Civilinė byla Nr. e2-844-965/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08874-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.1.2; 2.4.1.3; 2.4.1.5; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjaErika Tamošaitienė,

sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant atsakovui A. L., jo atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovo A. N. (A. N.) patikslintą ieškinį atsakovui A. L. dėl valdymo teisės pažeidimo, trečiasis asmuo O. B. (O. B.).

Teismas

n u s t a t ė :

teisme priimtas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo jis prašo nustatyti ieškovo valdymo teisės pažeidimą į jam priklausantį garažą Nr. 3, adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą išsikraustyti su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančio garažo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra sudaręs notarinę garažo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau šiuo metu ieškovui priklausančiu garažu, nesant tam pagrindo, naudojasi atsakovas, t. y. gavęs jį iš trečiojo asmens, kuris taip pat neturėjo nuosavybės teisių į minėtą garažą ir atsakovui jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų neperdavė. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas neturi galimybės tinkamai įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. negali naudotis garažu.

Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą, prašo ieškinį atmesti, taip pat prašo iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jis ir jo buvusi sutuoktinė iš trečiojo asmens O. B. įsigijo ginčo garažą, kuris pastarajam priklausė nuosavybės teise, už 2 700 Eur. Kadangi tokie garažai VĮ „Registrų centre“ neregistruojami, todėl atsakovas mano, kad notarinė garažo pirkimo – pardavimo sutartis nereikalinga. Po santuokos nutraukimo garažas atiteko atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas save laiko teisėtu garažo savininku ir mano, kad garažas negali būti iš jo, kaip sąžiningo įgijėjo, išreikalautas. Be to, atsakovas nurodo, kad iš ieškovo pateiktų notarinių garažų pirkimo-pardavimo sutarčių neaišku, kokius garažus jis įsigijo, atsakovą prašo iškeldinti iš garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nors atsakovas iš trečiojo asmens įsigijo garažą adresu (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo O. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovas, jo atstovas ir trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta tinkamai. Ieškovo, jo atstovo ir trečiojo asmens O. B. nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nežinomos, prašymų negauta. Byla nagrinėtina ieškovui, jo atstovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė prašė priimti sprendimą už akių.

Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovo atstovė posėdžio metu nurodė, jog ieškovui ir jo atstovui neatvykus į teismo posėdį bei negavus prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, yra pagrindas priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą nėra, todėl, esant šalies prašymui, byloje priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas A. N. nuosavybės teise nuo 1996 metų įsigijo du monolitinius garažus. Ieškinyje ieškovas teigia, kad šie garažai yra GSK „Šviesoforas“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Garažai VĮ „Registrų centre“ nėra ir niekada nebuvo registruoti. Ieškovo teigimu, nuo pat garažų įsigijimo jam priklausantį garažą Nr. 3 nuomojo R. P. Garažas buvo nuomojamas maždaug iki 2008 metų. Nuo 2015 metų iki 2018 metų A. N. garažais beveik nesinaudojo, kartais tik atvažiuodavo. 2018 metaisį garažą patekti nebegalėjo. Paaiškėjo, jog šiuo metu garažu naudojasi atsakovas A. L., kurio teigimu, jis garažą nusipirko iš O. B. pagal rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas mano, kad atsakovas, pažeisdamas ieškovo nuosavybės teises, nesant tam jokio teisinio pagrindo, savavališkai užėmė jam nepriklausantį garažą ir minėtame garaže ne tik laiko jam priklausančius daiktus, bet ir juo naudojasi. Ieškovo manymu, esant valdymo pažeidimams, galima taikyti pažeistų teisių specialias gynimo priemones, nustatytas CK 4.34-4.36 straipsniuose, ir specialią procesinę tvarką, nustatytą CPK 419-423 straipsniuose, ginčui dėl valdymo pažeidimo. Pagal CK 4.35 straipsnį valdymas gali būti pažeistas ne tik paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, bet ir trukdant valdyti daiktą. Mano, kad šiuo atveju ginant valdymą nėra svarbus nei daikto valdymo teisinis pagrindas, nei to daikto įsigijimo būdas.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

Kokiu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011, ir joje nurodyta praktika). Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė iškeldinti atsakovąiš, ieškovo teigimu, jo neteisėtai valdymo garažo Nr. 3, (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 4.34-4.35 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus teisių gynimo būdus – posesorinį ir negatorinį ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nagrinėjamu atveju iš ieškinio matyti, kad ieškovas reikalauja pašalinti jo teisės pažeidimus, t. y. teigia, jog atsakovas naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu garažu. Tokius reikalavimus ieškovas grindžia pirkimo-pardavimo sutartimis, kurios, ieškovo teigimu, patvirtina jo nuosavybės teisę į ginčo garažą. Nors ginčo monolitinis garažas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau pagal savo prigimtį ir paskirtį labiau atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką, todėl šiuo atveju ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės bei pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant CK 4.98 straipsnį.

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Šioje byloje tarp šalių kyla ginčas, kam nuosavybės teise priklauso ginčo garažas. Ieškovas savo nuosavybės teisę į ginčo garažą Nr. 3 įrodinėja (duomenys neskelbtini) notarinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis, iš kurių matyti, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) iš V. R. ir A. R. įsigijo 2 monolitinius garažus, esančius GSK „Šviesoforas“ teritorijoje. Nurodytų sutarčių pagrindu įgytas turtas Registrų centre neįregistruotas, o iš sutarčių turinio neįmanoma identifikuoti ir atskirti konkretaus ieškovo įsigyto turto. Nors ieškovas nurodo, kad įsigijo Nr. 3 ir Nr. 5 garažus, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Sutartyse įsigyti garažai nebuvo sunumeruoti, be to, nenurodyta, kokiu adresu ir kurioje GSK „Šviesoforas“ teritorijoje jie pastatyti. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto S. V., kuris nurodė esantis vieno iš monolitinių garažų savininkų ir nuo pat jų pastatymo atsakingas už elektros apskaitą, parodymų matyti, kad monolitiniai garažai, esantys (duomenys neskelbtini) šalia garažų kooperatyvo „Šviesoforas“ buvo pradėti statyti 1992 m., pasirašant sutartis dėl vietos išskyrimo gelžbetoninio garažo pastatymui tarp fizinių asmenų su garažo kooperatyvu „Šviesoforas“. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, nurodančių jam ar pradiniam garažo savininkui išskirtą vietą garažo pastatymui, todėl nėra duomenų, patvirtinančių teiginius, kad garažas Nr. 3 priklauso ieškovui.

Priešingai, iš atsakovo pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad iš O. B. jis įsigijo būtent garažą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini). Svarbu pažymėti, kad iš atsakovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra registruotas daugiaaukštis garažas, o atsakovui priklausantis monolitinis garažas yra adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas šių prieštaravimų nepašalinio, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima vertinti, kuriuo adresu – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) yra, jo teigimu, jam priklausantis turtas.

Be kita ko, S. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo garažų pastatymo pradžios už garažo Nr. 3 elektrą mokėjo A. N., tačiau nuo 2014 m. už elektrą jau mokėjo O. B., o nuo 2018 m. – atsakovas A. L. Ieškovas nepateikė duomenų, kodėl nesirūpino, kaip teigia, savo turtu, nemokėjo mokesčių, jei manė, kad ginčo turtas priklauso jam nuosavybės teise. Kadangi monolitinis garažas Nekilnojamo turto registre nėra registruotas, todėl šio turto perleidimo sandoriui nėra privaloma notarinė forma. Iš atsakovo pateiktos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas iš trečiojo asmens O. B. įsigijo monolitinį garažą Nr. 3, (duomenys neskelbtini). O. B. patvirtino, kad turtas priklauso jam, o kadangi jis nebuvo registruotas, atsakovas, jo veiksmus vertinant per atsakingo ir apdairaus asmens standartą, neturėjo pagrindo juo netikėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas O. B. patvirtino atsakovo sąžiningumą, teigdamas, kad garažas ilgą laiką stovėjo apleistas, nenaudojamas, jis jį susitvarkė, naudojo ir prižiūrėjo 15 metų, laikė jį savo, todėl vėliau pardavė A. L. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, abejonių dėl atsakovo A. L. sąžiningumo ginčo turto įsigijimo metu nekyla. Ieškovas priešingų duomenų nepateikė, atsakovo nesąžiningumo sandorio sudarymo metu neįrodinėjo.

Remiantis Civilinio kodekso 4.96 straipsniu, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento (1 dalis). Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (2 dalis).

Įvertinus teisinį reglamentavimą bei byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad (duomenys neskelbtini) ginčo garažo pirkimo-pardavimo sutartis buvo atlygintinė (garažas įsigytas už 2700 Eur), ieškovas nepateikė duomenų, kad garažas iš jo buvo pagrobtas ar kitaip jo pamestas. Kaip minėta aukščiau, nors monolitinis garažas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas, tačiau pagal savo paskirtį labiau atitinka nekilnojamojo turto sąvoką. Ieškovas nepateikė duomenų, kad ginčo garažas buvo prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, todėl net ir įrodžius ieškovo nuosavybės teisę į garažą Nr. 3, nebūtų teisinio pagrindo išreikalauti ginčo garažo iš atsakovo, kurį jis įgijo atlygintinai ir sąžiningai (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas jokių reikalavimų (pvz., dėl žalos atlyginimo) O. B. nereiškia, jei mano, kad trečiojo asmens veiksmai, perleidžiant atsakovui ginčo garažą, pažeidė ieškovo teises ir dėl to jis patyrė žalą.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai grindžiami klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, CK 4.98 straipsnio taikymo prasme tai reiškia, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y. kad jis yra ginčo garažo savininkas. Dėl nurodytų priežasčių, ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

        Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

        Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams.

        Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijas, atstovavimą teismo posėdyje). Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos advokato turėtos išlaidos – 800 Eur, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. N. (A. N.) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atsakovo A. L. naudai.

Ieškovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovas, trečiasis asmuo per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                Erika Tamošaitienė