Baudžiamoji byla Nr. 1-182-1048/2016
Proceso Nr. 1-01-1-51812-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.10.1.
(S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 9 d.
Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Diržienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2014-07-23 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., 641 str. – 8 MGL dydžio bauda,
n u s t a t ė :
R. N. 2016 m. spalio 30 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu vieną kartą dūrė peiliu lovoje gulinčiam savo sutuoktiniui R. N. į dešinę šlaunį, padarydama R. N. žaizdą dešinėje šlaunyje su aplinkine kraujosruva, t.y. sužalojimą, sukėlusį R. N. nežymų sveikatos sutrikdymą.
R. N., apklausta kaip įtariamoji, kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad su vyru R. N. kartu gyvena apie 3 metus, abu augina 1 m. 4 mėn. dukrą. 2016 m. spalio 30 d. ji kartu su vyru išgėrė porą „bambalių“ alaus. Apie 19.30 val. pas juos į namus atėjo jos brolis G. Z., kuris davė pinigų ir jos vyras nupirko dar du „bambalius“ alaus. Visi dar truputį išgėrė, ji buvo neblaivi, bet girta nesijautė, R. N. buvo gerokai apgirtęs. Apie 22.30 val. jos brolis norėjo grįžti namo ir ji skambino pažįstamiems, klausdama, ar negalėtų kas nors jos brolio parvežti. Jai kambaryje skambinant telefonu, jos vyras puolė prie jos ir atėmė iš jos telefoną. Vyras šaukė, kad ji skambinėja ‚kuiliams". Tuo metu ji su vyru kambaryje buvo dviese, jos brolis buvo virtuvėje, dukra pas kaimynus. Tuomet ji nuėjo į virtuvę ir pasiėmusi peilį pjaustė sūrį. R. N. buvo pasiėmęs vieną „bambalį“ alaus ir jo jai nedavė. Ji, pjaustydama sūrį, liepė vyrui atiduoti jai alų, nes ji norėjo dar išgerti kartu su kaimynu. Turėdama rankoje peilį ji nuėjo į kambarį, puolė prie vyro ir norėjo iš jo atimti „bambalį“ alaus, vyras tuo metu girtas gulėjo lovoje. Jie abu susistumdė, ji griebė butelį alaus. Vyras, pamatęs jos rankoje peilį, jai užlaužęs ranką norėjo peilį atimti. Ji mano, kad R. N. galbūt pamanė, kad ji nori jam durti tuo peiliu, nes vyras sakė „nori mane padurti kaip „P.". „P." vadino jos ankstesnį, jau mirusį sugyventinį, kuriam ji už tai, kad šis trenkė jos vaikui, dūrė peiliu. Kai ji su vyru susistumdė dėl „bambalio“ alaus, šis, užlaužęs jai ranką, kurioje buvo peilis, vieną kartą nestipriai trenkė jai į dešinę veido pusę, jai neskaudėjo. Kai vyras bandė iš jos atimti peilį, ji kažkaip netyčia jam tuo peiliu įdūrė į dešinę šlaunį. Kiek ji matė, kraujas vyrui nebėgo, buvo kruvinas tik delnas. Ji nežino, kaip taip gavosi. Dėl to, kad įdūrė vyrui, ji labai gailisi. Savo vyro R. N. atsiprašė ir šis jai atleido ( b.l. 61-62, 67, 71 ).
Kaltinamosios kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje, be jos pačios prisipažinimo, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis R. N. parodė, kad 2016 m. spalio 30 d. jis kartu su žmona R. N. gėrė alų. Jų mažametė dukra tuo metu buvo pas kaimynę. Iš viso per tą dieną išgėrė tris bambalius alaus. Jis buvo neblaivus, bet girtas nesijautė. Apie 21.00 val. atėjo jo žmonos R. N. brolis G. Z., kuris davė jam pinigų, už kuriuos jis nupirko dar du bambalius alaus. Trise išgėrė tuos tris butelius alaus. Jo žmona pradėjo kažkam skambinėti ir jis iš jos atėmė telefoną. Dėl to tarp jo ir žmonos kilo konfliktas. Tuo metu jie dviese buvo kambaryje. Atėmęs iš žmonos telefoną, jis pasiėmė dar vieną likusį butelį alaus ir atsigulęs lovoje gulėjo. R. N. virtuvėje pjaustė sūrį ir iš virtuvės šaukė, kad jis atiduotų jai jos telefoną ir bambalį alaus. Jis žmonai pasakė, kad negaus. Tada R. N. atėjo į kambarį, rankoje turėjo peilį, kuriuo pjaustė sūrį. Jis tuo metu gulėjo lovoje, žmonos telefoną buvo pasidėjęs prie šono. Atėjusi į kambarį žmona puolė ant jo, bandė paimti iš jo telefoną. Jis, gulėdamas lovoje, neatidavė žmonai telefono ir riesdamasis kilstelėjo kojas. Tuo momentu R. N. turėtu peiliu skaudžiai įdūrė jam į dešinę šlaunį. Jis mano, kad galbūt žmonai taip gavosi netyčia. Jis iš skausmo pašoko iš lovos, delnu trenkė žmonai į veidą ir atėmė iš jos peilį. Tas smūgis buvo instinktyvus, suduotas ginantis. Tada žmona nubėgo į virtuvę. Jis uždėjo ranką ant šlaunies, kur jam įdūrė ir per kelnes pajuto, kad iš žaizdos stipriai bėga kraujas. Kelnės nuo kraujo buvo šlapios. Jis buvo įsiaudrinęs, nubėgo į virtuvę ir šūktelėjo žmonai „ką tu padarei, tu man įdūrei peiliu". Pasakė žmonai, kad skambins į greitąją med. pagalbą ir išėjo iš namų pas savo mamą. Į medikus kreiptis jis nenorėjo, tačiau po keturių dienų jam pradėjo mėlynuoti koja ir jis paskambinęs išsikvietė greitąją med. pagalbą, kuri jį išvežė į Mažeikių ligoninę. Ten jį medikai apžiūrėjo, sutvarkė žaizdą ir išleido į namus. Kelnes, su kuriomis buvo, kai jo žmona jam įdūrė, jis pas mamą išsiskalbė. Peilis, kuriuo žmona jam dūrė, kiek jis prisimena, tiek jo rankena, tiek ašmenys buvo žalsvos (salotinės) spalvos. Civilinio ieškinio byloje jis nereiškia. ( b.l. 24-25 ).
Iš 2016-11-03 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, R. N. 2016-11-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2016-11-03 apie 21.30 val. patruliuojant policijos pareigūnams gautas pranešimas telefonu iš J. V. apie tai, kad prieš tris dienas adresu (duomenys neskelbtini) žmona sužalojo savo vyrą peiliu. Nuvykus pareigūnams į įvykio vietą nustatyta, kad 2016-10-30 (duomenys neskelbtini) konflikto metu R. N. peiliu sužalojo savo vyrą R. N.. 2016-11-03 priimtas R. N. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2 d. (b.l. 1, 6-8, 15-16).
Iš 2016-11-03 apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini).
Iš 2016-11-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. N. savanoriškai pateikė peilį, kuriuo sužalojo savo vyrą R. N. (b.l. 32-33). Fotolentelėje užfiksuotas sužalojimo įrankis – peilis, kuris perduotas saugoti į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktinių įrodymų kambarį (b.l. 34, 35, 36).
Iš 2016-11-17 – 2016-11-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. N. padaryti sužalojimai: žaizda dešinėje šlaunyje su aplinkine poodine kraujosruva. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. R. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. ( b.l. 31 ).
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. N. 2016 m. spalio 30 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu vieną kartą dūrė peiliu lovoje gulinčiam savo sutuoktiniui R. N. į dešinę šlaunį, padarydama R. N. žaizdą dešinėje šlaunyje su aplinkine kraujosruva, t.y. sužalojimą, sukėlusį R. N. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamosios R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str.1 d. 2 p.).
Kaip matyti iš pateikto kaltinimo, jame nėra nurodyta aplinkybė, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau, kaip pati kaltinamoji ir nukentėjusysis parodė, jie prieš konfliktą buvo vartoję alkoholį. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina kaltinamosios sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.
Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamoji 2014-07-23 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteista pagal BPK 227 str. 2 dalį, teistumas neišnykęs, ne kartą bausta administracine tvarka, niekur nedirba, psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra įrašyta ir nesigydo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į nustatytas kaltinamosios atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-11-03 22.35 val. iki 2016-11-04 12.30 val.(1 diena) (b. l. 57, 63).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui - sutuoktiniui, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, programą išklausant keturių mėnesių laikotarpyje (BK 722 straipsnis). Teismo nuomone, šis įpareigojimas teigiamai paveiks kaltinamosios elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 64-65).
Daiktinis įrodymas - peilis, saugomas Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktinių įrodymų kambaryje (kvitas (duomenys neskelbtini)), grąžintinas R. N..
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d i a :
R. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (po trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. N. paskirti bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (po trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-11-03 22.35 val. iki 2016-11-04 12.30 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis BK 722 straipsniu, R. N. paskirti įpareigojimą - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi išklausyti keturių mėnesių laikotarpyje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą - peilį, saugomą Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktinių įrodymų kambaryje (kvitas B, serija (duomenys neskelbtini)), grąžinti R. N.
Išaiškinti R. N., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti R. N., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti R. N., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajai R. N., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Aušra Diržienė