Civilinė byla Nr. e2A-970-896/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19413-2019-0   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-978-962/2019 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei G. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos, gyvenamosios vietos nustatymo, rūpintojo skyrimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo Vaiko gerovės centras „Gynia“. 

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti atsakovei G. D. motinos valdžią nepilnamečio vaiko R. D. atžvilgiu; 2) nustatyti R. D. nuolatinę rūpybą; 3) paskirti R. D. rūpintoju Vaiko gerovės centrą „Gynia“; 4) nustatyti R. D. rūpybos vietą rūpintojo buveinės vietoje; 5) priteisti iš atsakovės G. D. išlaikymą R. D. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisti iš atsakovės G. D. 875 Eur išlaikymo įsiskolinimą R. D.; 7) paskirti Vaiko gerovės centrą „Gynia“ R. D. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 8) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. ĮS-1518 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo“.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės G. D. šeima ieškovei žinoma nuo 2019 m. liepos 28 d., telefonu gavus policijos pareigūno pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodžius, kad areštinėje dėl galimo įsilaužimo į svetimą garažą ir vagystės sulaikytas nepilnametis R. D., kurį jo motina G. D. kategoriškai atsisako pasiimti namo. Tarnybos Skyriaus specialistams susisiekus su atsakove G. D., moteris nurodė, kad jos nepilnametis sūnus bėga iš namų, vartoja alkoholį, rūko, 2019 m. kovo mėn. įsilaužė į svetimus namus, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Motina atsisakė sūnų pasiimti iš areštinės, kategoriškai teigdama, kad jai namuose vagių nereikia. Vaikui tą pačią dieną buvo nustatytas antras grėsmės lygis, jis buvo laikinai apgyvendintas Vaiko gerovės centre „Gynia“. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo leista nepilnametį R. D. paimti iš jo motinos G. D., R. D. nustatyta laikinoji rūpyba, vaiko rūpintoju paskirtas vaiko gerovės centras „Gynia“. Su atsakovės šeima nuo 2019 m. liepos 29 d. turėjo pradėti dirbti Tarnybos Skyriaus mobilios komandos specialistai, tačiau jiems su motina pavyko susitikti tik vieną kartą, vėliau G. D. kategoriškai atsisakė tęsti bendravimą, buvo priešiška, stokojo motyvacijos ir atsakomybės, siekiant atkurti santykius su vaiku. Rekomenduota motinai lankyti psichologo konsultacijas, tėvystės įgūdžių ugdymo grupes, bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, tačiau atsakovė paslaugų atsisakė, teigė neketinanti siekti vaiko grąžinimo į šeimą.

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė        

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas laikinai apribojo atsakovės G. D. motinos valdžią sūnaus R. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatė R. D. nuolatinę rūpybą, paskyrė R. D. rūpintoju Vaiko gerovės centrą „Gynia“, juridinio asmens kodas 159974357, nustatė R. D. gyvenamąją ir rūpybos vietą rūpintojo Vaiko gerovės centro „Gynia“, juridinio asmens kodas 159974357, buveinės adresas Kauno rajono savivaldybė, Babtų sen., Pagynės k., Liepų g. 10, buveinės vietoje, priteisė iš atsakovės G. D. išlaikymą R. D. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019-11-25) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovės G. D. 770 Eur išlaikymo įsiskolinimą R. D., paskyrė Vaiko gerovės centrą „Gynia“ R. D. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, panaikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. ĮS-1518 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo“, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovė G. D. dėl savo kaltės nuo sūnaus paėmimo iš šeimos nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų motinos pareigų nepilnamečio vaiko R. D. atžvilgiu, nėra motyvuota vaiką susigrąžinti į šeimą, kategoriškai atsisako vykdyti motinos pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, vaiko nelanko, nesidomi jo sveikatos priežiūra, auklėjimu, ugdymu, moralinių vertybių sistemos formavimu, tinkamų sąlygų jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi sudarymu, taigi, yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo nepilnamečio sūnaus R. D. atžvilgiu, nėra motyvuota vaikui užtikrinti saugią aplinką šeimoje, atsisako bendradarbiauti su socialinių tarnybų atstovais, t. y. nerodo jokios motyvacijos, nededa pastangų vaiko susigrąžinimui, nesirūpina sūnumi. Atsakovė tokį savo elgesį motyvuoja tuo, kad tai vaikui yra auklėjamoji priemonė už įvykdytą vagystę ir toks atsakovės elgesys tik padeda jos sūnui ateityje neatsidurti įkalinimo įstaigoje. Ji sūnumi nepasitiki, todėl nepriima į namus ir sūnui nerašys, laukia iš jo veiksmų, siekiant susitaikyti. Į jokius specialistus, psichologus atsakovė nesikreipė ir nesikreips, nes jais nepasitiki.

5.       Teismas sprendė, jog situacija ateityje gali pasikeisti, jeigu atsakovė su sūnumi susisiektų, jį aplankytų, kreiptųsi į psichologą, vaiko teisių specialistus, kurie galėtų suteikti pagalbos, siekiant išspręsti tarpusavio konfliktinę situaciją, atkurti tarpusavio ryšį. Išklausęs teismo posėdžio metu R. D. nuomonę, teismas sprendė, jog atsakovės ryšys su sūnumi nėra visiškai nutrūkęs, vaikas išreiškė norą bendrauti su mama, teigė pasiilgęs sesers ir mamos, išreiškė norą gyventi namuose, yra tikras, jog daugiau tokių įvykių (vagysčių) nebūtų, santykiai būtų geri. Teismas sprendė, jog atsakovė gali ir turi realių galimybių pasikeisti ir pakankamų bei svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovei įgyvendinti savo, kaip motinos pareigų, teismas nenustatė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog šiuo atveju taikytinas laikinas motinos valdžios ribojimas, kuris bus kaip prevencinė priemonė atsakovei, kad ji pakeistų savo elgesį, kreiptųsi į specialistus, siekdama gauti pagalbos bendraujant su paaugliu sūnumi, domėtųsi sūnumi, jį aplankytų ir siektų, jog vaikas būtų grąžintas į šeimą. 

6.       2019 m. rugpjūčio 13 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. ĮS-1518, R. D. nustatyta laikinoji rūpyba, vaiko rūpintoju paskirtas Vaiko gerovės centras „Gynia“, nepilnametis R. D. gyvena vaiko gerovės centre „Gynia“, adresu Kauno r. sav., Babtų sen., Pagynės k., Liepų g. 10. Tarnybos Skyriaus specialistas 2019 m. spalio 17 d. aplankė nepilnametį R. D., nustatyta, kad vaiko rūpybos kokybė yra tinkama. Bendraujant su R. D. paaiškėjo, kad nepilnametis Vaiko gerovės centre „Gynia“ jaučiasi saugiai, turi draugų, su jais leidžia laisvalaikį, užsiima įvairiomis veiklomis, pageidavimų ir pretenzijų nepateikė, tai patvirtino teismo posėdžio metu išklausant jo nuomonę. Atsakovei kategoriškai atsisakant vykdyti motinos pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, ir atsižvelgiant į tai, kad nėra gauta fizinių asmenų prašymų dėl skyrimo nepilnamečio R. D. rūpintojais, teismas sprendė, kad yra tikslinga vaiko rūpintoju skirti trečiąjį asmenį Vaiko gerovės centrą „Gynia“, kuris tinkamai vykdo vaiko laikinojo rūpintojo pareigas, vaiko gyvenamąją ir rūpybos vietą nustatant rūpintojo buveinės vietoje.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo jokia forma, sūnaus nė karto neaplankė Vaiko gerovės centre. Atsakovė G. D. dar augina dukterį K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), jos išlaikymui iš vaiko tėvo V. Š. priteistas ir išieškomas išlaikymas, nekilnojamojo turto neturi, darbo užmokestis – 500–600 Eur, turi įsiskolinimų. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama sveika ir darbinga, turi imtis priemonių, kad galėtų teikti tokį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, kad būtų patenkinti jo poreikiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė objektyviai negalėtų susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo. Ji yra sveika ir darbinga, nurodė, kad yra siuvėja ir šį darbą dirba jau 13 metų. Be to, atsakovė yra įgijusi virėjos specialybę. Taigi, atsakovė, teigdama, jog jos finansinė padėtis yra prasta, pati maksimaliai nėra išnaudojusi visų galimybių gauti papildomų pajamų savo paties ir nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atsakovė G. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovės G. D. išlaikymą R. D. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti ir iš atsakovės G. D. 175 Eur išlaikymo įsiskolinimą R. D.. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

8.1. Apeliantės atlyginimas yra 500–600 Eur per mėnesį, be to ji išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką - dukrą, kuri dažnai serga. Prie gaunamų pajamų pridedama ir K. Š. išlaikymo 150 Eur suma, kurią tėvas V. Š. nereguliariai moka, reikėjo kreiptis į antstolį, kuris reguliariai išskaitytų periodinę išmoką kiekvieną mėnesį iš dukros tėvo. Apeliantė, taupydama pinigus, dukros išlaikymui skiria 200 Eur, t. y., kad iš savo gaunamo uždarbio ji skiria 50 Eur, pridėjus gaunamus dukros tėvo alimentus dukros išlaikymui skiriama 200 Eur. Iš likusių pinigų apeliantė perka maistą, drabužius, avalynę, sumoka gyvenamojo ploto mokesčius, apmoka kelionės išlaidas į darbą ir atgal. Pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktus prekių įsigijimo bei paslaugų apmokėjimo kvitus vertino ne kaip įrodymus, pagrindžiančius patiriamas išlaidas dukters poreikių tenkinimui, o kaip įrodymus, parodančius kainų lygį šalyje. Tačiau teismas apeliantės pateiktus prekių įsigijimo bei paslaugų apmokėjimo kvitus turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius patiriamas išlaidas dukters poreikių tenkinimui.

8.2. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis. 

8.3. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Paskelbus Lietuvoje karantiną, įmonės stabdo savo veiklą ir atleidžia darbuotojus, todėl yra didelė tikimybė, kad apeliantė gali netekti darbo ir gaunamo darbo užmokesčio. Esant susidariusiais situacijai šalyje, apeliantė neteks ne tik galimybės imtis priemonių gauti papildomą darbą, kad gautų didesnį darbo užmokestį ir papildomas pajamas, bet gali netekti ir esamo darbo, iš kurio gauna darbo užmokestį. Todėl sprendimo dalis dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistina ir R. D. išlaikymui iš atsakovės G. D. priteistina po 50 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki R. D. pilnametystės, o išlaikymo įsiskolinimas už 3,5 mėn. priteistinas 175 Eur.

9.       Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:

9.1. Teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės išlaikymą jos nepilnamečiui sūnui R. D., vertindamas, kad apeliantė darbingo amžiaus, jauna, sveika, privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris tenkintų bent vidutinius jo poreikius ir privalo užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą. Teismas teisingai įvertino ir pagrįstai priteisė iš atsakovės G. D. nepilnamečio R. D. išlaikymui po 220 Eur per mėnesį. Tokio dydžio išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir yra pakankamas vertinant jo poreikius pagal amžių ir sveikatą.

9.2. Jokių konkrečių duomenų apie tai, kad pablogėjo apeliantės finansinė padėtis nėra. Ieškovės duomenimis, apeliantės G. D. finansinė padėtis nepablogėjo. Remiantis Sodros duomenų bazėje pateiktais duomenimis, G. D. tęsia darbo santykius, gauna ne mažesnį, o kaip tik didesnį atlyginimą, nei gaudavo iki Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, galima daryti išvadą, kad apeliantės finansinė padėtis nepablogėjo, o atvirkščiai - pagerėjo.

9.3. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodomos priežastys, dėl kurių ji negalėtų teikti savo nepilnamečiui sūnui tinkamo dydžio išlaikymą, yra nepagrįstos. Pati apeliantė atsisakė vykdyti savo, kaip motinos, pareigą prižiūrėti, rūpintis, auklėti ir auginti savo nepilnametį sūnų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. D., vadovaudamasi savo principais, atsisakė savo sūnaus, nusprendė juo nesirūpinti, neauginti ir neišlaikyti, todėl akivaizdu, kad moteris tiesiog bando išvengti savo, kaip motinos, pareigos auklėti ir išlaikyti savo nepilnametį sūnų. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 250 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, o taip pat 875 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 220 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, ir 770 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

13.       Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės galimybes teikti išlaikymą.

14.       CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. 

15.       Atsakovė neginčija vaiko R. D. poreikių sumos, nustatytos pirmosios instancijos teismo, todėl teisėjų kolegija, dėl šio išlaikymo dydį lemiančio kriterijaus nepasisako, tačiau atsižvelgdama į tai, kad R. D. yra 17 metų amžiaus, paauglys, lanko mokyklą, pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. D. poreikiai atitinka orientaciniu laikomą minimalios mėnesinės algos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

16.       Atsakovės apeliacinis skundas dėl išlaikymo priteisimo grindžiamas tuo, kad priteistas išlaikymas neproporcingas atsakovės turtinei padėčiai.

17.       Atsakovė į bylą pateikė darbo užmokestį patvirtinančius įrodymus, kad gauna vidutinį 507,74 Eur darbo užmokestį per mėnesį. R. D. tėvystė nenustatyta. Atsakovė viena augina dukrą K. Š., gauna jos išlaikymui iš vaiko tėvo 150 Eur išlaikymą. Atsakovei kelionė į darbą kainuoja 131,52 Eur per mėnesį, turi skolų, kurias išieško antstolis. Atsakovės išlaidos už elektros energiją sudaro 60,19, o išlaidos už sunaudotą vandenį ir nuotėkas sudaro 10,47 Eur per mėnesį.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovės argumentų, jog ji neturi galimybių mokėti priteisto dydžio išlaikymą vaikui. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

19.       Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovė yra jauna, sveika, darbinga, todėl turi dėti pastangas, kad gautų pajamas, pakankamas abiem vaikams išlaikyti. Be to, atsakovė nurodo, kad dukrai skiria apie 200 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės sūnus, lygiai taip pat kiek ir dukra, turi poreikius, kuriuos reikia patenkinti. Ta aplinkybė, kad atsakovės sūnui nustatyta globa, nemažina atsakovės, kaip vaiko motinos, pareigos teikti jam išlaikymą.

20.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tą aplinkybę, kad atsakovė turi nepilnametę dukrą, kurią turi išlaikyti, tačiau sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė yra sveika, darbinga, darytina išvada, kad atsakovė pajėgi užtikrinti abiejų vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą ir nėra pagrindo mažinti skyrium gyvenančio atsakovės sūnaus išlaikymo dydžio.

21.       Įvertinęs atsakovės galimybes teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės sūnaus R. D. išlaikymui priteistas 220 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį atitinka vaiko poreikius ir nepažeidžia atsakovės bei kitos jos išlaikytinės interesų. Kartu įvertintina, kad išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotas teisingai ir jo dydžio nėra pagrindo keisti.

22.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Nijolia Indreikienė

                                                                                                                 Virginija Lozoraitytė

Tomas Romeika