Civilinė byla Nr. e2-1303-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00257-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „R.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „R.“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Tomena“ 51 453,14 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias transporto priemones, ieškinio reikalavimo ribose, taip pat areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba pas trečiuosius asmenis.
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintas.
4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai.
5. Atsakovei UAB „Tomena“ pareiškus prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. preliminaraus sprendimo, ieškovė MB „R.“ pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė – areštuoti atsakovei priklausančias transporto priemones, ieškinio reikalavimo ribose, taip pat areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba pas trečiuosius asmenis.
6. Nurodė, kad ieškinio suma didelė, atsakovė vengia sumokėti skolą, todėl elgiasi nesąžiningai. Pagal Creditinfo duomenis atsakovė turi pradelstų mokėjimų bei keliuose teisminiuose procesuose uždėti areštai. Ieškovė, siekdama išspręsti ginčą taikiai, siūlė nuolaidas atsakovei, derino sąlygas, tačiau atsakovė jas vėliau keitė ieškovės nenaudai.
7. Atsakovė pripažįsta dalį skolos, tačiau skolą grąžinti vengia, o tai parodo akivaizdu jos nesąžiningumą, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – pritaikė atsakovei UAB ,,Tomena“ nekilnojamojo turto areštą 51 453,14 Eur dydžio apimtyje, o jo (nekilnojamojo turto) nesant ar esant nepakankamai – taikė ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei areštą 51 453,14 Eur apimtyje. Areštavęs pinigines lėšas, leido atsakovei atsiskaityti su ieškove, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas. Pavedė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią atsakovė per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti nutartyje nurodytoms operacijoms atsiskaityti su ieškove bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus, atlikti.
9. Preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (krovos darbų ir kitų papildomų paslaugų teikimo sutartį, skolų suderinimo aktus, sąskaitas faktūras), teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
10. Nurodė, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi ieškinio sumos kriterijumi, nurodydama, jog prašoma priteisti suma atsakovei didelė. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu papildomai išklausius atsakovės paaiškinimų, kad iš esmės neginčija ieškovės reikalavimo dalyje dėl 27 922,25 Eur skolos priteisimo, tačiau byloje nesant duomenų, jog nuo civilinės bylos iškėlimo atsakovė būtų sumokėjusi bent dalį neginčijamos skolos, teismas sprendė, kad atsakovei prašomas priteisti skolos dydis yra didelis.
11. Be to, neginčijant dalies skolos fakto, tačiau vengiant ją sumokėti, teismas sprendė, kad toks atsakovės elgesys nesuderinamas su sąžiningumo reikalavimais bei sudaro pagrindo daryti išvadai, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis aktyvių veiksmų, siekiant paslėpti ar realizuoti jam priklausantį turtą, apsunkinti jo išieškojimą.
12. Dėl išdėstyto, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB „Tomena“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties ir prašo ją panaikinti bei prašymą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. atsakovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikyti ją nesąžininga. Teismų praktikoje nurodoma, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai.
13.2. Pažymi, kad iš bylos medžiagos ir proceso eigos matyti, jog konkrečių duomenų apie galimus atsakovės nesąžiningus veiksmus, siekiant paslėpti ar perleisti turtą ir tokiu būdu išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nėra.
13.3. Nuo pirmojo teismo posėdžio atsakovė per atstovą vedė derybas su ieškove, bandė susitarti dėl reikalavimo dalies, kurią atsakovė pripažįsta, mokėjimo dalimis, tačiau ieškovė nedėjo pastangų susitarti su atsakove ir derybos buvo nutrauktos, o ieškovė nedelsiant pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13.4. Atsakovė stengėsi su ieškove susitarti dėl dalinio mokėjimo, kadangi iškart tokio dydžio mokėjimo atlikti negali, nes tokio mokėjimo įvykdytas sutrikdytų įmonės normalią veiklą. Tuo pačiu pažymėtina, kad, kaip jau minėta, tokios aplinkybės, jog reikalavimo sumos dydis atsakovei ar atsakovės turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas areštui.
13.5. Nesant objektyvių duomenų, rodančių nesąžiningą atsakovės elgesį, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, jog sudarytų sąlygas ieškovei nustatyti atsakovės turimo turto sudėtį, įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju bus reali galimybė iš atsakovės išieškoti priteistas lėšas. Tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių esmės ir paskirties.
2. Ieškovė MB „R.“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
14.1. atsakovė nepateikė duomenų apie blogą įmonės padėtį. Priešingai, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad įmonei nebuvo pareikšti jokie nauji reikalavimai, darbuotojų skaičius nepasikeitė, taip pat neįvyko turto pakeitimai.
14.2. Atsakovė pripažindama dalį skolos, turėjo galimybę atlikti dalinius mokėjimus, tačiau pasirinko vilkinti atsiskaitymą, o tai rodo jos nesąžiningumą.
14.3. Atsakovei negrąžinant skolos, trikdoma ieškovės veikla. Dėl to, ieškovė ne kartą bandė su atsakove susitarti taikiai, bet atsakovė vėl elgėsi nesąžiningai ir nors ieškovė buvo sutikusi padaryti ženklias nuolaidas, atsakovė vienašališkai atliko taikos sutarties pakeitimus, taip dar labiau pažeisdama ieškovės teisėtus interesus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
4. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio pagrįstumo, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
5. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavo, kad byloje nesant duomenų, jog nuo civilinės bylos iškėlimo atsakovė būtų sumokėjusi bent dalį neginčijamos skolos, yra pagrindas manyti, kad atsakovei prašomas priteisti skolos dydis yra didelis. Teismas taip pat sprendė, kad neginčijant dalies skolos fakto, tačiau vengiant ją sumokėti, toks atsakovės elgesys nesuderinamas su sąžiningumo reikalavimais bei sudaro pagrindo daryti išvadai, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis aktyvių veiksmų, siekiant paslėpti ar realizuoti jam priklausantį turtą, apsunkinti jo išieškojimą.
6. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir laiko jas nepagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kad egzistuotų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
7. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
8. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
9. Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
10. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovė vertina, kad kadangi apeliantė nors ir pripažįsta dalį skolos, tačiau jos negrąžina, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškinio suma jai yra didelė, taip pat jos nesąžiningumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turėdamas tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodo ir neįrodinėjo atsakovės ketinimų paslėpti, sumažinti turimo turto vertę ir kt.
11. Nors ieškovė akcentuoja atsakovės turtinę padėtį, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bandė susitarti taikiai, o sprendžiant iš atskirojo skundo argumentų, iš esmės vienintelė aplinkybė, kodėl atsakovė neatsiskaito su ieškove, yra ta, jog ji negali sumokėti visos sumos iš karto, kaip pageidauja ieškovė. Tai, kad šalys negali prieiti vieningos nuomonės bent jau dėl sumos, kurią atsakovė sutinka sumokėti, mokėjimo tvarkos, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant pirmiau nurodytai vyraujančiai teismų praktikai, net ir tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas konstatuotų prastą atsakovės turtinę padėtį, nėra pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra galimai prasta, nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio.
13. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
14. Šiuo atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovė siekia sumažinti (mažina) savo turimą turtą ar atlieka kitus nesąžiningus veiksmus. Priešingai, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pripažįsta, kad atsakovės atžvilgiu nėra iškelta naujų reikalavimų, jos darbuotojų skaičius nesumažėjo, turimo turto vertė nesikeičia. Dėl to, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ji nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų buvimą, mėginimą nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą.
15. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkinęs ieškovės pakartotinį prašymą ir pritaikęs byloje laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei vyraujančia teismų praktika. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės mažosios bendrijos „Rimtautas“ pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti.
Teisėja Romualda Janovičienė