Administracinė byla Nr. N⁵⁰²-317/2010

                                                            Procesinio sprendimo kategorija 42.10

 (S)

 

           

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 4 d.

Vilnius

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarimo S. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

            2008 m. gruodžio 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas S. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM008762 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 62² straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarymo.

            Protokole nurodoma, kad 2008 m. spalio 16 d. buvo nustatyta, jog S. A. jam nuosavybės teisėmis priklausančiame miške (kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Anykščių raj., (duomenys neskelbtini), buvusios valstybės įmonės Anykščių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini), savavališkai plynai iškirto 0,2 ha brandaus miško ir išvežė 16 žalių juodalksnių (tūris – 6,0 ktm) bei 24 žalias egles (tūris – 12,5 ktm). Iš viso S. A. iškirto ir išvežė 18,6 ktm brandžių žalių medžių, dėl ko buvo padaryta žala aplinkai.

            Protokole pažymima, jog tokia veika S. A. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 17 straipsnio 1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 31.1 punkto reikalavimus.

            Institucija, atsižvelgusi į ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. AM008879 (toliau – ir Nutarimas) S. A. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 62¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 62² straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 4 000 Lt  baudą. Nutarime nurodoma, kad jo veika padaryta žalos aplinkai už 967,2 Lt.

            S. A. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą panaikinti, jo veiką perkvalifikuoti pagal ATPK 62¹ straipsnio 1 dalį bei 62² straipsnio 1 dalį ir administracinę nuobaudą skirti jų sankcijų ribose.

            Skunde nurodė, kad jo veika buvo netinkamai kvalifikuota, nes aplinkos apsaugos pareigūnai netiksliai nustatė iškirstų sveikų ir žalių medžių kiekį, be to, neišsiaiškino datos, kada tie medžiai buvo iškirsti, kas yra reikšminga ATPK 35 straipsnio prasme. Pažymėjo, kad tokio kiekio žalių ir sveikų juodalksnių bei eglių Protokole nurodytoje vietoje 2008 m. apskritai nebuvo. Manė, kad iš viso galėjo būti iškirsta ne daugiau kaip 5–7 vnt. eglių, 7–8 vnt. juodalksnių, taigi iš viso apie 6 ktm medienos. Pripažino, kad medžius iškirto neteisėtai, ir dėl to labai gailėjosi. Nurodė, kad tą padarė tik todėl, jog, pakilus didesniam vėjui, jie vis tiek būtų buvę išversti arba sulaužyti. Teigė, kad likę medžiai buvo pažeisti, t. y. išvartos arba išlaužos, kurių kirtimui leidimas nereikalingas, be to, dalis medžių buvo iškirsta dar 2007 m. Akcentavo, jog, matuojant iškirstos medienos kiekį, nepagrįstai buvo priskaičiuoti ir tie medžiai, kurie buvo nukirsti dar 2007 m. ar dar seniau, taip pat buvo priskaičiuoti sausuoliai, dar žalios išvartos ir išlaužos.

            Institucija atsiliepime į S. A. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį jį atmesti, o Nutarimą palikti nepakeistą.

            Atsiliepime laikėsi pozicijos, jog S. A. veika buvo kvalifikuota tinkamai. Akcentavo, jog komisija, vertindama iškirsto miško kiekį, skaičiavo tik žalių ir 2008 m. kirstų medžių kelmus. Pažymėjo, jog minėta komisija nustatė, jog iš viso buvo iškirsta 42,35 ktm miško, tačiau, S. A. pareiškus, kad dalį medžių jis galėjo iškirsti 2007 m. pagal pranešimą, buvo priimtas sprendimas jo naudai, todėl žala, padaryta iškirtus beržus ir drebules, nebuvo skaičiuojama. Teigė, jog komisija išvartų neskaičiavo, o išlaužoms kirsti, priešingai nei teigia S. A., reikalingas pranešimas, kurio jis nebuvo parašęs. Manė, kad S. A. administracinė nuobauda buvo paskirta teisėtai.

 

II.

 

            Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 30 d. nutarimu S. A. skundą tenkino iš dalies ir Nutarimą panaikino. Pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį S. A. paskyrė administracinę nuobaudą – 3 200 Lt baudą be pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimo, pagal ATPK 62² straipsnio 2 dalį S. A. paskyrė administracinę nuobaudą – 3 200 Lt baudą be traukimo ir vežimo priemonių konfiskavimo. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, S. A. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3 200 Lt baudą.

            Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad S. A. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius pažeidimus patvirtina bylos medžiaga, be to, jis ir pats neneigia, jog kirto medžius. Pažymėjo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. K. nurodė, kad dalyvavo komisijai vertinant miško perkirtimą: anot jo, sausi kelmai nebuvo įtraukti į sąrašą, taip pat nebuvo skaičiuojami ir tie kelmai, dėl kurių kilo abejonių. Analogiškus parodymus davė ir kiti liudytojais apklausti asmenys. Padarė išvadą, jog S. A. iškirto didesnį miško plotą, nei buvo numatyta jo turimame leidime. Vertino, kad S. A. teiginys, jog jis iškirto mažesnį kiekį medienos, nei nurodyta Protokole, yra nepagrįstas, kadangi jis buvo paneigtas liudytojų parodymais, be to, jo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Liudytoju apklausto V. R. duotus parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, kaip siekį padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės, be to, jis prisipažino, kad matavime dalyvavo pirmą kartą ir nėra šios srities specialistas. Laikėsi pozicijos, kad administracinė nuobauda S. A. buvo paskirta pažeidus ATPK 33 straipsnio nuostatas. Tą aplinkybę, jog S. A. gailisi iškirtęs mišką, pirmosios instancijos teismas pripažino jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nustatė ir jo administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalyje 5 punkte.

 

III.

 

S. A. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarimą panaikinti ir jo veiką perkvalifikuoti pagal ATPK 62¹ straipsnio 1 dalį bei 62² straipsnio 1 dalį ir administracinę nuobaudą skirti jų sankcijų ribose.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar jo veika buvo tinkamai kvalifikuota. Teigia, kad bylos medžiaga neįrodo, jog Protokole nurodytas medienos kiekis buvo iškirstas būtent 2008 m. rudenį. Akcentuoja, jog buvo neįrodyta ir tai, kad toks didelis kiekis medienos buvo iškirstas būtent perkirstame plote. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas kaip objektyvius parodymus vertino tik parodymus, duotus liudytojais apklaustų valstybinių institucijų darbuotojų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teigia, kad matavimai buvo atliekami nesilaikant nustatytos tvarkos, ką patvirtina jo padarytas vaizdo įrašas bei liudytoju apklausto V. R. parodymai.

Kiti S. A. apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Institucija atsiliepime į S. A. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime dėsto argumentus, iš esmės analogiškus atsiliepimo į S. A. skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

S. A. inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, pagal kurią savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 2 000 iki 4 000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu, ir 62² straipsnio 2 dalyje, pagal kurią savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas (be leidimo), kai ištraukiama ar išvežama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 2 000 iki 4 000 Lt su traukimo ar vežimo priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Apeliantas neneigia Protokole nurodytomis aplinkybėmis kirtęs mišką, tačiau teigia, jog iškirto mažiau miško, nei nurodoma Protokole, dėl ko jo veika turėtų būti atitinkamai perkvalifikuota.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog iškirto mažiau miško, nei nurodyta Protokole. Apeliantas pažymi, kad buvo matuojami visi kelmai, t. y. ir eglių bei beržų, kurie buvo iškirsti 2007 m., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apskaičiuojant iškirsto miško kiekį, dėl kurio Protokole buvo formuluojamas kaltinimas apeliantui, minėtų medžių kiekis nebuvo įtrauktas, taip pat nebuvo įtrauktas išlaužų ir išvartų kiekis. Tą teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojais apklausti A. K., G. K., L. B., V. Č., P. Š. (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. posėdžio protokolas, b. l. 36-40; Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 26–30 d. posėdžio protokolas, b. l. 50-53). Apelianto teiginio, kad buvo neteisingai matuojamas jo iškirstų medžių kiekis, nepatvirtino nei į bylą pateikta filmuota medžiaga, nei V. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. posėdžio protokolas, b. l. 36-40). Kaip matyti iš į bylą pateikto iškirstų medžių matavimo žiniaraščio, komisija nustatė, kad iš viso buvo iškirsti 75 medžiai (juodalksniai, drebulės, eglės ir beržai), tačiau biržės taksavimo lapas patvirtina, jog, Protokole formuluojant apeliantui kaltinimą padarius atitinkamus administracinius teisės pažeidimus, buvo skaičiuojamas tik iškirstų juodalksnių ir eglių kiekis, kuris bendrai sudarė maždaug 18,6 ktm. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų apelianto abejones dėl to, jog Protokole nurodyti medžiai galimai buvo iškirsti ne 2008 m. ar ne toje vietoje, kurioje jis neturėjo leidimo kirsti medžius. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo veika buvo netinkamai kvalifikuota.

S. A. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus buvo įrodyta bylos medžiaga, t. y. Protokolu, pirmiau minėtų liudytojų duotais parodymais, paties apelianto duotais paaiškinimais. Administracinė nuobauda S. A. buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgus į jo administracinę atsakomybę lengvinančią (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir sunkinančią (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) aplinkybes. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

            Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai	Antanas Ablingis
	Artūras Drigotas
	Stasys Gagys