ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022 m. balandžio 20 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-33-1003/2021 pagal ieškovo M. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. Ž. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 21 042,51 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2018 m. vasario 10 d., apie 6.30 val., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kaducėjus“ darbuotojas, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę DAF FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, Šiauliuose, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo išgriauta namo dalis, sugriautas namo kampas, visiškai sugriautas vonios kambarys, virtuvės siena, paslinktas stogas, suardyta stogo konstrukcija, skilo kitos išorinės ir vidinės gyvenamojo namo sienos, taip pat buvo sugadinta viryklė ir skalbimo mašina. UAB „Kaducėjus“ vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Atsakovas sutiko išmokėti ieškovui 33822,53 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti, tačiau nepriklausoma ekspertė D. P. pateikė ieškovui 54865,04 Eur lokalinės sąmatos sumą, reikalingą gyvenamojo namo atstatymui. Atsakovas atsisakė išmokėti ieškovo prašomą sumų skirtumą. E. L. paskaičiavimai nėra tikslūs, ekspertas neįtraukė į sąmatą vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, nors name įrengta tiek kanalizacija, tiek ir vandentiekis. Be to, vonios kambarys buvo neseniai suremontuotas. Dėl eismo įvykio sugadinta viryklė buvo išvežta į metalo laužą, taip pat buvo sugadinta skalbimo mašina. Buitinė technika nebuvo nauja, ją vertina bendra 300 Eur suma, po 150 Eur kiekvienam daiktui. Iki eismo įvykio namas esminių trūkumų neturėjo, buvo puikios būklės. Ieškovas neturi santaupų, asmeninių lėšų atkurti namą iki avarijos buvusios būklės.

3.       Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, kaip padariusios žalą įmonės draudikas, sutinka išmokėti ieškovui 33822,53 Eur draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą turtą. Draudimo išmoka paskaičiuota pagal pateiktus žalos faktą įrodančius dokumentus, nustačius 45,60 proc. turto nusidėvėjimą be Pridėtinės vertės mokesčio (toliau tekste – PVM), įvertinus, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atliktus darbus. Pagal suformuotą teismų praktiką išmoka su PVM mokama tik po PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų akto, apmokėjimo dokumentų pateikimo arba turto savininko prašymo atsiskaityti tiesiogiai su remonto darbus atlikusiu rangovu. Ieškovo namas yra senas, duomenų, kad buvo remontuotas, byloje nėra. Tomis pačiomis medžiagomis namo neįmanoma atstatyti, taigi, po remonto namas bus pagerintas, bus atkuriamas iš esmės, jo vertė ženkliai padidės. Už atsakovo siūlomą išmoką ieškovas galėjo atlikti dalį darbų, atstatyti bent dalį pastato ir pateikti atsakovui išlaidas patvirtinančius dokumentus. Jei asmuo turto neremontuoja, atlyginamos būtinos išlaidos be PVM. Ekspertės Z. B. atliktas statybos techninės veiklos ekspertizės aktas neatitinka galiojančių teisės aktų, statybos reglamento. Eksperto E. L. atlikti paskaičiavimai ekspertizės akte, panaudojant statybos darbų kainų sąmatiniams skaičiavimams skirtą programą „Astera“, vadovaujantis UAB „Sistela“ 2020 m. spalio mėnesio įkainiais ir normomis, pastato nusidėvėjimo įvertinimas yra logiškas. Sutinka už sugadintą buitinę techniką, t. y. skalbimo mašiną ir viryklę, išmokėti ieškovui 200 Eur draudimo išmoką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė M. Ž. iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 5998,95 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5998,95 Eur) nuo 2019 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, iš M. Ž. 1629,24 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš M. Ž. 229 Eur žyminį mokestį ir 19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Priteisė valstybei iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 91 Eur žyminį mokestį ir 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Atsisakė apmokėti teismo ekspertei Z. B. 484 Eur ekspertizės sumą pagal 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija TEKS Nr. (duomenys neskelbtini).

5.       Teismas nustatęs, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pastatas, jo dalys buvo remontuojami, ieškovas patyrė atitinkamas išlaidas sugadintam turtui iki eismo įvykio atkurti, sprendė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 21042,51 Eur turtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis nepriklausomos ekspertės D. P. sudaryta lokaline sąmata 54865,04 Eur sumai su PVM be nusidėvėjimo. 

6.       Teismas priimdamas sprendimą, vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau tekste – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 3 dalimi, 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6, 13,15 punktais.

7.       Teismas pažymėjo, kad teisę į PVM dalies grąžinimą išmokant draudimo išmoką ieškovas galės įgyti tik tada, kai atsakovui (draudikui) pateiks dokumentus, patvirtinančius, kad pastatas buvo faktiškai suremontuotas ir buvo patirtos atitinkamos remonto išlaidos (medžiagoms, paslaugoms, darbo jėgai ir kt.).

8.       Teismas vertino, kad eksperčių D. P., Z. B. paskaičiavimai atlikti neįvertinus pastato nusidėvėjimo, paskaičiavimai atlikti remiantis 2018, 2019 metų kainomis, teismo ekspertės Z. B. paskaičiavimai dėl projektinės dokumentacijos parengimo išlaidų yra apytiksliai. Ekspertas E. L. paskaičiavimus atliko atsižvelgdamas į 2020 m. kainas, ekspertas įvertino pastato nusidėvėjimo procentus, be to, ekspertas įvertino 10 proc. statytojo (užsakovo) rezervą. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovė patvirtino, kad teismo eksperto E. L. atlikti paskaičiavimai, pastato nusidėvėjimo įvertinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra logiški ir adekvatūs. Ieškovas, reikšdamas patikslinto ieškinio reikalavimus, vadovaujasi ekspertės D. P. lokalinėje sąmatoje atliktais skaičiavimais, tačiau iš esmės neginčija ir teismo eksperto E. L. paskaičiavimų, nors ir nurodo, jog teismo ekspertas, atlikdamas skaičiavimus, neįvertino aplinkybės, kad pastate įrengtas vandentiekis ir kanalizacija. Teismas padarė išvadą, kad tikslinga vadovautis teismo eksperto E. L. atliktais paskaičiavimais, jie geriausiai atitinka teisinį reglamentavimą, šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų įgyvendinimą. Tuo atveju, jei nebūtų atliekamas pastato nusidėvėjimo įvertinimas, pastatą suremontavus naujomis medžiagomis, detalėmis, jo vertė padidėtų (pvz., būtų sumontuotos naujos konstrukcijos, naujas stogas ir kt.), o ieškovas dėl pastato vertės padidėjimo nepagrįstai praturtėtų.

9.       Teismas atsižvelgė į teismo eksperto E. L. pateiktą informaciją, jog jei įrengtas vonios kambarys, įrengtos šalto/ karšto vandens tiekimo bei nuotekos šalinimo sistemos, gyvenamojo namo ir jo dalių dėl eksploatavimo iki įvykio fizinis nusidėvėjimas yra 49,85 proc., nagrinėjamoje byloje turtinės žalos apskaičiavimui dėl pastato nusidėvėjimo, įvertinus 15595,12 Eur panaudotinų medžiagų sumą, taikytinas 49,85 proc. nusidėvėjimo dydis. Teismo ekspertas E. L. patvirtino, kad sugriauto sanitarinio mazgo atstatymui papildomai susidarytų 1500-3000 Eur išlaidos be PVM tinklų išvedžiojimui, klozeto pastatymui, vamzdyno atkūrimui ir kt. Teismas atsižvelgęs, kad šalys neginčijo teismo eksperto nurodytų sumų dėl sanitarinio mazgo atstatymo pagrįstumo, dydžių, nereiškė prašymų, jog teismo ekspertas atliktų papildomą ekspertizę, tikslintų ekspertizės aktą, papildomai apskaičiuojant remonto išlaidas dėl pastate įrengto vandentiekio bei kanalizacijos, sprendė, jog nagrinėjamu atveju, tikslinga taikyti teismo eksperto nurodytų sanitarinio mazgo atstatymo išlaidų vidurkį ir nustatyti papildomą 2250 Eur išlaidų sumą sugriauto sanitarinio mazgo atstatymui. Teismas įvertinęs teismo eksperto E. L. nurodytas pastato atstatymo išlaidas statybos, montavimo darbams, medžiagoms, mechanizmams, projektavimo darbams ir inžinerinėms paslaugoms, įtraukiant užsakovo rezervą, sprendė, kad ieškovui priklausančio gyvenamojo namo atstatymui apskaičiuotina ir išmokėtina suma yra 39621,48 Eur (2250+3399,37+4117,48+(37628,49-(15595,12-49,85 proc.). Į ieškovui išmokėtiną 39621,48 Eur sumą PVM mokestis neįskaičiuotinas, kadangi ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, jog pastatas, jo dalys po eismo įvykio buvo remontuojami, ieškovas patyrė atitinkamas išlaidas sugadintam turtui iki eismo įvykio atkurti.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ekspertės D. P. atliktus paskaičiavimus, net ir iš 54865,04 Eur sumos išminusavus PVM mokestį, nėra galimybių nustatyti tikslią ieškovui išmokėtiną sumą, kadangi ši ekspertė lokalinėje sąmatoje neaptarė ir nenurodė taikytino nusidėvėjimo dydžio. Nuo teismo eksperto E. L. nurodyto 10 proc. užsakovo rezervo neskaičiuotinas medžiagų nusidėvėjimas, kadangi nėra galimybių tiksliai apskaičiuoti, kokias minimo rezervo dalis sudarytų galimos išlaidos darbams, medžiagoms, mechanizmams, o formalus dalių nustatymas pagal teismo eksperto pateiktą sąmatą, teismo įsitikinimu, neatitiktų realių pastato atstatymo sąnaudų darbams, medžiagoms bei mechanizmams. Ekspertės D. P. galutinė lokalinės sąmatos suma, į ją įtraukus išlaidas dėl pastate įrengto vandentiekio bei kanalizacijos, yra mažesnė už teismo eksperto E. L. apskaičiuotą galutinę pastato remonto kainą. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie vonios kambario remonto faktą ir patirtas remonto išlaidas, šių išlaidų nevertino ir neįtraukė į ieškovui išmokėtiną sumą.

11.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo papildomai didinti draudimo išmoką dėl pastato remonto ieškovui, kadangi ieškovas delsė atlikti pastato konservavimo, remonto darbus pagal atsakovo neginčijamą ir besąlygiškai išmokėtiną 33822,53 Eur draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas E. L. patvirtino, kad už atsakovo besąlygiškai išmokėtiną draudimo išmoką ieškovui buvo įmanoma atkurti sienas, stogą, hermetizuoti pastatą, taigi, pastatas būtų mažiau paveiktas išorinių poveikių.

12.       Teismas įvertinęs, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagal kuriuos teismas galėtų nustatyti apgadintos buitinės technikos vertę, sprendė, kad ieškovo teiginiai, jog skalbimo mašina ir viryklė puikiai veikė, nėra pakankami prašomai 300 Eur sumai priteisti, bei atsižvelgęs, jog naujų skalbimo mašinų kaina prasideda nuo 158,81 Eur, o dujinių viryklių kaina prasideda nuo 125 Eur, sprendė, kad 200 Eur išmoka už sugadintą buitinę techniką yra adekvati, pakankama, atitinkanti šalių interesus, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.

13.       Teismas atsižvelgęs, kad ekspertizės kaina, atitinkanti šalių interesus, buvo suderinta su teismo eksperte Z. B. iki ekspertizės atlikimo, tačiau pateikdama PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui ekspertė padidino ekspertizės kainą 484 Eur suma neinformavusi teismo bei šalių, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių ženkliai padidėjo ekspertizės kaina, šios kainos nesuderino nei su teismu, nei su šalimis, padarė išvadą, kad vienašališkai padidindama ekspertizės kainą, nebendradarbiaudama su teismu bei šalimis teismo ekspertė Z. B. savo veiksmais prisiėmė riziką, jog padidinta ekspertizės kaina 484 Eur suma gali būti neapmokėta, todėl, įvertinęs teismo ekspertės Z. B. procesinį elgesį, teismas atsisakė apmokėti 484 Eur ekspertizės sumą pagal 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą.

14.       Teismas įvertinęs, kad ieškinio reikalavimas buvo tikslinamas ieškovo atstovės iniciatyva, klaidingai įvertinus teisinį reglamentavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bei atsakovo išmokėtiną draudimo išmoką ir, kad galutinę turtinės žalos atlyginimo sumą ieškovas galėjo suformuluoti pradiniame ieškinyje, nedidinant šalims bylinėjimosi išlaidų, sprendė, kad nėra pagrindo priteisti 363 Eur teisinių paslaugų išlaidų sumą už ieškinio reikalavimo tikslinimą ir ieškovo nurodyta 3529,32 Eur teisinių paslaugų išlaidų sumą sužino iki 2942,47 Eur ir atsižvelgęs, kad tenkinta 28,51 proc. patikslinto ieškinio reikalavimo dalis, ieškovui iš atsakovo priteisė 39,06 Eur žyminį mokestį, 209,42 Eur su ekspertizės skyrimu susijusias išlaidas ir 838,90 Eur teisinių paslaugų išlaidas, iš viso 1087,38 Eur bylinėjimosi išlaidos.

15.       Teismas atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, sprendė, kad atsakovui iš ieškovo priteistina 1787,25 Eur su pakartotinės ekspertizės skyrimu susijusios išlaidos ir 929,37 Eur teisinių paslaugų išlaidos, iš viso 2716,62 Eur bylinėjimosi išlaidos.

16.       Taip pat teismas atsižvelgęs, kad 2019 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovui M. Ž. buvo atidėtas 320 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo bei į tai, kad patenkinta 28,51 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, o atmesta 71,49 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, sprendė, kad yra pagrindas priteisti valstybei iš ieškovo – 229 Eur, iš atsakovo – 91 Eur žyminį mokestį.

                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovas M. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-1003/2021 dalį, kurioje ieškovo M. Ž. ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; iš atsakovo ieškovo M. Ž. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu taikyti nusidėvėjimą medžiagoms, kai atstatant namą negali būti naudojamos senos ar anksčiau buvusios name medžiagos.

17.2.                      Ieškovas savo reikalavimą reiškė vadovaudamasis nepriklausomos ekspertės D. P. pateikta lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad ieškovui priklausančio gyvenamojo namo atstatymo kaina, vertinant pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas, būtų 54 865,04 Eur su PVM arba 45 343,01 Eur be PVM. Byloje atlikus ekspertizę teismo ekspertas E. L. pateikė 2021 m. kovo 15 d. teismo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas), kuriame buvo nurodyta, kad atstatyti Gyvenamojo namo vertę iki eismo įvykio, kapitalinio remonto darbų kaina skaičiuojamosiomis rinkos kainomis 2020 m. spalio mėnesiui yra 57 328 Eur su PVM (47 378,51 Eur be PVM) šią kainą sudaro: statybos montavimo darbai – 47 631 Eur su PVM, projektavimo darbai ir inžinerinės paslaugos – 4 303 Eur su PVM, užsakovo rezervas – 5 212 Eur su PVM.

17.3.                      Taisyklių 15 punktas suponuoja, jog visais atvejais yra siekiama atkurti sugadintą turtą ar jo dalis į iki įvykio buvusią būseną ekonomiškiausiu būdu, t. y. jei įmanoma sugadintas dalis remontuoti ir tik tokiu atveju, kai tai neįmanoma – keisti naujomis dalimis. Pažymi, jog tik nukentėjusiam asmeniui pageidaujant pakeisti naujomis dalis, kurios gali būti suremontuotos, t. y. pasirinkus ne patį ekonomiškiausią turto atkūrimo būdą, yra atlyginamos ne visos išlaidos, iš ko galima spręsti, jog tokiu atveju yra laikoma, kad turtas buvo pagerintas. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019, kurioje išaiškino, kad ne visais atvejais nusidėvėjusias dalis pakeitus naujomis turi būti apskaičiuojamas nusidėvėjimas.

17.4.                      Ieškovas nereiškė pageidavimų atkurti gyvenamąjį namą naujomis medžiagomis, tačiau teismo eksperto E. L. ekspertizės akte buvo nurodyta, jog atstatant gyvenamąjį namą nėra galimybės panaudoti senų medžiagų, negalima jų suremontuoti ir jos turi būti keičiamos naujomis, nes priešingu atveju gyvenamasis namas neatitiks techninių reikalavimų ir nebus tinkamas gyventi. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė Taisyklių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, taikydamas nusidėvėjimą medžiagoms, kurios kaip nustatyta byloje, negali būti panaudojamos senos ar anksčiau buvusios name. Nesant galimybės naudotomis medžiagomis ar suremontuotomis gyvenamojo namo medžiagomis įvykdyti statybos darbų ir atkurti gyvenamojo namo, t. y. grąžinti jo į iki įvykio buvusią padėtį, nusidėvėjimo priskaičiavimas prie ieškovui tenkančių ir neatlygintinų išlaidų iš esmės pažeistų visiško žalos atlyginimo principą.

17.5.                      Nesutinka su sprendime nurodytais argumentais dėl žalos atlyginimo dydžio priteisimo nepriskaičiuojant PVM. Byloje iškilo klausimas, ar draudimo išmoka turėtų būti skaičiuojama vertinant, jog ieškovas ketina sugadintą Gyvenamąjį namą atkurti, remontuoti ar to neketina daryti. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 15 punktu, nukentėjęs trečiasis asmuo, šiuo atveju ieškovas, turi dvi galimybes: turtą remontuoti, siekiant grąžinti į buvusią iki įvykio būklę arba gauti draudimo išmoką lygią būtinųjų turto remonto išlaidų dydžiui be PVM. Ieškovas ne kartą prašė atsakovės atlyginti žalą natūra sutvarkant, suremontuojant sugadintą gyvenamąjį namą, tačiau atsakovė nesutinka su tokia žalos atlyginimo forma. Atsakovo pasiūlytos išmokos nepakaks ieškovui atstatyti sugriautą gyvenamojo namo dalį, pažeistas konstrukcijas ir sutvarkyti kitus sugadinimus. Ieškovas neturi lėšų savarankiškai sutvarkyti gyvenamojo namo, todėl draudimo išmokos išmokėjimas ir priteisimas išskaičius PVM sukurtų situaciją, jog ieškovas niekada nesuremontuotų gyvenamojo namo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009 yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant atkuriamąją turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio.

17.6.                      Teismas palaikydamas atsakovo poziciją, jog teisę į PVM ieškovas įgis tik atlikęs remonto darbus ir pateikęs atsakovui sąskaitas, neįvertino aplinkybės, jog atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad gavus ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras vertins ir svarstys konkrečios PVM sąskaitos faktūros pagrįstumą ir PVM apmokėjimo galimybes. Pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas ieškovui PVM dalies taikytinos medžiagoms ir remonto darbams sukūrė teisinio tikrumo stokojančią situaciją, leidžiančią iš esmės dėl tų pačių su gyvenamojo namo remontu susijusių išmokų klausimų kilti ginčams tarp tų pačių šalių ateityje.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti iš apelianto atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1.                      Sutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, jog sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, kad būtina atsižvelgti į pastato detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalį ieškovo ieškinio reikalavimų atmetė remdamasis tuo, jog reikalaujama atlyginti žala buvo apskaičiuota neįvertinus gyvenamojo namo nusidėvėjimo bei be pagrindo priskaičiuojant PVM. Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją. Į ieškovui išmokėtiną 39 621,48 Eur sumą PVM mokestis neįskaičiuotinas, kadangi ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, jog pastatas, jo dalys po eismo įvykio buvo remontuojami, ieškovas patyrė atitinkamas išlaidas sugadintam turtui iki eismo įvykio atkūrimui. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovui išmokėtinos (atlygintinos) būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, nuvertinant keičiamas pastato dalis (medžiagas) dėl nusidėvėjimo, o teisę į PVM dalies grąžinimą išmokant draudimo išmoką ieškovas galės įgyti tik tada, kai atsakovui (draudikui) pateiks dokumentus, patvirtinančius, kad pastatas buvo faktiškai suremontuotas ir buvo patirtos atitinkamos remonto išlaidos.

18.2.                      Ieškovo pateiktoje nepriklausomos ekspertės D. P. sudarytoje lokalinėje sąmatoje, kuri sudaryta pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas, nėra paskaičiuotas turto nusidėvėjimas, dalis medžiagų ir darbų nėra susiję su įvykiu ir ieškovo nurodytoje sąmatoje minėti darbai negali būti įtraukti į lokalinę sąmatą.

18.3.                      Nesutinka su apelianto argumentais, jog žala apskaičiuota nepagrįstai įvertinus nusidėvėjimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo papildomai didinti draudimo išmoką dėl pastato remonto ieškovui, kadangi ieškovas delsė atlikti pastato konservavimo, remonto darbus pagal atsakovo neginčijamą ir besąlygiškai išmokėtiną 33822,53 Eur draudimo išmoką.

18.4.                      Sutinka su eksperto E. L. argumentais, kad atlikus statybos darbus gyvenamojo namo vertė ženkliai padidės, nes namas bus atkuriamas iš esmės. Eksperto nuomone skaičiuojamoji rinkos vertė gyvenamojo namo kapitalinio remonto sudarytų 27059 Eur su PVM. Eksperto nuomone, kad už tokią kainą galima būtų pasamdyti rangovą atlikti statybos darbus. Ieškovas nedėjo jokių pastangų ir nėra pateikęs į bylą rangovų galimų pasiūlymų dėl gyvenamojo namo atstatymo.

18.5.                      Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, atlikęs pastato remonto darbus, ieškovas įgytų teisę teikti atsakovui išlaidas patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos būtų sprendžiama dėl papildomos draudimo išmokos mokėjimo. Be to, atlikęs remonto darbus už iš atsakovo gautą išmoką, ieškovas po darbų atlikimo galėjo teikti atsakovui išlaidas patvirtinančius dokumentus, tokiu būdu tikintis gauti papildomas išmokas, įskaitant ir PVM, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 10 d., apie 6.30 val., UAB „Kaducėjus“ darbuotojas, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę DAF FT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, Šiauliuose, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo išgriauta namo dalis, sugriautas namo kampas, visiškai sugriautas vonios kambarys, virtuvės siena, paslinktas stogas, suardyta stogo konstrukcija, skilo kitos išorinės ir vidinės gyvenamojo namo sienos.

22.       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1999 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso apeliantui M. Ž.

23.       Ekspertė D. P. pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas sudarė lokalinę sąmatą
54 865,04 Eur sumai su PVM (45 343,01 Eur be PVM) sugriauto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymui. 2019 m. sausio 17 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovo atstovę, kad įvertino ieškovo pateiktą nepriklausomos ekspertės D. P. sudarytą lokalinę sąmatą 54 865,04 Eur sumai su PVM (45 343,01 Eur be PVM) ir nuo
15 633,88 Eur medžiagų įsigijimo kainos minusavo 45,60 proc. medžiagų nusidėvėjimą, kuris sudaro 7 129,05 Eur sumą be PVM, ir sutinka išmokėti ieškovui neginčijamą 33 822,53 Eur be PVM draudimo išmoką, kai ieškovas M. Ž. pateiks atsakovui banko sąskaitą. Byloje esančios eismo įvykio nuotraukos patvirtina gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytus apgadinimus.

24.       Teismo ekspertės Z. B. 2020 m. birželio 11 d. teismo statybos techninės veiklos ekspertizės akte Nr. e2-333-1003/2020 nurodyta, kad atstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertę iki eismo įvykio, reikalinga atlikti projektavimo darbus ir kapitalinio remonto darbus, kurių vertė 2019 m. spalio mėnesio kainomis yra 52953,21 Eur su PVM.

25.       Teismo eksperto E. L. 2021 m. kovo 15 d. teismo ekspertizės akte
Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertę iki eismo įvykio, kapitalinio remonto darbų kaina skaičiuojamosiomis rinkos kainomis 2020 m. spalio mėnesiui yra 57  328 Eur su PVM, šią kainą sudaro: statybos montavimo darbai – 47 631 Eur su PVM, projektavimo darbai ir inžinerinės paslaugos – 4303 Eur su PVM, užsakovo rezervas – 5 212 Eur su PVM. Gyvenamojo namo ir jo dalių dėl eksploatavimo iki įvykio fizinis nusidėvėjimas yra 53 proc., jei pastate nėra vonios kambario, šalto/ karšto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo, ir 49,85 proc., jei pastate įrengtas vandentiekis, kanalizacija.

Dėl turto atkuriamosios vertės iki eismo įvykio nustatymo

26.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apeliantui išmokėtinos žalos dydžio atlyginimo. Apeliantas patikslintu ieškiniu prašė priteisti 21 042,51 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį apskaičiavo iš apeliantui priklausančio gyvenamojo namo, apgadinto draudiminio eismo įvykio metu 2018 m. vasario 10 d., būsimų remonto (atstatymo) išlaidų 54 865,04 Eur (įskaitant PVM), nurodytų vadovaujantis nepriklausomos ekspertės D. P. pateikta lokaline sąmata, atėmus atsakovo 2019 m. sausio 17 d. rašte nurodytą sutinkamą išmokėti sumą – 33 822,53 Eur (be PVM) ir pridėjus 300 Eur nuostolį už sugadintą viryklę ir skalbimo mašiną. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apeliantui iš atsakovės priteisė 5 998,95 Eur turtinės žalos atlyginimą. 

27.       Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį rėmėsi teismo eksperto E. L. 2021 m. kovo 15 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio akto B priede nuo nurodytos tiesioginių išlaidų medžiagoms 15 595,12 Eur sumos be PVM, taikė 49,85 procentų nusidėvėjimo dydį, kas sudaro 7 820,95 Eur sumą. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuo panaudotinų gyvenamojo namo medžiagų sumos paskaičiuotu pastato nusidėvėjimu, kadangi atliekant pastato atstatymo darbus nėra galimybės panaudoti senas medžiagas, jų negalima suremontuoti, todėl jos turi būti keičiamos naujomis, nes priešingu atveju gyvenamasis namas neatitiks techninių reikalavimų ir jis nebus tinkamas gyventi.

28.       Nagrinėjamu atveju AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, buvo apdrausta eismo įvykį sukėlusio transporto priemonės savininko civilinė atsakomybė privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

30.       TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

31.       Taisyklių 6 punktas nustato, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

32.       Taisyklių 13 punktas nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

33.       Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

34.       Taigi tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

35.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019, 31 punktas).

36.       Apeliantas teigia, kad vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, tik nukentėjusiam asmeniui pageidaujant pakeisti naujomis dalis, kurios gali būti suremontuotos, t. y. pasirinkus ne patį ekonomiškiausią turto atkūrimo būdą, yra atlyginamos ne visos išlaidos, iš ko galima spręsti, jog tokiu atveju yra laikoma, kad turtas buvo pagerintas.

37.       Civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį visais atvejais turi įrodyti ieškovas (apeliantas) (CK 6.249 straipsnio1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas prašomos priteisti turtinės žalos dydį įrodinėjo nepriklausomos ekspertės D. P. sudaryta lokaline sąmata, kurioje apelianto gyvenamojo namo vertės po eismo įvykio atstatymas įvertintas 54 865,04 Eur su PVM arba 45 343,01 Eur be PVM. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos turtinės žalos dydžio nesivadovavo šios sąmatos duomenimis, nes nepriklausomos ekspertės D. P. sudarytoje sąmatoje nėra paskaičiuotas turto nusidėvėjimas, be to ekspertės D. P. galutinė lokalinė sąmatos suma, į ją įtraukus išlaidas dėl pastate įrengto vandentiekio bei kanalizacijos, yra mažesnė už teismo eksperto E. L. apskaičiuotą galutinę pastato remonto kainą, ir ekspertės D. P. paskaičiavimai atlikti 2018 m. kovo mėnesio kainomis. Taip pat teismas nesivadovavo ekspertės Z. B. paskaičiavimais, kurie atlikti neįvertinus pastato nusidėvėjimo, o paskaičiavimai dėl projektinės dokumentacijos parengimo išlaidų yra apytiksliai, be to paskaičiavimai atlikti 2019 m. kainomis.

38.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistinos turtinės žalos dydžio rėmėsi teismo eksperto E. L. 2021 m. kovo 15 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atstatyti gyvenamojo namo vertę iki eismo įvykio, kapitalinio remonto darbų kaina skaičiuojamosiomis rinkos kainomis 2020 m. spalio mėnesiui yra 57 328 Eur su PVM, šią kainą sudaro: statybos montavimo darbai – 4 7631 Eur su PVM, projektavimo darbai ir inžinerinės paslaugos – 4 303 Eur su PVM, užsakovo rezervas – 5 212 Eur su PVM. Sąmatinis skaičiavimas pateiktas teismo ekspertizės B priede, kuriame nurodyta, kad tiesioginės išlaidos medžiagoms sudaro 15 595,12 Eur sumą be PVM. Ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad senų nesertifikuotų statybinių medžiagų ir produktų, pažeistų mechaniškai, pažeistų drėgmės ar temperatūros poveikio, užterštų chemiškai ar biologiškai, neturinčių jų eksploatacines savybes patvirtinančių dokumentų naudojimas pastato kapitalinio remonto metu yra draudžiamas teisės aktų, t. y. statybos produktai su asbestu ar cheminiais priedais, negali būti naudojami statyboje (Ekspertizės akto 77 lapas). Teismo ekspertas nurodo, kad pastato fizinio nusidėvėjimo skaičiavimai atlikti pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, patvirtintą metodiką. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo dalių dėl eksploatavimo iki įvykio fizinis nusidėvėjimas yra 53 proc., jei pastate nėra vonios kambario, šalto/ karšto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo, ir 49,85 proc., jei pastate įrengtas vandentiekis, kanalizacija (Ekspertizės akto 70–71, 89–90 lapai).

39.       Apeliantas iš esmės neginčija teismo eksperto E. L. ekspertizės akto, tačiau nesutinka su nusidėvėjimo taikymu ir vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019, kurioje teismas išaiškino, kad ne visais atvejais nusidėvėjusias dalis pakeitus naujomis turi būti apskaičiuojamas nusidėvėjimas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas  klaidingai aiškino ir taikė Taisyklių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos taikydamas nusidėvėjimą medžiagoms, kurios negali būti panaudojamos kaip senos ar anksčiau buvusios name.  

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019 buvo spręstas klausimas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, kai žala buvo padaryta transporto priemonei, atsižvelgiant į bylos duomenis faktinės aplinkybės nėra tapačios. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 15 punktas), kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006).

41.       Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje draudimo bendrovė atsisakiusi išmokėti draudimo išmoką, sugadintos transporto priemonės neapžiūrėjo ir žalos dydžio nenustatė,  o sugadintos transporto priemonių keistinų dalių ir detalių apskaičiuotiną nusidėvėjimo dydį grindė apskaičiuodama jį pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatytą apskaičiavimo principą bei nesirėmė jokia eksperto išvada. Nagrinėjamoje apeliacinės instancijos byloje atsakovė (draudimo bendrovė) spręsdama dėl draudimo išmokos dydžio atsižvelgė į apelianto pateiktą ekspertės D. P. sudarytą sąmatą, ją vertino ir atsakovės prašymu byloje buvo paskirta pakartotina ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas E. L.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, jog „žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio, todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio“, taikius šias nuostatas šioje nagrinėjamoje byloje, kai yra sprendžiama dėl padarytos žalos gyvenamajam namui atlyginimo, būtų pažeistas visiško žalos kompensavimo principas, nes šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, namo atstatymui panaudojus naujas medžiagas ir netaikius medžiagų nusidėvėjimo, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita, kadangi suremontavus gyvenamąjį namą naujomis medžiagomis, jo vertė neišvengiamai ženkliai pakiltų.

42.       Nagrinėjamoje byloje apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019 neturi precendento galios, sprendžiant dėl nusidėvėjimo taikymo naudotinoms medžiagoms, kadangi nurodytoje Kasacinio teismo nutartyje yra sprendžiama dėl nusidėvėjimo taikymo eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės dalims, o ne dėl gyvenamojo namo atstatymo, todėl nelaikytina, kad abiejuose bylose yra susiklosčiusios analogiškos situacijos, t. y. šių civilinių bylų ratio decidendi nesutampa.

43.        Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės vertei nustatyti yra reikšmingi jos pagaminimo metai, todėl vien tai, kad pakeitus transporto priemonės senas detales naujomis transporto priemonė atitiks techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio, transporto priemonės rinkos vertė nebus ženkliai didesnė, nei ji buvo iki įvykio, kai tuo tarpu kaip jau minėta, gyvenamo namo techninių reikalavimų nebeatitinkančias dalis, medžiagas, pakeitus naujomis ir netaikius medžiagų nusidėvėjimo, pastato vertė ženkliai padidėtų.

44.       Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų iki įvykio atlikęs gyvenamojo namo ar jo atskirų dalių remontą. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, baigtas statyti 1961 m., o apeliantas apskritai neįrodinėjo, kada paskutinį kartą buvo gyvenamajame name atlikti remonto darbai.

45.       Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

46.       Ekspertas E. L. ekspertizės akte nurodė, kad atlikus gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbus gyvenamojo namo rinkos kaina padidėtų. Ekspertas nurodė, kad gyvenamojo namo rinkos kaina yra 57 328 Eur su 21 proc. PVM, o gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbų skaičiuojamoji rinkos kaina būtų 27 059 Eur su 21 proc. PVM (Ekspertizės akto 90, 96 lapai). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios 2021 m. spalio 27 d. vidutinės rinkos vertės paieškos nustatyta, jog gyvenamojo namo rinkos vertė buvo 18 7000 Eur. Apeliantas nepateikė kitokių duomenų apie gyvenamojo namo rinkos vertę iki eismo įvykio, todėl laikytina, kad gyvenamojo namo rinkos vertė atitinka ekspertizės akte nurodytai jo vertei – 57 328 Eur su 21 proc. PVM.

47.       Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai visų bylos aplinkybių kontekste įvertino apelianto gyvenamojo namo nusidėvėjimą laiko atžvilgiu ir, vadovaudamasis Taisyklių 15 punktu bei eksperto E. L. ekspertizės akte nurodyta informacija, jog jei įrengtas vonios kambarys, įrengtos šalto/ karšto vandens tiekimo bei nuotekos šalinimo sistemos, gyvenamojo namo ir jo dalių dėl eksploatavimo iki įvykio fizinis nusidėvėjimas yra 49,85 proc., nagrinėjamoje byloje turtinės žalos apskaičiavimui dėl pastato nusidėvėjimo, įvertintai 15 595,12 Eur panaudotinų medžiagų sumai, taikė 49,85 proc. nusidėvėjimo dydį. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija eksperto E. L. ekspertizės akte nustatytos panaudotinų medžiagų sumos. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad eksperto E. L. ekspertizės akte nurodytus duomenis, jog sugriausto sanitarinio mazgo atstatymui papildomai susidarytų 1500-3000 Eur suma be PVM ir atsižvelgęs, kad tokio eksperto vertinimo neginčijo bylos šalys, pagrįstai nustatė papildomą 2 250 Eur išlaidų sumą sugriauto sanitarinio mazgo atstatymui. Pirmosios instancijos teismas taikęs 49,85 proc. naudotinų medžiagų nusidėvėjimą, pagrįstai nustatė, kad apelianto gyvenamojo namo atstatymui išmokėtina suma yra 39 621,48 Eur be PVM, kuri yra teisinga lyginant su gyvenamojo namo rinkos verte.

   Dėl PVM įtraukimo į žalos dydį

48.       Pirmosios instancijos teismas į ieškovui išmokėtiną 39 621,48 Eur sumą PVM mokesčio neįskaičiavo, kadangi ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, jog pastatas, jo dalys po eismo įvykio buvo remontuojami, ieškovas patyrė atitinkamas išlaidas sugadintam turtui iki eismo įvykio atkurti. Apeliantas nesutinka su sprendime nurodytais argumentais dėl žalos atlyginimo dydžio priteisimo nepriskaičiuojant PVM.

49.       Taisyklių 15 punktas įtvirtina, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.

50.       Nagrinėjamu atveju apeliantas pripažįsta, kad jis turi dvi galimybes turtą remontuoti siekiant grąžinti į buvusią padėtį arba gauti draudimo išmoką lygią būtinųjų turto remonto išlaidų dydžiui be PVM. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog draudimo išmoka yra paskaičiuota lygi būtinųjų turto remonto išlaidų dydžiui be PVM. Byloje nėra duomenų ir apeliantas pripažįsta, kad jis gyvenamojo namo po eismo įvykio neremontavo, todėl vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad būtinos turto remonto išlaidos sugadintam turtu skaičiuotinos be PVM.

51.       Taip pat pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstai atsižvelgė, kad jei apeliantas nebūtų delsęs atlikti gyvenamojo namo remonto darbus, pagal atsakovo besąlygiškai išmokėtiną 33 822,53 Eur draudimo išmoką, gyvenamasis namas mažiau būtų paveiktas išorinio poveikio, o apeliantas po darbų atlikimo galėjo ir gali teikti atsakovui išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurių pagrįstumą įvertinęs atsakovas gali išmokėti papildomas išmokas, įskaitant ir PVM (Taisyklių 15 punktas). 

52.       Apeliantas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009, teigia, kad draudimo išmoka turi būti paskaičiuota įskaičius PVM mokestį. Pažymėtina, kad minimoje kasacinio teismo byloje ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje spręsta dėl draudimo išmokos už gaisro sugadintą pastatą, apdraustą atkuriamąja verte, kai jis buvo apdraustas Turto draudimo sutartimi, o nagrinėjamoje byloje – dėl draudimo išmokos už eismo įvykyje apgadintą gyvenamąjį namą pagal Transporto priemonių draudimo taisykles. Akivaizdu, kad apelianto įvardytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi visiškai skiriasi, todėl apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja nurodytoje nutartyje kasacinio teismo išdėstytais teisės išaiškinimais (CPK 4 straipsnis). Įvertinus visumą spręstina, kad apelianto argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Dėl bylos procesinės baigties

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

55.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 1 200,00 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš ieškovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

         Lina Muchtarovienė        

         Vilija Valantienė