Administracinė byla Nr. eAS-671-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00879-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87 ir įpareigoti atsakovą Mažeikių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) vykdyti VSĮ 34 straipsnio 1 dalies, 6 dalies 2 ir 11 punktų reikalavimus arba (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

Teismas, remdamasis Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad identiškus reikalavimus kaip šiuo pareiškimu pareiškėjas reiškė administracinėse bylose Nr. eI3-8065-362/2025, Nr. eI3-8758-402/2025, Nr. eI3-9356-780/2025, Nr. eI3-9928-809/2025, Nr. eI3-10001-402/2025, Nr. eI3-10275-641/2025, Nr. eI3-10499-621/2025, Nr. eI3-11391-362/2025, Nr. eI3-11545-952/2025. Regionų administracinis teismas nutartimis pareiškėjo skundus atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad minėtose administracinėse bylose Nr. eI3-9928-809/2025, Nr. eI3-10001-402/2025, Nr. eI3-10275-641/2025, Nr. eI3-10499-621/2025, Nr. eI3-11391-362/2025, Nr. eI3-11545-952/2025 pareiškėjo atskirieji skundai dėl teismo nutarčių atsisakyti priimti skundus dar nėra išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Teismas įvertino, kad pareiškėjas reiškia tapačius reikalavimus ir pirmosios instancijos teismo nutartims neįsiteisėjus, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) priėmus galutines, neskundžiamas nutartis (2025 m. kovo 26 d., 2025 m. balandžio 16 d., 2025 m. balandžio 16 d., 2025 m. balandžio 8 d.) dėl tapačių reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad jau yra įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys), priimti dėl tapačių pareiškėjo keliamų reikalavimų, todėl jo pareiškimą atsisakytina priimti.

Teismas apžvelgęs ABTĮ 36 straipsnio 4 dalies, 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 83 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėjo, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-10499-621/2025, kurioje pareiškėjas reiškė analogiškus reikalavimus kaip šiuo pareiškimu, buvo pripažinta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir jam skirta 200 Eur bauda.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, į aukščiau nurodytų pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir jam skirtina 200 Eur bauda.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartį ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) nagrinėti tam pačiam teismui. Taip pat pareiškėjas prašo kreipti į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą, nes teismo nurodytoje byloje nebuvo išspręstas skundo (pareiškimo) priėmimo klausimas, taigi nebuvo bylos teismo žinioje. Pareiškėjo teigimu, teismas iš esmės nesąžiningai / neadekvačiai vertino įrodymus ir faktus.

Pareiškėjas nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinta teise į teisminę gynybą, ją įgyvendina ir realizuoja – kreipdamasis į teismą, nes tik tai – vienintelis kelias pareiškėjui teisėtai apginti pažeistas teises ir interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą), nustačius, kad jau yra įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys), priimti dėl tapačių pareiškėjo keliamų reikalavimų, taip pat pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu skirta 200 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą įvertinęs, kad pareiškėjas reiškia tapačius reikalavimus ir pirmosios instancijos teismo nutartims neįsiteisėjus, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutines, neskundžiamas nutartis dėl tapačių reikalavimų. Teismas nurodė, kad jau yra įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys), priimti dėl tapačių pareiškėjo keliamų reikalavimų, todėl jo pareiškimą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti, nurodė, kad pažeidžiamos jo teisės į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

Sprendžiant byloje iškilusį procesinį klausimą ginčui aktualus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuris nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą arba patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Kaip tinkamai nustatė pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8065-362/2025 pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nurodė, kad viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.). LVAT 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-376-1188/2025 konstatavo, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8758-402/2025 pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. LVAT 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-427-552/2025 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Regionų administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-9356-780/2025 2025 m. kovo 4 d. nutartimi, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Administracijos įsakymai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti. LVAT 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-459-968/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą. LVAT nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas bei pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimų ir teisės principų nepažeidė, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. 

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad administracinėse bylose Nr. eI3-9928-809/2025, Nr. eI3-10001-402/2025, Nr. eI3-10275-641/2025, Nr. eI3-10499-621/2025, Nr. eI3-11391-362/2025, Nr. eI3-11545-952/2025 pareiškėjo atskirieji skundai dėl teismo nutarčių atsisakyti priimti skundus dar nėra išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-9928-809/2025 pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nurodė, kad skundžiami įsakymai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą. LVAT 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-476-662/2025 konstatavo, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10001-402/2025 pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-483-520/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10275-641/2025 pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. LVAT 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-510-492/2025 Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Regionų administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-10499-621/2025 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir jam skirtina 200 Eur bauda. LVAT 2025 m. birželio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-630-629/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11391-362/2025 pareiškėjo skundą atsisakė priimti bei paskyrė pareiškėjui 200 Eur baudą. LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-598-1188/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11545-952/2025 pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. LVAT 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-602-492/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

Taigi, aukščiau nurodytomis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nebuvo išnagrinėtas iš esmės pareiškėjo skundas ir nebuvo priimtas dėl jo įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl nėra pagrindo vadovautis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

Tačiau, nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra įvertinęs, jog ginčo atveju skundo priėmimo stadijoje yra pakankamai akivaizdu, kad ginčijami įsakymai nėra savarankiški administraciniai aktai, nulemiantys pareiškėjo teises ar pareigas, tai tarpinio pobūdžio dokumentai (žr. 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-510-492/2025). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad įvertinus, jog ginčijami įsakymai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, pareiškėjo pareiškimas, dalyje dėl šių įsakymų panaikinimo, atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). O pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – įpareigoti atsakovą vykdyti įstatymo reikalavimus arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu – laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo ir negali būti nagrinėjamas atsietai nuo pagrindinio pareiškimo reikalavimo, todėl teismui neturint pagrindo priimti pagrindinį reikalavimą dėl ginčo įsakymų panaikinimo, pareiškimą atsisakytina priimti nagrinėti visa reikalavimų apimtimi (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą vadovavosi ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nuo 2025 m. vasario 5 d. yra nagrinėjamos ar išnagrinėtos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą 180 bylų (1 – pagal apeliacinį skundą, 179 – pagal atskiruosius skundus). Pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą. 

Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) bei už piktnaudžiavimą administraciniu procesu paskyrė baudą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Jolanta Malijauskienė

        Ričardas Piličiauskas