Civilinė byla Nr. 3K-3-53/2007
Procesinio
sprendimo kategorijos: 35.3.1; 38; 62.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ketonas“ kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
UAB „IF draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Ketonas“, UAB „Simon Luowerse
International Transport“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „If
draudimas“ 2005 m. birželio 20 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 2003
m. rugpjūčio 14 d. sudarė su UAB „SLTG“ transporto priemonės draudimo sutartį,
pagal kurią apdraudė automobilį VOLVO FH 12 nuo avarijos, gaisro, stichinės
nelaimės, vagystės, vandalizmo UAB „Hanza Lizingas“ naudai. Apdraustoji
transporto priemonė 2003 m. rugsėjo 16 d. buvo pavogta iš UAB „Ketonas“
teritorijoje esančios transporto priemonių stovėjimo aikštelės. UAB „If
draudimas“ išmokėjo 40 000 Lt draudimo išmoką UAB „Hansa lizingas“. Dėl
vagystės fakto buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau vagystę įvykdę asmenys nesurasti.
Ieškovas taip pat nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. negyvenamųjų patalpų
nuomos sutartimi UAB „Ketonas“ išnuomojo UAB „Simon Louwerse International
Transport“ 48,45 kv. m ploto patalpas, taip pat įsipareigojo saugoti jos teritorijoje
esančioje transporto priemonių saugojimo aikštelėje pastatytas transporto
priemones, o UAB „Simon Louwerse International Transport“ – mokėti patalpų
nuomos mokestį ir 50 Lt bei PVM už vienos transporto priemonės saugojimą. 2003
m. rugpjūčio 1 d. UAB „Simon Louwerse International Transport“ sudarė su UAB
„SLTG“ subnuomos sutartį, pagal kurią perdavė subnuomininkui dalį nuomojamų
patalpų, taip pat sutarė, kad UAB „SLTG“ moka 50 Lt ir PVM už vienos transporto
priemonės saugojimą, kurį atlieka UAB „Ketonas“. Ieškovas, remdamasis CK 6.1015
straipsniu, prašė teismą priteisti iš už žalą atsakingų asmenų – UAB „Ketonas“
ir UAB „Simon Louwerse International Transport“ – solidariai 40 000 Lt
nuostoliams atlyginti.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės
teismas 2006 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: priteisė UAB
„If draudimas“ iš UAB „Simon Louwerse International Transport“ ir UAB „Ketonas“
solidariai 40 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metines palūkanas nuo
bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendime nurodė,
kad pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina
teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje nustatyta,
kad pagal 2003 m. rugpjūčio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį UAB
„Ketonas“ ne tik nuomojo UAB „Simon Louwerse International Transport“ patalpas,
bet ir saugojo transporto priemones bei ėmė už tai mokestį. Teismas nurodė, kad
UAB „Simon Louwerse International Transport“ neturėjo transporto priemonių, nes
yra ekspedijavimo įmonė, tačiau transporto priemonių turėjo ir jas UAB
„Ketonas“ aikštelėje laikė UAB „SLTG“, kurios veikla – pervežimai, ir kuri
mokėdavo už šių transporto priemonių saugojimą UAB „Simon Louwerse
International Transport“, o ši mokestį už saugojimą pervesdavo UAB „Ketonas“. Teismas
pažymėjo, kad UAB „Ketonas“ žinojo, jog UAB „Simon Louwerse International
Transport“ neturi transporto priemonių, tačiau leido laikyti UAB „SLTG“ transporto
priemonę uždaroje, samdomos saugos tarnybos saugomoje teritorijoje, be to, ėmė
mokestį ne tik už patalpų nuomą, bet ir už transporto priemonės saugojimą. Teismas
taip pat nurodė, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos
terminas, jeigu šalys jos neatnaujina, sudarydamos naują susitarimą (CK 6.496
straipsnis), taigi 2002 m. liepos 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis
nebuvo nutrūkusi, nes 2003 m. rugpjūčio 1 d. šalys pasirašė naują sutartį. Patalpų
nuomos sutartis galiojo, todėl galiojo ir prie šios sutarties duotas nuomotojo
raštiškas sutikimas dėl nurodytų patalpų subnuomos, ir UAB „Ketonas“ žinojo,
jog patalpos sunuomojamos ir toliau. Teismas konstatavo, kad tiek bendraatsakių
UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International Transport“ nuomos sutartis,
tiek UAB „Simon Louwerse International Transport“ ir UAB „SLTG“ subnuomos
sutartis, sudarytos UAB „SLTG“ turint tikslą ne tik subnuomotis patalpas, bet ir
laikyti priemonę saugomoje aikštelėje, o UAB „Ketonas“ – turint tikslą gauti
užmokestį už teikiamas paslaugas, taigi buvo sudaryta ir pasaugos sutartis. Teismas
nurodė, kad kai pasauga yra atlygintinė, saugotojui atsakomybė atsiranda vien
dėl daikto neišsaugojimo fakto, t. y. be kaltės, atsakovas UAB „Ketonas“
nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo atsakomybę (CK 6.127, 6.212
straipsniai), taigi jis turi atsakyti už visus nuostolius (CK 6.845–6.846
straipsniai). Teismas konstatavo, kad tarp UAB „SLTG“ ir bendraatsakių
susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, o saugotojų UAB „Ketonas“ ir UAB
„Simon Louwerse International Transport“ atsakomybė už transporto priemonės
neišsaugojimą yra solidari, todėl ieškovo ieškinį visiškai patenkino.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 21 d. nutartimi
atmetė atsakovo UAB „Ketonas“ apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje
nurodė, kad 2002 m. liepos 1 d. terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos
sutartis, pagal kurią UAB „Ketonas“ išnuomojo iki 2003 m. liepos 31 d. UAB
„Simon Louwerse International Transport“ 48,45 kv. m ploto negyvenamąsias
patalpas, nebuvo nutraukta, nes sutarties šalys susitarė, jog nuomos sutarties
terminas bus pratęstas kitiems metams, jeigu šalys apie sutarties nutraukimą
neinformuos viena kitos iki einamųjų metų sausio 15 d., ir šalys faktiškai įgyvendino
šį susitarimą, nenutraukdamos nuomos santykių, bet sudarydamos 2003 m.
rugpjūčio 1 d. tų pačių patalpų nuomos sutartį analogiškomis sąlygomis (CK
6.481, 6.496 straipsniai). Kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.490 straipsnio 1
dalį nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tik gavęs rašytinį
nuomotojo sutikimą, ir, įvertinus UAB „Ketonas“ nuomininkei UAB „Simon Louwerse
International Transport“ 2002 m. liepos 1 d. duoto sutikimo turinį, kuris buvo
įrašytas ir į 2003 m. rugpjūčio 1 d. subnuomos sutarties sąlygas, nėra pagrindo
sutikti su UAB „Ketonas“ teiginiu, jog, netekus galios 2002 m. liepos 1 d.
leidimui, patalpų subnuoma ir UAB „SLTG“ transporto priemonių laikymas UAB
„Ketonas“ teritorijoje nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. buvo neteisėtas; 2003 m.
rugpjūčio 1 d. sutartis galiojo ir buvo vykdoma iki 2004 m. rugpjūčio 31 d.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus
įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog
tiek pagal 2003 m. rugpjūčio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos, tiek pagal 2003
m. rugpjūčio 1 d. šių patalpų subnuomos sutartį UAB „SLTG“ turėjo tikslą ne tik
subnuomotis patalpas, bet ir laikyti transporto priemonę saugomoje aikštelėje,
o UAB „Ketonas“ ne tik turėjo tikslą gauti mokestį už teikiamas paslaugas, bet ir
gaudavo šį mokestį, taigi tarp UAB „Ketonas“ ir UAB „SLTG“ susiklostė
atlygintinės pasaugos teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnis). Be to, UAB
„Ketonas“ atsiliepime į ieškinį pripažino, kad vykdė transporto priemonių
saugojimą, nurodydama, jog pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį turėjo
saugoti vieną transporto priemonę, tačiau priklausančią UAB „Simon Louwerse International
Transport“. Kolegija taip pat pažymėjo, kad UAB „If draudimas“ apdraustas
automobilis buvo saugomas uždaroje, UAB „Ketonas“ samdomos saugos tarnybos
saugomoje teritorijoje, į kurią įvažiuoti ir iš jos išvažiuoti galima tik per
vienus vartus, kontroliuojamus saugos tarnybos darbuotojų, ir automobilis buvo
pavogtas iš šios teritorijos, o jį pagrobę asmenys nenustatyti. Teisėjų
kolegija nurodė, kad atlygintinos pasaugos atveju saugotojas atsako už turto
praradimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos, ir
jis privalo atlyginti visus nuostolius (CK 6.845, 6.846 straipsniai). Taigi
saugotojas atsako ir tuomet, kai jis vykdo turto saugojimą, naudodamasis kitų
asmenų pagalba, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju (CK 6.38 straipsnio 4
dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB „If draudimas“, išmokėjusi
draudimo atlyginimą už pavogtą automobilį, pagal CK 6.1015 straipsnį įgijo
teisę reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingų bendraatsakių UAB „Simon
Louwerse International Transport“ ir UAB „Ketonas“, todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai patenkino UAB „If draudimas“ ieškinį.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Ketonas“ prašo
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą, Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d.
nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl UAB „Ketonas“ atmesti.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai, pripažinę ginčo šalių sudarytas nuomos
ir subnuomos sutartis taip pat ir susitarimais dėl automobilių saugojimo
(pasaugos), pažeidė nuomos, subnuomos ir pasaugos teisinius santykius
reglamentuojančias teisės normas. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad, atnaujinus
nuomos sutartį, toliau tęsėsi ir subnuomos santykiai, be to, toliau galiojo UAB
„Ketonas“ sutikimas dėl UAB „SLTG“ transporto priemonių laikymo jos teritorijoje,
o nurodytas šalis siejo pasaugos teisiniai santykiai. Saugotojo sutikimas
priimti turtą saugoti ir (arba) tęsti turto saugojimą, pasibaigus sutartam
terminui, turi būti aiškiai išreikštas. Saugotojos sutikimas priimti turtą
saugoti (tęsti turto saugojimą) turėtų būti laisvas, o ne nustatytas trečiųjų
asmenų susitarimu, be to, turi būti įstatymų nustatytos formos. UAB „Ketonas“
ir UAB „Simon Louwerse International Transport“, atsižvelgdamos į
pasikeitusias aplinkybes, 2003 m. rugpjūčio 1 d. sudarė naują negyvenamųjų
patalpų nuomos sutartį. Šios naujos sutarties sudarymas gali būti laikomas
anksčiau šalių sudarytos terminuotos šių patalpų nuomos sutarties, kurios
galiojimas pasibaigė 2002 m. gruodžio 31 d., atnaujinimu, tačiau tik tiek, kiek
tai susiję su nuomos santykiais, ir šios sutarties sudarymas reiškia buvusių
saugojimo (pasaugos) santykių nutraukimą.
2. Teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės
normas, reglamentuojančias pasaugą, taip pat pažeidė sutarčių aiškinimo
taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, kad tarp UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon
Louwerse International Transport“ bei UAB „SLTG“ susiklostė pasaugos teisiniai
santykiai. CK 6.830 straipsnyje nustatyta, kad pasaugos sutartimi viena šalis
(saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį
daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą,
jeigu tai numatyta sutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 8
d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Š. v.
UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, nurodė, kad, nustatant, buvo sudaryta
pasaugos sutartis ar ne, vertinama, ar kilnojamasis daiktas buvo davėjo
perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktą saugoti ir grąžinti jį
išsaugotą, kitaip tariant, ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos, nes tai
yra pasaugos sutarties dalykas. UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse
International Transport“, sudarydamos nuomos sutartis, siekė susitarti ne dėl
transporto priemonių saugojimo paslaugos, bet dėl transporto priemonių laikymo
(stovėjimo vietos aikštelėje) UAB „Ketonas“ teritorijoje. Kad buvo sudarytas
būtent toks susitarimas, patvirtino visos byloje apklaustos liudytojos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr.
3K-3-931/2003, taip pat yra nurodęs, kad „automobilio perdavimas ir jo
gavimas, laikymas aptvertoje nuolat sargo saugomoje aikštelėje, išorine reklama
deklaruojant tokios paslaugos teikimą kartu su kita paslauga (šiuo atveju –
pardavimu), esant įmonės veiklos įstatuose saugojimo paslaugų teikimui kaip
vienai iš veiklos rūšių, rodančių įmonės ketinimą tokia veikla verstis dar
steigimo metu, mokesčio ėmimas, perduoto turto apskaitos vedimas sudaro
pakankamą faktų visumą, jog šalys sudaro ir vykdo pasaugos sutartį (CK 6.830
straipsnio 1 dalis)“. Iš susiklosčiusių UAB „Ketonas“, UAB „Simon Louwerse
International Transport“ ir UAB „SLTG“ santykių ir byloje nustatytų aplinkybių
matyti, kad nėra daugumos minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytų požymių,
kurie būtų pagrindas konstatuoti pasaugos teisinių santykių nagrinėjamos bylos
atveju buvimą. Teismai, konstatavę, kad šalis siejo pasaugos teisiniai
santykiai, remdamiesi vien pažodiniu nuomos ir subnuomos tekstų aiškinimu,
pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes neatsižvelgė į tikruosius šalių
ketinimus ir faktiškai susiklosčiusius šalių santykius.
3. Pagal CK 6.831 straipsnį pasaugos sutartis,
numatanti saugotojo pareigą priimti daiktą saugoti ateityje, visais atvejais
turi būti rašytinė. Pasaugos sutartis pripažįstama rašytine, jeigu daikto
perdavimas saugotojui patvirtinamas saugotojo išduotu kvitu, kitu dokumentu ar
žetonu (numeriu) arba kitokiu ženklu. Ginčo atveju nebuvo sudaryta rašytinės
pasaugos sutarties, taip pat nėra jokių dokumentų, patvirtinančių transporto
priemonės perdavimą saugoti UAB „Ketonas“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999
m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. J. v.
UAB „Garliavos autotransportas“, bylos Nr. 3K-3-25/1999, nurodė, kad
„realinei pasaugos sutarčiai būdinga tai, kad jos sudarymui patvirtinti
nepakanka vien tik šalių suderintos valios išreiškimo, o reikalinga, kad ir
daiktas būtų perduotas saugotojui“. Nagrinėjamoje byloje apie nurodyto
automobilio perdavimą saugoti UAB „Ketonas“ teismai nusprendė remdamiesi tik liudytojų
parodymais, tačiau, kai nesilaikoma paprastos rašytinės sandorio sudarymo formos,
kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, draudžiama remtis
liudytojų parodymais šiems faktams įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
4. Teismai, vertindami liudytojų parodymų patikimumą
ir įrodomąją reikšmę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: liudytojos I. A. ir A. Z. yra Simon Louwerse grupės
bendrovių darbuotojos, be to, UAB „SLTG“ transporto priemonės perdavimo saugoti
UAB „Ketonas“ faktas turi būti įrodytas dokumentais ar kitais objektyviais
ženklais, o ne liudytojų parodymais, kurie šioje byloje yra neleistini įrodymai
(CPK 177 straipsnio 4 dalis).
5. Teismai, nuspręsdami dėl UAB „Ketonas“ ir UAB
„Simon Louwerse International Transport“ solidariosios atsakomybės, pažeidė teisės
normas, reglamentuojančias solidariosios prievolės atsiradimą. Teismai iš esmės
nesiaiškino šių asmenų civilinės atsakomybės pagrindų ir atsakomybės rūšies bei
nenustatė solidariajai šių asmenų atsakomybei būtinų sąlygų. Solidarioji
prievolė nepreziumuojama, išskyrus tuos atvejus, kai prievolė susijusi su paslaugų
teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų bendrais veiksmais padarytos žalos
atlyginimu. Bendraatsakiai UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International
Transport“ neteikia bendrai paslaugų, nevykdo bendros veiklos, o UAB „If
draudimas“ nuostoliai atsirado ne dėl jų bendrų veiksmų (neveikimo). UAB „STLG“
ir UAB „Ketonas“ nebuvo sudariusios rašytinės pasaugos sutarties, nėra jokių
kitų dokumentų, žetonų ar ženklų, patvirtinančių transporto priemonės perdavimą
saugoti (CK 6.831 straipsnio 3 dalis), UAB „SLTG“ už transporto priemonės
laikymą UAB „Ketonas“ teritorijoje mokėjo UAB „Simon Louwerse International
Transport“, bet ne UAB „Ketonas“. Be to, UAB „SLTG“ ir UAB „Simon Louwerse
International Transport“, 2003 m. rugpjūčio 1 d. subnuomos sutartimi
nustačiusios UAB „Ketonas“ pareigą saugoti UAB „SLTG“ transporto priemonę,
priklauso tai pačiai įmonių grupei, taigi jos galėjo derinti savo veiksmus,
tačiau šių asmenų susitarimas neįpareigojo UAB „Ketonas“, nes ji nebuvo
nurodytos sutarties šalis, be to, ji jokiu būdu nebuvo išreiškusi sutikimo
leisti ir toliau laikyti savo teritorijoje UAB „SLTG“ transporto priemonę. CK
6.190 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vienai šaliai sutarties sudarymo metu
pažadėjus, kad prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, tai,
šiam to nepadarius, pažadėjusi šalis pati privalo įvykdyti prievolę ar atlikti
kitokį veiksmą ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Esant tokioms
aplinkybėms, už netinkamą subnuomos sutarties vykdymą turėtų atsakyti UAB
„Simon Louwerse International Transport“, taigi teismai neturėjo jokio pagrindo
pripažinti UAB „Ketonas“ solidariąja skolininke.
6. Teismai, priteisdami atstovavimo išlaidas,
pažeidė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias teisės normas (CPK
98 straipsnis). Šalies turėtos atstovavimo išlaidos priteisiamos atsižvelgiant
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau –
Rekomendacijos) maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė,
kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas,
nedaug viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tačiau iš tiesų
pirmosios instancijos teismo priteista suma, skaičiuojant pagal Rekomendacijose
nustatytus koeficientus, yra didesnė 43 proc. Be to, teismas nenurodė
priežasčių, dėl kurių šioje byloje galėtų būti nukrypstama nuo Rekomendacijose
nustatytų dydžių.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas UAB „If draudimas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstus
teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Teismai nepažeidė
pasaugos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. CK 6.831
straipsnyje įsakmiai nenurodyta, kad paprastos rašytinės pasaugos sutarties
formos nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančią. Jeigu įstatymas
nereikalauja, kad sutartis būtų sudaryta kokia nors specialia forma, ji gali
būti sudaryta bet kokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio
19 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. UAB
„Gold Ceramic Group“, bylos Nr. 3K-3-1111/2003). Vienas iš prievolinių
santykių atsiradimo pagrindų yra šalių konkliudentiniai veiksmai, kurie reiškia
faktinių sutartinių teisinių santykių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje V. P. v. AB „Lietuvos energija“, bylos Nr.
3K-3-415/2002; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus
universitetas v. V. M , bylos Nr. 3K-3-89/2002; 2003
m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v.
sodininkų bendrija „Minija“, bylos Nr. 3K-3-54/2003). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003,
kuria remiasi kasatorius, nurodyta, kad pasaugos sutarties sudarymas gali būti
konstatuotas ir įvertinus šalių konkliudentinius veiksmus.
2. Kasatorius,
bandydamas paneigti nuomos (subnuomos) sutarčių sudarymo tikslą, šalių elgesį
po sutarčių sudarymo, faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį,
pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas sutarčių aiškinimo
taisykles. Sutarties teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl
teismas nesaistomas šalių sudarytos sutarties pavadinimo ir susiklosčiusius
šalių santykius turi kvalifikuoti pagal jų esmę bei pobūdį (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. AB „Lietuvos energija“, bylos Nr. 3K-7-517/2002).
3. Byloje surinktais
įrodymais nustatyta, kad UAB „Ketonas“ pagal 2002 m. liepos 1 d. negyvenamųjų
patalpų nuomos sutartį nuomojo UAB „Simon Lowerse International Transport“ negyvenamąsias
patalpas, taip pat ėmė užmokestį už prie šių negyvenamųjų patalpų esančioje
saugomoje transporto priemonių aikštelėje pastatytų transporto priemonių
saugojimą. Patalpų nuoma ir transporto priemonių saugojimas buvo atskiros
paslaugos, aptartos atskirai tiek nuomos sutartyse, tiek buhalterinės apskaitos
dokumentuose. Be to, UAB „Ketonas“ atsiliepime į ieškinį pats pripažino, kad
vykdė transporto priemonių saugojimą, kartu pripažindamas pasaugos teisinių
santykių buvimą. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Ketonas“ 2002 m. liepos 1
d. raštu leido UAB „Simon Louwerse International Transport“ subnuomoti
nuomojamas patalpas UAB „Simon Louwerse Group“ ir savo sutikimu prisiėmė
įsipareigojimą saugoti UAB „SLTG“ transporto priemones. UAB „Simon Louwerse
International Transport“ iš UAB „SLTG“ gautą mokestį už automobilių saugojimą
sumokėdavo UAB „Ketonas“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
2002 m. liepos 1
d. UAB „Ketonas“ išnuomojo UAB „Simon Louwerse International Transport“ 48,45
kv. m ploto negyvenamąsias patalpas iki 2003 m. liepos 31 d., o ši
įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, taip pat mokėti už vienos transporto
priemonės saugojimą 50 Lt ir 9 Lt PVM. 2002 m. liepos 1 d. UAB „Ketonas“ davė
sutikimą, kad UAB „Simon Louwerse International Transport“ subnuomotų 40 proc.
nuomojamų patalpų ir transporto priemonių saugojimą UAB „Simon Louwerse Group“
(dabar – UAB „SLTG“). 2003 m. rugpjūčio 1 d. šalys atnaujino tų pačių patalpų
nuomos sutartį, kurioje taip pat nurodė, kad nuomininkas be nuomos mokesčio
mokės už vienos transporto priemonės saugojimą 50 L ir PVM. UAB „Simon Louwerse
International Transport“ ir UAB „SLTG“ 2003 m. rugpjūčio 1 d. sudarė subnuomos
sutartį dėl UAB „Simon Louwerse International Transport“ nuomojamų patalpų
subnuomos; šioje sutartyje šalys taip pat nustatė, kad subnuomininkas moka už
vienos transporto priemonės saugojimą 50 Lt ir PVM, o saugojimą atlieka
„Ketonas“. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Simon Louwerse International
Transport“ neturėjo transporto priemonių, nes yra ekspedijavimo įmonė, o
automobilį VOLVO FH 12 UAB „Ketonas“ aikštelėje laikė UAB „SLTG“, ji mokėdavo
už šios transporto priemonės saugojimą UAB „Simon Louwerse International
Transport“, o ši pervesdavo pinigus UAB „Ketonas“. 2003 m. rugsėjo 16 d.
nurodytas automobilis buvo pavogtas iš UAB „Ketonas“ teritorijoje esančios
aikštelės.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame
skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, remdamiesi ginčo šalių sudarytomis
nuomos ir subnuomos sutartimis, nepagrįstai konstatavo, jog šių sutarčių
pagrindu tarp šalių atsirado pasaugos teisiniai santykiai.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje
įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių
subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų
interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų
sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti
sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar
sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų
reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. CK 6.156 straipsnio 3
dalyje nurodyta, kad šalys gali sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių
elementų. Taigi šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas,
būdingas skirtingų rūšių sutartims, t. y. sudaryti mišriąją sutartį. Mišriajai
sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių
sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje, atsižvelgiant į sutarties esmę,
šalių ketinimus, taip pat įvertinant kitas konkrečius atveju reikšmingas
aplinkybes (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje
byloje žemesniųjų instancijų teismai nustatė, kad bendraatsakiai UAB „Ketonas“
ir UAB „Simon Louwerse International Transport“ 2002 m. liepos 1 d. sudarė
negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje taip pat susitarė, jog patalpų
nuomininkas UAB „Simon Louwerse International Transport“, be patalpų nuomos
mokesčio, mokės UAB „Ketonas“ ir už transporto priemonės saugojimą. UAB
„Ketonas“ 2002 m. liepos 1 d. raštu leido UAB „Simon Louwerse International
Transport“ subnuomoti 40 proc. nuomojamų patalpų UAB „SLTG“, taip pat sutiko,
kad UAB „Ketonas“ aikštelėje būtų saugoma UAB „SLTG“ transporto priemonė (T. 2,
b. l. 104). Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d. šalys
atnaujino sutartis ir šalių nuomos bei subnuomos santykiai tęsėsi analogiškomis
sąlygomis, dėl kurių buvo sutarta sudarant 2002 m. liepos 1 d. susitarimus (CK
6.496 straipsniai). UAB „Simon Louwerse International Transport“ ir UAB „SLTG“
2003 m. rugpjūčio 1 d. sudarytoje subnuomos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad
nuomininkui teisė subnuomoti patalpas suteikta 2002 m. liepos 1 d. nuomotojo
sutikimu, o 1.2 punkte nustatyta, kad subnuomininkas moka už vienos transporto
priemonės saugojimą 50 Lt ir PVM ir saugojimą atlieka „Ketonas“. Taigi bylą
nagrinėję teismai nustatė, kad šalys sudarytose negyvenamųjų patalpų nuomos ir
subnuomos sutartyse susitarė ir dėl atsiskaitymo už transporto priemonės
saugojimą, t. y. nustatė ir vieną iš pasaugos teisiniams santykiams būdingų
sąlygų. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija
sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, jog sudarydamos patalpų
nuomos ir subnuomos sutartis šalys susitarė ir dėl transporto priemonės
pasaugos, nepažeidė materialiosios teisės normų, nes šalys gali vienoje
sutartyje nustatyti sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims (CK 6.156
straipsnio 3 dalis).
Kasaciniame
skunde taip pat teigiama, kad teismai, konstatuodami pasaugos teisinių santykių
tarp šalių buvimą ir šių santykių tęstinumą, pažeidė sutarčių aiškinimo
taisykles, teisės normas, reglamentuojančias pasaugą, įrodinėjimo ir įrodymų
vertinimo taisykles, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamos byloje taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad, sprendžiant dėl konkrečios sutarties pagrindu tarp šalių
susiklosčiusių teisinių santykių, turi būti atsižvelgiama į sutarties šalių
ketinimus ir tikslus, sudarant sutartį būtent tokiomis sąlygomis, taip pat šalių
tarpusavio santykių praktiką, jų veiksmus po sutarties sudarymo, t. y. vykdant,
keičiant sutartį, nes faktiniai šalių veiksmai padeda nustatyti tikruosius
šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad konkrečios
sutarties šalių tikrųjų ketinimų išsiaiškinimas, taip pat šalių veiksmų po
sutarties sudarymo nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimai, todėl,
nagrinėjant bylą kasacine tvarka, gali būti svarstoma tik dėl to, ar bylą
nagrinėję teismai nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių ir principų (CPK 353
straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio
18 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Alksnynė“ v. UAB „Holvita“, bylos Nr.
3K-3-451/2001).
Bylą nagrinėję
teismai nustatė, kad UAB „Ketonas“ ir UAB „Simon Louwerse International
Transport“ 2002 m. liepos 1 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis
nebuvo nutrūkusi, nes 2003 m. rugpjūčio 1 d. šalys atnaujino sutartį (CK 6.496
straipsniai) ir šalių nuomos bei subnuomos santykiai tęsėsi analogiškomis
sąlygomis, dėl kokių buvo sutarta sudarant 2002 m. liepos 1 d. susitarimus. Teismai
taip pat konstatavo, kad iš sudarytųjų sutarčių matyti, jog UAB „Ketonas“
turėjo tikslą ne tik nuomoti patalpas, tačiau ir gauti mokestį už transporto
priemonės saugojimą. Byloje nustatyta, kad UAB „Simon Louwerse International
Transport“ neturėjo transporto priemonių ir realiai UAB „Ketonas“ aikštelėje
automobilį laikė UAB „SLTG“, kuri mokėdavo šalių sutartyse nustatytą mokestį,
nurodydama, jog už transporto priemonės saugojimą, UAB „Simon Louwerse
International Transport“, o ši pervesdavo pinigus UAB „Ketonas“. UAB „Ketonas“
priimdavo UAB „Simon Louwerse International Transport“ pervedamą mokestį už
transporto priemonės saugojimą. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį UAB
„Ketonas“ nurodė, kad ėmė mokestį už transporto priemonės saugojimą, bet už UAB
„Simon Louwerse International Transport“, o ne UAB „SLTG“ (T. 1, b. l. 122),
taigi pripažino, jog buvo šalių susitarimas ne tik dėl patalpų nuomos, bet ir dėl
transporto priemonių saugojimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad
nustatymas, buvo ginčo atveju automobilis perduotas saugoti ar tik buvo leista
jį laikyti UAB „Ketonas“ aikštelėje, yra fakto klausimas, kuris nespręstinas iš
naujo kasaciniame teisme. Bylą nagrinėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės
instancijų teismai nustatė, kad nurodytas automobilis buvo perduotas saugoti ir
UAB „SLTG“ mokėjo už jo saugojimą, o ne laikymą nurodytoje aikštelėje (CPK 353
straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
pažymi, kad paprastai pasaugos sutartis yra realinė, t. y. ji laikoma sudaryta
nuo daikto perdavimo saugotojui momento (CK 6.830 straipsnio 4 dalis). Tai
reiškia, kad šios sutarties šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo daikto
perdavimo saugoti momento. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus
argumentais, kad ginčo atveju pasaugos sutartis turėjo būti sudaryta rašytine
forma. Pagal CK 6.831 straipsnį, reglamentuojantį pasaugos sutarties formą,
rašytinės formos turi būti fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis, jeigu
daikto vertė viršija penkis tūkstančius litų, taip pat konsensualinė pasaugos
sutartis, kurioje nustatoma saugotojo pareiga priimti daiktą saugoti ateityje
(CK 6.831 straipsnio 1, 2 dalys). Ginčo atveju sprendžiama dėl pasaugos
teisinių santykių buvimo tarp juridinių, o ne fizinių asmenų, byloje taip pat
nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju buvo sudaryta konsensualinė pasaugos
sutartis, t. y. kad saugotojas įsipareigojo priimti iš davėjo daiktą saugoti
ateityje per šalių sutartą terminą. Taigi nagrinėjamu atveju pasaugos sutartis,
kuri yra viena iš sandorių rūšių, galėjo būti sudaryta bet kokia forma, taip
pat ir konkliudentiniais šalių veiksmais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.71
straipsnis). Šios sutarties sudarymo, t. y. turto perdavimo saugoti, bei
vykdymo faktams įrodyti galima remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų
ir liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija negali
sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad UAB „Ketonas“ ir UAB „STLG“ pasaugos
sutarties sudarymui įrodyti turėjo būti pateiktas žetonas, kvitas ar kitas
dokumentas, o ne remiamasi liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu
atveju daikto perdavimo saugoti faktą gali įrodyti ne tik saugotojo išduotas
davėjui kvitas ar kitas dokumentas, žetonas (numeris) arba kitoks ženklas,
kurie pagal CK 6.831 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti pasaugos
sutartį rašytine, tačiau ir kiti faktiniai duomenys: šalių paaiškinimai,
liudytojų parodymai apie automobilio statymą saugomoje UAB „Ketonas“
teritorijoje esančioje aikštelėje, mokesčio už automobilio saugojimą mokėjimas.
Byloje yra
nustatyta ir šalys neginčija, kad UAB „STLG“ automobilis buvo statomas UAB
„Ketonas“ teritorijoje, o UAB „STLG“ mokėjo mokestį už šio automobilio
saugojimą nors ir netiesiogiai, bet UAB „Ketonui“. Byloje taip pat nustatyta,
kad UAB „Ketonas“ žinojo, kad šioje aikštelėje transporto priemonę stato ne
nuomininkas, bet subnuomininkas ir priimdavo iš nuomininko subnuomininko
mokamas įmokas už šios saugojimą, taip pat ir po 2003 m. liepos 1 d. nuomos bei
subnuomos sutarčių sudarymo (T. 1, b. l. 36, 38). Ikiteisminio tyrimo dokumentuose
nurodyta, kad UAB „STLG“ automobilis buvo pavogtas būtent iš UAB „Ketonas“ teritorijoje
esančios aikštelės. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog UAB „Ketonas“
teritoriją saugo šios bendrovės samdoma saugos tarnyba ir į teritoriją
patenkama bei iš jos išvažiuojama tik per vienus vartus, kontroliuojamus saugos
tarnybos (T. 1, b. l. 28–30, 124–126).
Esant tokioms
byloje nustatytoms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą padaryti
išvadą, kad tiek šalių sudarytų nuomos ir subnuomos sutarčių nuostatos, tiek faktiniai
šalių veiksmai ir šių veiksmų pagrindu susiklostę šalių tarpusavio santykiai rodo
ne tik patalpų nuomos, subnuomos, bet ir transporto priemonės pasaugos teisinių
santykių buvimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis).
Dėl išdėstytų motyvų
teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, padarydami išvadą,
jog UAB „Ketonas“ ir UAB „SLTG“ siejo atlygintinės pasaugos teisiniai
santykiai, nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, pasaugą reglamentuojančių
teisės normų, taip pat įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
Teisėjų kolegija
taip pat pažymi, kad kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m.
spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. Š. v.
UAB „Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, tačiau nagrinėjamoje byloje
susiklosčiusios situacijos aplinkybės yra visiškai kitokios, todėl joms negali
būti taikomi nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išvardyti požymiai,
kvalifikuojantys pasaugos teisinių santykių buvimą.
Kartu teisėjų
kolegija nurodo, kad teismai, spręsdami dėl už žalą atsakingų asmenų
atsakomybės už automobilio neišsaugojimą, iš esmės nagrinėjo tik UAB „Ketonas“
atsakomybės klausimą ir visiškai neargumentavo, kokiu pagrindu kyla kito
atsakovo – UAB „Simon Lowerse International Transport“ atsakomybė. Be to,
teismai nenurodė jokių motyvų, kodėl šie bendraatsakiai turi atsakyti
solidariai.
Kasatorius
pagrįstai nurodo, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų
prievolė nepreziumuojama. Pagal prievolių teisėje galiojančią bendrąją
taisyklę, kai yra prievolės asmenų daugetas, laikoma, kad prievolė yra dalinė
(CK 6.5 straipsnis). Taigi prievolių teisėje galioja priešinga prezumpcija –
prievolė yra dalinė, išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytus atvejus, kai ji
yra solidarioji. Toks teisinis reglamentavimas paaiškinamas esminiais dalinės
ir solidariosios prievolės skirtumais – solidarumas, ypač skolininko, apsunkina
prievolės šalies teisinę padėtį, todėl CK nenustatyta solidarumo prezumpcijos,
o įtvirtinta priešinga – dalinės prievolės – prezumpcija. Dalinės prievolės
atveju kiekviena bendraskolis yra atsakingas tik už savo dalies, o ne visos
prievolės įvykdymą. Tai taip pat reiškia, kad dėl prievolės pažeidimo civilinė
atsakomybė atsiranda skolininkui, pažeidusiam prievolę, o ne kitiems
bendraskoliams.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, kad atsakovai UAB
„Simon Lowerse International Transport“ ir UAB „Ketonas“ turi atsakyti
solidariai, turėjo pagrįsti šią išvadą, nurodydami konkrečią įstatymo normą ar
įvardydami šalių susitarimą, leidžiančius pripažinti šiuos bendraatsakius
solidariaisiais skolininkais, nes teismas sprendime privalo pagrįsti, kodėl
prievolė yra solidarioji ar dalinė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismai
iš esmės nesiaiškino šių dviejų asmenų civilinės atsakomybės pagrindų. Pirmosios
instancijos teismas lakoniškai nurodęs, kad abu bendraatsakiai yra atsakingi už
dėl automobilio vagystės atsiradusią žalą, konstatavo, kad jie turi atsakyti
solidariai. Apeliacinės instancijos teismas iš viso nesvarstė nei dėl UAB
„Simon Lowerse International Transport“ atsakomybės, nei dėl to, kodėl nurodyti
atsakovai yra solidarieji skolininkai. Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija
konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nesiaiškinęs ir nenustatęs
bylos faktinių aplinkybių bei nenurodęs teisinio pagrindo taikyti nagrinėjamoje
byloje atsakovams solidariąją atsakomybę, iš esmės pažeidė materialiosios ir
proceso teisės normas, ir šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti apeliacinės
instancijos teismo nutartį bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine
tvarka.
Teisėjų kolegija
nepasisako dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų išlaidų už advokato
teisinę pagalbą priteisimo klausimu, nes atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio
konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, taigi spręsti dėl šių išlaidų
atlyginimo konkrečiu atveju yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
prerogatyva (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Antra vertus, kasatorius tik nurodė,
kad teismo priteistos išlaidos 43 proc. viršija Rekomendacijose nustatytus
dydžius, tačiau nepagrindė šio teiginio skaičiavimais. Be to, nagrinėjant bylą
iš naujo, kasatorius turės galimybę išdėstyti ir pagrįsti savo poziciją ir dėl
bylinėjimo išlaidų priteisimo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d.
nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos
teismui naujos sudėties.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Dangutė Ambrasienė
Antanas Simniškis