Civilinė byla Nr.
2A-450-260/2010
Pirmosios
instancijos teismo teisėjas Drąsutis Stralkus Procesinio sprendimo kategorija: 42.8;
42.11.1; 121.21
(S)

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
S
P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. liepos 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės
ir Rūtos Palubinskaitės,
sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,
dalyvaujant ieškovui V. K., atsakovo atstovui
advokatui Andriui
Kremensui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso
apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo
2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-11014-52/2009 pagal
ieškovo V. K. ieškinį atsakovui VšĮ
„Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“, trečiajam
asmeniui AB „Ortopedijos technika“ dėl įsakymo panaikinimo, studijų
sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo bei sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas
V. K. ieškiniu (b.l.
3-7) prašė panaikinti
atsakovo VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų
profesinio rengimo centras“ direktorės 2009 03
02 įsakymą Nr. 10S, kuriuo jis buvo išbrauktas iš ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių
studijų programos dėl nepažangumo; pripažinti, kad 2007 08 07 studijų sutartis,
sudaryta tarp jo ir atsakovo VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų
profesinio rengimo centras“ nutraukta ieškovo iniciatyva dėl atsakovo kaltės;
įpareigoti atsakovą VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo
centras“ grąžinti trečiajam asmeniui
AB „Ortopedijos technika“ 3.860,00 Lt sumą, sumokėtą už jo studijas; priteisti
visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas
V. K.
nurodė, kad 2007 08 07 su
atsakovu pasirašė studijų sutartį, kurios pagrindu pastarasis įsipareigojo
sudaryti jam sąlygas studijuoti pagal
ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų
programą nuo 2007 09 01 iki 2009 06 30, užtikrinti nuvykimą į Baltijos jūros tarptautinę akademiją, esančią
Danijoje, parvykimą, pasibaigus dviejų savaičių bendrųjų dalykų studijoms,
apmokėjimą pagal pateiktą sąmatą ir kt. 2007 08 07 sutartimi Nr.2 šalys papildė 2007 08 07 studijų sutartį, VšĮ „Kauno
paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ aprūpins jį mokymo priemonėmis ir būtinomis medžiagomis, apmokės
ieškovo mokymo ir pragyvenimo išlaidas
Danijoje pagal Baltijos jūros tarptautinės akademijos pateiktą sąskaitą, o ieškovas
sumokės atsakovui 4.460,00 Lt sumą. Ieškovas
2007 08 20 su savo darbdaviu AB
„Ortopedijos technika“ sudarė sutartį, pagal kurią AB „Ortopedijos
technika“ įsipareigojo apmokėti už ieškovo studijas, o ieškovas įsipareigojo ne
mažiau kaip tris metus išdirbti minėtoje
įmonėje. AB „Ortopedijos technika“ sumokėjo atsakovui 3.860,00 Lt sumą.
Tačiau vėliau VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“
pareikalavo pasirašyti 2007 08 07 studijų sutartį papildantį susitarimą dėl
900,00 Lt papildomoms mokymosi išlaidoms, susijusioms su studijomis Baltijos jūros tarptautinėje akademijoje,
apmokėti. Minėtą susitarimą pasirašyti ieškovas
atsisakė. Su atsakovu VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio
rengimo centras“ gera valia nesusitarus dėl
papildomo susitarimo sudarymo, 2008 10 21 ieškovas pateikė atsakovui paklausimą
dėl galimybės nutraukti sudarytą studijų sutartį bei sumokėtų piniginių lėšų
grąžinimo. Atsakovas informavo ieškovą, jog pateikus prašymą, sudaryta studijų
sutartis bus nutraukta, o sumokėtos piniginės lėšos - grąžintos. Ieškovas 2009 03
05 pateikė prašymą išbraukti jį iš ortopedijos
technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos studentų sąrašų bei grąžinti AB “Ortopedijos
techniką“ sumokėtą 3.860,00 Lt sumą. Tačiau 2009 03 06 gavo VšĮ „Kauno
paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ direktorės 2009 03 02 įsakymą Nr. 10S, kuriuo jis buvo išbrauktas iš
minėtos studijų programos dėl
nepažangumo. Kadangi 2009 03 05
ieškovas pateikė prašymą išbraukti jį iš ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių
studijų programos studentų sąrašų, todėl 2007 08 07 studijų sutartis, sudaryta tarp jo ir atsakovo VšĮ „Kauno paslaugų
verslo darbuotojų profesinio rengimo
centras“ turėjo būti nutraukta ieškovo iniciatyva dėl atsakovo kaltės.
Atsakovas VšĮ
„Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ su ieškiniu
nesutiko. Nurodė, kad ieškovas V. K. iš
ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos
VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ direktorės
2009 03 02 įsakymu Nr. 10S buvo išbrauktas dėl nepažangumo, o ne dėl to, jog
nebuvo sudarytas susitarimas dėl papildomų išlaidų apmokėjimo. Atsakovas savo
prievoles ieškovui pagal 2007 08 07 studijų sutartį vykdė tinkamai – jam buvo
sudarytos visos būtinos sąlygos studijuoti pagal ortopedijos technologijos
aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programą nuo 2007 09 01 iki 2009 06 30,
įskaitant studijas Baltijos jūros tarptautinėje akademijoje, esančioje
Danijoje, bei kt. Tačiau V. K. į
pasirinktos studijų programos užsiėmimus neatvykdavo, žinių patikrinimuose
nedalyvaudavo, todėl už nepažangumą pagrįstai buvo išbrauktas iš ortopedijos
technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos.
Kauno miesto apylinkės
teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui
1.500,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas, 25,00 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, jog pagal 2007 08 07
sudarytos studijų sutarties sąlygas, atsakovas VšĮ „Kauno paslaugų verslo
darbuotojų profesinio rengimo centras“ įsipareigojo sudaryti galimybę ieškovui
studijuoti pagal ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių
studijų programą, užtikrinti teikiamų
studijų kokybę, baigus studijas išduoti jų baigimo dokumentus, kt. (2007 08 07
studijų sutarties 3 p. - 6 p.), o ieškovas V. K.,
pasirašydamas su atsakovu 2007 08 07 studijų sutartį, įgijo ne tik teisę
vykdyti studijas pagal anksčiau minėtą studijų programą, tačiau kartu prisiėmė
ir pareigą stropiai bei sistemingai mokytis, laikytis VšĮ „Kauno paslaugų
verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ įstatų, vidaus tvarkos taisyklių,
kitų tvarką ir elgesį reglamentuojančių dokumentų, kt. (2007 08 07 studijų
sutarties 7 p. - 17 p.). Teismo nuomone, ieškovas V. K. privalėjo įrodyti, jog VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų
profesinio rengimo centras“ direktorė, priimdama 2009 03 02
įsakymą Nr. 10S, kuriuo ieškovas buvo išbrauktas iš ortopedijos
technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos dėl nepažangumo, rėmėsi ne jo mokslo
rezultatais, bet kitomis priežastimis, t.y. jog jis nesutiko pasirašyti 2007 08
07 studijų sutartį papildantį susitarimą dėl 900,00 Lt papildomoms mokymosi
išlaidoms, susijusioms su studijomis Baltijos
jūros tarptautinėje akademijoje, apmokėti. Tačiau ieškovas, minėtą
aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nepateikė. Byloje pateikti ortopedijos
technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos II kurso II
semestro įskaitų ir egzaminų žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovas V. K. laikyti įskaitų ir egzaminų
neatvyko. Tiek „Baltic Sea International Academy“ ir VšĮ „Kauno paslaugų verslo
darbuotojų profesinio rengimo centras“ bendrai vykdomų neuniversitetinių
studijų tvarkos 21 p., tiek 2007 08 07
studijų sutarties 18 p. numatė, jog studentas gali būti pašalinamas iš studijų
dėl nepažangumo. Ieškovas pažeidė teisinę pareigą tinkamai vykdyti 2007 08 07
studijų sutartį, nors sudarydamas ją įsipareigojo stropiai ir sistemingai
mokytis, taip pat vykdyti kitas su ortopedijos technologijos aukštojo mokslo
neuniversitetinių studijų programos įgyvendinimu susijusias pareigas. Be to V. K. prašymą išbraukti jį iš
studentų sąrašų atsakovui pateikė tik 2009 03 05, t.y. jau pasibaigus
ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos
II kurso II semestro įskaitų ir egzaminų laikymo sesijai, bei esant priimtam
ginčijamam 2009 03 02 įsakymui Nr. 10S. Teismas
netenkino ir reikalavimo įpareigoti
atsakovą VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“ grąžinti
AB „Ortopedijos technika“ 3.860,00 Lt sumą, sumokėtą už ieškovo studijas,
kadangi 2007 08 07 tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytos sutarties Nr. 3.2 p.
numatė, kad studento įmokėta piniginė įmoka nėra grąžinama.
Apeliaciniu skundu (b.l.
116-120) ieškovas
V. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės
teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-11014-52/2009 ir
priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi
išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apelianto
nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo ex
officio konstatuoti, kad šalių sudaryta studijų sutartis yra niekinis
sandoris ir taikyti restitucijos taisykles - atsakovą įpareigoti grąžinti visa
tai, ką jis yra gavęs pagal niekinį sandorį. Pagal CK 1.81 straipsnį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir
negalioja. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 16 d. posėdžio metu pateikė rašytinį įrodymą – Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2009 m. balandžio 10 d. raštą,
kuris patvirtina, kad atsakovo vykdoma Ortopedijos technologijos studijų
programa yra neformali ir Studijų ir mokymo programų registre nėra registruota.
Atsakovo atstovė taip pat negalėjo pateikti duomenų ar paaiškinimų
pagrindžiančių tai, kad ieškovo ir atsakovo studijų sutarties objektas - ortopedijos
technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programa iš viso galėjo
egzistuoti. Teismas, pažeisdamas
įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, minėto rašytinio
įrodymo ir ieškovo nurodytų aplinkybių dėl studijų sutarties objekto ydingumo
nenagrinėjo. Ieškovo
nuomone, aplinkybė, jog atsakovas sudarė sutartį dėl studijų pagal aukštojo
mokslo programą, nors tokia niekur nėra registruota ar patvirtinta, sudaro
pagrindą pripažinti šią sutartį niekiniu sandoriu. Atsakovas yra viešoji
įstaiga, t.y. viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas viešųjų interesų
tenkinimas. Ši įstaiga veikia švietimo srityje, kuri yra viena iš svarbiausių
valstybės politikos sričių. Todėl tokios įstaigos veiksmai turi viešąjį
elementą. Tai, kad atsakovas sudarė atlygintiną sutartį dėl objekto, kuris iš
esmės neegzistuoja, apsiskelbė sudarąs sąlygas studijuoti pagal aukštojo mokslo
programą, pažeidžia viešąją tvarką, nes pakerta pasitikėjimą švietimo ir mokslo
sistema, pažeidžia sąžiningą konkurenciją atlygintinų studijų organizavimo
paslaugų srityje. Lietuvos Respublikos
aukštojo mokslo įstatymo 4 straipsnis nustato
imperatyvią normą, jog aukštojo mokslo studijų sistemą sudaro nuosekliosios
universitetinės ir neuniversitetinės studijos aukštosiose mokyklose pagal
studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą, taip pat ir
nenuosekliosios studijos. CK 6.157 straipsnis draudžia šalims savo susitarimu
pakeisti imperatyviąsias teisės normas. Atsakovas, rengdamas ir pateikdamas
ieškovui pasirašytų studijų sutartį, šio draudimo nepaisė. Todėl studijų
sutartis pripažintina niekiniu sandoriu dar ir CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas
nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, neįvertino
kai kurių rašytinių įrodymų reikšmės ir dėl to padarė nepagrįstas, tik
atsakovui naudingas išvadas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas
nepateikė įrodymų, kad atsakovo direktorė, priimdama ginčijamą įsakymą, rėmėsi
ne ieškovo mokslo rezultatais, o kitomis priežastimis. Iš byloje esančios šalių
susirašinėjimo medžiagos matyti, kad jau nuo 2008 m. birželio mėn. tarp šalių vyko
ginčas dėl atsakovo reikalavimo sumokėti papildomą 900,00 Lt įmoką už studijas.
Asmenys, kurie šią įmoką sumokėjo, nebuvo pašalinti iš studijų, o
ieškovas buvo pašalintas. Tai rodo, kad būtent ši konfliktinė situacija įtakojo
ginčijamo 2009 m. kovo 2 d. įsakymo priėmimą. Teismas nesiaiškino, kodėl
atsakovas, teigdamas, jog pašalino ieškovą iš studijų už nepažangumą, to
nesiėmė daryti iš karto pasibaigus įskaitų ir egzaminų sesijai (2009 m. sausio
mėn.), o apie ginčijamą įsakymą informavo tik po to, kai gavo ieškovo 2009 m.
kovo 5 d. prašymą išbraukti jį iš studentų sąrašų ir grąžinti pinigus trečiajam
asmeniui. Atsakovas siekė išvengti pareigos grąžinti už ieškovo studijas gautą
įmoką, todėl tik 2009 m. kovo 6 d. informavo apie tai, kad jis išbrauktas iš
studentų sąrašų dėl nepažangumo. Teismas
padarė išvadą, jog ieškovas nepagrįstai
neatvyko laikyti įskaitų ir egzaminų ir tokiu būdu pažeidė studijų tvarką. Tačiau
teismas neįvertino aplinkybės, jog jau 2008 m. spalio 21 d. rašte atsakovui V. K. išreiškė savo poziciją dėl studijų
sutarties vykdymo. Vertinant šį dokumentą pagal jo turinį, akivaizdu, kad
ieškovas būtent ir išreiškė valią sustabdyti savo prievolių pagal sutartį vykdymą. Teismas
neatsižvelgė ir į tai, kad pats atsakovas dar gerokai iki ginčijamo įsakymo
priėmimo žinojo, kad ieškovas ketina nutraukti studijų sutartį ir net nurodė,
kokia tvarka tai turi būti padaryta. Aiškinant sutarties
sąlygą dėl įmokos už studijas grąžinimo, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad
šiuo atveju mokėtojas už studijas yra ne „studentas" (t.y. ieškovas), o
tretysis asmuo. Todėl jau vien dėl to ši sutarties sąlyga negali būti taikoma.
Antra, teismas privalėjo konstatuoti, kad tokia sutarties sąlyga, kai
nustatyta, kad visais atvejais sumokėtas atlyginimas už paslaugos teikimą yra
negrąžinamas, suteikia perdėtą pranašumą vienai sutarties šaliai (paslaugos
teikėjui), yra nesąžininga ir neteisinga, todėl negali būti taikoma.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 130-132)
atsakovas VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras“
prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m.
lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad ieškovo
ieškinys nebuvo pareikštas nei CK 1.80 straipsnio, nei 1.78 straipsnio pagrindu,
nei kitais pagrindais. Apeliantas, kuris byloje nėra pareiškęs reikalavimo nei
dėl jo ir atsakovo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais (nuginčijimo),
nei dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, nepagrįstai apeliacinį
skundą grindžia tomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių byloje nėra
pareiškęs jokių reikalavimų. Apelianto argumentas, kad teismas ex officio privalėjo konstatuoti, kad šalių sudaryta
studijų sutartis yra niekinis sandoris ir taikyti
restitucijos taisykles, prieštarauja CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatai,
apibrėžiančiai reikalingumą pirmiausiai pareikšti reikalavimą dėl niekinio
sandorio teisinių pasekmių taikymo. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl studijų
sutarties objekto ydingumo ir ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas susiję su
ieškinyje nepareikštais reikalavimais, todėl pagrįstai nenurodyti teismo
sprendime. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl viešosios
tvarkos pažeidimo, ir sutarčių objekto ydingumo. Neuniversitetinių studijų
programa yra sertifikuota Tarptautinės Švietimo asociacijos (IES) sertifikatu
Nr.00328f/2005 ir galiojanti. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl rašytinių
įrodymų vertinimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų turėjęs
prievolę ginčijamą įsakymą priimti anksčiau nei jis buvo priimtas. Apelianto
argumentas, kad su ginčijamu įsakymu jis supažindintas tik po to, kai gautas jo
prašymas, ir kad tai patvirtina atsakovo vengimą grąžinti pinigus trečiajam
asmeniui, yra nepagrįstas ir atmestinas. Ginčijamas įsakymas priimtas dar iki
ieškovo prašymo gavimo. Teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad nėra
pagrindo grąžinti trečiajam asmeniui už ieškovo studijas sumokėtos įmokos,
kadangi pasirašytos sutarties 3.2 p. numatė, jog studento įmokėta piniginė
įmoką nėra grąžinama.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovo atstovas –
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad
bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija
nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir
analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus
įstatyme numatytas išimtis.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas
nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, neįvertino
kai kurių rašytinių įrodymų reikšmės ir dėl to padarė nepagrįstas, tik
atsakovui naudingas išvadas. Jo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo
direktorė, priimdama ginčijamą įsakymą, rėmėsi ne ieškovo mokslo rezultatais, o
kitomis priežastimis, nes iš byloje esančios šalių susirašinėjimo medžiagos
matyti, kad jau nuo 2008 m. birželio mėnesio tarp šalių vyko ginčas dėl atsakovo reikalavimo
sumokėti papildomą 900,00 Lt įmoką už studijas, asmenys, kurie šią įmoką
sumokėjo, nebuvo pašalinti iš studijų, o ieškovas buvo pašalintas. Tai, jo nuomone, įrodo, kad būtent ši konfliktinė situacija
įtakojo ginčijamo 2009 m. kovo 2 d. įsakymo priėmimą, tačiau teismas
nesiaiškino, kodėl atsakovas, teigdamas, jog pašalino ieškovą iš studijų už
nepažangumą, to nesiėmė daryti iš karto pasibaigus įskaitų ir egzaminų sesijai
(2009 m. sausio mėn.), o apie ginčijamą įsakymą informavo tik po to, kai gavo
ieškovo 2009 m. kovo 5 d. prašymą išbraukti jį iš studentų sąrašų ir grąžinti
pinigus trečiajam asmeniui.
Teisėjų kolegija
tokius apelianto argumentus
pripažįsta pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tai iš tikro motyvavo ta aplinkybe, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovo direktorė,
priimdama 2009 03 02 įsakymą Nr. 10S, kuriuo
ieškovą išbraukė iš studijų
programos dėl nepažangumo, rėmėsi ne jo mokslo
rezultatais, bet kitomis priežastimis, t.y., kad jis nesutiko
pasirašyti studijų sutartį
papildantį susitarimą.
Tačiau taip nuspręsdamas pirmosios
instancijos teismas pats neanalizavo
ieškovo į bylą
pateiktų įrodymų, t.y.
susirašinėjimo su atsakovu medžiagos, iš kurios matyti, jog
ieškovas 2008 m. spalio 21 d. raštu atsakovui (b.l.20-23) pranešė, kad jis
nesutinka sudaryti studijų sutarties
pakeitimo ir papildomai sumokėti 900 Lt, pasiūlė nutraukti studijų
sutartį šalių susitarimu,
grąžinant ieškovo darbdaviui už jo
studijas sumokėtus pinigus, o iki tokio susitarimo suderinimo prašė
jo užsiėmimų lankymą
laikyti netikslingu,
atsakovo atsakymo ir
viso po to vykusio tarp šalių susirašinėjimo medžiagos
(b.l. 24-30). Būtent iš jos
matyti, kad šalys
bendravo dėl studijų sutarties nutraukimo, o ieškovas
praktiškai toliau nebesimokė. Atsakovo
tik 2008 m. kovo 2 d. priimtas sprendimas
išbraukti ieškovą iš
studentų sąrašų dėl nepažangumo (b.l.51), priimtas praėjus
beveik dviem mėnesiams po 2009 m.
sausio mėnesio viduryje
pasibaigusios egzaminų sesijos, iš esmės nebaigus su
ieškovu aiškintis dėl studijų
sutarties nutraukimo galimybių,
atsakovui nepateikus byloje argumentų, kodėl tik tuo metu
buvo priimtas toks sprendimas, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo pagrįstas. Tai patvirtina
ir ta aplinkybė,
kad atsakovas 2009 m. gegužės 21
d., t.y. po to, kai atsakovas
kreipėsi su šioje
byloje nagrinėjamu ieškiniu į teismą, ieškovo darbdaviui trečiajam
asmeniui AB „Ortopedijos technika“ grąžino įmoką už
ieškovo V. K. studijas (b.l.163).
Atsakovas tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pateikė
įrodymus, kad už
ieškovo mokymąsi sumokėta
įmoka dar 2009 m. gegužės 21 dieną, jau po ieškinio pateikimo teismui,
buvo grąžinta trečiajam asmeniui. Tačiau
tokie įrodymai leidžia teisėjų
kolegijai vertinti, kad atsakovas iš
esmės sutiko su ieškovo ieškiniu.
Dėl nurodytų
argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas
sprendimas yra nepagrįstas, dėl ko jis naikintinas.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą,
priimtinas naujas sprendimas –
ieškinį patenkinti iš dalies, panaikinti atsakovo VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio
rengimo centras“ direktorės 2009 03 02
įsakymą Nr. 10S, kuriuo ieškovas buvo išbrauktas iš ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių
studijų programos dėl nepažangumo ir pripažinti, kad 2007 08 07 studijų sutartis,
sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo VšĮ „Kauno paslaugų verslo
darbuotojų profesinio rengimo centras“ nutraukta ieškovo iniciatyva šalims
susitarus. Ieškovo reikalavimas
grąžinti trečiajam asmeniui AB
„Ortopedijos technika“ už ieškovo
studijas sumokėtas įmokas netenkinamas, nes atsakovas šį reikalavimą
jau įvykdė po
ieškinio pareiškimo teisme.
Panaikinus pirmosios instancijos
teismo sprendimą, priimant naują sprendimą,
naujai išspręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Ieškovui, kurio naudai priimamas naujas teismo
sprendimas, priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 501
Lt sumokėtas žyminis mokestis ( b.l. 8 ir 115) ir 1100 Lt turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą
(b.l. 32-34), t.y. iš viso 1601 Lt, o atsakovui jo turėtos bylinėjimosi
išlaidos nepriteistinos. Teismų
turėtos procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos į
valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.
Ieškovo nuomone, kaip kad jis nurodė
apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio konstatuoti, kad šalių sudaryta studijų
sutartis yra niekinis sandoris. Teisėjų
kolegija nesutinka su tokia nuomone. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo
pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma,
kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad
ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio
pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme ieškovas nenurodė imperatyvios teisės normos, kuriai
prieštarauja sandoris. Nagrinėjant
bylą apeliacinės instancijos
teismas pripažino, jog sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva.
Padariusi tokias išvadas, teisėjų kolegija
sprendžia, kad taip yra atstatomos pažeistos ieškovo teisės, konstatuoti, kad
sandoris buvo niekinis, nesant, kolegijos teisėjų nuomone, pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios
dalies antru punktu, teisėjų
kolegija
n u s p r
e n d ž i a:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto
apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir
priimti naują sprendimą:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2007 08 07 studijų sutartis,
sudaryta tarp ieškovo V. K. ir atsakovo VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo
centras“, nutraukta ieškovo iniciatyva šalims susitarus,
Panaikinti atsakovo VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio
rengimo centras“ direktorės 2009 03 02
įsakymą Nr. 10S, kuriuo ieškovas buvo išbrauktas iš ortopedijos technologijos aukštojo mokslo neuniversitetinių
studijų programos dėl nepažangumo.
Priteisti iš
atsakovo Viešosios įstaigos Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras
(juridinio asmens kodas 111961453; buveinės adresas Karaliaus Mindaugo pr. 11,
Kaunas; atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB
SEB banke) 1601 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus vieną litą) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš
atsakovo Viešosios įstaigos Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras
(juridinio asmens kodas 111961453; buveinės adresas Karaliaus Mindaugo pr. 11,
Kaunas; atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB
SEB banke) 31,75 Lt (trisdešimt vieną
litą ir 75 centus) procesinių dokumentų
įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k
188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą
Nr. LT24 7300 0101 1239 4300
AB bankas „Swedbankas“ (banko
kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Likusioje dalyje
ieškinį atmesti.
Sprendimas įsiteisėja
nuo jo priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas
Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai
Izolda Nėnienė
Rūta Palubinskatė