Civilinė byla Nr. 2-2116-330/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00499-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elgerna“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo uždarosios akcinės bendrovės „Elgerna“ bankroto byloje Nr. B2-5188-565/2015, suinteresuoti asmenys – kooperatinė bendrovė „Eurokoop“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Audata“.

           Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

              I.  Ginčo esmė

Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas patenkino prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente BUAB „Elgerna“ kreditorė (pareiškėja) BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašė atstatydinti įmonės bankroto administratorių UAB „Audata“. Prašymą atstatydinti bankroto administratorių pareiškėja grindė netinkamu administratoriaus pareigų atlikimu, taip pat veikimu interesų konflikto įtakoje. Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. liepos 31 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame nebuvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, o administratorius įpareigotas išsamiai peržiūrėti įmonės sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį, pateikti išsamią sandorių analizę dėl sandorių atitikimo įstatymams ir įmonės interesams, pateikti aiškias įmonės nemokumo susidarymo priežastis, išsiaiškinti ir pateikti kreditoriams informaciją, kur buvo panaudotos iš pareiškėjos gautos įmonėje lėšos, įvertinti, ar nėra įmonės tyčinio bankroto požymių, įvertinti, ar nėra pagrindo kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo sukčiavimo ir įmonės turto iššvaistymo, pateikti kreditoriams informaciją apie VTK Capital Limited skolos įmonei susidarymo aplinkybes.
          Pareiškėjos nuomone, kreditorių susirinkimo įpareigojimus administratorius atliko atmestinai. 2015 m. sausio 20 d. veiklos ataskaitoje apie įmonės sandorius administratorius tik išvardino įmonės sudarytus sandorius ir aprašė jų dalyką, tačiau neatliko sandorių vertinimo. Trijų paskolos sutarčių pagrindu pareiškėjos paskolinta dabar bankrutavusiai įmonei piniginių lėšų dalis iš karto buvo perskolinta UAB „Nordinvest“. Pareiškėjos nuomone, skolintų lėšų perskolinimas nesant tam pagrindo, yra akivaizdus lėšų švaistymas, prieštaraujantis įmonės ir jos kreditorių interesams. Akivaizdų prieštaravimą įmonės interesams rodo ir tai, kad įmonė reikalavimo teises į UAB „Nordinvest“ perskolintas pinigines lėšas perleido ofšorinei bendrovei „VTK Capital Limited“ (šiai bendrovei neatsiskaičius už perleistas reikalavimo teises), iš kurios nėra jokių galimybių atgauti skolą. Ataskaitoje administratorius nurodė, kad įmonės bankrotą lėmė tai, jog įmonė rizikingai investavo skolintas lėšas. Todėl įmonės vadovų veiksmai turėjo būti įvertinti tiek civilinės, tiek baudžiamosios atsakomybės požiūriu, tačiau tokių siūlymų administratorius nepateikė ir šių galimybių nerealizavo. Pareiškėjos nuomone, administratoriaus neveikimas pažeidžia įmonės kreditorių interesus.

Pareiškėjos teigimu, administratorius veikia interesų konflikto įtakoje. Pareiškėja pažymėjo, kad administratorius atliko 2008, 2009, 2010, 2011 ir 2012 metų pareiškėjos auditą, o kreditorė (pareiškėja) paskolas įmonei išdavė 2009 m. birželio 22 d., 2009 m. liepos 9 d., 2009 m. rugpjūčio 28 d. ir 2011 m. kovo 23 d. Administratorius, auditavęs kreditorių (pareiškėją) paskolų išdavimo įmonei metu, žinojo arba turėjo žinoti, kad paskolos įmonei buvo išduotos nepagrįstai (paskolos nepakankamai užtikrintos turto įkeitimu, be pagrindo buvo nurašomi delspinigiai, atidedamas paskolų grąžinimas). Be to, 2010 m. lapkričio 2 d. pareiškėja su bankrutavusia įmone sudarė prekės ženklo nuomos sutartį, 2012 m. vasario 10 d. bendradarbiavimo finansinių paslaugų srityje sutartį. Pareiškėjos nuomone, bankroto administratorius, audituodamas kreditorių tuo metu, kai buvo sudarytos sutartys tarp kreditoriaus ir UAB „Elgerna“, o dabar vykdydamas įmonės, kurios didžiausiu kreditoriumi yra pareiškėja, bankroto procedūras, veikia esant interesų konfliktui ir turi tikslą neatlikti išsamios įmonės veiklos ir sandorių analizės.

BUAB „Elgerna“ bankroto administratorius su pareiškėjos prašymu nesutiko. Tvirtino tinkamai atlikęs kreditorių susirinkimo nurodymus: išsamiai peržiūrėjo sandorius, sudarytus per 36 mėnesius, ir pateikė jų analizę, nurodė nemokumo susidarymo priežastis, nurodė, iš ko ir kaip susidarė VTK Capital Limited skola, pateikė informaciją, kur buvo panaudotos iš pareiškėjos gautos lėšos, nurodė, kad nėra pagrindo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo sukčiavimo ir įmonės turto iššvaistymo ar į teismą dėl tyčinio bankroto pripažinimo. Nurodė, jog kreditoriaus ir administratoriaus nuomonių išsiskyrimas nėra pagrindas pastarąjį atstatydinti. Pasak administratoriaus, įstatymas suteikia teisę ir patiems kreditoriams ginčyti bankrutavusios įmonės sandorius. Nurodė, kad administratoriaus įgaliotas asmuo nedalyvavo atliekant pareiškėjos auditą.

                                                    II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi BUAB „Elgerna“ kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą patenkino – atstatydino UAB „Audata“ iš BUAB Elgerna“ bankroto administratoriaus pareigų. UAB „Elgerna“ bankroto administratoriumi paskyrė L. L..

            Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kaip BUAB Elgerna“ kreditorė, turinti 97 proc. visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, turi teisę savarankiškai inicijuoti bankroto administratoriaus pakeitimo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjos argumentams dėl bankroto administratoriaus veiksmų (neveikimo) vertinant įmonės sudarytų sandorių teisėtumą. Toks administratoriaus neveikimas kreditoriui sukėlė pagrįstas abejones dėl administratoriaus kompetencijos ir tinkamo ĮBĮ jam priskirtų pareigų vykdymo. Teismas atmetė administratoriaus argumentą, jog pareiškėja esą turi galimybę susipažinti su įmonės dokumentais, ginčyti teisme įmonės sudarytus sandorius ir kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jei nesutinka su administratoriaus nuomone dėl įmonės sudarytų sandorių. Teismo vertinimu, šiuos veiksmus pagal įstatymo suteiktą kompetenciją turi bankroto administratorius. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl administratoriaus veikimo interesų konflikto įtakoje. Nurodė, jog pareiškėjos veiklos auditas neapėmė sandorių, sudarytų su BUAB „Elgerna“.

                   III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo BUAB „Elgerna“ bankroto administratorius UAB „Audata“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir bankroto administratoriumi palikti anksčiau paskirtą UAB „Audata“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Administratoriaus 2014 m. liepos 31 d. ataskaita atitiko teisės aktų reikalavimus. Administratorius antrajam kreditorių susirinkimui pateikė patikslintą ataskaitą, todėl kreditorių susirinkimas ją privalėjo patvirtinti.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog įmonė, grąžindama VTK Capital Limited paskolą, permokėjo 95 000 Lt, tačiau administratorius nesiėmė veiksmų šią sumą grąžinti įmonei. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog šios sumos grąžinimas nėra įmanomas.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad administratorius turėjo pagrįsti, jog nėra pagrindo kreiptis dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog kreditoriaus nurodymu administratorius turi kreiptis į teismą. Įstatymas numato teisę, o ne pareigą kreiptis į teismą.  

           Suinteresuotas asmuo kooperatinė bendrovė „Eurokoop“ prašo BUAB „Elgerna“ atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pareiškėjos prašymas atstatydinti administratorių nėra tinkamai motyvuotas. Nurodė, jog pareiškėja nepagrįstai įpareigojo administratorių įvertinti visus per 36 mėnesių laikotarpį įmonės sudarytus sandorius. Paaiškino, jog administratoriaus darbas buvo atliktas tinkamai – jis teikė ataskaitas ir šaukė kreditorių susirinkimus. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

          Byloje pagal bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus atskirąjį skundą sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos (didžiausios bankrutavusios įmonės kreditorės) prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

          Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-778/2012). Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės keisti administratoriaus dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-752/2012; 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013).

             Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalį teismas administratorių iš pareigų atstatydina šiais atvejais: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas (toliau šiame punkte – komitetas), ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas; 3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas; 4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių; 5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę; 6) kai šio įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos. Nurodytas teisinis reguliavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog kreditorius (kreditoriai) klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo gali iškelti dviem būdais. Pirma, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Antra, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti administratoriaus atstatydinimo klausimo svarstymą kreditorių susirinkime (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Kreditorių susirinkimas, apsvarstęs šį klausimą, turi teisę priimti nutarimą ir jo pagrindu kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas).

             Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra bankrutavusio juridinio asmens kreditorė, kurios bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 97,02 procentus visų  byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėja turi teisę inicijuoti bankroto administratoriaus atstatydinimo procedūrą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas).   

            Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas pakeisti administratorių, kadangi didžiausias kreditorius prarado pasitikėjimą administratoriumi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, administratoriaus veiksmai (neveikimas) bankroto procese kreditoriui sukėlė pagrįstas abejones dėl administratoriaus kompetencijos ir jam priskirtų pareigų tinkamo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankroto administratoriaus argumentu, kad vien kreditoriaus ir bankroto administratoriaus pozicijų bankrutavusios įmonės sudarytų sandorių klausimais skirtumai savaime nėra pagrindas administratoriaus atstatydinimui, tačiau pažymi, jog tokiu atveju svarbu išsiaiškinti, ar abejonės dėl administratoriaus vykdomos veiklos yra pagrįstos. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų.

            Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Šio straipsnio 8 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas.

             Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bankroto administratoriaus funkcijų vykdymą, atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Elgerna“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi. Šia nutartimi įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Audata“. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius 2014 m. liepos 31 d. įmonės kreditorių susirinkimui pateikė tvirtinti veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimo. Ataskaita nebuvo patvirtinta, o bankroto administratorius įpareigotas įdėmiai peržiūrėti įmonės sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius; pateikti detalią sandorių analizę dėl sandorių atitikimo įstatymams ir įmonės interesams; pateikti aiškias įmonės nemokumo susidarymo priežastis; išsiaiškinti ir pateikti kreditoriams informaciją, kur buvo panaudotos iš pareiškėjos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ gautos įmonėje lėšos; įvertinti, ar nėra tyčinio bankroto požymių; įvertinti, ar nėra pagrindo kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo sukčiavimo ir įmonės turto iššvaistymo; pateikti kreditoriams informaciją, iš ko ir kaip susidarė VTK Capital Limited skola įmonei. Bankroto administratoriaus 2014 m. liepos 31 d. ataskaitos turinys patvirtina, kad kreditoriai pagrįstai pareikalavo nurodytos informacijos. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su bankroto administratoriaus ir suinteresuoto asmens kooperatinės bendrovės „Eurokoop“ procesiniuose dokumentuose išreikšta pozicija, jog 2014 m. liepos 31 d. ataskaita atitiko teisės aktų reikalavimus, o kreditoriaus (pareiškėjos) reikalavimai atlikti papildomus veiksmus esą nebuvo pagrįsti. Apeliacinis teismas taip pat atmeta suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą argumentą, jog aptariamu atveju neva nepagrįstai reikalaujama, kad administratorius per trumpą laiką įvertintų įmonės sandorius sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį.

            ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas atskleidžia administratoriaus ataskaitos reikšmę ir turinį – tai yra informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija. Iš esmės ataskaita yra informacija, kurios tikslas yra kreditorių supažindinimas su buvusia/esama/būsima įmonės finansine būkle, turtu bei veikla. Kita vertus, jos pagrindu kreditoriai tuo pačiu gali atlikti kontrolės funkciją, ar būtent pats administratorius aktyviai ir tinkamai atlieka įstatymu nustatytas pareigas siekiant išaiškinti visas bankroto procedūroms, kreditorių teisių gynimui reikšmingas aplinkybes, ar tinkamai naudoja administravimo išlaidoms skirtas lėšas ir pan. Kasacinis teismas, nurodęs, kad ĮBĮ nuostatos su administratoriaus ataskaitos patvirtinimu ar nepatvirtinimu tiesiogiai jokių teisinių padarinių nesieja, kartu nurodė, kad ataskaitos patvirtinimas reiškia prievolės įvykdymo priėmimo įvykdymą (CK 6.123 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Atsižvelgiant į teismų praktikoje pripažįstamą administratoriaus ataskaitos reikšmę ir svarbą, konstatuotina, jog išsamios informacijos apie bankrutavusios įmonės sandorius buvo pareikalauta pagrįstai. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl reikalavimas pateikti ne tik įmonės sudarytų sandorių sąrašą, bendrais bruožais atskleidžiant jų esmę, bet ir atlikti tiek bendrą, tiek individualų teisinį sandorių įvertinimą, apeliacinio teismo įsitikinimu, nėra skubotas ar nepagrįstas. 

          Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius, vykdydamas 2014 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, 2015 m. sausio 20 d. vykusiame kreditorių susirinkime papildomai pateikė tvirtinti ataskaitą dėl įmonės sandorių patikrinimo. Pastaroji ataskaita taip pat nebuvo patvirtinta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2015 m. sausio 20 d. ataskaitos turinį, pritaria pareiškėjos pozicijai dėl administratoriaus atlikto sandorių vertinimo neišsamumo. Minėta, jog teisinis reguliavimas įpareigoja bankroto administratorių per 6 mėnesių terminą patikrinti įmonės sandorius už 36 mėnesių laikotarpį bei apsispręsti dėl pažeistų kreditorių teisių gynimo (pvz., ginčyti sandorius, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu). Tačiau 2015 m. sausio 20 d. ataskaita pateikta praėjus gerokai ilgesniam terminui, o sandorių apibūdinimas ataskaitoje neatspindi jo išsamaus teisinio įvertinimo. Nei sandorių skaičius, nei jų turinys neleidžia daryti išvados, jog įstatyme numatyto termino galėjo nepakakti teisinei sandorių analizei. Apeliacinis teismas pažymi, jog pareiškėjos akcentuota dalies bankrutavusios įmonės sudarytų sandorių schema, kuomet pareiškėjos (BKU „Vilniaus taupomoji kasa“) bankrutavusiai įmonei suteiktos paskolinės lėšos tuojau pat būdavo perskolinamos kitam juridiniam asmeniui (UAB „Nordinvest“), o bankrutavusios įmonės reikalavimo teisės į pastarąjį skolininką perleidžiamos Naujojoje Zelandijoje registruotam ūkio subjektui, nors ir neleidžia konstatuoti šių sandorių akivaizdaus neteisėtumo dėl byloje selektyviai pateiktų duomenų trūkumo, tačiau dėl tam tikrų požymių ir prielaidų sudaro pagrindą gilesnei jų analizei bei išsamiam teisėtumo įvertinimui. Deklaratyvus teiginys, jog sandorių neteisėtumo požymių esą nenustatyta, o permokos ofšorinei įmonei nepavyks išreikalauti (t. y. reikalavimas gali būti beprasmis), apeliacinio teismo neįtikina administratoriaus atliktos kontrolės ir analizės išsamumu (nuodugnumu). Kita vertus, 2015 m. sausio 20 d. ataskaitos turinys leidžia daryti išvadą, jog ankstesniame kreditorių susirinkime administratoriui pateikti nurodymai iš esmės nebuvo įvykdyti. Pritartina pirmosios instancijos teismo pastabai, jog nurodytų sandorių sudarymo aplinkybės nebuvo išsamiai vertintos, nors ataskaitoje teigiama, kad įmonė rizikingai investavo skolintas lėšas, dėl ko patyrė didelių nuostolių, ir ši aplinkybė nulėmė bankrotą. Iš ataskaitos nėra aišku, kuo pasireiškė sandorių rizikingumas, nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog tokio turinio sandoriai įmonės veikloje buvo įprasti ir teisėti, nepašalintos prielaidos ir įtarimai, jog nurodytu būdu įmonės turtas galėjo būti iššvaistytas, o įmonė prie bankroto privesta tyčia.

          Apeliacinis teismas pažymi, jog administratoriui savo ataskaitoje nesuformuluojant išsamių ir pagrįstų išvadų dėl įmonės sandorių teisėtumo ir reikšmės kreditorių teisinei padėčiai, net ir galiojant konkrečiam kreditorių susirinkimo nurodymui tuo klausimu, kreditorių reikalautą informaciją teikiant skurdžiai ir selektyviai, akivaizdu, jog pareiškėjai, kaip didžiausiam kreditoriui, turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl bankroto procedūrų vykdymo teisėtumo ir nuoseklumo, administratoriaus kompetencijos, jam pagal ĮBĮ priskirtų pareigų tinkamo vykdymo ar net galimo šališkumo nuslepiant ar pateisinant abejotinos reikšmės ir turinio sandorius, sukėlusius ar galėjusius sukelti įmonės nemokumo būseną.

            Bankroto procese galiojantys proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principai bei įmonės interesus pažeidžiančių sandorių ginčijimui nustatyti trumpi terminai įpareigoja bankroto administratorių su bankroto procesu susijusias funkcijas vykdyti operatyviai, nevilkinant atlikti veiksmus, susijusius su bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesų gynimu. Tačiau su tokiais principais nesuderinama bankroto administratoriaus pozicija, jog abejotino turinio sandorių, finansinių operacijų arba įmonės valdymo organų veikimo teisėtumo ir skaidrumo įvertinimo bei teisminių procesų inicijavimo turėtų ar galėtų imtis ir pats kreditorius. Pažymėtina ir tai, jog bankroto administratoriui derėtų atsižvelgti į kreditorių daugumos (kurią aptariamu atveju sudaro pareiškėjos turimo finansinio reikalavimo dalis) nuomonę. Juolab, kad negalima teigti, jog pareiškėjos nuomonė ir reikalavimai administratoriui būtų susiję tik su jos finansinio reikalavimo tenkinimo perspektyvomis.

         Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pažymi, jog pareiškėjos nurodyti administratoriaus veiksmai sudaro pakankamai pagrįstas prielaidas abejoti administratoriaus kompetencija ir nešališkumu. Nors teismui pateiktų duomenų nepakanka išvadai dėl pareiškėjos nurodytų įmonės sandorių neteisėtumo (o tai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), administratoriaus neveikimas lėmė tai, jog tokios abejonės dėl sandorių įtakos įmonės kreditorių interesams nebuvo pašalintos. Nors aplinkybės, jog pareiškėja yra didžiausia kreditorė, ir tai, jog tarp jos bei administratoriaus kilo konfliktinė situacija, savaime neteikia pagrindo administratoriaus atstatydinimui, visgi nurodytų aplinkybių kontekste nustatytos prielaidos dėl administratoriaus galimos nekompetencijos ir šališkumo, suponuoja išvadą, jog administratoriaus pakeitimas šioje situacijoje labiausiai užtikrintų kreditorių visumos interesus, operatyvesnį ir skaidresnį bankroto procedūrų vykdymą ir patį bankroto procesą.

          Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria patenkintas prašymas atstatydinti bankroto administratorių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirąjį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą.

       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                      Gintaras Pečiulis