Civilinė byla Nr.2S-1139-345/2010

  Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                               122.2.; 122.4.

 

 

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

2010 m. spalio 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui P. M., tretysis asmuo AB DnB NORD bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, institucija teikiantį išvadą Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrius.

                      Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

nustatė:

 

          ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. M. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir turto padalijimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisti iš atsakovo dukters G. M., gim. 2003-06-21, laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad atsakovas P. M. nuo 2009 m. nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą.

           Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas 2010m. kovo 18 d. nutartimi ieškovės N. M. prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo P. M. dukters G. M., gim. 2003-06-21 išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo dienos.

           Teismas konstatavo, kad į bylą nepateikta duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, tačiau atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat pripažino laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybę, turint omenyje nepilnamečio vaiko amžių, jo, kaip augančio ir fiziškai besivystančio individo, poreikių apimtį, siekiant apsaugoti ieškovės ir nepilnametės dukters interesus, nustatė, jog iš atsakovo jo nepilnametės dukters G. M. išlaikymui turi būti priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

         Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2010-03-18 nutartį pakeisti, sumažinant nustatytos laikinos periodinės išmokos dydį į 200 Lt periodines išmokas kas mėnesį nuo 2010-03-18 iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad teismas grindžia nutartį ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y., kad jis nuo 2009 m. nebeteikia išlaikymo dukrai G. M., bei turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovės pateikti duomenys yra klaidingi, nes atsakovo turimas nekilnojamas turtas yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Apylinkės teismas turėjo stengtis gauti kuo daugiau duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, siekdamas tinkamai užtikrinti nepilnametės dukters interesus, bei objektyviai, kuo protingiau ir ekonomiškiau taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė N. M. prašo atsakovo P. M. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 2010-03-18 nutartį palikti nepakeistą.

                      Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio ( atskirojo ) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme(CPK 338 str.).

Sutuoktinių asmenines pareigas jų vaikams reguliuoja LR civilinio kodekso 3.30 straipsnis. Jis nustato, kad sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga proporcingai pasiskirsto tarp abiejų tėvų bei neišnyksta ir tėvams išsituokus. LR CK 3.192 str. 1,2d. nustatyta, kad abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl laikinojo materialinio išlaikymo, privalo nustatyti tėvo( motinos) turtinę padėtį, t.y visas jo gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kurios patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Lietuvos Aukščiausiasis teismas aiškindamas teises normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., LR CK 3.155, 3.165 str, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šių taisyklių yra laikomasi ir taikant laikinąsias apsaugos priemones Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies ir 3.196 straipsnio 2 dalies pagrindu.

          Atskirajame skunde atsakovas ginčija ne laikino išlaikymo priteisimo pagrįstumą, o jo dydį. Net ir tais atvejais, kai asmuo gauna minimalią algą ar kitas minimalias pajamas, išlaikymas turi būti priteisiamas. Vadinasi, minimalios tėvų pajamos nėra pagrindas atleisti tėvus nuo išlaikymo pareigos, tačiau jos turi reikšmės nustatant išlaikymo dydį.  Byloje nustatyta, jog ieškovė šiuo metu gyvena Norvegijoje, dirba sezoninį darbą, gaunamos pajamos yra apie 6000 Lt per mėnesį dukters išlaikymui išleidžia apie 2800 Lt per mėnesį. Atsakovas taip pat yra darbingo amžiaus, turintis darbą ir kurio darbo užmokestis sudaro 800 Lt per mėnesį. Atsakovas kiekvieną mėnesį bankui sumoka po 286.85  Lt paskolos grąžinimui. Tokiu būdu  atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nes šiuo atveju ieškovei ir taip tenka ne tik prievolė išlaikyti vaiką, tačiau ir kasdieniniai rūpesčiai auginant ir auklėjant dukrą. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti yra reikalingas nuolat, kiekviena dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybė ar norą vaikų poreikius patenkinti. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedaug uždirba, grąžina kreditą bankui, savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas nepriteisti iš atsakovo laikinąjį materialinį išlaikymą vaikams, ar priteisti ji tik tokio dydžio , kokį jis sutinka mokėti, nes atsakovo pasirengimas mokėti vaiko poreikiams po 200 Lt (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam) yra aiškiai per mažas.

Atsakovo atskirojo skundo motyvai, jog jo turtinę padėtis yra bloga, nes kiekvieną mėnesį bankui iš jo sąskaitos yra nuskaitomi 286,85 Lt, kad jis gyvena vienas bute, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė kartu su ieškove ir privalo apmokėti komunalines paslaugas, atmestini. Nurodytos išlaidos yra susijusios su nekilnojamojo turto išlaikymu bei įsipareigojimo finansinei institucijai vykdymu. Šių išlaidų egzistavimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti nepilnamečiam vaikui realų išlaikymą.

Įvertinus visas faktines aplinkybes kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju priteista iš atsakovo išlaikymo 400 Lt per mėnesį suma yra pagrįsta. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoninga prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisė periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. kovo 18 d. iki  galutinio teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas nepilnametės dukters išlaikymas, įsiteisėjimo dienos.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos nutarties, todėl nutartis paliktina nepakeista.           

Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, vadovaujantis  LR CPK 93 str. 96 str iš atsakovo valstybei  priteistina 11,30 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 straipsnio 1punktu, kolegija,                                            

nutarė:

Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo P. M. 12,65 Lt pašto išlaidų valstybei.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                        Alma Urbanavičienė

 

           Teisėjai                                                                                               Henrichas Jaglinskis

 

                                                                                                           Romualda Janovičienė