Civilinė byla Nr. e2-288-803/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01658-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.1.4; 2.6.10.5.1; 2.6.11.6; 2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams vadovui J. T., advokatei Sigitai Galbuogienei, atsakovės atstovams vadovui A. V., advokatei Rasai Stankauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SIV Grupė“ dėl nuostolių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pirklių klubas“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „SIV Grupė“ (toliau – atsakovė) 228.524,10 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad 2015 m. vasario 6 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi (notaro reg., Nr. JŠ-1200; toliau – Sutartimi) ieškovė iš atsakovės nupirko jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą – 309, 35 kv. m ploto administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 85,75 kv. m ploto neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); ir 6,74 kv. m ploto rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau bendrai – ir Patalpos). Nuosavybės teisės į nuodytą turtą ieškovei perėjo nuo Sutarties pasirašymo dienos ir buvo įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Nekilnojamojo turto perleidimo metu atsakovė dar nebuvo baigusi patalpų rekonstrukcijos, kurią ji vykdė pagal 2012 m. birželio 4 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą (pradinis statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2006 m. birželio 28 d.).

3.       Taip pat nurodo, kad dėl to, jog atsakovė tuo metu susidūrė su finansiniais sunkumais, hipotekos kreditoriai buvo inicijavę priverstinį skolų išieškojimą iš nekilnojamojo turto, atsakovė kreipėsi į ieškovę su pasiūlymu įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tokį pasiūlymą dėl nekilnojamojo turto perleidimo pateikė tuometinis atsakovės vadovas ir akcininkas A. V., nurodęs, kad jo valdoma atsakovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, dėl kurių kyla grėsmė netekti įkeisto nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pasiūlė ieškovei įsigyti šį turtą, investuojant į jo rekonstrukciją, padalijant pastatą į atskirus turtinius vienetus – butus ir juos parduodant. Ieškovė tokį pasiūlymą vertino kaip patrauklų ir sutiko investuoti, įsigydama minėtą nekilnojamąjį turtą. Sutarties 2.8 punkte buvo numatyta, kad Daiktas yra parduodamas ieškovei su atpirkimo teise. Sutartimi atsakovė ir ieškovė susitarė, kad turto pirkimo kainos dalis bus panaudota atsiskaitant su hipotekos kreditoriumi, su antstoliais, o kita dalis bus skirta turto rekonstrukcijos darbams finansuoti. Turto rekonstrukcijos/remonto darbus buvo įsipareigojusi atlikti ir užbaigti atsakovė. Šalys suderino turto renovacijos darbų kaštus, kurie pradiniu susitarimu siekė 768.621,84 Lt (222.608,27 Eur). Sutarties 6.7 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovei paliekama teisė neatlygintinai naudotis turtu iki to momento, kol pagal Sutartį atsakovė turi teisę įgyvendinti atpirkimo teisę. Sutarties 6.11 punkte ir jo papunkčiuose ieškovė ir atsakovė susitarė dėl terminų ir sąlygų, kuriomis atsakovė turi teisę įgyvendinti atpirkimo teisę. Pradinis susitarimas, numatytas Sutarties 6.11.1 p. buvo, kad atsakovė turi teisę ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo Sutarties sudarymo dienos įgyvendinti atpirkimo teisę. Vėliau ieškovė ir atsakovė šias sąlygas keitė atsakovės iniciatyva: 2016 m. vasario 4 d. papildomu susitarimu Nr. 2 susitarė pratęsti atpirkimo teisę iki 2016 m. birželio 1 d. ir padidinti atpirkimo kainą iki 1.102.021,91 Eur, o vėlesniu ir paskutiniu 2016 m. birželio 8 d. papildomu susitarimu Nr. 3 ieškovė ir atsakovė susitarė atpirkimo teisės terminą pratęsti iki 2016 m. rugsėjo 1 d.

4.       Priedu prie Papildomo susitarimo Nr. 2, atsakovė ir ieškovė susitarė, kad visi turto remonto (rekonstrukcijos) darbai bus atlikti ir pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d. Ieškovė visus savo įsipareigojimus atsakovės naudai įvykdė, už perkamą turtą atsiskaitė. Ieškovas 2015 m. sausio 28 d. už atsakovę atsiskaitė su atsakovės kreditoriumi Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, sumokėdama 47.494,26 Eur sumą. Tuomet 2015 m. vasario 9 d. atsiskaitė su kreditoriumi O. D., pervesdama į notarės Nemiros Šiugždaitės depozitinę sąskaitą 327.427,01 Eur sumą. Pagal Sutarties 5.1.3.1 punktą, ieškovė rekonstrukcijos darbams finansuoti pervedė atsakovei 35.623,26 Eur sumą. Likusią Sutarties 5.1.3 punkte sutartą 168.695,51 Eur sumą ieškovė pervedė atsakovei nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. liepos 14 d. Pagal pradinį susitarimą, šios sumos turėjo pakakti patalpų rekonstrukcijos darbų užbaigimui, taip, kaip buvo numatyta 2015 m. sausio 6 d. atsakovės patvirtiname rekonstrukcijos darbų biudžete. Tačiau atsakovė inicijavo papildomo susitarimo pasirašymą, kadangi nurodė, jog darbų užbaigimui reikalingos papildomos lėšos – nuo 60.000 iki 70.000 Eur sumos. Ieškovė, pasitikėdama atsakove ir jos atstovu A. V., sutiko papildomai finansuoti likusius darbus. Šalys 2015 m. spalio 1 d. pasirašė papildomą susitarimą prie Sutarties. Šiuo papildomu susitarimu ieškovė įsipareigojo investuoti papildomą iki 70.000 Eur sumą, kuri bus skiriama reikalingoms medžiagoms, būtinoms parengti objektą realizavimui, galutinai užbaigti darbus. 2015 m. spalio 1 d. Papildomu susitarimu atsakovė patvirtino, kad papildoma ieškovės investicija bus naudojama galutiniam darbų užbaigimui, ir tai atsakovė įsipareigojo įvykdyti iki 2015 m. gruodžio 1 d. Dėl padidėjusių išlaidų į patalpų rekonstrukciją, šalys taip pat padidino ir atpirkimo kainą, atsakovės prašymu buvo pratęstas ir galutinių darbų užbaigimo terminas iki 2016 m. birželio 1 d. Pagal paskutinį susitarimą, atsakovė savo atpirkimo teisę turėjo įgyvendinti iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Atpirkimo teisės terminas po 2016 m. rugsėjo 1 d. nebuvo pratęstas, tačiau šalys nuolat bendradarbiavo, ieškovė žadėjo baigti rekonstrukcijos darbus. Sutarties 6.11.4 punktu buvo susitarta, kad jeigu neįgyvendinama atpirkimo teisė (įskaitant ir aukcioną), tai daiktas lieka ieškovei, o atsakovės atpirkimo teisė laikoma pasibaigusia. Atsakovės atpirkimo teisė ir pasibaigė dar 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovė dar naudojosi ieškovei priklausančiomis patalpomis, turtu ilgą laiką, jo neatlaisvino. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę išsikelti iš patalpų, jas atlaisvinti, sudaryti galimybes galutinai užbaigti rekonstrukciją, tačiau atsakovė netenkino tokių ieškovės reikalavimų.

5.       Jau po termino atpirkimo teisei įgyvendinti pasibaigimo, dar tevykstant deryboms dėl išsikėlimo, atsakovei nevykdant savo pažadų, ieškovė užsakė atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą patalpose, siekiant užfiksuoti esamą padėtį, atliktus ir neatliktus darbus. 2017 m. lapkričio mėn. 23 d. patalpose lankėsi ieškovės atstovas ir antstolis V. M., kuris užfiksavo faktinę situaciją. Pridedamas 2017 m. lapkričio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotofiksacija, iš kurios matyti, kad statybos/įrengimo darbai patalpose nėra baigti, kad dalis patalpų įrengtos ir gyvenamos, kai kuriose statybos darbai tebevyksta arba sandėliuojamos statybinės ir apdailos medžiagos. Atsakovei ir toliau neišsikeliant iš patalpų, nevykdant ieškovės reikalavimų, ieškovė 2018 m. spalio 16 d. raštu pareikalavo atsakovės atlaisvinti patalpas, sudaryti galimybes kitiems rangovams vykdyti/užbaigti rangos darbus, taip pat potencialiems nuomininkams aprodyti patalpas. Šių reikalavimų atsakovė neįvykdė. Dėl tokio atsakovės elgesio, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl atsakovės iškeldinimo, 2019 m. vasario 25 d. priimtas sprendimas už akių. Atsakovę pavyko iškeldinti tik vykdant minėtą sprendimą už akių. Kaip matyti iš pridėto antstolio V. M. 2019 m. rugpjūčio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir nuotraukų, patalpos taip pat nebuvo nei galutinai suremontuotos, nei įrengtos. Po atsakovės iškeldinimo iš ieškovei priklausančių patalpų, ieškovės statybos specialistai D. T. ir E. P., apžiūrėję atsakovės atliktus remonto/rekonstrukcijos darbus, surašė 2019 m. rugpjūčio 23 d. Neatliktų ir netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų aktą, kuriuo konstatavo tam tikrus atsakovės atliktų darbų trūkumus ir nebaigtus darbus, sudarė sąmatą neatliktų darbų biudžetui. Konstatuota, kad atsakovės neatliktų darbų (įsipareigojimų) vertė siekia 288.950,06 Lt (83 685,72 Eur) be PVM. Nors šią sumą atsakovė iš ieškovės gavo, vykdant Sutartį, suma nebuvo panaudota darbams atlikti ir užbaigti. Atsakovė gavo 83.685,72 Eur sumą, tačiau sutartų darbų neatliko ir tai yra neteisėtas veiksmas, kaip civilinės atsakomybės pagrindas.

6.       Dėl to, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų iki 2016 m. birželio 1 d. galutinai užbaigti patalpų rekonstrukcijos darbus, per sutartą terminą nepasinaudojo savo teise atpirkti turtą, kam įvykus, ieškovė būtų atgavusi jai priklausančias sumas ir nepatyrusi jokių nuostolių. Ieškovė dėl atsakovės neveikimo negavo pajamų, kurias planavo ir turėjo teisėtų lūkesčių gauti arba iš atskirų turtinių vienetų (po rekonstrukcijos užbaigimo) pardavimo arba iš nekilnojamojo turto nuomos. Dėl nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainos apskaičiavimo ieškovė kreipėsi į turto vertintojus, kurie pateikė konsultacinę pažymą apie galimas nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Turto nuomos kaina buvo vertinama darant prielaidą, kad turtas galutinai baigtas rekonstruoti ir įrengtas, kadangi toks buvo atsakovės įsipareigojimas ir ieškovės teisėtas lūkestis. Ieškovė negautas pajamas, kaip nuostolius dėl atsakovės neveikimo, skaičiuoja nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos. Tokiu būdu pagal pateiktą konsultaciją apskaičiuota, kad per vienerius metus ieškovė iš nekilnojamojo turto nuomos galėjo gauti ne mažiau kaip 50 160 Eur dydžio nuomos mokesčio už gyvenamosios paskirties patalpas, ir ne mažiau kaip 36 700,80 Eur dydžio nuomos mokestį už komercinės paskirties patalpas.

7.       Dublike ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus. Atsikirsdama į atsiliepimo į ieškinį argumentą, kad šalis siejo tik pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise teisiniai santykiai, kad atsakovė nebuvo prisiėmusi jokių rangovo įsipareigojimų, tai nenumatyta ir Sutartyje. Apie patalpų rekonstrukcijos/įrengimo darbus, jų perdavimą, atlikimą tariamasi Sutarties 5.1.3 punkte ir papunkčiuose, 7.1.1 punkte, 7.1.2 punkte, 7.1.3 punkte numatyta, kad atsakovė remontą/rekonstrukciją atlieka Sutarties Priede Nr. 1 nustatyta tvarka. Sutarties Priedas Nr. 1 – pačios atsakovės patvirtintas reikalingų rekonstrukcijos darbų biudžetas. Papildomais susitarimais prie Sutarties buvo ne tik pratęstas atsakovės atpirkimo teisės terminas, bet ir darbų atlikimo, užbaigimo terminas. Be to, tokie atsakovės teiginiai dėl teisinių santykių kvalifikavimo yra prieštaringi pačios atsakovės pozicijai. Atsakovės atsikirtimai dėl šalis siejusio teisinio santykio prieštarauja ir jos paties pozicijai kitose tarp šalių nagrinėjamose bylose (civilinėje byloje Nr. e2-3692-580/2019, pagal atsakovės ieškinį ieškovei). Tai, kad ieškovė sutartinių santykių vykdymo metu po nuosavybės teisių į patalpas įgijimo 2016 m. gegužės 13 d. pranešė, jog sutinka perleisti statytojo teises atsakovei, patvirtina rangos teisinių santykių kvalifikavimą.

8.       Atsakovės teiginiai, kad Sutartis turi paskolos ir užtikrinimo požymių, yra nepagrįsti. Šiuo atveju Sutartyje nėra jokių sąlygų dėl paskolos užtikrinimo, jokių su tuo susijusių susitarimų. Atsakovės samprotavimai apie tai, kad daikto kaina buvo atitinkama paskola atsakovei, nepagrįsti, nepateikta jokių tokius įvardijamus susitarimus patvirtinančių įrodymų. Šalių valia ir susitarimai aiškiai užfiksuoti Sutarties nuostatose, nėra jokių užslėptų ar neaiškių sąlygų. Be to, Sutartis patvirtinta notaro, kuris yra įgaliotas valstybės pareigūnas. Ši sutartis ir joje užfiksuota šalių valia turi oficialaus rašytinio įrodymo galią.

9.       Atsakovės nepagrįsti teiginiai apie tariamą ieškovės praturtėjimą iš Sutarties nėra niekaip susiję su byloje pareikštas reikalavimais, todėl neturėtų būti vertinami. Šalys laisva valia, neverčiamos susitarė dėl visų Sutarties sąlygų, įskaitant ir daikto kainą, sumokėjimo tvarką, terminus, patalpų rekonstrukcijos darbų kaštus, atpirkimo teisę ir kt. Atsakovė pati pasiūlė kainą ir atpirkimo sąlygas, todėl nesąžininga kelti klausimus dėl tariamo nepagrįsto ieškovės praturėjimo, kai atsakovė nei pasinaudojo savo teisėmis pagal Sutartį, nei įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus.

10.       Su atsakovės pozicija dėl ieškinio senaties taikymo dublike nesutinkama. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė neturėjo galimybės bet kada patekti į atsakovės naudojamas patalpas, ir jomis ar jų dalimi naudotis, juo labiau, kad jose vyko rekonstrukcijos darbai. Atsakovės pateikti įrodymai tokių faktų taip pat neįrodo. 2017 m. lapkričio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad tai dienai patalpų rekonstrukcija nebuvo užbaigta. Nuo 2017 m. lapkričio 23 d., kuomet vyko patalpų apžiūra, turėtų būti pradėtas skaičiuoti 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys pareikštas 2019 m. lapkričio 12 d., t. y. nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino. Jeigu teismas spręstų, jog ieškinio senaties termino pradžia yra 2016 m. rugsėjo 2 d., ir toks terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 2 d., ieškovė prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Terminas praleistas nežymiai – kiek daugiau nei 2 mėnesius. Atsakovė iki 2019 m. liepos mėnesio nebuvo atlaisvinusi patalpų, geranoriškai neišsikėlė. Atsakovės patalpų atlaisvinimas buvo tiesiogiai susijęs su ieškovės galimybėmis patikrinti ir paskaičiuoti, kokie darbai atlikti/neatlikti, kokia apimtimi. Taip pat įtakos ieškovo galimybėms anksčiau kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginio turėjo ir kiti atsakovės inicijuoti teisminiai ginčai.

11.       Atsakovės teiginiai, kad ieškovės reikalaujama priteisti 83.685,72 Eur suma laikytina daikto kaina pagal Sutartį, todėl ji privalėjo būti sumokėta bet kokiu atveju, ir tai negali būti laikoma ieškovės nuostoliais, nėra pagrįsti, kadangi nors pagal Sutartį ši suma laikytina daikto kainos dalis, tačiau jos panaudojimas, paskirtis yra aiškiai aptarta Sutartyje ir tinkamą šios kainos dalies panaudojimą turėjo užtikrinti būtent atsakovė. Tuo tarpu šios sumos nepanaudojus rekonstrukcijos užbaigimui, ieškovei liko neužbaigtas rekonstruoti turtas, nors už tai ji buvo sumokėjusi sutartą kainą. Pagal Sutarties sąlygas nepanaudota 83.685,72 Eur suma laikytina ieškovės nuostoliais. Atsiliepimo argumentai dėl 55.831,06 Eur sumos nepagrįstumo laikytini neteisingais, kadangi ieškovė pagal susitarimą papildomai darbų užbaigimui sumokėjo 55.831,06 Eur sumą. Atsakovė žinojo šių mokėjimų paskirtį ir tikslą, todėl jos teiginiai, kad nežino, su kuo susijęs šis mokėjimas, nepagrįsti.

12.       Atsakovės teiginiai, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų dėl negautų pajamų pripažinimo ieškovės žala, yra nepagrįsti. Tai, kad ieškovė planavo gauti pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos pagrindžia aplinkybė, kad ieškovės pagrindinė veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu. Ieškovės įstatai pagrindžia jos pagrindinės veiklos pobūdį. Taip pat išrašas iš nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise valdo ne vieną nekilnojamojo turto objektą, iš ko ji gauna pajamų. Ieškovas, būdama verslo subjektu, iš nekilnojamojo turto siekia pelno ir jį gauna, todėl pagrįstai to tikėjosi ir iš Patalpų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – ieškovei priklausančių patalpų užėmimo, ieškovė neturėjo galimybės naudotis ir disponuoti nekilnojamuoju turtu. Taigi manytina, kad visi negautų pajamų pripažinimo ieškovės žala kriterijai yra įrodyti. Žalos apskaičiavimas pagrįstas rinkos kainomis, pagal nepriklausomo turto vertintojo atliktą vertinimą ir yra nenuginčytas. Negautų pajamų ieškovė reikalauja tik už vienerius metus, kai tuo tarpu dėl atsakovės neveikimo ji patalpomis negalėjo naudotis ir disponuoti trejus metus.

13.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti nuostolius, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsiliepime nurodo, kad atsakovė patalpas įsigijo iš UAB „Statybų naujovės“ 2011 m. balandžio 18 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ir 2012 m. kovo 5 d. pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo ir tapo valstybinės žemės sklypo nuomininku. Šis susitarimas nėra pakeistas. Prieš 2011 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą buvo atliktas patalpų vertinimas ir 2011 m. kovo14 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A11/0310-1/NA nustatyta Patalpų rinkos vertė – 854.000 Lt (247.335,50 Eur). Patalpų būklė konstatuota kaip prasta, eksploatacijai netinkama, yra parengtas projektas ir išduotas leidimas rekonstrukcijai. Atsakovė 2011 m. liepos 1 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 1022-W002 su UAB „SIV Statyba“ dėl rangos darbų Patalpose ir Patalpose buvo pradėti statybos rangos darbai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. birželio 4 d. išdavė atsakovei leidimą Nr. 427/12-1377 rekonstruoti patalpas. Atsakovė iki 2015 m. sausio 1 d. atliko statybos rangos darbus, dėl kurių buvo padidintas patalpų plotas, suformuotos patalpos ir buvo investuota 511.052,92 Eur piniginių lėšų. 2014 m. liepos 15 d. atliktas patalpų vertinimas ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 23750 VAT_2014 MKA VHAN patalpų rinkos vertė nustatyta 2.200.000 Lt (637 164 Eur).

15.       Pagal Sutartį, atsakovė pardavė patalpas ieškovei su atpirkimo teise už 579.240 Eur, iš kurių 204.318,77 Eur turėjo būti skirti ir buvo panaudoti Patalpų įrengimui finansuoti. Po patalpų perleidimo atsakovei, atsakovė toliau įrenginėjo patalpas ir investavo 307.900,61 Eur. 2015 m. lapkričio 13 d. atlikta patalpų Konsultacija dėl galimos turto kainos ir nustatyta, kad šių baigiamų formuoti 8 butų ateities rinkos kaina yra apie 1.220.000 Eur. Atsakovė taip pat parengė suformuotų naujų 8 butų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, kuriomis iš esmės buvo performuotos Patalpos, taip pat suformuotos naujos patalpos. Kaip ir nurodo ieškovė faktinėse aplinkybėse, Sutartis buvo sudaryta, kadangi atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, turtas buvo areštuotas, o atsakovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, dėl to atsakovė ir pasiūlė ieškovei investuoti į šių Patalpų pirkimą, su teise atsakovei atpirkti turtą. Kadangi atsakovei nepavyko įgyvendinti Patalpų atpirkimo teisės, Patalpos atiteko ieškovei.

16.       Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu atlyginti nuostolius. Priešingai, ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes ieškovė iš šio sandorio nepagrįstai praturtėjo, o ne patyrė nuostolius, nes investavusi į patalpas 635.071,06 Eur gavo dvigubos vertės turtą.

17.       Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius yra nepagrįstas, kadangi ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Sutarties šalis siejo susitarimas, turintis paskolos/finansavimo ir jos užtikrinimo grąžinimo teisinių santykių požymių, tačiau ne rangos teisinių santykių požymių. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė buvo užsakovas, o atsakovė buvo rangovas, nes sutarties šalių nesiejo jokie susitarimai, būdingi rangos teisiniams santykiams, o Sutartyje nėra jokių susitarimų, leidžiančių juos kvalifikuoti kaip rangos teisinius santykius. Ieškovė iš Sutarties nepatyrė jokių nuostolių, praturtėjo atsakovės sąskaita ir gavo nepagrįstai didelį pelną, tačiau ne nuostolius.

18.       Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams dėl nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl to, kad atsakovė neatliko darbų už ieškovės sumokėtus pinigus, t. y. darbų už 83 685,72 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo atsakovei pagal Sutartį, tačiau atsakovė sutartų darbų šiai sumai neatliko, todėl ši suma laikytina atsakovės nauda dėl jos neteisėtų veiksmų, kuri pripažintina ieškovės nuostoliais, taip pat 55.831,06 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo tretiesiems asmenims už medžiagas, kurias atsakovė pagal papildomą susitarimą prie sutarties turėjo panaudoti darbų užbaigimui, tačiau nepanaudojo. Ieškinio terminas skaičiuojamas vėliausiai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., kadangi pagal Sutartį, tai buvo galutinis terminas, iki kada turėjo būti įgyvendinta atpirkimo teisė, o tada ieškovė sužinojo ir apie jos patirtus nuostolius. Ieškovė galėjo bet kada patekti į atsakovės naudojamas patalpas, ir jomis ar jų dalimi naudotis.

19.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė gavo 83.685,72 Eur sumą, tačiau sutartų darbų neatliko ir tai yra neteisėtas veiksmas, kaip civilinės atsakomybės pagrindas. Ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių. Neįrodžius neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos, tai pat neįrodžius nuostolių fakto nei nuostolių dydžio, nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės civilinę atsakomybę ir neigti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kaltę ir priežastinį ryšį, nes neegzistuojant neteisėtiems veiksmams ir nuostolio faktui, kitų civilinės atsakomybės sąlygų savaime nėra. Ieškovė sumokėjo 55.831,06 Eur sumą tretiesiems asmenims ir šios sumos reikalauja iš atsakovės, kaip nuostolių atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė taip pat ir dėl šio reikalavimo neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi neaišku, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, dėl kurių ieškovė patyrė nuostolius.

20.       Taip pat nėra civilinės atsakomybės sąlygų dėl ieškovės 86.860,80 Eur reikalavimo, kadangi ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra atsakinga už nuostolius.

21.       Triplike atsakovė palaiko atsiliepimo į ieškinį reikalavimus. Naujų aplinkybių ir argumentų nenurodo, iš esmės remiasi tuo, kas išdėstyta atsiliepime į ieškinį.

22.       2020 m. gruodžio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu šalys pateikė baigiamąsias kalbas, kuriose:

22.1.                      ieškovė nurodė, kad:

22.1.1.                      atsakovė pažeidė 2015-02-06 sudarytoje Sutartyje numatytas sutartines prievoles ir tuo ieškovės turtinius interesus, nes: 1) be pagrindo naudojosi patalpomis, pasibaigus atpirkimo teisės įgyvendinimo terminui, jų ilgą laiką geranoriškai neatlaisvino (atsakovės iškeldinimui iš ieškovei priklausančių patalpų prireikė teismo sprendimo –Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-5396-905/2019); 2) neužbaigė sutartų rangos darbų sutartais terminais ir už sutartą kainą; 3) tinkamai ir laiku neperdavė atliktų darbų ieškovei; 4) dalį ieškovės už atliekamus rangos darbus sumokėtos sumos panaudojo ne pagal Sutartyje ir jos papildomuose susitarimuose aptartą paskirtį, t. y. nepanaudojo jų galutiniam darbų užbaigimui;

22.1.2.                      šioje byloje atsakovė, dėl kurios atsakomybės prieš ieškovę sąlygų yra sprendžiama, nėra pareiškusi jokių priešpriešinių reikalavimų, todėl atsakovės pateikti atsikirtimai, susiję su tariamai jos patirtais didesniais patalpų įrengimo kaštais (kurių neįrodė), yra teisiškai nereikšmingi, nes dėl to nėra pareikšta jokių reikalavimų;

22.1.3.                      nei Sutartyje, nei jos prieduose ar kitose dokumentuose nėra numatyta, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, kaip bando įrodyti atsakovė. Net jeigu ir taip būtų, jeigu teismas taip kvalifikuotų ginčo teisinius santykius, tai nepaneigtų fakto, kad sutartį atsakovė pažeidė – atpirkimo teisės neįgyvendino, neužbaigė patalpų rekonstrukcijos darbų;

22.1.4.                      ieškovė už Sutartyje ir Papildomuose susitarimuose numatytą kainą turėjo gauti galutinai baigtas rekonstruoti patalpas. Jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir patvirtinimus, bei atpirkusi patalpas už sutartą kainą, tai ieškovė būtų iš šio sandorio gavusi ne mažesnę kaip 521 980,61 Eur dydžio naudą;

22.1.5.                      atsakovė nepagrįstai nurodė, kad reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo reikia taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, tai yra, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016-09-01, kai baigėsi Sutartyje numatytas atsakovės atpirkimo teisės įgyvendinimo terminas. Pasibaigus patalpų atpirkimo teisės terminui atsakovė patalpų neatlaisvino, raktų ieškovei neperdavė;

22.1.6.                      aplinkybė, kad atsakovė, siekdama užbaigti patalpų rekonstrukciją, naudoja savo ar susijusių įmonių nuosavas lėšas, nėra įrodyta. Atsakovė nekėlė lėšų trūkumo problematikos. Ieškovė, būdama patalpų savininku, negalėjo nebūti informuota apie tariamus papildomus darbus, papildomas investicijas, kitų subrangovų/tiekėjų (kaip pvz. UAB „GS Keramika“) atliktus kokius tai darbus ar patirtas išlaidas. Ieškovė niekada iki pat 2020-07-10 prašymo šioje byloje pateikimo dienos jokiais būdais atsakovės nebuvo informuota apie išlaidas, darbus/paslaugas ar prekes, kurios yra nurodytos jos pateiktose lentelėse ir kitose dokumentuose, kaip viršijančios ieškovės atsakovei sumokėtas sumas. Atsakovė nebandė perduoti ir neperdavė tų tariamai papildomų darbų/paslaugų, nors pagal Sutarties 5.1.3.2 p. ir rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas atsakovė privalėjo teikti atliktų darbų aktus;

22.1.7.                      ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 139 516,78 Eur sumą, kaip nuostolius, galėtų būti suprantamas/vertinamas kaip reikalavimas sumažinti daikto kainą, kadangi ta suma atsakovei buvo sumokėta pagal pirkimo –pardavimo sutartį už daiktą. Ieškovės nuomone, atsakovės tyčia yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu: atsakovė turėjo žinoti, kad pasibaigė atpirkimo terminas, kad jis nebuvo pratęstas ir kad jos teisė naudotis patalpomis pasibaigė, todėl privalėjo išsikelti, kad ieškovė turėtų galimybę savo nuosavybe laisvai disponuoti, pabaigti rekonstrukciją, ją išnuomoti, tokiu būdu sumažindama savo nuostolius ar bent didelės dalies jų išvengdama;

22.1.8.                      Aktas 2019-08-23, kuriame ieškovės darbuotojai aprašė aplinkybes apie tai, kokių darbų ir kokia apimtini atsakovė neužbaigė, yra pateiktas kartu su vaizdine medžiaga, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad aktas nepatikimas dėl to, kad jis sudarytas ieškovės darbuotojų, tarp kurių yra ir ieškovės vadovo J. T. sūnus D. T.;

22.1.9.                      ieškovės reikalaujamas priteisti nuostolių dydis nesiekia atsakovei numatytos baudos dėl sutartinių santykių pažeidimo. Pagal Sutarties 6.11.3 punktą, šalys buvo sutarusios, kad jeigu atsakovė pažeis ir laiku neįgyvendins atpirkimo teisės, jeigu dels tai įgyvendinti, tai atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 27 514,90 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą mėnesį, o Sutarties 6.11.5 punktu Šalys patvirtino, kad tokio dydžio bauda yra teisinga, protinga ir apima pirkėjo visus nuostolius. Sutarto dydžio bauda per vienerius metus sudaro net 330 178,80 Eur sumą.

22.2.                      Atsakovė nurodė, kad:

22.2.1.                      Pardavimo sutarties 6.11.3-6.11.4 punktai, papildomo susitarimo Nr. 1 – 3-5 punktai, papildomo susitarimo Nr. 2 – 4 ir 6 punktai, papildomo susitarimo Nr. 3 – 4 punktas numato, kad tuo atveju, kai atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų (nebaigia darbų, neįgyvendina atpirkimo teisės ir kt.), ieškovė turi teisę realizuoti patalpas ir tokiu būdu pasidengti savo nuostolius;

22.2.2.                      ieškovė iš Pardavimo sandorio nepatyrė jokių nuostolių, o neteisėtai ir nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita ir gavo nepagrįstai didelį pelną. Ieškovė už patalpas sumokėjo 579.240 Eur dydžio pardavimo kainą, taip pat, kaip nurodo ieškovė, papildomai sumokėjo 55.831,06 Eur tretiesiems asmenims už patalpų įrengimą, taigi viso sumokėjo 635.071,06 Eur. Tačiau atsakovei neįgyvendinus atpirkimo teisės ieškovės nuosavybėje liko 1.220.000 Eur vertės, o šiai dienai gal ir didesnės vertės turtas, nes senamiestyje turto kainos nuolat kyla. Konsultacija, kuris buvo parengta 2015-11-13, dėl galimos turto kainos, patvirtina, kad šių baigiamų formuoti butų ateities rinkos kaina yra apie 1.220.000 Eur;

22.2.3.                      Pardavimo sutarties šalis siejo pirkimo pardavimo su atpirkimo teise sutartis, kuri turi paskolos/finansavimo ir jos užtikrinimo grąžinimo teisinių santykių požymių, bet ne rangos teisinių santykių požymių. Tai, kad Pardavimo sutartis su atpirkimo teise, turi paskolos ir užtikrinimo požymių, anot atsakovės, patvirtina CK 6.418 straipsnio 5 dalis. Ginčo atveju šalys iš esmės ir susitarė, kad daikto kaina tai yra atitinkama paskola atsakovei iš kurios ji sumoka savo kreditoriams ir kita pardavimo kainos dalimi finansuoja patalpų įrengimą, tokiu būdu padidinant patalpų rinkos vertę;

22.2.4.                      ieškovė negali būti laikomas darbų užsakove pagal Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015-01-01) 12 straipsnio nuostatas, todėl tarp šalių nesusiklostė rangos teisiniai santykiai. Atsakovės vardu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas rekonstrukcijos darbams, žemės sklypo nuomos sutartis taip pat sudaryta su atsakove, ieškovė nerengė ir neteikė atsakovei jokio projekto, pagal kurį atsakovė turėjo vykdyti darbus, nepaskyrė jokio techninę priežiūrą vykdančio asmens, kuris turėjo prižiūrėti vykdomus darbus, pasirašyti statybos darbų žurnale ir atlikti kitas pareigas. Ieškovė netgi nėra pasiraišusi rangos darbų sąmatos (būtinas statybos rangos teisinių santykių dokumentas), o prie Pardavimo sutarties pridėtas rekonstrukcijos darbų biudžetas neatitinka rangos teisiniuose santykiuose pasirašomo dokumento, be to, jis pasirašytas tik pardavėjo atstovo;

22.2.5.                      Pardavimo sutarties 7.1.2 punktas numato, kad atsakovė turi organizuoti remonto/rekonstrukcijos atlikimą. Ieškovė 2016-05-13 raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad neprieštarauja, kad UAB „SIV Grupė“ perimtų statytojo teises ir pareigas pagal 2015-02-06 pirkimo pardavimo sutartį;

22.2.6.                      CK 6.667 straipsnis įtvirtina vienerių metų senaties terminą reikalavimams kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Tokiu atveju teismas turėtų taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė iš esmės prašo nuostolių už tai, kad nebuvo atlikti atitinkami darbai, nepanaudotos pirktos medžiagos. UAB „SIV Grupė“ prašo taikyti senatį reikalavimams, kurie pagal ieškovės teikiamą argumentaciją savo esme yra ne nuostolių reikalavimas, o reikalavimai, pretenzijos grąžinti pinigines lėšas už neatlikus darbus;

22.2.7.                      CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kuris ir turėtų būti taikomas, jei nuostoliai nebūtų siejami su rangos teisiniais santykiais. Šioje byloje ieškinio terminas skaičiuojamas vėliausiai nuo 2016-09-01.

22.2.8.                      ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas spręstų, kad jis buvo praleistas, negali būti patenkintas. Ieškovė domėjosi ir žinojo, kokie darbai yra atlikti. Ieškovė nuolat lankėsi patalpose, turėjo raktus, laikė patalpose savo daiktus. Pardavimo sutarties 5.1.3.2 punktas numatė, kad ieškovė 5.1.3 punkte nurodytą pinigų sumą (t.y. 204.318,77 Eur dydžio pardavimo kainos dalį) sumoka tik atsakovei pateikus atliktų darbų aktus, ir ieškovei patikrinus daiktų kokybę. Šis punktas nustato, kad tinkamai neatlikus įrengimo darbų ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti mokėtiną kainos dalį; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovė darbus apžiūrėdavo vietoje ir etapais sumokėjo visą daikto kainos dalį, kuri turėjo būti skirta darbų finansavimui, dar iki 2015 m. pabaigos, o tai įrodo, kad atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimą Daikto kainos dalį, t. y. 204.318,77 Eur;

22.2.9.                      ieškovė kaip daikto savininkas nuo Pardavimo sutarties sudarymo bet kada turėjo teisę apžiūrėti patalpas. Vadinasi, apie darbų trūkumus galėjo sužinoti savalaikiai, todėl nėra priežasčių senaties termino atnaujinimui;

22.2.10.                      ieškovė antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, neatliktų ir netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų aprašymu, kurį surašė D. T. ir E. P., atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų (sąskaitų) suvestine įrodinėja darbų neatlikimo aplinkybę. Minėti dokumentai, anot atsakovės, negali būti pripažįstami patikimais, nes D. T. yra UAB „Pirklių kubas“ vadovo J. T. sūnus, o E. P. ilgametis UAB „Pirklių kubas“ įmonės darbuotojas;

22.2.11.                      atsakovė pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas–faktūras) ir jų suvestines, kurios pagrindžia medžiagų, mechanizmų, darbų įsigijimus, statybvietės išlaidas, projektavimo, tyrimų išlaidas, netiesiogines išlaidas. Taip pat atsakovė pateikė: a) turto vertinimo ataskaitas (prieš Pardavimo sutarties sudarymą ir rekonstrukcijos darbų atlikimą bei po Pardavimo sutarties sudarymo ir rekonstrukcijos darbų atlikimo), b) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Vaizdo medžiaga, nuotraukos patvirtina, kad rekonstrukcijos darbai atlikti. Taigi atsakovė panaudojo ne tik dalį daikto kainos, t. y. 204.318,77 Eur, bet ir gerokai daugiau savų lėšų – viso 611.180,20 Eur. Turto vertinimo ataskaitose yra fiksuojamas rekonstrukcijos darbų atlikimo faktas, kad suformuotos naujos patalpos, padidintas patalpų plotas, iškasti rūsiai, tai tik patvirtina, kad rekonstrukcija iš esmės pakeitė patalpas tiek kiekybiniu tiek ir kokybiniu aspektais ir be abejonės tai nulėmė – patalpų vertės padidėjimą. Atsakovė, pagrįsdama šias išlaidas, 2020-07-10 prašymu pateikė VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro įsakymu patvirtinus bendruosius ekonominius normatyvus statinių statybos skaičiuojamajai kainai nustatyti, šiais normatyvais vadovaujasi ir teismų ekspertai, skaičiuodami darbų sąmatas. Pagal šiuos normatyvus į darbų sąmatas yra įtraukiamos visos nurodytos kaip nepagrįstos išlaidos – statybvietės išlaidos, netiesioginės išlaidos. Todėl ieškovės teiginys, kad turi būti išbrauktos patirtos išlaidos: buhalterinės/finansinės paslaugos, atsakovės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos, maistas/gėrimai/indai, automobilių remonto ar techninės apžiūros/patikros, registracijos, privalomo draudimo, degalų išlaidos, biuro prekės, paslaugos, notaro, antstolio, registrų išlaidos, patalpų nuomos, mobiliojo ryšio ir interneto paslaugos; už elektros energiją ar komunalines paslaugos, apsaugą, prekės, susijusios su patalpų naudojimu, yra nepagrįstas;

22.2.12.                      atsakovės išlaidų apskaičiavimas yra paremtas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro įsakymu patvirtintais normatyvais, kuriais vadovaujasi ir teismų ekspertai, skaičiuodami darbų sąmatas. Pagal šiuos normatyvus į darbų sąmatas yra įtraukiamos visos statybvietės išlaidos, netiesioginės išlaidos;

22.2.13.                      2015 m., 2016 m. pirmoje pusėje, kuomet buvo patiriama didžioji dalis išlaidų, UAB „SIV Grupė“ neturėjo kitų statybos objektų ir dirbo tik (duomenys neskelbtini), o ieškovės nurodomi kiti objektai, neatitiko šio laikotarpio, ką patvirtina ir ieškovės pateikti įrodymai, nes (duomenys neskelbtini) objekte UAB „SIV Grupė“ dirbo 2016 m. antrame pusmetyje, (duomenys neskelbtini) dirbo 2017 m. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jeigu sąskaitoje nenurodytas objektas, lėšos nebuvo panaudotos patalpų rekonstrukcijos darbams;

22.2.14.                      ieškovės iškeltos abejonės dėl A. V. (UAB „SIV grupė“ vadovui), L. V. (sūnui), D. V. (sutuoktinei) išmokėtų lėšų yra nepagrįstos. L. V. dirbo UAB „SIV grupė“ projektų vadovu, o D. V. administratore, todėl jie susiję su patalpų rekonstrukcija ir jiems mokėti darbo užmokesčiai pagrįstai įtraukti į sąmatą;

22.2.15.                      UAB „GS keramika“ sumokėtos sumos yra susijusios su rekonstrukcijos darbais. UAB „SIV grupė“ buvo atsakinga už rekonstrukcijos darbų organizavimą, todėl galėjo sudaryti rangos sutartis su bet kokiais subjektais, sutartis ir buvo sudaryta su UAB „GS keramika“, todėl ir šio subjekto patirtos išlaidos pagrįstai įskaitytos į rekonstrukcijos darbų išlaidas ir negali būti eliminuotos;

22.2.16.                      ieškovė savo 2020-09-28 paaiškinimuose (6 psl.) teigia, kad iš atsakovės nurodytų 611.180,20 Eur išlaidų eliminavus visas jai abejones kėlusias išlaidas, lieka 203.614,35 Eur. Taigi ši aplinkybė pagrindžia lėšų panaudojimą pagal susitarimą;

22.2.17.                      byloje buvo keliamas klausimas dėl statybos darbų žurnalų pateikimo. Tačiau atsakovė  nuo pradžių akcentavo, kad tai tik galėtų būti papildomas įrodymas, nes byloje pakankamai įrodymų, paneigiančių reikalavimus atlyginti nuostolius. Tuo labiau, kad tarp šalių nebuvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, dėl ko ieškovė ir negali turėti statybos darbų žurnalų, o niekada ir nereikalavo teismo, kad teismas išreikalautų iš atsakovės, galimai dėl to, kad šis įrodymas tik dar kartą patvirtintų ir taip įrodytą teiginį, kad atsakovės atliktų darbų apimtis gerokai didesnė nei 204.318,77 Eur;

22.2.18.                      ieškovė neįrodė negautų pajamų pripažinimo žala kriterijaus. Ji net neįrodė fakto, kad jau 2016 m. rugsėjo 1 d. kuomet baigėsi atpirkimo teisė dėjo kažkokias pastangas, kad baigtų Patalpų įrengimo darbus ir turėtų tikslą jas išnuomoti ir gauti pajamas. Lygiai tokių pat veiksmų neatliko ir nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, nuo kurio reikalauja negautų pajamų. Ieškovė visuomet turėjo galimybę patekti į patalpas, atsakovė jų nebuvo užėmusi ir jomis nesinaudojo, o tuo labiau visų beveik 600 kv.m. Pažymėtina, kad patalpos įrengtos taip, kad visos turi atskirus įėjimus ir gali būti naudojamos atskirai viena nuo kitos;

22.2.19. atsakovė per vėlai sužinojo apie priimtą Sprendimą už akių dėl iškeldinimo, kurį teismas priėmė vadovaudamasis tik ieškovės pateiktais argumentais. Atsakovė niekada nebuvo sudariusi kliūčių ieškovei disponuoti priklausančiomis patalpomis. Atsakovė pateikė antstoliui vykdančiam sprendimą už akių dėl iškeldinimo 2019-07-16 raštą, kuriuo informavo antstolį, kad UAB „SIV Grupė“ nebuvo ir nėra užėmusi nurodytų patalpų (duomenys neskelbtini), šiose patalpose buvo ir yra tik UAB „Pirklių klubas“ priklausantys baldai, įranga ir kitas turtas, o UAB „Pirklių klubas“ visuomet turėjo ir turi galimybę patekti į šias patalpas, jas valdyti, naudotis jomis ir disponuoti, ką patvirtina UAB „SIV Grupė“ turimas antstolio 2019-04-30 konstatavimo protokolas su vaizdine medžiaga;

22.2.20.                      Pardavimo sutartis ir šalių ketinimai buvo susiję ne su patalpų nuoma, o su patalpų realizavimu, todėl ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti lūkesčių dėl patalpų nuomos, nes atsakovei pažeidus sutartį ieškovė turėjo realizuoti patalpas ir tokiu būdu pasidengti nuostolius. Be to, atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės savo iniciatyva patirtas išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir turto vertintojams už turto vertinimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.                      Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

23.       Byloje nustatyta, kad UAB „Pirklių klubas“ ir UAB „SIV grupė“ 2015 m. vasario 6 d. sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „SIV grupė“ perleido ieškovei UAB „Pirklių klubas“ nuosavybėn 459,84 kv.m ploto patalpas (toliau tekste naudojama ir daikto sąvoka, apibrėžiant perleistus nekilnojamuosius daiktus, remiantis Sutartyje nurodyta terminologija), esančias (duomenys neskelbtini), tai yra: (1) negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 309,35 kv.m; (2) negyvenamąją patalpą – rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 64,74 kv.m; (3) negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 85,75 kv.m. (tomas I, b.l. 13).

24.       Daiktas buvo perleistas su atpirkimo teise (Sutarties 2.8 punktas, tomas I, b.l. 21). Žemės sklypas, ant kurio yra daiktas, pardavėjui priklausė nuomos teisiniais pagrindais, todėl numatyta, kad pirkėjas pasibaigus atpirkimo teisei kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl esamos nuomos sutarties pakeitimo (Sutarties 3.4 punktas).

25.       Daiktas buvo perleistas už 579.240,04 Eur sumą (Sutarties 4.1 punktas), ir šalys numatė, kad daikto kaina bus sumokėta tokia tvarka: 1) 47.494,26 Eur suma avansu, todėl ši suma iki šios Sutarties pasirašymo buvo pervesta į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą, siekiant užtikrinti VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ reikalavimą, 2) 327.427,01 Eur suma sumokėta į antstolės N. Šiugždaitės depozitinę sąskaitą, turint tikslą – apmokėti pardavėjo UAB „SIV grupė“ įsiskolinimą O. D., 3) 204.318,77 Eur skiriama daikto įrengimo darbams finansuoti pagal sąmatą (tomas I, b.l.32), 4) 35.623,26 Eur pervedama tikslu įsigyti medžiagas ir gaminius daikto įrengimo darbams atlikti.

26.       Pagal Sutarties 5.1.3 punktą buvo sutarta, kad patalpų kainos dalis – 204.318,77 Eur yra pakankama sąmatoje nurodytiems darbams atlikti ir po jų atlikimo daikto įrengimo darbai bus baigti. Tačiau atsakovės iniciatyva 2015 m. spalio 1 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas (tomas I, b.l.41), kadangi ji nurodė, jog darbų užbaigimui reikalinga papildoma apie 60.000 – 70.000 Eur suma.

27.       Pagal 2015 m. spalio 1 d. Papildomą susitarimą ieškovė (pirkėjas) įsipareigojo investuoti papildomą iki 70.000 Eur sumą (tomas I, b.l. 41,42), kuri turėjo būti skiriama reikalingoms medžiagoms, būtinoms parengti objektą realizavimui, galutinai užbaigti darbus. Papildomu susitarimu pardavėjas – atsakovė patvirtino, kad papildoma ieškovės investicija bus naudojama galutiniam darbų užbaigimui iki 2015 m. gruodžio 1 d. (Papildomo susitarimo 2 punktas). Pažymėtina, kad Sutarties 5.1.3.3 punkte buvo nurodyta, kad jeigu „Daikto įrengimo darbams bus reikalingos papildomos lėšos pagal Priedą Nr.1, tai tokias lėšas skiria Pardavėjas“, tačiau faktiškai pagal atskirą raštišką susitarimą papildomą finansavimą skyrė pirkėjas. Ieškovė tiesiogiai medžiagų, darbų tiekėjams (tretiesiems asmenims) pervedė 55.831,06 Eur sumą (tomas I, bl. 60–68).

28.       Taip pat šalys 2016 m. vasario 4 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 2 (tomas I, b.l.36) bei  2016 m. birželio 8 d. Papildomą susitarimą Nr. 3 (tomas I, b.l.45). Atsakovė pagal šį susitarimą įsipareigojo daiktą atpirkti už 1.157.051,71 Eur iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (Papildomas susitarimas Nr. 2, 1 punktas). Taigi, jei atsakovė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir patvirtinimus, bei atpirkusi daiktą už sutartą kainą, tai ieškovė būtų iš šio sandorio gavusi 521.980,61 Eur dydžio naudą. Byloje nustatyta, kad pagal Sutarties ir Papildomo susitarimo nuostatas viso galutinei rekonstrukcijai, jos užbaigimui ieškovės buvo sumokėta 260.149,83 Eur suma.

29.       Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas – neužbaigtų rekonstrukcijos darbų faktas ir apimtis bei tuo padarytos žalos atlyginimo ieškovei faktas bei dydis. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė neužbaigė daikto rekonstrukcijos darbų sutartais terminais ir už sutartą kainą; ir tai patvirtina 2017 m. lapkričio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su nuotraukomis (tomas I, b.l. 77–84, 98-209), taip pat 2019 m. balandžio 25 d. antstolio fiksuota video medžiaga, 2019 m. rugpjūčio 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (tomas I, b.l. 210 –376, neatliktų ar netinkamai atliktų darbų aprašymas (aktas)(tomas I, b.l. 384 –491), Neatliktų ar blogai atliktų darbų vertės sąmata (tomas I, b.l.387 –388).

30.       Atsakovė įrodinėja, kad ieškovė iš pardavimo sandorio nepatyrė jokių nuostolių, o neteisėtai ir nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita ir gavo nepagrįstai didelį pelną, bet ne nuostolius. Ieškovės nuosavybėje liko 1.220.000 Eur vertės turtas, kai ji sumokėjo 635.071,06 Eur (579.240 Eur dydžio pardavimo kaina + 55.831,06 Eur tretiesiems asmenims už patalpų įrengimą).

Dėl atsakovės investuotų lėšų į objektą 

31.       Atsakovė įrodinėja, kad ji investavo savas lėšas į patalpų rekonstrukciją, nes neužteko ieškovės skirtų. Anot atsakovės, patalpų rekonstrukcijai per 2015-2018 m. panaudota 611.180,20 Eur lėšų, į kurias įskaičiuota ir ieškovės sumokėta suma (teismui 2020 m. liepos 13 d. pateikti paaiškinimai ir šio dokumento priedai nuo Nr. 1 iki Nr.11, kartu priedas, pavadintas suvestinė PK nuostolių byla S6, priedai – sąrašai nuo Nr. 1 iki Nr. 11, priedas „DU“, priedas UAB Sistela, paaiškinimų viso 116 priedų). Taigi, anot atsakovės, visos ieškovės skirtos sumos buvo panaudotos pagal paskirtį.

32.       Įrodinėjamoms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė sudarytą suvestinę, kurioje nurodyta, kad per 2015 m. – 2018 m. vien darbuotojams darbo užmokesčiui sumokėta 204.934,56 Eur. Taip pat atsakovė nurodė, kad 2015 m. ji pati išleido medžiagoms, mechanizmams, darbams 67.885 Eur, 2016 m. – 19.406,87 Eur, 2017 m. – 4.619,20 Eur, 2018 m. – 5.453,67 Eur (viso 97.365,32 Eur). Atsakovė apskaičiavo ir statybvietės išlaidas, kurių per 2015 m. susidarė 19.701,18 Eur, 2016 m. – 13.709,69 Eur, 2017 m. – 7.793,87 Eur, 2018 m. 11.624,38 Eur (viso 52.829,12 Eur). Be kita ko, atsakovė įskaičiavo kaip turėtas 53.690,10 Eur netiesiogines išlaidas (bendrieji ekonominiai normatyvai 12 proc.), patirtas per 2015-2018 m., bei 4.000 Eur projektavimui ir tyrimui. Atsakovė apskaičiavo, kad UAB „GS keramika“ 2015 m. buvo sumokėta 84.524,90 Eur medžiagoms, mechanizmams, darbams. Taip pat UAB „GS keramika“ 2016 m. buvo sumokėta 7 763,60 Eur. Minėta, viso tai sudaro 611.180,20 Eur lėšų (UAB „SIV grupė“ sudaryta bylos nagrinėjimo metu tiesioginių statybos išlaidų suvestinė lentelė objektui (duomenys neskelbtini), per 2015-2018 m.).

33.       Bendrai įvertindamas šiuos atsakovės pateiktus duomenis, teismas pastebi, kad atsakovė iki 2016 m. rugsėjo 1 d. turėjo teisę atpirkti daiktą. Paskutinis šalių susitarimas, iš kurio šalims gali kilti teisės ir pareigos, yra 2016 m. birželio 8 d. Papildomas susitarimas Nr. 3 (tomas I, b.l.45). Pažymėtina ir tai, kad jokie rangos darbai pagal šį susitarimą nenumatyti. Papildomame susitarime Nr. 2 aiškiai nustatyta, kad paskutiniai darbai turi būti užbaigti iki 2015 m. gruodžio 1 d. (tomas I, b.l. 42). Taigi atsakovė įrodinėja, kad investavo savo lėšas į daikto rekonstrukciją 2016-2018 metais, tačiau byloje nėra įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu ji investavo lėšas pasibaigus Papildomame susitarime Nr. 2 numatytų darbų terminui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovei nepateikus priešieškinio, byloje nėra faktinio pagrindo pripažinti, jog atsakovė pagrindė išlaidas, nurodytas UAB „SIV grupė“ sudarytoje bylos nagrinėjimo metu tiesioginių statybos išlaidų suvestinėje lentelėje objektui (duomenys neskelbtini), per 2015-2018 m.

34.       Byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama 2015 m. spalio 1 d. Papildomą susitarimą prie 2015 m. vasario 6 d. Sutarties, UAB „GS keramika“ 2015 m. spalio 20 d. sumokėjo 14.719,05 Eur sumą, 2015 m. lapkričio 2 d. – 5.000 Eur, 2015 m. lapkričio 18 d. – 9.719,04 Eur, 2015 m. gruodžio 10 d. – 7.812,97 Eur, 2015 m. gruodžio 29 d. – 3.000 Eur; 2016 m. vasario 11 d. – 4.812,97 Eur. Mokėjimo pavedimuose nurodytos paskirtys – konkrečios sutartys ar sąskaitos, patvirtinančios, kokios prekės buvo perkamos (tomas I, b.l. 49-62). Šie pavedimai padaryti pagal Papildomo susitarimo priedą Nr. 1. Taigi, kaip galima spręsti iš šių įrodymų, ieškovė pati finansavo iš UAB „GS keramika“ vykdomus užsakymus.

35.       Anot atsakovės, UAB „GS keramika“ sumokėtos sumos yra susijusios su rekonstrukcijos darbais. UAB „SIV grupė“ buvo atsakinga už rekonstrukcijos darbų organizavimą, todėl galėjo sudaryti rangos sutartis su bet kokiais subjektais, sutartis ir buvo sudaryta su UAB „GS keramika“, todėl ir šio subjekto patirtos išlaidos (teismui 2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų Priedai Nr. 4-1; 4-2; 4-3; 4-4; 4-5; 4-6; 4-7; 4-8; 4-9; 4-10; 5-4; 5-11; 5-12; 7-4.) pagrįstai įskaitytos į rekonstrukcijos darbų išlaidas ir negali būti eliminuotos.

36.       Pasisakant dėl šio argumento, teismas nurodo, kad mažai tikėtina, jog ir ieškovė sumokėjo 45,064.03 Eur, ir atsakovė sumokėjo 92.288, 50 Eur UAB „GS keramika“ už darbus tame pačiame objekte po Sutarties 2015 m. vasario 6 d. pasirašymo. Pirma, visa įrodinėjama šalių sumokėta suma UAB „GS keramika“ būtų 137.352,53 Eur. Antra, atsakovė nurodė, kad ji pati sunaudojo medžiagoms, mechanizmams, darbams dar papildomai 97.365,52 Eur, o taip pat darbo užmokesčiui – 204.934,56 Eur. Trečia, kaip byloje nustatyta, šių sumų nepakako rekonstrukcijos darbams užbaigti tiek, kad atskiros patalpos liko visiškai be apdailos, rūsio grindyse atvirai paliktais nuotekų dangčiais (tomas I, b.l. 77–84, 98-209). Ketvirta, atsakovė, kaip to statybų sektoriaus profesionalė, pati sudarė dokumentą – Rekonstrukcijos darbų biudžetą, tai yra priedą prie Sutarties (toliau ir biudžetas (tomas I, b.l.32)). Vadinasi, jis turėjo būti sudarytas ganėtinai tiksliai, bent jau su 15 proc. paklaida (teismas sprendžia, kad tai objektyvus rodmuo, nes pagal CK 6.685 straipsnį penkiolika procentų paklaida dar atitinka normą). Tačiau atsakovės įrodinėjamos išlaidos, rekonstruojant daiktą, viršija protingą paklaidą (CK 1.5 straipsnis, reguliuojantis principus, tame tarpe, protingumo. Juo remiasi teismas, aiškindamas protingumo principą, nurodydamas, kad įstatymo norma (CK 6.685 straipsnis) yra objektyvusis protingumo principo turinys).

37.       Kita vertus, teismo išvadą, kad labiau tikėtina, jog ne visos ieškovės pervestos sumos buvo panaudotos apmokant už medžiagas ir darbus objekte (duomenys neskelbtini), patvirtina tai, kad teismui 2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų prieduose: Sąraše Nr. 1, Priede Nr. 1-1, yra pateiktos UAB „GS Keramika“ išrašytos sąskaitos iki 2015 m. vasario 6 d. Sutarties sudarymo, tai yra iki ieškovės nuosavybės į daiktą įgijimo. Pasirašydamos Sutartį 2015 m. vasario 6 d. šalys įvertino iki tol atiliktus darbus, patirtas investicijas, baigtumą ir pan., ir tą įsivertinusios susitarė dėl galutinės kainos Priede „Rekonstrukcijos darbų biudžetas (tomas I, b.l.32). Be to, teikdama UAB „GS Keramika“ prekių įsigijimo sąskaitas Sąraše Nr. 1, atsakovė taip pat teikia ir sumuoja pačios UAB „GS Keramika“ išrašytas sąskaitas už tas pačias prekes ar paslaugas UAB „SIV grupė“ (Sąraše Nr. 2 (2015-06 mėn. išlaidų dokumentai); Priede Nr. 2-4; Nr. 2-5; 2-6. Taip pat Priede Nr. 4-1). Viso šiuose dokumentuose UAB „GS Keramika“ išrašytų sąskaitų atsakovei sudaro ne mažiau kaip 24 398,01 Eur sumą; ir nėra įrodymų, kad visos sąskaitose nurodytos prekės ir paslaugos, visa apimtimi buvo suteiktos (duomenys neskelbtini).

38.       Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.681 straipsnio 2 dalis numato, kad statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Šio skirsnio normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.

39.       Atsakovė rekonstruodama statinį veikė kaip rangovė. Be kita ko, pati atsakovė nurodė, kad ji nagrinėjamoje byloje veikė kaip atsakingas asmuo už rekonstrukcijos darbų organizavimą (šis teiginys dar kartą patvirtintas baigiamųjų kalbų 35 punkte), todėl ji turėjo būti atsakinga ir už statybos darbų žurnalo pildymą, kuris yra vienas iš dokumentų, galinčių pagrįsti atliktų darbų rezultato pasiekimą.

40.       Teismas 2020 m. spalio 15 d. posėdžio metu pasiūlė atsakovei pateikti statybos žurnalus, pagal kuriuos būtų galima patikrinti sunaudotų medžiagų kiekius ir atliktus darbus. Tuo tikslu buvo atidėtas teismo posėdis, o atsakovei protokoline nutartimi nustatytas 30 dienų terminas statybos žurnalui pateikti. Terminui suėjus, žurnalas nebuvo pateiktas, byloje negautas prašymas pratęsti terminą, tačiau dieną prieš paskirtą 2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdį, buvo gautas atsakovės prašymas atidėti posėdį, motyvuojant ir tuo, kad dėl Covid-19 paskelbto karantino, saviizoliacijos reikalavimų nepateikė statybos darbų žurnalo. Teismas pažymi, kad terminas dokumentui pateikti baigėsi prieš porą savaičių, atsakovė tuomet prašymo nepateikė. Kita vertus, atsakovė nepagrindė, kodėl ji būdama rangove, turėjusia užtikrinti darbų, medžiagų, panaudotų mechanizmų apskaitą, negalėjo per 30 d. bendrovėje surasti statybos žurnalų, nors iš jų turėjo parengti UAB „SIV grupė“ tiesioginių statybos išlaidų suvestinę lentelę objektui (duomenys neskelbtini), per 2015-2018 m., nes statybos žurnalai yra pradiniai duomenys, kurių pagrindu sudaroma išvestinis – lentelė.

41.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad atliktų darbų apimtis gerokai didesnė nei 204.318,77 Eur, o tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, dėl ko ieškovė ir negali turėti statybos darbų žurnalų, o niekada ir nereikalavo teismo, kad teismas išreikalautų iš atsakovės.

42.       Pasisakant dėl šių argumentų, tai atsakovė, įrodinėdama, kad atliktų darbų apimtis gerokai didesnė nei 204.318,77 Eur, privalėjo ir pateikti dokumentus, patvirtinančius realiai sunaudotas medžiagas, atliktus darbus, panaudotus įrenginius.

43.       Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

44.       Pasisakant dėl kito atsakovės teiginio, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė nepanaudojo medžiagų, neatliko darbų, tai pati atsakovė nurodė, kad ieškovė neturi ir negali turėti statybos žurnalų, tai yra dokumentų kuriuose fiksuojami realūs darbų, medžiagų kiekiai. Pažymėtina, kad ieškovė įrodinėja patirtus nuostolius, remiantis sutartinių pareigų pažeidimu. Ieškovė rekonstrukcijos darbams pagal Sutartį pervedė 204.318,77 Eur daikto įrengimo darbams finansuoti pagal sąmatą (tomas I, b.l.32). Ieškovė, vykdydama Papildomo susitarimo 2 punktą, atliko šiuos mokėjimus tiesiogiai tiekėjams: UAB „Apsaugos sistemos“ 2015 m. spalio 14 d. sumokėta 8.469,86 Eur, UAB „GS Keramika“ sumokėta 45.064,03 Eur suma; UAB „Kaita ir Ko“ 2015 m. lapkričio 2 d. sumokėta 2.297,17 Eur suma; viso pagal susitarimą papildomai darbų užbaigimui ieškovė sumokėjo 55.831,06 Eur sumą (tomas I, b.l. 2). Šios aplinkybės, pagrįstos rašytiniais įrodymai, patvirtina ieškovės išlaidas. Į bylą pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai su nuotraukomis (tomas I, b.l. 77–84, 98-209), patvirtina, kad tam tikros patalpos liko visiškai neįrengtos (grindyse matosi kanalizacijos šachtos, sienos be apdailos, sienoje iškirstos angos, kurios paliktos kaip iškirstos ir pan.). Vadinasi, ieškovė pateikė turimus duomenis, kad pagal Sutarties objektą ir vėlesnius susitarimus, rezultatus dėl rekonstrukcijos darbų užbaigimo nepasiektas.

45.       Atsakovei, nepateikus statybos žurnalų, kurių įrašai leistų patikrinti sunaudotų medžiagų kiekius objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atmetamas atsakovės atsikirtimas, kad ieškovės prašoma priteisti suma turėtų būti mažinama į jos apskaitą įtrauktomis UAB „GS keramika“ sumokėtomis sumomis,  atsakovės kaip investuotomis lėšomis (CPK 185 straipsnis).

46.       Byloje nėra paneigtas ieškovės nurodytas faktas, kad UAB „GS keramika“ yra susijusi su atsakove. UAB „GS Keramika“ akcininkė yra būtent atsakovė, o vadovas – A. V. (atsakovo vadovo) sūnus L. V. (sutarčių vykdymo metu vadovu buvo A. V.).

47.       Atsakovė mano, kad ieškovės iškeltos abejonės dėl A. V. (UAB „SIV grupė“ vadovui), L. V. (sūnui), D. V. (sutuoktinei) išmokėtų lėšų yra nepagrįstos, nes L. V. dirbo UAB „SIV grupė“ projektų vadovu, o D. V. administratore, todėl jie susiję su Patalpų rekonstrukcija ir jiems mokėti darbo užmokesčiai pagrįstai įtraukti į sąmatą

48.       Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės padarytoje ir teismui 2020 m. liepos 13 d. pateiktoje kartu su paaiškinimais suvestinėje (Paaiškinimų priedas, pavadintas suvestinė PK nuostolių byla S6) kaip sąmatoje nėra išskirta, kokia atlyginimo dalis atiteko L. V., kuris dirbo UAB „SIV grupė“ projektų vadovu. Byloje nėra įrodymų, kad tai buvo vienintelis L. V. vykdomas projektas. Lygiai ir D. V. dirbo administratore ne tik dėl ginčo objekto. Ji buvo UAB „SIV grupė“ administratore, kaip ir A. V. buvo UAB SIV grupės vadovu, todėl atsakovė nepagrįstai įtraukė šiems asmenims mokėtinas visas su darbo santykiais susijusias lėšas.

49.       Atsakovė pateikė išrašą iš Swedbank teismui (2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų priedas), kuriame matyti, kad nuo 2015 iki 2018 m. fiziniams asmenims buvo pervestos lėšos. Pastebėtina, kad išraše yra tiesiog nurodyta, kad vedama arba pagal susitarimą, arba darbo užmokestis, arba paskola. Atsakovė nenurodė, kokiu teisėtu pagrindu veikia įtraukdama į suvestinę sumas, kaip išlaidas, patirtas patalpų rekonstrukcijai, kai Papildomame susitarime Nr. 2 aiškiai nustatyta, kad paskutiniai darbai turi būti užbaigti iki 2015 m. gruodžio 1 d. Kita vertus, byloje nustatyta, kad atsakovė rangos darbus vykdė ne tik objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovė neišskiria, kiek bendrovė patyrė sąnaudų darbo užmokesčiui konkrečiai dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad tokios išlaidos būna įtrauktos į šalių suderintą susitarimą dėl rangos darbų.

50.       Pagal Sutarties 5.1.3.3 punktą buvo numatyta, kad papildomas finansavimas gali būti teikiamas tik pagal priedą Nr. 1 išvardintiems darbams. Sąmatoje, suderintoje šalių, nebuvo numatyta tokie darbai ar paslaugos, kaip: buhalterinės paslaugos, atsakovės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos; maistas/gėrimai/ automobilių remontas ar techninės apžiūros/patikros, registracijos, privalomo draudimo, degalų išlaidos spausdintuvai, jų kasetės, remontas, biuro, rašymo priemonės, segtuvai, kompiuteriai ar jų priedai; dizaino konsultacijos; notaro, antstolio, registrų išlaidos; kopijavimo paslaugos ar aparato nuoma; pašto išlaidos; patalpų nuoma mobiliojo ryšio ir interneto paslaugos; interneto vizija paslaugos; už elektros energiją ar komunalines paslaugas, apsaugą ir kt. paslaugas ar prekės, susijusios su patalpų naudojimu.

51.       Be kita ko, Sutarties 7.1.4 punktu šalys buvo sutarusios, kad visus mokesčius, susijusius su patalpų naudojimusi, apmokės pardavėjas UAB „SIV Grupė“. Tačiau į atsakovės išlaidas, kaip patirtas pagal Sutartį ir investuotas į daiktą, yra įtraukta atsakovės patalpų nuomos suma (2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų Priedas Nr. 3-1; Priedas Nr. 3-3; Arkivyskupijos ekonomo tarnybos sąskaita už patalpų nuomą). Atsakovė taip pat paskaitė mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas (2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų Priedas Nr. 3-2; Priedas Nr. 3-3; Priedas Nr. 3-5; Priedas Nr. 3-6; Nr. 3-7; Nr. 3-8 ; Nr. 3-9; Nr. 3-10; Nr. 3-11; Nr. 3-12; Nr. 3-13; Priedas Nr. 6-1; Priedas Nr. 6-2; Priedas Nr. 6-4 ; Priedas Nr. 6-5; Priedas Nr. 6-6; Priedas Nr. 6-7; Priedas Nr. 6-8 ; priedas Nr. 6-9; Priedas Nr. 6-11; Priedas Nr. 6-12; Priedas Nr. 9-1; Priedas Nr. 9-2; Priedas Nr. 9-3; Priedas Nr. 9-5; Priedas Nr. 9-6; Priedas Nr. 9-7; Priedas Nr. 9-8; Priedas Nr. 9-9; Priedas Nr. 9-10; Priedas Nr. 9-11; Priedas Nr. 9-12; Tele2 sąskaitos; Priedas Nr. 3-11 UAB „Baltnetos komunikacijos sąskaita“; Priedas Nr. 4-2; Priedas Nr. 9-8; 9-11; Interneto vizija paslaugos; Priedas Nr. 6-9 Baltnetos komunikacijos sąskaita; Debesų kompiuterija sąskaita; Priedas Nr. 6-10 Osas sąskaita; Priedas 9-9 Baltnetod komunikacijos; Priedas Nr. 9). 

52.       Taip pat atsakovė nurodė dar ir išlaidas, kaip investuotas į daiktą, už elektros energiją ar komunalines paslaugas, apsaugą ir kt. paslaugas ar prekes, susijusias su patalpų naudojimu (2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų Priedas, pavadintas Sąrašu Nr. 6, taip pat Priedas, pavadintas Nr. Sąrašu Nr. 9, Priedas, pavadintas Sąrašu Nr. 11; Priedas 3-2; 3-3; Priedas Nr. 3-4 UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr. 3-5 AB LESTO sąskaita; UAB „Sigreta“ sąskaita; Priedas Nr. 3-6 AB LESTO sąskaita, UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaita; UAB „Sigreta“  sąskaita; Priedas Nr. 3-7 UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; AB LESTO sąskaita; Priedas Nr. 3-8 UAB „Sigreta“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; AB LESTO sąskaitos; Priedas Nr. 3-9 UAB „Sigreta“ sąskaita; AB LESTO sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr. 3 -10 UAB „Sigreta“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos, AB LESTO sąskaita; Priedas Nr. 3-11 UAB „Senamiesčio ūkis“ ir AB LESTO sąskaitos; Priedas Nr. 3-12 AB LESTO ir UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; UAB „Sigreta“ sąskaita; Priedas Nr. 3-13 AB LESTO ir UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr. 3-14 AB LESTO ir UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr. 5-2 UAB „ACDC“ sąskaita; Priedas Nr. 5-10 – UAB „Dezinfa“ sąskaita; Priedas Nr. 5-13 UAB „Kesko Senukai Lithuania“  sąskaita (valymo priemonės); Priedas Nr. 5- 14 UAB „Kesko Senukai Lithuania“  sąskaita; Priedas Nr. 6-1 UAB „Sigreta“ sąskaita; Mano gilė sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr.6-3 Mano gilė sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr. 6-4 UAB „Sigreta“ sąskaita; Mano gilė sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaita; Priedas Nr. 6-5 Mano gilė sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr. 6-6 UAB „Sigreta“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Mano gilė sąskaita; Priedas Nr. 6-7 UAB „Sigreta“ sąskaita; Mano gilė sąskaita; Priedas Nr. 6-8 UAB „Sigreta“ sąskaita; Priedas Nr. 6-8 Mano gilė sąskaita; Priedas Nr. 6-9 UAB „Sigreta“ sąskaita; Mano gilė sąskaita; Priedas Nr. 6-10 UAB „Sigreta“ sąskaita; Mano gilė sąskaita; Priedas Nr. 6 – 11 UAB „VSA“ sąskaitos; Mano gilė sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr. 6-12 Jura sąskaita; UAB „VSA“ sąskaitos; Mano gilė sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr. 8-4 Pigu LT sąskaita (dulkių siurblys); Priedas Nr. 8-10 UAB „Kesko Senukai Lithuania“ sąskaita 9,08 Eur sumai ir 15,62 Eur už valymo priemones, langų plovimo skystį; Priedas Nr. 9-1 UAB „VSA“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr. 9-2 UAB „VSA“ sąskaita; Mano gilė sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaita; Priedas Nr. 9-3 UAB „VSA“ sąskaita; Mano gilė sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaita; Priedas Nr. 9-4 UAB „VSA“ sąskaita; Mano gilė sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr. 9-5 UAB „VSA“ sąskaita; Eso sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaita; Priedas Nr. 9-6 UAB „VSA“ sąskaita; Eso sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaita; Priedas Nr. 9-7 UAB „VSA“ sąskaita; Eso sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaitos; Priedas Nr. 9-8 UAB „VSA“ sąskaita; Eso sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaita; UAB „Nod Baltic“ sąskaita; Priedas Nr. 9-9 UAB „VSA“ sąskaita; Eso sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaita; Priedas Nr. 9-10 UAB „VSA“ sąskaita; Eso sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaita; Priedas Nr. 9-11 UAB „VSA“ sąskaita; Eso sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; Priedas Nr. 9-12 UAB „VSA“ sąskaita; UAB „Ekskomisarų biuras“ sąskaita; UAB „Senamiesčio ūkis“ sąskaita; Eso sąskaita.

53.       Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 7.1.4 ir 7.1.5 punktuose šalys buvo sutarusios, kad visus mokesčius, susijusius su patalpų naudojimusi, su daikto išlaikymu apmokės atsakovė UAB „SIV Grupė“, teismas atmeta atsakovės argumentą kaip neįrodytą, jog patalpų rekonstrukcijai per 2015-2018 m. panaudota 611.180,20 Eur lėšų, į kurias įskaičiuota ir ieškovės sumokėta suma (CPK 178 straipsnis).

54.       Iš pateiktų atsakovės suvestinių matyti, kad buhalterinės–finansinės paslaugos yra suteiktos ir kitai, su UAB „SIV Grupė“ susijusiai įmonei, tai yra UAB „GS Keramika“ (UAB „KD Finansai“ paslaugos: 2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų Priedas Nr. 1-1 priedas 1-3; Priedas Nr. 1-10; Priedas Nr. 1-21; Priedas Nr. 1-25; Priedas Nr. 1-28; Priedas Nr. 1-34; Priedas Nr. 1-35; Priedas Nr. 3-3; Priedas Nr. 3-4; Priedas Nr. 3-6; Priedas Nr. 3-7; Priedas Nr. 3-8; Priedas Nr. 3-9; Priedas Nr. 3-11; Priedas Nr. 3-12; Priedas Nr. 3-13; Priedas Nr. 3-14; Priedas Nr. 4-1; Priedas Nr. 4-2; Priedas Nr. 4-3; Priedas Nr. 4-5; Priedas Nr. 4-6; 4-7; Priedas Nr. 4-8; Priedas Nr. 4-9; Priedas Nr. 4-10; Priedas 6-1; Priedas Nr. 6-2; Priedas Nr. 6-4; Priedas Nr. 6-5; Priedas Nr. 6-6; Priedas Nr. 6-7; Priedas Nr. 6-8; Priedas Nr. 6-9; Priedas Nr. 6-10; Priedas Nr. 6-11; Priedas Nr. 6-12; Priedas Nr. 9- 1; Priedas Nr. 9-2; Priedas Nr. 9-3; Priedas Nr. 9-4; Priedas Nr. 9-5; Priedas Nr. 9-6; Priedas Nr. 9-7; Priedas Nr. 9-8; Priedas Nr. 9-9; Priedas Nr. 9-10; Priedas Nr. 9-11; Priedas Nr. 9-12). Atsakovės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos (Priedas r. 6-1 Alytaus apskrities bendrijos sąskaitos).

55.       Taip pat nustatyta, kad į atsakovės suvestą 611.180,20 Eur sumą įtrauktos tokios išlaidos kaip maistas/gėrimai/indai (2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų Priedas Nr. 6-8 UAB „Rimi“ sąskaita; Priedas Nr. 9-2 UAB „Sanitex“ sąskaita; Priedas Nr. 9-4 UAB „Sanitex“ sąskaita) bei automobilių remontas ar techninės apžiūros/patikros, registracijos, privalomo draudimo, degalų išlaidos (pavyzdžiui, priedas Nr. 1-11 UAB „Guminta“ sąskaita; priede Nr. 1-27 UAB „Guminta“ sąskaita; Priede Nr. 1-28; Priedas Nr. 3-2UAB „Evalkas“; Priedas 3-2 UAB „Tuvlita“ sąskaita; Priedas Nr. 3-3 VĮ „Regitra“ sąskaita; „JMA centras“, UAB sąskaita; Priedas Nr. 3-4 UAB „Artrasas“ sąskaita; UAB „Aulima“ sąskaitos; UAB „Baltieva“ sąskaita; Priedas Nr. 3-5 UAB „Fakto auto“ sąskaita; Priedas Nr. 3-6 UAB „Subarita“ sąskaita; Priedas Nr. 3-8 UAB „Baltieva“ sąskaitos; Priedas Nr. 3-9 UAB „Subarita“ sąskaita; UAB „Autoagregatai“ sąskaita; Priedas Nr. 3-9 „Neste Lietuva“, UAB sąskaita; Priedas Nr. 3-10 UAB „Autokamera“ sąskaita; UAB „Guminta“ sąskaita; UAB „Autovytaras“ sąskaita; „Neste Lietuva“, UAB sąskaita; Priedas Nr. 3-11 UAB „Baltieva“ sąskaita; Priedas Nr. 3-12 UAB „Subarita“ sąskaita; Priedas Nr. 3-13 UAB „Subarita“ sąskaita; Priedas Nr. 5-15 – Ergo priminimas/sąskaita; Priedas Nr. 6-1 UAB „Autodeta ir Ko“ sąskaita; UAB „Melga“ sąskaita; Priedas Nr. 6-2 UAB „Subarita“ sąskaita; Priedas Nr. 6-5 UAB „Tuvlita“ sąskaitos; UAB „Autodeta sąskaita“; UAB „Subarita“ sąskaita; UAB „Tomo autoservisas“ sąskaita; VĮ „Regitra“ sąskaita; Priedas Nr. 6-8 UAB „Autovytaras“ sąskaita; UAB „Melga“ sąskaita; UAB „Autobaltic“ sąskaita; Priedas Nr. 6-9 UAB „Tuvlita“ sąskaita; UAB „Subarita“ sąskaita; Priedas Nr. 6-10 VĮ „Regitra“ sąskaita; UAB „Autosparnai“ sąskaita; Priedas Nr. 9-1 UAB „Subarita“ sąskaita; Priedas Nr. 9-2 UAB „Tomo autoservisas“ sąskaita; UAB „Tuvlita“ sąskaita; Priedas Nr. 9-4 UAB  „Subarita“ sąskaita; Priedas Nr. 9-8 UAB „Subarita“ sąskaita; Priedas Nr. 9-9 „Circkle K“ sąskaita; Priedas Nr. 9-10 – „Circle K“ sąskaita; UAB „Melga“ sąskaita; Priedas Nr. 9-11 „Circle K“ sąskaita; Priedas Nr. 9-12 „Circle K“ sąskaita).

56.       Atsakovė kaip investiciją įtraukė visas bendrovės vidaus administravimui skirtas išlaidas, pagal kurias buvo pirkti spausdintuvai, jų kasetės, remontas, kopijavimo paslaugos ar aparato nuoma, pašto išlaidos (2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų Priedas Nr. 3-1 UAB „Sinerta“ sąskaita, Priedas Nr. 3-5 „Pigu.lt“ sąskaita; UAB „DailyPrint“ sąskaita; Priedas Nr. 3-6 UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Nr. 3-7 UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Nr. 3-10 UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Nr. 3-11; Nr. 3-12 UAB „Printeka“ sąskaitos; Nr. 3-14 UAB „Sinerta“  sąskaitos; Priedas Nr. 5-2 UAB „Orgsis“ sąskaita; Priedas Nr. 6-7 UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Nr. 6-9 UAB „Sinerta“  sąskaita; Priedas Nr. 9-1 UAB „Sinerta“ sąskaitos; Priedas Nr. 9-3 UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Nr. 9-6 UAB „Sinerta“ sąskaita; UAB „Copy pro“ sąskaita; Priedas Nr. 9-7 UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Nr. 9-10 – UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Br. 9-11 UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Nr. 9-12 UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Nr. 10-1 UAB „Orgsis“ sąskaita). Kaip ir išlaidas biuro, rašymo priemonėms, segtuvams, kompiuteriams, jų priedms (priedas Nr. 1-21; Priedas Nr. 3-11; Priedas Nr. 5-10 UAB „BK grupė“ sąskaita; Priedas Nr. 5-12 UAB „Pigu“ sąskaita; Priedas Nr. 6-1 UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Nr. 6-4 UAB „Biuro gidas“ sąskaita; Priedas Nr. 6-5 UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Nr. 6-8 UAB „Biuro gidas“ sąskaita; Priedas nr. 6-10 UAB „Sinerta“ sąskaita; Priedas Nr. 6-10 UAB „Milyda“ sąskaita (už antspaudą; Priedas Nr. 9-2 UAB „Biuro gidas“ sąskaita; Priedas Nr. 9-3 UAB „Biuro gidas“ sąskaita; Priedas Nr. 9- 5 UAB „Officeday“ sąskaita; UAB „Topo grupė“ sąskaita; Priedas Nr. 3-1; Priedas Nr. 3-2 UAB „Biuro mašinos“ sąskaitos; Priedas Nr. 3-1; Priedas Nr. 3-8).

57.       CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

58.       Byloje atsakovė teigia, kad ji suvestinę pateikė pagal AUB „Sistela“ nurodytus normatyvus, skirtus statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė gali reikalauti užskaityti UAB „SIV Grupė“ visas veiklos sąnaudas, dėl kurių nesusitarta Sutartimi ir Papildomu susitarimu Nr. 2 (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

59.       Pastebėtina, kad prie atsakovės išlaidų buvo įtraukta 500 Eur suma biuro interjero dizaino konsultacijai (2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų Priedas Nr. 2-1). Byloje nustatyta, kad atsakovės vadovas A. V. pasiūlė ieškovei įsigyti daiktą, investuojant į jo rekonstrukciją, padalijant pastatą į atskirus turtinius vienetus – butus, ir juos parduodant. Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad jei patalpų rekonstrukcijai per 2015-2018 m. buvo panaudota atsakovės lėšų, tai jų suvestinė neįrodo, kad visos išlaidos yra atitinkančios nagrinėjamoje byloje ginčo šalių sutartinius santykius.

60.       Taip pat atsakovė įtraukė sąskaitą, išrašytą 2016 m. vasario 11 d., už butų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos sudarymą (2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų Priedas Nr. 5-1). Teismas nurodo, kad tai išlaidos, kurios numatytos Papildomo susitarimo Nr. 2 darbų grafike (8, 9 punktai). Byloje esantis kvitas Nr. 384 pagrindžia 800 Eur sumos sumokėjimą.  Vadinasi, šis įrodymas patvirtina ieškovės skirtų lėšų pagal paskirtį, numatytą Sutartyje panaudojimą. Tačiau atsakovė dar kartą nurodė šią sumą Priede Nr. 7-3, kaip už mokėjimą kadastrinių matavimų sumokėtą sumą, kuri jau buvo nurodytos Priede Nr. 5-1. Taip pat į bylą yra pateikta 2015 m. liepos 9 d. išrašyta sąskaita 800 Eur sumai už kadastrinius matavimus (Priedas Nr. 2-7), nurodant adresą (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodant už kokius darbus. Ta pati suma apskaityta ją nurodant ir Priede Nr. 7-2. Teismas, įvertindamas, kad nėra pagrindžiančių sąskaitos apmokėjimą dokumentų, duomenų, o taip pat nepaaiškinta, kokie matavimai po Sutarties sudarymo buvo atlikti ir kokiu faktiniu pagrindu, sprendžia, kad šie dokumentai neįrodo ieškovės visų rangos darbams skirtų lėšų panaudojimo pagal paskirtį (CPK 12, 178 straipsniai).

61.       Byloje esančios notaro, antstolio, registrų išlaidos (2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų Priedas 2-9; Priedas Nr. 5-5; Priedas Nr. 6-2; Priedas Nr. 6-5; Priedas Nr. 6-6; Priedas Nr. 6-9 Registrų centro sąskaita; Priedas Nr. 6-11 Registrų centro sąskaita) nėra susijusios nei su Sutartimi, nei su Papildomo susitarimo Nr. 2 darbų grafike numatytais darbais, kuriuos užsakė ieškovė. Be kita, sąskaitose nėra nurodyta, kuo remiantis jos išrašytos.

62.       Nagrinėjamoje byloje prie Sutarties šalys sudarė ir pasirašytinai patvirtino rekonstrukcijos darbų biudžetą, kuriame numatyti konkretūs darbai ir jų įkainiai (tomas I, b.l. 32-34). Atsakovė yra savo srities profesionalas, todėl nepateikus įrodymų, kad į biudžetą neįtrauktos sąnaudos darbo užmokesčiui, įmonės veiklai, vykdant viešąjį ir vidaus jos administravimą, turi būti papildomai ieškovės apmokėtos pagal faktą ir toks buvo šalių susitarimas (CK 6.156 straipsnis), atsakovės įrodinėjama aplinkybė, kad ieškovės sumokėtos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį objektui (duomenys neskelbtini), atmetamas (CPK 185 straipsnis).

63.       Sutiktina su ieškove, kad atsakovės pateikti papildomi dokumentai ir jos vienašališkai parengta lentelė dėl tariamų tiesioginių išlaidų, neįrodo, jog tos išlaidos buvo patirtos būtent pagal Sutartį, rekonstruojant patalpas (duomenys neskelbtini). Į patirtų išlaidų suvestinę, kaip panaudotos medžiagos ar paslaugos, įtrauktas visai kitas objektas: kaip pvz.: Priede Nr. 1-4, pateikta UAB „Ramirent“ sąskaita, kurioje nurodyta, kad statybos aikštelė (duomenys neskelbtini); Priede Nr. 1-33 pateiktoje UAB „Betono mozaika“ sąskaitoje nuodyta iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini); Priede Nr. 3-1 pateikta UAB „Biuro mašinos sąskaita“, nurodyti adresai: (duomenys neskelbtini); Priede Nr. 5-2 – Smurfit Kapa Baltic sąskaitoje iškrovimo adresas: (duomenys neskelbtini); Priede Nr. 5-7 pateiktoje UAB GV Group sąskaitoje nurodyta pristatymo adresas: (duomenys neskelbtini); Priede Nr. 8-7 pateiktoje Baltijos Brasta sąskaitoje pristatymo adresas (duomenys neskelbtini).

64.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėdama, kad atsakovės įtrauktos į suvestinę sumos buvo išleistos, apmokant už darbus ir medžiagas, kitiems objektams, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-640/2020.

65.       Teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-244-640/2020 duomenimis, nustatė, kad UAB „SIV Grupė“ 2016 m. atliko statybos rangos darbus toje byloje atsakovei UAB „Sandeka“ priklausančiame nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje UAB „SIV grupė“ įrodinėjo, kad ji su subrangove UAB „GS Keramika“ 2016 m. birželio 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. W-06/01, kuri atliko sandėliavimo-gamybinių patalpų ir administracinių-buitinių patalpų įrengimo darbus už 49 472,41 Eur. Taip pat UAB „SIV Grupė“ su UAB „ACDC“ 2016 m. birželio 8 d. sudarė rangos sutartį Nr. W-06/08, pagal kurią subrangovė atliko elektrotechnikos ir vaizdo stebėjimo sistemos darbus už 25 757,59 Eur, o 2016 m. birželio 10 d. rangos sutartį Nr. W-06/10 su UAB „Apsaugos sistemos“, kuri atliko apsauginės signalizacijos, priešgaisrinės signalizacijos, kompiuterinio tinklo patikros darbus už 13 358,40 Eur. Taip pat dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 20 d. sudaryta rangos sutartis Nr. W-06/20 su UAB „Agvysta“, kuri atliko aplinkos sutvarkymo darbus (žemės darbai, asfalto danga, vejos bortai, kelio bortai, trinkelių danga, veja) už 48 958,97 Eur.

66.       Pastebėtina, kad UAB „SIV Grupė“ telkėsi rangos darbų atlikimui skirtingiems objektams tuos pačius subrangovus. Ši aplinkybė, įvertinant tai, kad į nagrinėjamą bylą daugelis pateiktų sąskaitų neturi identifikacinių duomenų, teismui neleidžia nustatyti ir patikrinti, ar ieškovės lėšos yra panaudotos pagal paskirtį, ar atsakovės investuotos lėšos yra panaudotos objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teismas nurodo, kad atsakovė, kaip tai įprasta statybos sektoriuje, galėjo pirkti viena sąskaita medžiagas ir darbus keliems objektams. Atsakovei nepateikus statybos žurnalų, teismas neturi galimybės patikrinti realiai sunaudotų medžiagų ir darbų kiekio objekte, adresu: (duomenys neskelbtini).

67.        Ieškovė nurodė, kad tam tikras sąskaitas, kurias atsakovė nurodė kaip susijusias su objektu (duomenys neskelbtini), jau atsakovė jai teikė, bet dėl objekto (duomenys neskelbtini). Teismas, patikrinęs Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2212-340/2020 esančius dokumentus (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pripažįsta ieškovės argumentą dėl pasikartojančių sąskaitų už rangos darbus kitame statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstu.

68.       Atsakovės 2020 m. liepos 14 d. posėdyje pateiktų paaiškinimų Priede Nr. 8-11 pateikta UAB Streel Trade sąskaita Nr. 00037469 – 130,28 Eur sumai, kuri taip pat pateikta kaip įrodymas apie išlaidas kitame statybos objekte (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2212-340/2020 atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 1-1); taip pat UAB „Makveža“ sąskaita Nr. 3011086 – 74,67 Eur sumai; UAB „Kesko Senukai Lithuania“ sąskaita Nr. 41232009260 – 32,57 Eur sumai; UAB „Saugos gidas“ sąskaita; kitoje byloje prie priedų Nr. 1-2 pateiktos taip pat ir UAB „Sinerta“ sąskaitos; UAB „Bipa“ sąskaita 36,70 Eur sumai, kuri taip pat pateikta prie Priedų Nr. 8-11 šioje byloje. Atsakovė kitoje byloje dėl kito objekto išlaidų yra pateikusi ir savo darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio skaičius (atsiliepimo į priešieškinį Priedas Nr. 2-8). Taip pat Priede Nr. 10-3 pateikta UAB „Eituma“ sąskaita 36,93 Eur sumai kitoje byloje pateikta su Priedu Nr. 2-6.

69.       Vadinasi, nustatytas faktas, kai dokumentuose, kuriuose nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), nurodytos prekės ar paslaugos negali būti priskirtos (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė neįrodė ieškovės visų rangos darbams skirtų lėšų panaudojimo pagal paskirtį (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, nors atsakovė pateikė į bylą dokumentus dėl pirktų medžiagų, kuriuose yra nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau teismas sutinka su ieškove, kad ir šie dokumentai negali patvirtinti, jog būtent tame objekte tos prekės ar paslaugos buvo panaudotos.

70.       Byloje nustatyta, kad atsakovės darbuotojai dirbo objekte, adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat 2016 – 2017 m. atliko statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovė apskaičiavo 611.180,20 Eur investicijų į daiktą, atliekant patalpų rekonstrukciją per 2015-2018 m. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog dalis nurodytų atsakovės kaip patirtų išlaidų, nėra susijusios su objekto, adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija į butus ir patalpų įrengimą (CPK 185 straipsnis).

71.        Pagal Sutartį pardavėjas ir rangovas buvo atsakovė UAB „SIV grupė“, tuo tarpu iš pateiktų išlaidų dokumentų matyti, kad didelė dalis tokių išlaidų pateikiama kaip kitos su atsakovu susijusios įmonės – UAB „GS Keramika“ išlaidos, nepateikiant jokių susitarimų dėl tokių išlaidų. Iš suvestinėje lentelėje deklaruojamos išlaidų sumos – 611 180,20 Eur, vien 92 288,50 Eur yra priskirtina UAB „GS Keramika“. Pagal suvestinę lentelę 2015 m. UAB „SIV grupė“ deklaruoja patyrusi 87 586,76 Eur tiesioginių išlaidų, kai 2015 m. iš ieškovės patalpų rekonstrukcijai atsakovei buvo sumokėta iš viso 204 318,77 Eur. Iš viso per visą laikotarpį UAB „SIV grupė“ nurodo patyrusi 154 194,44 Eur tiesioginių išlaidų. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovė neišleido jai ieškovės pervestos sumos darbams.

72.       Byloje nustatyta, kad atsakovė nebandė perduoti ir neperdavė ieškovei suvestinėje nurodytų kaip papildomų darbų/paslaugų. Ieškovė apie galimus papildomus darbus, kurie nenumatyti Sutarties 5.1.3 punkte (Priedas Nr. 1 biudžetas), o taip pat Papildomo susitarimo Nr. 2 Priede Nr. 1 „Darbų grafikas“ (tomas I, b.l.39), nebuvo informuota. Pagal Sutarties 5.1.3.2 punktą ir rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas atsakovė privalėjo teikti atliktų darbų aktus, nors pripažino, kad jų nerengė.

73.       Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktas išrašų Nr. 1-11 suvestines, nustačius faktą, kad atsakovė vykdė rangos darbus keliose objektuose, nepateikus atsakovei (rangovei) statybos žurnalų, sprendžia, jog atsakovė nepanaudojo ieškovės lėšų taip, kad pasiektų sutartą darbų rezultatą tokia apimtimi, koks numatytas Sutarties 5.1.3 punkte pagal biudžetą (Priedas Nr. 1), o taip pat Papildomo susitarimo Nr. 2 Priede Nr. 1 „Darbų grafikas“ (tomas I, b.l.39). Taigi įvertinus atsakovės pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad jų didžiojoje dalyje nėra jokių duomenų apie objektą, kuriam tos prekės, medžiagos ar paslaugos perkamos. Viso tokių dokumentų sumą sudaro – 188 835, 64 Eur (Excel lentelė Objektas “Nėra“ – G stulpelių suma). Jei filtruojame tik UAB „SIV Grupė“ kaip pirkėją – tai tokios išlaidos sudaro 75 344 Eur be PVM. Viso (duomenys neskelbtini), objektas nurodytas tik tokiose UAB „SIV Grupė“ išlaidų dokumentuose, kurių visų išlaidų suma sudaro 57 512 Eur be PVM. Sudėjus UAB „GS Keramika“ išlaidas – 72 463,28 Eur (Excel lentelė; objektas „(duomenys neskelbtini), G stulpelio suma).

74.       Įvertinęs atsakovės pateiktus dokumentus apie išlaidas ir jų pobūdį, atsižvelgdamas į Sutarties sąlygas, teismas sutinka su ieškove, kad iš pateiktos Excel lentelės, kuri parengta suvedus visas atsakovei pateiktas sąskaitas, iš atsakovės bendros deklaruojamos išlaidų sumos 611.180,20 Eur turi būti atimamos UAB „GS Keramikai“ išrašytos sąskaitos (92.288,50 Eur suma), deklaruojamas išmokėtas 119.193,24 Eur darbo užmokestis darbotojams, nes nėra įrodymų apie tai, kad šie darbuotojai atliko daikto rekonstrukcijos darbus ir kad nurodomos sumos jiems buvo išmokėtos būtent už konkrečius darbus ginčo objekte), 4.184 Eur su PVM Eur išlaidų kitose objektuose, taip 75.344 Eur be PVM išlaidos, nes nenurodyta kokiose objektuose jos patirtos, 11.978 Eur išlaidų už komunalines paslaugas, 6.621 Eur išlaidų už mobiliojo ryšio paslaugas, 9.163 Eur išlaidų už transporto remontą, 4.098 Eur išlaidų už patalpų nuomą, nes ieškovės patalpomis atsakovė naudojosi neatlygintinai, 5.174 Eur išlaidų už buhalterines pasaugas, 1.434 Eur išlaidų už biuro prekes (CK 6.189 straipsnis, Sutarties 7.1.4 ir 7.1.5 punktai). Neįrodžius išlaidų dydžio rekonstrukcijai, nėra faktinio pagrindo skaičiuoti 12 proc. netiesioginių išlaidų, tai yra 53.690,10 Eur. Atėmus nurodytas sumas, gauaname 228 012,36 Eur. Pastebėtina, kad teikdama UAB „GS Keramika“ prekių įsigjimo sąskaitas Sąraše Nr. 1, atsakovė taip pat teikia ir sumuoja pačios UAB „GS Keramika“ išrašytas sąskaitas už tas pačias prekes ar paslaugas UAB „Siv grupei“ Sąraše Nr. 2 (2015-06 mėn. išlaidų dokumentai Priede Nr. 2-4; Nr. 2-5; 2-6, taip pat Priede Nr. 4-1). Viso šiuose dokumentuose UAB „GS Keramika“ išrašytų sąskaitų atsakovei sudaro 24.398,01 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, ši suma atimama iš bendros deklaruojamos sumos, todėl galutiniame rezultate gaunama 203 614,35 Eur. Teismo vertinimu, gauta suma neįrodo ieškovės skirtų lėšų panaudojimo pagal paskirtį, plačiau dėl šio motyvo bus pasisakoma sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės už parduoto daikto trūkumus.

Dėl atsakovės sutartinės atsakomybės

75.       Byloje nustatyta, kad atsakovė neįrengė daikto pagal Rekonstrukcijos darbų biudžete (tomas I, b.l.32) numatytą aprašymą. Šalys biudžete susitarė, jog: 1) palėpėje kairėje turėjo būti suformuota 56,2 m2/66,8 m2 savarankiška patalpa, turinti buto požymių, 2) palėpėje dešinėje turėjo būti suformuota 56,2 m2/66,8 m2 savarankiška patalpa, turinti buto požymių, 3) antrame aukšte kairėje turėjo būti suformuota 79 m2 savarankiška patalpa, turinti buto požymių, 4) antrame aukšte dešinėje turėjo būti suformuota 69 m2 savarankiška patalpa, turinti buto požymių, 5) pirmame aukšte dešinėje Nr. 1 turėjo būti suformuota 67 m2 savarankiška patalpa, turinti buto požymių, 6) pirmame aukšte dešinėje Nr. 2 turėjo būti suformuota 66 m2 savarankiška patalpa, turinti buto požymių, 7) pirmame aukšte kairėje turėjo būti suformuota 199 m2 savarankiška patalpa, turinti buto požymių, 8) turėjo būti suformuota laiptinė, 9) sutvarkyta aplinka. Taigi iš įsigyto daikto turėjo būti suformuoti 7 butai – patalpos.

76.       Papildomas susitarimas Nr. 2 buvo sudarytas su darbų grafiku (tomas I, b.l.39), kuris iš esmės buvo skirtas dviejų rūšių darbams: 1) užbaigti atskiras patalpas (pavyzdžiui, įėjimo į patalpas įrengimas iš (duomenys neskelbtini) g., laiptinės apdaila, apsauginių tvorelių įrengimas, dujinių apskaitos prietaisų įrengimas, prijungimas, vandens, elektros apskaitos įrengimas), 2) teisiškai įforminti suformuotus butus ir juos parduoti (pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto kadastrinės bylos parengimas statinio pripažinimo tinkamui naudoti, atskirų kadastrinių matavimų bylų patalpoms (butams) suformavimas, pirkimo pardavimo sutarčių sudarymas, butų pardavimas.

77.       Kaip įrodinėja atsakovė, Sutarties šalis siejo pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartis, kuri turi paskolos/finansavimo ir jos užtikrinimo grąžinimo teisinių santykių požymių, bet ne rangos teisinių santykių požymių. Tai, kad Sutartis su atpirkimo teise, turi paskolos ir užtikrinimo požymių, anot atsakovės, patvirtina CK 6.418 straipsnio 5 dalis. Ginčo atveju šalys iš esmės ir susitarė, kad daikto kaina yra atitinkama paskola atsakovei iš kurios ji sumoka savo kreditoriams ir kita pardavimo kainos dalimi finansuoja patalpų įrengimą, tokiu būdu padidinant patalpų rinkos vertę.

78.       Teismas nurodo, kad atsakovės Sutarties aiškinimas, kaip turinčios paskolos požymių, nekeičia jos atsakomybės už sutartinių santykių netinkamą vykdymą. Kita vertus, Sutarties 6.11.3-6.11.4 punktai, papildomo susitarimo Nr. 1 – 3-5 punktai, papildomo susitarimo Nr. 2 – 4 ir 6 punktai, Papildomo susitarimo Nr. 3 – 4 punktas nepagrindžia susitarimo dėl paskolos. Minėtuose nuostatuose nėra susitarimo nei dėl dėl atsakovės verslo finansavimo, skirto atsakovei apmokėti savo skolas kreditoriams, nei dėl paskolos. Tokiu atveju, teismas atmeta baigiamosiose kalbose 7 punkte nurodytus atsakovės teiginius, kad ji neturi pareigos atlyginti ieškovės nuostolius.

79.       Įvertinant šalių tarpusavio susitarimus, jie kvalifikuojami kaip kelių sutarčių požymių turintys šalių teisiniai santykiai. Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka tam tikrą nekilnojamąjį turtą. Pagal Sutarties 2.8 punktą daiktas yra parduodamas su atpirkimo teise, tiesiogiai nukreipiant į CK 6.417 straipsnį.

80.       Pagal CK 6.417 straipsnio 1 dalį „Pagal pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę“.

81.       Byloje nustatyta, kad ieškovė pervedė sutartyje nurodytą kainą: 1) 47.494,26 Eur sumą avansu į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą, siekiant užtikrinti VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ reikalavimą, 2) 327.427,01 Eur suma sumokėta į antstolės N. Šiugždaitės depozitinę sąskaitą, turint tikslą – apmokėti pardavėjo UAB „SIV grupė“ įsiskolinimą O. D.. Taigi ieškovė sumokėdama už daiktą įvykdė už atsakovę jos prievolę atsiskaityti su kreditoriais. Sutarties 6.11 punkte šalys aptarė kaip atsakovė įgyvendins atpirkimo teisę: per 6 mėnesius, sumokėdama 746.604,67 Eur. Tai sudaro pagrindą kvalifikuoti šalis siejusius civilinius teisinius santykius kaip atsiradusius pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarties pagrindu. Be to, ieškovės ir atsakovės Sutarties 7.1.4 punkte nustatyta pardavėjo teisė naudotis daiktu neatlygintinai, apmokant visus privalomuosius mokesčius už komunalines paslaugas. Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 1) atpirkimo teisė tiesiogiai nustatyta Sutartyje, 2) tikrieji šalių santykiai ir iš ginčijamos sutarties atsiradusios šalių teisės bei pareigos atitinka CK 6.417 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarties šalių teises ir pareigas.

82.       Sutarties 5.1.3 punkte ir 7.1.1 punkte labai aiškiai nurodyta, kad pardavėjas (atsakovė) po šios Sutarties sudarymo atliks daikto remonto/rekonstrukcijos darbus, o pardavėjas organizuos darbų atlikimą pagal sąmatą (Sutarties 7.1.2 punktas). Taip pat šalys numatė, kad 204.318,77 Eur skiriama daikto įrengimo darbams finansuoti pagal sąmatą, o 35.623,26 Eur pervedama tikslu įsigyti medžiagas ir gaminius daikto įrengimo darbams atlikti (tomas I, b.l.32).

83.       Vadinasi, ieškovė, įgijusi pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), sutarė su atsakove, kad užsako iš jos statybos rangos darbus, kurie net ir neįgyvendinus atpirkimo teisės, privalo būti atilikti įgyvendinti.

84.       Pagal Civiliniame kodekse nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimas, kuriuo paneigiama jos prasmė, nėra galimas (CK 6.193 straipsnis).

85.       Minėta, atsakovė įrodinėjamą aplinkybę, kad šalis nesiejo rangos santykiai, aiškino ir tuo, jog ieškovė nebuvo rekonstrukcijos darbų užsakove. Teismas atkreipia dėmesį, kad baigiamųjų kalbų 19 punkte atsakovė pati nurodė, jog Pardavimo sutarties 5.1.3.2 punktas numatė, kad ieškovė sutarties 5.1.3.1 punkte nurodytą pinigų sumą (t.y. 204.318,77 Eur dydžio pardavimo kainos dalį) sumoka tik atsakovei pateikus atliktų darbų aktus, ir ieškovei patikrinus daiktų kokybę. Pagal įstatymą paskolos sutarties įvykdymas nėra siejamas darbų atlikimo akto pasirašymu. Lygiai kaip ir susitarimo dėl paskolos užtikrinimo grąžinimo faktas negali būti įrodytas įsipareigojimu sudaryti rekonstrukcijos darbų perdavimo aktą. Tai rangos teisinių santykių skiriamasis požymis.

86.       Teismas sutinka su atsakove, kad pagal CK 6.418 straipsnio 5 dalį, jeigu sutartyje nustatyta, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, pardavėjas laikomas skolininku (paskolos gavėju), o pirkėjas – kreditoriumi, turinčiu įkeitimo teisę.

87.       Tačiau ši teisės norma nebuvo realizuota Sutartimi, šalių sudarytoje Sutartyje nėra susitarta dėl paskolos su įkeitimo teise. Nagrinėjamoje byloje toks Sutarties aiškinimas būtų naudingas atsakovei, nes tuomet visi ieškovės turtiniai interesai apsiribojo daikto kaina, bet toks teisės aiškinimas neatitinka CK 6.193 straipsnio.

88.       Atsakovė nurodė, kad Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015-01-01) 12 straipsnis reglamentavo statytojo (užsakovo) teises ir pareigas, tarp jų ir pareigas gauti statybą leidžiantį dokumentą, pateikti rangovui statybos darbų projektą, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą ir kt. Ieškovė nė vienos šios pareigos nevykdė, leidimas rekonstrukcijos darbams iki šiol yra atsakovės vardu, kaip ir žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta su atsakove.

89.       Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, nurodo, kad atsakovė rekonstrukcijos darbus pradėjo kaip pastato savininkė, būdama statytoju. Jai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

90.       Statybos įstatymo 35 straipsnio 4 dalis numato, kad kai nebaigtas statyti statinys perleidžiamas kitam asmeniui, šį statinį įsigijęs asmuo turi teisę vykdyti statinio projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatytus statybos darbus po to, kai Aplinkos ministerijos nustatyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka savo vardu gauna statybą leidžiantį dokumentą.

91.       Nagrinėjamoje byloje buvo sudaryta daikto perleidimo sutartis su atpirkimo teise, kuri šalių susitarimu vis buvo pratęsiama ir galutinis subjektinės teisės atpirkti daiktą įgyvendinimas baigėsi 2016 m. rugsėjo 1 d., tai yra po to, kai šalių susitarimu turėjo būti užbaigti rekonstrukcijos darbai. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra paaiškinanti, kodėl nebuvo įgyvendinta Statybos įstatymo 35 straipsnio 4 dalis, tačiau neatleidžianti nuo atsakomybė už šio teisės akto reiklavimų nesilaikymą, kurio klausimas nėra šioje byloje teisiškai reikšmingas. Pastebėtina, kad būtent rangovas (atsakovė) negalėjo vykdyti darbų be galiojančių statybą leidžiančių dokumentų (CK 6.661 straipsnis).

92.       CK 6.659 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauti iš užsakovo dokumentai netinkami (1 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.

93.       Taigi, tai, kad ieškovė neįvykdė Statybos įstatymo 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nekeičia jos kaip rekonstrukcijos darbų užsakovės vertinimo, tačiau daikto trūkumų atsiradimo riziką, kai atsakovė darbus tęsė neturėdama, kaip ji įrodinėja, būtinų dokumentų, perkelia atsakovei (rangovui). Teismas nevertina atsakovės argumento, kad ieškovė nesudarė žemės nuomos sutarties pakeitimo, nes ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje neturi poveikio ginčo objektui.

94.       Atsakovė teigė, kad Sutarties 7.1.2 punktas numato, kad atsakovė turi organizuoti remonto/rekonstrukcijos atlikimą. Jos nuomone, tai ieškovė 2016 m.gegužės 13 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad neprieštarauja, kad UAB „SIV Grupė“ perimtų statytojo teises ir pareigas pagal 2015 m. vasario 6 d. pirkimo pardavimo sutartį (atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 7), įrodo, jog rangos teisiniai santykiai susiklostė ne tarp šalių, kadangi atsakovė kaip pardavėjas tik turėjo organizuoti statybos darbus.

95.       Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė įrodinėdama nuostolius dėl investuotų lėšų į daiktą po Sutarties sudarymo, patvirtino, kad ji buvo rangovė. Primintina, kad atsakovė teigė, kad ji panaudojo visą ieškovės pervestą sumą pagal paskirtį, o pasisakydama dėl UAB „GS Keramikai“ atliktų mokėjimų už darbus nurodė, kad veikė ieškovės naudai. Šios aplinkybės parodo, kad atsakovė rekonstrukciją vykdė pasitelkdama subrangovus, veikdama pagal CK 6.650 straipsnio nuostatas. Be kita ko, tai, jog atsakovė save vertino kaip rangovę, o ieškovę – kaip darbų užsakovę, įrodo, kad šalys susitarė dėl ieškovės tiesiogiai pervedamų lėšų panaudojimo atsiskaitymui už medžiagas, kurias vėliau, kai įrodinėjo atsakovė, panaudojo atlikdama rekonstrukcijos darbus. Kita vertus, atsakovės teiginys, kad ji veikė tik kaip darbų organizatorius, nenurodant tokį veikimą legalizuojančio faktinio pagrindo (pvz., svetimo turto administravimas), atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

96.       Faktą, kad Sutarties Priede Nr. 1 numatyti darbai nebuvo galutinai ir tinkamai užbaigti, kad ieškovės pervestos lėšos nebuvo visos panaudotos pagal paskirtį (galutiniam patalpų rekonstravimui), patvirtina tokie byloje esantys rašytiniai įrodymai: a) 2017 m. lapkričio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (tomas I, b.l. 69 –206), iš kurio matyti, kad tam tikrų patalpų sienos yra be apdailos, jose sandėliuojamos statybinės, apdailos medžiagos (tomas I, b.l. 77 , 79 -84, 100 –110, 112, 143, 149, 150 –152, 155 –159, 169, 171 –175, 177 –183, 191 –196, 199 –203, 205, 175), nupirktos ir sandėliuojamos vidaus durys (tomas I, b.l.179), b) OBERHAUS konsultacija dėl galimos turto kainos, kurioje nurodyta, kad iš aštuonių butų įrengti 2 (tomas I, b.l. 380), 3) 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovės darbuotojų neatliktų ir netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų aprašymas (tomas I, b.l.384-386), 4) Antstolio V. Mitkaus faktinių aplinkybių konstatavimo 2019 m. rugpjūčio 6 d. protokolas su nuotraukomis (tomas I, b.l.210), iš kurių matyti neįrengta, neatlikti apdailos darbai, lubos, sienos, grindys (tomas I, b.l.221,227,229; 239, 243, 244, 246 –252, 254 –262, 264, 266, 268 –271, 273 –290, 292 -295, 298, 302 –313, 317 –331, 362 –365, 367 –368, 371; 239 –241, 300), nepajungtos dujos (tomas I, b.l. 229), išmontuota dujų įranga (tomas I, b.l. 354), neužbaigta elektros instaliacija (tomas I, b.l.301), nesutvarkyta fasado apdaila (tomas I, b.l. 335 –345, 372) išmontuotos durys (tomas I, b.l. 359).

97.       Anot atsakovės, ieškovės reikalavimas priteisti iš jos nuostolius yra nepagrįstas, nes Sutartis bei jos papildomi susitarimai Nr. 1-3 aiškiai nustatė, kad jeigu atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų (nebaigia darbų, neįgyvendina atpirkimo teisės ir kt.), ieškovė turi teisę realizuoti patalpas ir tokiu būdu pasidengti savo nuostolius (Pardavimo sutarties 6.11.3-6.11.4 punktai, papildomo susitarimo Nr. 1 – 3-5 punktai, Papildomo susitarimo Nr. 2 – 4 ir 6 punktai, Papildomo susitarimo Nr. 3 – 4 punktas.

98.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad norint įgyvendinti Sutarties 6.11.3-6.11.4 punktus, turi būti įvykusi kita sąlyga – baigti rekonstrucijos darbai. Sisteminis Sutarties sąlygų aiškinimas yra siejamas su abiejų šalių bendru interesu gauti maksimalią naudą iš rekonstruoto daikto (Sutarties 5.1.3.2, 5.2, 6.11.2-6.11.4 punktai). Atsakovė pardavė daiktą, kad galėtų gauti lėšų rekonstrukcijai, po to atpirkti iš padidėjusios daikto vertės. Bet kuriuo atveju, šalys susitarė, kad pradinė pardavimo aukcione kaina bus lygi atpirkimo kainos ir papildomai prie atpirkimo kainos privalomų mokėti 6.11.2 punkte numatytų sumų (po 27.514,90 Eur per mėnesį netesybų) už pradelsimą atpirkti. Vėliau šalys šias sąlygas keitė paties pardavėjo, tai yra atsakovės UAB „SIV Grupė“ iniciatyva, 2016 m. vasario 4 d. sudarius Papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo pratęsė atpirkimo teisę iki 2016 m.birželio 1 d. ir padidinti atpirkimo kainą iki 1.102.021,91 Eur, o vėlesniu ir paskutiniu 2016 m. birželio 8 d. Papildomu susitarimu Nr. 3 šalys susitarė atpirkimo teisės terminą pratęsti iki 2016 m.rugsėjo 1 dienos. Priedu prie Papildomo susitarimo Nr. 2 šalys susitarė, kad visi turto remonto (rekonstrukcijos) darbai bus atlikti ir pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti ne vėliau kaip iki 2016 m. geužės 1 d. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nebaigus rekonstruoti daikto, yra įmanoma įvykdyti Sutarties 6.11.3 punkto sąlygą pagal Sutarties esmę, todėl jos atsikirtimas dėl to, kad ieškovė negali reikalauti atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė trukdė realizuoti patalpas aukciono būdu, nes buvo jas užėmusi.

99.       Teismo vertinimu, o ir Sutarties 6.11.3-6.11.4 punktų tekstinė išraiška nepatvirtina atsakovės teiginio, kad šalys susitarė dėl nuostolių kompensavimo iš aukciono parduoto daikto lėšomis. Sutarties 6.11.4 punkte numatyta – jei daiktas neperduodamas iš aukciono, jis lieka pirkėjui, o pagal 6.11.5 punktą nuostoliai yra kompensuojami 27.514,90 Eur suma, mokėtia per mėnesį, nes ieškovė neteko galimybės investuoti daikto kainos į kitus, pelningesnius sandorius. Vadinasi, būtent Sutarties 6.11.5 punkte numatytas mechanizmas buvo skirtas nuostolių padengimo situacijai sureguliuoti; ir ieškovė aiškiai nurodė juo nesinaudojanti.

100.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016 15 punktą; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019 43 punktą).

101.       Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).

102.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006).

103.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko sau naudingą teisių gynimo būdą, prašydama nuostolių atlyginimo.

104.       Minėta, atsakovė įrodinėja, kad ieškovė iš pardavimo sandorio nepatyrė jokių nuostolių, o neteisėtai ir nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita ir gavo nepagrįstai didelį pelną, bet ne nuostolius. Ieškovės nuosavybėje liko 1.220.000 Eur vertės turtas, kai ji sumokėjo 635.071,06 Eur (579.240 Eur dydžio pardavimo kaina + 55.831,06 Eur tretiesiems asmenims už patalpų įrengimą).

105.       CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią.

106.       Sutartis dėl turto perleidimo nėra nuginčyta, atsakovė priešieškinio nereiškė, todėl jos argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita ir nepagrįstai gauto didelio pelno nėra vertinami ir dėl jų nepateikiama teisinių santykių kvalifikacija (CPK 13 straipsnis).

Dėl nuostolių fakto ir dydžio

107.       Ieškovė įrodinėja patyrusi šiuos nuostolius: 1) 83.685,72 Eur, nes šiai sumai atsakovė neatliko rangos darbų, 2) 55.831,06 Eur suma ieškovės sumokėta tiesiogiai medžiagų tiekėjams už medžiagas, kurias atsakovė pagal 2015 m. spalio 1 d. Papildomą susitarimą prie sutarties turėjo panaudoti darbų užbaigimui, tačiau nepanaudojo, 3) 86.860,80 Eur negautų pajamų, 4) 2.146,50 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; viso 228.524,10 Eur.

108.       Byloje nustatyta, kad atsakovės veikos neteisėtumas dėl prašomos priteisti 139.516,78 Eur sumos, pasireiškė tuo, kad ji neužbaigė sutartų rangos darbų sutartais terminais ir už sutartą kainą, tai yra patalpų rekosntrukcija nebuvo atlikta pagal Rekonstrukcijos darbų biudžete (tomas I, b.l.32) numatytą aprašymą ir Papildomo susitarimo Nr. 2 darbų grafiką (tomas I, b.l.39), tai yra ieškovei žala padaryta neveikimu (CK 6.246 straipsnis).

109.       Pasisakant dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės 139.516,78 Eur sumą, jį vertinant kaip prašymą sumažinti daikto kainą, konstatuojama, kad šis ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka Sutarties esmę.

110.       Sutarties 4.1 punktas numato, kad daikto kaina yra 579.240,04 Eur. Ši suma buvo atsakovei sumokėta pagal Sutarties 5.1 punkte nustatytą atsiskaitymo tvarką. Pagal Sutarties 5.1.3 punktą buvo sutarta, kad 204.318,77 Eur kainos dalis yra skiriama daikto įrengimo darbams, kurie atliekamai pagal suderintą sąmatą – Priedą Nr. 1. Taip pat daikto 35.623,26 Eur dalies kaina yra skiriama medžiagoms ir gaminiams. Ieškovė pervedė pagal Sutartį 204.318,77 Eur ir pagal Papildomą susitarimą Nr. 2 dar 55 831,06 Eur, viso – 260 149,83 Eur. Byloje nėra ginčo, kad sutartos sumos už daiktą buvo sumokėtos (CPK 178 straipsnis).

111.       Atsakovė daikto neatpirko, todėl ieškovė gali naudotis pirkėjo teises ir pareigas reguliuojančiomis teisės normomis.

112.       Pagal CK 6.334 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, 1 dalies 2 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę, be kita ko, reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.

113.       Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas suteikia teisę pirkėjui (ieškovei) pasirinkti savo teisių gynybos būdą ne tik ekslicitiškai numatytą Sutarties Sutarties 5.1.3.2 punkte, tai yra reikalauti iš atsakovės: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti mokėtiną kainos dalį; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

114.       Teismas pažymi, kad parduoto daikto komplektiškumas buvo aptartas Rekonstrukcijos darbų biudžete (tomas I, b.l.32) ir Papildomo susitarimo Nr. 2 darbų grafike (tomas I, b.l.39), byloje nėra duomenų, kad po 2015 m. spalio 1 d. Papildomo susitarimo dėl papildomo finansavimo pasirašymo atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl papildomų lėšų galutiniam rekonstrukcijos užbaigimui. Vadinasi, parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, kuriuos pardavėjas su pirkėju aptarė.

115.       Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

116.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

117.       Ieškovės darbuotojai 2019 m. rugpjūčio 23 d. parengė neatliktų ir netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų aprašymą (toliau ir aktas) ir pagal jį sudarė biudžetą (tomas I, b.l.384-386). Šiuose dokumentuose yra užfiksuota, kas nebuvo padaryta iš sutartų darbų bei apskaičiuota, kad sutartam daikto komplektiškumui pasiekti yra nepanaudota 83.685,72 Eur (288.950,06 Lt be PVM).

118.       Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra tai, kad ieškovės darbuotojų sudarytas aktas ir sąmata yra parengti pagal Sutarties Priedo Nr. 1 sąmatą – biudžetą, tai yra pagal jo eilutes, kiekius ir kainas, sulyginus, kas buvo sutarta ir kokia yra faktinė situacija (po atsakovės iškeldinimo), kurią patvirtina nuotraukos. Akte nuotraukos panaudotos iš 2019 m. rugpjūčio 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo.

119.       Teismas vertina, kad bylai esant dispozityviai, ieškovei priklauso teisė pasirinkti, kaip ginti savo pažeistas teises (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Ieškovė kildina savo reikalavimą iš Sutarties (CK 6.189 straipsnis), remiantis Sutartimi ir jos priedu – biudžetu, apskaičiavo nuostolius, todėl teismas, vadovaudamasis šia išeitine nuostata, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas sumažinti parduoto daikto kainą pagal šią pasirinktą metodiką yra visiškai atitinkanti įstatymo reikalavimą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

120.       Teismas sprendžia, kad daikto apžiūra atlikta ir rekonstrukcijos darbų aprašymas bei biudžetas surašyti reikiamą kvalifikaciją turinčių statybos specialistų. Atsakovės išreikštą abejonę dėl dokumentų teisingumo, nes aprašymą dėl daikto trūkumų ir biudžetą sudarė ieškovės vadovo J. T. sūnus D. T., turintis suiteresuotumą bylos nagrinėjimu, paneigia pačios atsakovės Sutarties priede – biudžete, nurodyti darbų kiekiai ir įkainiai daikto rekonstrukcijai (CPK 12, 178 straipsniai).

121.       Minėta, ieškovė taip pat pervedė 55.831,06 Eur tiesiogiai medžiagų tiekėjams už medžiagas, kurias atsakovė pagal papildomą susitarimą prie sutarties turėjo panaudoti galutiniam darbų užbaigimui. Ieškovės darbuotojams atlikus daikto apžiūrą, nustatyta, kad dalies daiktų, už kuriuos sumokėta, nėra. Ši aplinkybė aptarta aukščiau sprendime, todėl nekartojama.

122.       Teismas visiškai sutinka su ieškove, kad atsakovė nepateikė jokių kitų specialistų vertinimų, aktų, savo skaičiavimų, nepaneigė akte užfiksuotos informacijos (CPK 178 straipsnis). Atsakovė pažeidė CPK 8 straipsnį, nepateikė statybų žurnalo, todėl taikomas contra spoliatorem principas (jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus). Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas dėl kainos sumažinimo, remsis ieškovės darbuotojų 2019 m. rugpjūčio 23 d. parengtu neatliktų ir netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų aprašymu ir sudarytu biudžetu, duomenis patikrindamas: a) 2017 m. lapkričio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (tomas I, b.l. 77 , 79 -84, 100 –110, 112, 143, 149, 150 –152, 155 –159, 169, 171 –175, 177 –183, 191 –196, 199 –203, 205, 175), b) OBERHAUS konsultacija dėl galimos turto kainos, kurioje nurodyta, kad iš aštuonių butų įrengti 2 (tomas I, b.l. 380), 3) antstolio V. Mitkaus faktinių aplinkybių konstatavimo 2019 m. rugpjūčio 6 d. protokolu su nuotraukomis (tomas I, b.l.210–241, 300, 335 –345, 359, 372), 4) atsakovės į bylą pateiktomis sąskaitomis, 5) ieškovės atliktais mokėjimų nurodymais tiesiogiai medžiagų tiekėjams už medžiagas.

123.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė atliko šiuos mokėjimus tiesiogiai tiekėjams: 2015 m. spalio 14 d. UAB „Apsaugos sistemos“ sumokėta 8.469,86 Eur suma; 2015 m. spalio 20 d. UAB „GS Keramika“ sumokėta 14.719,05 Eur suma; 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „GS Keramika“ sumokėta 5.000 Eur suma; 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „Kaita ir Ko“ sumokėta 2.297,17 Eur suma; 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „GS Keramika“ sumokėta 9.719,04 Eur suma; 2015 m. gruodžio 10 d. UAB „GS Keramika“ sumokėta 7.812,97 Eur suma; 2015 m. gruodžio 29 d. UAB „GS Keramika“ sumokėta 3.000 Eur suma; 2016 m. vasario 11 d. UAB „GS Keramika“ sumokėta 4.812,97 Eur suma. Kaip nurodė ieškovė procesiniuose dokumentuose, viso pagal 2015 m. spalio 1 d. Papildomą susitarimą papildomai darbų užbaigimui ieškovė sumokėjo 55.831,06 Eur sumą (tomas I, b.l.49-62).

124.       Pasisakant dėl ieškovės reikalavimo priteisti UAB „Apsaugos sistemos“ 2015 m. spalio 14 d. sumokėtą 8 469,86 Eur sumą, nes, kaip nurodė ieškovė, tai yra parduoto daikto trūkumas pagal sutartą komplektaciją, teismas šį reikalavimą laiko nepagrįstu. Nustatyta, kad toks trūkumas, kaip nesumontuota apsauginė signalizacija, nenurodyta ieškovės darbuotojų 2019 m. rugpjūčio 23 d. parengtame neatliktų ir netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų aprašyme ir biudžete (tomas I, b.l.384-386). Atsakovės į bylą pateiktos sąskaitos, įrodinėjant jos investicijas į daiktą, pagrindžia, kad buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros už reagavimo paslaugas, kurias teikė UAB „Ekskomisarų biuras“. Byloje nustatyta, kad pati ieškovė ir UAB „Apsaugos sistemos“ 2015 m. spalio 13 d. sudarė sutartį Nr. 151013 A, pagal kurią 2015 m. spalio 14 d. sumokėjo 8 469,86 Eur UAB „Apsaugos sistemos“ . Teismas sprendžia, kad išrašytos sąskaitos už daikto apsaugą ir ieškovės darbuotojų 2019 m. rugpjūčio 23 d. parengtas neatliktų ir netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų aprašymas patvirtina, kad ieškovės 8 469,86 Eur sumokėta suma UAB „Apsaugos sistemos“ panaudota įrengiant daiktą, todėl šioje dalyje ieškinį atmeta (CPK 185 straipsnis).

125.       Pakartotinai nurodoma tai, kad atsakovė nepateikė statybų žurnalų, teismas negali nustatyti, kiek ieškovės pervestos sumos UAB „GS Keramika“ buvo panaudota rekonstruojant statinį. Byloje esantys faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai su nuotraukomis įrodo, kad dalis įsigytų medžiagų yra tiesiog sandėliuojamos patalpose. Tačiau byloje yra pateikta UAB Tinkami darnūs sprendimai 2015 m. lapkričio 26 d. išrašyta sąskaita 423,50 Eur sumai už lauko vandentiekio – nuotekų techninio projekto sprendimų korektūrą. Šias išlaidas kaip tikėtinai realias pagrindžia atliktų darbų aktas (Priedas Nr. 7-4). Ieškovės darbuotojų 2019 m. rugpjūčio 23 d. parengtas neatliktų ir netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų aprašymas patvirtina, kad ieškovei nėra pateikta lauko inžinierinių įrenginių išpildomoji nuotrauka, kaip ir statybos darbų išpildomoji dokumentacija. Minėta, atsakovė nurodė, kad oficialai ieškovei darbų neperdavinėjo, aktų nerengė. Bylos nagrinėjimo metu teismui nepavyko pasiekti CPK 8 straipsnyje numatyto principo įgyvendinimo. Teismas sprendžia, kad UAB Tinkami darnūs sprendimai 2015 m. lapkričio 26 d. išrašyta sąskaita nepatvirtina ieškovės lėšų, skirtų rekonstrukcijos darbams pagal paskirtį panaudojimą, nes ieškovė neturi dokumentų, susijusių su statybos darbais. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad Sutartimi numatytas rekonstrukcijos rezultatas nepasiektas, todėl pripažįstama, jog ieškovės reikalavimas sumažinti daikto kainą UAB „GS Keramika“ sumokėtomis sumomis yra tenkinamas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

126.       Taip pat atsakovė į bylą pateikė 2016 m. vasario 11 d. išrašytą sąskaitą už butų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos sudarymą (2020 m. liepos 13 d. pateiktų paaiškinimų Priedas Nr. 5-1). Teismas nurodo, kad tai išlaidos, kurios numatytos Papildomo susitarimo Nr. 2 darbų grafike (8, 9 punktai). Byloje esantis kvitas Nr. 384 pagrindžia 800 Eur sumos sumokėjimą. Byloje pateikta turto vertintojo OBERHAUS (tomas I, b.l. 380) konsultacija dėl butų įrodo, kad butai yra suformuoti. Vadinasi, šie įrodymas patvirtina ieškovės skirtų lėšų pagal paskirtį, numatytą Sutartyje ir jos papildymuose, panaudojimą. Tai sudaro pagrindą dar mažinti 800 Eur suma prašomą priteisti daikto pirkimo kainą (CPK 12, 178 straipsniai). Viso iš atsakovės priteisiama 130.246,92 Eur pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Dėl negautų pajamų

127.       Ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovės kaltės nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio negavo 86.860,80 Eur pajamų. Negautas pajamas skaičiuoja po 2018 m. spalio 16 d. pateikto rašytinio pareikalavimo išsikelti dienos iš patalpų iki dienos ieškinio pateikimo dienos, tai yra už 12 mėnesių laikotarpį.

128.       Byloje nustatyta, kad atsakovės teisė atpirkti patalpas baigėsi 2016 m. rugsėjo 1 d. Vadinasi, po šio termino baigėsi jos teisė naudotis patalpomis, tačiau ieškovė leido atsakovei naudotis patalpomis ir vykdyti neužbaigtus darbus. Kaip galima suprasti iš ieškovės paaiškinimų dublike, ieškovės iniciatyva 2017 m. lapkričio 27 d. antstolis patikrino patalpų būklę, ir ieškovė pradėjo atsakovės iškeldinimo iš patalpų procedūrą.

129.       Atsakovė įrodinėja, kad patalpose (duomenys neskelbtini), buvo ir yra tik UAB „Pirklių klubas“ priklausantys baldai, įranga ir kitas turtas, o UAB „Pirklių klubas“ visuomet turėjo ir turi galimybę patekti į šias patalpas, jas valdyti, naudotis jomis ir disponuoti.

130.       Teismas atmeta šį atsakovės argumentą, remiantis CPK 18 straipsniu, 182 straipsnio 2 punktu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5396-905/2019 atsakovė buvo iškeldinta iš: a) patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (309,35 kv. m administracinės patalpos), b) patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (85,75 kv. m neįrengtą pastogė), c) iš patalpų – rūsio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6,74 kv. m.) (tomas I, b.l.209).

131.       Nors atsakovė teigia, kad iš beveik 600 kv.m ploto patalpų buvo užėmusi dalį (baigiamųjų kalbų 46 punktas), teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kokia patalpų dalimi naudojosi atsakovė. Be to, atsakovė buvo iškeldinta iš visų patalpų, kurios buvo teisiškai registruotos pardavimo momentu. Taip pat atsakovė nurodžiusi, kad parduotų patalpų kvadratūra padidėjo beveik iki 600 kv.m ploto patalpų, nepateikė įrodymų dėl teisėtai atliktų rekonstrukcijos darbų ir to pasekoje įregistruotų NTR suformuotų 600 kv.m ploto patalpų.

132.       Atsakovė remiasi argumentu, kad patalpos įrengtos taip, kad visos turi atskirus įėjimus ir gali būti naudojamos atskirai viena nuo kitos. Teismas nurodo, kad 2017 m. lapkričio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nurodyta, kad patalpos užimtos, o pridėtos nuotraukos pagrindžia, kad įvairiose patalpose yra asmenio pobūdžio ir dalykinio pobūdžio daiktai (tomas I, b.l. 77–84, 98-209). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2017 m. lapkričio 27 d. protokolo prieduose (nuotraukose) yra fiksuotas televizorius patalpose (tomas I, b.l. 122), dvigulė paklota lova (tomas I, b.l. 125), prie jos numestas vaikiškas žaislas (tomas I, b.l. 128). Teismo vertinimu, tai įrodo, kad kai kurios patalpos buvo naudojamas ir kaip gyvenamoji vieta. Visose patalpose, kurios gali būti naudojamos dėl jų įrengimo net iš dalies, yra arba rūbai, arba kiti daiktai, tame tarpe, ir dviračiai rūsyje (tomas I, b.l.123,124).

133.       Minėta, ieškovė paaiškino, kad neturėdama rašytinių įrodymų apie tai, jog dar 2017 metais ragino atsakovę arba užbaigti darbus, arba išsikelti, negautas pajamas, kaip nuostolius dėl atsakovės neveikimo, skaičiuoja nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, nes 2018 m. spalio 16 d. pateikė atsakovei rašytinį pareikalavimą išsikelti.

134.       Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į turto vertintoją Oberhaus, ir pagal jo pateiktą konsultacinę pažymą apskaičiuota, kad per vienerius metus iš nekilnojamojo turto nuomos galėjo gauti ne mažiau kaip 50.160 Eur dydžio nuomos mokesčio už gyvenamosios paskirties patalpas (preliminariame plane pažymas Nr. 54 – 59), ir ne mažiau kaip 36.700,80 Eur dydžio nuomos mokestį už komercinės paskirties patalpas (pažymėtas Nr. 52 -53).

135.       Byloje pateikta turto vertintojo OBERHAUS (tomas I, b.l. 380) konsultacija, teismo vertinimu, nėra parengta pagal pripažintus turto vertinimo standartus, numatytus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnyje.

136.       Ieškovė nurodė, kad 86.860,80 Eur dydžio negautos pajamos nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn., galėjo būti gautos už nekilnojamojo turto nuomą, jei atsakovė būtų tinkamai ir laiku užbaigusi patalpų rekonstrukcijos darbus arba nedelsdama atlaisvinusi ieškovės nuosavybę. Anot ieškovės, turto nuomos kaina buvo vertinama darant prielaidą, kad turtas galutinai baigtas rekonstruoti ir įrengtas, kadangi toks buvo atsakovės įsipareigojimas ir ieškovės teisėtas lūkestis.

137.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kai yra skaičiuojama prarastos galimybės piniginė vertė nuo kaip užbaigto rekonstruoti daikto, tačiau teisme pareiškus reikalavimą dėl parduoto daikto trūkumų, prašant atitinkamai sumažinti pirkimo kainą, reiškia ieškovės nepagrįstą tikėjimą gauti naudą (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

138.       Pažymėtina, ieškovė pateikė konsultaciją, kuri iš esmės yra prieštaringa turiniu. OBERHAUS (tomas I, b.l. 380) konsultacijoje nurodyta, kad laikoma, jog visos patalpos – butai, kurios turi 100 proc. baigtumą. Be kita ko, ieškovė prašo priteisti ne mažiau kaip 36 700,80 Eur dydžio nuomos mokestį už komercinės paskirties patalpas. Tai neatitinka ir Sutarties esmės, nes ieškovė tarėsi su atsakove dėl administracinių patalpų perdarymo į butus.  

139.       Kita vertus, sutiktina su ieškove, kad nepardavus butų, juos galima nuomoti ir taip gauti iš nuspirkto daikto naudos. Bet kuriuo atveju, teismo vertinimu, nauda galima tik pagal turto būklę ir už tai sumokėtą kainą, įvertinant pareikštą reikalavimą dėl daikto kainos sumažinimo.

140.       Atsakovė įrodinėjo, kad baigiamų formuoti butų ateities rinkos kaina yra apie 1.220.000 Eur (2015-11-13 Konsultacijos kopija – atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 8). Tuo, anot atsakovės, yra padengiami bet kokie ieškovės nuostoliai. 

141.       Teismas nurodo, kad atsakovės užsakymu atliktas OBERHAUS turto vertės nustatymas yra tikėtinas ateities kainos rinka iki 1.220.000 Eur. Pasisakant dėl atsakovės argumento, kad parduoto daikto vertė tik didėja, todėl ieškovė nepatyrė nuostolių, teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis pačios ieškovės logine argumentacija, jis yra atmetamas kaip prieštaraujantis protingumo principui (CK 1.5 straipsnis). Teismas pažymi, kad jei, kaip nurodo atsakovė, nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė nuolat didėja, ji galėjo neparduoti daikto, nes pačiai atsakovei nėra ekonomiškai naudinga parduoti tokį daiktą. Tačiau, nagrinėjamu atveju, kaip galima spręsti iš atliktos bylos duomenų analizės, grąža iš daikto nebuvo tokia, kad galėtų padengti visus atsakovės nuostolius jį įrengti ir atpirkti.

142.       Vadinasi, vien paties vertingo daikto turėjimas, kaip parodė atsakovės verslo praktika, savaime nėra teikiantis didėjančią naudą. Atsakovė buvo priversta daiktą parduoti, kad iš ieškovės gautomis lėšomis sumokėtų kreditoriams (Sutarties 5.1.1 punktas, 5.1.2 punktas). Be kita ko, iš 579.240,04 Eur kainos už parduodamą daiktą 204.318,77 Eur suma turėjo būti pakankama daikto įrengimo darbams finansuoti bei 35.623,26 Eur suma pervesta už įsigyjamas medžiagas ir gaminius daikto įrengimui. Taigi, atsakovė gavusi finansavimą iš ieškovės, nesugebėjo daikto atpirkti. Nors teigia, kad 2015 m. lapkričio 13 d. atlikta Konsultacija dėl galimos turto kainos ir nustatyta, kad šių baigiamų formuoti butų ateities rinkos kaina yra apie 1.220.000 Eur (2015-11-13 Konsultacijos kopija – atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 8).

143.       Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas, kad ieškovei neatsirado nuostoliai, nes padidėjo daikto vertė, kadangi buvo suformuotos naujos patalpos, padidintas patalpų plotas, iškasti rūsiai, atmetamas. Be kita ko, atsakovė nepateikė patalpų vertės padidėjimą pagrindžiančių dokumentų, parengtų pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

144.       Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės apskaičiuota 86.860,80 Eur negautų pajamų suma yra mažai tikėtina (CPK 185 straipsnis). Jei būtų realu gauti tokio dydžio pajamas, tai atsakovė, kuriai buvo sumokėta už daiktą 579.240,04 Eur, būtų galėjusi sukaupti daikto atpirkimui gautas lėšas. Daikto pardavimo kaina yra tik apie šešis kartus didesnė nei įrodinėjama metinė patalpų nuomos kaina. Be to, būtina įvertinti, kad tikėtiną patalpų padidėjimą, užbaigus rekonstrukciją, patvirtina OBERHAUS turto vertės nustatymas, kuriame nurodyti aštuoni butai. Vadinasi, ši aplinkybė yra mažinanti ieškovės nuostolius, nes jie kompesuojami tuo, kad bus padidinta daikto vertė.

145.       Teismas neturi galimybės iš byloje esančių įrodymų nustatyti tikslaus nuostolių dydžio dėl atsakovės neteisėto naudojimosi patalpomis, dėl ko atsirado ieškovės turtiniai praradimai (CK 6.246, 247 straipsniai), nes abi šalių pateiktos OBERHAUS turto vertės nustatymo konsultacijos yra apytikslės, be aiškios metodikos. Tokiu atveju sprendžiama, kad protinga nuostolių suma dėl atsakovės patalpų neperdavimo pardavus daiktą ir jo neatpirkus bei naudojimosi patalpomis yra pusė prašomos priteisti sumos, tai yra 43.430,40 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Toks sprendimas priimamas įvertinant aplinkybę, kad daikte faktiškai buvo suformuota dar viena patalpa, nei šalių susitarta Sutarties priede – Biudžete, o pagrįstai tikėtina sumažins ieškovės nuostolius, bet nuo jos negali būti skaičiuojama negauta nauda, kol ši patalpa nėra teisiškai įregistruota NTR.

Dėl išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu,

146.       Ieškovė nurodė, kad jos išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą yra 331,50 Eur. Taip pat išlaidos turto vertintojui Oberhaus už konsultacinę išvadą dėl nekilnojamojo turto nuomos kainų yra 1815 Eur.

147.       Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

148.       Kaip nurodė kasacinis teismas, išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, darymo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d.nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005).

149.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė išlaidas patvirtinančius dokomentus, todėl iš atsakovės priteisiama 2.146,50 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

Dėl ieškinio senaties termino

150.       Atsakovė prašė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl ieškovės reikalavimų, kildinamų dėl nuostolių atlyginimo dėl rekonstrukcijos darbų trūkumo, jei teismas spręstų, kad tarp šalių susiklostė ir rangos teisiniai santykiai. Atsakovė taip pat prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris, anot atsakovės, skaičiuotinas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., nes nuo šios dienos baigėsi Sutartyje numatytas atsakovės atpirkimo teisės įgyvendinimo terminas.

151.       Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

152.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; ir kt.).

153.       CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 46 punktas).

154.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, atkreipia dėmesį, kad atsakovė baigiamųjų kalbų 19 punkte nurodė, jog Pardavimo sutarties 5.1.3.2 punktas numatė, kad ieškovė sutarties 5.1.3 punkte nurodytą pinigų sumą (t.y. 204.318,77 Eur dydžio pardavimo kainos dalį) sumoka tik atsakovei pateikus atliktų darbų aktus, ir ieškovei patikrinus daiktų kokybę. Taip pat atsakovė šiame punkte pripažino, kad <...> „ginčo atveju jokie darbų atlikimo aktai oficialiai nebuvo teikiami, ieškovas darbus apžiūrėdavo vietoje ir etapais sumokėjo visą Daikto kainos dalį, kuri turėjo būti skirta darbų finansavimui, dar iki 2015 m. pabaigos“ <...>.

155.       CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų senaties terminas reikalavimams kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei pagal rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą.

156.       Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nevykdė pareigos perduoti darbus pagal parengtą darbų perdavimo aktą, tai yra veikė pažeisdama Sutarties 5.1.3.2 punktą, sudaro pagrindą atmesti atsakovės argumentą, jog ieškovė apie nuostolius dėl darbų trūkumų turėjo žinoti 2015 m. pabaigoje, dėl ko trejų metų ir vienerių metų ieškinio senaties terminai praleisti. Tai, kad ieškovė nereiškė pretenzijų dėl darbų patalpose, kuriose, kaip nurodė atsakovė, nuolat lankėsi ir domėjosi vykdomais darbais, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už trūkumus, nes darbų tinkamumas gali būti įvertintas juos perdavus. 

157.       Bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. vyko patalpų apžiūra. Kaip nurodė ieškovė, apskaičiuoti visų nuostolių, perimti patalpas nebuvo galimybės, nes atsakovė jų neatlaisvino, dėl ko buvo kreiptasi į teismą ir priimtas sprendimas už akių dėl atsakovo iškeldinimo.

158.       Teismas, ištyręs faktines aplinkybes, reikšmingas klausimui dėl ieškinio senaties išspręsti, konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas dėl parduoto daikto trūkumų ir nuostolių, atsiradusių atsakovei naudojantis daiktu po 2016 m. rugsėjo 1 d., nebuvo praleistas. Pirma, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2017 m. lapkričio 27 d. protokolas patvirtina, kad tai dienai patalpų rekonstrukcija nebuvo užbaigta, patalpos yra užimtos, jose laikomi įvairūs atsakovei priklausantys daiktai. Antra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5396-905/2019, kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2019 m. liepos 4 d. priėmus nutartį, atsakovė buvo iškeldinta iš daikte esančių patalpų. Be kita ko, atsakovė minėtoje byloje įrodinėjo, kad daiktas yra rekonstrukcijos procese padidėjęs ir atsakovė yra faktinis 162,99 kv. m. ploto savininkas, teisėtai užėmęs šią dalį patalpų. Vadinasi, nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo įsiteisėjimo momento ieškovė galėjo apskaičiuoti bei įvertinti, koks yra nuostolių dydis, tame tarpe dėl parduoto daikto trūkumų, ir reikšti kaip teisėtą reikalavimą atsakovei juos atlyginti. Atsižvelgiant, kad ieškinys pareikštas 2019 m. lapkričio mėn. 12 d., skaičiuojama, jog ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidus ieškinio senaties termino.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

159.       Skolininkui pažeidus piniginę prievolę, inter alia, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtintos vadinamosios procesinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo (ieškinio teisėjo rezoliucija priėmimo momento (CPK 137 straipsnio dalis) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti.

160.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

161.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

162.       Teismui pripažinus, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti iš dalies (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovei priteistina 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019.11.19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

163.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ngarinėjamoje byloje ieškinys tenkintas iš dalies (77 proc.).

164.       Ieškovė prašė, ieškinį patenkinus, priteisti iš atsakovės jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2.727 Eur dydžio žyminio mokesčio bei 2.420 Eur dydžio advokato atstovavimo išlaidų šioje byloje. Prašoma bendra priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl, atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo procentą (2.727 Eur + 2.420 Eur x 77 proc.), ieškovės naudai priteisiama iš atsakovės 3.963,19 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 

165.       Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 3.484,8 Eur bylinėjimosi išlaidų (2020-09-07 prašymu pateikti 2.613,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, o 2020-10-15 prašymu – papildomas 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai).

166.       Ieškovė paaiškino, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nepagrįsta, nes mokėjimo pavedime 5.085,20 Eur sumai nėra nurodyta pagal kokias sąskaitas ir ataskaitas apmokama, nėra identifikuotos teisinės paslaugas, tik nurodant, kad „pagal sąskaitas“. Iki tol sąskaitų buvo išrašyta 1.258,40 Eur sumai. Taip pat kitose mokėjimuose – 2020-07-08 sumokėti 2.000 Eur už dvi nurodytas sąskaitas, kurių viena pateikta šioje byloje – Nr. 05/4 – 580,80 Eur sumai. Taigi šios sumos apmokėjimas, anot ieškovės, įrodytas. Sąskaita Nr. 09/1 – 484 Eur sumai apmokėta iš dalies – 226,40 Eur. Taip pat pateiktas ir sąskaitos Nr. 10/3 – 484 Eur sumai apmokėjimas. Ieškovės nuomone, atsakovė yra pateikusi įrodymus apie faktiškai ne daugiau kaip 1291,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

167.       Teismas atmeta ieškovė prieštaravimus dėl neįrodytų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, nes visi mokėjimus patvirtinantys dokumentai yra pateikti su prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas 2020 m. rugsėjo 7 d. Atsižvelgiant į atmestų ieškovės reikalavimų dydį, iš ieškovės priteisiama 801,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

168.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

iš dalies tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“  ieškinį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SIV Grupė“ (juridinio asmens kodas: 301821024) 175,823.82 Eur, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019.11.19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3.963,19 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ (juridinio asmens kodas: 126389524) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ (juridinio asmens kodas: 126389524) 801,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SIV Grupė“ (juridinio asmens kodas: 301821024) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                 Rūta Petkuvienė