Administracinė byla Nr. eAS-431-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02413-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2024 m. kovo 11 d. sprendimą Nr. 24S76162 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę trejiems metams; 2) atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimo apskundimo terminas praleistas nebuvo, nes 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjui pateiktas tik 2024 m. kovo 12 d. pranešimas (toliau – ir pranešimas) apie priimtą Sprendimą, o pats Sprendimas pateiktas tik pareiškėjo atstovui jo papildomai paprašius kartu su 2024 m. gegužės 7 d. raštu. Pareiškėjas manė, kad 2024 m. gegužės 7 d. data yra laikytina Sprendimo įteikimo data. Tokia situacija susiklostė išimtinai dėl Migracijos departamento ydingos praktikos.
Pareiškėjas nurodė, kad jeigu teismas vis tik nuspręstų, kad terminas yra praleistas, yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su Sprendimu ir nežinojo dėl kokių priežasčių uždrausta atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę. Situacijos išsiaiškinimui pareiškėjas pradėjo ieškoti teisinės pagalbos ir 2024 m. gegužės 2 d. pasirašė su advokatų kontora atstovavimo sutartį. Toks užsieniečio atstovų paieškos terminas svetimoje šalyje laikytinas protingu ir tinkamu. Profesionalaus atstovo paieška pripažįstama svarbia aplinkybe, suteikiančia pagrindą atnaujinti terminą skundo padavimui. Pareiškėjo atstovas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pateikti Sprendimą, todėl buvo dėtos visos pastangos kuo greičiau gauti Sprendimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu ar siekiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Šios administracinės bylos kontekste tik formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino būtų pažeista pareiškėjo teisė kreiptis dėl teisminės gynybos, atsižvelgiant taip pat į tai, kad pareiškėjas yra užsienietis, nemokantis lietuvių kalbos.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. A. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jo skundą.
Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalį skundai dėl Migracijos departamento sprendimų paduodami administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos suinteresuotai šaliai. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas 2024 m. kovo 11 d., į Migris sistemą įkeltas 2024 m. kovo 11 d., informacija dėl priimto sprendimo, jo apskundimo tvarkos į Migris sistemą įkelta 2024 m. kovo 12 d. bei išsiųsta pareiškėjui į jo nurodytą elektroninį paštą. Pats pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, jog apie priimtą skundžiamą Sprendimą sužinojo 2024 m. kovo 12 d. Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2024 m. gegužės 21 d.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad terminas skundui paduoti baigėsi 2024 m. kovo 26 d., taigi pareiškėjas praleido Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad terminą ginčyti Sprendimą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, tiek pranešime, tiek Sprendime aiškiai nurodyta apskundimo tvarka bei terminas.
Teismas pažymėjo, jog pasirinkimas ginti savo teises kitais būdais negali būti teisiniu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, nes Įstatyme aiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Teismas teigė, kad pareiškėjas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo atstovavimo sutarties su advokatu pasirašymo, kaip nurodė pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 2 d., nors apie ginčijamą Sprendimą sužinojo 2024 m. kovo 12 d., arba kodėl tai turėtų būti svarbi priežastis terminui atnaujinti, nepriklausiusi nuo pareiškėjo valios. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ir jo atstovas klaidina teismą, nes iš pateiktos atstovavimo sutarties matyti, jog ji pasirašyta su pareiškėju ne 2024 m. gegužės 2 d., o 2024 m. balandžio 7 d. Teismas vertino, jog pareiškėjas termino praleidimo priežastis nurodo nesąžiningai. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėją atstovauja kvalifikuotas teisininkas advokatas, tačiau jis nepateikė įrodymų, jog termino praleidimas nepriklausė nuo pareiškėjo valios.
Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačio pareiškėjo pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, todėl praleistas terminas neatnaujintinas bei tuo pagrindu atsisakytina priimti skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 str. 2, 3 d., 33 str. 2 d. 9 p.).
III.
Pareiškėjas M. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas pažymi, kad analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįsta procesinio termino eigos pradžią sieti su pranešimo apie sprendimą pateikimo data. Pranešimo apie sprendimą pateikimas nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas Sprendimą gavo tada, kada Migracijos departamentas jį visos apimties atsiuntė pareiškėjui.
Pareiškėjas nurodo, kad skundo dėl ginčijamo Sprendimo pateikimo terminas skaičiuojamas nuo Sprendimo pateikimo dienos, t. y, nuo 2024 m. gegužės 7 d. ir baigiasi 2024 m. gegužės 21 d. (minėtą dieną skundas įkeltas į EPP sistemą), todėl jo pateikimo terminas laikomas nepraleistu. Tokios pat pozicijos analogiško pobūdžio bylose laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., žr., 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024).
Pareiškėjo vertinimu, net ir laikant, kad terminas yra praleistas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui pateikti. Nagrinėjamu atveju profesionalaus atstovo paieška turėtų būti pripažinta svarbia aplinkybe, suteikiančia pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas, gavęs aptartą pranešimą, buvo aktyvus bei per savo pažįstamus Lietuvoje pradėjo ieškoti advokatų savo interesų gynybai. 2024 m. balandžio 7 d. buvo parengta atstovavimo sutartis, kuri per trečiąjį asmenį Z. J. buvo pateikta pareiškėjui. Taigi, minėta data, kurią teismas vadina sutarties pasirašymo data, yra sutarties parengimo data, pateikta pareiškėjui pasirašyti. Dėl komunikavimo sudėtingumo per trečiuosius asmenis, pareiškėjo pasirašyta sutartis atstovams buvo pateikta tik 2024 m. gegužės 1 d. Tą dieną ji buvo pasirašyta elektroniniu parašu advokato padėjėjo V. K., o 2024 m. gegužės 2 d. – advokato L. B. ir operatyviai 2024 m . gegužės 2 d. advokato padėjėjas V. K. ją pateikė Migracijos departamentui su prašymu pateikti jam Sprendimą. Taigi, paskutinis parašas ant sutarties buvo padėtas 2024 m. gegužės 2 d. ir būtent ši diena, kai visos sutarties šalys sutartį pasirašė, laikoma sutarties pasirašymo data (o ne parengimo). Teismas nepagrįstai teigė, kad yra klaidinamas dėl sutarties pasirašymo datos.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad net ir laikant, kad terminas skundui pateikti yra praleistas, sutartis su teisininkais sudaryta ne 2024 m. balandžio 7 d., o 2024 m. gegužės 2 d. ir būtent nuo šitos datos anksčiausiai galėtų būti skaičiuojamas skundo pateikimo terminas (iki 2024 m. gegužės 16 d.). Todėl laikytina, kad terminas skundo pateikimui praleistas labai nežymiai. Jei Migracijos departamentas Sprendimą būtų pateikęs iš karto (parengimo dieną 2024 m. kovo 11 d.), terminas iš viso nebūtų praleistas. Skundo parengimas užtruko, nes buvo laukiama kada atsakovas pateiks Sprendimą, todėl praleistas ne dėl pareiškėjo ar jo atstovų veiksmų ar valios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą atsisakyta priimti, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas laikė, kad apie priimtą Sprendimą pareiškėjas sužinojo 2024 m. kovo 12 d. (gavęs pranešimą apie jį), todėl Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas baigėsi 2024 m. kovo 26 d., taigi pateikdamas skundą 2024 m. gegužės 21 d. pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad terminą ginčyti Sprendimą praleido dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis skundo padavimo termino nepraleido, nes vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo pačio Sprendimo gavimo dienos (nuo 2024 m. gegužės 7 d.), o ne nuo pranešimo apie jį gavimo. Pareiškėjas mano, kad net ir laikant, kad terminas skundui paduoti praleistas, yra objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių sudarančių pagrindą terminą skundui paduoti atnaujinti, t. y. pareiškėjas per nustatytą terminą ieškojo teisinės pagalbos, jos paieška ir atstovavimo sutarties pasirašymas užtruko dėl komunikavimo sudėtingumo per trečiuosius asmenis, į minėtą laiką įskaičiuotas ir terminas, kurį pareiškėjas laukė Sprendimo iš atsakovo.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1593 redakcija) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, taigi, dėl tokio pobūdžio sprendimo skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 11 d. priėmė Sprendimą. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad 2024 m. kovo 12 d. pranešimu buvo informuotas apie Sprendimą, tačiau tvirtina, kad negavo pačio Sprendimo nežinojo jo turinio, todėl negalėjo jo skųsti. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Sprendimas (administracinio akto nuorašas) pareiškėjo atstovui įteiktas su Migracijos departamento 2024 m. gegužės 7 d. raštu, atsakant į pareiškėjo atstovo 2024 m. gegužės 2 d. prašymą. Byloje nėra duomenų, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas anksčiau. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad Sprendimas 2024 m. kovo 11 d. buvo įkeltas į Migris sistemą, tačiau bylos duomenys šių aplinkybių nepatvirtina (byloje nėra Migris sistemos išrašų, pareiškėjas šių aplinkybių nenurodė skunde, Migracijos departamentas šioje proceso stadijoje dar nėra pateikęs atsiliepimo ir bylos medžiagos). Byloje pateiktame Migracijos departamento 2024 m. gegužės 7 d. rašte tik nurodoma, kad pareiškėjui per Migris sistemą buvo siųstas aptartas 2024 m. kovo 12 d. pranešimas su kuriuo pareiškėjas per Migris sistemą susipažino 2024 m. kovo 12 d.
2024 m. kovo 12 d. pranešime, su kurio atsiuntimo data pirmosios instancijos teismas siejo procesinio termino eigos pradžią, yra nurodyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 11 d. iki 2027 m. kovo 10 d., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui). Pranešime taip pat nurodyta, kad nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. kovo 11 d. iki 2027 m. kovo 10 d. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka.
Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėją 2024 m. kovo 12 d. informavo pranešimu apie Sprendimą, tačiau tai nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo atstovas patį Sprendimą (t. y. visos apimties individualų administracinį aktą) gavo tik 2024 m. gegužės 7 d. Kaip minėta, duomenų, jog pareiškėjui Migracijos departamentas siuntė Sprendimą anksčiau, byloje nėra.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.
Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 566 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).
Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka (trečia pastraipa). Jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimamas kartu su šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytu sprendimu ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama, užsienietis su priimtu sprendimu supažindinamas šių sprendimų priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (ketvirta pastraipa).
Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas jau po to, kai Migracijos departamentas 2024 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi jis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (2024 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 1V-17 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 132 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – Migris) išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per Migris. Kai šis prašymas užpildytas ne per Migris, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, taip pat nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią nustatė 2024 m. kovo 12 d., t. y. Pranešimo pareiškėjui pateikimo datą. Kaip jau buvo konstatuota, Migracijos departamentas pareiškėjo atstovui Sprendimo nuorašą įteikė 2024 m. gegužės 7 d., pareiškėjas skundą teismui padavė 2024 m. gegužės 21 d., t. y. nepraleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasis analogiškos pozicijos (pvz., žr., 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024).
Apibendrinant konstatuotina, kad tik 2024 m. gegužės 7 d. gavęs Sprendimą, pareiškėjas galėjo pradėti rengti skundą (ABTĮ 24 ir 25 str.) ir kreiptis į teismą, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepraleido Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo M. A. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius