Civilinė byla Nr. e2A-83-828/2023

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00933-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                     2.6.9.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Pranckienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų  2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-399/2022 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams V. K. ir R. V. K. (teisių perėmėjai – K., K.), trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų U. K. dėl  skolos priteisimo arba nepagrįsto praturtėjimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo R. V. K. (teisių perėmėjai – K., K.) 7530,12 EUR skolos, 3982, 97 EUR palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  Taip pat prašė jai priteisti iš atsakovo V. K. 5792,40 EUR skolą, 3106,28 EUR palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo nenustačius šalis siejusių paskolos teisinių santykių iš atsakovų priteisti anksčiau nurodytas sumas kaip nepagrįstai gautas pinigines sumas ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė 5 procentų metines palūkanas, nustačius paskolos santykius, iš atsakovų priteisti ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo 2011 m. gegužės 30 d.

2.       Nurodė, kad ieškovė yra jos senelės E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja. E. K. turtą ieškovė ir jos sesuo U. K. paveldėjo pagal 2014-09-30 antstolės S. Ž. sudarytą paveldimo turto apyrašą, kuriame išvardinti įsipareigojimai kreditoriams 59480,16 Lt (17226,65 Eur) sumoje. Ši skolinių įsipareigojimų suma įtraukta į 2016-03-21 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Ieškovė paveldėjo priteistą 49543 Lt (14348,64 Eur) skolą ir 5 procentų metinių palūkanų sumą, skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo (2011-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, A. P. pagal 2012-10-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-81-570/2012. Įsiskolinimas iki šiol nėra apmokėtas. Už parduodamą turtą 2010-06-23 pavedimu į asmeninę E. K. banko sąskaitą buvo pervesta 40000 Lt, o 2010-11-26, kai buvo pasirašyta sutartis dėl jau negaliojančios sutarties pakeitimo, grynais pinigais jai buvo perduoti dar 6000 Lt, t.y. iš viso 46000 Lt. E. K. iš į jos banko sąskaitą pervestų 40000 Lt, lygiomis dalimis po 20000 Lt (5792,40 Eur) perdavė savo sūnums V. K. ir R. K., o 6000 Lt (1737,72 Eur) grynais leido naudotis sūnui R.. Sandoriui tarp A. P. ir E. K. neįvykus, 2012-05-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu E. K. gautas avansas priteistas grąžinti A. P.. 

3.       Teigė, kad dėl gautų iš E. K. 20000 Lt R. K. ir V. K. parašė pakvitavimus, kuriuose patvirtino pinigų gavimo faktą. Leidimą sūnui R. naudotis 6000 Lt grynųjų E. K. patvirtino savo pasirašytu pakvitavimu. Pinigai jiems nebuvo dovanoti, bet buvo paskolinti. Paskolos terminas nėra nurodytas, todėl laikytina, kad pinigai paskolinti iki jų pareikalavimo. Mirus E. K., skola turi būti grąžinta jos turto paveldėtojoms, kadangi jos paveldėjo prievolę šiuos pinigus grąžinti A. P.. Reikalavimas grąžinti skolą atsakovams išsiųstas registruotu paštu 2021-02-17, tačiau jie skolų negrąžino. Apie tarp E. K. ir jos sūnų buvusius susitarimus ir galimai egzistuojančią skolą ieškovė sužinojo tik 2020 metų gegužės mėnesį, kai jos tėvas V. K. jai perdavė pakvitavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinys atmestas.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovės ir trečiojo asmens senelė, o atsakovų motina E. K. 2010-06-23 sudarė preliminarią sutartį dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau - namų valdos) pardavimo pirkėjams (fiziniams asmenims) už 125 000 Lt. Pardavėja įsipareigojo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2010-08-23. Pirkėjai (R. B. ir A. P.) tą pačią dieną pervedė pardavėjai į jos banko sąskaitą 40 000 litų avanso, kuris turėjo būti įskaitytas į namų valdos pirkimo kainą. Iki 2010-08-23 pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir 2010-11-26 šalių sutarties susitarimu terminas buvo pratęstas iki 2011-05-30, papildomai pirkėjai sumokėjo 6000 litų avanso. Iki 2011-05-30 pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes V. K. prašymu 2010-10-06 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1753-254/2010 ginčo turtui taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas E. K. perleisti turtą, o 2011-03-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi – areštas atsakovės turtui ir tame tarpe namų valdai (civilinė byla Nr. 2-3005-153/2011). Disponavimas E. K. turtu buvo apribotas dėl V. K. veiksmų, tokia išvada padaryta civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012, sprendimas įsiteisėjęs ir įgijęs privalomą galią ir juo nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 str. 2 p.).Teismo sprendime taip pat konstatuota, kad E. K. ėmėsi priemonių apribojimams panaikinti, skundė nutartį, siekė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

6.       E. K. gavusi iš pirkėjų 40 000 litų avanso pagal preliminarią sutartį turėjo galimybę šiais pinigais disponuoti savo nuožiūra ir ji juos paskirstė savo sūnums (atsakovams byloje), tai patvirtina byloje esantys pakvitavimai, kuriuose nurodoma, kad E. K. <...> perduoda savo sūnui V. K. <...> 20 000 litų gautų pagal preliminarią sutartį sudarytą 2010-06-23 <...> šiuos pinigus perduodu V. K. nuosavybėn. Pakvitavimas pasirašytas E. K. ir V. K. yra įrašas „pinigus gavau“ pasirašytas V. K.. R.V. K. parašęs pakvitavimą, kad jis (R.V. K.) gavo iš savo motinos E. K. <..> 20 000 litų, gautų pagal preliminarią sutartį. Yra įrašas, kad „pinigus gavau“ patvirtintas R.V. K. parašu. Kitame pakvitavime 2011-09-15 nurodoma, kad E. K. <..> neprieštaravo, kad 6 000 litų gauti pagal preliminarią sutartį, būtų perduoti R.V. K. ir tuo metu leido gautus pinigus naudoti jo namo remontui.

7.       Nustatė, kad E. K. mirus palikimą priėmė vaikaitės A. K. ir U. K.. Antstolės S. Ž. sudarytame paveldimo turto apyraše nurodyta, kad vaikaitėms perėjo ir skola, priteista Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu 2012-05-11 (civilinė byla Nr. 2-81-570/2012), o būtent, pirkėjams iš E. K. priteista 46000 litų skolos, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2011-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos, sprendimas įsiteisėjęs.

8.       Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu 2014-11-04 (civilinė byla Nr. 2-853-805/2014) buvo atmestas vaikaičių (A. K. ir U. K.) ieškinys atsakovui R.V. K. ir trečiajam asmeniui V. K. dėl nuostolių atlyginimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 str.) nustatyta, kad buvo prašoma priteisti 68 180,75 litų nuostolių atlyginimo, tame tarpe ir 46 000 litų gautų pagal preliminarią sutartį. Ieškovė (E. K.) šiuos nuostolius kildino iš to, kad atsakovas R.V. K. neišsaugojo gauto avanso 46 000 litų iki paaiškės, ar jo nereikia grąžinti, pervedė jį į kitas sąskaitas, taip sudarydamas prielaidas avansą panaudoti kitiems tikslams. Prienų rajono apylinkės teismas sprendime, be kitų aplinkybių, nurodė ir priešiškus brolių santykius bei E. K. teisių perėmėjų neatidumą ir nerūpestingumą priėmus senelės palikimą bei trukdymą ekonomiškam ir koncentruotam civilinės bylos nagrinėjimui, nurodė jog vyko kiti procesai tiek privataus kaltinimo, tiek civilinio proceso tvarka, dėl kurių ir buvo prieita išvada jog brolių santykiai buvo priešiški. Taip pat pasisakyta, kad atskirais laikotarpiais E. K. gyveno tai pas vieną, tai pas kitą sūnų ir jie taip pat galėjo įtakoti motinos veiksmus, V. K. buvo pradėjęs procesą dėl motinos pripažinimo neveiksnia. R. V. K. motina buvo išdavusi įgaliojimą, leidžiantį tvarkyti turtą ir pinigines lėšas, disponuoti ir valdyti turtą bei atstovauti ją kitose institucijose, E. K. R.V. K. pasitikėjo. Ikiteisminis tyrimas nenustatė R.V. K. veiksmuose pasisavinimo ar iššvaistymo faktų, ar sukčiavimo. Sprendime nurodyta, kad E. K., gavusi pagal preliminarią sutartį 46 000 litų avanso, 2010-08-03 pagal pakvitavimą perdavė V. K. 20 000 litų iš gauto avanso. Teismas konstatavo, kad E. K. neįvykdžius preliminarios sutarties reikalavimų (nesudarius pagrindinės sutarties) ir savo nuožiūra disponavus gautomis lėšomis (avansu), atsakovui (R. V. K.) nekyla pareiga atlyginti nuostolius. Teismas taip pat pasisakė, kad E. K., suvokdama savo veiksmų esmę ir prasmę, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, panaudojo savo valia bei nuožiūra bei, kad paveldimo turto apyrašo matyti, kad E. K. turtas, dėl kurio preliminarios sutarties pagrindu ieškovė kildino skolos dalį, priėmus palikimą liko jos paveldėtojų nuosavybėje, todėl pagal turto apyrašą joms teko ir skola kreditorei (pirkėjai). Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo skundžiamas ieškovės teisių perėmėjų apeliaciniu skundu, kuris buvo atmestas ir sprendimas įsiteisėjo bei įgijo privalomą galią (CPK 18 str., 182 str.).

9.       Nustatė, kad Kauno apygardos teismas nutartyje 2015-08-26 (byla Nr. 2A-637-413/2015 pasisakė, jog reikalavimai buvo reiškiami dviem teisiniais pagrindais dėl nuostolių žalos atlyginimo, tai yra dėl deliktinės atsakomybės 42 002,06 Lt sumai, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka A. K. ir U. K. dalies reikalavimo, sudarančio 20 250,75 Lt,  atsisakė ir dėl 6000 litų kaip nepagrįsto praturtėjimo.

10.       Teismas pripažino, jog Prienų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-853-805/2014 išnagrinėtas ieškinys nėra tapatus ieškiniui nagrinėjamam šioje byloje, kadangi toje byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl deliktinės atsakomybės – nuostolių atlyginimo ir dėl 6000 litų kaip nepagrįsto praturtėjimo vienam atsakovui V. K., šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl paskolos santykių V. K. ir R.V. K., tai yra, dėl 5792,40 EUR skolos (atitinka 20000 litų) V. K. ir 7530,12 EUR skolos (atitinka 26000 litų) R.V. K. ir tik nenustačius paskolos santykių prašoma sumas priteisti kaip nepagrįstą praturtėjimą.

11.       Teismas vertino ieškovės argumentus, kad atsakovams pinigai buvo paskolinti, pinigų gavimo faktą jie patvirtino savo parašais, paskolos terminas nenurodytas, todėl laikytina, kad pinigai paskolinti iki pareikalavimo. Teismas pasisakė dėl paskolos sutarties sampratos, rašytinės formos reikalavimo, kasacinio teismo išaiškinimų, pažymėjo, kad esminės paskolos sutarties sąlygos, kurių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.

12.       Nustatė, kad paskolos sutarčių raštu nebuvo sudaryta, nors perduota suma viršija du tūkstančius litų ir tokios sutartys turėjo būti sudaromos raštu. Ginčo, jog atsakovai pagal pakvitavimus pinigus gavo, nėra. V. K. pakvitavime yra įrašas, kad gavo 20 000 litų nuosavybė, bet pakvitavime nėra nei vieno žodžio, kad V. K. įsipareigoja pinigus grąžinti E. K.. Pakvitavimuose dėl R.V. K. aplamai nėra žodžių, kad pinigai perduoti nuosavybėn, bet nėra ir įrašyta jog R.V. K. įsipareigoja pinigus grąžinti. Pakvitavime dėl 20 000 litų tik konstatuojamas faktas, kad R.V. K. gavo pinigus, kuriuos pati E. K. gavo pagal preliminarią sutartį. Pakvitavime dėl 6000 litų yra įrašyta E. K., kad ji leido sūnui R.V. K. šią sumą naudoti jo namo remontui, nes tuo metu pinigų jai nereikėjo. Pakvitavimas rašytas 2011-09-15, nors papildomas susitarimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo iki 2011-05-30 pasirašytas 2010-11-26 ir tuo metu sumokėti pirkėjų 6000 litų. Sprendė, kad pakvitavimas dėl 6000 litų rašytas daug vėliau ir galėjo būti pritaikytas jau esamai situacijai, t.y., atsiradus priešiškumui tarp E. K. vaikų (atsakovų) ir prasidėjus įvairiems ginčams bei kitiems procesams. Pakvitavimų teismas nevertino kaip paskolos raštelių ar kitokių skolos dokumentų, nes juose nėra nei vieno žodžio, jog pinigai paskolinami ir pinigų gavėjai juo turės grąžinti. Taip pat nėra pinigų gavėjų įsipareigojimų pinigus grąžinti. Pripažino, jog vien tai jog E. K. perdavė pinigus, o atsakovai juos gavo, nepatvirtina šalių valios sudaryti paskolos sutartis ir neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad tarp šalių buvo (susiformavo) paskoliniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 str., 1.93 str. ) ir šioje dalyje ieškinys atmestas kaip neįrodytas.

13.       Kadangi ieškovė ieškiniu prašė nenustačius paskolos santykių,  grąžinti kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas CK 6.237 str. pagrindu, įvertinant tai, kad pagal preliminarią sutartį gauti pinigai dar nebuvo E. K. nuosavybe ir turėjo būti grąžinti kitai sutarties šaliai, teismas pasisakė dėl minėtos teisės normos, teismų praktikos. Pažymėjo, jog ieškovė turėjo pirmiausia įrodyti, kad pinigų gavimas negali būti pateisintas nei įstatymu, nei sandoriu. Teismas nesutiko, kad pinigai, kuriuos pati E. K. gavo kaip avansą pagal preliminarią sutartį, netapo jos nuosavybe, kadangi tiek Prienų rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-853-805/2014, tiek Kauno apygardos teismo nutartyje, nagrinėjant ieškovių toje byloje apeliacinius skundus, pasisakyta, kad E. K. turėjo teisę disponuoti savo nuožiūra pinigais, gautais avansu pagal preliminarią sutartį, taigi, pinigai tapo jos nuosavybe ir ji su jais galėjo elgtis kaip tinkama, taigi, ir perduoti savo vaikams (atsakovams byloje). Nors ieškovė įrodė pinigų perdavimo atsakovams faktą, tačiau neįrodė, kad pinigus atsakovai gavo be teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog ieškovės A. K. ir U. K. pagal ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-853-805/2014 apeliacinėje instancijoje dalies savo reikalavimų atsisakė ir neįrodė atsakovų nepagrįsto praturtėjimo, tai yra neįrodė, jog jie pinigus iš motinos gavo nesąžiningai ir nepagrįstai.

14.       Teismas nustatė, kad R. V. K. turėjo įgaliojimą tuo laikotarpiu valdyti ir disponuoti motinos E. K. pinigais banko sąskaitoje ir net, jeigu pinigai V. K., jo teigimu, buvo perduoti tiesiogiai ne motinos, o R.V. K., tai motinos valiai neprieštaravo ir buvo atliekama  jos pavedimu ir su jos žinia. Kadangi pinigus vaikams E. K. perdavė pati suprasdama savo veiksmų esmę ir prasmę, pažymėjo, jog ieškovė turi įrodyti, kad atsakovai atliko veiksmus, kuriais tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko neturėjo ir negalėjo gauti. E. K. 46 000 litų buvo gavusi kaip avansą pagal preliminarią sutartį ir jais galėjo disponuoti savo nuožiūra. Pripažino, jog ta aplinkybė, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis ir, ar atidžiai bei rūpestingai elgėsi pati E. K., pinigus perdavusi vaikams, nelaukdama, kol bus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, nėra šios bylos dalykas bei tai, prisidėjo ar ne atsakovai savo veiksmais, jog pirkimo-pardavimo sutartis liko nesudaryta. Konstatavo, jog ieškovė neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti ir CK 6.237 straipsnio pagrindu. Nurodė, jog ieškinį atmetus, nėra pagrindo priteisti ir palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų  2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16.       Nurodo, jog teismas neatskleidė bylos esmės, formaliai vertino įrodymus, nesiėmė iniciatyvos. Ieškovė kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nurodė, kad siekia kreiptis į teismą dėl sandorių, sudarytų tarp palikėjos E. K. ir jos sūnų, pripažinimo negaliojančiais, skolos ir be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo bei nuostolių atlyginimo. Pareiškėjai nuspręsta teikti antrinę teisinę civilinėje byloje dėl įsiskolinimo priteisimo iš R. V. K. ir V. K. pagal E. K. ir R. V. K. bei V. K. sudarytus paskolos sandorius, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Marijampolės apylinkės teismui advokatė pateikė 2021-03-24 ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo arba nepagrįsto praturtėjimo. Teismas ieškinį atmetė, motyvuose nurodė, kad pagal faktinį ieškinio pagrindą, kurį nurodyti yra ieškovės pareiga, vertina, jog ieškovė iš atsakovų nurodytas sumas prašo priteisti kaip jiems paskolintas E. K..

17.       Teismas neįvertino, kad antrinė teisinė pagalba buvo teikiama ne dėl skolos, atsiradusios paskolos sutarčių pagrindu, priteisimo, bet dėl įsiskolinimo priteisimo pagal E. K. ir R. V. K. bei V. K. sudarytus paskolos sandorius. Teismas nesiėmė priemonių, kad pateiktame ieškinyje faktinis ieškinio pagrindas atitiktų antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, valstybės teikiama antrinė teisinė pagalba būtų efektyvi ir maksimaliai atitiktų asmens, kuriam ji teikiama, interesus.

18.       Teismas bylą išnagrinėjo pagal sutarčių teisės ir paskolos nuostatas, kurios nurodytos CK Šeštosios knygos II dalyje bei IV dalies XLIII skyriuje. Pažymi, kad sandorius reglamentuojančios teisės normos numatytos CK I knygos II dalyje. Taigi, teismas bylą išnagrinėjo formaliai, pagal ieškinyje nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, kai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama byloje dėl įsiskolinimo priteisimo pagal sandorius. 2012-05-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, jog Sutarties (2010-06-23 preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo) 6 dalyje 5.2 punkte šalys susitarė, jog, jeigu pardavėja ginčo namų valdą atsisakys parduoti, tai pirkėjams grąžins gautus 40000 Lt, atlygins pirkėjams turėtas išlaidas ir sumokės 10000 Lt baudą. Teismas neįvertino, kad sandoriai, kuriais E. K. (pardavėja) perdavė atsakovams pagal preliminariąją sutartį gautus pinigus, kurie pagal sutartį privalo būti grąžinti pirkėjams, yra niekinis ir negalioja, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Pažymi, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

19.       Teismas ignoravo pateiktus įrodymus apie pinigų perdavimus ir gavimus, nesiėmė iniciatyvos konstatuoti niekinių sandorių faktą, kaip nurodyta įstatyme.

20.       Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

22.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo arba nepagrįsto praturtėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog antrinė teisinė pagalba buvo teikiama ne dėl skolos, atsiradusios paskolos sutarčių pagrindu, priteisimo, bet dėl įsiskolinimo priteisimo pagal E. K. ir R. V. K. bei V. K. sudalytus paskolos sandorius. Teismas nesiėmė priemonių, kad pateiktame ieškinyje faktinis ieškinio pagrindas atitiktų antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimą.

24.       Pažymėtina, kad pagal CK 1.64 straipsnį, sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). CK nepateikia baigtinio, išsamaus sandorių sąrašo. Dažniausiai teisinių padarinių sukelia ne vieno asmens, bet suderinti kelių asmenų teisiniais veiksmai. Visi dvišaliai sandoriai yra sutartys (CK 6.154 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendime naudojamos sąvokos „sutartis“ ir „sandoris“ vartojamos kaip analogai, tai niekaip neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumui. Kadangi sutartis yra sandoris, sutartims, be kita ko, taikomos ir apeliantės nurodomos CK I knygos normos, reglamentuojančios valios išreiškimą, sandorių formą, sandorių negaliojimą (CK 1.64 - 1.96 straipsniai). Tačiau nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kokie ieškinyje bei patikslintame ieškinyje buvo suformuluoti ieškovės reikalavimai.

25.       Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo R. V. K. (teisių perėmėjai – K., K.) 7530,12 EUR skolos, 3982, 97 EUR palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė jai priteisti iš atsakovo V. K. 5792,40 EUR skolą, 3106,28 EUR palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė, nenustačius šalis siejusių paskolos teisinių santykių, iš atsakovų priteisti anksčiau nurodytas sumas kaip nepagrįstai gautas pinigines sumas ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė 5 procentų metines palūkanas, nustačius paskolos santykius, iš atsakovų priteisti ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo 2011 m. gegužės 30 d.

26.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad sandoriai, kuriais E. K. (pardavėja) perdavė atsakovams pagal preliminariąją sutartį gautus pinigus, kurie pagal sutartį privalo būti grąžinti pirkėjams, yra niekiniai ir negalioja, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Mano, kad teismas turėjo imtis iniciatyvos bei konstatuoti niekinių sandorių faktą. Taigi, apeliaciniame skunde yra išdėstyti nauji ieškovės argumentai, susiję su teismo pareiga ex officio pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento.

27.       CPK

28.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-701/2022). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas).

29.       Tam, kad ex officio pripažintų sandorį niekiniu ir negaliojančiu, teismas privalo įsitikinti, kad yra akivaizdžių aplinkybių ir byloje nereikia aiškintis papildomų aplinkybių, pagrindžiančių, jog sandoris yra niekinis ir dėl to negaliojantis, bei šalis neturi pareigos to įrodinėti, nes priešingu atveju šalis turėtų reikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu ir leistinomis priemonėmis pagrįsti tokią savo poziciją (CPK 178 straipsnis); toks teismo veikimas nepažeis civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principų, pagal kuriuos teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas pirmiausiai yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).

30.       CK

31.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ginčijama pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes 2010-06-23 preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo 6 dalyje 5.2 punkte šalys buvo susitariusios, jog, jeigu pardavėja ginčo namų valdą atsisakys parduoti, tai pirkėjams grąžins gautus 40000 Lt, atlygins pirkėjams turėtas išlaidas ir sumokės 10000 Lt baudą. Apeliantė mano, kad sandoriai, kuriais E. K. (pardavėja) perdavė atsakovams pagal preliminariąją sutartį gautus pinigus, kurie pagal sutartį privalo būti grąžinti pirkėjams, yra niekiniai ir negalioja, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamos sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygos, apeliantė ir apeliaciniame skunde neįvardina, kokios konkrečiai imperatyvios teisės normos, sudarant sandorius, buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su sandorių turiniu, nenustatė, kad jie akivaizdžiai prieštarautų kokiai nors imperatyviai teisės normai.

32.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios ex officio sudarytų pagrindą pripažinti E. K. ir jos sūnų sudarytus sandorius niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

33.       Taip pat pažymėtina, kad asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra gali pasirinkti teisės gynimo būdą (būdus) bei atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 56 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus kildino iš šalis galimai siejusių paskolos teisinių santykių bei prašė priteisti iš atsakovų susidariusius įsiskolinimus, palūkanas, o teismui nenustačius paskolos teisinių santykių prašė iš atsakovų priteisti be pagrindo įgytas pinigines lėšas CK 6.237 straipsnio pagrindu. Pastebėtina, kad apeliantė, kuri tikslino ieškinio reikalavimus, neprašė pripažinti negaliojančiais atsakovų ir E. K. sudarytų sandorių. Taigi, ieškovė aiškiai pasirinko savo teisių gynimo būdą, atsižvelgdama į šį pasirinktą teisių gynybos būdą ieškovė įrodinėjo atitinkamas aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas), kurios reikšmingos ieškovės suformuluotam reikalavimui ir teisių gynimo būdui (ieškinio dalykas).

34.       Dėl pirmiau nurodytų motyvų darytina išvada, kad teismas, nenustatęs akivaizdaus sandorio niekinio pobūdžio, neturi teisės ex officio, nesant ginčo šalies pareikšto reikalavimo, vertinti ginčo šalių sudarytų nuginčijamų sandorių teisėtumo, jų atitikties šalių valiai ar bendriesiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams. To teismui neleidžia ir ginčo šalių nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, kurių teismas neturi teisės peržengti, jeigu nenustatomi įstatyme įtvirtinti pagrindai peržengti ginčo ribas. Todėl negalima sutikti su apeliante, kad teismas nepagrįstai nesiėmė iniciatyvos spręsti dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

35.       Pažymėtina, kad manydama, jog sandoriai yra niekiniai, ieškovė turi galimybę juos ginčyti kreipdamasi į teismą su nauju ieškiniu, aiškiai suformuluodama ieškinio reikalavimą, kadangi šalys pačios sprendžia, kokius reikalavimus reikšti ar nereikšti byloje. 

36.       Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo pateiktus įrodymus apie pinigų perdavimus ir gavimus, tačiau tokio savo teiginio niekaip nekonkretizuoja. Be to, priešingai, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo pripažinta, jog ieškovė įrodė ir byloje nėra ginčo, jog atsakovai pinigus, kuriuos jiems perdavė E. K., gavo.

37.       Byloje buvo nustatyta, jog E. K., gavusi iš pirkėjų 40 000 litų avanso pagal preliminarią sutartį, turėjo galimybę šiais pinigais disponuoti savo nuožiūra ir ji juos paskirstė savo sūnums , ką patvirtina byloje esantys pakvitavimai, kuriuose nurodoma, kad E. K. <...> perduoda savo sūnui V. K. <...> 20 000 litų gautų pagal preliminarią sutartį sudarytą 2010-06-23 <...> šiuos pinigus perduodu V. K. nuosavybėn. Pakvitavimas pasirašytas E. K. ir V. K. yra įrašas „pinigus gavau“ pasirašytas V. K.. R.V. K. parašęs pakvitavimą, kad jis (R.V. K.) gavo iš savo motinos E. K. <..> 20 000 litų, gautų pagal preliminarią sutartį. Yra įrašas, kad „pinigus gavau“ patvirtintas R.V. K. parašu. Kitame pakvitavime 2011-09-15 nurodoma, kad E. K. <..> neprieštaravo, kad 6 000 litų gauti pagal preliminarią sutartį, būtų perduoti R.V. K. ir tuo metu leido gautus pinigus naudoti jo namo remontui. Teismo buvo pažymėta, jog ginčo, kad atsakovai pagal pakvitavimus pinigus gavo, nėra, tačiau pakvitavimų teismas nevertino kaip paskolos raštelių ar kitokių skolos dokumentų, nes juose nėra nei vieno žodžio, jog pinigai paskolinami ir pinigų gavėjai juo turės grąžinti, nėra pinigų gavėjų įsipareigojimų pinigus grąžinti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vien tai, jog E. K. perdavė pinigus, o atsakovai juos gavo, nepatvirtina šalių valios sudaryti paskolos sutartis ir neleidžia teismui daryti pagrįstos išvados, kad tarp šalių buvo (susiformavo) paskoliniai santykiai. Taip pat, nors ieškovė ir įrodė pinigų perdavimo atsakovams faktą, tai yra, jog juos perdavė E. K., tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ji neįrodė, kad pinigus atsakovai gavo be teisinio pagrindo. Teismo buvo pripažinta, kad pinigus vaikams E. K. perdavė pati suprasdama savo veiksmų esmę ir prasmę. Pastebėtina, kad apeliantė tokių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniame skunde ir neginčija, todėl dėl jų (ne)pagrįstumo neturi pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismas.

38.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39.       Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų  2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Teisėjai                                                                  Eigirdas Činka

                                                                                  Vygintas Mažuika

                     Dalia Pranckienė