarpio, per kurį atliekami veiksmai, nepriklausantys nuo atsakovės valios, tačiau būtini tam, kad ji galėtų tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu atsakovė neįvykdytų Taikos sutarties 3 punkte nurodytų įsipareigojimų dėl jos pačios kaltės ji pagal Taikos sutarties 6 punktą tūrėtų per 3 mėnesius pertvarkyti pastatą ir nugriauti prie jo esančią terasą arba jei paaiškėtų, kad šių veiksmų atlikimas apskritai yra neįmanomas dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

7.3.                      Atsakovė nedelsdama kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo. 2024 m. kovo 4 d. jai buvo išduotos planavimo sąlygos, galiojančios iki 2027 m. kovo 4 d. Paaiškėjus, kad prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui būtina koreguoti teritorijos detalųjį planą ir padidinti leistiną užstatymo tankį, gavus planavimo sąlygas, 2024 m. kovo 4 d. su UAB „Adiuratė“ buvo sudaryta sutartis dėl detalaus plano rengimo. 2024 m. rugpjūčio mėn. buvo parengtas pastato pertvarkymo planas. Atsakovė vedė derybas su gretimo, besiribojančio žemės sklypo savininku ir susitarė dėl 1 aro papildomo žemės sklypo prijungimo prie atsakovei priklausančio sklypo. Tokiu būdu buvo siekiama išspręsti esamo žemės sklypo maksimalaus užstatymo tankumo problemą. Padidėjus bendram žemės sklypo plotui 1 aru, pasikeistų užstatymo tankumas, todėl būtų galima gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, atitinkantį esamą padėtį.

7.4.                      Dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių laikinai užtruko sutarties su UAB „Adiuratė“ vykdymas, nes šios įmonės vadovė R. A., kuri kartu buvo ir projektuotoja, baudžiamojoje byloje buvo pripažinta kalta ir suimta (nuosprendis neįsiteisėjęs). Šia aplinkybe remiamasi ir UAB „BTR Logistic“ prašyme (9 punktas) kitoje Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje suinteresuotu asmeniu įtraukta ir atsakovė. Ši byla susijusi su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį vykdymo atidėjimu.

7.5.                      Jei teismas vertintų, kad atsakovė netinkamai suprato Taikos sutarties 3 ir 6 punktų nuostatas ir juose nustatytų 9 mėnesių ir 3 mėnesių terminų skaičiavimo pradžią ir pabaigą, yra pagrindas, vadovaujantis Taikos sutarties 4 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 284 straipsniu, pratęsti teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodytus terminus.

7.6.                      Ieškovė ginčo statinį apžiūrėjo neinformavusi atsakovės ir nesuteikusi jai galimybės pateikti paaiškinimų dėl Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Dėl šios priežasties bylos šalys tarpusavyje neišsiaiškino vienodo Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų aiškinimo. Atsakovė dėl to laiku neinicijavo Taikos sutarties 4 punkto nuostatų dėl sutarties vykdymo atidėjimo įgyvendinimo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi vykdomasis raštas buvo išduotas dėl teismo patvirtintos Taikos sutarties, kurioje įsipareigojimus prisiėmė atsakovė. Šiuo metu atsakovė reorganizuota į UAB „Gerduva ir Ko“, o ginčo statinys Nekilnojamojo turto registre registruotas šios įmonės vardu.

8.       Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Byloje nebuvo pateikta informacija apie atsakovės atstovo atstovavimo santykių pabaigą, o atstovas, gavęs teismo pranešimą apie priimtą ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, ignoravo jį ir teismo nei žodine, nei rašytine forma neinformavo, neva, apie sulig byloje priimto procesinio sprendimo įsiteisėjimu nutrūkusius atstovavimo santykius. Tai, kad šalys (atsakovė ir jos atstovas) buvo susitarusios dėl atstovavimo teisinių santykių ypatumų (šiuo atveju teisinių santykių pabaigos įsiteisėjus procesiniam sprendimui), neišviešinus šio fakto, neatitinka CPK 51 straipsnio 6 dalies reikalavimų ir CPK 8 straipsnyje įtvirtinto bendradarbiavimo (kooperacijos) principo.

8.2.                      Įstatyme įtvirtintas imperatyvus reikalavimas apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą pranešti teismui nedelsiant ir šio reikalavimo neįvykdymo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje nebuvo pranešta apie atstovavimo santykių pabaigą, teismas pagrįstai pranešimą siuntė atsakovės atstovui, o jam neinformavus apie atstovavimo santykių pabaigą, teismui nekilo pareiga papildomai pranešimą siųsti pačiai atsakovei. Be to nauja data sudaryta atstovavimo sutartis yra su tuo pačiu atstovu.

8.3.                      Suformuluotame ir šalių suderintame Taikos sutarties 3 punkte yra aiškiai numatyti terminai ir atsakovės privalomi atlikti veiksmai. Šiame punkte nėra jokių išimtinių sąlygų apie savaiminio termino prasitęsimą, jeigu nustatytiems įsipareigojimams įvykdyti iškyla kokios nors nenumatytos, nuo atsakovės valios ar veiksmų nepriklausančios kliūtys. Suėjus Taikos sutarties 3 punkte nurodytam terminui, įsigalioja 6 punktas, kuriame nustatytos 3 punkto neįvykdymo pasekmės. Taigi, šie abu 3 ir 6 punktai turėjo būti įvykdyti iki 2024 m. spalio 19 d., o neįvykdymo atveju, vadovaujantis CPK 646 straipsnyje nustatyta tvarka yra išduodamas vykdomasis raštas.

8.4.                      Atsakovė nurodo, kad ieškovė ginčo statinį apžiūrėjo apie tai jos neinformavusi ir nesuteikusi galimybės pateikti paaiškinimų dėl Taikos sutarties prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Tačiau kvietimas dalyvauti numatytame patikrinime atsakovei buvo išsiųstas 2024 m. lapkričio 6 d. elektroniniu jos pašto adresu (priedai Nr. 1 ir 2), tačiau ji pati pasirinko suplanuotame patikrinime nedalyvauti. Apeliantės argumentai susiję su pradėtu pažeidimų padarinių šalinimu nepagrindžia Taikos sutarties 3 ir 6 punkto įvykdymo, todėl nagrinėjamu atveju išdėstytos faktinės aplinkybės ir pridėti rašytiniai įrodymai neturi reikšmės, kadangi terminas nurodytiems Taikos sutarties punktams įvykdyti yra suėjęs. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad priimta nutartimi buvo sprendžiamas klausimas ne dėl termino pratęsimo, o dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi nustatytu terminu yra neįvykdyta Taikos sutartis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl papildomų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme

11.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: 2024 m. gruodžio 4 d. atstovavimo sutartį, elektroninių laiškų kopijas, lėktuvo bilietus (anglų kalba), 2024 m. kovo 4 d. teritorijų planavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 14 d. detalaus plano rengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2024 m. rugpjūčio mėn. projektą „Keturių dviejų butų ir aštuonių vieno buto, gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini) supaprastintas statybos projektas (C etapas)“, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugsėjo 30 d. UAB „BTR Logistics“ prašymą dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdymo atidėjimo; 1 aro žemės ploto fragmento iškarpa. Šiais papildomais įrodymais apeliantė grindžia atskirojo skundo argumentus, kad vykdydama Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, iš karto kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl teritorijų planavimo sąlygų suteikimo. Gavusi minėtas sąlygas, ji sudarė sutartį su UAB „Adiuratė“ dėl detalaus plano rengimo; kad buvo parengtas pastato pertvarkymo projektas, vyko derybos su gretimo, besiribojančio žemės sklypo savininku; kad neturėjo galimybės laiku pateikti atsiliepimo dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą ir kitas aplinkybes.

12.       CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą ir apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.

13.       Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai).

14.       Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų; rašytiniai įrodymai pateikiami CPK 114 straipsnyje nustatytos formos; jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 198 straipsnis). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti įrodymai – lėktuvo bilietai neatitinka CPK 198 straipsnyje nurodytų reikalavimų, kadangi jie nėra išversti į valstybinę kalbą. Pasisakant dėl kitų apeliantės teikiamų papildomų įrodymų pažymėtina, kad apeliantės pateikti įrodymai nepagrindžia Taikos sutarties 3 ir 6 punktų įvykdymo, todėl jie neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai. Be to, pagal CPK 314 straipsnį, nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme priimami tik esant objektyviai pateisinamoms jų nepateikimo pirmosios instancijos teisme priežastims. Kadangi šios priežastys nenurodytos ir terminas Taikos sutarties įsipareigojimams įvykdyti jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia papildomų įrodymų nepriimti ir nepridėti prie šia apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

15.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: 2024 m. lapkričio 6 d. kvietimas Nr. (duomenys neskelbtini); kvietimo išsiuntimo patvirtinimas. Šiais papildomais įrodymais ieškovė grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus dėl ginčo statinio patikrinimo aplinkybių.

16.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su atsakovės teiginiais dėl ginčo statinio patikrinimo informavimo aplinkybių ir gali turėti esminę reikšmę bylos nagrinėjimui, jie atitinka CPK 314 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl priimami.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17.       Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 3 d. ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti statytoją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu išregistruoti Deklaracijos pagrindu atliktą pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

18.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų – įpareigoti statytoją (atsakovę) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu išregistruoti Deklaracijos pagrindu atliktą pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, ir ši bylos dalis nutraukta. Tuo tarpu kita ieškinio reikalavimų dalis buvo tenkinta visiškai, panaikintas 2021 m. balandžio 22 d. deklaracijos apie statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (-ių), jo (-ių) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimas Nr. 1, kurio pagrindu buvo atlikta pastato gyvenamojo (vieno buto) namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, galiojimas. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 22 d.

19.       Plungės apylinkės teismas Palangos rūmai 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtino šioje civilinėje byloje 2023 m. rugsėjo 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį. 2024 m. lapkričio 25 d. ieškovė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-131-588/2023.

20.       Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 26 d. teisėja rašytine rezoliucija įpareigojo atsakovę per 3 dienas pateikti atsiliepimą dėl ieškovės pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą. 2024 m. lapkričio 26 d. teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo atsakovės atstovas advokatas O. M. per EPP buvo informuotas apie teismo įpareigojimą atsakovei per 3 dienas pateikti atsiliepimą dėl ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Nustatyta, kad atsakovė atsiliepimo į ieškovės prašymą nepateikė, prieštaravimų dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą nepareiškė.

21.       Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs viešai prieinamus VĮ „Registrų centas“ duomenis (https://www.registrucentras.lt/jar/p/index.php?pav=&kod=163552511&a=8438&p=1) nustatė, kad atsakovė yra reorganizuota į UAB „Gerduva ir Ko“, įmonės adresas 163552511, buveinės adresas Vasario 16-osios g. 21A, Gargždai, o remiantis viešai prieinamais duomenimis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/l_mazalienes_firma_gerduva_ir_ko/) nustatyta, kad įmonės savininkė yra L. M..

Dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo

22.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, teigdama, kad teismas netinkamai informavo ją apie gautą ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantė motyvuoja, kad teismo pranešimas buvo išsiųstas tik buvusiam atsakovės atstovui advokatui, o pačiai atsakovei nebuvo persiųstas. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog atstovavimo santykiai pasibaigė įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarčiai, todėl buvęs atstovas nebegalėjo veikti atsakovės vardu.

23.       Taigi pagal CPK 117 straipsnį teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais; jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui. CPK 1751 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

24.       Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas – CPK 117 straipsnyje nustatyta bendra procesinių dokumentų įteikimo tvarka ir CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje įtvirtintos specialios nuostatos – suponuoja išvadą, kad teismas procesinius dokumentus įteikia įstatyme nustatyta tvarka. Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo (fizinis ar juridinis) atitinka CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje įvardytus subjektus (pvz., advokatas ar įmonė), arba yra pareiškęs norą gauti dokumentus elektroniniu būdu ir nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis, teismas pagrįstai procesinius dokumentus įteikia elektroninėmis ryšių priemonėmis. Tokiu atveju dokumentai laikomi tinkamai įteiktais nepriklausomai nuo to, ar asmuo juos faktiškai perskaitė – svarbu, kad jie buvo įteikti teisėtai nustatytu būdu.

25.       CPK 51 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Todėl, atsižvelgiant į CPK 51 straipsnio 6 dalies nuostatą, darytina išvada, kad atstovavimo santykių pasikeitimas ar pasibaigimas neįtakoja teisminio proceso, kol apie tai nėra raštu pranešta. Tai reiškia, jog atsakomybė už pasekmes, kylančias dėl tokios informacijos nepateikimo, tenka pačiai šaliai ir (ar) jos atstovui – pavyzdžiui, dėl procesinių dokumentų įteikimo buvusiam atstovui ar dėl galimo informacijos apie teisminį procesą neperdavimo atstovaujamajam.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir taikytiną teisinį reglamentavimą, pažymi, kad atsakovė civilinėje byloje nepateikė informacijos apie atstovavimo santykių pabaigą, o jos atstovas, gavęs teismo pranešimą apie Inspekcijos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, neinformavo apie galimai nutrūkusius atstovavimo santykius. Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. atstovavimo sutarties turinio matyti, kad advokatui O. M. buvo pavesta atstovauti atsakovę Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-3622-588/2022 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl Deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia. Atstovavimo sutartimi advokatui buvo suteikti įgaliojimai atlikti visus su pavedimu susijusius veiksmus, įskaitant procesinių dokumentų surašymą, pasirašymą, pateikimą teismui, taip pat dokumentų gavimą iš įvairių institucijų. Pažymėtina, kad sutartyje nėra aiškiai įtvirtintos jos galiojimo pabaigos ar sąlygos, pagal kurias atstovavimo santykiai automatiškai nutrūktų įsiteisėjus procesiniam sprendimui. Todėl laikytina, kad apie atstovavimo pasibaigimą neinformavus teismo, advokatas liko teisėtu atsakovės atstovu ir procesiniai dokumentai pagrįstai buvo siunčiami jam. Taigi nepateikus duomenų apie atstovavimo pabaigą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo manyti, jog procesiniai dokumentai turi būti siunčiami tiesiogiai atsakovei, o ne jos atstovui advokatui (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

27.       Pažymėtina, kad pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Pagal CPK 118 straipsnio 2 dalį atstovas, gavęs procesinius dokumentus, privalo nedelsdamas informuoti atstovaujamąjį ir sudaryti jam galimybę su jais susipažinti. Jei atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo informuoti teismą ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus. Taigi, įstatymas imperatyviai įpareigoja tiek atstovą, tiek atstovaujamąjį bendradarbiauti su teismu ir kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, užtikrinant tinkamą procesinių veiksmų atlikimą (CPK 8 straipsnis). Atsižvelgus į aptartą pažymėtina, kad atsakovės atstovas nevykdė savo pareigos pranešti apie atstovavimo santykių pasibaigimą ir negrąžino teismui gautų procesinių dokumentų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pareigos papildomai informuoti pačią atsakovę. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo yra nepagrįsti. 

28.       Aktualu pažymėti, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK 7 ir 42 straipsnių nuostatas, yra konstatavęs, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, nepiktnaudžiauti jomis ir rūpintis greitu ir efektyviu bylos išnagrinėjimu. Šalys turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamos į proceso eigą, pateikti teismui visus reikšmingus duomenis, įskaitant informaciją apie pasikeitusias aplinkybes, galinčias turėti įtakos bylai. Teismas savo ruožtu privalo imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui ir byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 17 punktas).

29.       Atsakovė taip pat nurodo, jog esą neteisingai suprato Taikos sutarties sąlygas, teigia, kad Taikos sutarties 3 punkto įgyvendinimas neapima nustatyto 9 mėnesių termino, per kurį būtų atliekami veiksmai nepriklausantys nuo atsakovės, ir be kurių atsakovė pati negali įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, nes jie nepriklauso nuo jos valios.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. taikos sutarties 3 punkte aiškiai nustatyta, jog atsakovė įsipareigojo per 9 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pertvarkyti pastato projektinę dokumentaciją, jei reikia – inicijuoti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų koregavimo veiksmus, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu pašalinti pastato, įskaitant prie jo esančią terasą, statybos pažeidimus. Taigi, šis terminas yra aiškiai apibrėžtas ir nėra siejamas su jokiais išorės veiksniais ar trečiųjų asmenų veiksmais. Be to, pažymėtina, kad teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl visi jos pagrindu atsiradę įsipareigojimai turi būti vykdomi nustatytais terminais.

31.       Akcentuotina, kad šalys, sudarydamos Taikos sutartį, suprato jos sąlygas ir pasekmes, o sutarties 10 punkte aiškiai patvirtino, kad joms žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme teisinės pasekmės. Sutarties patvirtinimas teisme suteikia jai res judicata galią, t. y. jos sąlygos tampa privalomos ir negali būti aiškinamos kitaip, nei buvo sutarta. Atsakovė, pasirašydama Taikos sutartį, įsipareigojo vykdyti jos sąlygas nustatytais terminais, todėl subjektyvus terminų interpretavimas negali pateisinti jų nesilaikymo. Svarbu pažymėti, kad Taikos sutarties 6 punkte aiškiai įtvirtinta, jog jei atsakovė neįvykdo 3 punkte nustatytų įsipareigojimų, ji įsipareigoja per 3 mėnesius pertvarkyti pastatą ir nugriauti prie jo esančią terasą taip, kad neliktų nukrypimų nuo galiojančio statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad 9 mėnesių terminas turėtų apimti nuo jos valios nepriklausomų veiksmų įvykdymo laiką, prieštarauja aiškioms Taikos sutarties nuostatoms. Sutartyje nėra numatyta jokių išlygų ar papildomų sąlygų, kurios leistų nukrypti nuo nustatytų terminų. Atsižvelgiant į aptartą atsakovės argumentai dėl neva nesuprantamų jai Taikos sutarties sąlygų atmestini kaip nepagrįsti. Taikos sutartyje aiškiai nustatyti įsipareigojimų vykdymo terminai, kurie yra privalomi ir negali būti keičiami vienašališkai atsakovės iniciatyva. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnis).

32.       Atsakovė teigia, kad Inspekcija ginčo statinį apžiūrėjo jos apie tai neinformavusi ir nesuteikusi galimybės pateikti paaiškinimų dėl Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Tačiau iš ieškovės pateiktų papildomų įrodymų – 2024 m. lapkričio 6 d. kvietimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo išsiuntimo patvirtinimo – matyti, kad kvietimas atsakovei buvo tinkamai išsiųstas elektroniniu paštu, todėl atsakovė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėjo realią galimybę dalyvauti patikrinime ir teikti paaiškinimus. Šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius dėl tariamo neinformavimo ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, gavusi kvietimą, sąmoningai pasirinko nedalyvauti patikrinime arba nesiėmė veiksmų užtikrinti savo dalyvavimo, todėl ji negali remtis šiais argumentais kaip pagrindu pateisinti Taikos sutarties neįvykdymą.

33.       Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, taip pat atmestini ir jos prašymai: atnaujinti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą ir jį nagrinėti žodinio proceso tvarka; o tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovė netinkamai suprato Taikos sutarties 3 ir 6 punktuose nustatytų terminų skaičiavimo pradžią ir pabaigą – atidėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punkte nustatytų įsipareigojimų įvykdymą vieneriems metams.

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir pateiktus argumentus, skundžiama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerduva ir Ko“ prašymus atnaujinti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą ir jį nagrinėti žodinio proceso tvarka; o tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovė netinkamai suprato Taikos sutarties 3 ir 6 punktuose nustatytų terminų skaičiavimo pradžią ir pabaigą – atidėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punkte nustatytų įsipareigojimų įvykdymą vieneriems metams.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                             Vilija Valantienė