Civilinė byla Nr. e2-7669-1028/2021

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00981-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.1.; 2.6.21.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. K.,

dalyvaujant atsakovės įgaliotam asmeniui L. M., atstovui advokatui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovo UAB „Vėjo technologijų projektai“ ieškinį atsakovui UAB „Vili“, dėl avanso grąžinimo,

n u s t a t ė :

ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovui UAB "Vėjo technologijų projektai" atsakovo UAB "Vili" 2000 Eur avansinį mokėjimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinyje nurodoma, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas už tarpininkavimo paslaugas - už įgyvendintą vėjo elektrinės projektą (atvestą klientą) turėjo gauti sutartą atlygį. Todėl ieškovė UAB "Vėjo technologijų projektai" 2018-08-28 pervedė atsakovei UAB "Vili" 2000 Eur avansinį mokėjimą už tarpininkavimą. Atsakovės atvestas klientas negavo kredito, t. y. atsakovė nesugebėjo padėti gauti jai kreditą, taip nuvylė tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį, kuris jokio suinteresuotumo šioje byloje neturi, todėl projektas nebuvo įgyvendintas. Be to, ieškovas patyrė ir nuostolių, nesusiklosčius sutartiniams santykiams su atvestu klientu, tačiau jų šioje byloje neprašo. UAB "Vili" pažeidė savo prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1, 6 p.), nes neatliko tarpininkavimo paslaugos, kuri pasibaigtų įgyvendintu projektu, nes vėjo jėgainės projektas su atvestu klientu nebuvo įgyvendintas. Todėl UAB "Vili" privalo gražinti sumokėtą avansą, tai patvirtino paties atsakovo UAB "Vili" vadovas L. M.. Tai patvirtina Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-447-357/2020 duomenys, kai 2020-08-25 teismo posėdžio metu UAB „Vili“ direktorius L. M. buvo apklaustas kaip liudytojas ir teismo posėdyje, būdamas prisiekęs duoti teisingus parodymus, patvirtino, kad turėjo gauti atlygį už atvestą klientą. Vėjo jėgainė šiuo atveju nebuvo pastatyta. O jei vėjo jėgainė nepastatyta, tai pinigai už tarpininkavimą nemokami (teismo posėdžio garso įrašas - 11:19:03 val.). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovas privalo atlyginti nuostolius ieškovui.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2018 m. birželio 8 d. Atsakovas ir Ieškovas sudarė Paslaugų teikimo sutartį. Ieškovo jam pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, nes Atsakovas neprivalo grąžinti gauto avanso; Atsakovas neįsipareigojo gauti kredito; Atsakovas nepažeidė savo prievolės; Atsakovas nepraleido piniginės prievolės vykdymo termino. 2018 birželio 8 d. Atsakovas ir Ieškovas sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 35. Sutartyje Atsakovas (vykdytojas) įsipareigojo siūlyti potencialiems investuotojams parduoti Ieškovo (užsakovo) vykdomus vėjo jėgainių statybos projektus ar dvi Ieškovo parduodamas vėjo jėgaines, esančias Telšių rajone, už ne mažesnę nei 550 000 Eur kainą (Sutarties 1.1. punktas). O Ieškovas įsipareigojo Atsakovui sumokėti už atliktas tarpininkavimo paslaugas Sutarties 2.1. punkte nustatytą sumą - 20000 Eur, laikydamasis Sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose nustatytos mokėjimo tvarkos. Iš Sutarties 2.2.1. papunkčio turinio matyti, kad šalys susitarė, jog komisas, t. y. pagrindinis atlyginimas už tarpininkavimo paslaugas, nurodytas Sutarties 2.1. punkte, Atsakovui turi būti sumokamas per 24 valandas po to, kai Ieškovas už vėjo jėgainių statybos sutarties įgyvendinimą gaus iš Atsakovo atvesto kliento pinigus. Priklausomai nuo Ieškovo susitarimo su pirkėju, Sutarties 2.1. punkte nustatytas Atsakovui mokėtinas atlyginimas turi būti sumokėtas grynais arba mokėjimo pavedimu į Atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovo teiginiai patvirtina, kad Atsakovas surado klientą, norintį investuoti į Ieškovo valdomą vėjo jėgainių statybos projekto įgyvendinimą ir jį suvedė su Ieškovu. O tai reiškia, jog jis įvykdė Sutarties pagrindu prisiimtą įsipareigojimą. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Ieškovas su Atsakovo atvestu klientu sudarė 3600 kW galios dviejų vėjo elektrinių statybos įgyvendinimo sutartį Nr. 10. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovo atvestas klientas Ieškovui pervedė 50 000 Eur avansą. O Ieškovas už kliento atvedimą Atsakovui 2018 m. rugpjūčio 28 d. pervedė 2000 Eur avansinį mokėjimą už tarpininkavimą. T. y. Ieškovas Atsakovui pervedė nedidelę dalį šalių sutarto atlyginimo. Tuo tarpu likusi atlyginimo dalis Atsakovui turėjo būti sumokėta po to, kai Atsakovo atvestas klientas sumokės Ieškovui visą jų sudarytoje sutartyje nurodytą pinigų sumą už vėjo elektrinių statybos sutarties įvykdymą. Tačiau iš Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 matyti, kad įvertinęs minėtos civilinės bylos duomenis bei į bylą pateiktus įrodymus, teismas nustatė, jog Ieškovo ir UAB „Ekovėjai“, t. y. Atsakovo atvesto kliento, sudaryta vėjo elektrinių statybos projekto įgyvendinimo sutartis Nr. 10 nebuvo įvykdyta dėl pačio Ieškovo kaltės, nes jis, neperspėjęs UAB „Ekovėjai“, t. y. Atsakovo atvesto kliento, ir nenutraukęs su juo sudarytos sutarties, plėtojo sutartinius santykius su kitais asmenimis, todėl konstatavo, jog Ieškovas pats sutarties neįvykdė. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją - jis įskaitomas į būsimas įmokas, tačiau taip pat gali atlikti ir įrodomąją funkciją. Avansas, kaip pagrindinės prievolės mokėjimas, siejamas su šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina. Avanso, kaip išankstinio mokėjimo, paskirtis - apmokėti pagrindinį atlyginimą ar jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Taigi Atsakovas surado ir atvedė klientą Ieškovui, o Ieškovas su Atsakovo atvestu klientu sudarė minėtą vėjo elektrinių statybos projekto įgyvendinimo sutartį Nr. 10, ir, gavęs iš Atsakovo atvesto kliento avansą, pervedė Atsakovui 2000 Eur dalį atlyginimo arba avansinį mokėjimą už tarpininkavimą atvedant klientą. Be to, Šiaulių apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad Ieškovo ir Atsakovo atvesto kliento sudaryta vėjo elektrinių statybos projekto įgyvendinimo sutartis neįvykdyta dėl paties Ieškovo kaltės, todėl Atsakovas neprivalo grąžinti Ieškovui sumokėto avanso, juolab, kad Ieškovas Atsakovui sumokėjo tik nedidelę dalį Sutartyje nustatyto atlyginimo dalį. O šalys nesudarė susitarimo, kad Atsakovas tarpininkavimo paslaugas ieškant ir atvedant klientą Ieškovui teiks nemokamai. Ieškovas teigia, kad Atsakovo atvestas klientas negavo kredito, nes Atsakovas nesugebėjo padėti gauti jam kreditą, todėl projektas nebuvo įgyvendintas. Tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šių jo teiginių pagrįstumą, ieškinyje nenurodė. Iš minėto Šiaulių apygardos teismo sprendimo turinio matyti, kad Ieškovas reikalavimą priteisti iš Atsakovo atvesto kliento nuostolius, tame tarpe ir dėl Atsakovui sumokėtų 2000 Eur sumos, grindė tuo, jog jo ir Atsakovo atvesto kliento sudaryta sutartis nebuvo įgyvendinta išimtinai dėl Atsakovo atvesto kliento kaltės. Tačiau įvertinus Ieškovo ir Atsakovo atvesto kliento sudarytą sutartį bei byloje esančius įrodymus, Ieškovo reikalavimas teismo buvo atmestas kaip teisiškai nepagrįstas ir neįrodytas (žr. Sprendimo 47, 58, 60 punktai). Atsakovas neneigia, jog jis abiem šalims - tiek Ieškovui, tiek savo atvestam klientui bandė padėti ieškoti finansavimo. Dar minėtos bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu Atsakovo vadovas, kurio metu jis buvo apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, jog bandė abiem šalims padėti gauti finansavimą. Tačiau nurodė, jog tai darė savo iniciatyva ir geranoriškai, iš esmės tik todėl, kad norėjo, jog vėjo jėgainių statybos projektas būtų įgyvendintas. Ir tai yra savaime suprantama, nes įvykdžius Ieškovo ir Atsakovo atvesto kliento sudarytą vėjo jėgainių statybos sutartį, Atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad Ieškovas jam sumokės likusią Sutartyje nustatyto atlyginimo dalį. Be to, Atsakovas aiškiai pabrėžė, jog su Ieškovui atvestu klientu nebuvo sudaręs susitarimo sukurti civilinius teisinius santykius, todėl subjektinių civilinių teisių ir pareigų, tame tarpe ir pareigos gauti finansavimą, Atsakovas negalėjo įgyti ir neįgijo. Kartu pastebėjo, jog teisiniai santykiai Sutarties pagrindu Atsakovą siejo tik su Ieškovu. Taigi iš Atsakovo ir Ieškovo sudarytos Sutarties nuostatų turinio aiškiai matyti, jog Atsakovas Ieškovui įsipareigojo atvesti surastą klientą - potencialų investuotoją Ieškovui. Tuo tarpu padėti gauti kreditą nei Ieškovui, nei pastarojo ieškinyje net konkrečiai neįvardytam trečiajam asmeniui, Atsakovas neįsipareigojo. Ieškovas teigia, kad Atsakovas pažeidė savo prievolę, nes neatliko tarpininkavimo paslaugos, kuri pasibaigtų jo ir Atsakovo atvesto kliento sudarytos vėjo elektrinių statybos įgyvendinimo sutarties įvykdymu. Be to, nurodė, jog taip patvirtino Atsakovo vadovas L. M.. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį. Konkrečių Sutarties nuostatų, kurių Atsakovas neįvykdė, ieškovas nenurodė ir Atsakovo padaryto pažeidimo nedetalizavo, Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, t. y. Atsakovo neteisėtų veiksmų, Ieškovui atsiradusių konkrečių nuostolių ir priežastinio ryšio tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ir Ieškovui atsiradusių nuostolių nepagrindė ir net neįrodinėja. Atsakovo vadovas L. M., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas ir, būdamas prisiekęs duoti teisingus parodymus, patvirtino, kad už atvestą klientą turėjo gauti Sutartyje nustatyto dydžio atlygį. O kai Atsakovo buvo paklausta, kada pagal sutartį turėjo būti sumokėta sutartyje nurodyta suma už tarpininkavimą - ar kai projektas bus įgyvendintas, t. y. kai elektrinė bus pastatyta, Atsakovas visiškai teisingai ir pagrįstai atsakė, jog jeigu elektrinė nebus pastatyta, tai pinigai už tarpininkavimą nemokami. Taigi Ieškovo nurodyto garso įrašo duomenys patvirtina jog, kaip jau minėta, šalys tarpusavyje susitarė, kad visą Sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą Ieškovas Atsakovui sumokės po to, kai bus įvykdyta Ieškovo ir Atsakovo atvesto kliento sudaryta vėjo jėgainių statybos įgyvendinimo sutartis. Atsakovo vadovas L. M. nepatvirtino, kad Atsakovas privalo grąžinti Ieškovui sumokėtą avansą, nes šalių sutarto dydžio avansą Ieškovas Atsakovui pravedė už kliento suradimą ir jo atvedimą Ieškovui, t. y. atliktas atlygintinai teikti tarpininkavimo paslaugas. Atsakovas su Ieškovui atvestu klientu nebuvo sudaręs susitarimo sukurti civilinių teisinių santykių, todėl tarpusavio subjektinių teisių ir pareigų, tame tarpe ir pareigos padėti gauti finansavimą atvestam klientui, Atsakovas neįgijo. Šalių Sutarties 1.4. punkte tarpusavio susitarimu šalys nustatė, kad Atsakovas Sutartyje numatytas paslaugas teiks iki 2019 m. birželio 31 d., jeigu šalys nesusitars Sutarties pratęsti. Nors Ieškovas puikiai žino, jog 2018 m. pabaigoje, maždaug gruodžio mėnesį, jo ir Atsakovo bendravimas faktiškai jau buvo nutrūkęs, o su Atsakovo atvesto klientu jis toliau bendraudavo Atsakovui nedalyvaujant (garso įrašas - 1:10:50 - 1:14:00), tačiau vis tiek 2021 m. gegužės 6 d. Atsakovui atsiuntė Pretenziją, kurioje, motyvuodamas tuo, kad Atsakovo atvestas klientas iš jo prisiteisė baudą ir bylinėjimosi išlaidas, todėl jis reikalauja, kad Atsakovas jam grąžintu avansą. Atsakovas tinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę, o Ieškovas priėmė Atsakovo prievolės įvykdymą, todėl už atliktas tarpininkavimo paslaugas Atsakovui pervedė 2000 Eur avansinį mokėjimą, t. y. tik dalį šalių sutarto pagrindinio atlyginimo (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Be to, šalys Sutartyje susitarė, jog Atsakovas tarpininkavimo paslaugas Ieškovui teiks iki 2019 m. birželio 31 d., tačiau šiam terminui suėjus, susitarimo pratęsti Sutartį šalys nebesudarė. Kadangi šalių sudaryta Sutartis pasibaigė, o ne buvo nutraukta, kaip neteisingai ir nepagrįstai teigia Ieškovas (CK 6.125 straipsnis), Ieškovas neturi pagrindo, remdamasis CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, reikalauti, juolab neįrodinėdamas civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo, kad Atsakovas jam atlygintu nuostolius, juolab, kad minėtu teismo sprendimu nustatyta, jog jo ir Atsakovo atvesto kliento sudaryta sutartis neįvykdyta dėl jo paties kaltės.

Ieškovas dublike nurodė, kad sutarties laisvės principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio ir formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyvios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Nagrinėjamu atveju, šalys buvo sudariusios paslaugų teikimo sutartį. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė paslaugų tinkamai neatliko, ir nenurodė savo faktiškai turėtų išlaidų neįvykdžius sutarties. Anot atsakovės, ji suvedė ieškovę su atvestu klientu, t. y. UAB „Ekovėjai“, ir tai reiškia, jog ji įvykdė sutarties pagrindu prisiimtą įsipareigojimą. Su tokiu argumentu ieškovė nesutinka, nes pati atsakovė Šiaulių apygardos teismo posėdyje patvirtino, kad pinigai mokami tik už įgyvendintą projektą, o jo įgyvendinti nepavyko ir todėl santykiai nutrūko. Be to, šalių sudarytoje sutartyje nustatyta, jog ieškovė moka atsakovei 20000 Eur už kiekvieną parduotą jėgainę (Sutarties 2.1.1. punktas). Mokėjimas vykdomas per 24 val. nuo užsakovo sumos gavimo arba dalimis, priklausomai nuo susitarimo su pirkėjais (2.2.1. punktas). Tačiau jėgainė nebuvo parduota atvestam klientui. Pagal Paslaugų teikimo sutartį atsakovė UAB „Vili“ tarpininkavo atvedant klientą vėjo jėgainės statybai ir tik už sėkmingai įgyvendintą projektą už tarpininkavimą UAB „Vili“ turėjo gauti atlygį. Paminėtina, jog pats atsakovės vadovas L. M. Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 teismo posėdžio metu patvirtino, jog bandė padėti gauti finansavimą UAB „Ekovėjai“, tačiau jam sutarpininkauti nepavyko. Be to, patvirtino, jog turėjo gauti atlygį už atvestą klientą. Vėjo jėgainė šiuo atveju nebuvo pastatyta. O jei vėjo jėgainė nepastatyta, tai pinigai už tarpininkavimą nemokami. Tai jei nemokami pinigai už tarpininkavimą, tai negali būti mokamas ir avansas, todėl jis privalo turi būti grąžinamas ieškovei, nes atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir yra be pagrindo įgijusi 2000 Eur sumą. Ieškovė nepardavė vėjo jėgainės atsakovės atvestam klientui ir negavo už tai jokio atlygio. Atsakovės vadovas L. M. tame pačiame teismo posėdyje patvirtino, kad be sutarties dirbo ir su UAB „Ekovėjai“, kas rodo atsakovės nesąžiningumą, nes iš esmės turėjo atlikti finansinio tarpininko paslaugas, tačiau to neatliko. Ir teigia, kad neturėjo padėti gauti kreditą atvestam klientui, nors tai darė. Atsakovė prieštarauja pati sau, vienu atveju teigia, kad savo paslaugas įvykdė, kitu atveju, kad pinigai už tarpininkavimą nemokami. Atsakovė privalo grąžinti avansą, nes remiantis šalių sudarytos sutarties 2.1.1. punktu, sutartimi numatytos paslaugos įvertintos sekančiai: Telšių rajone esančias jėgaines 20000 Eur už kiekvieną parduotą jėgainę. Taigi, ieškovė turėjo sumokėti už parduotas dvi vėjo jėgaines už ne mažesnę nei 550000 Eur, esančias Telšių rajone, t. y. po 20000 Eur už vieną vėjo jėgainę, ir tai turėjo padaryti per 24 val. nuo sumos gavimo dienos arba dalimis, priklausomai nuo susitarimo su pirkėjais. Ieškovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ atsakovei UAB „Vili“ 2018-08-28 pervestas 2000 Eur avansinis mokėjimas už tarpininkavimą šiuo atveju atliko dalinio mokėjimo funkciją už paslaugas, paslaugų neatlikus avansas grąžintinas ieškovei. Visą sutarties terminą atsakovė daugiau nesiėmė jokių veiksmų, kad ieškovė parduotų vėjo jėgainės atsakovės atvestam klientui, ir iš viso, atsakovė daugiau jokių klientų neatvedė, todėl galima konstatuoti, jog atsakovė sutarties tinkamai net nevykdė. Atsakovė neteisingai nurodo, kad santykius su ieškove nutraukė 2018 m. pabaigoje, gruodžio mėnesį, nes atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad santykius nutraukė su UAB „Ekovėjai“, o ne su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad projektas nebuvo įgyvendintas, atsakovė UAB „Vili“ privalo grąžinti 2000 Eur avansą.

Atsakovas triplike nurodė, kad Ieškovas nepagrįstai teigia, jog Atsakovas tinkamai neatliko paslaugų ir nenurodė savo faktiškai turėtų išlaidų, neįvykdžius sutarties. Paslaugų sutartį kvalifikuojantys požymiai yra nematerialus atliekamų veiksmų pobūdis, taip pat atlygintinumas. O tai reiškia, kad paslaugų teikėjo paslaugos teikiamos už kliento įsipareigojimą sumokėti jam tam tikrą atlyginimą. Kadangi paslaugų sutartis yra dvišalė, atlygintinė, o jos pobūdis nesusijęs su materialaus objekto sukūrimo rezultatais, nėra pagrindo abejoti, jog paslaugų teikėjas turi pareigą teikti paslaugas klientui, o klientas turi pareigą sumokėti paslaugų teikėjui už suteiktas nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas. Pagal šalių sudarytą Sutartį Atsakovas (vykdytojas) įsipareigojo pagal Ieškovo (užsakovo) užsakymą siūlyti potencialiems investuotojams parduoti Ieškovo (užsakovo) vykdomus vėjo jėgainių statybos projektus ar dvi Ieškovo parduodamas vėjo jėgaines, esančias Telšių rajone, už ne mažesnę nei 550 000 Eur kainą. O Ieškovas įsipareigojo Atsakovui sumokėti už atliktas tarpininkavimo paslaugas Sutarties 2.1. punkte nustatytą sumą – 20 000 Eur, laikydamasis Sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose nustatytos mokėjimo tvarkos. Taigi šioje Sutartyje Atsakovas įsipareigojo siūlyti potencialiems investuotojams Ieškovo (užsakovo) vykdomus vėjo jėgainių statybos projektus ar dvi Ieškovo parduodamas konkrečioje vietoje esančias vėjo jėgaines, o Ieškovas įsipareigojo Atsakovui už atliktas tarpininkavimo paslaugas sumokėti, laikydamasis Sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose nustatytos mokėjimo tvarkos. Ieškovo Atsakovui 2021 m. gegužės 6 d. pateiktoje ikiteisminėje pretenzijoje Ieškovo teiginiai patvirtina, kad Atsakovas surado potencialų klientą, t.y. UAB „Ekovėjai“, kuris norėjo investuoti į Ieškovo valdomą vėjo jėgainių statybos projekto įgyvendinimą ir suvedė jį su Ieškovu. O Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. priimtame sprendime, kaip nurodė dar savo atsiliepime Atsakovas, nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. Ieškovas su Atsakovo atvestu klientu sudarė 3600 kW galios dviejų vėjo elektrinių statybos įgyvendinimo sutartį Nr. 10. Ieškovas teigia, jog Atsakovas tinkamai neatliko paslaugų, tačiau nenurodė ir nedetalizavo, kokių konkrečių, jo manymu, Sutarties sąlygų ir jo duotų nurodymų Atsakovas nesilaikė, o pats, savo laisva valia Atsakovui už jo atliktą nematerialaus pobūdžio tarpininkavimo paslaugą – kliento suradimą ir atvedimą, pervedė 2000 Eur avansinį mokėjimą už tarpininkavimą, kaip kad buvo šalių faktiškai susitarta. Kadangi tiek Ieškovo Pretenzijoje nurodytos, tiek teismo sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad Atsakovas surado potencialų investuotoją ir jį atvedė Ieškovui, o šis su Atsakovo atvestu klientui sudarė 3600 kW galios dviejų vėjo elektrinių statybos įgyvendinimo sutartį Nr. 10, todėl nėra pagrindo abejoti, jog Atsakovas, priešingai nei teigia Ieškovas, tinkamai įvykdė Sutarties pagrindu prisiimtą įsipareigojimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog tarpininkavimo paslaugų sutarties dalykas yra nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, todėl svarbiausi yra šalių atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Ieškovas neteigia ir neįrodinėja, jog prieš sumokėdamas avansą, jis reikalavo, kad Atsakovas pranešinėtų jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, ar kad reikalavo, jog Atsakovas nedelsdamas jam pateiktų ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, ar kad reikalavo, jog Atsakovas nedelsdamas perduotų viską, ką teikdamas paslaugas gavo Ieškovo naudai. Kadangi Ieškovas nereikalavo, kad Atsakovas pagrįstų turėtas faktines išlaidas, o už jo nurodymu atliktas nematerialaus (intelektinio) pobūdžio tarpininkavimo paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, Atsakovui pats savo laisva valia sumokėjo abipusių derybų būdu šalių sutarto dydžio avansą, t. y. pravedė dalį Sutarties 2.1.1. punkte nustatyto viso pagrindinio atlyginimo, darytina išvada, jog Ieškovo argumentas, kad Atsakovas nenurodė savo faktiškai turėtų išlaidų, neįvykdžius sutarties, yra nepagrįstas, juolab, kad nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu dėl jų pobūdžio faktiškai pagrįsti yra objektyviai sudėtinga. Nors Atsakovas suvedė Ieškovą su atvestu klientu, tačiau Ieškovas teigia, jog nesutinka su Atsakovo argumentu, kad jis įvykdė Sutarties pagrindu prisiimtą įsipareigojimą. Sutarties 2.2.1. papunktyje šalys susitarė, kad komisas, t. y. pagrindinis atlyginimas už tarpininkavimo paslaugas, nurodytas Sutarties 2.1. punkte, Atsakovui turi būti sumokamas per 24 valandas po to, kai Ieškovas iš Atsakovo atvesto kliento gaus už vėjo jėgainių statybos sutarties įgyvendinimą pastarojo sumokėtus pinigus. Ieškovas neneigia ir sutinka, kad Atsakovas surado klientą – UAB „Ekovėjai“, kuris norėjo investuoti į Ieškovo valdomą dviejų vėjo jėgainių statybos projekto įgyvendinimą, ir jį suvedė su Ieškovu. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Ieškovas su Atsakovo atvestu klientu - UAB „Ekovėjai“ sudarė 3600 kW galios dviejų vėjo elektrinių statybos įgyvendinimo sutartį Nr. 10. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovo atvestas klientas Ieškovui pervedė 50000 Eur avansą, o 2018 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovas Atsakovui pervedė 2000 Eur avansinį mokėjimą už tarpininkavimą. Kadangi mokėjimo pavedime pats Ieškovas nurodė, kad 2000 Eur avansinį mokėjimą Atsakovui jis perveda už tarpininkavimą, Ieškovas neturi pagrindo nesutikti su Atsakovo argumentu, kad jis įvykdė Sutarties pagrindu prisiimtą įsipareigojimą. O visas Sutarties 2.2.1. punkte nurodytas pagrindinis atlyginimas, kaip teisingai ir pagrįstai Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant bylą patvirtino teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklausiamas Atsakovo vadovas L. M., Atsakovui turėjo būti sumokėtas tik po to, kai Atsakovo atvestas klientas už vėjo elektrinių statybos sutarties įvykdymą sumokės visą pinigų sumą. Ieškovo ir Atsakovo atvesto kliento - UAB „Ekovėjai“ sudaryta vėjo elektrinių statybos projekto įgyvendinimo sutartis Nr. 10 nebuvo įvykdyta dėl pačio Ieškovo kaltės, nes jis, neperspėjęs Atsakovo atvesto kliento - UAB „Ekovėjai“ ir nenutraukęs su juo sudarytos minėtos sutarties, plėtojo sutartinius santykius su kitais asmenimis. Ieškovo cituojamoje civilinėje byloje teismas nustatė faktus – jog vėjo jėgainės Atsakovo atvestam klientui - UAB „Ekovėjai“ nebuvo parduotos dėl pačio Ieškovo kaltės, buvo įrodinėjimo dalykas. Be to, nustatė, jog Ieškovas Atsakovo atvestam klientui pareikštame prieškieškinyje prašė priteisti iš Atsakovo atvesto kliento nuostolių atlyginimą, tame tarpe ir 2000 Eur, sumokėtus Atsakovui už tarpininkavimą. Kadangi Ieškovo cituojamoje civilinėje byloje teismo nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas, o nustatytas įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose, darytina išvada, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos, tačiau Ieškovo sąmoningai nutylimos aplinkybės šioje civilinėje byloje laikytinos prejudiciniu faktu. Kadangi pats Ieškovas pripažįsta, jog 2000 Eur avansinis mokėjimas už tarpininkavimą šiuo atveju atliko dalinio mokėjimo funkciją už tarpininkavimo paslaugas, o Ieškovo cituojamoje civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad Ieškovo ir Atsakovo atvesto kliento sudaryta vėjo elektrinių statybos projekto įgyvendinimo sutartis Nr. 10 nebuvo įvykdyta dėl Ieškovo kaltės, darytina išvada, jog Atsakovas neprivalo grąžinti avanso Ieškovui, nes 2000 Eur sumą, priešingai nei teigia Ieškovas, įgijo pagrįstai. Iš įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo sprendimo turinio matyti, kad ankstesnėje civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, tame tarpe ir dėl 2000 Eur sumos, sumokėtos Atsakovui už tarpininkavimą, Ieškovas grindė tuo, jog jo ir Atsakovo atvesto kliento sudaryta minėta vėjo elektrinių statybos projekto įgyvendinimo sutartis Nr. 10 nebuvo įgyvendinta išimtinai dėl Atsakovo atvesto kliento kaltės. Atsakovas tiek Ieškovui, tiek atvestam klientui bandė padėti tarpininkauti ieškant finansavimo, tačiau kadangi padėti niekuo negalėjo, tuo jo vaidmuo ir baigėsi (1:15:03). Be to, pastebėjo, jog Sutartį buvo sudaręs tik su Ieškovu, o sutarties su atvestu klientu nebuvo sudaręs, todėl teisiniai santykiai jo su atvestu klientu nesiejo. Kartu paaiškino, jog padėti gauti finansavimą atvestam klientui stengėsi todėl, kad turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, jog įvykdžius vėjo jėgainių statybos sutartį su atvestu klientu, jis gaus Ieškovo įsipareigotą sumokėti Sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą. Šalių sudarytoje Paslaugų sutartyje Ieškovas su Atsakovu nesusitarė dėl jokių kitų pareigų, išskyrus Atsakovo pareigą siūlyti potencialiems investuotojams parduoti Ieškovo valdomus vėjo jėgainių statybos projektus ar vėjo jėgaines, Ieškovas tiek savo ieškinyje, tiek dublike nenurodė konkrečių Sutarties nuostatų, kurių pagrindu Atsakovas būtų įgijęs pareigą atlikti finansinio tarpininko paslaugas. Ieškovas, neperspėjęs Atsakovo atvesto kliento ir nenutraukęs su juo sudarytos sutarties, plėtojo sutartinius santykius su kitais asmenimis, o iš pateiktų sutarčių su įmonėmis UAB „Alungu“ ir UAB „Luturna“ nustatyta, kad vėjo elektrinės šioms įmonėms Ieškovo buvo parduotos už žymiai didesnę kainą nei buvo susitarta Sutartimi su Atsakovo atvestu klientu, todėl šios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog Ieškovo nesąžiningo elgesio ir jo paties kaltės nebuvo išpildytas ne tik Atsakovo atvesto kliento, bet ir Atsakovo teisėtas lūkestis. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas Atsakovo vadovas L. M. patvirtino, kad už atvestą klientą turėjo gauti Sutartyje nustatyto dydžio atlygį. O kai Atsakovo buvo paklausta, kada pagal Sutartį turėjo būti sumokėta joje nurodyta suma už tarpininkavimą – ar kai projektas bus įgyvendintas, t. y. kai elektrinė bus pastatyta, jis pagrįstai ir teisingai atsakė, jog taip. O jeigu elektrinė nebus pastatyta, tai pinigai už tarpininkavimą nemokami. Teismo posėdžio metu Atsakovo buvo klausiama, ar už atvestą klientą Atsakovas turėjo gauti Sutartyje nustatyto dydžio atlygį ir kada pagal Sutartį turėjo būti sumokėta Sutartyje nustatyta suma už tarpininkavimą – ar kai projektas bus įgyvendintas, t. y. kai elektrinė bus pastatyta. O kokiu pagrindu buvo sumokėtas avansas už tarpininkavimą, nei bylos šalis atstovavę advokatai, nei bylą nagrinėjusi teisėja Atsakovo neklausė. Atsakovo nebuvo klausiama, kokiu pagrindu buvo sumokėtas avansas už tarpininkavimą, o buvo klausiama, ar jam turėjo būti mokamas Sutartyje nustatytas atlygis bei kada turėjo būti sumokėta Sutartyje nurodyta suma už tarpininkavimą. Atsakovas pagrįstai ir teisingai atsakė, jog už atliktas tarpininkavimo paslaugas Sutartyje nustatytas atlygis, t. y. joje nurodyto dydžio suma jam turėjo būti sumokėta po to, kai projektas bus įgyvendintas, t. y. kai elektrinė bus pastatyta. Kadangi Ieškovas pats savo laisva valia pervedė 2000 Eur avansinį mokėjimą už tarpininkavimą atvedant klientą, Ieškovo atlikti veiksmai nesudaro pagrindo abejoti, jog Atsakovas tinkamai įvykdė Sutartyje prisiimtą įsipareigojimą. Kaip jau minėta, šalių sudarytoje Sutartyje Atsakovas įsipareigojo siūlyti potencialiems investuotojams parduoti Ieškovo vykdomus vėjo jėgainių statybos projektus ar dvi Ieškovo parduodamas vėjo jėgaines. Taigi iš Sutarties 1.1. punkto nuostatos matyti, kad Atsakovas įsipareigojo parduoti tik dvi Ieškovo parduodamas vėjo jėgaines, esančias Telšių rajone už ne mažesnę nei 550 000 Eur kainą, o kitokio pobūdžio veiksmų Sutartyje Atsakovas neįsipareigojo atlikti. Ieškovas jokių konkrečių Sutarties nuostatų ar kitų dokumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad Atsakovas be potencialių investuotojų paieškos ir atvedimo veiksmų, Sutartyje buvo įsipareigojęs atlikti dar kitokio pobūdžio veiksmus, nenurodė. Kadangi vienas iš paslaugų sutartį kvalifikuojančių požymių yra atlygintinumas, o Atsakovas nėra kaltas dėl to, kad Ieškovo ir jo atvesto kliento sudaryta dviejų vėjo jėgainių statybos sutartis nebuvo įvykdyta, todėl, priešingai nei teigia Ieškovas, nėra pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog Atsakovas privalo Ieškovui grąžinti 2000 Eur avansą, nes priešingu atveju būtų paneigta atlygintinų paslaugų sutarties prigimtis ir esmė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad atskiro sutarties nutraukimo nebuvo. Ieškovas sumokėjo avansą gal kad atsakovui būtų paskata dirbti. Nemano, kad ieškovas kažką turtėtų atlyginti atsakovui, nes su atvestu klientu dar turėjo ir nuostolių, kuris pats negavo finansavimo statyboms. Ieškovas neturi pajėgumų pats ieškoti klientų ir gauti finansavimą, ieškovas tik stato elektrines. Su surastu klientu buvo tik vėjo jėgainių projekto įgyvendinimo sutartis, pardavimo sandoris nebuvo įvykęs, tokia sutartis dar nėra pardavimo įgyvendinimas. Įrodymų, kad atsakovas patyrė sąnaudas, nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovo įgaliotas asmuo L. M. nurodė, kad atsakovo įmonė padeda kitiems rasti finansavimą ar namų ir panašių statinių projektus. Ieškovas pasiūlė tokią veiklą gal 2018 m. pradžioje. Atsakovas rado gal tris įmones, iš jų sutartį sudaryti norėjo viena. Pirkėjas su ieškovu iš dalies bendravo tiesiogiai, iš dalies su atsakovu. 2018-08-28 ieškovas atsakovui pervedė 2000 Eur proporcingai ieškovo gautai sumai iš UAB „Ekovėjai“. Atsakovas nepasirašė sutarties dėl finansavimo suradimo nurodytai įmonei. Metų pabaigoje jie patys pradėjo ieškoti finansavimo, atsakovo į tą procesą neįtraukė. Vertina, kad sandoris įvyksta, kai pasirašoma sutartis. Atsakovas būtų galėjęs kalbėtis su kitais klientais, jei būtų žinojęs, kad sutartis neįvyko. 2018 m. 11-12 mėn. jau nebežinojo apie projektą. Pardavimas neįvyko, tai ir neprašo daugiau už atvestą klientą. Už atsakovo darbą turi būti kažkoks atlygis. Anoj apygardos byloj apklausiamas turėjo omeny, kad į kitą atlygio dalį nebepretenduoja. Atsakovo darbas pasireiškė tuo, kad buvo susitikimai ir pokalbiai su klientais, tai galėjo užtrukti apie pusę metų, iš pradžių dirbo be sutarties, siūlė klientams. Atsiradus konkrečiam klientui buvo pasirašyta sutartis 2018-06-08 su ieškovu. Apie gegužės vidurį buvo konkrečiai susidomėta projektu, tada ir sudarė sutartį. Atsakovas ieškovui 2000 Eur sumos neįvardino, ieškovas pats tokią sumokėjo, po atsakovo prašymo. Buvo ir 1-2 kiti klientai, surasti atsakovo, su kuriais ieškovo direktorius šnekėjo tiesiogiai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad buvo ne teisininkų sudaryta sutartis, ji turi prieštaravimų. Atsakovas turėjo tik surasti ir atvesti klientą. Avanso pavedimu ieškovas pripažino, kad atsakovas pagal sutartį dalį veiksmų atliko. Anoj apygardos byloj kalbos apie avansą nebuvo, tik apie visą sumą. Sandoris neįvyko dėl ieškovo kaltės, atsakovo kaltės nebuvo.

Ieškinys netenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys 2018-06-08 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 35 (b. l. 57-58). Ieškovas pateikė informacinę pažymą iš civilinės bylos Nr. e2-447-357/2020, garso įrašą (b. l. 13-17). Atsakovas pateikė ieškovo ikiteisminę pretenziją (b. l. 31-32), sprendimą byloje Nr. e2-447-357/2020 (b. l. 33-49).

Nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl to, ar atsakovas privalo grąžinti ieškovui gautą mokėjimą pagal paslaugų teikimo sutartį. Šalys 2018-06-08 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 35. Sutarties 1.1 punktu atsakovas įsipareigojo atlikti finansinio tarpininko paslaugas, t. y. siūlyti potencialiems investuotojams parduoti ieškovo valdomus vėjo jėgainių projektus ar vėjo jėgaines, t. y. ieškovo parduodamas dvi vėjo jėgaines už ne mažesnę nei 550000 Eur sumą, esančias Telšių r. Sutarties 1.2 punktu ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už paslaugas Sutarties 2.1-2.3 numatyta tvarka. Sutartimi numatytos paslaugos įvertintos sekančiai: Telšių rajone esančias jėgaines 20000 Eur už kiekvieną parduotą jėgainę (Sutarties 2.1.1. p.). Atsiskaitymo tvarka: komisas už tarpininkavimo paslaugas, nurodytas Sutarties punkte 2.1, sumokamas po pardavimo sandorio grynais arba mokėjimo pavedimu į Vykdytojo atsiskaitomąją sąskaitą per 24 valandas nuo Užsakovo sumos gavimo dienos arba dalimis, priklausomai nuo susitarimo su pirkėjais (Sutarties 2.2.1. p.). Užsakovo prašymu, Vykdytojas įsipareigoja atlikti kitus reikalingus darbus ir suteikti papildomas paslaugas, atskirai raštu suderinus tokių darbų ir paslaugų kainą (Sutarties 2.4. p.).

Kaip matyti iš sudarytos sutarties pavadinimo, taip pat iš to, kokius veiksmus turėjo atlikti atsakovas (atsakovas įsipareigojo siūlyti potencialiems investuotojams parduoti ieškovo valdomus vėjo jėgainių projektus ar vėjo jėgaines), šalys sutartį laikė paslaugų teikimo sutartimi.

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į šalių sutarties turinį ir paskirtį šalys iš esmės ir siekė sudaryti paslaugų teikimo sutartį, tačiau atsakovo paslaugų apmokėjimas susietas tik su iš paslaugų teikimo išplaukiančia nauda ieškovui (parduotais vėjo jėgainių projektais ar vėjo jėgainėmis), bet nėra numatyta, kaip atsakovo teikiamos paslaugos turėtų būti įvertinamos ir apmokamos ieškovui vis dėlto nepavykus iki galo išvystyti sandorių su atsakovo surastais pirkėjais, nėra numatyta, už kokius atvejus kuri iš sutarties šalių yra atsakinga. Paslaugų sutarties pagrindu, vadovaujantis CK 6.716 str. 1 d., paslaugų teikėjui turi būti apmokama, tačiau ne už materialaus rezultato sukūrimą, o už nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), kas reiškia, jog paslaugų sutarties tinkamo vykdymo atveju paslaugų teikėjui turi būti sumokėta ir tuo atveju, jei paslaugos gavėjas iš gautos paslaugos vis dėlto negavo tos naudos, kuri galėjo atsirasti paslaugų teikimo pasekmėje iš trečiųjų asmenų. Tokiu atveju galėtų būti svarstoma tik paslaugų teikimo atlygintinumo proporcija, bet ne sprendžiama, jog suteiktos paslaugos neturėtų būti atlygintos visai. 

Šalių sudaryta sutartis atsakovo paslaugų apmokėjimą siejo tik su Telšių rajone esančių jėgainių pardavimu, nors sutartimi atsakovas įsipareigojo tik siūlyti potencialiems investuotojams parduoti ieškovo valdomus vėjo jėgainių projektus ar vėjo jėgaines. Šiuo sutarties aspektu šalių sutartis įgyja nedidelę dalį rangos sutarties aspektų.

Šios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644-6.671 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716-6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams (CK 6.724 str.). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 str. 1 d.).

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 str. 3 d.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys sudaromos dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis įsipareigojama sukurti ar pasiekti tam tikrą darbo rezultatą ir perduoti jį, kaip atskirą objektą ar tam tikrą jo dalį, kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Nuo to priklauso ir taikytina atsakomybė: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė atlikti darbus, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-543/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-201/2014).

Nagrinėjamu atveju vertintina, kad šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, tik jos apmokėjimą susiejo su galima ieškovo nauda ateityje, atsakovo paslaugų teikimo pasekoje kilus galimybei ieškovui gauti pajamų iš trečiųjų asmenų, sėkmingų sandorių dėl vėjo jėgainių ar jų projektų sudarymo ir realizavimo atveju. Atsakovas, teikdamas paslaugas, nagrinėjamu atveju objektyviai negalėjo sukurti ieškovui palankaus rezultato, galėjo tik dėti rūpestingas ir aktyvias pastangas pageidaujamam rezultatui pasiekti, nes atsakovas negalėjo trečio pašalinio asmens (UAB „Ekovėjai“) įpareigoti ar priversti su ieškovu būtinai sudaryti ieškovo pageidaujamą sandorį. Kaip matyti iš 2020-09-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020, situacija buvo sudėtinga, buvo stengiamasi įgyvendinti brangų ir sudėtingą projektą, daug kas priklausė nuo trečio asmens UAB „Ekovėjai“, paties ieškovo. Taigi, nurodyto teismo sprendimo kontekste galima vertinti, kad atsakovas atliko nemažai ir pakankamai, kad būtų galima vertinti, jog atsakovas ieškovui paslaugas teikė tinkamai, rūpestingai ir atidžiai, dėjo rūpestingas pastangas atliekant veiksmus. Todėl atsakovas turi teisę į tam tikros apimties atlygį už savo teiktas paslaugas. Atsakovas ir nepretenduoja į tokį atlygį, koks galėjo būti pagal Sutarties 2.1.1. p., tiesiog protingai įvertindamas ieškovo ir UAB „Ekovėjai“ nepavykusio sandorio situaciją.

Atsakovo suteiktų paslaugų tinkamumą faktiniais veiksmais yra pripažinęs ir pats ieškovas. Iš šalių paaiškinimų, 2020-09-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 (b. l. 40) matyti, kad ieškovas ir UAB „Ekovėjai“ 2018-08-22 sudarė vėjo elektrinių statybos projekto įgyvendinimo sutartį. UAB „Ekovėjai“, kaip klientą, ieškovui surado atsakovas, vykdydamas paslaugų teikimo sutartį. Ginčo dėl to byloje nebuvo. 2018-08-22 sutarties pagrindu UAB „Ekovėjai“ ieškovui 2018-08-23 pervedė 50000 Eur avansą. Ieškovas, gavęs šią sumą, atsakovui 2018-08-28 pervedė 2000 Eur. Faktiškai šiuo veiksmu ieškovas pripažino, kad atsakovas paslaugas ieškant klientų vėjo jėgainėms, atliko tinkamai. Priešingu atveju ieškovas, nebūdamas garantuotas dėl kliento tinkamumo ar perspektyvumo, apie tai galėjo informuoti atsakovą ir jokios sumos atsakovui nemokėti, iki kol nebus tikrų garantijų dėl kliento patikimumo. Vertinant šį 2000 Eur sumokėjimo faktą darytina išvada, kad ieškovui atsakovo surastas klientas UAB „Ekovėjai“ buvo tinkamas. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 ieškovas vienu iš reikalavimų klientui UAB „Ekovėjai“ buvo nurodęs šią 2000 Eur sumą, sumokėtą atsakovui už tarpininkavimą. Taigi, tuo metu ieškovas nevertino, jog atsakovas paslaugas buvo suteikęs netinkamai, o 2000 Eur gavęs nepagrįstai.

Kaip minėta, paslaugų sutartims gali būti taikomos ir bendrosios rangos sutarties nuostatos (6.644-6.671 straipsniai), tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716-6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams (CK 6.724 str.). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas priėmė atsakovo teikiant paslaugas atliktus darbus – su atsakovo surastu klientu UAB „Ekovėjai“ 2018-08-22 sudarė sutartį, iš UAB „Ekovėjai“ gavo avansą, tuo pagrindu atsakovui už suteiktas paslaugas sumokėjo 2000 Eur. Kaip minėta, buvo stengiamasi įgyvendinti brangų ir sudėtingą vėjo jėgainių projektą, jo vertė buvo labai didelė (bent 550000 Eur, pagal šalių paslaugų teikimo sutartį), tokių sandorių įgyvendinimas dėl įvairių teisinių ir praktinių aspektų būna sudėtingas, daug kas galėjo priklausyti nuo kliento UAB „Ekovėjai“, valstybinių institucijų sprendimų, galimų finansuotojų (kredito įstaigų) keliamų sąlygų ir sprendimų. Tokias aplinkybes buvo galima akivaizdžiai numatyti ir įvertinti, ką ieškovas ir turėjo padaryti. Tačiau ieškovas tokių atsakovo surasto kliento trūkumų nematė, atsakovui dėl to pretenzijų nereiškė, matomai klientą vertino kaip tinkamą, už suteiktas paslaugas dalinai atsiskaitė su atsakovu 2000 Eur suma, todėl ieškovas yra netekęs teisės remtis ta aplinkybe, kad vėliau iškilo sunkumų ir sandoris su surastu klientu nebebuvo įgyvendintas. Tokios aplinkybės taip pat reiškia, jog ieškovas, pervesdamas 2000 Eur atsakovui, šia suma ir įvertino atsakovo iki to momento suteiktas paslaugas. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 str. 1 d.). Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas priėmė atsakovo suteiktas paslaugas ir už jas sumokėjo 2000 Eur, o atsakovas turėjo teisę šį užmokestį gauti.

Galbūt būtų galima kažkiek ginčyti aukščiau nurodytas išvadas, jei būtų duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdė paslaugų sutartį, o ieškovas neturėjo jokios įtakos tam, kad sutartis tarp ieškovo ir kliento UAB „Ekovėjai“ nebuvo įgyvendinta. Tačiau, kaip jau minėta, duomenų, jog atsakovas sutartį vykdė netinkamai, byloje nėra. Tuo tarpu iš Šiaulių apygardos teismo 2020-09-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 matyti, kad teismas, nagrinėjęs ieškovo UAB „Vėjo technologijų projektai“ ir atsakovo surasto kliento UAB „Ekovėjai“ priešpriešinius reikalavimus, konstatavo, jog dėl neįvykdyto sandorio kaltas būtent ieškovas, o ne UAB „Ekovėjai“. 

2020-09-14 sprendime be kita ko konstatuota, kad galutinis sutarties rezultatas buvo ieškovui (UAB „Ekovėjai“) nuosavybės teise įgyti vėjo jėgaines ir jas naudoti, o ne žemės sklypus, akivaizdu, kad šis lūkestis nebuvo išpildytas dėl atsakovo (UAB „Vėjo technologijų projektai“) kaltės. Sutartas vėjo jėgaines įgijo visai kiti asmenys ir jos ieškovui (UAB „Ekovėjai“) nebebus perduotos ateityje. Byloje neįrodyta, kad gavęs pradinę įmoką atsakovas (UAB „Vėjo technologijų projektai“) būtų atlikęs darbus ieškovo (UAB „Ekovėjai“) naudai. Šalių susirašinėjimas ir kiti dokumentai patvirtina, kad atsakovas (UAB „Vėjo technologijų projektai“) neperspėjęs ieškovo (UAB „Ekovėjai“), nenutraukęs Sutarties plėtojo sutartinius santykius su kitais asmenimis ir nevykdė šalių sutarties. Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo (UAB „Vėjo technologijų projektai“) sutarties nevykdymo, atsakovas nėra atlikęs jokių darbų įgyvendinti sutartį už avanso sumą. Ieškovo (UAB „Ekovėjai“) pateikti įrodymai patvirtina, kad jis vykdė įsipareigojimą – sumokėjo avansą, atliekantį mokėjimo - atsiskaitymo funkciją, tačiau atsakovas (UAB „Vėjo technologijų projektai“) per Sutarties galiojimo laikotarpį savo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė – dvi vėjo elektrinės Žemės sklype ieškovo (UAB „Ekovėjai“) naudai nebuvo pastatytos, nebuvo perduotos, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo disponuoti avansu. Atsakovas (UAB „Vėjo technologijų projektai“) yra nepagrįstai nustojęs vykdyti Sutartį ir buvo perdavęs bent dalį Sutarties rezultato kitiems asmenims, todėl ieškovas (UAB „Ekovėjai“) turėjo teisę nutraukti Sutartį. Akivaizdu, jog vėjo elektrinės stovi tuose pačiuose sklypuose, tik parduotos ir priklauso kitam juridiniam asmeniui. Ginčo vėjo elektrines įgijo visai kiti asmenys, atsakovo (UAB „Vėjo technologijų projektai“) atlikti vėjo elektrinių statybos darbai Žemės sklype, akivaizdžiai atlikti ne ieškovo (UAB „Ekovėjai“), bet kitų asmenų naudai. Atsakovas (UAB „Vėjo technologijų projektai“) nėra atlikęs jokių veiksmų įgyvendinant šalių Sutartį ieškovo (UAB „Ekovėjai“) naudai, dėl to neturi pagrindo pasilikti sau avanso, atsakovas priešingai, neįvykdęs Sutarties, netgi gavo pelną. Todėl ieškovas (UAB „Ekovėjai“) daro pagrįstą prielaidą, kad atsakovas (UAB „Vėjo technologijų projektai“) vienu metu derėjosi su keliais skirtingais užsakovais, o susiderėjęs dėl didesnės darbų atlikimo kainos bendrai būtent su minėtomis įmonėmis, šalių Sutarties nutarė nevykdyti.    

Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jame yra išsamiai nagrinėtos aplinkybės dėl UAB „Vėjo technologijų projektai“ ir UAB „Ekovėjai“ sutartinių santykių, padarytos nemažos apimties išvados, konstatuota, kad dėl neįgyvendinto sandorio kalta ne UAB „Ekovėjai“, o pati UAB „Vėjo technologijų projektai“. Nekreipti į šias kito teismo jau nustatytas ir konstatuotas aplinkybes nėra pagrindo. Nurodytas teismo sprendimas turi tiesioginę reikšmę dabar nagrinėtai bylai, kadangi vadovaujantis 2020-09-14 sprendimo išvadomis galima konstatuoti, kad šioje byloje atsakovu esanti UAB „Vili“ nėra kalta dėl to, jog ieškovas UAB „Vėjo technologijų projektai“ ir atsakovo atvestas klientas UAB „Ekovėjai“ iki galo sandorio dėl vėjo jėgainių neįgyvendino – dėl to kaltas pats ieškovas.

Vadovaujantis atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių normomis, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas pats kaltas dėl nepavykusio sandorio su klientu, todėl neturi pagrindo reikalauti už paslaugų teikimą sumokėtos 2000 Eur sumos grąžinimo iš atsakovo. Kaip minėta, atsakovo suteiktos paslaugos laikytinos tinkamomis, atsakovo veiksmai rūpestingais, 2000 Eur atlygis sudaro 5 proc. nuo visos atsakovo gautinos pagal sutartį sumos, jei sandoris dėl dviejų vėjo jėgainių būtų įvykęs, todėl ši suma nelaikytina per didele, o tai, jog paslaugos pagal įstatymą turi būti atlyginamos, jau nurodyta anksčiau. Taigi, yra konstatuoti du atskiri pagrindai, dėl ko atsakovas turi teisę išlaikyti iš ieškovo gautą už paslaugas 2000 Eur atlygį.

Dėl atsakovo įgalioto asmens kaip liudytojo nurodytų aplinkybių civilinėje byloje Nr. e2-447-357/2020 pastebėtina, jog ginčas tuo atveju buvo nagrinėjamas ne dėl ieškovo ir atsakovo, o dėl ieškovo ir kliento UAB „Ekovėjai“, iš apklausos vertintina, kad buvo kalbama apie bendrą atlygį atsakovui UAB „Vili“ apskritai, konkrečiai dėl 2000 Eur sumokėjimo aplinkybių ginčijamasi nebuvo, ir tai, ką pasakė liudytojas L. M., nagrinėjamu atveju neturi įtakos teisiniam šalių ginčo įvertinimui šioje byloje. Dėl ieškovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad atsakovas nepatyrė jokių sąnaudų ieškodamas klientų, galima pastebėti, kad teikiant paslaugas konkrečios fizinės sąnaudos gali būti ir nematomos. Pats ieškovas nurodė, jog klientų paieškai jis neturėjo resursų. Tuo tarpu atsakovas tam resursų turėjo, klientų ieškojo bei vieną surado ieškovui. Atsižvelgiant į bendrą rinkos situaciją, įvairių paslaugų kainą šalyje, bandyto realizuoti vėjo jėgainių projekto vertę, galima daryti išvadą, kad 2000 Eur nėra per didelė suma už atsakovo suteiktas paslaugas. Ieškovo vertinimu atsakovas daug nieko nenuveikė. Tačiau pastebėtina, jog tuo atveju, jei ieškovo sandoris su UAB „Ekovėjai“ būtų pavykęs, už tuos pačius veiksmus, kuriuos ieškovas sumenkina, atsakovas apskritai būtų gavęs dešimteriopai didesnes sumas. Dėl ieškovo nurodytos aplinkybes, jog atsakovas privalėjo padėti klientui gauti finansavimą pastebėtina, jog šalių sudaryta sutartimi dėl tokios paslaugos nebuvo susitarta, todėl atsakovas galbūt ir bandė geranoriškai padėti tuo klausimu (siekdamas didesnio atlygio už paslaugas), tačiau to daryti neprivalėjo. Vadovaujantis šalių sutarties 2.4 punktu, toks ieškovo prašymas turėjo būti derinamas raštu, ko nebuvo daryta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 2000 Eur priteisimo. Dėl šios priežasties netenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Kiti klausimai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas byloje patyrė 1680,00 Eur išlaidų advokatui. Ieškovo ieškinys netenkintinas, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos jo išlaidos advokatui.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatyto dydžio, todėl nepriteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vėjo technologijų projektai“, į. k. 301420533, atsakovui UAB „Vili“, į. k. 302831466, 1680,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt Eur) išlaidų advokatui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                Silvijus Balčytis