Civilinė byla Nr. 2-170-869/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13178-2018-0

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,

sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, Dianai Kotilovič, Eglei Nartkutei, Natalijai Tomilinai,

dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovei advokatei Renatai Narbutienei,

atsakovui S. V., jo atstovams advokatui Arūnui Abraičiui, advokatui Zigmui Pečiuliui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Rūtai Repčenkienei, Danutei Rainienei, Vladimir Šilobrit, Jurgitai Jurkaitienei,

liudytojams O. V., J. K., P. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį ir atsakovo S. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė L. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui S. V., prašydama: 1) santuoką tarp S. V. ir L. V. sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo S. V. kaltės; 2) L. V. palikti santuokoje turėtą pavardę - „V.“; 3) nepilnamečio vaiko R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. V.; 4) priteisti iš atsakovo S. V. nepilnamečio vaiko R. V. išlaikymui periodines išmokas po 500 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko motinai L. V. pavedant uzufrukto teise tvarkyti dukters išlaikymui skiriamus pinigus; 5) priteisti R. V. naudai iš atsakovo S. V. 3000 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas; 7) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo S. V. bendravimo su dukra R. V. tvarką.

Ieškovė tiek teismui pateiktame pirminiame ieškinyje (tomas 1, b. l. 1-5), tiek ir patikslintame ieškinyje (tomas 3, b. l. 109-117) nurodė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. V. Santuokinio gyvenimo su atsakovu pradžioje santykiai buvo geri, tačiau palaipsniui išryškėjo skirtingos ieškovės ir atsakovo gyvenimo vertybės, tenkinant kiekvieno iš šalių fizinius, dvasinius bei emocinius poreikius. Ieškovė, skirtingai nei atsakovas, supranta tokias šeimos vertybes kaip pagarba, pareigos santuokoje, atsakomybė, dėkingumas, tolerancija ir kt., tačiau atsakovas santuokoje nekreipdavo jokio dėmesio į ieškovės teisėtus lūkesčius, ignoravo aukščiau išvardintas šeimos vertybes, dažniausiai į ieškovės pastangas pakeisti blogėjančius santykius numodavo ranka, ir gyveno savo nuožiūra, savo patogumui, ignoruodamas savaime suprantamus visavertės ir darnios šeimos poreikius. Atsakovo nebrandumas šeimai bei tikro šeimos vyro ir tėvo įgūdžių stoka pasireiškė ieškovei grįžtant su naujagime iš gimdymo namų. Atsakovas nepadėjo prižiūrėti, auginti vaiko, nebendravo su ja. Teigė, jog būtent ieškovei tekdavo ir naktimis keltis, ir dienomis atlikti visus vaiko priežiūros darbus. Šalys pradėjo konfliktuoti, tačiau atsakovas ir toliau mažai tam skyrė dėmesio, nebendravo su vaiku, nemokėjo jai paruošti maisto, pamaitinti. Ieškovei tai buvo netikėta, nes atsakovui šalių dukra ne pirmas vaikas - jis turi sūnų iš pirmų savo santykių. Ieškovei pradėjus dirbti, vaiko priežiūrą patikėjo savo motinai. Atsakovas dažnai išvykdavo iš namų, nematydamas reikalo paaiškinti, kur išvyksta, kokiu tikslu ir kada sugrįš. Kadangi šalys gyveno bute, kuris buvo penktame aukšte, ieškovė buvo priklausoma nuo sutuoktinio, kad šis padėtų su dukra išeiti į lauką. Atsakovas negerbė nei ieškovės, nei kitų artimų žmonių ir dėl savo įpročio nuolat vėluoti, tačiau buvo įkyrus, įgyvendinant savo interesus. Ieškovė nusivylė sutuoktiniu, kai sužinojo, jog atsakovas, jos neįspėjęs, pasisavino per vestuves padovanotus ir atskirai laikomus pinigus (2600 Eur, iš jų 1000 Eur dovanoti ieškovės darbovietės), jis taip pat negrąžino pinigų už kelionę į Paryžių. Nors atsakovas gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau visiškai neprisidėdavo prie mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo, neprisidėjo ir prie vaikui skirtų pirkinių (vežimėlis, kėdutė, inhaliatorius, rūbai, kt.). Atsakovas neprisidėjo ir prie kelionės į Jūrmalą išlaidų, kur su ieškovės artimaisiais buvo švenčiamas gimtadienis. Ieškovė taip pat mokėjo už atsakovo sporto klubą (2 metus po 45 Eur per mėnesį), nors jis jo nelankė. Atsakovui prioritetu buvo gyvenimas kitų sąskaita ir šykštumas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, santuoka su atsakovu nutrauktina dėl atsakovo S. V. kaltės.

Pasisakydama dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina, ieškove nurodė, jog dukra yra mažametė, stipriai prisirišusi prie mamos, o tokio amžiaus vaikui reikalinga nuolatinė motinos globa. Nurodė, jog ieškovė gali pilnai pasirūpinti dukra, užtikrinti jai geras gyvenimo sąlygas, laimingą vaikystę, atliepti ir materialinius, ir emocinius bei kitus vaikui aktualius poreikius. Bendrosios nuosavybės teise su mama ieškovė turi butą, asmeninės nuosavybės teise – kotedžą, gauna pastovias pajamas. 

Ieškovė, pasisakydama dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo

iki nepilnametei R. V. sueis treji metai:

-       tėvas bendrauja su dukra darbo dienomis du kartus per savaitę po 3 (tris) valandas lankant neformaliojo ugdymo užsiėmimus, atsižvelgiant į vaiko lankomų užsiėmimų grafiką. Vaiko mama ne vėliau kaip per 2 (dvi) dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikia vaiko tėvui raštu (trumpąja žinute ir elektroninio pašto laišku) dukters R. V. lankomų neformaliojo ugdymo užsiėmimų kontaktinius duomenis ir grafiką. Lankomiems būreliams (būreliui) pasikeitus, vaiko mama nedelsiant pateikia vaiko tėvui raštu (trumpąja žinute ir elektroninio pašto laišku) naujo/naujų dukters R. V. lankomų neformaliojo ugdymo užsiėmimų kontaktinius duomenis ir grafiką;

-       tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) 4 (keturias) valandas. Priklausomai nuo numatomos su vaiku veiklos (teatras, paroda, išvyka) ir atsižvelgiant į vaiko poreikius, tėvas savo nuožiūra pasirenka dieną ir laiką bendravimui (šeštadienį arba sekmadienį);

-       apie numatomą bendravimą vaiko tėvas informuoja vaiko mamą trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute prieš 1 (vieną) dieną, suderinant konkretų bendravimo laiką.

Dukrai R. V. suėjus trejiems metams iki vaikas sulauks penkerių metų (ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo laikotarpis):

-       tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) po 5 (penkias) valandas be nakvynių ar pietų miego miegojimo;

-       apie numatomą bendravimą vaiko tėvas informuoja vaiko mamą trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute prieš 1 (vieną) dieną, suderinant konkretų bendravimo laiką.

Vaikui sulaukus penkerių metų:

-       tėvas bendrauja su dukra kas antras savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) su pietų miego miegojimu pas tėvą ir galimai nakvynėmis priklausomai nuo vaiko emocinės savijautos;

-       apie numatomą bendravimą vaiko tėvas informuoja vaiko mamą trumpąja mobiliojo telefono ryšio žinute prieš 1 (vieną) dieną, suderinant konkretų bendravimo laiką;

-       bendravimo su vaiku metu tėvui draudžiama perduoti vaiką tretiesiems asmenims bei nusišalinti nuo vaiko priežiūros.

Ieškovė, pasisakydama dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo nurodė, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis nepilnametei dukrai R. V. turi būti nustatomas, atsižvelgiant į vaiko realius dabartinius ir netolimoje ateityje būsimus (perspektyvinius) poreikius. Ieškovės, gaunamos pajamos (duomenys neskelbtini) sudaro apie 1100 Eur/mėn. Nors ieškovė negalinti šio fakto patvirtinti dokumentais, atsakovo vidutinės mėnesio pajamos per mėnesį turėtų sudaryti apie 5000 Eur. Pasak ieškovės, atsakovas turi objektyvias galimybes daug uždirbti, nes turi perspektyvią odontologo specialybę, nuosavą odontologijos kliniką, pagal viešai skelbiamus darbo grafikus dirba ne tik paprastomis dienomis, bet teikia paslaugas poilsio bei švenčių dienomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo finansinės galimybės teikti vaikui išlaikymą yra realios. Dukters išlaidas per mėnesį sudaro: 60 Eur - vaiko daliai tenkančios būsto išlaikymo išlaidos (buto išlaikymo išlaidos vidutiniškai sudaro apie 180 Eur/mėn.; 170 Eur/mėn. - vaiko maitinimosi išlaidos per mėnesį; 400 Eur - vaiko priežiūrai (ieškovei dirbant dukterį laikinai prižiūri mama, tačiau ketinama samdyti auklę, kuri kainuotų apie 400 Eur/mėn. Kai vaikas sulauks 3-ejų metų, šios išlaidos bus skiriamos privačiam vaikų darželiui, nes tai labiau atitiks mažamečio vaiko interesams); 35 Eur/mėn. - vaiko baseino užsiėmimai; apie 40 Eur/mėn. lavinimo užsiėmimai; 100 Eur - minimalios išlaidos vaiko aprangai, avalynei, atsižvelgiant į sezoniškumą (nustatant šį vaiko poreikį atsižvelgtina, kad dukra sparčiai augdama greitai rūbus ir batus išauga ar sugadina); 60 Eur - vaiko išlaidos per mėnesį vežiojant vaiką į lavinimo bei ugdymo užsiėmimus, pas gydytojus ir kitais su vaiku susijusiais tikslais; 20 Eur - išlaidos vaiko žaislams, knygoms, pieštukams ir pan; 50 Eur - išlaidos higienos priemonėms (sauskelnės, aliejus kūnui, muilui, šampūnui, dantų priežiūros priemonėms); 20 Eur - vidutinės išlaidos per mėnesį vitaminams, vaistams, maisto papildams; 30 Eur - išlaidos vaiko poilsiui, pramogoms, teatrui, draugų gimtadienio šventėms; 35 Eur /mėn. turi būti skiriama vaikui perkant vienkartinius daiktus, būtinus jo fiziniam pasiruošimui, lavinimui (vežimėlis, triratis, automobilio kėdutė, rogės, kompiuterio planšetė ir pan.; 67 Eur/mėn. turi būti skiriama vaiko atostogoms bei išvykoms. Visi išlaikymo poreikiai per mėnesį vidutiniškai sudaro 1027 Eur. Nustatant atsakovui mokėtiną sumą ir geresnę jo turtinę padėtį, ieškovės teigimu, jis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, mokant po 500 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis kol vaikui sueis pilnametystė, nes vaikui negali būti pablogintos sąlygos, kurias jis turėjo, kai šalys gyveno kartu.

Ieškovė pasisakydama dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nurodė, jog gimus dukrai atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo ir priežiūros išlaidų. Ieškovei pradėjus dirbti 2017 metų vasario 9 d., šalys vaiką atidavė prižiūrėti ieškovės motinai, kuriai per mėnesį už dukros priežiūrą bei maitinimą mokėdavo nuo 300 Eur, o paaugus dukteriai - 450 Eur. Atsakovas, nors buvo pažadėjęs, tačiau neprisidėjo prie šių būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų. Ieškinio pateikimo dienai atsakovo įsiskolinimas ieškovei už 15 mėnesių, skaičiuojant nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo po 200 Eur kiekvieną mėnesį, sudarytų 3000 Eur.

Ieškovė, pasisakydama dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Pasisakydama dėl kreditorių ieškovė nurodė turinti asmeninį įsipareigojimą kreditoriui - Kauno kredito unijai pagal 2018 m. liepos 19 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šie įsipareigojimai kreditoriui yra asmeniniai ieškovės įsipareigojimai. Bendrų įsipareigojimų kreditoriams su atsakovu S. V. šalys neturi. Apie atsakovo kreditorius ieškovei nėra žinoma, tačiau iki šiol nei bendrų, nei asmeninių įsipareigojimų kreditoriams atsakovas neturėjo (tomas 1, b. l. 1-5; tomas 3, b. l .109-117).

2019 m. gegužės 16 d. ieškovė L. V. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo patikslintą priešieškinį ir pareiškimą dėl patikslinto ieškinio dalyko patikslinimo, prašydama: (1) atsakovo ieškinį tenkinti iš dalies; 2) iš atsakovo S. V. priteisti visas ieškovės L. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) visiškai tenkinti teismui pateiktą jos patikslintą ieškinį ir nustatyti tokią skyrium gyvenančio atsakovo S. V. bendravimo su dukra R. V. tvarką. Ieškovė nurodė, jog kadangi šalių dukra pradėjo lankyti ugdymo įstaigą - darželį, todėl ieškovė kaip ir atsakovas laikosi pozicijos, jog kilusio ginčo dalis dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su mažamete dukra R. V. turi būti patikslinta. Ieškovė pažymi, kad su atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimu dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo kategoriškai nesutinka, kadangi mano, jog dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Ieškovė taip pat norėtų, kad vaiko saugumo užtikrinimo tikslais teismas įtvirtintų bendravimo tvarkos nuostatą, pagal kurią bendravimo su vaiku metu tėvui būtų draudžiama perduoti vaiką tretiesiems asmenims bei nusišalinti nuo vaiko priežiūros. Tokios nuostatos įtvirtinimo poreikį nulemia tai, kad bendraudamas su dukra atsakovas turi įprotį intensyviai kalbėtis telefonu, rašyti trumpąsias žinutes, aktyviai bendrauti su jo aplinkoje esančiais žmonėmis. Atsakovo bendravimo su vaiku metu galimi ir jo, kaip specialisto, teikiančio skubią odontologinę pagalbą, iškvietimai. Tokiais atvejais mažametė dukra R. gali likti be tėvo priežiūros ir atsidurti mažam vaikui itin nepalankioje situacijoje. Pažymėjo, kad dukterį ieškovė ir jos mama prižiūri atsakingai ir tinkamai, būdama su močiute mergaitė nė karto nėra patekusi į kokią nors vaikui nepalankią situaciją, kurioje nukentėtų mažametės interesai. Nurodė, jog atsakovo akcentuojama informacija apie vaikui nustatytą 1 grėsmės lygį yra pasenusi, kadangi jis yra panaikintas (IV tomas, b. l. 46-49).

Prašomą nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarką ieškovė galutinai patikslino 2019 m. lapkričio 6 d., prašydama nustatyti, jog:

1.       Tėvo bendravimas su dukra R. V. vaikui suėjus trejiems metams iki vaikas sulauks penkerių metų

1.1.       Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį šeštadienį nuo 9.00 val. iki 13.00 val. ir sekmadienį nuo 15.30 val. iki 19.30 val.

1.2.       Tėvas bendrauja su dukra darbo dienomis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, 16.30 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą.

1.3.       Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra R. V. jos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) keturias valandas, 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir 13.00 val. grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą.

1.4.       Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) vaiko tėvas praleidžia su dukra, paimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir 13.00 val. grąžindamas į gyvenamąją vietą.

1.5.       Tėvas turi teisę bendrauti su dukra vieną iš šventinių Šv. Kalėdų dienų, 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir 13.00 val. grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, jeigu vaiko mama bus išvykusi su dukra į iš anksto suplanuotą kelionę.

1.6.       Tėvas turi teisę bendrauti su dukra vieną iš šventinių Šv. Velykų dienų , 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir 13.00 val. grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, jeigu vaiko mama bus išvykusi su dukra į iš anksto suplanuotą kelionę.

2.       Tėvo bendravimas su dukra R. V. vaikui sulaukus penkerių metų

2.1.       Iki dukra R.pradės lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą tėvas bendrauja su dukra darbo dienomis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, 16.30 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos arba dukters lankomo būrelio, jei tą dieną vaikas lanko būrelį, jam pasibaigus ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą. Dukrai R. pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą tėvas su dukra darbo dienomis nebendrauja.

2.2.       Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.

2.3.       Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra R. V. jos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) keturias valandas, 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir 13.00 val. grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą.

2.4.       Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) vaiko tėvas praleidžia su dukra, paimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir 18.00 val. grąžindamas į gyvenamąją vietą.

2.5.       Tėvas turi teisę bendrauti su dukra vieną iš šventinių Šv. Kalėdų dienų, 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, jeigu vaiko mama bus išvykusi su dukra į iš anksto suplanuotą kelionę.

2.6.       Tėvas turi teisę bendrauti su dukra vieną iš šventinių Šv. Velykų dienų, 10.00 val. pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, jeigu vaiko mama bus išvykusi su dukra į iš anksto suplanuotą kelionę.

2.7.       Vaikui sulaukus penkerių metų tėvas praleidžia su dukra dešimt dienų trukmės savo kasmetinių atostogų. Tėvas paima dukrą pirmąją atostogų dieną 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. į gyvenamąją vietą. Atostogų su dukra metu tėvas neturi teisės perduoti dukterį trečiųjų asmenų priežiūrai, išskyrus vaiko lankomų ugdymo įstaigų specialistus (gydytojus, (duomenys neskelbtini) ir kt.). Savo kasmetines atostogas ir bendravimą su dukra jų laikotarpiu tėvas privalo planuoti atsižvelgiant į vaiko ugdymo procesą.

3.       Kitos bendravimo su vaiku sąlygos

3.1.       Apie ketinimą bendrauti švenčių metu tėvas informuoja vaiko motiną prieš vieną mėnesį iki numatomų švenčių raštu (trumposiomis žinutėmis arba elektroninio pašto laiškais), nurodydamas konkrečią dieną, kurią ketina bendrauti su dukra.

3.2.       Šalių nepilnametės dukters R. V. ligos metu tėvas S. V. turi teisę aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje nuo ketvirtos vaiko sirgimo dienos iki 30 min. per dieną, išskyrus atvejus, jeigu vaikas bus stacionarioje gydymo įstaigoje. Dukrai esant stacionarioje gydymo įstaigoje tėvas bendrauja su vaiku pagal toje įstaigoje nustatytą pacientų lankymo tvarką.

3.3.       Bendravimo su vaiku metu tėvas privalo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose neformaliojo ugdymo veiklose, iš anksto numatytą vaiko apsilankymą pas specialistus (gydytojus, (duomenys neskelbtini) ir kt.).

3.4.       Tėvas bendravimo su dukra metu neturi teisės perduoti dukterį trečiųjų asmenų priežiūrai, išskyrus vaiko lankomų ugdymo įstaigų specialistus (gydytojus, psichologus ir kt.).

3.5.       Tėvas bendravimo su dukra metu privalo atsakyti motinai į jos siunčiamus paklausimus (trumposiomis žinutėmis arba elektroninio pašto laiškais) apie dukters savijautą, t. y., bendradarbiauti su vaiko mama.

3.6.       Vaikui susirgus tėvo bendravimo su dukra metu tėvas privalo nedelsiant dukterį grąžinti motinai.

3.7.       Vaikui pradėjus lankyti mokyklą tėvas bendravimo su dukra metu privalo užtikrinti jos dalyvavimą popamokinėje veikloje ir pasirengimą kitai mokslo dienai.

3.8.       Tėvai raštu (trumposiomis žinutėmis arba elektroninio pašto laiškais) gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos (tomas 7, b. l. 12-15).

Teismo posėdžio metu ieškovė L. V. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Ieškovė plačiau pasisakė dėl kiekvieno iš reiškiamų reikalavimų.

2018 m. birželio 13 d. atsakovas S. V. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį bei 2019 m. vasario 5 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) santuoką tarp S. V., ir L. V., sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini)  Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl ieškovės L. V. kaltės; 2) nepalikti ieškovei atsakovo pavardės „V.“; 3) nepilnamečio vaiko R. V. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu S. V.; 4) ieškinio dalį dėl 3000 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimo atmesti; 5) priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, atlyginti padarytą 3000 Eur moralinę žalą ir grąžinti ieškovei L. V. dovanotus auksinius juvelyrinius dirbinius; 6) nustatyti ieškovės L. V. bendravimo su dukra R. V. tvarką, numatančią:

-       ieškovė L. V. turi teisę kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su dukra R. V. septynias su puse valandas, 12.00 val. pasiimdama dukrą iš atsakovo S. V. gyvenamosios vietos ir 19.30 val. grąžindama dukrą į atsakovo S. V. gyvenamąją vietą;

-       ieškovė L. V. bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 8.30 val., pasiimdama dukrą iš atsakovo S. V. gyvenamosios vietos ir 17.00 val. grąžindama dukrą į atsakovo S. V. gyvenamąją vietą;

-       ieškovė L. V. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra R. V. jos gimimo dieną (t. y., (duomenys neskelbtini)) keturias valandas, 8.30 val. pasiimdama dukrą iš atsakovo S. V. gyvenamosios vietos, ir 12.30 val. grąžindama dukrą į atsakovo S. V. gyvenamąją vietą;

-       šalys likus vienai dienai iki numatomo motinos ir dukters bendravimo gali susitarti, jog ieškovė L. V. dukrą pasiima iš kitos šalių sutartos (t. y., ne atsakovo S. V. gyvenamosios) vietos ar grąžina į kitą šalių sutartą (ne atsakovo S. V. gyvenamąją) vietą;

-       šalių nepilnametės dukters R. V. ligos metu, ieškovė L. V. turi teisę aplankyti dukrą R. V. S. V. gyvenamojoje vietoje.

Tiek atsiliepime į pradinį ieškinį, tiek į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, jog šalys susituokė būdami brandaus amžiaus, abu buvo materialiai apsirūpinę, turėjo susiformavusius charakterius, įpročius ir gyvenimo būdą. Nurodė, jog už vestuvinę šventę apmokėjo atsakovas, ieškovė prie šių išlaidų neprisidėjo, gauti dovanų vestuvių pinigai 2600 Eur su ieškovės sutikimu buvo panaudoti dalinai kompensuoti vestuvių iškilmių išlaidoms. Pasak atsakovo, ieškovė iš jo dovanų yra gavusi: auksinį vestuvinį žiedą su deimantais, auksinį sužadėtuvių žiedą su deimantu; auksinius auskarus su deimantais, balto aukso auskarus su deimantais. Atsakovas nurodė, jog šalių geri santykiai truko neilgai. Ieškovė nepasitenkinimą išreiškė jau po povestuvinio jos gimtadienio šventimo Jūrmaloje, t. y., šalys buvo sutarę gimtadienį švęsti dviese, tačiau paskutiniu momentu prie šalių prisijungė ieškovės motina, tėvas bei sesuo. Kuro išlaidas bei maitinimą apmokėjo atsakovas, kitas išlaidas ieškovė ir jos sesuo – dėl ko ir kilo nepasitenkinimas, o atsakovui tai buvo rimtas įspėjimas apie ieškovės neatsakingą požiūrį, priimant sprendimus ir atsakovo nuomonės nepaisymą. 2016 m. birželio mėnesį šalys vyko į povestuvinę kelionę – Turkiją, kurios išlaidas (apie 2000 Eur), pramogas ir lauktuves finansavo atsakovas. Atsakovas teigė, jog ieškovės motina nuolatos kišosi į šalių gyvenimą, kritikavo atsakovą ir reikšdavo nepasitenkinimą, o ieškovė pasidavė motinos įtakai. Atsakovas ieškovei buvo ištikimas, ją mylėjo ir rūpinosi šeima, kasdien pirko maisto produktus, stengėsi įtikti, dovanojo gėles, dovanas lepino dėmesiu, pirko bilietus į dažnas išvykas, koncertus, spektaklius, bet iš ieškovės pusės dėmesio nesulaukdavo, priešingai – atsakovas ieškovei buvo reikalingas tik tada, kai reikėdavo apmokėti sąskaitas. Po dukters gimimo šalių santykiai atšalo, ieškovė atsisakydavo fizinio artumo, šalys neturėjo bendro šeimos ūkio. Ieškovė, nenorėdama prarasti klientų, praėjus trims mėnesiams po gimdymo, grįžo į darbą. Kadangi ieškovė dukters nemaitino, tuo rūpinosi atsakovas. Atsakovas atsiliepime neigia, kad dukra nesirūpino, netgi priešingai – būtent jis nupirko vežimėlį, vystymo staliuką, lovos apsaugas ir kitus daiktus bei higienos priemones kūdikiui. Atsakovas kasdien intensyviai bendravo su vaiku, ją linksmindavo, kalbindavo, maudydavo, eidavo į lauką, migdydavo. Vėliau, nepasitarusi su atsakovu dėl tolimesnės dukros priežiūros ieškovė dukrą atidavė savo motinos priežiūrai. Pasak atsakovo, (duomenys neskelbtini) šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria ieškovė siekė atsiriboti finansiškai nuo sutuoktinio ir bendrų finansinių įsipareigojimų dėl perkamo namo. Tačiau namo įsigyti nepavyko ir tai tapo pretekstu skyryboms. 2018 m. kovo 15 d. ieškovė pareikalavo, kad atsakovas per mėnesį išsikeltų iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, ką 2018 m. balandžio 16 d. atsakovas ir padarė. Ieškovė pareiškė, kad atsakovo nebemyli, nebenori su juo gyventi ir apskritai nieko aiškintis. Nuo to laiko šalys gyvena atskirai, o visas bendravimas yra ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismo nustatytą išlaikymą R. atsakovas teikia. Atsakovas nurodė, jog jis mokėdavo ieškovės motinai 150-200 Eur už dukters priežiūrą, apmokėjo ir sąskaitas už buto, kuriame gyveno, remontą (200 Eur už stoglangių gumų pakeitimą; 250 Eur už boilerio pirkimą, 122 Eur už boilerio pajungimą, 38 Eur už laikiklius apsauginei juostai vonioje; 160 Eur už mechaninių vandens filtrų pakeitimą, pirko vonios baldus; kas dvi savaites mokėjo po 30-50 Eur namų tvarkytojai; mokėjo R. masažuotojai po 20 Eur kelis kartus per mėnesį; vežiojo R. į (duomenys neskelbtini) baseiną ir sumokėjo 70 Eur, pirko sauskelnes, higienos reikmenis, šliaužtinukus, buteliukus ir pieno mišinukus). 2017 m. vasario mėnesį šalys vyko į Paryžių jos darbo reikalais, už kurią atsakovas nemokėjo, tačiau išleido apie 1000 Eur maistui. 2017 metais šalys 2 kartus važiavo poilsiauti į Karklę, o kelionės išlaidas dengė atsakovas. Pasak atsakovo, kad šeima iširo ne tik dėl ieškovės motinos, bet ir dėl pačios ieškovės kaltės. Tai, ką ieškovė nurodo kaip šeimos iširimo priežastis, tikrovėje yra įprastiniai sutuoktinių bendravimo nesklandumai santuokos pradžioje, kuriuos galima išspręsti nuoširdžiai kalbantis tik šeimoje, be pašalinių asmenų įsikišimo. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi apriboti bendravimą su R. Pasak S. V., ieškovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neretai po vakarienės išgeria 1-2 taures vyno. Šį faktą patvirtina įvykis, kuomet 2018 m. spalio 17 d., 8:46 val. (ryte) atvykę pareigūnai ieškovės kraujyje nustatė 0,59 promilių alkoholio.

Atsakovas, pasisakydamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, jog ryšys su dukra yra labai stiprus, atsakovas ją labai myli ir siekia, kad ji užaugtų harmoninga ir laiminga asmenybė. R. noriai bendrauja su tėvu, įtraukia į savo žaidimus, visiškai atsakovu pasitiki. Atsakovas yra įmonės savininkas, todėl gali pakankamai laiko skirti dukters auklėjimui ir lavinimui, ženkliai daugiau, negu ieškovė. Atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad R. kuo daugiau laiko praleistų ir su mama. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, R. bus prižiūrima močiutės V. V. (72 m.), o kadangi ši yra pakankamai senyvo amžiaus, yra pagrindo manyti, kad pas V. V. R. atsidurtų nepalankioje ir netgi pavojingoje vaikui aplinkoje. Sprendžiant dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, turėtų būti atsižvelgta ir į ieškovės ir jos motinos potraukį alkoholiui. Jeigu dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, šis neprieštarautų, kad ieškovė kuo daugiau bendrautų su R., nes vaikui yra vienodai svarbūs abu tėvai.

Pasisakydamas dėl išlaikymo teikimo, atsakovas nurodė, jog dukros išlaikymui ir lavinimui turi būti skiriama tiek lėšų, kiek jų praktiškai žiūrint reikia pagal mažametės amžių. Atsakovas atsiliepime negalėjo pasisakyti dėl kiekvienos išlaidų sumos, kurias ieškovė nurodė, tačiau išlaidos R. negali būti tokios, koks yra ieškovės, kaip gydytojos, mėnesinis uždarbis, tad išlaidų suma yra akivaizdžiai padidinta. Atsakovas pažymėjo, kad tokios sumos mokėti negalintis, nes jo mėnesinės pajamos sudaro apie 600 Eur. Be to, atsakovas turi nepilnametį sūnų, kurio išlaikymui taip pat skiria lėšų. Maksimali suma, kurią atsakovas gali skirti R. išlaikymui – tai 200 Eur.

Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai, atsakovas nurodė, jog šis įsiskolinimas yra išgalvotas, kadangi nuo pat bendro gyvenimo pradžios atsakovas duodavo ieškovei pusę pinigų, kuriuos ji mokėjo savo motinai (150 – 200 Eur).

Atsakovas pasisakydamas dėl santuokoje įgyto turto atsiliepime nurodė, jog aplinkybės, susijusios su abiejų šalių turtu, patikslintame ieškinyje yra aprašytos tinkamai. Išlaikymo iš ieškovės atsakovas nereikalauja (tomas 1, b. l. 129-134; tomas 3, b. l. 158-167).

2019 m. vasario 5 d. atsakovas S. V. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, 2019 m. vasario 28 d. bei 2019 m. balandžio 30 d. su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) santuoką tarp šalių, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės L. V. kaltės; 2) nepalikti ieškovei santuokoje įgytos pavardės – „V.“; 3) nepilnamečio vaiko R. V. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu S. V.; 4) ieškinio dalį dėl 3000 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimo atmesti; 4) priteisti iš ieškovės 3000 Eur atsakovo naudai neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš L. V. nepilnamečio vaiko R. V. išlaikymui periodines išmokas po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko tėvui pavesti uzufrukto teise tvarkyti dukters išlaikymui skiriamus pinigus; 6) nustatyti maksimalią atsakovo siūlomą ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, numatančią, kad:

-       pirmą savaitę ieškovė L. V. turi teisę bendrauti su dukra R. V., pirmadieniais ir trečiadieniais 15:30 val. pasiimdama dukrą iš vaikų darželio į savo gyvenamąją vietą su nakvyne ir sekantį rytą iki 9 val. nugabendama R. į darželį; tos pačios savaitės šeštadienį L. V. turi teisę nuo 9 val. pasiimti R. iš S. V. gyvenamosios vietos ir sekančią dieną, t. y. sekmadienį iki 20 val. privalo grąžinti R. į S. V. gyvenamąją vietą.

-       kitą savaitę ieškovė L. V. turi teisę bendrauti su dukra R. V., antradieniais ir penktadieniais nuo 15:30 val., o ketvirtadieniais – nuo 17 val. pasiimdama dukrą iš vaikų darželio, antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimdama į savo gyvenamąją vietą su nakvyne ir kitą rytą, iki 9 val. nugabendama R. į darželį; penktadieniais iki 20 val. L. V. privalo grąžinti R. į S. V. gyvenamąją vietą;

-       ieškovė L. V. bendrauja su dukra savo atostogų metu, antrąją savo atostogų dieną 9.00 val. pasiimdama dukrą R. V. iš atsakovo S. V. gyvenamosios vietos ir po dviejų savaičių 20.00 val. grąžindama dukrą į atsakovo S. V. gyvenamąją vietą;

-       ieškovė L. V. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra R. V. jos gimimo dieną (t. y., (duomenys neskelbtini)) keturias valandas, 8.30 val. pasiimdama dukrą iš atsakovo S. V. gyvenamosios vietos, ir 12.30 val. grąžindama dukrą į atsakovo S. V. gyvenamąją vietą;

-       atsakovas S. V., išvykdamas iš Vilniaus ilgiau ne vienai dienai, dukrą R. V. perduoda L. V. visam išvykos laikui;

-       šalys privalo bendrauti ir tarpusavyje suderinti dukros R. V. perdavimą iš vienos kitai;

-       šalys, likus vienai dienai iki numatomo motinos ir dukters bendravimo gali susitarti, jog ieškovė L. V. dukrą pasiima iš kitos šalių sutartos (t. y., ne atsakovo S. V. gyvenamosios) vietos ar grąžina į kitą šalių sutartą (ne atsakovo S. V. gyvenamąją) vietą;

-       R. V. ligos metu, ieškovė L. V. turi teisę aplankyti dukrą R. V. jos buvimo vietoje.

Patikslintame priešieškinyje nurodytos aplinkybės yra tapačios aplinkybėms, nurodytoms atsiliepime į patikslintą ieškinį. Papildomai atsakovas nurodė, jog 2018 m. lapkričio 5 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodoma, jog specialistai bendravo su tėvais, lankėsi mažametės gyvenamojoje vietoje, R. V. nustatytas pirmas grėsmės lygis. Atsakovas nuomojasi dviejų kambarių butą, mano, jog sugebės tinkamai išlaikyti, prižiūrėti, auklėti ir lavinti dukrą. Pažymėjo, jog dukros išlaikymui ir lavinimui, atsižvelgiant į tėvų pajamas, turi būti skiriama tiek lėšų, kiek jų reikia pagal mažametės amžių. Ieškovės mėnesio pajamos yra 1100 Eur, todėl dukros išlaikymui ji galėtų skirti 200 Eur (tomas 1, b. l. 158-161; tomas 5, b. l. 1-4; 175-180).

2019 m. lapkričio 12 d. atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog tuo atveju, jei teismas nustatytų šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo su dukra tvarką:

1.       Kas antrą savaitę (tą savaitę, kai tėvas savaitgalyje nebendrauja su dukra): - antradienį S. V. 16 val. pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos, dukra nakvoja pas tėvą, trečiadienį tėvas nuveža dukrą į ugdymo įstaigą, 16 val. ją pasiima į savo namus, dukra nakvoja pas tėvą, ketvirtadienį tėvas nuveža dukrą į ugdymo įstaigą, 16 val. ją pasiima į savo namus, dukra nakvoja pas tėvą, penktadienį ryte tėvas dukrą nuveža į ugdymo įstaigą, iš ugdymo įstaigos dukrą pasiima motina.

2.       Kas antrą savaitę (tą savaitę, kai tėvas savaitgalyje bendrauja su dukra): - antradienį tėvas 16 val. pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos į savo namus, dukra nakvoja pas tėvą, trečiadienį ryte tėvas nuveža dukrą į ugdymo įstaigą ir 16 val. pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos į savo namus, dukra nakvoja pas tėvą, ketvirtadienį ryte tėvas nuveža dukrą į ugdymo įstaigą; išugdymo įstaigos dukrą pasiima mama.

3.       Kas antrą savaitę šeštadienį 9 val. tėvas pasiima dukrą iš mamos namų, dukra nakvoja pas tėvą, sekmadienį iki 20 val. tėvas nuveža dukrą į mamos namus.

4.       Kiekvienais metais, mažiausiai prieš dvi savaites tai suderinęs su mama, tėvas pasiima dukrą dviejų savaičių atostogoms.

5.       Kiekvieną dukros gimtadienį tėvas pasiima dukrą nuo 10 val. ir grąžina dukrą į mamos namus iki 14 val.

6.       Šalys, išvykdamos iš Vilniaus ilgiau ne vienai dienai (išskyrus atostogų laiką), dukrą perduoda kitai šaliai visam išvykos laikui.

7.       Šalys privalo bendrauti ir tarpusavyje suderinti dukros perdavimą iš vienos kitai.

8.       Šalys, likus vienai dienai iki numatomo tėvo bendravimo su dukra, gali susitarti, jog tėvas dukrą pasiima iš kitos šalių sutartos (t. y., ne L. V. gyvenamosios) vietos ar grąžina į kitą šalių sutartą (ne L. V. gyvenamąją) vietą;

9.       Dukters ligos metu tėvas turi teisę aplankyti dukrą jos buvimo vietoje, lankymasis gali tęstis tiek, kiek tai nekenkia dukros būklei tose laiko ribose, kiek tą dieną tėvui numatyta bendrauti su dukra.

10.       Kiekvienais metais švenčių, kurių trukmė yra dvi dienos (pvz., Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, tėvas su dukra bendrauja visą pirmąją švenčių dieną, paimdamas dukrą 9 val. ir grąžindamas į mamos gyvenamąją vietą iki 20 val.

11.       Tėvas turi teisę švęsti kartu su dukra Tėvo dieną bei savo gimtadienį; motina turi teisę švęsti kartu su dukra Motinos dieną ir savo gimtadienį (tomas 7, b. l. 44-46).

Teismo posėdžio metu atsakovas S. V. patikslinto priešieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti priešieškinyje nurodytais motyvais bei pasisakė dėl kiekvieno iš reiškiamų reikalavimų.

2019 m. kovo 18 d. ieškovė L. V. teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, jog sutuoktinių kaltės klausimu ieškovė palaiko savo patikslintame ieškinyje išdėstytą poziciją. Dėl nepilnametės dukters R. V. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ieškovė nesutinka, kadangi šalių dukra R. V. yra mažametė, ji nuo gimimo auga su mama ir yra visapusiškai prie jos prisirišusi. Atsakovo nurodomas pavienis atvejis dėl vaiko mamos alkoholio vartojimo jau buvo ne kartą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėtas ir įvertintas, todėl nelaikytinas nauja aplinkybe sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą. Šiuo klausimu aiškiai yra pasisakęs nutartyse ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šis atvejis neturėjo įtakos ir tam, kad teismai, nagrinėję atsakovo prašymus bei atskiruosius skundus, savo procesiniais sprendimais pakeistų mažametės gyvenamąją vietą ir nustatytų ją su tėvu. Vertinant atsakovo poziciją, susijusią su spręstinais klausimais dėl nepilnametės šalių dukters, negali būti laikomas normaliu dirbančio tėvo siekis ištisas dienas prižiūrėti vaiką. Be to, vaiko tėvas nieko nepasisako apie dukters formalųjį ir neformalųjį ugdymą artimiausioje perspektyvoje. Kyla klausimas, ar šis vaiko tėvo siekis nėra susijęs su jo nenoru ateityje teikti išlaikymą dukrai. Nors atsakovas nurodo, kad yra įmonės savininkas ir gali dukteriai skirti daug laiko, tačiau pagal byloje ir viešoje erdvėje esančius duomenis realus atsakovo įmonės egzistavimas kelia abejones, atsižvelgiant į jo gaunamas itin menkas pajamas ir į tai, jog šioje įmonėje jis figūruoja kaip vienintelis darbuotojas. Be to, viešoje erdvėje deklaruojama atsakovo darbinės veiklos specifika (skubi pagalba bet kuriuo paros metu) jokiu būdu neleidžia užtikrinti geriausių mažamečio vaiko interesų ir lemia tai, kad mergaitė, leisdama laiką su tėvu, gali bet kada patekti į netoleruotiną mažamečiui vaikui situaciją. Ieškovė pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad vaiko močiutė piktnaudžiautų alkoholiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, o reikalavimai dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nepilnametės dukters išlaikymo šio reikalavimo atžvilgiu yra išvestiniai, ieškovė laikosi pozicijos, jog jie taip pat turi būti atmesti. Atsakovo nurodoma bendravimo tvarka, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų būtų nustatyta mažametės dukters gyvenamoji vieta, neatitinka vaiko poreikių bei interesų. Šiuo klausimu ieškovė yra išreiškusi savo poziciją 2019 m. kovo 8 d. atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuris buvo atmestas 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Analizuojant atsakovo poziciją vaiko išlaikymo klausimu, pagal kurią jis nurodo, jog dukrai turi būti skiriama tiek lėšų, kiek jų reikia pagal mažametės amžių, akivaizdu, kad vaiko tėvas nežino dukters poreikių bei įstatyminio išlaikymo priteisimo klausimų reglamentavimo. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, ieškovė prašo atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš atsakovo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (tomas 5, b. l. 33-35).

2019 m. vasario 5 d. trečiasis asmuo Kooperatinė bendrovė „Kauno kredito unija“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovės L. V. ieškiniu, kiek tai yra susiję su „Kauno kredito unijos“ teisėmis ir pareigomis (tomas 3, b. l. 155).

2020 m. rugsėjo 4 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. V. nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini), direktorė. Ši įmonė tvarko (duomenys neskelbtini)  buhalteriją. O. V. nurodė, jog šiais metais pateikė (duomenys neskelbtini) finansinių dokumentus už kelis metus. Liudytoja nurodė, jog dėl įmonės veiklos buvo vykdomas finansinis tyrimas, susijęs su įmonės buhalterine apskaita, kuris šiuo metu jau yra baigtas. Tyrimo baigtis liudytojai nėra žinoma. Liudytoja nurodė, jog atsakovo įmonės veikloje visos finansinės operacijos vyksta grynais pinigais (klinika neturi banko kortelių skaitytuvo), kuriuos S. V. vėliau įneša į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Dėl išsimokamo darbo užmokesčio sprendžia pats atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kiek įmonė turėdavo lėšų. Įmonės veikla yra pelninga. Pelnas nurodomas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Ar įmonė dirbo per karantiną, liudytoja nurodyti negalėjo, tačiau 2020 m. rugsėjo mėnesį įmonė į lizingo būdu įsigijimo ilgalaikio turto – naują automobilį Toyota Rav4. Pradinė įmoka už šį automobilį buvo sumokėta iš įmonės lėšų. Šiuo automobiliu faktiškai naudojasi įmonės vadovas S. V. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė atsakovą pažįstanti kaip gerą, nuoširdų žmogų, tėvą, besirūpinantį nepilnamete dukra.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovą pažįsta apie 7 metus. Juos sieja draugiški, kolegiški santykiai. Liudytojai yra žinoma, apie atsakovo santykius šeimoje, sąlyginai žinoma apie jos iširimo priežastis. Pasak liudytojos, atsakovas yra nuoširdus žmogus, pinigai jam yra paskutinėje vietoje, tačiau S. V. sutuoktinė jo nesuprasdavo. Liudytoja nurodė, jog atsakovas rūpinasi savo nepilnamete dukra. Paskutinį kartą ji atsakovą su dukra liudytoja matė prieš 3 metus, atsakovą matė – prieš savaitę, tačiau vidutiniškai kartą per savaitę pasikalba su S. V. telefonu. Pasak J. K., atsakovas bendravimo problemų su dukra neturi, tačiau labai jaučiasi trukdymas bendrauti su vaiku iš ieškovės pusės. Vaiko motina pyksta, kai atsakovas atvyksta bendrauti ne laiku, tačiau ji turėtų džiaugtis, kad tėvas rūpinasi mergaite. Pasak liudytojos, jei vyras nėra alkoholikas, smurtautojas ar teroristas, vaiko mama privalo leisti jam bendrauti su vaiku, tačiau ieškovė prieštarauja S. V. bendravimui su dukra, jį filmuoja. Atsakovas bendrauja su dukra tik tiek, kiek teismas leidžia – savaitgalį praleidžia daugiau laiko, jau lyg bendrauja su nakvynėmis. Liudytoja nurodė, L. V. mačiusi tik vestuvių su S. V. dieną ir jau tada ieškovė liudytojai nepatiko, nes buvo nuojauta, kad kažkas yra ne taip. Visa informacija apie šalių tarpusavio santykius liudytojai yra žinoma iš atsakovo S. V. 

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. K. nurodė, jog yra atsakovo draugas, ieškovę pažįsta nuo vestuvių. Ieškovės ir atsakovo šeima liudytojui buvo šeimos pavyzdys, vaikas visuomet buvo prižiūrėtas tiek tėvo, tiek ir motinos. Atsakovą liudytojas apibūdino kaip ramų, išlaikytą žmogų, mylintį ir prižiūrintį vaikus, vykdantį savo kaip tėvo pareigas. Liudytojas nurodė, ne kartą bendravęs su atsakovu, jam būnant su dukra, kartu su vaikais jie buvę Vingio parke. Pasak P. K., atsakovas gali pasirūpinti nepilnamete dukra, taip pat, kaip ir mama. Atsakovo draugė gerai sutaria su R., mergaitė ją vadina teta. Tuo metu, kai atsakovas būna kartu su drauge, būtent jis, o ne draugė rūpinasi nepilnamete dukra R. V.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) byloje pateikė išvadą dėl nepilnametės R. V.. Išvadoje nurodė, jog S. P. vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė (toliau - vyriausioji specialistė) lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 1,5 kambario bute (36 kv. m.), kuriame yra visi patogumai, gyvena L. V. ir šalių nepilnametė dukra R. V. Mergaitė miega savo lovelėje viename kambaryje su mama. Būsto būklė gera - namuose švaru, šilta, šviesu, yra visi šeimai reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai bei buitinė technika; sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis ir ilsėtis nepilnametei. Ieškovė nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gydytoja, šeimos pajamas sudaro 900 Eur/mėn. dydžio ieškovės gaunamas darbo užmokestis bei 533 Eur/mėn. dydžio vaiko priežiūros išmoka (iki 2018 m. lapkričio 1 d.). Ieškovės teigimu, S. V. dukros išlaikymui skiria 200 Eur/mėn., su R. bendrauja vieną kartą per savaitę, tačiau labai trumpai nuo 1 valandos iki 1,5 valandos. L. V. nurodė, kad dukrą prižiūrėti jai padeda jos mama. R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), auga namuose, prižiūrima motinos bei senelės. Motina nurodė, kad dukra sveikatos problemų neturi. Skyriaus vyriausiosios specialistės apsilankymo metu, nepilnametės R. V. namuose nebuvo.

S. P. vaikui organizavimo poskyrio inspektorė lankėsi atsakovo S. V. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad S. V. gyvena jo pažįstamai nuosavybės teise priklausančiame 1 kambario bute (40 kv. m.), kuriame yra visi patogumai. Namuose jauku, švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis nepilnametei. Atsakovas nurodė, kad dirba savo įmonėje (duomenys neskelbtini) odontologu; gaunamas mėnesio pajamas sudaro 361 Eur dydžio darbo užmokestis. Atsakovas teigė, kad dukros išlaikymui jis skiria 200 Eur/mėn. Vyras paaiškino, kad dukrą aplanko jos gyvenamojoje vietoje, pažaidžia namuose arba pabūna lauke, tačiau tik su ieškovės ar jos motinos priežiūra. S. V. teigė, kad šalims gyvenant kartu jis rūpinosi dukra - naktį keldavosi, šildydavo mišinuką, keitė sauskelnes, vežiojo į baseiną, o dabar L. V. neleidžia jam pasiimti R., motyvuodama tuo, kad jis nesugebės tinkamai pasirūpinti dukrele. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu jis nesutinka ir nori, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus faktus ir aplinkybes, mano, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina jos teises ir interesus augti saugioje, vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgdami į dukros interesus ir poreikius, jos amžių, dienos ritmą, jos, kaip bręstančios ir fiziškai bei dvasiškai besivystančios asmenybės, poreikių apimtį, išsakytą dukros nuomonę; bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui, kadangi konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų užtikrinti gyvenimo ritmo, vaiko ir tėvų tarpusavio santykių stabilumą, išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų. Tokio amžiaus vaikas yra emociškai pažeidžiamas, jis jaudinasi dėl tėvų, dėl to jie turi užtikrinti, kad vaikas nedalyvautųjų konfliktuose ir negirdėtų neigiamų pasisakymų apie savo tėvus, bendrautų su abiem tėvais, jaustų iš jų pagalbą ir supratimą. Svečiuodamasi tėvo/motinos namuose, R. turi patirti saugumo jausmą, emocinį atliepimą iš tėvo/motinos ir kitų kartu gyvenančių asmenų, priprasti prie tų namų aplinkos, turi būti išlaikyta mergaitės dienotvarkė bei abiejų tėvų namuose taikomos vienodos taisyklės. Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, tačiau esant nesutarimams tarp šalių dėl bendravimo su dukra, prioritetas turėtų būti teiktinas konkrečiai bendravimo tvarkai.

Tarnybos nuomone, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį - sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad tėvų turtinė padėtis yra svarbi faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, ieškovė turi teikti įrodymus teismui dėl savo materialinės padėties, dukros poreikių, kitus svarbius duomenis, kurie turėtų reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui. Atsakovui S. V. nepateikus įrodymų, kad teikė vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas (tomas 1, b. l. 140-141).

Tiek ieškovei, tiek ir atsakovui bylos nagrinėjimo metu pakeitus gyvenamąją vietą, Tarnybos darbuotojai apsilankė kiekvieno iš jų gyvenamosiose vietose bei ištyrė buities sąlygas (tomas 5, b. l. 71-72, tomas 6, b. l. 95-96).

Teismo posėdžio metu išklausius šalių bei liudininkų paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus įrodymus, Tarnybos atstovė pateikė galutinę išvadą dėl ginčo, nurodydama, jog atsižvelgiant į byloje nustatytas sąlygas, šalių nepilnametės dukters raidą bei amžių, jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Tarnybos vertinimu, atsakovas neįrodė, kad L. V. nesirūpina vaiku ar kad vaikui ieškovės namuose nėra užtikrinama saugi aplinka.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo, turi būti maksimaliai atsižvelgtina į šalių nepilnametės dukters poreikius bei amžių. Tarnybos atstovė atkreipė šalių dėmesį į tai, jog išlaidos, patiriamos bendravimo su vaiku metu, nėra įskaitomos į išlaikymo vaikui dydį, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, valstybės mokama išmoka vaikui yra įskaitoma į nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalingą sumą. Pasak atstovės, kiekvienas iš tėvų turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnametės dukters tyrimų bei gydymo kaštų. Be to, abu tėvai kartu turėtų nuspręsti, kokią ugdymo įstaigą, kokius papildomo lavinimo būrelius lankys jų dukra.

Pasisakydama dėl bendravimo tvarkos, Tarnybos atstovė nurodė, jog tėvas ar motina neturi siekti tokios bendravimo tvarkos, kuri yra patogiausia jam. Vaikas turi jausti, kad jis tėvams yra svarbus, kad abu tėvai yra jam prieinami ir lankstūs. Bendravimo su dukra metu abu tėvai turi vengti bet kokių konfliktų, bet kokio konfliktinio elgesio (šiuo klausimu Tarnyba jau yra pateikusi 2019 m. vasario 28 d. išvadą, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvo galimybės aplankyti sergančią dukrą ligos metu), tėvas negali nepagarbiai elgtis ieškovės ar jos motinos atžvilgiu. Tėvų valdžia vaiko atžvilgiu yra lygi, todėl abu tėvai turi teisę kartu su dukra lankytis pas gydytojus, jie abu privalo suteikti vienas kitam informaciją apie paskirtą gydymą. Vaiko tėvas turi teisę gauti iš ieškovės bet kokią informaciją apie dukters sveikatą, tačiau turi kreiptis į ieškovę dėl tokios informacijos gavimo. Tarnybos vertinimu, kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti su vaiku iki 14 dienų vasaros atostogų, tačiau dėl to neturi būti nutraukiamas vaiko ugdymo mokykloje procesas ir atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių, atostogas siūlytina skaidyti į dvi dalis (2 x 7 dienos). Tėvai taip pat turėtų dalintis (dalimis arba paeiliui) pavasario, rudens bei žiemos atostogas. Pasak Tarnybos atstovės, šiuo metu tėvo bendravimas su nepilnamete dukra yra išsamiai sureguliuotas byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl bendravimo tvarka galėtų likti panaši, tačiau siūlytina paankstinti vaiko grąžinimo laiką, kad mergaitė galėtų pasiruošti miegui ir 21 val. jau miegoti. Be to, atstovė itin akcentavo vaiko pietų miego svarbą, pažymėdama, kad abi šalys privalo užtikrinti, kad buvimo su jomis metu mergaitė turėtų galimybę miegoti pietų miegą, kadangi jis yra būtinas tokio amžiaus vaiko poilsiui. Vaiko režimas privalo būti vienodas tiek motinos, tiek ir tėvo namuose, o priimti teismo sprendimai turi būtų vykdomi pažodžiui, t. y., atsakovas neturėtų vėluoti nepilnametę dukrą grąžinti motinai, nes tokiu būdu yra pažeidžiamas nusistovėjęs vaiko dienos rėžimas. Patikslinusi savo poziciją Tarnybos atstovė nurodė, jog vaiko interesus geriausiai atitiktų bendravimas su tėvu kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, iki sekmadienio vakaro ir dvi darbo dienas, pasiimant dukrą pasibaigus ugdymo veiklai ir vakare grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Atstovė papildė, jog tėvai turėtų tokiu būdu organizuoti savo laiką, kad galėtų jį praleisti su vaiku. Tėvai turėtų vengti palikti vaiką tretiesiems asmenims. Neabejotina, kad tokių situacijų gali pasitaikyti, tačiau tai neturėtų tapti taisykle. Pasak atstovės, abu tėvai turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo, atsakovas turi dėti didesnes pastangas užsidirbti lėšų, kurių dalį galėtų skirti nepilnametės dukters išlaikymui. Nagrinėjamu atveju abu tėvai turi galimybes patenkinti tiek būtinuosius, tiek ir papildomus R. V. poreikius.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyta laikina šalių nepilnametės dukters R. V. gyvenamoji vieta su motina (ieškove) L. V. bei nustatyta laikina atsakovo S. V. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

Šiuo metu įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (t. y. 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, 2019 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, 2019 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, 2019 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, 2020 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi) yra nustatyta ir galioja tokia laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:

1.       <...>.

2.       <...>.

3.       <...>.

4.       Suėjus 1 (vieno) mėnesio pereinamajam tėvo S. V. bendravimui su dukterimi R. V. bendravimui, dalyvaujant psichologui, t. y., įvykus 8 (aštuoniems) susitikimams, nustatoma sekanti S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka:

4.1.        S. V. bendrauja su dukra R. V. kiekvieną pirmadienį 16.00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą;

4.2.        S. V. bendrauja su dukra R. V. kiekvieną ketvirtadienį (pradedant nuo 2019 m. birželio 6 d.) 16.00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą;

4.3.        S. V. bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį, šeštadienį 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą ir sekmadienį 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos, ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą.

4.4.        R. V. ligos atveju tėvo S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka, numatyta 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties 4.1-4.3 punktuose netaikoma.

4.5.        R. V. ligos atveju tėvas S. V. turi teisę lankyti dukrą R. V. 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties 4.1-4.3 punktuose numatytu bendravimo su dukra metu dukters gyvenamojoje vietoje, ir praleisti su dukra iki 30 minučių.

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkinami iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo (I tomas, b. l. 6), nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys susipažino 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje, kartu apsigyveno 2016 m. vasario 1-2 dienomis, o 2018 m. balandžio 15 d. atsakovas iš ieškovės buto išsikraustė.

Apklausta teismo posėdžių metu ieškovė paaiškino, jog šeimoje sutuoktiniai privalo derintis, galvoti apie šeimą, vaikus, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas realiai tik žadėjo auginti vaikus, kurti namus, keliauti, šokti, tačiau šių savo pažadų neįgyvendino, tarp sutuoktinių nebuvo bendrystės. Pasak ieškovės, šalių santuoka nutrūko dėl sutuoktinių vertybių išsiskyrimo, atsakovo nenoro bendradarbiauti, įsigilinti į kito asmens poreikius, pageidavimus (atsakovui buvo svarbiausi tik savo paties interesai), bendrų šeimos interesų nepaisymo (didžiąja dalimi atveju atsakovas nesitardavo su ieškove, šeimos gyvenimo klausimais, nederino asmeninių poreikių (pvz., žvejybos) su šeimos poreikiais), partnerystės bei pagalbos ieškovei stokos, skirtingo šalių požiūrio į šeimos finansinių klausimų sprendimą. Ieškovės vertinimu, vyras privalo prisiimti finansinę atsakomybę už šeimą ir ją išlaikyti. Pasak ieškovės, šalys buvo sutarę, jog atsakovo gaunamos lėšos bus skiriamos namų komunaliniams mokesčiams apmokėti, maistui įsigyti bei vaiko poreikiams tenkinti, o ieškovės gaunamos lėšos bus skiriamos jos asmeninių poreikių tenkinimui, gal šeimos kelionėms, gal bendriems užsiėmimams. Pasak ieškovės, jog tėvas, būdamas kariškis, vienas išlaikė šeimą, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi sukurti analogišką šeimos modelį, ji tikėjosi, kad atsakovas perims ant savo pečių visą šeimos išlaikymo naštą. Ieškovė nurodė, jog ji siekė šeimoje finansinės nepriklausomybės, tačiau atsakovas jos poreikius tenkindavo pagal nuotaiką, nesuteikė jai finansinio saugumo, buvo šykštus. Pasak ieškovės, vieną mėnesį ji apmokėjo visas būsto komunalinių mokesčių sąskaitas, o atsakovas jai atidavė dalį sumokėtos sumos, o mėnesio pabaigoje atidavė ir likusią dalį, tačiau sekantį mėnesį pinigų jau nebeskyrė, S. V. maistą pirkdavo tokį, kokį pats valgydavo, o didžiąją dalį išlaidų vaikui padengdavo ieškovė (jai tekdavo apie 2/3 dalys, o atsakovui 1/3 dalis išlaidų). Ieškovė nurodė, jog atsakovas disponavo bendrais finansais be jos žinios ir sutikimo (vestuvių metu sutuoktinių gautas lėšas panaudojo savo patirtų vestuvių išlaidų kompensavimui, paprašė ieškovės jos gautos išmokos, išmokamos gimus vaikui, kadangi nupirko vaikui vežimėlį, atsisakė sumokėti ieškovės seseriai 2500 Eur už namo projektavimo darbus ir pan.). Pasak ieškovės, jos kaltė dėl santuokos nutrūkimo pasireiškė tuo, jog neišsiaiškino, kokie yra atsakovo prioritetai, vertybės. Atsakydama į klausimus ieškovė nurodė, jog atsakovas yra jai pagrasinęs, namuose mėgdavo vaikščioti apsinuoginęs, į prašymus apsirengti, nereaguodavo. Ieškovė paaiškino, jog ji bandė išsaugoti šeimą, bandė su atsakovu kalbėtis, siūlė taikytis vienas prie kito, tačiau supratusi, jog negalima gyventi nelaimingoje šeimoje ir siekdama, kad dukrai nesusiformuotų ydingas santykių įvaizdis, stingant šeimoje pagarbos ir rūpesčio, paprašė S. V. per mėnesį laiko išsikraustyti ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šalių santuokos nutraukimo.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog šalys susipažino 2015 metų liepos 27 d., sutarė, kad nori turėti vaiką, namą. Ieškovė ragino atsakovą per trijų mėnesių terminą (iki 2016 m . vasario 1 d.) apsispręsti, ar nori būti kartu. Atsakovas apsisprendė ir 2016 m. vasario 1 d. persikraustė gyventi pas ieškovę. Atsakovas nesutiko su ieškovės paaiškinimais dėl santuokos metu gautų padovanotų lėšų (2600 Eur) pasisavinimo ir paaiškino, jog jų vestuvių biudžetas siekė apie 10 tūkstančių eurų, kuriuos skyrė būtent atsakovas. S. V. paaiškino, kad jis pirko povestuvinę kelionę į Turkiją, kainavusią 1400 Eur, dar apie 500 Eur šalys išleido lauktuvėms ir pramogoms, o likusieji pinigai buvo panaudoti šeimos labui. Atsakovas taip pat paaiškino, jog suradus namą, ieškovės sesuo projektavo vidines namo erdves, tačiau tai pateikė kaip dovaną, apie apmokėjimą nebuvo kalbama, tačiau vėliau ieškovė nurodė, jog jie turintys sumokėti apie 3000 Eur (t. y., abu po 1500 Eur) už atliktus projektavimo darbus. Atsakovas paaiškino, jog jis nevengė prisidėti prie šeimos ar artimųjų poreikių tenkinimo, pvz., prisidėjo ieškovės motinai gimtadienio proga dovanojant kompiuterį, apmokėjo visas šeimos išlaidas, susijusias su dukters gimimu (VIP palatos nuomą ir pan.), rūpinosi ieškove bei gimusia jų dukra (visuomet kartu su ieškove vykdavo į konsultacijas Santariškių klinikose, į Genetikos centrą, vaikui gimus, naktį ruošdavo mišinukus, pirkdavo juos, padėdavo vaiką išmaudyti, nuvežti pas gydytojus ir pan.), finansavo krikštynas, santuokos metu ne kartą dovanojo ieškovei papuošalus su brangakmeniais, kurių vertė ne mažiau 6 tūkstančių eurų, kurių ieškovė negrąžino, apie 35 tūkstančius investavo į šalių planuotą įsigyti namą, kurių nebeturi galimybės atgauti, nors skola formaliai yra jam priteista.

Pasak atsakovo, viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių šalių santuokos iširimą – skirtingos šalių vertybės, skirtingas požiūris į santuoką ir sutuoktinių pareigas. Atsakovas nurodė, jog jis turėjo gražų tėvų šeimos pavyzdį, kuomet jie šeimoje buvo lygiaverčiai partneriai, kurie vienas dėl kito kovojo, spręsdavo, kuriam tuo metu finansai yra svarbesni. Tuo tarpu, ieškovė turėjo visai kitokį įsivaizdavimą apie šalių prisidėjimą prie bendro ūkio ir finansų, įsivaizduodama, kad visas šiais išlaidas turėtų prisiimti išimtinai atsakovas. Šalims pasirašius preliminariąją sutartį dėl namo įsigijimo, atsakovui sumokėjus 21 tūkst. įmoką bei paaiškėjus jog namo įsigijimas yra komplikuotas, dėl turtui pritaikyto arešto, ieškovė pasiūlė šalims pasirašyti povedybinę sutartį, tokiu būdu siekdama apsaugoti savo interesus. Atsakovas nurodė, jog jo manymu, ieškovė turėjo viziją turėti dukrą, tačiau jos susilaukus, atsakovas jai tapo nereikalingas. Gimus dukrai, ieškovė netrukus (po 3 mėnesių) grįžo į darbą ne todėl, kad šeimai trūko finansų (pvz., tuo laikotarpiu ieškovė ir toliau finansiškai rėmė savo krikšto dukrą N. O.), o todėl, kad nenorėjo prarasti klientų. Šiuo laikotarpiu šalių nepilnametė dukra likdavo su atsakovu, o apie pietus jis mergaitę nuveždavo ieškovės motinai. Pasak atsakovo, dar vieną iš priežasčių, lėmusi šalių santuokos nutraukimą, buvo tai, jog ieškovė visas šeimyninio gyvenimo smulkmenas išpasakodavo savo motinai, kuri ieškovę labai įtakodavo, kišosi į šalių šeimyninį gyvenimą ir ne kartą yra atsakovui minėjusi, kad jis su jos dukra kartu negyvensiąs. Tiek ieškovė, tiek jos motina itin mėgo vartoti alkoholinius gėrimus, ieškovė ne kartą ir teismo posėdžių metu minėjo pripažįstanti „vyno kultūrą“, į bylą ieškovo pateikti vyno įsigijimo čekiai tik patvirtina, jog ieškovės suvartojamas alkoholio kiekis šeimoje augo (per 6 mėnesius buvo įsigyta daugiau nei 100 butelių vyno). Pasak atsakovo, ieškovė buvo nestabili tiek emocijose, tiek ir priimamuose sprendimuose, laikėsi pozicijos, kad gimusiai dukrai yra išimtinai reikalinga tik motina, o jis, tėvas, tik suteikė dukrai gyvybę ir toliau nebėra reikalingas, šeimoje trūko pasitikėjimo ir nuoširdumo, reikėjo daug ką išsiaiškinti, tačiau pokalbių tarp sutuoktinių nebuvo. Ieškovė pateikdavo atsakovui tam tikrus faktus, nurodydavo, kad jaučiasi nemylima, tačiau visiškai nepasiteiraudavo, kaip jaučiasi atsakovas. Pasak atsakovo, šalių santuoka iš esmės iširo dėl skirtingų šalių požiūrių į šeimyninį gyvenimą, šeimos finansų tvarkymą, dėl pagalbos stokos, nesutarimų vaiko auginimo klausimais bei didelio ieškovės motinos kišimosi į sutuoktinių šeimyninį gyvenimą. Atsakovas nurodė, jog jis nemato jokios savo kaltės dėl santuokos iširimo ir 2018 metais dar tikėjosi santuoką išsaugoti, tačiau to nepavyko padaryti.

Teismo posėdžių metu abi šalys nurodė, jog faktiškai gyvena skyrium, galimybių santuoką išsaugoti nemato, todėl prašo nesiimti priemonių sutaikymui, o spręsti klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko 2018 m. balandžio 16 d., kai atsakovas išsikraustė ir šeimos namų. Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes remiantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015). 

Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, negali būti vadovaujamasi į bylą pateiktais įrodymais apie tai, kokie šalių susiklostė jau po kreipimosi į teismą dėl šalių santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015). 

Nagrinėjamu atveju, aplinkybių, leidžiančių preziumuoti vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, numatytų CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, nenustatyta.

Atsakovas viena iš aplinkybių, įtakojusių santuokos nutraukimą nurodė ieškovės alkoholio vartojimą, propaguojamą „vyno kultūrą“, tačiau pasisakydamas teisme (tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, tiek ir duodamas paaiškinimus dėl ginčo esmės) patvirtino, jog į bylą pateikti kvitai, patvirtinantys vyno įsigijimą, yra paties atsakovo, jog būtent pats atsakovas pirkdavo šeimai alkoholinius gėrimus, kuriuos sutuoktiniai vartodavo, t. y., tokiais savo veiksmais atsakovas iš esmės pritarė šeimai priimtinai „vyno kultūrai“ ir ją palaikė. Be to, į bylą nėra pateiktų kitų įrodymų, patvirtinančių nesaikingą ieškovės alkoholio vartojimą, o pati ieškovė šią aplinkybę byloje neigė, nurodydama, joj ji yra medikė, atlieka plastikos chirurgijos operacijas, todėl nesaikingas alkoholio vartojimas nebūtų įmanomas bei suderinamas su darbo funkcijų atlikimu.

Savo ruožtu ieškovė atsakovą kaltino nepakankamai prisidėjus prie šeimos išlaikymo, ieškovės bei šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimo, tačiau šia aplinkybę paneigia tiek į bylą ieškovo pateikti mokėjimo kvitai, patvirtinantys jo turėtas išlaidas šeimos poreikių tenkinimui, tiek ir pačios ieškovės paaiškinimai, jog atsakovas prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, tačiau mažesne dalimi, nei to tikėjosi ieškovė.

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka iširo dėl šalių skirtingų lūkesčių bei požiūrių į santuokinį gyvenimą, pareigų šeimoje pasiskirstymą, skirtingų šalių vertybių bei požiūrio į šeimos finansų tvarkymą (ieškovė tikėjosi, jog atsakovas prisiimsiąs finansinę atsakomybę už šeimos išlaikymą, pagrindinių šeimos poreikių tenkinimą, o atsakovas mano, jog sutuoktiniai bus lygiaverčiais partneriais, kartu prisidedančiais prie šeimos poreikių tenkinimo).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju abi šalys pažeidė sutuoktinių tarpusavio pareigas gerbti kitą sutuoktinį, remti vienas kitą moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu, vienas kito nuomonės paisymu bei siekiu visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, o taip pat tolerancija ir pakantumu, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, abiem šalims pritrūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti žalą, išskyrus atvejus kai santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi nagrinėjamu atveju abi šalys pripažintos kaltomis dėl santuokos nutraukimo, atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokoje įgytą pavardę „V.“, atsakovas su šiuo reikalavimus nesutinka.

CK 3.69 straipsnyje įtvirtintos teisės normos numato, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų, kadangi šiuo atveju skirtingos tėvų pavardės gali pažeisti vaikų interesus.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalių santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, be to, šalys turi nepilnametę dukrą R. V., ieškovės reikalavimas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokoje įgyta pavardė – „V.“, atsakovui paliktina pavardė – „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vieta su ja. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog ją ir šalių nepilnametę dukrą R. V. sieja itin artimas emocinis ryšys, ieškovė geba tinkamai pasirūpinti vaiku, yra sudariusi dukrai puikias gyvenimo sąlygas – mergaitė auga nuosavame kotedžo tipo gyvenamajame name, turinčiame savo kiemą, turi savo kambarį, lanko geriausią ugdymo įstaigą. Kartu su ieškove gyvena jos mama V. V., kuri, esant poreikiui, gali pasirūpinti mergaite ir ją padeda auginti nuo gimimo. Tuo tarpu atsakovas gyvena nuomojame bute, esančiame Vilniaus mieste, netoli judrių gatvių, artimo žmogaus, giminių neturi. Jo mama, brolis yra mirę. Nėra aišku, kas galėtų pasirūpinti vaiku tuo metu, kai atsakovas sulauktų iškvietimo dirbti.

Ieškovė papildė, jog dukra prie jos yra itin prisirišusi. Kai mama šalia, mergaitei kitų žmonių net ir nereikia, be to, ji yra mergaitė, todėl ieškovė gali padėti jai suformuoti įgūdžius, susijusius su moteriškumu, padėti suprasti emocinį moterų pasaulį. Pasak ieškovės, atsakovui stinga įgūdžių tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra (mergaitė grįžta alkana, šaltomis rankomis, šlapiomis kojomis, įsitepusiais rūbais, atsakovas nuolatos vėluoja dukrą grąžinti, taip pažeisdamas jos dienos rėžimą), taip pat visiškai nebendrauja ir nebendradarbiauja su ieškove (yra ją užblokavęs visuose tinkluose, su atsakovu ieškovė gali susisiekti tik Wiber programos pagalba), nuolat rašo skundus įvairioms institucijoms, prie vaiko nepagarbiai atsiliepia tiek apie ieškovę, tiek apie jos motiną, jas filmuoja, atvykę į ieškovės namus nuolat konfliktuoja su ieškovės motina. Be to, pasak ieškovės, atsakovas yra linkęs savo egoistinius poreikius iškelti aukščiau vaiko interesų, ką patvirtina ir tas atvejis, kai atsakovas vienasmeniškai kreipėsi į medikus dėl kraujo iš venos dukrai paėmimo. Tokie atsakovė veiksmai naudos neatnešė, tačiau padarė vaikui daug žalos, mergaitė iki šiol šį kraujo paėmimą prisimena. Mergaitė iš susitikimų su tėvu grįžta arba agresyvi, arba labai energinga, arba akivaizdžiai užsimiegojusi. Duodama teismui paaiškinimus ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas turi žalingų įpročių – meluoja, mėgsta po namus vaikščioti apsinuoginęs (be marškinėlių), jo organizmas labai gerai toleruoja alkoholį (alų, brendį), todėl atsakovas jų išgėręs sėda prie vairo. Atsakydama į klausimus ieškovė patikslino, jog esant tokiam atvejui ji policijos nekvietė, sėdo kartu važiuoti. Apklausta 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog nei vienas iš sutuoktinių nerūko, narkotinių medžiagų nevartoja, ji jau metus laiko alkoholio galima sakyti, kad visiškai nevartoja. Pasisakydama dėl to atvejo, kai atsakovo iškviesti policijos pareigūnai jai užfiksavo 0,56 promilių girtumą, ieškovė paaiškino, jog jos pusbrolis buvo grįžęs iš Islandijos, lankėsi jos namuose, todėl saikingai buvo vartojamas alkoholis, buvo išgerta keletas taurių vyno, tačiau tuo metu, kartu su ieškove namuose buvo jos motina, kuri alkoholio nevartojo, buvo blaivi, todėl esant reikalui, galėjo pilnai pasirūpinti šalių nepilnamete dukra.

Apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas pareikštą reikalavimą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo palaikė ir papildomai paaiškino, jog ieškovė nuolat trukdo jam bendrauti su nepilnamete dukra, stengiasi paversti jį smurtautoju, nesant teismo nutarties, nesuteikdavo galimybių pabendrauti su sergančia dukra, aplankyti ją ieškovės gyvenamojoje vietoje. O teismui tokią galimybę nustačius, ieškovė ar jos motina atsakovą nuolat filmuoja, ieškovės motina girdint dukrai gąsdina iškviesianti policiją, kuri „atvažiuos, išveš, suriš rankas“. Atsakydamas į ieškovės pasisakymus apie tai, jog atsakovas neplauna dukrai rankų, nuolatos grąžina ją sušalusią, nepakeistomis sauskelnėmis, atsakovas nurodė, jog šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Pasisakydamas dėl vykdomo tėvo ir dukters bendravimo, atsakovas nurodė, jog dukros sirgimai ((duomenys neskelbtini)) jau apie pusantrų metų yra neišgydyti. 2019 m. liepos 29 d. atsakovas ketino vykti su dukra į Druskininkus, tačiau to nepavyko padaryti dukrai susirgus ūmia infekcija, tačiau atsakovui atvykus, mergaitė linksma lakstė kieme ir buvo nepanaši į sergančią. Kadangi dukters susirgimai periodiškai kartojasi tėvo bendravimo su dukrai metu, atsakovas kreipėsi į privačias įstaigas, siekdamas, kad dukrai būtų atlikti medicininiai tyrimai, kas ir buvo padaryta, paimant vaikui kraują iš venos.

Pasisakydamas dėl pareikšto reikalavimo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, atsakovas nurodė, jog jo aplinkoje yra geresnė psichoemocinė būsena, jis yra ramesnis žmogus. Ieškovės bei jos motinos gyvenamojoje aplinkoje yra vartojama daug alkoholio, kai tuo tarpu atsakovas alkoholį vartoja retai, dažniausiai – nealkoholinį alų. Atsakovas nurodė, jog jis gyvena dviejų kambarių nuomojame bute, kuriame atskira erdvė yra skirta nepilnametei dukrai. Yra reikalingi baldai, žaislai, higienos reikmenys, sudarytos sąlygos šalių nepilnametei dukrai miegoti. Pasak atsakovo, jis gali geriau nei ieškovė užtikrinti vaiko poreikius (tiek fizinius, tiek emocinius), pas jį dukra gerai jaučiasi, jie gerai sutaria. Atsakovas nurodė, jog pasiėmęs dukrą iš darželio ar bendravimui savaitgalį, jos paklausai, ar mergaitė yra alkana, esant poreikiui, pagamina jai maisto (vaisiai, daržovės, virtinukai, blynai, sriubos ir pan.), o tuomet, esant geram orui, leidžia laiką su dukra lauke, mėgsta lankytis parkuose, dukra mėgsta suptis, namuose mergaitei patinka dėlioti dėliones, piešti. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu jis gyvena su drauge, kurios identifikuoti nesutiko, tačiau paaiškino, jog ši moteris turi pedagogės talentą, yra dirbusi vaikų aukle, pati turi jau pilnamečių vaikų, kurie kartu negyvena. Šalių nepilnametė dukra ir jo draugė gerai sutaria, mergaitė yra prie jos prisirišusi. Atsakovas paaiškino, jog tuo atveju, jei dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, S. V. draugė, esant poreikiui, galėtų pagelbėti pasirūpinti nepilnamete dukra. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog esant skubiam iškvietimui, jis visada turi galimybę pasirinkti, ar jo imtis. Atsakydamas į klausimus S. V. nurodė, jog ieškovę yra užblokavęs savo telefone, kad ji negalėtų įrašinėti jo pokalbių, ką jau yra dariusi anksčiau, su L. V. bendrauja tik per programą Wiber.

Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydama, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo prieštarauti, jog šalių nepilnametės dukters R. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Pasak Tarnybos atstovės, šiuo metu atsakovas su dukra bendrauja be nakvynių, todėl viskas turėtų būti organizuojama palaipsniui, pirmiausiai nustatomas atsakovo bendravimas su nakvynėmis, atostogomis. Kadangi teismo sprendimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, ateityje tiek vaiko gyvenamoji vieta, tiek bendravimo tvarka ar priteistas išlaikymas gali būti keičiami.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (2006 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (N. ir S. prieš Šveicariją, Nr. 41615/07, 2010 m. liepos 6 d.; H. prieš Suomiją, Nr. 19823/92, 1994 m. rugsėjo 23 d.). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y., būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (2006 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Nors šalių nepilnametis vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove, atsakovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.

Tiek ieškovei, tiek ir atsakovui bylos nagrinėjimo metu pakeitus gyvenamąją vietą, Tarnybos darbuotojai apsilankė kiekvieno iš jų gyvenamosiose vietose bei ištyrė buities sąlygas (tomas 5, b. l. 71-72, tomas 6, b. l. 95-96). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kartu su nepilnamete dukterimi ir motina gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 2 aukštų, 138 kv. m. ploto naujos statybos kotedže, kuris yra baigiamas įrengti. Atsakovas kartu su drauge gyvena nuomojamam 2 kambarių, 50 kv. m. bute. Tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje tam tikra erdvė yra skirta šalių nepilnametei dukrai.

Vaikas Vilniuje su ieškove gyvena nuo gimimo ir jo paėmimas iš esamos aplinkos, nebeatitiktų stabilaus gyvenimo įprastoje aplinkoje poreikio. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su atsakovu, tokia padėtis atitiktų ne vaiko, o atsakovo interesus. Tuo tarpu, teismas, nagrinėdamas su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus, vadovaujasi vaiko interesų apsaugos prioritetu.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovės aplinka netinkama vaikui. Teismo vertinimu, atsakovo nurodoma aplinkybė, susijusi su ieškovės alkoholio vartojimu (tomas 2, b. l. 57-67), yra vienkartinio pobūdžio, aptariamu atveju ieškovei buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, be to, be ieškovės namuose kartu buvo ir jos motina, kuri alkoholio nevartojo, buvo blaivi, todėl esant reikalui, galėjo pilnai pasirūpinti šalių nepilnamete dukra. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog pavienis atvejis, susijęs su ieškovės alkoholio vartojimo faktu negali būti lemiamas, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Ši aplinkybė vertintina visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtina, kad po šio įvykio šeimai buvo inicijuota ir vykdoma atvejo vadyba, ieškovė bendradarbiavo su visomis institucijomis ir daugiau analogiškų atvejų nebuvo nustatyta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pateikė teismui garso įrašą, kuriame girdėti, jog atsakovas ketina pavartoti smurtą šalių nepilnametės dukters atžvilgiu. Dėl šių atsakovo veiksmų pagal ieškovės kreipimąsi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, atsakovo veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, todėl teismas sprendžia, jog atsakovo smurto prieš šalių nepilnametė dukrą ar prieš ieškovę (šalių incidentas prekybos centre „BIG“) faktai byloje nenustatyti.

Pastebėtina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad kuri nors iš šalių piktnaudžiauja tėvų valdžia, pažeidinėja vaiko teisės, teisėtus interesus. Kiekviena iš šalių nurodo, kad vaikas, pabuvęs pas ją, ne visada nori grįžti pas kitą iš tėvų, tačiau teismo vertinimu vaiko nenoras skirtis su vienu iš tėvų pats savaime nėra pakankama aplinkybė teigti, kad kito iš tėvų aplinka neatitinka vaiko interesų. Natūralu, kad vaikui gyvenant su ieškove, jis pasiilgsta atsakovo, ir priešingai, - vaikui būnant su atsakovu, jis pasiilgsta motinos, tačiau tai nereiškia, kad tėvai neužtikrina tinkamos ir saugios vaiko aplinkos, kitų jo poreikių, emociškai jo neatliepia.

Nustačius, kad, nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje susiformavusi stabili ir saugi, vaiko poreikius atitinkanti aplinka, duomenų apie vaiko teisių pažeidimus, netinkamą motinos pareigų vykdymą byloje nėra, ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, jo ugdymu ir kitais poreikiais, teismas daro išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, o pagrindo keisti nusistovėjusią vaiko aplinką nėra, toks pakeitimas galimai būtų žalingas vaikui, nes reikėtų keisti ne tik gyvenamąją vietą, bet ir įprastas ugdymo įstaigas, verčiant iš naujo prisitaikyti jų tvarkos, naujo auklėtojų, bendraamžių rato, kas neatitiktų vaiko interesų, jį galimai išbalansuotų, padarant tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, nesudarant galimybės stabiliai jaustis įprastoje aplinkoje. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove pritarė ir išvadą byloje teikianti institucija. Jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad abu tėvai geba tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kad vaikas gyvena su ieškove, jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnametės dukters R. V. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove L. V. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Nustačius šalių nepilnametės dukters R. V. gyvenamąją vietą su ieškove L. V., nustatytina atsakovo S. V. bendravimo su dukra tvarka.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, galutinai patikslintą 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškime, kuriame ieškovė aptarė tėvo bendravimo su dukra tvarką darbo dienomis, savaitgaliais ir švenčių bei atostogų metu (VII tomas, b. l. 12-15). Ieškovė laikėsi pozicijos, jog iki vaikui sueis 5 metai, tėvas turėtų bendrauti su dukra be nakvynių

Atsakovas su ieškovės siūloma tvarka nesutiko ir tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (vaiko motina), prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su dukra tvarką, galutinai sutikslintą 2019 m. lapkričio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose (VII tomas, b. l. 44-46). Atsakovas nurodė, jog norėtų, kad teismas visą bendravimo su dukra laiką tėvams padalintų lygiomis dalimis.

Tarnyba savo poziciją dėl byloje nustatytinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos išdėstė galutinėje teismui duotoje išvadoje, duotoje 2020 m. lapkričio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu.

Byloje ne kartą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, kurią šalys įgyvendina. Šiuo metu yra nustatyta tokia, galiojanti tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, pagal kurią:

1.       <...>.

2.       <...>.

3.       <...>.

4.       Suėjus 1 (vieno) mėnesio pereinamajam tėvo S. V. bendravimui su dukterimi R. V. bendravimui, dalyvaujant psichologui, t. y., įvykus 8 (aštuoniems) susitikimams, nustatoma sekanti S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka:

4.1.        S. V. bendrauja su dukra R. V. kiekvieną pirmadienį 16.00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą;

4.2.        S. V. bendrauja su dukra R. V. kiekvieną ketvirtadienį (pradedant nuo 2019 m. birželio 6 d.) 16.00 val. pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą;

4.3.        S. V. bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį, šeštadienį 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą ir sekmadienį 9.00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos, ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą.

4.4.       R. V. ligos atveju tėvo S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka, numatyta 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties 4.1-4.3 punktuose netaikoma.

4.5.        R. V. ligos atveju tėvas S. V. turi teisę lankyti dukrą R. V. 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties 4.1-4.3 punktuose numatytu bendravimo su dukra metu dukters gyvenamojoje vietoje, ir praleisti su dukra iki 30 minučių.

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Kartu akcentuotina, jog spręsdami klausimą dėl tėvų bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, teismai prioritetiniu prieš šalių norus kriterijumi laiko kiekvieno asmens teisę turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, kas vaikams yra itin svarbu, siekiant užtikrinti jiems tinkamą, saugią bei stabilią aplinką augti bei vystytis. Vaikas turi žinoti, kur ir su kuriuo iš tėvų yra jo gyvenamoji vieta, tai yra svarbu emociniam, psichologiniam vaiko vystymuisi.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į šalių nepilnametės dukters amžių, besiformuojantį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, atsakovo siekį maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra, byloje nesant Tarnybos pateiktų duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi dukra ar neužtikrintų vaiko saugumo, nustato artimą maksimaliai atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką darbo dienomis, savaitgaliais bei švenčių metu.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių nėra susiklostę sklandūs tarpusavio santykiai, šalys pačios negeba taikiai susitarti bendravimo su vaiku klausimais. Ir nors toks šalių elgesys neatitinka mažamečio vaiko interesų, tačiau tai negali būti pagrindu riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Teismui pareikštu priešieškiniu atsakovas siekia šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, o teismui šio reikalavimo netenkinus, prašo nustatyti maksimalią bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė, prašydama nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo su nakvynėmis tuomet, kai dukra sulauks penkerių metų amžiaus, t. y., ieškovės siūlomoje atsakovo bendravimo su vaiku tvarkoje numatytas tėvo bendravimas su dukra darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį nuo 16:30 val. iki 20 val. ir kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 9:00 val. iki 13:00 val. ir sekmadienį nuo 15:30 val. iki 19:30 val., o sulaukus penkerių metų – nuo šeštadienio 10:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. Pasak ieškovės, dukrai pradėjus lankyti mokyklą, ji turėtų susikoncentruoti į mokslus, todėl bendravimas su tėčiu darbo dienomis neturėtų būti nustatomas. Ieškovė paaiškino, jog iki 5 metų vaiko psichoemociniam vystymuisi yra svarbiausias saugumo pojūtis, grafiko, dienos rėžimo, miego ritualų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas. Vaiko pasaulis ir savęs suvokimas formuojasi etapiškai, todėl vaikas iki 5 metų dar neturi savimonės, supratimo, kas vyksta aplinkui, tik sulaukęs 5 metų vaikas pradeda suprasti priežasties – pasekmės dėsnius, galutinai susiformuoja vaiko prieraišumas.

Atsakovas teismui nurodė, jog jis su ieškovės siūloma bendravimo tvarka šioje dalyje nesutinka, yra užauginęs savo sūnų P. V., gim. (duomenys neskelbtini), turi patirties auginant ir prižiūrint vaikus, todėl pageidautų bendrauti su dukra kuo ilgesnį laikotarpį su nakvynėmis.

Sprendžiant dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais nustatymo, akcentuotina, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). 

Teismo posėdžio metu, pateikusi galutinę Tarnybos išvadą, atstovė pritarė atsakovo bendravimui su nepilnamete dukra tiek darbo dienomis (antradienį, ketvirtadienį), tiek ir bendravimui su dukra savaitgaliais su nakvyne, tačiau pažymėjo, jog vaiko grąžinimas motinai sekmadienį galėtų būti paankstintas, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters dienos režimą bei laiką, reikalingą pasiruošti miegui bei kitai savaitei. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų išvadoms suteikia didelę reikšmę.

Teismas atsižvelgdamas į šalių nepilnametės dukters amžių, šiuo metu galiojančią laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, numatančią tėvo bendravimą savaitgaliais (kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 9:00 val. iki 20:00 val.), nemato pagrindo siaurinti šiuo metu teismo nustatytos ir šalių įgyvendinamos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kaip to prašo ieškovė. Teismo vertinimu, svarbu, jog vaikui augant formuotųsi prieraišumo ryšys bei atskiri dienos ritualai ne tik su motina, bet ir su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek motina, tiek ir tėvas turėtų dalyvauti vaiko emociniame vystymesi, savimonės formavime, o tai nėra įmanoma be, nuolatinio ir tiesioginio bendravimo su vaiku. Todėl teismas nustato atsakovui S. V. teisę bendrauti su dukra R. V. kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžinant dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (nustatant vaiko grąžinimo motinai laiką atsižvelgiama į Tarnybos rekomendacijas paankstinti vaiko grąžinimo laiką sekmadieniais, kad mergaitė galėtų pasiruošti miegui bei kitai darbo savaitei).

Atsakovui taip pat nustatoma teisė bendrauti su dukra R. V. dvi šalių suderintas darbo dienas, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, ir 20.00 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą. Konkrečias darbo dienas, kuriomis atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra, šalys turi suderinti iki prasidedant savaitei, kurią vyksta bendravimas. Šalims nesutariant geruoju yra nustatoma, jog atsakovas bendrauja su dukra antradienį ir ketvirtadienį. Sprendžiant dėl tėvo bendravimo su vaiku darbo dienomis, atsižvelgiant į aplinkybę, jog šiuo metu yra nustatyta, jog vaikas turi būti motinai grąžinamas 20.00 val., be to ieškovei savo prašyme taip pat nurodžius, jog ji sutinka, kad antradieniais ir ketvirtadieniais vaikas būtų grąžinamas 20:00 valandą, šis laikas teismo netrumpinamas, t. y., paliekamas nepakeistas.

Teismas pažymi, jog šiuo metu, galiojant laikinai tėvo bendravimo su dukra tvarkai, atsakovas bendrauja su dukra pirmadienį ir ketvirtadienį, tačiau papildomai nustačius jo bendravimą kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro, kas antrą savaitę susiklostytų tokia situacija, jog tėvas bendrautų su dukra ketvirtadienį vakare, taip pat nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro ir dar pirmadienį vakare, todėl nustačius atsakovo bendravimą su dukra antradienį ir ketvirtadienį, teismo vertinimu, tolygiau pasiskirstytų kiekvieno iš tėvų bendravimo su vaiku periodai. Be to, toks laikas būtų tinkamas ieškovei, atsižvelgiant į jos darbo grafikus. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovas įmonėje dirba vienas, jis turi galimybę savo darbo laiką koreguoti, todėl teismo vertinimu, vienos darbo dienos bendravimo pakeitimas iš pirmadienio vakaro į antradienio vakarą, neturėtų sudaryti atsakovui itin didelių nepatogumų, juolab, kad iš savo siūlomoje bendravimo tvarkoje atsakovas prašo nustatyti, jog dukrą paima bendravimui antradienio popietę. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių konkrečios teismo nustatytos dienos, kurių metu atsakovas turi teisę bendrauti su dukra, šalims nebūtų tinkamos, jos turi teisę bendru sutarimu nuspręsti dėl kito, abiem šalims tinkamo atsakovo bendravimo su dukra laiko darbo dienomis. 

Teismo vertinimu, neretai tarp šalių kylant ginčams dėl tėvo bendravimo tvarkos su dukra tvarkos jos ligos metu, teismas iš esmės analogiškai, kaip šiuo metu yra numatyta 2019 m. vasario 28 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustato tėvo teisę bendrauti su nepilnamete dukra ligos metu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimo su vaiku tvarka visų pirma skirta vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Nei vienas iš tėvų neturi teisės ja piktnaudžiauti ir trukdyti kitam bendrauti su vaiku numatytu laiku. Kiekvienas nukrypimas nuo nustatytos bendravimo tvarkos turi būti pateisintas svarbiomis aplinkybėmis. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, jog ieškovė gauna iš vaikų gydytojų pažymas apie tai, kad dukra serga ir dėl to neduoda dukros tėvui išsivežti bendravimui. Teismo vertinimu, gydytojo pažyma apie vaiko ligą yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog vaikas serga ir tuo atveju nevykdyti bendravimo tvarkos nuostatų, numatančių atsakovui teisę bendrauti su dukra, ją pasiimant iš gyvenamosios vietos. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad ligos metu vaikas negali būti paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos vien tam, kad būtų užtikrinta atsakovo teisė su juo bendrauti, nes tai gali pakenkti vaiko sveikatai, tačiau teismas taip pat pažymi, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl vaiko ligos atveju abu tėvai turi tiek teisę, tiek ir pareigą rūpintis vaiku bei jį slaugyti, todėl teismas netenkina ieškovės prašymo numatyti atsakovui teisę aplankyti sergančią dukrą tik nuo ketvirtos vaiko sirgimo dienos. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu bei siekiant įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kartu siekiant išvengti piktnaudžiavimo, ribojant atsakovui teisę ligos metu lankyti bei rūpintis šalių nepilnamete dukra, teismas numato atsakovui teisę ligos atveju lankyti dukrą R. V. ieškovės bei dukters gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių tarpusavio santykius bei siekiant išvengti šalių konfliktų dėl dukters lankymo ligos atveju tvarkos, teismas šią atsakovo teisę detalizuoja, numatydamas, jog atsakovas turi teisę šiuo teismo sprendimu nustatyto jo bendravimo su dukra metu, lankyti dukrą atsakovės bei dukters gyvenamojoje vietoje ir toks dukters lankymas turėtų trukti iki 30 minučių. Teismas šalims išaiškina, jog siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, bendravimo metu šalys turėtų vengti bet kokio netinkamo elgesio, konfliktų, tarpusavio santykių aiškinimosi ir visą savo dėmesį skirti nepilnametės dukters lankymui, jos priežiūrai.

Tarp šalių nesant ginčo teismas nustato, jog tėvas bendrauja su dukra tėvo dieną, t. y., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:00 val. ir tėvo gimtadienio dieną, t. y., (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą 20.00 val. (tuo atveju, jei tai yra darbo diena) arba pasiimdamas dukrą gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20:00 val. (tuo atveju, jei tai yra savaitgalio diena), o motina analogišku laiku praleidžia su dukra motinos dieną, t. y., pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, ir motinos gimtadienio dieną, t. y., (duomenys neskelbtini).

Ieškovė siūlo nustatyti, jog tėvas dukters gimtadienio dieną bendrauja su dukra keturias valandas, paimdamas ją 9 val. iš gyvenamosios vietos ir 13 val. grąžindamas į gyvenamąją vietą. Atsakovas su šiuo siūlymu iš esmės sutiko, nurodydamas, jog dukters gimimo dieną norėtų su ja bendrauti nuo 10 iki 14 val. Atsižvelgdamas į šalių nepilnametės dukters dienos režimą/grafiką, pietų miego laiką (paprastai darželyje vaikai migdomi nuo 12:30 val.), teismas nustato atsakovo teisę bendrauti su nepilnamete dukra R. V. jos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 13:00 val.

Spręsdamas dėl tėvo bendravimo su dukra švenčių dienomis, siekdamas užtikrinti kiekvienam iš tėvų galimybę kas antrais metais praleisti su vaiku Šv. Kalėdų, ir Šv. Velykų šventes, teismas nustato, jog poriniais metais tėvas bendrauja su dukra pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų antrą, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20:00 val., o motina antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, o sekančiais metais – atvirkščiai, t. y., neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų antrą, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20:00 val.

Ieškovė teismo prašė numatyti tėvo teisę atostogauti su vaiku tik dukrai sulaukus penkerių metų amžiaus, nustatant 10 dienų kasmetines atostogas, atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, jog jis norėtų kasmet su dukra atostogauti mažiausiai dvi savaites. Tarnyba atsakovo pozicijai pritarė, nurodydama, jog atostogų laiką rekomenduotina skaidyti į dvi dalis.

Sprendžiant dėl atsakovo bendravimo su vaiku atostogų metu, teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovo ryšys su vaiku yra stiprus, tėvas, vadovaujantis teismo nustatyta laikinąja bendravimo tvarka, nuolat bendrauja su dukra ir siekia maksimaliai dalyvauti jos gyvenime. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo bendravimas su vaiku galėtų daryti vaikui žalą, pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku nėra, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo prašymas tenkintinas, nustatant jo teisę bendrauti su vaiku 14 (keturiolika) kalendorinių dienų atostogų dienų, tačiau atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių, jos prisirišimą prie motinos bei byloje pateiktas Tarnybos rekomendacijas, atsakovo atostogų laikas skaidytinas į ne mažiau nei dvi dalis po 7 (septynias) dienas.

Apie planuojamas atostogas kiekviena iš šalių turi informuoti kitą šalį prieš 14 (keturiolika) dienų. Tėvo ir motinos planuojamoms atostogoms sutampant, poriniais metais pirmenybė yra teikiam tėvo planuojamam atostogų laikui, o neporiniais metais – motinos.

Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko interesus, teismas taip pat nustato, jog bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose bei iš anksto numatytą vaiko apsilankymą pas specialistus.

Vaikui susirgus, kiekviena iš šalių privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą šalį.

Šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnamete dukra.

Tėvai turi teisę raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.

Teismas sutinka, jog Tarnybos atstovės pozicija, jog tėvai turėtų tokiu būdu organizuoti savo laiką, kad galėtų jį praleisti su vaiku ir turėtų vengti palikti vaiką tretiesiems asmenims. Neabejotina, kad tokių situacijų gali pasitaikyti, tačiau tai neturėtų tapti taisykle.

Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Kiekviena iš šalių prašė teismo nustatyti šalių nepilnametės dukters vietą su ja ir priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 200,00 Eur dydžio išlaikymą .

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Bylos duomenimis, nepilnametė R. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y., vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai.

Ieškinyje ieškovė pateikė teismui nepilnametės dukters poreikių lentelę, kurią bylos nagrinėjimo metu net kelis kartus tikslino (paskutinis patikslinimas teismui pateiktas 2020 m. liepos 7 d.). Apklausta teismo posėdžio metė ieškovė nurodė, jog dukters poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 950 Eur suma, iš kurių kiekvieną mėnesį apie 180 Eur yra skiriama dukters maitinimui (vaisiai, uogos, daržovės, dalis produktų perkama turgelyje), 20 Eur kurui (kelionei į/iš darželio, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darželio - 7 km, ieškovės automobilis 100 km naudoja apie 7,2 l degalų), apie 50 Eur drabužiams ir avalynei (perkami sezoniniai drabužiai ir avalynė), 8,33 Eur lauko ir kiemo įrangai (nupirkta: supynės, lauko kėdutė, 2 paspirtukai, planuojama įsigyti lauko smėlio dėžę, vaikui augant bus reikalingi didesni paspirtukai, dviračiai ir kt.), 1300 Eur jau išleista dukters kambario spintai įsigyti, taip pat planuojamas vaiko kambario įrengimas, 380 Eur darželiui (bendra darželio kaina 480 Eur per mėnesį, tačiau 100 Eur kompensuoja Vilniaus miesto savivaldybė, ligos atveju, mokestis už darželį mažinamas 20 procentų), 100 Eur vaiko dalis būsto išlaikymui (name yra įrengtas grindinis šildymas, pastatytas dujinis katilas, boileris; šaltuoju metų laiku šildymas kainuoja apie 180-200 Eur, tačiau ir vasarą kažkiek tenka mokėti už šildymą, mokama už dujas, vandenį, elektrą, 47 Eur per mėnesį kainuoja Telia apsauga), 60-70 Eur higienos reikmėms (dantų pasta, šepetėliai, servetėlės, muilas, šampūnas, putos voniai, indų ploviklis, mergaitė dar kartais naudoja sauskelnes – apie 15 Eur per mėnesį), 20 Eur ugdymo priemonėms (knygutės, žurnalai su lipdukais, dėlionės, 30-50 Eur išvykoms, pramogoms ir laisvalaikiui (zoologijos sodas, teatriukai, kavinės, žaidimų kambariai), 20 Eur vitaminams, maisto papildams, taip pat papildomai patiriamos išlaidos sveikatos priežiūrai (vizitai pas gydytojus, vaistai, antibiotikai), 2019 metais sudarę iš viso 486 Eur, kas atitinkamai sudarytų apie 40,50 Eur per mėnesį, 66,67 Eur atostogoms (per metus – apie 800 Eur). Ieškovė nurodė, jog prašo iš atsakovo priteisti pusę reikalingos sumos, t. y., po 500 Eur per mėnesį (tomas 1, e. b. l. 2).

Ieškovė, siekdama pagrįsti dukters poreikius, į bylą pateikė savo sąskaitų išrašus, prekių įsigijimo kvitus, paaiškinimus dėl R. V. poreikių detalizavimo.

Atsakovas su ieškovės nurodytais nepilnametės dukters poreikiais sutiko tik iš dalies, nurodydamas, jog išlaidos dukters maitinimui galėtų sudaryti apie 80-100 Eur per mėnesį, drabužiams ir avalynei – apie 25 Eur, darželiui – 30-40 Eur, būsto išlaikymui (vaiko dalis) – 20-30 Eur, ugdymo priemonėms – 10 Eur, laisvalaikiui – 10 Eur, sveikatos priežiūrai – 10 Eur, išlaidos kurui, lauko įrangai, vitaminams ir papildams bei atostogoms neturėtų būti įtraukiamos į dukters poreikius,

Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Vaiko poreikį turėti gyvenamąjį būstą turi užtikrinti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju R. V. nuo 2019 m. gyvena kartu su motina (ieškove) jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 138 kv. m. , dviejų aukštų gyvenamajame name/kotedže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 6, b. l. 95-96). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog išlaidos būsto išlaikymui, komunaliniams mokesčiams sudaro apie 300 Eur per mėnesį, todėl šalių nepilnametės dukters dalis sudarytų apie 100 Eur. Atsakovas su šia suma nesutiko, nurodydamas, jog dukters dalis neturėtų viršyti 20-30 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog būste gyvena trys asmenys (ieškovė, jos motina ir šalių nepilnametė dukra), ieškovė pagrįstai į vaiko poreikius įtraukia 1/3 dalį patiriamų išlaidų būsto išlaikymui, komunaliniams mokesčiams, vidutiniškai sudarančių apie 100 Eur per mėnesį, apmokėti.

Tiek pateiktoje suminėje vaiko poreikių lentelėje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dukters maitinimui namuose per mėnesį yra skiriama apie 180 Eur. Siekdama šią sumą pagrįsti, ieškovė teismui pateikė savo banko sąskaitos išrašą, pirkimo kvitus, patvirtinančius patiriamas išlaidas maisto produktams įsigyti. Atsakovas su šia suma nesutiko, nurodydamas, jog dukters maitinimui pakaktų skirti apie 80-100 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių, aplinkybę, jog darbo dienomis ji lanko ugdymo įstaigą, kurioje yra teikiama ir maitinimo paslauga, įvertinus visuotinai žinomas, maisto prekių ir produktų kainas, teismas ieškovės nurodomas išlaidas šalių nepilnametės dukters maitinimui sumažina iki 150 Eur per mėnesį.

Ieškovė teismui nurodė, jog dukters drabužiams ir avalynei per mėnesį yra reikalinga skirti vidutiniškai apie 50 Eur. Atsakovas su šia ieškovės nurodoma suma nesutiko ir nurodė, jog jo manymu, išlaidos drabužiams ir avalynei galėtų sudaryti apie 25 Eur. Spręsdamas dėl išlaidų drabužiams, avalynei pagrįstumo teismas pažymi, jog atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) metų mergaitės aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 50 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokio amžiaus vaikas nuolat ir sparčiai auga ir kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai ir avalynei per mėnesį sudaro apie 50 Eur.

Į vaiko poreikius ieškovė įtraukė kuro išlaidas, vidutiniškai sudarančias 20 Eur per mėnesį. Šią sumą ieškovė detalizavo, nurodydama, jog šios išlaidos susidaro tenkinant išimtinai šalių nepilnametės dukters poreikius, t. y., vežant ją į darželį (7 km.) bei pasiimant iš jo. Nepaisant to, jog bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, jog dukra pakeitė ugdymo įstaigą ir šiuo metu lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis viešai skelbiamais duomenimis, atstumas nuo ieškovės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) iki darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), yra iš esmės labai panašus (sudaro 6,11 km), kartu pažymėtina, jog kuro išlaidos yra patiriamos ne tik vežant vaiką į darželį, bet ir vykstant su juo į įvairias išvykas, pramogauti ir pan., todėl teismas sprendžia, jog ieškovės nurodomos transporto išlaidos, sudarančios 20 Eur per mėnesį, reikalingos nepilnametės dukters poreikių tenkinimui, yra protingo dydžio, todėl trauktinos į šalių nepilnametės dukters poreikius.

Ieškovė nurodė, jog dukters higienos priemonėms per mėnesį yra reikalinga skirti apie 60-70 Eur ir paaiškinimo, jog į šią sumą įeina išlaidos dantų pastai, dantų šepetėliui, servetėlėms, muilui, šampūnui, putoms voniai, indų plovikliui, kartais dar naudojamoms sauskelnėms, kurių dukra dar nėra visiškai atsisakiusi, kojinėms, pėdkelnėms ir kt. Atsakovo manymu, šios ieškovės nurodomos išlaidos yra pernelyg didelės ir turėtų būti sumažintos iki 20-30 Eur. Spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio bei pagrįstumo, teismas pažymi, jog šalių nepilnametei dukrai yra (duomenys neskelbtini). Tokio amžiaus vaikai dažniausiai jau nebenešioja sauskelnių, be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas, apklausti teismo posėdžio metu nurodė, dedantys pastangas mergaitę nuo sauskelnių atpratinti, todėl tikėtina, kad artimiausioje ateityje šios išlaidos jau nebebus aktualios. Įvertinęs byloje esančių rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovės patiriamas išlaidas dukters higienos priemonėms, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovės nurodomos išlaidos kojinėms bei pėdkelnėms patenka į kitą poreikių skiltį „Drabužiai ir avalynė“, teismas ieškovės nurodomas išlaidas vaiko higienai sumažina iki 30 Eur per mėnesį.

Teismui pateiktoje poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog dukters ugdymo ir lavinimo priemonėms skiria vidutiniškai apie 20 Eur per mėnesį, dar apie 30-50 Eur per mėnesį skiria vaiko išvykoms, pramogoms, laisvalaikiui. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog tiek lavinimo priemonėms, tiek ir dukters laisvalaikiui per mėnesį reikalinga po 10 Eur (10 Eur+10 Eur, iš viso 20 Eur).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu šalių nepilnametė dukra jokių papildomo lavinimo užsiėmimų nelanko (ginčo laikotarpiu mergaitė baseino, „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimų nelankė, (duomenys neskelbtini) užsiėmimus lankė tik vieną mėnesį, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo). Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos 20 Eur per mėnesį išlaidos dukters lavinimo priemonėms atitinka visuotinai žinomas protingas ugdymo priemonių kainas, todėl pripažintinos įrodytomis , todėl atsakovas turi prisidėti prie tokių poreikių tenkinimo.

Spręsdamas dėl išlaidų laisvalaikiui bei pramogoms (30-50 Eur per mėnesį) būtinumo bei jų dydžio, teismas pažymi, jog šios išlaidos nepripažintinos būtinomis ir turėtų būti dengiamos, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. CPK 178 straipsnis numato, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nurodomų išlaidų dukters laisvalaikiui didžiąja dalimi nepagrindė jokiais rašytiniai įrodymais, tačiau kartu įvertinus aplinkybę, jog išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), taip pat įvertinus aplinkybę, jog šios išlaidos yra patiriamos ne tik R. V. pramogaujant su motina, bet ir leidžiant laisvalaikį su tėvu (mergaitė kas antrą savaitgalį praleidžia su tėvu), teismas ieškovės nurodomas išlaidas nepilnametės R. V. pramogoms iš laisvalaikiui sumažina iki 20 Eur per mėnesį.

Ieškovė paaiškino, jog šiuo metu vyksta šalių nepilnametės dukters kambario įrengimo darbai (nupirkta spinta, kainavusi 1300 Eur, planuojama įsigyti lovą, čiužinį, stalą su lentynomis), ieškovė taip pat yra įsigijusi lauko sūpynes, planuoja pirkti smėlio dėžę su dangčiu, nupirko dukrai kelis paspirtukus (triratį bei važiuojamą sėdint), ateityje ketina pirkti dukrai dviratį, kurį kaip ir įsigytus paspirtukus, vaikui paaugus reikės keisti. Visiems šiems poreikiams patenkinti taip pat yra reikalingos papildomos išlaidos, su kuriomis atsakovas nesutiko.

Sprendžiant dėl šių išlaidų pagrįstumo bei jų įtraukimo į vaiko poreikius, teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog apsigyvenus naujame būste, yra reikalinga įrengti vaiko kambarį bei lauko erdvę pritaikyti šalių nepilnametės dukters poreikiams (lauko supynės, smėlio dėžė ir pan.) ir tam yra patiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) 4 metų amžiaus, tikėtina, jog iki šiol naudoti vaiko kambario baldai (kūdikio lovytė ir kt.), vaikui augant, jau nebėra tinkami ir yra reikalinga įsigyti naujus, paaugusiam vaikui reikalingus baldus (lovą, stalą ir kt.), kurie iki paauglystės paprastai yra keičiami bent kelis kartus (kūdikio baldai, ikimokyklinuko baldai, mokyklinio amžiaus vaiko baldai bei paauglio baldai). Teismas sprendžia, jog šios išlaidos, taip pat ir išlaidos vaiko judėjimo priemonėms (dviratukams, paspirtukams ir pan.), lauko sūpynėms, smėlio dėžei įsigyti, atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį bei turtines galimybes, įtrauktinos į šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, jog tiek baldai, tiek ir kiti aptarti daiktai tarnauja ne vienerius metus, jiems įsigyti į šalių nepilnametės dukters poreikius įtrauktina vidutinė 30 Eur per mėnesį suma.

Teismui pateiktame vėliausiame šalių nepilnametės dukters poreikių ieškovė nurodė, jog išlaidos dukters vitaminams ir papildams (vitaminas D, papildai su šeivamedžiu, probiotikai, guminukai su vitaminais ir pan.) sudaro 20 Eur per mėnesį, o išlaidos gydytojų konsultacijoms, tyrimams, skiepams – pagal poreikį ir sudaro apie 35-200 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, 2019 metais dukters sveikatos priežiūrai bei gydytojų konsultacijoms buvo išleista apie 486 Eur, kas sudarytų apie 40,50 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog dukrai buvo atliktas skiepas nuo erkinio encefalito, kurį reiks kartoti kitais metais, ieškovė taip pat planuoja dukrą skiepyti nuo meningokoko infekcijos, o išlaidos gydytojų konsultacijoms yra patiriamos, kreipiantis į privačias gydymo įstaigas, siekiant operatyvesnio aptarnavimo.

Atsakovas su ieškovės nurodomomis išlaidomis vitaminams ir papildams nesutiko, nurodydamas, jog vaikas vitaminus turėtų gauti iš pilnavertės mitybos bei kokybiško maisto. Atsakovo manymu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalių nepilnametį dukra jokių specialiųjų sveikatos poreikių neturi, serga tik „einamosiomis“ ligomis, be to, iki pilnametystės, valstybė garantuoja vaikams nemokamą gydymą, todėl išlaidos dukters gydymui turėtų būti sumažintos iki 10 Eur per mėnesį.

Spręsdamas klausimą dėl išlaidų šalių nepilnametės dukters sveikatos priežiūrai pagrįstumo, teismas atsižvelgia į nepilnametės sveikatos būklę, jai nustatytas susirgimų diagnozes, į bylą patirtus rašytinius įrodymus bei aplinkybę, jog išlaidos sveikatos priežiūrai kiekvienais metais gali skirtis. Nesant nustatytų didelių šalių nepilnametės dukters specialiųjų sveikatos poreikių, taip pat atsižvelgiant į Aplinkybę, jog dalis vaistų nepilnamečiams vaikams yra kompensuojama, protingomis ir pagrįstomis išlaidomis R. V. sveikatos priežiūrai pripažįsta 350 Eur išlaidas per metus, kas atitinkamai vidutiniškai sudarytų iki 30 per mėnesį.

Nepaisant to, jog į dukters poreikius atsakovė įtraukė išlaidas vasaros atostogoms, sudarančias apie 800 Eur per metus, kas atitinkamai sudarytų apie 66,67 Eur per mėnesį, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, atsižvelgiant į finansines galimybes organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus, teismas šių išlaidų nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis ir pažymi, jog tokio pobūdžio išlaidas vaikui kiekvienas iš tėvų turi teisę skirti savarankiškai, bendravimo su vaiku metu, atsižvelgdamas į savo įpročius ir finansines galimybes.

Į šalių nepilnametės dukters poreikius ieškovė įtraukė 380 Eur sumą, reikalingą darželiui apmokėti. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino, jog iki 2019 m. gegužės mėnesio šalių nepilnametė dukra buvo ugdoma namuose. Negavus valstybinio darželio, nuo 2019 m. gegužės mėnesio mergaitė pradėjo lankyti privatų „(duomenys neskelbtini)“, kainuojantį 380 Eur per mėnesį (bendra darželio kaina per mėnesį sudaro 480 Eur, iš kurių 100 Eur kompensuoja Vilniaus miesto savivaldybė). Pasisakydami 2020 m. lapkričio mėnesį vykusių teismo posėdžių metu, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nurodė, jog R. V. pradėjo lankyti valstybinį darželį „(duomenys neskelbtini)“. Pasisakydamas dėl išlaidų vaiko ugdymo įstaigai apmokėti, S. V. nurodė, jog jis nesutinka su ieškovės nurodomomis išlaidomis privataus darželio išlaidoms apmokėti. Pasak atsakovo, dukra galėtų lankyti valstybinį darželį, kurio išlaidos yra kelis kartus mažesnės ir sudaro apie 30-40 Eur per mėnesį. Atsakydamas į klausimus, atsakovas patvirtino, jog tuo laikotarpiu, kai R. V. lankė privatų darželį, valstybinis darželis jai nebuvo skirtas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl būtinybės vaikui laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio lankyti privačią ugdymo įstaigą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokį pasirinkimą lėmė tai, kad vaikas nepateko nei į vieną valstybinę ugdymo įstaigą, į kurias buvo registruotas vos gimus. Ieškovė nurodė derinusi įstaigos pasirinkimą su atsakovu. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad į jo nuomonę parenkant ugdymo įstaigą atsižvelgta nebuvo, privačios ugdymo įstaigos pasirinkimas nebuvo su juo derintas. Jo teigimu, nėra priežasčių, dėl kurių šalių nepilnametė dukra negalėjo lankyti valstybinės ugdymo įstaigos. Atsakyti į klausimus, kokių veiksmų ėmėsi, siekdamas užtikrinti galimybę dukrai lankyti valstybinę ugdymo įstaigą, atsakovas negalėjo, nurodė, jog bendravo su kelių darželių (kuriuos atsisakė konkrečiai įvardinti) vadovais dėl galimybės dukrai į juos patekti, tačiau pats dukters į valstybinę ugdymo įstaigą neregistravo. Atsakovas patvirtino, kad tuo laikotarpiu, kai dukra lankė privatų darželį, valstybinis darželis jai nebuvo skirtas.

Vadovaujantis teismų praktika, sprendimas leisti vaiką į privačią mokyklą turi būti abiejų tėvų suderintas ir priimtas atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes (2017 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-102-580/2017). Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad derino su atsakovu galimybę leisti vaiką į privačią ugdymo įstaigą. Tokia aplinkybė mažai tikėtina atsižvelgiant ir į tai, kad šalių vaikas ugdymo įstaigą pradėjo lankyti jau nagrinėjant ginčą dėl šalių santuokos nutraukimo bei kitų susijusių klausimų teisme. Vis dėl to atsižvelgtina į tai, kad atsakovas, sužinojęs apie parinktą ugdymo įstaigą, nereiškė ieškovei dėl to jokių pretenzijų. Be to, byloje abiem šalims patvirtinus, nustatyta, jog šalių nepilnametė dukra į valstybinę ugdymo įstaigą pateko ir pradėjo ją lankyti tik nuo 2020 m. spalio 1 d., iki tol valstybinis darželis mergaitei nebuvo skirtas. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, bei nesant galimybių laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nepilnametę R. V. leisti į valstybinę ugdymo įstaigą, teismas daro išvadą, kad, esant finansinėms galimybėms, abi šalys turėtų prisidėti prie mokesčių už vaiko ugdymą šiuo laikotarpiu. Pažymėtina, kad tokia yra ir aukštesnių teismų praktika šiuo klausimu (2017 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-149-656/2018).

Bylos duomenimis, nuo 2020 m. spalio 1 d. R. V. lanko valstybinę ugdymo įstaigą – Vilniaus mieste esantį darželį „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašu, už vaiko išlaikymą įstaigoje tėvai moka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestį, kurį sudaro; 1) vaiko dienos maitinimo normos mokestis, sudarantis 2,50 Eur dienai; ir 2) mokestis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko ugdymo reikmėms tenkinti ir darbuotojų darbo apmokėjimui, sudarantis 1 Eur dienai. Tokiu atveju, nesant taikomų lengvatų, mokestis už darželį Vilniaus mieste vidutiniškai sudaro apie 75 Eur per mėnesį (2,50 Eur x 22 d. + 1 Eur x 22 d. = 77 Eur), todėl ši suma įtrauktina į šalių nepilnametės dukters poreikius.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters R. V. poreikiams tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas apie 525 Eur išlaikymas per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, sudaranti 60,00 Eur. šalių pozicija dėl šios sumos įskaitymo į nepilnamečio vaiko poreikius bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė: atsakovas laikėsi pozicijos, jog ši suma turėtų būti įskaičiuojama į nepilnametės dukters poreikius, o ieškovė nurodė, jog šia suma vaiko poreikiai neturėtų būti mažinami, nes periodiškai yra patiriama daug netikėtų poreikių, net ir viršijančių 60 Eur sumą, kurie tenkinami iš šios gaunamos išmokos.

Teismo vertinimu, kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters R. V. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 465 Eur suma (525 Eur – 60 Eur = 465 Eur), kurią turėtų skirti abu tėvai.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylos duomenimis, ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus. Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bei teismo posėdžio metu duotais ieškovės paaiškinimais, L. V. dirba (duomenys neskelbtini) (gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro 500 Eur), (duomenys neskelbtini) (gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro 1600 Eur), (duomenys neskelbtini) (dirbama pagal poreikį, ginčo laikotarpiu ženklių sumų nebuvo gauta), (duomenys neskelbtini) gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro 200 Eur. Pasak ieškovės, jos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2300 Eur. Be šių pajamų, ji dar gauna nereguliarių pajamų už konsultavimą, filmavimus, kartais įgyja produktų, yra apmokamas jos dalyvavimas mokymuose, konferencijos ir pan., tačiau šios gaunamos pajamos ir kitos finansinės naudos yra nedidelės ir nereguliarios.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės vardu bylos nagrinėjimo metu buvo registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 24-30), tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino, jog šiuo metu jai nuosavybės teise priklauso tik kotedžas, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas su statiniais (kotedžu) (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, pardavusi turėtą automobilį Suzuki Vitara ir įsigijusi kitą, naujesnį automobilį Suzuki Vitar, 2019 m. gamybos. Šią informaciją patvirtina VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenys.

Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu nėra registruotų valdomų juridinių asmenų akcijų ar asmens dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų. Įrašų turto arešto aktų registre apie ieškovę nėra. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, ieškovės atžvilgiu šiuo metu nėra vykdoma vykdomųjų bylų. L. V. nurodė, jog turi finansinių įsipareigojimų tik kreditoriui Kauno kredito unijai – iki 2044 metų mokėtina paskola už įsigytą būstą (apie 460 Eur per mėnesį) ir iki 2024 m. mokėtina paskola už jo įsirengimą (apie 120 Eur per mėnesį).

Bylos duomenimis atsakovas S. V. be šalių nepilnametės dukters turi dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų P. V., gim. (duomenys neskelbtini). Išlaikymas sūnui nėra priteistas, jį atsakovas teikia geranoriškai. Pasak atsakovo, prie nepilnamečio sūnaus poreikių jis prisideda 180-200 Eur suma per mėnesį (180 Eur sumą atsakovas nurodė teismui 2020 m. liepos 9 d. vykusio teismo posėdžio metu, o 200 Eur sumą nurodė Tarnybos specialistams (tomas 1, b. l. 144-145)).

Atsakovui nuosavybės teise priklauso 100 procentų (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų. Atsakovas yra vienintelis šios įmonės darbuotojas bei įmonės vadovas, turintis 25 metų bendrosios praktikos gydytojo odontologo darbo stažą. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį, kuris ginčo laikotarpiu svyravo nuo 380 Eur iki 910 Eur, neatskaičius mokesčių (tomas 1, b. l. .68-70, tomas 5, 76-77, tomas 6, 139-140) . Pasak atsakovo, jokių kitų pajamų jis negauna, gyvena iš santaupų (turimos santaupos sudaro apie 5000 Eur). Atsakovui taip pat buvo priteista iš UAB „Auto Lider“, įmonės kodas 302911453, bendra 46 tūkstančių suma UAB „Auto Lider“ atsisakius sudaryti pagrindinę gyvenamojo namo bei žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (vadovaujantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis – Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1365-661/2019), tačiau pasak atsakovo, šią sumą išieškoti priverstine tvarka nėra galimybių.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 78-80). Teismo posėdžio metu atsakovas patikslino, jog ši informacija nėra pasikeitusi. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškinio pareiškimo metu atsakovui nuosavybės teise priklausė automobilis Toyota Rav4 (2005 m. gamybos) ir Mitsubishi Space Runner (1996 m.), tačiau S. V. nurodė, jog minėtos transporto priemonės jam nebepriklauso. Anksčiau jam priklausiusi transporto priemonė Toyota Rav4 (2005 m. gamybos) atsakovo parduota.

S. V. nurodė, jog be nepilnamečių vaikų išlaikymo, daugiau jokių finansinių įsipareigojimų neturi. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovo atžvilgiu šiuo metu nėra vykdoma vykdomųjų bylų.

Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės, tačiau ji turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Tačiau teismo vertinimu atsakovas byloje neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Nepaisant to, jog vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, jo gaunamas darbo užmokestis nesiekia 1000 Eurų, tačiau atsakovo patiriamos išlaidos (vaikų išlaikymui, būsto nuomai, asmeniniams poreikiams tenkinti ir pan. viršija jo gaunamas pajamas). Bylos duomenimis, atsakovas yra vienasmenis (duomenys neskelbtini) akcininkas, vienintelis darbuotojas ir vadovas, todėl jis pats turi teisę nuspręsti ir nustatyti gaunamą darbo užmokesčio dydį. Sprendžiant dėl atsakovo finansinių galimybių teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, kartu atsižvelgtina į aplinkybę, jog nepaisant nurodomo mažo įmonės pelningumo, 2020 metais (duomenys neskelbtini) įsigijo naują visureigį „Toyota RAV 4“, kuriuo naudojasi pats atsakovas. Pasisakydamas baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas pažymėjo, jog S. V. gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis už ieškovės net ir tuo atveju, jei prie jo gaunamų pajamų būtų pridėtos įmokos už (duomenys neskelbtini) įsigytą lizinguojamą automobilį. Teismas su šia aplinkybe sutinka tik iš dalies ir pažymi, jog vadovaujantis bylos duomenimis, ieškovė maksimaliai išnaudoja visą savo darbo laiką, dirbdama pilną darbo dieną, tuo tarpu atsakovas, būdamas profesionalus odontologas, dirba tik pusę dienos. Teismo vertinimu, dirbdamas pilną darbo dieną, atsakovas turi visas galimybes užsidirbti papildomai, uždirbti pajamas, ne mažesnes, nei ieškovės, kurių dalį galėtų skirti šalių nepilnametės dukters išlaikymui.

Bylos duomenimis, be šalių nepilnametės dukters atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų, kurį taip pat privalo išlaikyti. Duomenų apie kitam nepilnamečiui vaikui atsakovo teikiamą išlaikymą, byloje nėra. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog viena vertus, atsakovo turimų išlaikytinių skaičius yra didesnis, tačiau tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo ir pareiškė reikalavimą iš atsakovo S. V. nepilnametės dukters R. V. išlaikymui priteisti po 500,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės.

Atsakovas nurodė, jog jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, tačiau jis sutinka 200 Eur suma prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo, o likusią dalį tam turėtų skirti ieškovė. Priešieškiniu atsakovas reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės nepilnametės dukters R. V. išlaikymui priteisti po 200,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės.

Teismui nustačius, kad šalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 465 Eur suma, teismui R. V. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustačius su ieškove (motina), L. V. reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai R. V., sudarantį po 233 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. spalio 1 d. (laikotarpio, kai R. V. pradėjo lankyti valstybinį darželį) iki vaiko pilnametystės.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. R. V. lankė privačią ugdymo įstaigą „(duomenys neskelbtini)“, ir šiuo laikotarpiu buvo patiriamos didesnės išlaidos privačiam darželiui apmokėti (t. y., už darželį buvo mokama ne 75 Eur, o 380 Eur per mėnesį), teismas sprendžia, jog šiuo laikotarpiu vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį buvo reikalinga apie 770 Eur suma (465 Eur (teismo nustatyti vaiko poreikiai) – 75 Eur (valstybinio darželio kaina) + 380 Eur (privataus darželio kaina) = 770 Eur), todėl privataus darželio lankymo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. iš atsakovo nepilnametei dukrai R. V. priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 385 Eur per mėnesį.

Sprendžiant dėl šalių nepilnametės dukters poreikių laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., 2018 m. balandžio 30 d.) iki 2019 m. balandžio 30 d. (darželio lankymo pradžios), pažymėtina, jog šiuo laikotarpiu šalių nepilnametė dukra ugdymo įstaigos nelankė, buvo ugdoma namuose, todėl į vaiko poreikius neturėtų būti traukiamos išlaidos, reikalingos ugdymo įstaigai apmokėti (380 Eur / 75 Eur per mėnesį), tačiau šiuo laikotarpiu nepilnametės R. V. poreikių patenkinimui buvo reikalingos didesnės išlaidos higienos priemonėms (sauskelnėms, servetėlėms ir kt.) įsigyti. Teismui pateiktame pirminiame ieškinyje L. V. nurodė, jog dukters higienos priemonėms įsigyti per mėnesį buvo reikalinga skirti apie 50 Eur, aplinkybę apie perkamas sauskelnes teismo posėdžių metu patvirtino abi ginčo šalys, todėl teismas sprendžia, jog laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., 2018 m. balandžio 30 d.) iki 2019 m. balandžio 30 d. (darželio lankymo pradžios), šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui buvo reikalinga apie 410 Eur per mėnesį (465 Eur (teismo nustatyti vaiko poreikiai) – 75 Eur (darželio lankymo kaštai)+ 20 Eur (papildomos išlaidos higienos priemonėms)), todėl laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., iš atsakovo nepilnametei dukrai R. V. priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 205 Eur per mėnesį.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė L. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl šioje dalyje priimtos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje L. V. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimus dukrai, 2017 m. vasario 9 d. ieškovė grįžo į darbą, o vaiką šalys atidavė prižiūrėti ieškovės motinai, kuriai per mėnesį už dukters priežiūrą, maitinimą sumokėdavo nuo 300 Eur, o dukrai paaugus – 450 Eur. Atsakovas, nors buvo žadėjęs, tačiau neprisidėjo prie šių būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl ieškovės skaičiavimu, laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo skaičiuojant po 200 Eur per 15 mėnesių susidarė 3000 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo iš atsakovo priteisti. Duodama paaiškinimus 2020 m. lapkričio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė savo poziciją patikslino, nurodydama, jog 3000 Eur išlaikymo įsiskolinimas yra skaičiuojamas ne už 15, o už 18 mėnesių, skaičiuojant nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki kreipimosi į teismą dienos (2018 m. balandžio 30 d.) ir sudaro po 167 Eur per mėnesį. Ieškovė papildomai paaiškino, jog jos mama V. V. gauna tik socialinę pašalpą, sudarančią apie 100 Eur per mėnesį, todėl iš šios sumos mamai sunku išgyventi. Atsižvelgiant į tai, tiek ieškovė, tiek ir jos sesuo finansiškai rėmė motiną, kas mėnesį jai skirdamos kiekviena po 300 Eur, į šią sumą neįskaitant motinai perkamo maisto. Gimus šalių nepilnametei dukrai, ieškovės motina padėjo ja rūpintis ir mergaitę prižiūrėti, taip pat ieškovės motina savo iniciatyva ėmė pirkti įvairius daiktus, reikalingus vaiko auginimui (vežimėlį, maniežą), drabužėlius. Susitarimo, kad vėliau šalys turėsiančios šias išlaidas ieškovės motinai kompensuoti, nebuvo, tačiau ieškovė jautė pareigą motinai jos išleistas lėšas grąžinti. Ieškovė nurodė, jog atsakovas, žadėjęs prisidėti prie mokėjimų ieškovės motinai, savo pažado nevykdė, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į 2018 m. balandžio 30 d., sudarantis po 167 Eur per mėnesį (iš viso 3000 Eur).

Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti. S. V. paaiškino, jog tarp sutuoktinių jokio susitarimo mokėti ieškovės motinai už vaiko priežiūrą nebuvo. Atsakovas savanoriškai pasisiūlė ½ dalimi prisidėti prie ieškovės motinai mokamos sumos, tačiau jo geranoriškumas pavirto į prievolę. Atsakovas nurodė, jog ieškovės nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu jis pakankamai prisidėjo prie šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimo, ką patvirtina teismui jo pateiktos mokėjimo kvitų kopijos. Atsakovas nurodė, jog gimus dukrai jis maksimaliai fiziškai, morališkai bei finansiškai prisidėjo prie jos poreikių tenkinimo. Pirko dukrai kraitelį, apsaugas lovytei, patalynę, vystymo stalą, vežimėlį, mokėdavo už dukters higienos priemones, sauskelnes, mišinukus (pradžioje dukrai buvo reikalingi itin brangūs ožkos pieno mišinukai „Kabrita“, kainavę 68 Eur, kuriuos vėliau pakeitė įprasti „Aptamil“, kainavę apie 12 Eur), veždavo dukrą į baseiną ir pan. Pasak atsakovo, dukters poreikių patenkinimui jis skirdavo ne mažiau nei 200 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė, jog jis visuomet ½ dalimi prisidėdavo tiek prie būsto komunalinių mokesčių apmokėjimo, tiek ir prie mokėjimų ieškovės motinai, tačiau šiuos pinigus kiekvieną mėnesį perduodavo ieškovei grynaisiais pinigais. Paskutinį kartą pinigus ieškovei davė 2018 metų kovo mėnesį.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo teikiamo išlaikymo laikotarpiu nuo dukters gimimo iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, tačiau abi šalys teismui patvirtino, jog ieškovės nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo sudarę santuoką, kartu gyvenamo ieškovei priklausančiame bute.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ginčo šalys iš esmės gyveno kartu su nepilnamečiu vaiku, pareiga įrodyti aplinkybę, jog atsakovas neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, tenka ieškovei.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., 2014 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Nepaisant to, jog ieškovė pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, bylos nagrinėjimo teisme metu duodama paaiškinimus ieškovė ne kartą pripažino, jog šalių bendro gyvenimo metu, gimus dukrai, atsakovas prisidėjo prie šeimos, o taip pat ir vaiko poreikių tenkinimo. Atsakovė duodama paaiškinimus yra nurodžiusi, jog sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, jog jai su dukra atvykus iš gimdymo namų, „atsakovas pripirko pilną šaldytuvą maisto, o pats išvyko į žvejybą“, „atsakovas prie dukters poreikių tenkinimo prisidėjo 1/3 dalimi, o ieškovė 2/3 dalimis“, ieškovė taip pat yra nurodžiusi, jog tuo laikotarpiu, kai jai buvo sunku judėti, būtent atsakovas vykdavo į parduotuves bei pirko dukrai sauskelnes, mišinukus ir kitus reikalingus daiktus. 2020 m. lapkričio 17 d. vykusio posėdžio metu ieškovė nurodė, jog S. V. yra pirkęs dukrai mišinukų, sauskelnių, kėdutę, suknelę, vežimėlį, vonelę, apsaugas, žirklutes, termometrą ir kt., o ieškovei pradėjus dirbti, ji jau pati pirkdavo didesnę dalį reikalingų sauskelnių. Atsakydama į klausimus, L. V. paaiškino, jog santuokos metu vieną mėnesį abu sutuoktiniai rinko kvitus, kad galėtų suskaičiuoti ir įvertinti kiekvieno iš jų prisidėjimą prie šeimos poreikių tenkinimo, tačiau kitu santuokos metu ji kvitų nerinkdavo ir jų nesaugojo ir jai keista, kad tai darė atsakovas.

Atsakovas S. V. su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutiko, prašė jo netenkinti, teigdamas, jog santuokos metu visuomet prisidėdavo prie šeimos bei šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimo.

Spręsdama s dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas pirmiausiai atsižvelgia į tai, kad ieškovės nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, sutuoktiniai gyveno kartu ieškovei priklausančiame būste, vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi gimusia nepilnamete dukra. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog šalys vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu, leidžia daryti išvadą, kad išlaikymą teikė abu tėvai.

Ir nors ieškovė pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jį iš esmės grindė aplinkybėmis, jog atsakovas ½ dalimi neprisidėjo prie jos teikiamos paramos motinai, o ne aplinkybėmis, jog atsakovas neprisidėjo prie šeimos bei nepilnametės dukters poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog pati ieškovė pripažino, kad paramą motinai V. V. jos sus seserimi teikė net ir nesant gimus šalių nepilnametei dukrai, t. y., tiek ieškovė , tiek jos sesuo savanoriškai teikė paramą motinai. Be to, kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, prisidėjęs prie šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimo, pateikė teismui dalį turėtų išlaidų patvirtinančių mokėjimo kvitų. Kartu pažymėtina, jog aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu atsakovas visgi turėjo išlaidų, skirtų dukters išlaikymui, pirko mergaitei reikalingus daiktus, drabužius, maistą bei higienos priemones, patvirtino ir pati ieškovė (nurodydama, kad jos indėlis į vaiko išlaikymą buvo didesnis). Dėl išlaikymo/išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nenutraukiant santuokos, ieškovė nesikreipė.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad šalims gyvenant su nepilnamečiu vaiku tuose pačiuose namuose atsakovas neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo ir kad ieškovei vienai teko vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dengimas. Priešingai, labiau tikėtini atsakovo teiginiai, kad santuokos metu jis prisidėjo prie gimusios nepilnametės dukters poreikių tenkinimo, kurie byloje pagrįsti tiek rašytiniais įrodymais (atsakovo pateiktais mokėjimo kvitų nuorašais), tiek ir patvirtinti ieškovės paaiškinimais.

Ieškovei neįrodžius, kad gyvenant santuokoje atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo, jos reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu.

Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje bei priešieškinyje šalys nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, o šalių iki santuokos sudarymo įgytas, paveldėtas turtas, taip pat ir po povedybinės sutarties sudarymo įgytas turtas priklauso kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise, todėl byloje nedalintinas.

Vadovaujantis VĮ „Registrų centro“, VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Juridinių asmenų registre neregistruota juridinių asmenų, kurių akcijos priklausytų šalims bendrosios jungtinės nuosavybė teise.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis šalių paaiškinimai bei bylos medžiaga, šalys po santuokos sudarymo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo, o 2017 m. gruodžio 14 d. sudarė povedybinę sutartį (tomas 1, b. l. 11-14), numačiusią atskirą sutuoktinių turto režimą, kurioje susitarė, jog bet koks nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, indėliai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu po šios sutarties sudarymo, yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog šalys santuokos metu turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo, todėl jo padalijimo klausimas nutraukinat santuoką nesprendžiamas.

Dėl prievolių padalinimo.

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1, 3 dalys).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). 

Bylos duomenimis, 2017 m. gruodžio 14 d. sudarė povedybinę sutartį (tomas 1, b. l. 11-14), numačiusią atskirą sutuoktinių turto režimą bei taip pat atskirą sutuoktinių atsakomybę kreditoriams.

Po povedybinės sutarties sudarymo 2018 m. liepos 19 d. ieškovė sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Kooperatine bendrove „Kauno kredito unija“, kurios pagrindu ieškovei buvo suteikta paskola. Patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė reikalavimą šią prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo pripažinti jos asmenine prievole. Trečiasis asmuo Kooperatine bendrove „Kauno kredito unija“ 2019 m. vasario 4 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu, kiek tai yra susiję su Kooperatinės bendrovės „Kauno kredito unija“ teisėmis ir pareigomis, neprieštarauja (III tomas, b. l. 155).

Vadovaujantis šalių sudarytos povedybinės sutarties nuostatomis, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, ieškovės prievolė trečiajam asmeniui Kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“, kylanti 2018 m. liepos 19 d. sudarytos kredito sutartie Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine ieškovės L. V. prievole. 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Teismas nutartimi šioje byloje 2018 m. gegužės 23 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą (tomas 1, b. l. 120-122). Byloje taip pat buvo ne kartą taikytos bei aptikslintos laikinosios apsaugos priemonės, susiję su laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2018 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kitos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, susiję 2018 m. birželio 25 d. nutartimi nustatyta ir vėliau ne kartą keista bei pildyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės L. V. (iki santuokos turėta pavardė – „V.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės .

Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: „V.“, „V.“.

Nepilnametės dukters R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo (tėvo) S. V., asmens koas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukterimi R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad:

1.       S. V. bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;

2.       S. V. bendrauja su dukra R. V. dvi šalių suderintas darbo dienas, pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš atsakovės L. V., gyvenamosios vietos 17.00 val. ir 20.00 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą. Konkrečias darbo dienas, kuriomis atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra, šalys turi suderinti iki prasidedant savaitei, kurią vyksta bendravimas. Šalims nesutariant geruoju yra nustatoma, jog atsakovas bendrauja su dukra antradienį ir ketvirtadienį.

3.       S. V. turi teisę ligos atveju lankyti dukrą R. V. ieškovės bei dukters gyvenamojoje vietoje šiuo teismo sprendimu nustatyto jo bendravimo su dukra metu ir toks dukters lankymas turėtų trukti iki 30 minučių.

4.       Tėvo dieną, t. y., pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, S. V. bendrauja su dukra R. V. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19:00 val. ir tėvo gimtadienio dieną, t. y., (duomenys neskelbtini), pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo veiklai, arba iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą 20.00 val. (tuo atveju, jei tai yra darbo diena) arba pasiimdamas dukrą gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20:00 val. (tuo atveju, jei tai yra savaitgalio diena).

5.       S. V. bendrauja su dukra R. V. jos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 13:00 val.

6.       Poriniais metais S. V. bendrauja su dukra R. V. pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų antrą, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20:00 val., o motina antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, o sekančiais metais – atvirkščiai, t. y., neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų antrą, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20:00 val.

7.       S. V. bendrauja su dukra R. V. (keturiolika) kalendorinių dienų atostogų dienų, šį laikotarpį išskaidant į ne mažiau nei dvi dalis po 7 (septynias) dienas. Apie planuojamas atostogas kiekviena iš šalių turi informuoti kitą šalį prieš 14 (keturiolika) dienų. Tėvo ir motinos planuojamoms atostogoms sutampant, poriniais metais pirmenybė yra teikiam tėvo planuojamam atostogų laikui, o neporiniais metais – motinos.

8.       Bendravimo su vaiku metu kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti dukters dalyvavimą jos lankomose ugdymo veiklose bei iš anksto numatytą vaiko apsilankymą pas specialistus.

9.       Vaikui susirgus, kiekviena iš šalių privalo nedelsiant apie tai informuoti kitą šalį.

10.       Šalys privalo bendradarbiauti visais klausimais, susijusias su jų nepilnamete dukra.

11.       Tėvai turi teisę raštu (elektroninio ryšio priemonėmis) bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis:

-       laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., po 205 Eur per mėnesį;

-       laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. po 385 Eur per mėnesį;

-       laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės 233 Eur.

Paskirti ieškovę L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui Kooperatinei bendrovei „Kauno kredito unija“, kylanti 2018 m. liepos 19 d. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais) palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                         Renata Jocienė