Administracinė byla Nr. I-9792-423/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02146-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1;
(S)
55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 5 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Neringai Musinienei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-4).
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 82-83) nurodė, kad kalint Alytaus PN laikotarpiu nuo 2019-02-15 iki 2019-09-30, naudojantis telefono aparatu buvo pažeidžiama jo teisė į privatų ir šeimos gyvenimą. Paaiškino, kad telefono aparatai yra įrengti pataisos namų koridoriuje, kur nuolat vaikšto kiti nuteistieji, pareigūnai, būna triukšminga. Dėl to pareiškėjui būdavo sunku kalbėtis su artimaisiais, susilpnėjo jo socialiniai ryšiai. Be to, šalia nuolat stovėdavo pareigūnas, kas pažeidžia teisę į privatų pokalbį. Telefonai nebuvo įrengti triukšmą sulaikančiose būdelėse, o tiesiog pakabinti viešoje vietoje, koridoriuje ant sienos.
Dėl tokios situacijos pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, kankinimą, privatumo pažeidimą, pažeminimą, todėl prašo atlyginti 2000 Eur neturtinės žalos.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 19-22) nurodė, jog nuteistieji gali naudotis telefonu kontroliniuose punktuose ir uždarojoje zonoje. Pareigūnai privalo užtikrinti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, taip pat ir naudojantis telefono aparatu. Nėra duomenų, kad pareigūnai pokalbių metu elgėsi netinkamai. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinai blogesnės sąlygos nei kitiems nuteistiesiems. Prašant atlyginti neturtinę žalą, nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog tokia žala kilo, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus, jų išraišką ir pasekmes asmeniui. Pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir deklaratyvūs, nėra jokių duomenų apie jam realiai kilusią žalą ar neteisėtus pareigūnų veiksmus.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jo teisės privačiai naudotis telefonu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas teigia, kad pataisos namuose telefono aparatai įrengti taip, jog pokalbiai su artimaisiais yra apsunkinami aplinkinio triukšmo, be to, šalia nuolat stovi pareigūnas. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, pažeidžiama jo teisė į privatų gyvenimą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnyje yra numatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Pagal šio straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 124 punkte nurodyta, be kita ko, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.
Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nuolat suteikiama galimybė paskambinti telefonu ir šia teise pareiškėjas aktyviai naudojosi (b. l. 31-71).
BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (BVK 102 str. 3 d.). Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pagal 127 punktą, telefoninį pokalbį nutraukęs pareigūnas surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei.
Pagal minėtą teisinį reguliavimą, nuteistasis, naudodamasis specialiąja teise paskambinti telefonu, privalo laikytis BVK ir Vidaus tvarkos taisyklių nustatytos skambinimo telefonu tvarkos, o pataisos įstaigos pareigūnams kyla pareiga kontroliuoti, kad nuteistasis laikytųsi nustatytos tvarkos ir, nustačius, kad jos nesilaikoma, suteikta teisė nutraukti telefoninį pokalbį apie tai tarnybiniu pranešimu informuojant įstaigos vadovą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-18 nutartį byloje Nr. A-423-146/2017). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai, jog jį pokalbio metu stebėdavo pareigūnas, yra iš esmės nepagrįsti.
Iš atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų (b. l. 72) matyti, kad telefoninių pokalbių vieta nėra izoliuota, joje nėra įrengta būdelių, atitvarų, visiškai užtikrinančių garso izoliaciją, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, priešingai, kaip minėta, iš bylos medžiagos (b. l.31-71) matyti, kad šia teise pareiškėjas aktyviai naudojosi visą ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, konkrečiai kada ir kokie asmenys (nuteistieji ar pareigūnai) pareiškėjui trukdė naudotis telefonu, klausėsi jo pokalbių, nenurodė, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN siekė išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ar jam pakenkti. Tokiu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės buvo pažeidžiamos ar kad pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo reikalavimas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Urbonienė