Civilinė byla Nr. e2A-735-886/2023

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01081-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.6.2; 2.6.8.10; 2.6.26; 3.3.1.18.2

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 27 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Romeikos, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Hegelmann transporte“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lusona“ ieškinį atsakovei UAB „Hegelmann Transporte“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje ERGO Insurance SE.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė UAB „Lusona“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. rugpjūčio 2 d. ieškiniu (CBP-18051) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Hegelmann Transporte“ 3 643,51 Eur skolos už vežimo paslaugas, 71,87 Eur ikiteisminių palūkanų, 8 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje, dublike (2022-09-28 DOK-121162) ieškovė nurodė, kad ji teikė krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais paslaugas pagal atsakovės užsakymus. 2020 m. lapkričio 4-5 d. vykdant krovinio pervežimą autovežiu, buvo apgadintas krovinys – automobilis Renault MASTER VIN (duomenys neskelbtini) (toliau – ir krovinys, automobilis). Vežėjo civilinės atsakomybės draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl reikalavimo teisę pagrindžiančių dokumentų trūkumo. Atsakovė dėl įvykio pareiškė pretenzijas ieškovei, išrašydama PVM sąskaitas-faktūras: 1 360,46 Eur (remonto sąmata) ir 25 Eur (administravimo mokestis), 3 418,51 Eur (prekinės vertės netekimas), 250 Eur (nuostoliai pagal krovinio pervežimo užsakymo sąlygų 7 punktą). Ieškovė su pretenzijomis nesutiko. Atsakovė, apmokėdama ieškovės 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. A 238 11 924,55 Eur sumai už suteiktas vežimo paslaugas per 2022 metus, atlikdama 2022 m. kovo 23 d. mokėjimą, jį sumažino 3 643,51 Eur suma. Ieškovė neginčija sąskaitos už automobilio remontą ir šios sumos įskaitymo teisėtumo. Nesumokėta 3 643,51 Eur vežimo užmokesčio dalis, dėl kurios ieškovė pareiškė ieškinį, yra lygi 3 418,51 Eur prekinės vertės netekimo ir 250 Eur baudos sumai. Atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas nebuvo nei apibrėžtas, nei galiojantis, nei vykdytinas, o šių reikalavimų nesilaikymas įskaitymą daro negaliojančiu.

3.       Atsakovė UAB „Hegelmann Transporte“ (toliau – ir atsakovė, apeliantė) 2022 m. rugsėjo 7 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-111861), patikslintu 2022 m. rugsėjo 14 d. (DOK-115350) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsiliepime į ieškinį, triplike (2022-10-11 DOK-126586) nurodė, kad automobilių pervežimas buvo vykdomas atsakovės kliento CAT S.A.S. įmonės užsakymu, kuris vykdė savo kliento RENAULT s.a.s. užsakymą. Apgadintas automobilis buvo grąžintas pirminiam užsakovui RENAULT s.a.s., kuris įvertino padarytą žalą ir pateikė savo klientui CAT S.A.S. 2020 m. gruodžio 29 d. sąskaitą, kurioje nurodytą žalos dydį sudaro 1 330,21 Eur automobilio remontas ir 3 418,51 Eur nuvertėjimas. CAT S.A.S. pateikė atsakovei 2020 m. gruodžio 28 d. sąskaitą žalos sumai 4 748,72 Eur ir šio atsiskaitymo su RENAULT s.a.s. faktą patvirtinantį banko išrašą. CAT S.A.S. 4 748,72 Eur nusiskaičiavo nuo atsakovei skirtų lėšų už teikiamas transporto paslaugas, atsiuntė tai patvirtinantį išrašą. Atsakovė pateikė ieškovei įrodymus dėl atlikto nuskaitymo. Atsakovė pateikė ieškovei pretenzijas, išrašydama PVM sąskaitas-faktūras dėl žalos atlyginimo. Atsakovė pateikė ieškovei 2022 m. balandžio 11 d. skolų suderinimo aktą ir nustatė 10 dienų terminą patvirtinimui, po kurio 2022 m balandžio 21 d. priešpriešiniai reikalavimai buvo vienašališkai įskaityti. Automobilio nuvertėjimo 3 418,51 Eur sumos atsakovė negalėjo įtakoti, nes ji buvo nustatyta pagal pradinio užsakovo/gamintojo taisykles ir būtent tokius nuostolius atitinkamai atsakovei perleido juos kompensavęs atsakovės klientas. 250 Eur dydžio mokestis buvo šalių sutartas, todėl ieškovei privalu vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėti ir šią numatytą baudą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 3 643,51 Eur skolos, 71,87 Eur ikiteisminių palūkanų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą skolos sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 709,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas darė išvadą, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai išrašė atsakovei 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A 238 11 924,55 Eur sumai už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. kovo 2 d. pagal Krovinio pervežimo užsakymą. Atsakovė neginčijo šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 11 924,55 Eur sumos. Atsakovė taip pat neginčijo ir nereiškė pretenzijų dėl ieškovės per šį laikotarpį atliktų tarptautinių pervežimų.

7.       Teismas sutiko su ieškovės atstove, kad atsakovė 2022 m. kovo 23 d. atliko ne įskaitymą, o dalinį PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą. Teismas įvertino 2022 m. balandžio 11 d. aktą, kuriame nurodyta, kad suėjus 10 dienų terminui ir ieškovei nepatvirtinus bei nepasirašius akto, skolos likutis bus laikomas teisingu. Teismas nurodė, kad šiame akte nėra nuorodų į atsakovės prievoles ieškovei, į ketinamą atlikti įskaitymą, nustatoma sąlyga ir terminas ieškovei atlikti veiksmus, nurodomos pasekmės, jei ieškovė per nustatytą terminą veiksmo neatliks, tačiau nenurodomos pasekmės, kurios įvyks, jei ieškovė per nustatytą terminą veiksmą atliks. Teismo vertinimu, aktas nelaikytinas aiškiu, suprantamu ir nedviprasmišku. Suėjus akte nurodytam 10 dienų terminui, atsakovė nepateikė ieškovei pranešimo apie įskaitomus reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad atsakovė 2022 m. balandžio 11 d. aktu tinkamai nepranešė ieškovei apie įskaitymą. Teismas sutiko su ieškovės atstove, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. atsakovės elektroninis laiškas įskaitymo fakto nustatymui neturi įtakos, nes jis pateiktas ginčą nagrinėjant teisme. Teismas darė išvadą, kad atsakovė pranešimo apie įskaitymą ieškovei tinkamai nepateikė. Kadangi nebuvo laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis), atsakovės prievolė ieškovei nelaikytina pasibaigusi įskaitymu.

8.       Atsakovė automobilio nuvertėjimo 3 418,51 Eur sumą grindė CAT S.A.S. susitarimu su krovinio savininku RENAULT s.a.s., pagal kurį gamintojas skaičiuoja naujo automobilio nuvertėjimą po įvykio. Naujo automobilio, kuris buvo apgadintas, vertė – 22 790,04 Eur. Todėl pagal Renault nuvertėjimo taisykles, 15 procentų nuvertėjimas sudaro – 3 418,51 Eur. Atsakovės atstovė teismo posėdyje patikslino, kad 15 procentų nuvertėjimas taikomas ne pagal žalos dydį, bet dėl to, kad automobilio negalima parduoti kaip naujo. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, ar apgadinto automobilio nebuvo galima parduoti kaip naujo, ar jis pagal Renault kokybės instrukcijų vadovo B kategorijos sumažinimo sąlygas buvo laikomas/pripažintas sugadintu taip, kad nebuvo galima parduoti kaip naujo. Priešingai, atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė neturi informacijos apie automobilio ateitį. Byloje esanti eksperto išvada patvirtino, kad apgadintam automobiliui pagal jo apgadinimus buvo nustatytas 450 Eur nuvertėjimas, bet ne 3 418,51 Eur.

9.       Atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis laikytinas tinkamai nustatytu tik tada, kai jis yra individualizuotas konkrečiomis aplinkybėmis teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad apgadintam automobiliui nustatytas 3 418,51 Eur individualizuotas žalos dydis dėl nuvertėjimo. Todėl atsakovės pateiktus įrodymus nelaikė tinkamais krovinio sugadinimo dydžiui pagrįsti pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalį.

10.       Teismas sutiko su ieškovės atstove, kad atsakovės pateikti mokėjimų dokumentai tarp RENAULT s.a.s. ir CAT S.A.S. nėra detalizuoti, kad būtų galima spręsti, ar CAT S.A.S. įgijo reikalavimo teisę, atlyginęs apgadinto automobilio gamintojui RENAULT s.a.s. žalą. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodyta, kad RENAULT s.a.s. buvo atlyginti nuostoliai, atitinkamai, kad kiti logistikos grandinės dalyviai įgijo regresines teises. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė savo reikalavimo teisės į ieškovę dėl nuostolių atlyginimo dėl apgadinto automobilio.

11.       Teismas pažymėjo, kad nors šalys sulygo dėl įskaitymo galimybės iš frachto sumos ar bendros atsakovės įsiskolinimo sumos bei kad ieškovė įsipareigojo atlyginti nuostolius, tačiau toks susitarimas nekeičia CK įtvirtintų reikalavimų dėl įskaitymo tvarkos ir teisėtumo, kurio atsakovė turėjo laikytis, bei neatleidžia atsakovės nuo nuostolių įrodymo pareigos. Sutarties 28 punktu ieškovė patvirtino, kad susipažino su CAT krovimosi instrukcijomis bei automobilių nuvertėjimo taisyklėmis, tačiau atsakovė apgadinto automobilio nuvertėjimą skaičiuoja, vadovaudamasi RENAULT s.a.s. taisyklėmis. Duomenų, kad ieškovė su šiomis RENAULT s.a.s. taisyklėmis buvo supažindinta, byloje nėra. Tiek ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė su jomis nebuvo supažindinta, tiek atsakovės atstovė iki 2022 m. gruodžio 15 d. tvirtino, kad šių taisyklių rašytinių nėra bei kad pati atsakovė jų neturi. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė, sudarydama krovinio vežimo užsakymą, sutiko su RENAULT s.a.s. taisyklėmis dėl nuvertėjimo skaičiavimo.

12.       Teismas laikė, jog atsakovė neįrodė nuostolių dydžio dėl automobilio nuvertėjimo bei kad buvo atlyginti nuostoliai RENAULT s.a.s., dėl ko regresinėje prievolėje atsakovė įgijo reikalavimo teises. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad turi apibrėžtą, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prievolė nelaikytina pasibaigusia įskaitymu. Todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 3 643,51 Eur skolos.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

13.       Atsakovė (toliau – ir apeliantė) 2023 m. kovo 13 d. apeliaciniu skundu (DOK-31422) prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė tinkamai nepranešė ieškovei apie įskaitymą. Nėra nusistovėjusios vieningos nuomonės dėl įskaitymo formos. Pagal CK įskaitymas nėra įvardintas kaip dokumentas, tai - vienos prievolės šalies veiksmas, todėl pareiškimas gali būti pareikštas žodžiu ar raštu. 2022 m. kovo 7 d. sąskaita faktūra atsakovės tik dalinai buvo apmokėta 2022 m. kovo 23 d. Tai patvirtina, kad ieškovė tiksliai žinojo kokios sumos ir už ką yra įskaitytos, o įskaitymo neteisėtumą teisme bando nuginčyti vien formaliais reikalavimais. Buvo pilnai įvykdytos pagrindinės sąlygos laikyti įskaitymą teisėtu - įskaitytas vienarūšis, galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas priešpriešinis reikalavimas, kurio terminas suėjęs, ir apie atliktą įskaitymą ieškovė žinojo, tačiau tikėjosi, kad jai patirti nuostoliai bus atlyginti draudimo lėšomis.

13.2                      Ieškovė neginčijo to reikalavimo, kuriam buvo pateiktos sąskaitos už žalą ir kurių pagrindu buvo atliktas įskaitymas, todėl teismas neteisingai įvertino atsakovės 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškovei siusto pranešimo teisinę reikšmę ir klaidingai nurodė, kad šis pranešimas apie atliktą įskaitymą įskaitymo faktui neturi įtakos, nes CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

13.3                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės į ieškovę. Teismas, vertindamas atsakovės reikalavimo teisę, sprendime pasisakė tik apie automobilio nuvertėjimą, tačiau nepasisakė apie reikalavimą dėl 250 Eur baudos, nors šalių užsakymo/sutarties 7 punktas numato, kad automobiliui dėl žalos nuvertėjus, taikomas 250 Eur mokestis, ir ši suma taip pat buvo vienašališkai įskaityta.

13.4                      Ieškovė neginčija, kad yra kalta dėl krovinio pažeidimo, neginčijo įskaitymo teisėtumo sumai už automobilio remontą, tačiau į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė ir jų nevertino. 

13.5                      Šalių pasirašyto užsakymo/sutarties 5 punkte yra numatyta, kad jei dėl krovinio pažeidimų kaltas vežėjas, krovinio pažeidimų (arba dėl to atsiradusių nuostolių) suma išskaičiuojama iš vežėjui mokėtino frachto sumos arba iš bendros UAB „Hegelmann Transporte“ įsiskolinimų sumos. Užsakymo/sutarties 22 punkte nustatyta, kad kai padaryta žala kroviniui, po kurio remonto skaičiuojamas nuvertėjimas, tokiu atveju vežėjas privalo atlyginti visą krovinio nuvertėjimo sumą, bei kitas susijusias išlaidas. Taip pat 28 punktu patvirtino, kad sutinka su CAT, Gefco, DAIMLER AG, BMW, Volkswagen, Sintax, Mosolf krovimosi instrukcijomis bei automobilių nuvertėjimo taisyklėmis, o atsakovė buvo persiuntusi ieškovei ištrauką iš CAT S.A.S. susitarimo su krovinio savininku RENAULT s.a.s., numatančią, kad gamintojas taiko 15 proc. nuvertėjimą nuo naujo automobilio kainos po įvykio.

13.6                      Teismas nepagrįstai visiškai neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad RENAULT s.a.s. taisyklėse yra nustatytas būtent 15 proc. nuvertėjimas. Šios gamintojo taisyklės yra aukščiausias pagal teisinę galią dokumentas, galintis ir numatantis taikomą nuvertėjimą naujiems apgadintiems automobiliams, kadangi automobilių kainas ir jų apskaičiavimo tvarką ir naujiems ir apgadintiems automobiliams nustato būtent gamintojas. Tačiau teismas vertino tik papildomai buvusią eksperto išvadą, nustačiusią, kad nuvertėjimas po apgadinimo yra 450 Eur. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad ši ekspertizė buvo daroma neatsižvelgus į tą aplinkybę, kad automobilis jau niekada negalės būti parduotas kaip naujas, o nuvertėjimas ekspertizėje buvo skaičiuotas taip pat nevertinant kainos pokyčio, atsiradusio dėl to, kad automobilis prarado naujo automobilio statusą.

13.7                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad žalos atsakovė negali reikalauti ir todėl, kad ieškovė nebuvo rašytinai susipažinusi su RENAULT s.a.s. nuvertėjimo taisyklėmis. Ieškovė, pasirašydama susitarimą su tokiomis nuostatomis jokių prieštaravimų nereiškė, pačių gamintojų ar platintojų automobilių nuvertėjimo taisyklių neprašė, kas patvirtina, kad ji apsiėmė visą galimą riziką žalos atveju. Iš ieškovės su 2022 m. lapkričio 17 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo teismui pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovei paprašius, jai buvo siųstos ištraukos dėl taikomo nuvertėjimo mokesčio. Net jeigu tokio punkto, kad ieškovė susipažino su taikomomis gamintojo taisyklėmis, šalių susitarime nebūtų, ieškovė, būdama pati verslininkė, prisiėmė riziką ir susitarimo kitais punktais įsipareigojo atsakovei atlyginti visas išlaidas ir nuostolius, kurie kiltų dėl žalos padarymo.

13.8                      Teismas nepagrįstai reikalavimo teisę siejo su atsiskaitymu iki galutinio savininko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aktų išaiškinimus, nustatė taisyklę, jog reikalavimas įrodyti visą atsiskaitymo grandinę iki krovinio savininko yra nebūtinas. Pakanka įrodyti žalos atlyginimą reikalavimą turinčiam asmeniui. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovei mokėtina suma buvo sumažinta 4 748,72 Eur. Tai patvirtina, kad atsakovė patyrė būtent tokią žalą, o ieškovė šalių susitarimu buvo įsipareigojusi tokiai žalai atsiradus ją atlyginti. Atsakovė neturi pareigos ieškovei nuosekliai įrodinėti visą grandinę reikalavimo perėjimo, o turi tik įrodyti, kad jai dėl to kilo nuostoliai, ką atsakovė ir padarė.

13.9                      Teismas nepagrįstai reikalavimo teisę siejo su sugadinto automobilio panaudojimu. Atsakovės sutartiniai santykiai buvo su CAT S.A.S., o ne su RENAULT s.a.s., todėl atsakovei ir negali būti keliami reikalavimai įrodinėti, kad CAT S.A.S. atlygino žalą RENAULT s.a.s., nors tokius įrodymus ir teikė. Taip pat nesuprantamas teismo argumentas, kad atsakovė nepateikė įrodymo dėl automobilio tolimesnio likimo. Tokia informacija yra gamintojo, su kuriuo tiesiogiai atsakovė neturėjo jokių sutartinių santykių, komercinė paslaptis.

13.10                      Teismas neteisingai atsakovės pateiktus įrodymus nelaikė tinkamais krovinio sugadinimo dydžiui pagrįsti pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalį. Buvo pateikti visi žalą pagrindžiantys įrodymai, atitinkantys CMR konvencijoje nustatytus reikalavimus, tačiau teismas, nepagrįstai, neatsižvelgdamas į RENAULT s.a.s. taisyklėse patvirtintus nuvertėjimo dydžius, juos įvertino neteisingai ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. 

13.11                      Ieškinio reikalavimų patenkinimas ir dėl ieškovės kaltės atsiradusių nuostolių palikimas atsakovei prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Ieškovė ieškinyje net nebuvo suformulavusi reikalavimo pripažinti pateiktas žalos sąskaitas ar vienašalį įskaitymą neteisėtu.

13.12                      Formalus pirmosios instancijos teismo požiūris neatitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos teismo aktyvumo procese koncepcijos, pagal kurią Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas.

14.       Ieškovė 2023 m. balandžio 5 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-42312) prašo jį atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

14.1                      Teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra įrodyta, kad RENAULT s.a.s. buvo atlyginti nuostoliai, atitinkamai, kad kiti logistikos grandinės dalyviai įgijo regresines teises. CAT S.A.S. pateiktas banko išrašas nepatvirtina atsiskaitymo fakto su RENAULT s.a.s., nes šiame dokumente nėra duomenų apie tai, iš ko susideda jame nurodyta 98 105,93 Eur suma. Atsakovė nepateikė į bylą RENAULT s.a.s. subrogacinių raštų ar kitokios formos patvirtinimų, kad nuostoliai kaip sugadinto automobilio savininkui buvo atlyginti CAT S.A.S.

14.2                      Atsakovė remiasi tuo, kad neva teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė neginčijo sumos už automobilio remontą ir tai bando traktuoti kaip sutikimą kompensuoti į ieškinio dalyką neįtrauktas sugadinto automobilio remonto sąnaudas. Tačiau atsakovės 2020 m. gruodžio 23 d. pretenzija/sąskaita 1 360,46 Eur sumai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovė nebuvo išreiškusi sutikimo kompensuoti šias remonto sąnaudas ir jų neįtraukimas į šio ieškinio sumą negali būti vertinamas kaip skolos ar pareigos kompensuoti minėtas remonto sąnaudas pripažinimas.

14.3                      Įskaitymo pranešimui būtina, kad jame būtų nurodyti įskaitomi abipusiai reikalavimai ir jų sumos, tačiau 2022 m. balandžio 11 d. suderinimo akte tokie reikalavimai nebuvo nurodyti, todėl šis aktas negali būti laikomas įskaitymo pranešimu. Nei 2022 m. balandžio 11 d., nei 2022 m. balandžio 21 d. atsakovė ieškovei nepateikė jokio įskaitymo pranešimo. 2022 m. rugsėjo 6 d. el. pašto laiškas įskaitymui jokios reikšmės nebeturėjo, nes buvo pateiktas po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, o teisme ginčijami reikalavimai negali būti vienašališkai įskaitomi. Procesinė pareiga įrodyti įskaitymo faktą, teisėtumą ir pagrįstumą teko atsakovei, kuri jos neįvykdė.

14.4                      Atsakovė aptaria tik teorinę žodinio pranešimo apie įskaitymą galimybę, tačiau nesukonkretina, kada, kam ir kaip apie įskaitymą pranešė žodžiu. Nebuvo laikytasi CK 6.131 straipsnyje reglamentuojamos įskaitymo tvarkos, nes pranešimas apie įskaitymą yra privalomas tos tvarkos elementas, ir jo nesant, nėra pagrindo konstatuoti įskaitymo fakto ir jo teisėtumo. Žinojo ar nežinojo ieškovė, kodėl atsakovė nepilnai apmokėjo už tinkamai suteiktas vežimo paslaugas, reikšmės neturi, nes CK 6.131 straipsnis nenumato jokių išimčių, kada įskaitymo pranešimas galėtų nebūti pateikiamas. Žalos pagrįstumo klausimas galėjo būti sprendžiamas byloje tik atsakovei pareiškus priešieškinį, tačiau priešieškinio atsakovė nereiškė.

14.5                      Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad byloje nesant ieškovės atskiro procesinio reikalavimo pripažinti atsakovės reikalavimus atlyginti nuostolius neteisėtais, jie nelaikytini ginčijamais teisme, todėl galėjo būti įskaityti. Reikalavimas dėl skolos už vežimo paslaugas priteisimo 2022 m. rugsėjo 6 d. laiško pateikimo metu buvo ginčijamas teisme, todėl jo nebuvo galima įskaityti. Reiškiant ieškinį ieškovė nežinojo, ar atsakovė nuo ieškinio ginsis įskaitymu, ar kitais pagrindais. Ieškovė įskaitymo pranešimo nebuvo gavusi, ieškiniu negalėjo ginčyti įskaitymo teisėtumo, nes tam. kad vertinti įskaitymo teisėtumą, reikia konstatuoti jo faktą ir, kad atsakovė nuo ieškinio gintųsi įskaitymu.

14.6                      Užsakymo 5 punktas negali būti aiškinamas kaip leidžiantis atsakovei iš frachto išskaičiuoti bet kokias, nepagrįstas, neįrodytas sumas, kurių atžvilgiu atsakovė neturi reikalavimo teisės. Užsakymo 22 punktas dėl nuvertėjimo taip pat negali būti aiškinamas kaip leidžiantis atsakovei išskaičiuoti bet kokias, nepagrįstas ir neįrodytas nuvertėjimo sumas.

14.7                      Gamintojo taisykles atsakovė nepagrįstai vertina kaip aukščiausią pagal teisinę galią dokumentą. Atsakovė pripažįsta, kad ji neturi viso taisyklių, kuriomis remiasi, teksto ir remiasi tik jų ištraukomis, tačiau dokumentas negali būti vertinamas fragmentiškai, turi būti vertinama jo nuostatų visuma, taikymo sritis, privalomumas. Ieškovė niekuomet nebuvo patvirtinusi, susipažinusi, sutikusi su šiomis taisyklėmis, o jas vertinant, reikia atsižvelgti į tai, kad tai yra tik subjektyvios suinteresuoto asmens nustatytos taisyklės, kurios neturi tokios privalomos galios, kaip turėtų šalių sudaryta sutartis ar teisės aktai.

14.8                      Byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad RENAULT s.a.s. savo taisykles taiko praktikoje, t.y., kad apgadintas automobilis faktiškai buvo suremontuotas ir po remonto parduotas su 15 proc. nuolaida, taip pat nepateikti įrodymai apie automobilio kategorijos pakeitimą, kas vėlgi, yra subjektyvus gamintojo veiksmas ir klasifikacija, o ne teisės aktais reglamentuojamas transporto priemonės registravimas.

14.9                      Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad nuostolių fakto įrodinėti atsakovei nereikia, nes tai komercinė gamintojo paslaptis, kadangi tokių įrodymų byloje nėra. Šiuo atveju nebuvo duomenų apie tai, kad atsakovė būtų bandžiusi gauti įrodymus apie faktiškai RENAULT s.a.s. patirtus nuostolius.

14.10                      Byloje pateikta eksperto išvada, kurioje automobilio nuvertėjimas įvertintas individualizuotai. Ekspertas pasisakė, kad nuvertėjimas sudaro vos 450 Eur. Šios eksperto išvados atsakovė nenuginčijo, šį ekspertą užsakė atsakovės užsakovas CAT S.A.S., todėl visiškai neatmestina, kad minėta išvada CAT S.A.S. rėmėsi ginče su RENAULT s.a.s., ir jei ir mokėjo nuvertėjimo kompensaciją, tai ne didesnę nei eksperto nurodytieji 450 Eur.

14.11                      Naujausia teismų praktika pripažįsta tiek reikalavimus dėl atkūrimo kaštų priteisimo, tiek nuvertėjimo, tačiau neabejotina, kad jie turi būti įrodyti ir pagrįsti. CMR konvencijoje vartojama sąvoka „nuvertėjimas“ apima ne tik prarastą vertę, bet taip pat ir daikto būklės atstatymo išlaidas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-633-413/2021). Be to, atsakovė neteikė duomenų apie apgadintos transporto priemonės rinkos vertę, o priešingai, įrodinėjo remonto sąnaudas ir prekinės vertės netekimą, kas nėra tapatu nuvertėjimui, apskaičiuojamam atimant likutinę prekės vertę iš pradinės vertės.

14.12                      Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ji neturi pareigos įrodinėti visos atsiskaitymų grandinės. Atsakovė teigdama, kad kasacinis teismas nustatė taisyklę, jog visos nuostolių atlyginimo grandinės iki krovinio savininko įrodinėjimas nėra būtinas, šiam neteisingam teiginiui pagrįsti neteikia jokių nuorodų į kasacinio teismo priimtas nutartis. Atsakovė, pareiškusi ieškovei pretenziją dėl vežimo metu sugadinto turto, nebuvo sugadinto turto savininkė, o tik viena iš logistikos grandinės dalyvių. Kaip priešinga praktika teisminiuose ginčuose kartais minima kasacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014, kaip pagrindžianti teisę reikalauti nuostolių atlyginimo vien vežimo sutarties pagrindu, nesant krovinio savininku. Nors minėtoje nutartyje kasacinis teismas pasisakė dėl nuostolių atlyginimo vežimo užsakovui reikšmės, tačiau šio teiginio negalima vertinti atsietai nuo bylos konteksto. Šioje byloje dar pirmosios instancijos teisme buvo pateikti įrodymai, kad nuostoliai per vežėjų grandinę buvo atlyginti siuntėjui, todėl ši kasacinio teismo nutartis negali būti vertinama kaip nustatanti kitokias reikalavimo teisės vertinimo taisykles.

14.13                      Atmestini atsakovės argumentai dėl teisingo sprendimo priėmimo ir Konstitucinio teismo jurisprudencijos. Dėstydama deklaratyvius argumentus dėl teismo vykdomo teisingumo esmės, atsakovė nepasisako, kokiuose būtent skundžiamo sprendimo aspektuose ji įžvelgia formalų teismo veikimą, o ne ginčo išsprendimą iš esmės.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

16.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atsakovės prievolės nelaikė pasibaigusia įskaitymu ir sprendė, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A 238 dėl 3 643,51 Eur skolos už ieškovės suteiktas krovinių vežimo paslaugas, ir šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17.       Ieškovė teikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas pagal atsakovės užsakymus (e. b. 1 t. 24-26, 77-80 l.).

18.       Pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartį (užsakymą), ieškovė 2020 m. lapkričio 4-5 d. vykdė krovinio pervežimą maršrutu Prancūzija – Vokietija (e. b. 1 t. 77-80 l.).

19.       Atsakovė 2020 m. lapkričio 4-5 d. pervežimo paslaugas užsakė, vykdydama savo kliento CAT S.A.S užsakymą, kuris vykdė savo kliento RENAULT s.a.s. užsakymą, tokiu būdu susidarė logistikos grandinė.

20.       Pervežimo metu dalis krovinio – automobilis Renualt Master, (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas (e. b. 1 t. 16-21, 45-51, 95-98 l.), kuris buvo grąžintas pirminiam užsakovui – automobilio gamintojui RENAULT s.a.s. (e. b. 1 t. 34-35 l.).

21.       CAT S.A.S. 2020 m. gruodžio 9 d. užsakė apgadinto automobilio žalos ekspertizę, ekspertas nustatė, kad vertės sumažėjimas – 450 Eur (e. b. 1 t. 112-114, 121-122 l.).

22.       RENAULT s.a.s. pateikė savo klientui CAT S.A.S. 2020 m. gruodžio 29 d. sąskaitą Nr. 232196928 5 698,46 Eur sumai (e. b. 1 t. 58, 59 l.). CAT S.A.S. 2021 m. kovo 17 d. sumokėjo Renault SAS 98 105,93 Eur (I t., e. b. l. 60–63).

23.       Atsakovės klientas CAT S.A.S. pateikė atsakovei 2020 m. gruodžio 28 d. sąskaitą Nr. 5181754 4 748,72 Eur sumai, kurią sudarė 3 418,51 Eur nusidėvėjimas ir 1 330,21 Eur remontas (e. b. 1 t. 71-76 l.). CAT S.A.S. minėtą sumą nuskaičiavo nuo atsakovei skirtų lėšų už teikiamas transporto paslaugas (e. b. 1 t. 53-56 l, 2 t. 20 l.).

24.       Atsakovė pareiškė ieškovei pretenzijas, išrašydama PVM sąskaitas-faktūras: 2020 m. gruodžio 23 d. 1 360,46 Eur sumai (remonto sąmata ir 25 Eur administravimo mokestis); 2021 m. kovo 22 d. 3 418,51 Eur sumai (prekinės vertės netekimas); 2021 m. birželio 18 d 250 Eur sumai (bauda) (e. b. 1 t. 30, 31, 32 l.).

25.       Ieškovės kaip vežėjos civilinės atsakomybės draudikas ERGO Insurance SE, atstovaudamas UAB „Lusona“ interesus 2021 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju ir atmesti UAB „Hegelmann transporte“ pretenzijas (e. b. 1 t. 34, 35 l.).

26.       Ieškovė išrašė atsakovei 2020 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A165, 8 344,16 Eur sumai, už suteiktas vežimo paslaugas (įskaitant 2020 m. lapkričio 4-5 d. vežimą), apmokėjimo terminas 2021 m. sausio 8 d. (e. b. 1 t. 28 l.). Atsakovė, apmokėdama šią sąskaitą, 2021 m. sausio 7 d. sumokėjo ieškovei 6 983,70 Eur, tai yra, sumokėjo 1 360,46 Eur mažiau (e. b. 1 t. 29 l.).

27.       Ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A238, 11 924,55 Eur sumai, apmokėjimo terminas – 2022 m. kovo 17 d. (e. b. 1 t. 23-26 l.). Atsakovė, apmokėdama šią sąskaitą, 2022 m. kovo 23 d. sumokėjo 8 281,04 Eur, tai yra, sumokėjo 3 643,51 Eur mažiau (e. b. 1 t. 27 l.). Išskaičiuotą 3 643,51 Eur sumą sudarė 3 418,51 Eur prekinės vertės netekimo suma, 250 Eur bauda, atskaičius atsakovės ieškovei grąžintą 25 Eur administravimo mokestį.

28.       Atsakovė pateikė ieškovei 2022 m. balandžio 11 d. aktą, juo prašė per 10 dienų patvirtinti ieškovės skolą atsakovei 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, akte nurodyta skola – 3 418,51 Eur pagal 2021 m. kovo 22 d. sąskaitą ir 250 Eur pagal 2021 m. birželio 18 d. sąskaitą (e. b. 1 t. 64 l.). Atsakovė 2022 m. balandžio 21 d. įskaitė 3 668,51 Eur, sumažindama ieškovei mokėtinas sumas (e. b. 1 t. 65-66 l.).

 Prasidėjus ginčui teisme pagal ieškovės ieškinį, atsakovė 2022 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu laišku apie 2022 m. balandžio 21 d. įskaitymą informavo ieškovę (e. b. 1 t. 65-66 l.).

29.       Ieškovė neginčija fakto, kad vykdant vieną iš ankstesnių atsakovės užsakymų, 2020 m. lapkričio 4-5 d. autovežiu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenamas automobilis Renault MASTER, (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas.

30.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą – priteisti nesumokėtą 3 643,51 Eur sumą pagal ieškovės 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. A 238, išrašytą 11 924,55 Eur sumai, kurios atsakovė sumokėjo tik dalį – 8 281,04 Eur. Ieškiniu prašomą priteisti 3 643,51 Eur nesumokėtą vežimo užmokesčio dalį atitinka atsakovės įskaityta 3 418,51 Eur prekinės vertės netekimo suma ir 250 Eur bauda (25 Eur ieškovei buvo kompensuoti).

31.       Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 643,51 Eur skolą už suteiktas vežimo paslaugas grindžia 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaita faktūra 11 924,55 Eur sumai (9 855 Eur ir PVM), sumokėjimo terminas 2022 m. kovo 17 d. (e. b. 1 t. 23 l.). Tarp šalių nėra ginčo dėl suteiktų vežimo paslaugų, jų įkainių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai išrašė atsakovei 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A 238 11 924,55 Eur sumai už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. kovo 2 d. pagal Krovinio pervežimo užsakymą.

Dėl įskaitymo teisėtumo

32.       Atsakovė nesumokėjo ieškovei 3 643,51 Eur už suteiktas vežimo paslaugas, šią sumą atitinka 3 418,51 Eur prekinės vertės netekimo suma ir 250 Eur bauda (25 Eur ieškovei buvo kompensuoti).

33.       Atsakovė pagal 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A 238 sumokėjo ieškovei dalį sumos – 8 281,04 Eur (e. b. 1 t. 23 l.), likusi nesumokėta dalis – 3 643,51 Eur. Nesumokėjimo pagrįstumą atsakovė motyvuoja tuo, kad ji atliko įskaitymą, pateikdama ieškovei 2022 m. balandžio 11 d. aktą, kuriuo prašė per 10 dienų patvirtinti ieškovės skolą atsakovei 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, akte nurodyta skola – 3 418,51 Eur pagal 2021 m. kovo 22 d. sąskaitą ir 250 Eur pagal 2021 m. birželio 18 d. sąskaitą (e. b. 1 t. 64 l.). Atsakovė 2022 m. balandžio 21 d. įskaitė 3 668,51 Eur, sumažindami ieškovei mokėtinas sumas (e. b. 1 t. 65-66 l.). Atsakovė laikėsi pozicijos, kad prievolė pagal 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A 238 yra pasibaigusi.

34.       Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė neįrodė įskaitymo teisėtumo.

35.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė pranešimo apie įskaitymą ieškovei tinkamai nepateikė, o kadangi nebuvo laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis), atsakovės prievolės ieškovei nelaikė pasibaigusia įskaitymu.

36.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė tinkamai nepranešė ieškovei apie įskaitymą. Nurodo, kad atsakovė 2022 m. kovo 23 d. tik dalinai apmokėjo 2022 m. kovo 7 d. sąskaitą - faktūrą, todėl ieškovė tiksliai žinojo, kokios sumos ir už ką yra įskaitytos, o įskaitymo neteisėtumą teisme bando nuginčyti vien formaliais reikalavimais. Buvo pilnai įvykdytos pagrindinės sąlygos laikyti įskaitymą teisėtu – įskaitytas vienarūšis, galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas priešpriešinis reikalavimas, kurio terminas suėjės, ir apie atliktą įskaitymą ieškovė žinojo, tačiau tikėjosi, kad jai patirti nuostoliai bus atlyginti draudimo lėšomis.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).

38.       CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

39.       Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

40.       Tarp materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą (CK 6.130 – 6.140 straipsniai), nėra tokių nuostatų, kurios nurodytų, kad įskaitymo formai yra keliami vieni ar kiti reikalavimai, ir kad įskaitymo faktas teismine tvarka gali būti įrodinėjamas tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis, atitinkančiomis vienus ar kitus formos reikalavimus. Pažymėtina, jog CK 6.131 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymo tvarką, 2 dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Šios nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Vadinasi, paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019).

41.       Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromi vienasmeniu aktu ar dokumentu, bet gali būti išreikšti abiejų šalių pasirašytame dokumente. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu prievolės šalys surašo skolų suderinimo ir įskaitymo aktą, kuriame nurodo, kokios sumos įskaitomos, tai yra pakankamas pagrindas, kad dvi šalys padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Linkmenų statyba“ v. UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-7/2011; kt.).

42.       Atsakovės reikalavimas aiškiai apibrėžtas jos išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose ieškovei: 2021 m. kovo 22 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 1365698 nurodyta 3 418,51 Eur suma (prekinės vertės netekimas), 2021 m. birželio 18 d PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 1420319 nurodyta 250 Eur suma (bauda), sąskaitose numatytas 15 dienų apmokėjimo terminas nuo jų išrašymo datos (e. b. 1 t. 31, 32 l.).

43.       Ieškovės išrašytoje 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. A 238 nurodyta 11 924,55 Eur suma už vežimo paslaugas, mokėjimo terminas - iki 2022 m. kovo 17 d. (e. b. 1 t. 23-26 l.). Atsakovė, 2022 m. kovo 23 d. apmokėdama tik dalį šios sąskaitos – 8 281,04 Eur (e. b. 1 t. 27 l.) nesumokėjo 3 643,51 Eur, t. y. būtent tos sumos, kurią sudarė atsakovės išrašytose sąskaitose ieškovei nurodyta 3 418,51 Eur prekinės vertės netekimo suma ir 250 Eur bauda (vėliau atskaičius atsakovės ieškovei grąžintą 25 Eur administravimo mokestį) (3 643,51=3 418,51+250–25).

44.       Iš nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo visos sąlygos atlikti įskaitymą: šalys turėjo viena kitai abipusių teisų ir pareigų, jų reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir pakankamai apibrėžti.

45.       Atsakovė 2022 m. balandžio 11 d. aktu prašė ieškovę 10 dienų patvirtinti ieškovės skolą atsakovei 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Šiame akte nurodyta skola – 3 418,51 Eur pagal 2021 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1365698 ir 250 Eur pagal 2021 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1420319 (e. b. 1 t. 64 l.). 2022 m. balandžio 11 d. aktas ieškovei išsiųstas elektroniniu paštu (I t., e.b. 66 l.). 2022 m. balandžio 21 d. atsakovė įskaitė 3 668,51 Eur, sumažindama ieškovei mokėtinas sumas ( e. b. 1 t. 65-66 l.).

46.       Ieškovė nepateikė įrodymų, kad iki 2022 m. balandžio 21 d. pateikė atsakovei prieštaravimus ar ginčijo aktą dėl skolų suderinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad šio dokumento nepasirašė ieškovė, neturi įtakos įskaitymo galiojimui, nes įskaitymas yra vienašalis sandoris (pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai) (CK 6.131 straipsnio 1 dalis) (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-579-687/2015). Atsakovės ieškovei išrašytų 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. birželio 18 d. PVM sąskaitų-faktūrų data, numeriai, nurodytos sumos sutampa su 2022 m. balandžio 11 d. atsakovės ieškovei pateiktame akte dėl skolų suderinimo nurodytomis sąskaitų datomis, numeriais, sumomis. Aplinkybę, kad ieškovei buvo suprantama, kokiu tikslu buvo išrašytos atsakovės ieškovei PVM sąskaitos-faktūros, atsakovės ieškovei pateiktas 2022 m. balandžio 11 d. aktas dėl skolų suderinimo, ir kad jo pagrindu atsakovė atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, patvirtina byloje esantis tarp šalių vykęs susirašinėjimas (e. b. 1 t. 57, 123-139 l.).

47.       Įvertinusi nustatytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovė pranešimo apie įskaitymą ieškovei tinkamai nepateikė, dėl ko nepagrįstai atsakovės prievolės ieškovei nelaikė pasibaigusia įskaitymu kadangi nebuvo laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis).

Dėl atsakovės reikalavimo pagrįstumo

48.       Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė neįrodė savo reikalavimo teisės, nes įrodymais nepagrindė apgadinto automobilio nuvertėjimo fakto ir dydžio, o taip pat, kad buvo atlyginti nuostoliai apgadinto automobilio savininkui RENAULT s.a.s..

49.       Atsakovė su tuo nesutiko, nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė sumokėjo nuostolius savo klientei CAT S.A.S., pastaroji – savo klientei RENAULT s.a.s., o automobilio nuvertėjimo faktą įrodo Renualt nustatytos taisyklės, su kuriomis ieškovė sutiko.

50.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė savo reikalavimo teisės į ieškovę dėl nuostolių atlyginimo dėl apgadinto automobilio.

51.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės į ieškovę; neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad RENAULT s.a.s. taisyklėse yra nustatytas būtent 15 proc. nuvertėjimas; vertino tik papildomai buvusią eksperto išvadą, nustačiusią, kad nuvertėjimas po apgadinimo yra 450 Eur; nepagrįstai reikalavimo teisę siejo su atsiskaitymu iki galutinio savininko; nepagrįstai reikalavimo teisę siejo su sugadinto automobilio panaudojimu.

52.       Šalys neginčijo fakto, kad ieškovė gabeno ir apgadino naują automobilį Renault MASTER VIN VF1MA000565799508, kurio vertė – 22 790,04 Eur (e. b. 1 t. 52 l.). Nebuvo ginčo ir automobilio remonto darbų kainos – 1 330,21 Eur (e. b. 1 t. 67-76, 121 l.). RENAULT s.a.s. taisyklėse nustatytas 15 proc. nuvertėjimas (e. b. 2 t. 27-33 l., 2022-10-11 DOK-126586 priedas) šiuo atveju sudarė 3 418,51 Eur nuo naujo automobilio vertės (22 790,04 x 15proc =3 418,51). 

53.       Automobilio gamintojas RENAULT s.a.s. pateikė CAT S.A.S. 2020 m. gruodžio 29 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 232196928 dėl minėtų išlaidų (1 330,21 Eur už remonto darbus ir 3 418,51 Eur dėl naujo automobilio nuvertėjimo) sumokėjimo iki 2021 m. sausio 31 d. (e. b. 1 t. 58-59 l.). CAT S.A.S. 2021 m. vasario 1 d. informavo apeliantę apie atliktą įskaitymą 4 748,72 Eur (be PVM) sumai (e. b. 1 t. 55-56).

54.       Atsakovė pareiškė ieškovei pretenzijas išrašydama PVM sąskaitas-faktūras: 2020 m. gruodžio 23 d. 1 360,46 Eur sumai (remonto sąmata ir 25 Eur administravimo mokestis); 2021 m. kovo 22 d. 3 418,51 Eur sumai (prekinės vertės netekimas); 2021 m. birželio 18 d. 250 Eur sumai (baudai) (e. b. l. 1 t. 30, 31, 32).

55.       Ieškovė išrašė atsakovei 2020 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A 165 sumokėti 2021 m. sausio 8 d. 8 344,16 Eur sumą už suteiktas vežimo paslaugas (įskaitant 2020 m. lapkričio 4-5 d. vežimą) (e. b. 1 t. 28 l.). Atsakovė, 2021 m. sausio 7 d. apmokėdama šią sąskaitą, sumokėjo ieškovei jos dalį – 6 983,70 Eur, tai yra mažiau 1 360,46 Eur suma, kuri nurodyta atsakovės ieškovei išrašytoje 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitoje-faktūroje už automobilio remontą (e. b. 1 t. 29 l.).

56.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilio gamintojas ir pirminis krovinio siuntėjas RENAULT s.a.s., vadovaudamasis taisyklėmis paskaičiavo 15 proc. naujo automobilio nuvertėjimo mokestį ir pateikė CAT S.A.S. reikalavimą, o pastaroji šią sumą išskaitė iš atsakovės. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė, neteikė teismui jokių įrodymų, kad krovinio – apgadinto naujo automobilio – vertės sumažėjimas skaičiuotas netinkamai, nepagrįstai.

57.       Užsakymo privalomųjų sąlygų 22 punkte nustatyta, kad kai padaryta žala kroviniui, po kurio remonto skaičiuojamas nuvertėjimas, tokiu atveju vežėjas privalo atlyginti visą krovinio nuvertėjimo sumą bei kitas susijusias išlaidas. Užsakymo 28 punkte ieškovė (Vežėja) patvirtino, kad sutinka su CAT, Gefco, DAIMLER AG, BMW, Volkswagen, Sintax, Mosolf krovimosi instrukcijomis bei automobilių nuvertėjimo taisyklėmis (e. b. 1 t. 77-80 l.).

58.       Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė pateikė ieškovei taisykles, kurių pagrindu pirminis krovinio siuntėjas apskaičiavo automobilio nuvertėjimo mokestį (e. b. 1 t. 134-135 l.).

59.       Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad CAT S.A.S. atlikus išskaitymą iš apeliantės, pastaroji įgijo reikalavimo teisę į ieškovę, dėl kurios kaltės ir atsirado žala (apgadintas automobilis). Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog apgadintam automobiliui nustatytas 3 418,51 Eur individualizuotas žalos dydis dėl nuvertėjimo.

60.       Ieškovė, ginčydama prekinės vertės netekimą, teigė, kad nustatant automobilio nuvertėjimą turėjo būti vadovaujamasi CAT S.A.S. užsakymu 2020 m. gruodžio 10 d. atlikta eksperto išvada, nes automobilio nuvertėjimas įvertintas individualizuotai, pagal ją nuvertėjimas sudaro vos 450 Eur. Šie ieškovės argumentai atmetami kai nepagrįsti. Pažymėtina, kad minėtos ekspertizės išvadose vertės sumažėjimas apibrėžtas kaip suma, rodanti skirtumą tarp kainos, kurią būtų galima gauti, parduodant transporto priemonę iškart po tinkamai atlikto remonto, ypač kai laikomasi pareigos atskleisti pirkėjui dėl eismo įvykio atsiradusią žalą, ir kainos, kuri tikėtina parduodant tokią transporto priemonę. Ši ekspertizės išvada pateikta, neįvertinus esminio kriterijaus, kad automobilio gamintojas apgadinto automobilio negalės parduoti kaip naujo. Be to, ši eksperto išvada gauta dar iki to momento, kai gamintojas pateikė sąskaitą įmonei CAT S.A.S Taigi, ši eksperto išvada nepaneigia gamintojo teisės reikalauti apgadinto naujo automobilio prekinės vertės netekimo, kuri pagal gamintojo taisykles sudaro 15 proc. naujo automobilio kainos, iš atsakingų už krovinio pažeidimą asmenų logistikos grandinėje.

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės reikalavimo teisės į ieškovę negali paneigti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad byloje nėra pateikta duomenų, ar apgadinto automobilio nebuvo galima parduoti kaip naujo, ar jis pagal Renault kokybės instrukcijų vadovo B kategorijos sumažinimo sąlygas buvo laikomas/pripažintas sugadintu taip, kad nebuvo galima parduoti kaip naujo, kad byloje esanti eksperto išvada patvirtina, kad apgadintam automobiliui pagal jo apgadinimus buvo nustatytas 450 Eur nuvertėjimas, kadangi taikomą nuvertėjimą naujiems apgadintiems automobiliams, automobilių kainas ir jų apskaičiavimo tvarka ir naujiems ir apgadintiems automobiliams nustato būtent gamintojas, kas šiuo atveju ir buvo atlikta.

62.       Užsakymo privalomųjų sąlygų 7 punkte nustatyta, kad kroviniams iš/į CAT terminalus žalos atveju taikomas 45 Eur žalos mokestis už kiekvieną automobilį, kuriam padaryta žala. Automobiliui dėl žalos nuvertėjus, taikomas 250 Eur mokestis (e. b. 1 t. 77-80 l.). Iš šios sąlygos turinio matyti, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl tokių išlaidų kompensavimo.

63.       Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010). Įvertinus nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad žalos pagrįstumo klausimas galėjo būti sprendžiamas byloje tik atsakovei pareiškus priešieškinį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

64.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

65.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija spendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, neteisingai pritaikė materialines teisės normas ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Juo remiantis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Priėmus naują sprendimą, iš naujo paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

67.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 709,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 1 t. 3, 6-7, 22, 36-37, 140-143 l., 2 t. 6-8, 56-57 l.). Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nenustatyta. Netenkinus ieškovės ieškinio, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme iš atsakovės nepriteisiamos.

68.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (DOK-42312 priedai), atsakovė – 84 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (DOK-31422 priedas). Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei priteisiama iš ieškovės 84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lusona“ (juridinio asmens kodas 302889957) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann Transporte“ (juridinio asmens kodas 300022163) atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann Transporte“ (juridinio asmens kodas 300022163) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lusona“ (juridinio asmens kodas 302889957) 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                         Evaldas Burzdikas

 

                                                         Laima Kriaučiūnaitė

 

                                                         Tomas Romeika