Civilinė byla Nr. e2-4078-592/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35182-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovo atstovui M. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Medijos jungtis“ ieškinį atsakovui UAB „Smulkūs statybos darbai“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 281,05 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad jis kaip rangovas ir atsakovas kaip užsakovas pasirašė 2021-04-02 Rangos sutartį Nr. 2021/04/02 (toliau - Sutartis). Sutarties vykdymo eigoje atsakovas vengė sudaryti sąlygas darbų vykdymui (nebuvo atlaisvintas darbų vieta), vėliau vengė priimti atliktus darbus, paskutiniuosius (galutinius) Sutarties darbus atsakovas po ilgų derybų priėmė 2021-11-26. Atsakovas atsiskaitinėjo dalimis. Pagal šalių 2021-11-30 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (toliau - Aktas) konstatuota, kad atsakovas ieškovui yra skolingas 6 281,05 Eur sumą (Aktas yra pasirašytas atsakovo vyr. buhalterės I. B. elektroniniu parašu: „I. B., data: 2021-12-30 14:42:32“). Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad užsakovas (atsakovas) rangovui (ieškovui) už atliktus darbus sumoka per 20 kalendorinių dienų po atliktų darbų perdavimo- priėmimo akto pasirašymo bei sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Su atsakovu vyko žodinės derybos dėl atsiskaitymo pagal Sutartį, tačiau atsakovas neįvykdė savo finansinių įsipareigojimų.
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas neatliko darbų iki Sutartyje numatytos datos - 2021-06-02 (Sutarties 4.3 punktas). Ieškovas darbų laiku neatliko, nurodydamas naujus darbų atlikimo terminus, kol galiausiai nurodė, kad darbus atliks iki 2021-07-20, tačiau ir po 2021-07-20 darbų neatliko, tik 2021-11-26 pataisė darbų defektus (sudarytas Defektinis aktas), neatlikęs 20 proc. pagal Sutartį sutartų darbų, nors juos turėjo užbaigti 2021-06-02. Atsakovas turėjo teisę pagal CK 6.58 straipsnį stabdyti atsiskaitymą, nes ieškovas iki šiol nėra atlikęs visų darbų pagal Sutartį ir dėl to atsakovas šiuo metu skaičiuoja patiriamų nuostolių dydį, kurie bus įskaityti į ieškovui mokėtiną sumą.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė reikalavimus, pagrįsdamas juos iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais.
Atsakovo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje. Gautas jo raštas, jog „Atsakovas informuoja, kad nedalyvaus teismo posėdyje, kadangi ieškovo akcininką informavo apie numatomą skolos padengimą, todėl teismo prašo nepriimti sprendimo ir ar sprendimo už akių“.
Ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti iš esmės, nes užsitęsė bylos nagrinėjimas. Buvo bandoma baigti ginčą taikiai, tačiau nepavyko.
Byla nagrinėtina iš esmės atsakovui ar jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje matyti, kad ginčas kilęs iš statybos rangos teisinių santykių.
Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
CK 6.686 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga.
CK 6.691 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.
CK 6.694 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.
Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Taigi pagal CK 6.662, 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).
Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys 2021-04-02 sudarė Rangos sutartį Nr. 2021/04/02 dėl šių statybos darbų atlikimo: išorinių sienų mūras (betonavimas), sąramų montavimas, sienų surišimas (Sutarties 1.1 – 1.3 punktai, 1 priedas).
Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad ieškovas darbus turi atlikti iki 2021-06-02. Atsakovas argumentuoja, kad ieškovas vėlavo pradėti vykdyti darbus, tačiau nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (pvz., reiškė pretenzijas ir pan.). Tokiu atveju vienareikšmiškai teigti, kad ieškovas kaltas dėl darbų vėlavimo, nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, atsakovas pasirašė be pastabų už 2021 m. gegužės mėn. atliktus darbus aktą Nr. 2, už 2021 m. lapkričio mėn. atliktus darbus aktą Nr. 3. 2021-11-30 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu atsakovas pripažino skolingas ieškovui ginčo sumą - 6 281,05 Eur. Byloje ir nekilo ginčas, kad ieškovas pašalino 2021-11-26 Defektiniame akte nurodytus trūkumus, kuriuos įsipareigojo pašalinti iki 2021-12-20.
Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad ieškovas atliko tik 20 proc. pagal Sutartį numatytų darbų, kad atsakovas patyrė nuostolius dėl ieškovo kaltės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turėjo teisę pagal CK 6.58 straipsnį stabdyti atsiskaitymą. Pažymėtina, kad atsakovui buvo išaiškinta teisė pateikti papildomus įrodymus, tačiau jie nebuvo teikiami.
Ginčo šalys juridiniai asmenys, veiklą vykdantys statybos darbų versle, todėl tikėtina, kad vėluojant atlikti darbus ar atlikus ne visus darbus pagal Sutartį, jei ji nebuvo modifikuota, atsakovas per protingą laiką būtų informavęs ieškovą, jei tokie sutartiniai pažeidimai egzistavo (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai).
Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti skolą (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Konstatavus, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas, tenkintinas reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (ieškinio priėmimo) – 2022-01-05 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai priteistina iš atsakovo ieškovui 341 Eur bylinėjimosi išlaidų (141 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už teisines paslaugas), į valstybės biudžetą – 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Smulkūs statybos darbai“, juridinio asmens kodas 305328267, ieškovui UAB „Medijos jungtis“, juridinio asmens kodas 305148098, 6 281,05 Eur (šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 5 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 281,05 Eur sumą nuo 2022-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 341 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Smulkūs statybos darbai“, juridinio asmens kodas 305328267, į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas