LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2022 m. gruodžio 27 d. gautu pareiškėjos J. Ž. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė yra siejama tik su statytoju, kad tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą. Šie teismų motyvai nepagrįsti, nes sutarties pripažinimo niekine teisiniai padariniai yra taikomi nuo pat sutarties sudarymo, o sutartis buvo sudaryta dar prieš namo rekonstravimo savavališkumo konstatavimą. Klausimas, ar pareiškėja buvo namo statytoja, nebuvo nei civilinės bylos Nr. 2-2030/2004 nagrinėjimo dalykas, nei jo dalis, todėl teismai nepagrįstai sprendė, kad bylai prejudicinę reikšmę turi 2004 m. spalio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2030/2004 nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja buvo namo statytoja. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2098-480/2021 ir 2022 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-337-587/2022 pateiktais išaiškinimais ir priėmė jiems prieštaraujančias nutartis, pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą.
Susipažinusi su pareiškėjos kasaciniu skundu, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas netinkamas materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimas bei taikymas ir nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasaciniame skunde išsamiai nepagrįsta teisės aiškinimo ar taikymo problema, kuri šioje byloje būtų esminė, lėmusi neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl pateiktą kasacinį skundą atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, teisėjų atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Sigita Rudėnaitė