Civilinė byla Nr. 3K-3-394/2013

                                            Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10504-2011-0

                Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1; 54.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JG Property developments“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimo sutarties aiškinimą (CK 6.193–6.195 straipsniai), aiškinimo ir taikymo.

Ginčo šalys 2011 m. sausio 31 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė pavedė ieškovui, o ieškovas įsipareigojo surasti buto (duomenys neskelbtini) pirkėją; atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui už šią tarpininkavimo paslaugą pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus. Ieškovo teigimu, jis aktyviai ieškojo pirkėjų atsakovės butui, davė skelbimus internete dėl buto pardavimo, buvo suradęs potencialią buto pirkėją D. T. , kuri, kaip paaiškėjo vėliau, įsigijo atsakovės butą, todėl sutartis yra įvykdyta ir atsakovė privalo sumokėti už jai suteiktas paslaugas. Juolab kad atsakovė po aštuonių dienų nuo pareiškimo pateikimo nutraukti su ieškovu tarpininkavimo sutartį sudarė su D. T. buto mainų sutartį, nors pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė šią galėjo nutraukti tik įspėjusi ieškovą prieš trisdešimt dienų, todėl laikytina, jog atsakovė sudarė buto mainų sutartį dar galiojant tarpininkavimo sutarčiai. Atsakovė elgėsi nesąžiningai su ieškovu, todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 12 826 Lt skolos už tarpininkavimo paslaugas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 300 Lt už suteiktas paslaugas. Teismas įvertino, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta ieškovui dirbančio agento iniciatyva, atsakovės namuose, t. y. ne tokio pobūdžio sandorių sudarymui skirtoje vietoje. Pagal tarpininkavimo sutarties 6.2 punktą tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai jis sutarties galiojimo metu suranda pirkėją, kuris pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant –pagrindinę) buto pirkimo–pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo metu ar per dvylika mėnesių nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo. Teismas vertino, kad ši sutarties sąlyga atsakovei buvo nesąžininga, nes atsakovės teisė laisvai disponuoti savo turtu po sutarties nutraukimo negali būti ribojama. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, nustatė, kad ieškovas faktiškai surado atsakovei asmenis, kurie iš pradžių ketino parduoti savo butą ir pirkti didesnį, o vėliau išreiškė pageidavimą keisti savo butą su atsakove; atsakovė su tuo sutiko. Pagal tarpininkavimo paslaugų sutarties 7.7 punktą, atsakovei pageidaujant mainyti objektą, ieškovui turėjo būti mokamas papildomas atlyginimas. Tai, kad atsakovė nutarė mainyti savo butą, yra visiška jos teisė, kuri negalėjo būti niekieno ribojama, tačiau iš pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu teismas nustatė, kad potencialūs pirkėjai ieškovo atstovės buvo klaidinami, teigiant, jog sudaryti butų mainų sutarties nėra galimybės, nes tokio sandorio netvirtins notaras; be to, buvo daromas spaudimas sudaryti būtent buto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas nustatė, kad po tokių ieškovo darbuotojų veiksmų atsakovė nutraukė tarpininkavimo paslaugų sutartį ir sudarė su D. ir G. T. butų mainų sutartį. Taigi teismas sprendė, kad ieškovas faktiškai atsisakė vykdyti savo pareigą pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį atsakovės pageidavimu padėti sudaryti jos buto mainų sutartį, todėl atsakovė įgijo teisę veikti savarankiškai. Nors pagal sutarties sąlygas atsakovė apie sutarties nutraukimą privalėjo įspėti ieškovą prieš trisdešimt dienų, tačiau sutartyje nenustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta anksčiau tuo atveju, jei ieškovas nevykdytų sutarties sąlygų ar jas vykdytų netinkamai, todėl teismas šią sutarties sąlygą pripažino nesąžininga atsakovės atžvilgiu. Kadangi atsakovė pripažino, kad ieškovas atliko paslaugas, už kurias ji sutiko atlyginti 300 Lt, tai teismas šią sumą priteisė ieškovui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 9825,20 Lt skolos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Kolegija, remdamasi teismų praktika dėl įrodymų vertinimo bei sutarčių aiškinimo, nurodė, kad esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas, t. y. klientas, sudarydamas šią sutartį, siekia per tarpininką parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o paslaugų teikėjas – už atitinkamą atlygį suteikti paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų ieškovo nekilnojamąjį turtą. Taigi paslaugų teikėjo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis nekilnojamojo turto pardavimas. Traktuojant šalių sutartį priešingai, kad paslaugų sutartis sudaroma tam, jog būtų surastas pirkėjas ir sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų užsakovo suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant tarpininko paslaugomis realiai parduoti nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamoje byloje kolegija nepripažino esmine aplinkybės, kad atsakovės butas ieškovo surasto pirkėjo nuosavybėn perėjo pagal nekilnojamojo turto mainų, o ne pirkimo–pardavimo sutartį. Kolegijos teigimu, mainų sutartis buvo sudaryta nepasibaigus sutarties 6.2 punkte nustatytam dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo sutarties vienašalio nutraukimo ir šiame punkte nustatyta sąlyga nebuvo nesąžininga atsakovės kaip vartotojos atžvilgiu, todėl kolegija pripažino, jog ieškovas atsakovei tinkamai suteikė tarpininkavimo paslaugą, surado jos buto pirkėją, kuriam atsakovė perleido nuosavybės teisę į jos butą. Tai konstatavusi, kolegija sprendė dėl ieškovui priklausančio atlyginimo dydžio už suteiktą paslaugą ir nurodė, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 9825,20 Lt už suteiktas paslaugas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 dalis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad paslaugų teikėjo atsisakymas vykdyti esminius vartotojo pageidavimus yra tinkamas tarpininkavimo paslaugų suteikimas ir nėra priežastis klientui nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį, neatitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalies, taip pat įstatyme nustatytų vartotojo teisių, vartotojo ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyros. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino ieškovo nesąžiningą elgesį, savanaudiškai reikalaujant įvykdyti sutartį tik pagal paslaugų teikėjo reikalavimus, neatsižvelgiant į teisėtus kliento pageidavimus, todėl ieškovo veiksmai neatitiko CK 6.188 straipsnio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir specialioji CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-296/2012). Apeliacinės instancijos teismas tarpininkavimo paslaugų sutarties tinkamą vykdymą vertino tik pagal ieškovo siektą tikslą – parduoti butą jo surastam pirkėjui, tačiau teismas neįvertino fakto, jog ieškovas aktyviai siekė, jog nebūtų sudaryta mainų sutartis, kurios pageidavo kasatorė, nepagrindė, kodėl mainų sutartis esą labai nenaudinga kasatorei, nepagrįstai atsisakė tarpininkauti šią sudarant, todėl kasatorė, esant akivaizdžiam vartotojos teisių pažeidimui, turėjo teisėtą pagrindą nutraukti sutartį CK 6.188 straipsnio pagrindu.  Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar, pripažinus kasatorę teisėtai nutraukus sutartį, yra teisiškai reikšminga, kokiam asmeniui (paslaugų teikėjo pasiūlytam ar kitam) buvo perleistas ginčo butas. Juolab kad teismai pripažino, jog paslaugų teikėjo su vartotoju jo namuose pasirašyta standartinė sutartis be teisės derėtis dėl jos sąlygų prieštaravo įstatymams, o vykdant sutartį buvo  pažeistos vartotojo įstatyme nustatytos teisės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Kasatorės argumentai dėl CK 6.721 straipsnio 1 dalies pažeidimo nepagrįsti, nes klientas turi teisę bet kada nutraukti paslaugų sutartį, tačiau vis tiek jam lieka pareiga sumokėti paslaugų teikėjui už faktiškai suteiktas paslaugas. Juolab kad pagal CK 6.217 straipsnį apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą arba, jei nenustatyta sutartyje, prieš trisdešimt dienų. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad tarpininkavimo paslauga kasatorei buvo suteikta tinkamai, kasatorės argumentai dėl paslaugų kokybės vertinimo nepagrįsti, nes grindžiami faktinių aplinkybių nustatymu, o kasacinis teismas tikrina teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu. Pagal CK 6.433 straipsnį, kai sutartyje nustatyta, jog mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, t. y. ieškovas turėjo pareigą informuoti kasatorę, kad planuojami sudaryti mainai (jeigu bus vykdomi be priemokos) neatitinka jos interesų, nes mainomų butų skirtumas buvo mažesnis nei 30 000 Lt. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad tarpininkavimo paslauga buvo suteikta tinkamai. Be to, sprendžiant, ar tarpininkavimo paslauga buvo suteikta tinkamai, reikia įvertinti, ar buvo pasiektas rezultatas. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad buvo sudaryta nekilnojamojo turto mainų sutartis, o klientą nekilnojamajam turtui surado ieškovas. Taigi kasatorė pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį privalėjo sumokėti už suteiktas paslaugas. Kasatorė nepagrįstai kelia sutarčių sąlygų aiškinimo klausimą, nes ginčo šalių sudarytos Tarpininkavimo paslaugų sutarties 6.2 punkte aiškiai nurodyta, kad paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo metu ar per dvylika mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo. Byloje nebuvo pagrindo taikyti CK 6.188 straipsnį, nes kasatorei buvo pateiktas susipažinti Tarpininkavimo sutarties siūlomas projektas, o sutarties 6.2 punktas nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros ar vartotojo teisių ir interesų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo šalių atlygintinų paslaugų sutarties aiškinimo

Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo, teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad atsakovė pavedė ieškovui, o ieškovas įsipareigojo surasti atsakovės buto  pirkėją, o ši įsipareigojo sumokėti ieškovui už šią tarpininkavimo paslaugą pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis; tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – ieškovo, kaip profesionalo, paslauga surandant atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą, t. y. atsakovė, sudarydama paslaugų sutartį su ieškovu, siekė, pasinaudojant jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovas, suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, turi teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, aiškinant ginčo šalių sudarytą sutartį priešingai, jog paslaugų sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas ir sudaryta būtent nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų atsakovės suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant ieškovo paslaugomis parduoti nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių  bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011).

Atsižvelgiant į byloje teismų nustatytas aplinkybes, kad atsakovė mainų sutartį sudarė su tais pačiais pirkėjais, kuriuos surado ieškovas, bei į tai, jog atsakovė prašymą nutraukti sutartį ieškovui pateikė 2011 m. kovo 16 d., o D. T. , G. T. ir A. P. butų mainų sutartis buvo sudaryta 2011 m. kovo 24 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms po sutarties nutraukimo, bei į tai, jog iš esmės buvo pasiektas ginčo šalių sutartyje nustatytas tikslas – realizuoti atsakovės butą (turto realizavimo būdas butą parduodant ar mainant šiuo atveju neturi reikšmės, nes pagal CK 6.432 straipsnio 2 dalį mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei, o mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju), darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino paslaugų suteikimo sutarties nuostatas ir įvertino įrodymus bei pagrįstai sprendė, jog ginčo buto mainų sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant ginčo šalių sudarytos sutarties 6.2 punkto, pagal kurį tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai jis suranda pirkėją sutarties galiojimo metu ir pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant pagrindinę) objekto pirkimo–pardavimo sutartį sutarties galiojimo metu arba per dvylika mėnesių nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo, todėl pripažintina, kad ieškovas suteikė tarpininkavimo paslaugą atsakovei, surado jos buto pirkėją, kuriam atsakovė perleido nuosavybės teisę.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai, jog teismai netinkamai taikė CK 6.193–6.195 straipsnius, teisiškai nepagrįsti. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti šio teismo priimto procesinio dokumento kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Kiti kasacinio skundo argumentai išsamiais teisiniais argumentais nepagrindžiami, todėl nepripažintini tinkamai suformuluotu teisės aiškinimo klausimu, kuris sudarytų kasacinio nagrinėjimo dalyką (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 22,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti advokatui 2268,75 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Be to, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad byla nesudėtinga, advokatas dalyvavo ją nagrinėjant pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, todėl bylos aplinkybės jam žinomos, konstatuoja, jog už atsiliepimo surašymą iš kasatorės turėtų būti priteista 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,08 Lt (dvidešimt du litus 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (priteistą sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „JG Property developments“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt advokato teisinės pagalbos kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Sigitas Gurevičius

                                                                      Rimvydas Norkus

Dalia Vasarienė