Civilinė byla Nr. e2A-970-275/2018

                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42059-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios 521 daugiabučio namo savininkų bendrijos, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė:

              I.              Ginčo esmė

1. Ieškovas bankrutavusi 521 daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau –Bendrija), atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 957,29 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-11-18 nutartimi Bendrijai iškėlė bankroto bylą. Atsakovas nuosavybės teise valdo gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo įsiskolinimas susidarė už UAB „Vilniaus energija“ tiektą šildymą ir karštą vandenį nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-26 sprendimu iš Bendrijos UAB „Vilniaus energija“ naudai priteisė skolą. Sprendimas yra įsiteisėjęs, priėmus Vilniaus apygardos teismo 2016-11-26 nutartį. Remiantis įsiteisėjusiais sprendimais, Bendrija yra įgijusi regreso teisę į butų savininkus, tuo tarpu ir į įsiskolinimą už V. P. butui teiktą šildymą. Įsiskolinimas atsakovo butui apskaičiuotas pagal buhalterinės įmonės UAB „Skaidri apskaitos sistema“ pateiktas sąskaitas. Taip pat atsakovas liko skolingas už bendrojo naudojimo patalpų valdymo paslaugas už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2014-11-30, kas sudaro 88,55 Eur. Už atliekų išvežimą laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-11-30 nesumokėjo 65,26 Eur. Už bendrijai teiktas buhalterines paslaugas laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-11-30 susidarė 65,07 Eur skola. Už bendro naudojimo elektrą laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-08-31 liko skolingas 11,40 Eur. Už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą skola laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-08-31 – 53,99 Eur.
2. Atsakovas V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įsiskolinimas už šildymą laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31 negalėjo susidaryti, nes Bendrija registre registruota nuo 2013-02-26. Akivaizdu, kad UAB „Skaidri apskaitos sistema” sąskaitose nebuvo pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija. Sutartis tarp Bendrijos ir UAB „Skaidri apskaitos sistema“ sudaryta tik 2013-12-23, tad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31 buhalterinė įmonė negalėjo pateikti mokėjimo nurodymų atsakovui. Be to, mokėjimo nurodymai už apskaičiuotus mokesčius išrašyti tik 2013-05-24. Bendrijos pirmininkas Š. R. Š. apskaitos įmonei pateikė klaidingą informaciją, kuria remiantis buvo apskaičiuoti mokesčiai už šildymą. Bendrijos pirmininko atsakomybės ribas apibrėžia Aplinkos ministro 2012-06-27 įsakymu Nr. D1-549 patvirtintas Daugiabučio gyvenamojo namo ir kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų aprašas. Jame yra informacija ir duomenys apie pagrindinius pastato šildymo ir karšto vandens komponentus, pagrindines charakteristikas. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai. Ieškovo vykdytas šilumos paskirstymas, apskaita ir buhalterinė apskaita yra neaiškios, neskaidrios, neteisėtos, nesąžiningos ir turinčios aplaidumo, sukčiavimo požymių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statinių naudojimo priežiūros specialistas 2013-12-13 atliko pastato apžiūrą ir surašė atliekamos statinio techninės apžiūros patikrinimo aktą.
3. Atsakovas V. P. 2017-05-29 teismo posėdžio metu pripažino ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo už valymo paslaugas – 88,55 Eur, buhalterinių paslaugų teikimą – 65,07 Eur ir atliekų išvežimą – 65,26 Eur (2017-05-29 posėdžio garso įrašas). Parengiamųjų bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad įsiskolinimo laikotarpiu šilumos paskirstymas nebuvo teisingas. Nuo 2013-05-24, kai gavo pranešimą dėl mokėtinų sumų iš buhalterinės įmonės „Minčių bankas“, kreipėsi dėl skaičiavimo pagrįstumo. Buvo atsakyta, kad duomenis teikia bendrijos pirmininkas. Byloje nėra duomenų, koks buvo taikomas paskirstymo metodas. Sąskaitos išrašytos taikant ne tuos skirstymo metodus už šildymą. Šiandien už šildymą moka pagal plotą – 122,42 kv. m. Už karštą vandenį yra sumokėta pagal skaitiklių parodymus UAB „Vilniaus energija“, kadangi nuo 2013-08-01 mokėjo tiesiogiai pagal skaitiklių parodymus UAB „Vilniaus energija“. Už bendro naudojimo elektrą yra sumokėjęs „Lesto“. Atsakovas V. P., pasisakydamas 2017-06-14 teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose (baigiamosios kalbos atidėtos atsakovo prašymu, siekiant joms pasiruošti), nurodė, kad ieškinio nebepripažįsta visiškai. Turi būti skirta bauda ieškovui už pareikštą nepagrįstą ieškinį. Prašoma skola už teiktas valymo paslaugas galėtų būti skaičiuojama tik už 5 mėnesius. Byloje nėra pateikta darbuotojos darbo sutarties, duomenų, kad buvo jai mokėtas atlyginimas. Valytojos atlyginimas 2013-02-25 susirinkime buvo nustatytas – 311 Lt. Nėra aišku, kodėl skaičiuota po 14,56 Lt už mėnesį atsakovo butui. Visus mokesčius privaloma pagrįsti dokumentais, kuriuos turėjo vesti Bendrija. Mokesčius ir tarifus nustato Bendrija. Mokėjimo nurodymas nėra pagrindas teigti, kad yra susidariusi skola. Skola už šiukšlių išvežimą taip pat nepagrįsta įrodymais, kadangi sutartis su UAB „Econovus“ sudaryta tik 2013-05-02, o prašo priteisti skolą ir už ankstesnį laikotarpį. Be to, byloje nėra pateikta paslaugų teikėjo sąskaitų. Skola skaičiuotina tik už laikotarpį iki 2014-10-01, kadangi paslaugas pradėjo teikti kitas administratorius, sudarius Jungtinės veiklos sutartį. Prašoma priteisti skola už karšto ir šalto vandens sistemų priežiūrą taip pat nepagrįsta, kadangi sutartis su paslaugų teikėju buvo pateikta ne ieškovo, o „Skaidri sistema“ į bylą. Neaiškus skaičiavimo laikotarpis. Skola už teiktas buhalterines paslaugas taip pat nepagrįsta, nes mokestinius nurodymus (paslaugas) turėjo teikti VšĮ „Minčių bankas“ su kuria sutartis sudaryta, remiantis Bendrijos susirinkimo, vykusio 2013-02-28, sprendimu, o teikė UAB „Skaidri sistema“, su kuria sutartis sudaryta tik nuo 2013-12-23. Tad neaiškus skolos paslaugų teikėjas ir skolos laikotarpis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui bankrutavusiai 521 daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovo V. P. 957,29 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Priimdamas sprendimą teismas nurodė, kad atsakovas V. P. bylos nagrinėjimo iš esmės metu pripažino ieškinį dėl jam kylančios prievolės sumokėti 88,55 Eur skolą už namui teiktas valymo paslaugas (2017-05-29 teismo posėdžio garso įrašas), o baigiamųjų kalbų metu ginčijo ir nepripažino šios skolos, nurodydamas, kad nėra objektyvių duomenų, kad buvo teikiamos valymo paslaugos daugiabučiam namui, kad buvo sudaryta sutartis su valytoja. Remdamasis tiek ieškovo, tiek atsakovo į bylą paminėtais pateiktais įrodymais, sprendė, kad valymo paslaugų teikimo faktas Bendrijai laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-08-31 byloje įrodytas ir pagrįstas. Pažymėjo, jog atsakovui ginčijant Bendrijos buhalterinę apskaitą vykdžiusios įmonės mokėjimo pranešimuose apskaičiuotą mokėtiną sumą kas mėnesį, t. y. po 14,56 Lt (4,2169 Eur) atsakovo butui, nepateikė į bylą jokių šio mokesčio apskaičiavimą paneigiančių duomenų. Priešingai, baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad pateikus Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nustatytus dokumentus už 5 mėnesių laikotarpį 21,08 Eur skola galėtų būti pripažintina (4,2169 Eur * 5 mėn.), kai bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas pripažino visą skolą. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų nesutikęs su nustatytuoju mokesčio dydžiu ar ginčijęs Bendrijos narių susirinkimo, kuriame nustatytas mokėtino mokesčio dydis, sprendimą. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-03-17 nutartimi valymo paslaugas atlikusios valytojos S. N. kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas, o tai leidžia teigti, kad valymo paslaugos buvo teikiamos iki bankroto iškėlimo nutarties įsiteisėjimo, nesant duomenų, kad darbo sutartis su valytoja S. N. buvo nutraukta anksčiau, nei įsiteisėjus bankroto bylos iškėlimo nutarčiai. Todėl pritarė pozicijai, kad byloje nepaneigta Bendrijos nario pareiga atsiskaityti už teiktas valymo paslaugas laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-11-30, kai įsiteisėjo nutartis iškelti Bendrijai bankroto bylą, lėmusiai sutarčių vykdymo stabdymą.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas V. P. bylos nagrinėjimo iš esmės metu pripažino ieškinį dėl jam kylančios prievolės sumokėti 65,26 Eur skolą už namui teiktas šiukšlių išvežimo paslaugas (2017-05-29 teismo posėdžio garso įrašas), o baigiamųjų metu ginčijos ir nepripažino šios skolos, nurodydamas, kad prašoma priteisti skola atsakovui galėtų būti skaičiuotina tik iki 2014-10-01, nes 2014-10-01 sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu administravimo paslaugas teikė UAB „Admi“. Teismas pažymėjo, kad dviejų parengiamųjų posėdžių metu atsakovas ketino pateikti įrodymus į bylą, kad namui šiukšlių išvežimo ir kitas paslaugas nuo 2014-10-01 teikė nebe Bendrijos išsirinkti paslaugų teikėjai, bet naujas namo administratorius, kuriam galimai ir buvo mokami mokesčiai už suteiktas paslaugas, tačiau tokių duomenų į bylą atsakovas nepateikė.
7. Teismas nenustatė pagrindo abejoti paslaugų teikėjų UAB „Švarus miestas“ bei UAB „Econovus“, su kuriais Bendrija buvo sudariusi sutartis dėl Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, paslaugų teikimu Bendrijai bei iš to kylančia Bendrijos nario prievole. Nurodė, kad pats faktas, kad viena paslaugų teikimo sutartis Bendrijos buvo sudaryta 2007-08-27 su UAB „Švarus miestas“, o 2013-05-02 sudaryta su UAB „Econovus“, neleidžia abejoti Bendrijos nariui kylančia prievole apmokėti už paslaugas laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-11-30. Teismo vertinimu, paties atsakovo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto renovavimo skyriaus 2013-10-21 raštas patvirtina, kad namo Bendrija veikė nuo 1996 metų, tačiau Bendrijai nesikreipus į Vilniaus miesto savivaldybės rejestro tarnybą (priėmus Vyriausybės 1998-11-17 nutarimą Nr. 1338), kad būtų suteiktas identifikavimo kodas, Bendrijos duomenys nebuvo įtraukti į Juridinių asmenų registrą, todėl Bendrija 2013-02-26 įregistruota kaip nauja. Remiantis išdėstytu, sprendė, jog faktinės aplinkybės, kad sutartis su UAB „Econovus“ sudaryta tik 2013-05-02, nepaneigia atsakovo pareigos mokėti už laikotarpį nuo 2013-03-01, kai galiojo Bendrijos ir UAB „Švarus miestas“ 2007-08-27 pasirašyta sutartis. Dar daugiau, viešai prieinami duomenys patvirtina, kad UAB „Econovus“ apjungė keletą įmonių, tame tarpe ir UAB „Švarus miestas“, ką patvirtina ir bankroto byloje pareikštas UAB „Econovus“ kreditorinis reikalavimas, grindžiamas 2007-08-27 pasirašyta sutartimi bei UAB „Econovus“ išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Nesant pagrįstų argumentų dėl netinkamo atsakovui (Bendrijos nariui) paskaičiavimo už teiktas minėtas paslaugas, ieškinį šioje dalyje patenkino.
8. Nurodė, kad ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 65,07 Eur skolą už teiktas buhalterines paslaugas laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-11-30. Atsakovas V. P. bylos nagrinėjimo iš esmės metu pripažino ieškinį dėl jam kylančios prievolės sumokėti šią skolą (2017-05-29 teismo posėdžio garso įrašas), o baigiamųjų metu ginčijo ir nepripažino šios skolos, nurodydamas, kad VšĮ „Minčių bankas“, su kuria 2013-03-13 buvo sudaryta Apskaitos tvarkymo sutartis, neteikė jokių buhalterinių paslaugų Bendrijai, o jas teikė tik UAB „Skaidri apskaitos sistema“, su kuria sutartis sudaryta tik 2013-12-23. Tokiems teiginiams teismas nepritarė, kadangi į bylą iškviestas liudyti UAB „Skaidri apskaitos sistema“ vadovas ir akcininkas patvirtino, kad nuo pat pradžių derybose tarp Bendrijos ir veikusios VšĮ „Minčių bankas“ (kuri šiuo metu išregistruojama, įsteigus 2013 metų viduryje UAB „Skaidri apskaitos sistema“) sutartas buhalterinių paslaugų teikimas Bendrijai, paskirstant Bendrijos nariams mokėtinus mokesčius ir įsipareigota sutvarkyti mokėtinus mokesčius nuo pat 2013 m. sausio 1 dienos. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad mokėjimo pranešimuose nurodytas žodžių junginys - Skaidri apskaitos sistema, nesuponuoja vertinimo, kad buhalterinės paslaugos laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-12-23, iki kol buvo sudaryta sutartis su UAB „Skaidri apskaitos sistema“ nebuvo teiktos.
9. Atsakovas savo nesutikimą mokėti prašomą priteisti 53,99 Eur skolą už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2014-11-30 argumentuoja, kad tokios paslaugos namui nebuvo teikiamos, nėra tinkamos su paslaugų teikėju sudarytos sutarties, darbų atlikimo aktų. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą paslaugų teikimo sutartį sudarytą su IĮ „Devilmora“, joje įtvirtintą paslaugų teikimo tarifą – 0,08 Lt/kv. m. be PVM (su PVM 0,0968 Lt/kv. m.), taip pat atsakovui teiktus mokėjimo nurodymus, laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2014-10-14, skaičiuojant proporcingai atsakovo buto plotui, sprendė, kad atsakovas (bendrijos narys ir buto savininkas) privalo vykdyti Bendrijos sprendimą pasitelkti paslaugų teikėją ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai už suteiktas paslaugas. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovui, kaip namo gyventojui, kyla pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, todėl atmetus ieškovo ieškinį šioje dalyje būtų pažeistas protingumo principas ir kitų gyventojų, kurie apmoka savo įsipareigojimų dalį, teisės ir teisėti interesai.
10. Atsakovas, neigdamas jam kylančią pareigą mokėti už bendroms patalpoms teiktą elektros energiją laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-08-31, argumentuoja, kad jis yra sumokėjęs AB „Lesto“. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti, tačiau to nepadarė. Kita vertus, pažymėjo, jog atsakovo pozicija dėl atsiskaitymo su Bendrija, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkytoja, kuri atstovauja Bendrijos narius išoriniuose santykiuose su paslaugų teikėjais, bylos nagrinėjamu metu buvo prieštaringa. Teismas atsižvelgęs į Bendrijos funkcijas, į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių, kuriomis remiantis butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su elektros energijos tiekimu bendroms patalpoms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti, kadangi šios išlaidos susijusios su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų reikalavimais.
11. Atsakovas, neigdamas jam kylančią pareigą mokėti už laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31 teiktą šildymą bei karštą vandenį, vienu iš argumentų nurodo, kad Bendrija buvo įsteigta tik 2013-02-26, o mokesčiai skaičiuojami ir už 2013 metų sausio bei vasario mėnesius.
12. Teismas pažymėjo, kad prejudicinę reikšmę turinčioje byloje - Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-26 įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19582-861/2014 bei Vilniaus apygardos teismas 2016-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-98-603/2016, spręsdami UAB „Vilniaus energija“ bei Bendrijos ginčą dėl įsiskolinimo priteisimo už šilumos energiją už tapatų laikotarpį kaip ir nagrinėjamojoje byloje (2013 m. sausio-liepos mėnesiai) yra konstatavę, kad nors 521 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija yra įregistruota nuo 2013-02-26, tačiau už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31 apmokėjimą yra atsakinga Bendrija. O tai kad šilumos teikimo sutartis buvo sudaryta su kita bendrija yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, jog priteisus iš Bendrijos, kaip šilumos energijos tiekimo sutarties šalies, skolą UAB „Vilniaus energija“ naudai, Bendrija įgyja regreso teisę į butų savininkus, mat Bendrija įgyvendina bendraturčių teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu. Tad remdamasis šiais teismų išaiškinimais, Bendrijos statusu, jog daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises, iš Bendrijos šilumos tiekėjui priteisus skolą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-07-01, Bendrija įgijo regreso teisę į bendrijos narius už tapatų laikotarpį.
13. Nurodė, kad kitas esminis atsakovo argumentas, nesutinkant su ieškinio reikalavimu dėl 673,02 Eur skolos priteisimo už šildymą ir karšto vandens tiekimą atsakovo butui, yra netinkamas teismo sprendimu priteistos iš Bendrijos skolos UAB „Vilniaus energija“ naudai paskirstymas, skirstymą skolos laikotarpiu atliekant VšĮ „Minčių bankas“, kurio teises ir pareigas gerokai vėliau perėmė UAB „Skaidri apskaitos sistema“, įsteigta to paties savininko. Teismas atsižvelgdamas, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad VšĮ „Minčių bankas“, pateikęs mokėjimo pranešimus namo bendraturčiams už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31, vadovavosi netinkamu šilumos paskirstymo metodu, apskaičiuojant mokėtinas sumas, galimai vadovavosi netinkamu plotu, sprendė, kad pagrindo abejoti įmonės atliktais skaičiavimais, paskirstant gyventojams mokėtinas sumas, nėra. Ieškovas, neigdamas paskaičiavimo (paskirstymo) tinkamumą, sąžiningumą, nepagrindė savo abejonių objektyviais įrodymais, pateikdamas tinkamą mokėtinų sumų už šilumos energiją paskaičiavimą arba pateikdamas objektyvius duomenis, paneigiančius skaičiavimo teisėtumą.
14. Teismas taip pat pastebėjo, kad atsakovo dėstomos abejonės dėl karšto vandens deklaravimo bei paskaičiavimo už nepagrįstai didelio kiekio vandens išnaudojimą, neatitinka byloje esamos faktinės situacijos, įvertinus mokėjimo nurodymuose nuosekliai užfiksuotus skaitiklio duomenis, nenustačius atsakovo išreikštų abejonių dėl karšto vandens pernelyg didelio kiekio išnaudojimo.
15. Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių abejoti mokesčių už teiktą šilumos energiją Bendrijos nariams paskirstymo teisingumu, byloje atsakovas nėra pateikęs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį  skundą argumentai

16. Apeliantas V. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teisėjas, kuris turėjo išankstinį nusistatymą atsakovo atžvilgiu.
17. Atsakovas tvirtina, kad teismas neišsprendė teismo nutartimi prašymų ir atmetė visus atsakovo prašymus (raštu ir žodžiu) bei neišreikalavo rašytinių įrodymų, kurie galėjo turėti lemiamos įtakos sprendžiant šią civilinę bylą, t.y. atmetė visus prašymus šaukti liudytojus, atmetė prašymus prijungti civilines bylas Nr. 2-961- 433/2014; Nr. 2-19582-861/2014; Nr. e2-779-910/2017.
18. Pažymi, kad pagal Bendrijų įstatymo 14 str. 6 d. 8 p. pirmininkas atsako už namo butų ir bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą. Pirmininkas atsako už namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros reikalavimų įgyvendinimą ir jų normalų funkcionavimą, turi periodiškai pildyti statinio techninės priežiūros žurnalą (STR 01.12.5:2010 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka), fiksuoti jame kasmetines apžiūras. Atsakomybės ribos apibrėžtos LR aplinkos ministro 2012-06-27 įsakymu Nr. D1-549 patvirtintame Daugiabučio gyvenamojo namo ir kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų apraše (toliau - Aprašas). Šis Aprašas privalomas šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui, bendrojo naudojimo objektų administratoriui, prižiūrėtojams. Aprašas pateikiamas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų, pastato savininkams. Tik Apraše yra informacija ir duomenys apie pagrindinius pastato šildymo ir karšto vandens komponentus, pagrindines jų charakteristikas (šildomų patalpų plotus, bendram naudojimui tenkančių šildomų patalpų plotus, patalpų būdingus parametrus). Akivaizdu, kad ieškovo buitiniam vartotojui išrašytose sąskaitose nebuvo pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.
19. Pažymi, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už išrašytoje sąskaitoje informaciją, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už vartotojo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Akivaizdu, kad tokios informacijos ieškovas neturi, o 521 DNSB pirmininko Š. R. Š. pateikta informacija netiksli, nesąžininga, ne iš Aprašo. Dar daugiau, minėtos energijos ir karšto vandens tiekimo sutarties ieškovė tinkamai niekada nevykdė ir pažeidinėjo, pateikdama klaidingas sąskaitas pagal neteisėtai pateiktą informaciją, pritaikytus šilumos paskirstymo metodus, o šilumos ir karšto vandens apskaitą vykdė nesilaikydama teisinės metrologijos reikalavimų. Ieškovės vykdytas ir tebevykdomas šilumos paskirstymas, šilumos ir karšto vandens apskaita ir buhalterinė apskaita yra neaiškios, neskaidrios, neteisėtos, nesąžiningos ir turinčios aplaidumo, sukčiavimo ir net piktnaudžiavimo požymių.
20. Vadovaujantis LR statybos įstatymo 42 straipsniu, gyvenamųjų namų ir kitų statinių, nenurodytų šio įstatymo 1 dalies 1 ir 2 punkte, statinių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2011-12-30 įsakymu Nr. 30-1928 patvirtintose Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse nurodoma, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus m. atlieka miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovacijos skyrius Statinių naudojimo priežiūros specialistai.
21. Informuoja, kad skyriaus specialistas 2013-12-13 atliko pastato Neužmirštuolių g. 6 apžiūrą ir surašė atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą. Akte nustatė, kad 521-ios DNSB pirmininkas Š. R. Š. neturi ir nepateikė privalomų namo bendrojo naudojimo objektų aprašo, techninės priežiūros žurnalo, statinio paso, statinio apžiūrų aktų, tyrimų ir auditu išvadų, neturėjo žurnalo, nevykdė nuolatinių stebėjimų, nevykdė, neregistravo apžiūrų aktų. Ieškovui yra žinoma, kad 521-ios DNSB pirmininkas Š. R. Š. yra nesąžiningas ir pateikė klaidingą informaciją, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Atsakovas taip pat ne kartą informavo žodžiu, raštu ieškovą, kad ieškovo turima informacija neteisinga ir pateikta ne iš Aprašo. Atsakovas nurodė, kad teisėjas priėmė šališką sprendimą, neapklausęs svarbiausio liudytojo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovacijos skyriaus įgalioto asmens, taip atimdamas iš atsakovo teisę į nešališką teismą ir sprendimą.
22. Šioje byloje yra žinoma, kad būdamas 521-ios DNSB pirmininku Šarūnas R. Š. yra nesąžiningas ir pateikė klaidingą informaciją, dar daugiau būdamas 521-ios DNSB pirmininku Š. R. Š. sudarė jungtinės veiklos sutarti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams ir butams valdyti. Tokiu atveju, ieškovui pareiškus ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo, turėjo būti sprendžiamas ne tik klausimas dėl įtraukimo į bylą asmenų, bet ir dėl jų prievolės rūšies, bei informacijos ir duomenų apie pagrindinius pastato šildymo ir karšto vandens komponentus, pagrindines jų charakteristikas patikslinimo, be to ieškovas privalėjo užtikrinti, kad ieškovas skolą už tiektą energiją apskaičiavo tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Ieškovui netinkamai nustačius atsakovą, tačiau nenustačius visų tikrųjų atsakovų, kurie faktiškai suvartojo centralizuotą šilumos energiją, už kurią apmokėti reikalauja ieškovė, nebus atskleista bylos esmė ir negalėjo būti priimtas teisėtas teismo sprendimas. Tokio sprendimo priėmimas prieštaraus CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, neatsižvelgdamas, kad atsakovas yra 521-ios DNSB narys.
23. Nurodo, kad teismas klaidingai traktavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau- Komisijos) rekomenduojamas taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka šilumos vartotojui, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms bendrojo naudojimo patalpų šildymui.
24. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d., Komisijos metodo Nr.4 1.2. p. ir 3 p. visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu - įvadiniu šilumos skaitikliu. Atsakovui ir visiems kitiems 521-ios DNSB esantiems vartotojams priskiriamas šilumos kiekis nustatomas skirstant įvadiniu šilumos skaitikliu apskaičiuotą kiekį pagal komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr.4 (toliau - metodas Nr.4) kartu taikant komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Akivaizdu, kad ieškovo buitiniam vartotojui išrašytose sąskaitose neteisingai apskaičiuotas Šilumos kiekis bendroms reikmėms neatitinka CK 4.82 str. 5 d. įtvirtintą proporcingumo nustatymo principą ir metodo Nr. 5 nustatytos tvarkos. Apskaičiavimai klaidingi, nėra pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų (bendrosioms reikmėms) šildymui. Atsakovas tvirtina, kad šilumos tiekėjas nuolat elgėsi nesąžiningai, sistemingai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pažeidinėjo vartotojų teises ir neteisėtais veiksmais stengėsi praturtėti be pagrindo atsakovo sąskaita. Ieškovas iki šiol neįvykdė 1997 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1507 reikalavimo atsakovui įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėtų įvertinti, kad vienas iš byloje taikytino teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, yra vartotojų teisių apsaugos institutas.
25. Ieškovas bankrutavusi 521 daugiabučio namo savininkų bendrija, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

26. Atsakovas teigia, kad bylą  nagrinėjusi teisėja  turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. CPK 65 straipsnis numato atvejus, kuriais teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti   pareikštas nušalinimas, CPK 66 straipsnis numato kitus teisėjo  nušalinimo pagrindus,  o būtent, pagrindas teisėjui nušalinti ar nusišalinti yra  aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo,  buvimas. Tai  kad bylos šalis tam tikras aplinkybes vertina kaip keliančias abejones dėl teisėjo šališkumo, nereiškia,  kad teisėjas dėl to turėjo nusišalinti. Atsakovas nurodo, kad  teisėja jį moralizavo,  demonstravo priešiškumą, laidė ironiškas jį paniekinančias replikas, neleido atsakovui pateikti liudytojams klausimų. Teisėjo etikos pažeidimas nėra aplinkybe, kuri kelia abejones teisėjo šališkumu. Atsakovo nurodyti kaip netinkami, neetiški  teisėjos veiksmai  neleidžia daryti išvados teisėją buvus šališka atsakovo atžvilgiu. Tai, kad atsakovas byloje nereiškė  teisėjai nušalinimo dėl jam atsiradusių abejonių teisėjos  nešališkumu,  leidžia daryti išvadą, kad tokios abejonės atsakovui atsirado tik po bylos išnagrinėjimo, kai ieškinys atsakovo atžvilgiu buvo pilnai patenkintas.
27. Atsakovas, teigdamas, kad teismas nepagrįstai atmetė jo pateiktus įrodymus, atmetė prašymus dėl įrodymų išreikalavimo byloje, neprijungė kitų civilinių  bylų, kurios galėjo turėti įtakos sprendžiant šią bylą, nurodė, kad prašė teismo išreikalauti iš ieškovo  atstovo  dokumentus, jog ieškovas skolą už tiektą energiją apskaičiavo tinkamai, kad sąskaitose pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija. Toks prašymas negalėjo būti tenkinamas, nes  kilus ginčui tarp šalių,   pateiktus  vienos šalies įrodymus vertina teismas,   kad juos įvertintų duomenis teikianti šalis, nėra reikalinga byloje.  Atsakovo prašymas išreikalauti iš bankrutavusios bendrijos pirmininko Š. R. Š. namo butų ir kitos paskirties  bendro naudojimo objektų aprašą, techninės priežiūros žurnalą, butų apžiūrų aktus, tyrimų ir auditų išvadas, techninės priežiūros taisykles ir norminius aktus byloje būtų tenkintinas tuo atveju, jei būtų pateikti duomenys, kad ieškovas  apskaičiuoja  butų savininkams tenkančius mokesčius, neįvertinęs visų butų ir kitų  patalpų, ar  skaičiuoja  ne  pagal turimą ar tenkantį  gyventojams  bendro naudojimo plotą.  Nepateikus atsakovui tokių duomenų, šios aplinkybės tyrimas byloje būtų pertekliniu. Prašydamas prijungti prie nagrinėjamos  bylos kitas civilines bylas, atsakovas turėjo nurodyti, kokia informacija, esanti kitose bylose, yra reikšminga  šiai bylai. Nesant duomenų, kad kitose bylose yra reikšmingi šiai bylai duomenys, prašymas negali būti tenkinamas.  Prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą  Vilniaus  miesto  savivaldybės  administracijos aplinkos ir energetikos departamento atstovą negalėjo būti tenkinamas, nes teismo sprendimas neturės įtakos šios institucijos teisėms ir pareigoms. Prašymas apklausti šio departamento darbuotoją  liudytoju  galėjo būti tenkinamas tuo atveju, jei atsakovas nurodytų, kokią reikšmingą  šioje byloje informaciją, kokias aplinkybes  gali  paaiškinti  departamento atstovas. Atsakovas, teigdamas, kad byloje turėjo būti surinkta papildomų  įrodymų,  neprašo apeliacinės instancijos  teismo  pašalinti atsakovo teigimu padarytą pirmosios instancijos  teismo  pažeidimą, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesiekia, jog byloje būtų išnagrinėtos aplinkybės, kurios, jo teigimu, teismo nebuvo visapusiškai išnagrinėtos. Atsakovas teigia, kad šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį pagal pirmininko Š.R. Š. pateiktą  klaidingą informaciją,  tačiau nenurodo, kuri informacija yra klaidinga, kokia ji turėjo būti,   todėl darytina išvada, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė  įrodymų dėl  teismo sprendimo  nepagrįstumo dalyje, kurioje priteista  iš atsakovo mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. 
28. Nustatyta, kad  ieškovė prašė priteisti  iš  atsakovo nesumokėtus mokesčius  laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31, kaip įgijusi  regreso teisę į butų savininkus,  nes iš ieškovo UAB-ei „Vilniaus  energija“   buvo  priteistas bendrijos įsiskolinimas  21 743,78 Lt dydžio skola už laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31  tiektą  šildymą ir karštą vandenį Vilniaus  miesto  apylinkės teismo 2014-11-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19582-861/2014. Šioje civilinėje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu ir atsakovas  todėl turėjo galimybę ginčyti ieškinio  reikalavimus.  Iš byloje pateikto  atsakovo skolos paskaičiavimo  matyti, kad  atsakovui regreso tvarka pareikštas  ieškinys  673,02 Eur sumai už tiektą šilumos ir karšto vandens paslaugą   laikotarpiu nuo 2013-01mėn.  iki 2013-07 mėn. Nesutikdamas su šios ir kitų sumų paskaičiavimais byloje, atsakovas turėjo galimybę kreiptis į bankroto administratorių  ir gauti duomenis, kokios informacijos pagrindu  buvo priskaičiuotos  atsakovo butui tenkančios skolos sumos ir teikti tai paneigiančius įrodymus, o ne tik abstrakčiai teigti,   kad paskaičiuota  buvo neteisingai.   Atsakovas nesutikdamas su skolos dalimi, kuri buvo apskaičiuota jo butui, turėjo galimybę pateikti paskaičiavimus, kokią sumą jis turėtų mokėti. Tai, kad iš bendrijos buvo priteista skola už butų savininkams suteiktas  paslaugas, vien šis faktas leidžia daryti išvadą, kad  kiekvienas iš butų savininkų turi sumokėti  už gautą paslaugą. Teigimas, kad iš atsakovo priteista  suma paskaičiuota neteisingai,  nepatvirtina teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.  CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas  numato, jog apeliaciniame skunde  turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės  patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos aplinkybės.  Atsakovui nenurodžius  konkrečių įrodymų ir jų nepateikus byloje, skundas atmestinas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas iki šiol neįvykdė 1997 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1507 reikalavimo atsakovui įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, tačiau šis norminis aktas negalioja nuo 2014 m. lapkričio  1 d. ( neteko galios 2014-08-20 nutarimu Nr. 789), be to, jame nebuvo nustatytos  pareigos  Daugiabučių namų savininkų   bendrijoms  įrengti butų savininkams  karšto vandens apskaitos  prietaisus. Pareiga pirkti apskaitos prietaisus  ir juos įrengti  bei keisti  savo lėšomis buvo numatyta tiekėjams, šiuo atveju – UAB „Vilniaus  energija“.
29. Pirmosios instancijos  teismo sprendimu priteista  iš atsakovo 22 Eur žyminio mokesčio valstybei,  bendra priteista   bylinėjimosi  išlaidų suma  - 35,06 Eur. Kadangi tiek  ieškovas, tiek atsakovas yra atleisti nuo žyminio mokesčio  mokėjimo  remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio  3 dalimi,  priteistas  žyminis mokestis iš atsakovo valstybei nepagrįstai, todėl  suma, kuri priteista  iš atsakovo valstybei tikslinama  nustatant, kad priteista iš atsakovo  ne 35,06 Eur, o 13,06 Eur. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau neatleidžiami nuo kitokių bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir išlaidų, turėtų teismo  procesiniams  dokumentams  įteikti, todėl teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalis tikslinamos, nekeičiant teismo sprendimo.

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti priteistą iš atsakovo V. P. bylinėjimosi išlaidų valstybei sumą, nurodant, kad priteista 13,06 Eur suma.  Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

             Teisėja                                                                                                    Danutė Kutrienė