Civilinė byla Nr. 2A-1095-464/ 2008
Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.2.; 32.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Andžejaus Maciejevskio,
sekretoriaujant J.Markovičiūtei,
dalyvaujant ieškovės atstovei J.Jurkšaitytei,
atsakovei J.M. B. ir jos atstovui adv. N.Katiliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. D. ir atsakovės J. M. B. apeliacinius skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovei J. M. B. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo įpareigojant nugriauti neteisėtai pastatytus objektus ir pagal atsakovės J. M. B. priešieškinį ieškovei B. D. dėl servituto nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė B. D. 2007-06-27 kreipėsi į Ignalinos raj. apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė išreikalauti iš atsakovės svetimo neteisėto valdymo 4,09 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3,48 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita nugriauti minėtuose žemės sklypuose esančius statinius, pastatus, o būtent: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini); kluoną (unikalus Nr. duomenys neskelbtini); dvi malkines, dvi pirtis bei du šulinius, ir įpareigoti sutvarkyti žemės sklypus po statinių nugriovimo (t. 1, b.l.3-6, 191, 196-198). Nurodė, kad ji 2006-06-15 įsigijo du 4,09 ha ir 3,48 ha žemės sklypus, kurie ribojasi su atsakovei priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. duomenys neskelbtini). Į ieškovės žemės sklypus įsiterpia atsakovės ginčo statiniai, kurie trukdo ieškovei auginti elnius, danielius, muflonus.
Atsakovė J.M. B. (ankstesnis vardas ir pavardė – J. B.) atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.73-75) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Teigia, jog ginčo statiniai teisėti, t.y. buvo pastatyti laikantis suderintų ir patvirtintų statinių projektų, turint statybos leidimą, pripažinti tinkamais naudoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, statiniai ieškovės sklypuose buvo pastatyti 2004 m. pr., t.y. iki ieškovei įsigyjant ginčo statinius, todėl klaidinga tvirtinti, esą statiniai pažeidžia ieškovų teises ir/ ar įstatymo saugomus interesus.
Atsakovė J.M. B. pareiškė priešieškinį (t. 1, b.l.81-83; t. 2, b.l.35-37), prašydama nustatyti ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), servitutus, o būtent:
a) viešpataujančiam namui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir viešpataujantiems daiktams – 2 malkinėms, esančioms (duomenys neskelbtini), nustatyti kelio bei statinių servitutą pagal UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtą servituto planą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku per ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) dalį, servituto plane esančią tarp taškų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 1 bei bendrai užimančių 807 m2 plotą; taip pat suteikiant teisę statyti, rekonstruoti ar montuoti viešpataujančių daiktų dalis, pakibusias/ esančias virš tarnaujančio sklypo ir uždraudžiant tarnaujančio sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį;
b) viešpataujančiam daiktui - kluonui (unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančiam adresu duomenys neskelbtini) ir viešpataujantiems daiktams – 2 pirtims, 2 šuliniams (esantiems adresu duomenys neskelbtini) nustatyti statinių ir kelio servitutą pagal UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ parengtą servituto planą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku per ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) dalį, servituto plane esančią tarp taškų 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 8 bei bendrai užimančių 1 896 m2 plotą; taip pat suteikiant teisę statyti, rekonstruoti ar montuoti viešpataujančių daiktų dalis, pakibusias/ esančias virš tarnaujančio sklypo ir uždraudžiant tarnaujančio sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį.
Nurodė, jog Ignalinos rajono savivaldybės administracija 2002 m. rugsėjo mėn. išdavė jai statybos leidimą Nr. 18GN (t. 1, b.l.85-87). Žemės sklypas, ant kurio suteikta teisė vykdyti statybas, buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Neseniai ieškovės vyras atliko papildomus žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, matavimus ir paaiškėjo, jog statiniai faktiškai stovi ieškovei priklausančiuose sklypuose.
Ieškovė B. D. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti (t. 1, b.l.99-101), neigdama tikimybę, jog dėl tariamai atliktų kadastrinių matavimų atsakovės žemės sklypo ribos galėjo pasislinkti beveik 100 m. Akcentavo, kad atsakovė nesiūlo ieškovei jokios kompensacijos už naudojimąsi svetimu daiktu.
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2008-07-30 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė (t. 2, b.l.47-51). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė teisėtai pasistatė ir 2004 m. įregistravo viešame registre gyvenamąjį namą, kluoną. 2 malkinės, 2 pirtys ir 2 šuliniai pristirtini prie I gr. nesudėtingų statinių, kuriems statybos leidimo nereikia. Pagalbiniai statiniai viešame registre neįregistruoti ir ieškovė neįrodė, jog jie yra gyvenamojo namo ir/ ar kluono priklausiniai. Kadangi ginčo statiniai yra teisėti, negalima įpareigoti atsakovę juos nugriauti (CK 4.103 str. 3 d. 3 p.). Pastebėjo, jog ieškovės 3,48 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo suformuotos vėliau nei atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pažeidžiant sklypų formavimo taisykles (t.y. per pastato vidurį). Bet, teismo nuomone, nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 str. 2 d), todėl servitutas pagalbiniams statiniams negali būti nustatytas.
Ieškovė B. D. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.63-67) prašo panaikinti Ignalinos r. apylinkės teismo 2008-07-30 sprendimo dalį, kuriuo ieškinys atmestas, ir vietoj jos priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminio klausimo, ar ieškovei priklauso subjektinė teisė reikalauti 2 žemės sklypų iš svetimo neteisėto valdymo, susikoncentruodamas ties išreikalavimo būdu. Teismas neatkreipė dėmesio, jog atsakovės žemės sklypo 2002 m. parengtame generaliniame plane numatyta statinių statymo vieta (koordinatės) skiriasi nuo faktinės padėties (t. 1, b.l.159). Vadinasi, atsakovė jau statybų pradžioje nepaisė preliminariais matavimais nustatytų jos žemės sklypo ribų, todėl ginčo statiniai patenka į ieškovei priklausančius žemės sklypus, o statybos leidimas ir/ arba projektas nesuteikia teisės statyti statinį bet kurioje vietoje. Teismo nurodymas, kad negalima kvestionuoti fakto, jog pastatai stovi kitoje vietoje, negu nurodo nekilnojamojo turto registro įrašai, prieš tai nenuginčijus registro įrašų, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Žemesnės instancijos teismas netinkamai interpretavo Utenos apskrities viršininko administracijos 2007-11-10 raštą Nr. /3.19/-10-785 (t. 1, b.l.126-127). Jame nedviprasmiškai sakoma, jog pagalbiniai pastatai, pastatyti gretimame, ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, yra laikytini savavališka statyba.
Atsakovė J.M. B. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.58-60) prašo panaikinti Ignalinos r. apylinkės teismo 2008-07-30 sprendimo dalį, kuriuo priešieškinys atmestas, ir vietoj jos priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą motyvavo tuo, jog CK nenumatyta, kad daiktai, kurių atžvilgiu prašoma nustatyti servitutą, turi būti registruoti nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu CK 6.393 str. nagrinėjamoje byloje pagal įstatymo arba teisės analogiją netaikytinas.
Ieškovė B. D. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (t. 2, b.l.70-72) skundą laikė nepagrįstu ir prašė skundžiamą Ignalinos r. apylinkės teismo 2008-07-30 sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą. Pabrėžė, jog atsakovė neturi subjektinės teisė reikalauti nustatyti ginčo statiniams servitutą, kadangi tariamas jos teisių pažeidimas atsirado dėl pačios atsakovės kaltės (tyčios ar neatsargumo) (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005-10-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-496/ 05 B.G. v. R.G.). Atsakovė prašo apriboti ieškovės nuosavybės teises į ~ 2 700 m2 plotą, kurioje ketina tęsti komercinę veiklą. Tačiau nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau arba patogiau (Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007-02-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-82/ 07 I.G. v. O.K.). Maža to, atsakovė siekia tarnaujančiuoju daiktu naudotis neatlygintinai.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šiuo atveju nenustatyta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi šalių ir atstovų paaiškinimus, išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinių skundų bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamas materialinės teisės normas, todėl liko neatskleista ginčo esmė, o pagal esančius įrodymus jo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tokiu atveju byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Be to, į bylą neįtraukti visi asmenys, kurių būsimas teises bei pareigas gali įtakoti šioje byloje priimtas teismo sprendimas, dalyvauti trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje teisėmis, nors tą galima padaryti išimtinai tik pirmosios instancijos teisme (CPK 47 str. 1 d.).
Ieškovė, gindama savo kaip žemės sklypų savininkės nuosavybės teises, ieškinio teisiniu pagrindu nurodė dvi tarpusavyje nesuderinamas teisės normas ir vieną nuo 2006-10-31 negaliojančią teisės normą, o būtent: CK 4.95 str., 4.98 str. bei 4.103 str. 3 d. 3 p. Pažymėtina, jog negalintis valdyti savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o jeigu jis siekia eliminuoti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, - negatorinį ieškinį. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovė ginčijamus objektus (du pastatus ir šešis statinius) pastatė ne ant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kuris iki 2005-01-12 priklausė jai asmeninės nuosavybės teise (t. 1, b.l.9-11, 16-18), bet ant svetimų sklypų (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu priklauso ieškovei (t. 1, b.l.12-15, 192-195), t.y. negatorinį ieškinį pagal CK 4.98 str. CK 4.103 str. 3 d. 3 p. reglamentuoja civilines teisines pasekmes, pažeidus normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Reikalavimas nugriauti pastatus/ statinius, kaip savarankiška pažeistų teisių gynimo priemonė (CK 1.138 str. 8 p.), nors ir įtvirtinta materialiosios teisės šaltinyje, yra procesinis institutas, kuris ieškinio pareiškimo metu nebegaliojo (CK 4.103 str. redakcija, aktuali nuo 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4403), todėl teismas negalėjo jos taikyti (CPK 3 str. 8 d.).
Atsakovė neigia ieškinį teigdama, esą ginčo pastatai yra pastatyti laikantis generaliniame plane nustatytų koordinačių (t. 1, b.l.116), t.y. atsakovės žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbtini). Kita vertus, atsakovės pasirinktas gynimosi nuo ieškinio būdas - priešieškinys dėl statinių ir kelio servitutų iki ginčo objektų, esančių ieškovei priklausančiuose dviejuose sklypuose, nustatymo - pats savaime suponuoja ieškinio faktinio pagrindo dalinį pripažinimą, jog ginčijami objektai stovi ant svetimų žemės sklypų (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Aplinkybę, patvirtinančią tokį faktą be kita ko įrodo antstolio L. J. 2007-05-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1, b.l.20-43), Utenos apskrities viršininko administracijos 2007-11-10 raštas Nr. /3.19/-10-785 (t. 1, b.l.126-127), A. B. įmonės 2008 m. pr. atliktas ginčo objektų išdėstymo natūroje planas (t. 1, b.l. 159). Utenos apskrities viršininko administracijos 2007-11-10 rašte Nr. /3.19/-10-785 yra pažymėta, kad pripažįstant pastatus tinkamais naudoti neįmanoma (plika akimi) nustatyti tikslią sklypo ribą. Todėl teisėjų kolegija nesivadovauja Utenos apskrities viršininko administracijos 2004-04-14 statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktu Nr. 35 (t. 1, b.l.77-78), šio akto pagrindu VĮ Registrų centro išduotu pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (t. 1, b.l.16-18, 89-95; tiek, kiek tai yra susiję su ginčo objektų dislokacija); taip pat 2005-10-27 bei 2005-11-18 dabar ieškovei priklausančių žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktais (t. 1, 109-114), kadangi minėtuose dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitinka realios situacijos. Jeigu, kaip sakoma išvardintuose rašytiniuose įrodymuose, ginčijami objektai yra pastatyti atsakovės žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), priešieškinys neturėtų prasmės. Kitaip tariant tai reiškia, jog teoriškai galimi du bylos procesinės baigties variantai: ieškinio patenkinimas sąlygoja priešieškinio atmetimą, o ieškinio atmetimas – priešieškinio patenkinimą. Tuo tarpu kiti bylos pabaigos variantai - kartu ieškinio ir priešieškinio patenkinimas ar ieškinio ir priešieškinio atmetimas, ką padarė pirmosios instancijos teismas, - materialiosios teisės aspektu logiškai negalimi (CPK 143 str. 2 d. 2 p.), nebent būtų procesinio pobūdžio kliūčių, ir iš esmės neišsprendžia kilusio šalių ginčo, be to, tokia bylos baigtimi nepasiekiami civilinio proceso tikslai, įtvirtinti CPK 2 str. – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti tai, jog jis yra išreikalautino turto savininkas ir jog jo teisės pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-407/ 2008 J.S. v. M.B., kat. 25.3, 30.12.2, 114.9.3.2). Pagrindinės aplinkybės, kurias reikia nustatyti byloje dėl servituto nustatymo, irgi yra dvi: kas yra atitinkamo turto savininkas ir kodėl ginčo objektai atsidūrė ant ieškovės žemės sklypų. Jau nutartyje aptarta, kas yra žemės sklypų bei juose stovinčių ginčo objektų savininkai ir kokiais įrodymais remiantis padarytos minėtos išvados. Ieškovės teisių suvaržymas, kai ji negali naudotis visu jai priklausančių žemės sklypų (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) plotu, taip pat akivaizdus. Galiausiai liko nustatyti priežastis, dėl kurių prašomi nugriauti 2 pastatai ir 6 statiniai pateko į ieškovei priklausančius žemes sklypus. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus atsakovės argumentus, esą ji buvo įsitikinusi, jog ginčo objektus pasistatė ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad peržengė savo žemės sklypo ribas pastatydama ginčo objektus ant ieškovei priklausančių sklypų.
Kalbant apie du ginčo pastatus, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė 2002 metais kreipėsi į Ignalinos rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą jai priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) statyti gyvenamąjį namą su 4 priklausiniais kaimo turizmui (Priedo prie bylos 3-4, 22 psl.). Atsakovė 2002-09-05 dieną gavo statybos leidimą Nr. 18/ GN žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) statyti gyvenamąjį namą su 4 priklausiniais kaimo turizmui (t. 1, b.l.85, Priedo prie bylos 1 psl.). Prie statybos leidimo pridėti penkių pastatų techniniai rodikliai ir sklypo generalinis planas (t. 1, b.l.86-87, 116; Priedo prie bylos 5 psl.). Iš A. B. įmonės parengto pastatų išdėstymo plano (t. 1, b.l.159) matyti, kad generaliniame plane nurodyti atstumai tarp pastatų realiai natūroje nebuvo išlaikyti, nukrypimai siekia net keliasdešimt metrų. A. B. įmonės aiškinamajame rašte (t. 1, b.l.161) sakoma, jog tarp bylos šalių sklypų riboženklių nėra. Atsakovė paaiškino, kad kelių įrengimo, pastatų statybos ir teritorijos tvarkymo metu jie buvo sunaikinti. A. B. įmonė atstatė buvusius riboženklius ir patikslino sklypų ribas. Po kadastrinių matavimų žemės sklypų linijų ilgiai ir plotai praktiškai nesiskiria nuo preliminarių matavimų (abrisų) duomenų. Pagal ŽŪM 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 32.7 p. bendrų riboženklių koordinačių skirtumai neturi būti didesni kaip 20 cm urbanizuotose teritorijose kaimo vietovėje bei 60 cm kitose kaimo vietovėse ir teritorijose. Be to, pastebėti kelių dešimčių metrų nuokrypius galima ir be specialių žinių arba prietaisų, vadovaujantis natūraliais orientyrais. Pvz., gyvenamasis namas turėjo stovėti lygiagrečiai pastatui, kuris skirtas kaimo turizmui, Nr. 4, prie kelio; o realiai buvo pastatytas už 97,70 m., greta kūdros, netoli sankryžos.
Dar daugiau, kompleksinio derinimo eksplikacijoje sakoma, kad kluoną numatoma statyti tolimesnėje ateityje (Priedo prie bylos 6 psl.). Tarp prašomų leisti statyti 5 pastatų darbo brėžinių kluono brėžinių nėra; kluono dislokacijos vieta generaliniame plane irgi nenumatyta (t. 1, b.l. 116; Priedo prie bylos 5 psl.). Nors A. B. įmonė rengdama pastatų išdėstymo planą nurodė, jog kluonas realiai pastatytas už 54,70 m nuo numatytos vietos, tačiau generaliniame plane (be gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir 3 pastatų kaimo turizmui) vieta Nr. 6 skirta perspektyvoje numatomai statyti daržinei, o ne kluonui. Esant šiai situacijai, darytina išvada, kad kluonas buvo pastatytas be privalomo turėti statybos leidimo ir generaliniame plane jo vieta nebuvo numatyta.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šulinys bei pirtis, kaip ir malkinė, priskirtini prie I gr. nesudėtingų statinių, kuriuos norint statyti statybos leidimo nereikia. Pagal AM 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ I gr. nesudėtingi statiniai – tai gyvenamojo ar sodo namo pagalbinis pastatas (atskiras pastatas ar priestatas prie bet kurio iš šių namų): namų ūkio pastatas, kurio perdengimo anga ne didesnė kaip 4,8 m, kuris ne aukštesnis kaip 3,5 m ir kurio užimamas žemės plotas ne didesnis kaip 15 m2, kai šiame pastate nėra rūsio ir naudojimo paskirtį turinčios pastogės, sanitarinių patalpų (tualetų, vonių, dušų, prausyklų, pirčių, saunų), krosnių, viryklų ir kt. ugniakurų. Prie II gr. nesudėtingų statinių priskiriami šachtiniai šuliniai. Bet II gr. nesudėtingiems statiniams, skirtingai negu I gr. nesudėtingiems statiniams, rengiamas sumažintos sudėties projektas – projekto schema, o savivaldybės meras išduoda statybos leidimą, kurio byloje nėra. Bet kuriuo atveju malkinės, šuliniai ir pirtys pastatyti ne ant atsakovės žemės sklypo, todėl Utenos apskrities viršininko administracijos rašte jie teisingai traktuojami kaip savavališka statyba. Vertindama Utenos apskrities viršininko administracijos 2007-11-10 raštą Nr. /3.19/-10-785, jog matininkas pažeidė sklypų formavimo taisykles, nes sklypų (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini) riba negali eiti per pastatus, teisėjų kolegija pabrėžia, jog ne žemės sklypo ribos turi būti derinamos prie savavališkai pastatytų pastatų (pratęsiant teisės pažeidimą), bet priešingai, pastatai neturi būti statomi ant sklypo ribos, juo labiau - savavališkai.
Nors, anot liudytojo D. A., visų ginčo objektų vietą nurodė ieškovės vyras, buvęs šios bylos ieškovas V. D. (t. 1, b.l.167), tačiau pagal generalinio rangovo UAB „Ribinis būvis“ sutartis su subrangovu V. D. IĮ (t. 1, b.l.102-108), pastaroji nusamdyta suręsti sienas, perdengti sijas, uždengti stogą. Tą taip pat patvirtina statybos darbų žurnalo ištraukos (t. 1, b.l.175-177). Tuo tarpu pakloti pamatus įsipareigojo generalinis rangovas. Generaliniam rangovui vadovavo statybos techninės priežiūros vadovas (kuris kartu buvo ir pastatų projekto vadovas) G. K. (Priedo prie bylos 11 psl.). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, privalo įtraukti statybos techninės priežiūros vadovą dalyvauti trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje (CPK 47 str. 1 d.) ir aiškintis objektų vietos nustatymo (parinkimo) aplinkybes, nesusikoncentruodamas vien tik į pastatų įteisinimą VĮ Registrų centre, nors tai taip pat svarbu.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė nepagrįstai tvirtina esą viešpataujantys daiktai, kurie šiuo konkrečiu atveju yra pastatai ir statiniai neprivalo būti įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pastatų ir statinių pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos pastatų ir statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į juos (CK 4.47 str. 4 p.). Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės (ir civilinių teisinių santykių apskritai) objektu. Nekilnojamieji daiktai [...] yra registruotini daiktai, be to, jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 str. 1 d.). Pastatų ir statinių, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, suformavimo tvarka reglamentuota LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (Žin., 2000, Nr. 58-1704, 2001, Nr. 16-497), o nekilnojamųjų daiktų, su jais susijusių juridinių faktų ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo tvarka – Nekilnojamojo turto registro įstatyme (Žin., 2001, Nr. 55-1948) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-12-04 konsultacija Nr. A3-51).
Ieškovė teisingai apeliuoja, jog servituto nustatymu yra daromi savininko teisių varžymai, todėl jie turi būti atlyginami, t.y. pareiga mokėti kompensaciją yra viena iš pareigų, atsirandančių iš servituto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-468/ 2008 D.P. v. UAB „Dextera“, kat. 32.1). Tokiu atveju bylos nagrinėjimo iš naujo pirmosios instancijos teisme atsakovei siūlytina apsvarstyti būtinybę patikslinti priešieškinį (CPK 141 str. 1 d.).
Remdamasi išdėstytais motyvais, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes byloje nėra neginčijamai nustatyta dėl kokių veiksnių – objektyvių ir/ ar subjektyvių – 8 ginčo objektai įsiterpė į ieškovės sklypus, o atsakymas į šį klausimą turi lemiamos reikšmės. Kadangi reikia įtraukti G. K. dalyvauti trečiuoju asmeniu, o apeliacinės instancijos teisme įrodymų rinkimas apribotas (CPK 314 str.), byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija
n u t a r ė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė Dalia Kačinskienė
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Andžej Maciejevski