Administracinė byla Nr. I-43-821/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03885-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei O. K.,
atsakovo atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) darbo užmokesčio nepriemoką – 503,23 Eur už 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu ir 2016 m. sausio, vasario mėnesiais dirbtą viršvalandinį darbą.
Pareiškėjas nurodė, kad dirba Departamente Pastatų apsaugos skyriaus specialisto pareigose. Mano, kad atsakovas 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu bei 2016 m. sausio, vasario mėnesiais pažeidė jo teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, t. y. netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias darbo laiką, dėl ko netinkamai atliko darbo laiko apskaitą – neapskaitė viršvalandinio darbo ir atitinkamai neapmokėjo už viršvalandinį darbą. Pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 str. 3 d. įtvirtinta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 d. nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Pareiškėjo manymu, jo atveju egzistuoja visos įstatymu nustatytos sąlygos 48 valandų per savaitę darbo laiko normai taikyti, t.y. įstaigoje nustatytos funkcijos nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigybė įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, yra įstaigos vadovo sprendimas. Ginčas kyla dėl 7 dienų laikotarpio ir kaip šis laikotarpis, per kurį pareigūnas gali dirbti iki 48 valandų ir tai nelaikoma viršvalandiniu darbu, turi būti skaičiuojamas. Pareiškėjo nuomone, 7 dienų laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos funkcijos vykdomos nepertraukiamai ir yra nustatytos darbo pamainos, nebūtinai turi sutapti su savaitės dienomis pirmadieniu – sekmadieniu. 7 dienų laikotarpio arba darbo savaitės atskaitos taškas turi būti savaitės nepertraukiamasis poilsis. Atsakovas darbo laiko apskaitą vykdo 7 dienų laikotarpį visada tapatindamas su savaitės dienomis, visiškai neatsižvelgdamas į savaitės nepertraukiamo poilsio laiką. Kadangi nei Statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja poilsio laiko, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) įtvirtintu teisiniu reguliavimu.
Pasak pareiškėjo, DK 160 str. 1 d. nustatyta, kad kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. 2003 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1150 patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą ir Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – ir Apskaitos ypatumai). Apskaitos ypatumų 6 p. nustatyta, kad kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp pamainų trukmė pareigūnams, dirbantiems 12 valandų trukmės pamainomis, negali būti trumpesnė kaip 12 valandų, pareigūnams, dirbantiems 24 valandų trukmės pamainomis, – 24 valandos. Poilsio dienos suteikiamos pamainų grafikuose nustatytu laiku. Apskaitos ypatumų 8 p. taip pat numato blanketinį DK nuostatų taikymą. DK 161 str. 3 d. nustato, kad įmonėse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus. Jie sudaromi ir tvirtinami šio kodekso 147 str. nustatyta tvarka. To paties straipsnio 5 d. nustato, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 d. nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis minėtu reglamentavimu, darbo savaitė arba 7 dienų laikotarpis, esant nepertraukiamam funkcijų vykdymui, turėtų būti tapatinamas su savaitės nepertraukiamu poilsiu, o ne su savaitės dienomis pirmadieniu – sekmadieniu. Net vizualiai vertinant atsakovo rengiamus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, matyti, kad darbo savaitė (7 dienų laikotarpis) realiai nesutampa su savaitės dienomis pirmadieniu – sekmadieniu, nes 7 dienų laikotarpį išskiria savaitės nepertraukiamo poilsio laikas (2 poilsio dienos). Pabrėžė, jog 7 dienų laikotarpio tapatinimą su savaitės dienomis netinkamu laiko ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Pareiškėjo paskaičiavimu, per 2013 m. lapkričio, gruodžio mėnesius, 2014 m. kovo – gruodžio mėnesius, 2016 m. sausio vasario mėnesius 48 valandų per 7 dienų laikotarpį normą jis viršijo iš viso 75 valandomis, per (2013 m. - 20 val., 2014 m. - 31 val., 2016 m. – 24 val.). Pareiškėjo skaičiavimu preliminarus nepriemokos dydis gali būti apie 503,25 Eur.
Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 31-37) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo teigimu, nei Statute, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, nei DK ir kituose teisės aktuose nėra imperatyviai ir aiškiai reglamentuota, koks momentas laikytinas savaitės pradžia ir pabaiga. Departamentas 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Br.V-119 įsakymu nustatydamas savaitės darbo laiko apskaitos pradžią – pirmadienį, taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse 10 p. nuostatas, numatančias, kad savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos. Analogiška nuostata yra įtvirtinta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 str. Taip pat buvo įvertintas savaitės sąvokos apibrėžimas pateiktas Lietuvių kalbos žodyne, jog savaitė – tai septynių dienų laiko tarpas, prasidedantis pirmadieniu ir pasibaigiantis sekmadieniu.
Pažymėjo, kad teisės doktrinoje pripažįstama, kad savaitė turėtų būti suprantama kaip kalendorinė savaitė. Darbo laiko režimas – darbuotojo darbo laiko trukmės paskirstymas per tam tikrą kalendorinį laikotarpį (parą, savaitę, mėnesį ir kt.). Darbo laiko apskaita gali būti: 1) padienė; 2) savaitinė; 3) suminė. Padienė darbo laiko apskaita taikoma esant 5 ar 6 darbo dienų savaitei, per kurią darbuotojas dirba tą patį valandų skaičių kiekvieną darbo dieną. Dienos (pamainos) darbo laiko norma įgyvendinama kiekvieną darbo dieną. Savaitinės darbo laiko apskaitos atveju apskaitomas laikas, darbuotojo dirbtas kiekvieną kalendorinę savaitę. Ji taikoma tais atvejais, kai yra normuojama darbo savaitė, o teisės norminiais aktais, darbo pamainų grafikais nustatyta kiekvienos dienos (pamainos) darbo laiko trukmė atskiromis savaitės dienomis gali būti skirtinga. Tokiu būdu savaitės darbo laiko norma yra įgyvendinama kiekvieną savaitę. Suminė darbo laiko apskaita – kai dėl darbo ar gamybos specifikos negalima laikytis darbuotojui nustatytos darbo dienos ar darbo savaitės trukmės, ir darbo laikas apskaitomas per ilgesnį negu viena savaitė apskaitinį laikotarpį (vieną mėnesį, kelis mėnesius ar ilgiau). Pareiškėjo argumentas, kad 7 dienų laikotarpio arba darbo savaitės atskaitos taškas turi būti savaitės nepertraukiamas poilsis nėra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir nesukuria pareigos Departamentui juo vadovautis, todėl negalima laikyti, kad Departamentas pažeidė pareikėjo teises ir neturi pareigos atlyginti pastarajam neva patirtų nuostolių.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Šioje byloje ginčas kilo dėl, pareiškėjo teigimu, netinkamos darbo laiko apskaitos ir atitinkami netinkamo apmokėjimo už viršvalandinį darbą. Pareiškėjas prašo priteisti 503,23 Eur už 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu ir 2016 m. sausio, vasario mėnesiais dirbtą viršvalandinį darbą.
Pareiškėjo nurodo, jog atsakovas 7 dienų laikotarpį, per kurį pareigūnas gali dirbti iki 48 valandų ir tai nelaikoma viršvalandiniu darbu, turėtų skaičiuoti ne nuo pirmadienio iki sekmadienio, o nuo vieno savaitės nepertraukiamo poilsio iki kito. Atsakovas, apskaitydamas viršvalandžius Statuto 29 str. 3 d. pagrindu, šioje nuostatoje įtvirtintą 7 dienų laikotarpį, esant nepertraukiamam funkcijų vykdymui, turėtų tapatinti su savaitės nepertraukiamu poilsiu. Atsakovas darbo laiko apskaitą vykdo 7 dienų laikotarpį visada tapatindamas su savaitės dienomis, visiškai neatsižvelgdamas į savaitės nepertraukiamo poilsio laiką. Kadangi nei Statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja poilsio laiko, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) įtvirtintu teisiniu reguliavimu.
Pareigūnų darbo laiką nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 29 str., kurio 1 d. nustatyta bendra taisyklė, kad pareigūnų darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Tačiau to paties Statuto 29 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 d. nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančioje Statuto 37 str. 3 d. redakcijoje. Minėtos nuostatos nesikeitė visą bylai aktualų laikotarpį.
Statuto 29 str. 3 d. minimus pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtindama Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą ir Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – ir Apskaitos ypatumai). Šis teisės aktas galiojo byloje nagrinėjamu ginčo laikotarpiu, todėl jis aktualus byloje kilusiam ginčui nagrinėti (taikytina redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d., taip pat redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.).
Apskaitos ypatumų 4 p. numato, kad pareigūnų pamainos pradžią ir pabaigą nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti pareigūnai. Apskaitos ypatumų 3 p., be kita ko, nustatyta, kad pareigūnų pamainos nustatomos pamainų grafikuose, o Apskaitos ypatumų 6 p. nustatyta, kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp pamainų trukmė pareigūnams, dirbantiems 12 valandų trukmės pamainomis, negali būti trumpesnė kaip 12 valandų, pareigūnams, dirbantiems 24 valandų trukmės pamainomis, – 24 valandos. Poilsio dienos suteikiamos pamainų grafikuose nustatytu laiku.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas dirbo pamainomis pagal atsakovo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas darbo valandas. Pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo darbo ir poilsio laiko režimas atitiko Apskaitos ypatumų reikalavimus. Pareiškėjo skunde nurodyta ir teismo posėdžio metu šalių atstovai patvirtino, kad bylos šalys nesutaria dėl to, kaip šiuo atveju aiškintina Statuto 29 str. 3 d. sąvoka „savaitė (7 dienų laikotarpis)“. Departamentas šią sąvoką aiškina kaip savaitę, prasidedančią pirmadieniu ir pasibaigiančią sekmadieniu. Pareiškėjas minėtą sąvoką aiškina kaip 7 dienų laikotarpį prasidedantį po nepertraukiamo poilsio laiko ir remiasi DK nuostatomis.
Teismo vertinimu, minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Nustatyta, kad atsakovas Statuto 29 str. 3 d. minimos savaitės atskaitos tašku – pirmadienį, yra pasitvirtinęs 2009-04-30 įsakymu „Dėl vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigūnų sąrašo bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ Nr. V-119 (toliau – ir Įsakymas) 2.1 punktu. Nustatant būtent tokį savaitės atskaitos tašką atsakovas pagal analogiją vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 patvirtintos Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse 10 p. nuostata, kuri numato, kad savaitė, tai laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val., taip pat Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 str., kuriame nustatyta, kad savaitė - tai laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val.
Detaliau reglamentuoti pareigūnų darbo laiko paskirstymą per pamainą Departamento direktoriui suteikia teisę Apskaitos ypatumų 7 p., numatantis, jog pareigūnų darbo laiko paskirstymą per pamainą, vadovaudamiesi šiais darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumais, darbo tvarkos taisyklėse detaliai nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų ir vidaus reikalų įstaigų vadovai arba jų įgalioti pareigūnai. Įsakymas yra galiojantis teisės aktas, šio akto teisėtumas nėra nuginčytas, todėl atsakovas iš esmės neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti Įsakymu ir taikyti kitokį darbo laiko apskaitos modelį.
Pareiškėjo prašymu bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės procesinis sprendimas analogiškoje Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2591-244/2017. Vilniaus apygardos teismo sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. kovo 7 d. priėmus nutartį, kuria sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-376-756/2019 konstatavo, jog „taikyti teisės normas, reguliuojančias darbo teisinius santykius (DK), kai esminiai darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimai yra išspręsti Ypatumų 4–6 punktuose, nėra teisinio pagrindo. Pirminis leistinas įrodymas, kuriuo remiantis galima nustatyti, ar buvo pažeistas darbo ir poilsio režimas atitinkamu laikotarpiu, yra tokio laikotarpio pamainų grafikai. Taigi savaitės (7 dienų laikotarpio) atskaitos pradžia šiuo atveju neturi reikšmės. Faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinais teisės aktais iš esmės panašiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pripažinęs, jog Departamentas savaitę (7 dienų laikotarpį) tapatindamas su kalendorine savaite, darbo laiko apskaitą vykdė tinkamai.“
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad pareiškėjo skundą tenkinti priteisiant iš atsakovo 503,23 Eur už 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu ir 2016 m. sausio, vasario mėnesiais dirbtą viršvalandinį darbą, skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 str., 88 str. 1 p., 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Iveta Pelienė