Civilinė byla Nr. e2-3154-1069/2020
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01210-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.2.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,
sekretoriaujant Redai Vingienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei D. L.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajono savivaldybėje ieškinį atsakovui R. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepilnamečiam vaikui.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. K. dukters K. K. atžvilgiu; 2) pakeisti 2012-10-08 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1678-204/2012 dalyje, dėl išlaikymo priteisimo, ir dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo R. K. išlaikymą K. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Tauragės apylinkės teismui Šilutės rūmams yra pateiktas ieškinys dėl nepilnametės K. K. atskyrimo nuo motinos R. Š.. Atsakovui R. K. ir R. Š. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. K.. Nepilnametės motina R. Š. iš kitų santykių turi nepilnametes dukteris R. G. ir G. B.. UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras 2007-06-20 raštu (T-06-20) informavo, kad moteris gyvena su sugyventiniu R. K. ir dviem dukrytėm. Moteris tuomet laukėsi trečiojo vaiko. Centro darbuotojoms R. Š. pasakojo, kad jos sugyventinis R. K. vartoja alkoholį, yra agresyvus jos ir vaikių atžvilgiu. 2007-06-28 Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centras pranešimu informavo, kad R. Š. su vaikais buvo apgyvendinta Krizių namuose. 2007-07-23 Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centras pranešimu informavo, kad laikinų apgyvendinimo paslaugos R. Š. su vaikais teikimas, nutraukiamas, jai su vaikiais išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini). Šeimai atvykus gyventi į Šilutės rajoną 2007-07-24 Šeimos aplankymo akte, konstatuojama, kad R. Š. ir toliau gyvena su R. K. išsinuomotame būste. R. K. niekur nedirba, girtauja. Tuomet, specialistai rekomendavo motinai ir jos sugyventiniui susitvarkyti buitį, rūpintis vaikiais. Šeimą reguliariai lankydavo specialistai. 2007-11-30 Šilutės rajono Juknaičių seniūnijos pernešime teigiama, kad R. Š. su 3 nepilnamečiais vaikais gyvena su sugyventiniu R. K., jis niekur nedirba. Šeima pragyvena tik iš motinai bei vaikams skirtų išmokų. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-12-17 įsakymu Nr. Al-1209 šeima įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. R. Š. šeimai nuo 2008-01-22 yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2009-07-24 motina su vaikais ir sugyventiniu R. K. apsigyveno (duomenys neskelbtini). 2010 metais pas R. Š. apsigyveno kitas vyras, o su R. K. santykiai buvo nutraukti. Šeimai ir toliau buvo teikiamos socialinio ugdymo bei palaikymo paslaugos, tačiau moteris ir jos sugyventiniai neįsitraukė į paslaugų teikimą.
3. Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019-12-19 gautas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. 2020-02-12 pateikta informacija, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-53345-19 įtariamajai R. Š. ir jai paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su mažamete dukra K. K. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Apie įvykį buvo informuotas nepilnametės tėvas R. K., kuris skyriuje lankėsi 2019-12-12. Vyras buvo supažindintas su Grėsmės vaikui lygio nustatymo procedūra, tačiau pasirašytinai susipažinti su Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa atsisakė, teigė jog visa tai jam nerūpi ir dukters auginti pats negalintis. Tarnybos turimomis žiniomis, dar gyvendamas su šeima, vyras vartojo alkoholį, smurtavo R. Š. ir vaikų atžvilgiu. 2019-12-20 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų priimta nutartimi (c.b. Nr. S2-5396-385/2019) išduotas leidimas paimti nepilnametę iš jos tėvų. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020-01-23 įsakymu Nr. Al-88 K. K. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) nuo 2019-12-30.
4. Šilutės socialinių paslaugų centre (toliau - Centras) 2020-01-02 vyko atvejo vadybos posėdyje, kuriame buvo išklausyta Mobiliosios komandos, kuri atliko rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje vertinimo ataskaitą. Posėdyje dalyvavo Tarnybos specialistas, šeimos atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas, teikiantis šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, išklausyti jų pastebėjimai ir įžvalgos, taip pat savo vertinimus ir nuomonę dėl situacijos šeimoje išsakė ne tik nepilnametės K. K. motina, bet ir tėvas R. K.. Mobiliosios komandos specialistai identifikavo šeimoje esančias problemas: tėvo alkoholio vartojimą, tėvo nusišalinimą nuo visapusiškos priežiūros, tėvystės įgūdžių stoką, nedarbą, nestabilią finansinę tėvo būklę. Specialistai, teikiantys paslaugas šeimai nurodė, kad tėvas yra linkęs impulsyviai reaguoti į situacijas, neigia smurtą iš savo pusės tiek nepilnametės, tiek jos motinos atžvilgiu, tėvas nesuvokia, kad vaiko nepriežiūra ir nusišalinimas nuo tėvystės pareigos vykdymo yra viena iš smurto rūšių. Tėvas dėl situacijos yra linkęs kaltinti aplinką bei vaiko motiną. Nepilnametės tėvas R. K. dukters gyvenime dalyvauja minimaliai, tėvas nesidomėjo ir nesidomi dukters gyvenimu. Nurodytu telefonu buvo nepasiekiamas. Tarnybai sprendžiant dukters laikino apgyvendinimo klausimą, šeimai ištikusios krizės metu, nepilnametės tėvas nors turėjo galimybę dukrą pasiimti iš jai nesaugios aplinkos, tačiau to nepadarė. Bendraujant su nepilnametės tėvu, nustatyta, kad jis negeba atpažinti emocijų, elgiasi impulsyviai, tėvui trūksta žinių ir įgūdžių apie vaiko auklėjimą, tėvas neturi motyvacijos rūpintis dukra, jos auklėjimu, nesidomi dukters sveikata, neskiria jai dėmesio. Šeimai teikiant socialinių įgūdžių bei palaikymo paslaugas tėvui rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas, priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas, pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus, domėtis ir prisidėti prie dukters sveikatos priežiūros užtikrinimo, ugdymo, rodyti inciatyvą bei teikti dukrai reguliarų išlaikymą. Posėdyje kartu su socialiniais partneriais buvo sudarytas individualus pagalbos šeimai planas. Po vykusio vadybos posėdžio R. K. išvyko dirbti į Klaipėdos rajoną, tikslios vietos kur randasi nenurodė. Tėvas teigė, kad su dukra nepavyko užmegzti ryšio, dukra tėvui neatrašinėjo. Tėvas buvo motyvuojamas stengtis užmegzti ryšį su dukra ir rodyti daugiau iniciatyvus, tačiau pagalbos plane nurodytas priemones vykdyti atsisakė. Tėvas atsisakė socialinių darbuotojų paslaugų, teikdamas, kad jam nieko nebereikia. Atvejo vadybos posėdyje, kuris vyko 2020-06-16 nepilnametės tėvas R. K. atsisakė dalyvauti. Įvertinus šeimos teigiamus/neigiamus pokyčius, išklausius vaikų, specialistų, teikiančių pagalbą šeimai nuomones, įvertinus gautus dokumentus, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo R. K. valdžios ribojimo nepilnametės K. K. atžvilgiu.
5. Tarnybos atstovas, vykdydamas vaiko laikinosios globos (rūpybos) priežiūrą, bendravo su nepilnamete. 2020-06-18 Tarnybos specialistė išklausė mergaitės nuomonę. K. K. ryšys su tėvu yra labai silpnas nuo vaikystės. 2020-07-21 Tarnybos specialistės apsilankė K. K. gyvenamojoje vietoje. Vaiko nuomonės išklausymo akte mergaitė specialistėms pasakojo, kad su tėčiu R. K. turėjo susitikti 2020-07-12, tačiau susitikimas neįvyko, nes ji turėjo išvykti į stovyklą, susitikimą mergaitė atšaukė pati. Mergaitė pasakojo, kad tėtis paskambina, klausia kaip sekasi, pasakojo, kad jam pačiam su sveikata yra problemų. Pokalbio metu mergaitė akcentavo, kad tėvui paskambinus jis visada klausia apie mamą. Mergaitei žinoma, kad tėvas palieka pinigų jos kūmai, kuri yra tėvo sesuo. Kada paskutinį kartą tėvą matė mergaitė nepamena, tik prisiminė, kad su juo yra buvusi susitikusi namuose, kuomet gyveno dar su mama, yra susitikusi kavinėje „Rambynas“. Pokalbio metu mergaitė prisiminė, kad mama su tėvu pykosi, tuomet ji su tėvu nenorėjo bendrauti. Paklausus, ar mergaitė norėtų ką nors keisti savo gyvenime, gyventi pas tėvą ar kur kitur, mergaitė atsakė, kad nenorėtų nieko keisti, nenorėtų gyventi pas tėvą, nes jai gerai dabar pas globėjus kartu su seserimis, o bendrauti su tėvu telefonu jai pakanka. Mergaitės paklausus apie tėvą, ji prisiminė, kad tėvas yra ją įskaudinęs, kai pykdavosi su mama. Atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę bei vaiko aplankymo akte pateiktą nuomonę, Tarnybos vertinimu, mergaitės nuomonė yra aiški - gyventi su seserimis pas globėjus, nes ten gyventi jai patinka, ji ten jaučiasi saugi ir mylima, o tai yra svarbiausias ir esminis vaiko interesas augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje. Tarnyba, vertindama išsakytą vaiko nuomonę bei pageidavimus gyventi globėjų šeimoje su seserimis, teismui apribojus atsakovui R. K. tėvo valdžią, galės spręsti mergaitės nuolatinės globos nustatymą, mano, kad stabilumas ir pastovūs ryšiai, kurie šiuo metu yra susiformavę tarp mergaitės, jos globėjų bei seserų yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti svarbiausius vaiko interesus.
6. Tauragės apylinkės teisme Šilutės rūmuose (buvęs pavadinimas Šilutės rajono apylinkės teismas) 2012-10-08 priimtu sprendimu iš atsakovo R. K. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. K. po 250 Lt (73 Eur) mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2012-07-26 iki dukters pilnametystės. Tuo pačiu teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 3 paskutinius metus, kuomet atsakovas neteikė išlaikymo dukrai. Viso tai sudarė 9 000 Lt (2 606 Eur). Atsakovas priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nemokėjo ir nemoka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nepilnametė dukra K. K. šiuo metu yra 14 metų amžiaus, jos poreikiai nuo priteisto išlaikymo dienos yra padidėję, ji šiuo metu gyvena globėjų šeimoje bei į tai, kad priteisto išlaikymo atsakovas neteikė. Tarnybos nuomone, atsakovas ne tik gali, bet ir privalo materialiai išlaikyti savo dukrą ir teikti tokį išlaikymą, kuris patenkintų augančios mergaitės poreikius. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, užsiima individualia veikla ir gauna pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi tik vieną išlaikomą asmenį - dukrą, iš jo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės.
7. R. K. vengia atlikti savo, kaip tėvo pareigą dukters atžvilgiu, jos neišlaiko, nesirūpina jos sveikata, ugdymu, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką dukrai - dėl piktnaudžiavimo alkoholiu jam būtina priklausomybės specialistų pagalba, kurios jis atsisakė. Pažymėtina, kad parašyti dukrai telefonu neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Duomenų apie tai, kad situacija galėtų pasikeisti Tarnyba neturi, priešingai, atsakovas išreiškė poziciją, kad jam nerūpi kas vyksta su jo dukra ir, kad jam teikiamų paslaugų, kurių pagalba būtų galima užmėgsti ryšį su dukra, atsisako. Taip pat tėvas atsisakė atvykti į Vadybos posėdį, kas patvirtina, kad biologiniam tėvui visiškai nesvarbu kur ir kaip jo dukra gyvena. Tarnybos nuomone, atsakovui yra patogu taip gyventi, patogu neįgyvendinti tėvo valdžios ir neprisiimti atsakomybės už dukros auginimą, jis atsisako bet kokios specialistų pagalbos, teikiamų rekomendacijų, ignoruoja teikiamą pagalbą, neieško galimybių atstatyti ryšį su dukra ir sudaryti galimybę jai gyventi biologinėje šeimoje. Tarnybos duomenimis atsakovas baustas administracine tvarka (ANK 178 str. l d.). Atsakovas tėvo valdžios neįgyvendina dėl savo kaltės, taip pat daro žalą vaiko vystymuisi, ja visiškai nesirūpina ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, todėl Tarnybos vertinimu atsakovui turi būti neterminuotai apribota tėvų valdžia.
II. Atsakovo procesinė pozicija
8. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Jam adresuoti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nuostatas – jam asmeniškai.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl tėvų valdžios ribojimo
9. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
10. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 d. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.
11. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 d. išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
12. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
13. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
14. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. K. yra nepilnametės K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-12-17 įsakymu Nr. Al-1209 „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ R. Š. šeima įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-12-20 nutartimi išduotas leidimas paimti nepilnametę K. K. iš jos tėvų. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020-01-23 įsakymu Nr. Al-88 K. K. nuo 2019-12-30 nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimu iš atsakovo R. K. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. K. po 250 Lt (ekvivalentas - 73 Eur) mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2012-07-26 iki dukters pilnametystės, bei priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 3 paskutinius metus, 9 000 Lt (ekvivalentas - 2 606 Eur). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų mokėjęs išlaikymą vaikui. R. K. verčiasi individualia veikla. 2016-06-21 atsakovui R. K. už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.
15. Teismas, atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visuma sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka net keletą tėvo valdžiai apriboti būtinų sąlygų, nes jis tinkamai nesirūpina savo vaiku, yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, jo neišlaiko, vaikui namuose nėra sudaręs tinkamų gyvenimo sąlygų, atsakovas savo amoraliu elgesiu, nuolatiniu girtavimu daro ypatingą žalą dukters emocinei būklei, moraliniam auklėjimui, vertybių bei bendrų elgesio normų ugdymui. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad padėtis atsakovo šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti (CPK 185 straipsnis). Apibendrindamas pirmiau nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jos sudaro pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Dėl to yra tenkinamas ieškovės reikalavimas ir neterminuotai apribotina atsakovo R. K. tėvo valdžia dukters K. K. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio, CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalis).
16. Teismas pažymi, kad tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikai gali būti įvaikinami (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.219 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
17. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
18. Ieškovė prašo padidinti iš R. K. 2012-10-08 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-1678-204/2012) priteistą išlaikymo dydį dukrai (250 Lt, ekvivalentas eurais – 73 Eur), kadangi ši suma visiškai neatitinka vaiko poreikių. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovės teigimu, toks išlaikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į atsakovo gerą sveikatą ir darbingą amžių bei į tai, jog jis užsiima individualia veikla, gauna pajamas, o mergaitė auga globėjų šeimoje, jos poreikiai yra ženkliai padidėję.
19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, į tai, kad atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi, sprendžia, kad iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas po 200 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismo vertinimu, toks atsakovo teikiamas išlaikymas užtikrintų vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
21. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, iš atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 54 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtos iš valstybės lėšų sudaro 1,68 Eur. Minėtos teismo turėtos pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis). Iš viso iš atsakovo priteistina valstybės naudai 130,68 Eur dydžio žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša
23. Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį, 407 straipsnį priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CPK 4961 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
24. Taigi pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir vaiko nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis, užtikrinti būsimos globos konfidencialumą ir vaiko interesus.
25. CPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat, jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
26. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko globėjų duomenis, užtikrinti būsimos globos konfidencialumą ir vaiko interesus teismas pripažįsta nevieša bylos medžiagos dalį – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-01-23 įsakymą Nr. A1-88, kuriame yra pateikti asmens duomenys apie vaiko globėjus.
27. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 259, 260, 263–271 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukters K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Padidinti iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1678-204/2012, priteistą išlaikymo dydį dukrai K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti nuo ieškinio padavimo datos (2020 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir išieškomų lėšų tvarkytoju paskirti vaiko globėją.
Priteisti iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 130,68 Eur dydžio žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Pripažinti nevieša bylos medžiagos dalį – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-01-23 įsakymą Nr. A1-88.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.
Teisėja Lina Nainienė