Civilinė byla Nr.2S-1128-656/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00089-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) A. P. ir V. B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir V. B. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys V. V.,  antstolis G. B.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai A. P. ir V. B. P. kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti 2015-12-11 antstolio priimtą patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir pirmųjų varžytynių skelbimo, paskirti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą, teisės aktų nustatyta tvarka supažindinti su eksperto skyrimu, ekspertizės aktu, teise ir tvarka apskųsti akto išvadas. Nurodė, kad antstolis patvarkyme nenurodė jokių turto kainos vertės nustatymo motyvų, nustatyta žemės sklypo vertė yra per maža, antstolis turto vertės nustatymui privalo skirti ekspertizę, pareiškėjai nebuvo supažindinti su ekspertizės aktu, pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 681 str. 1 d. antstolis turto kainą nustato iki ekspertizės skyrimo, o jeigu jis remiasi ekspertizės aktu, tai bando suklaidinti pareiškėjus ir yra šališkas.

Antstolis G. B. 2015-12-31 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Nurodė, kad antstolio patvarkymu buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, kurią buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Negrita“. Pareiškėjai buvo supažindinti su patvarkymu, nušalinimo ekspertui nereiškė, patvarkymo neskundė, be to, patys dalyvavo ekspertui apžiūrint vertinamus objektus ir pasirašė turto apžiūros akte. Iki paduodant šį skundą, pareiškėjai vykdymo procese nedalyvavo, t. y. nesikreipė į antstolį su pasiūlymais dėl skolos dengimo, nepateikė siūlymų dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nepateikė prašymo susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir pan., todėl pareiškėjų argumentas, jog antstolis yra šališkas, bando kažką nuslėpti ar klaidinti pareiškėjus, yra nesuprantamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolio G. B. veiksmų atmetė. Teismas konstatavo iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis ėmėsi priemonių įkainoti areštuotą ir realizuotiną iš varžytynių turtą, kaip tai numato CPK 681 straipsnis. Teismas nustatė, jog pareiškėjai, prašydami skundu paskirti naują turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, nepateikė antstoliui jokių objektyvių įrodymų dėl netinkamos eksperto nustatytos įkeisto turto vertės ar pasikeitusios realizuotino turto vertės, o skunde nurodyti argumentai ir teismui nesudaro pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto esama rinkos verte. Taigi teismo nuomone,  nėra pagrindo teigti, kad antstolis neatsižvelgė ar pažeidė pareiškėjų, kaip skolininkų, interesą parduodamą turtą realizuoti kuo didesne kaina jo neįvertino, pasielgė neteisėtai. Antstolis ekspertizės aktą įvertino su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame yra daug žemesnė nei ekspertizės aktu turtą įvertino ekspertas. Todėl negalima teigti, kad antstolis, atsižvelgdamas į  vykdomojoje byloje esančius įrodymus, susijusius su parduodamo turto kaina, turėjo pareigą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Be to, pareiškėjai, būdami tikri, kad parduodamo turto vertė yra didesnė, nepateikė antstoliui jokių duomenų apie faktiškai didesnę šio turto vertę, tai pat nesinaudojo savo, kaip skolininko teise, surasti ir pasiūlyti parduodamo turto pirkėją iki varžytynių pradžios, kaip numato CPK 704 str. Taip pat neprašė antstolio skirti pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad areštuoto turto vertė galėjo būti nustatyta neteisingai ir neobjektyviai. Taigi pareiškėjų argumentą, kad turto rinkos kaina yra didesnė, nei nustatė ekspertas, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai A. P. ir Violeta B. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti antstolį G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/15/01691 skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Yra visi pagrindai antstoliui skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, kadangi turtas yra patrauklioje Vilniaus miesto vietoje, netoli centro. Be to, apeliantų nuomone, ekspertizės akto išvados nėra pakankamai motyvuotos, aiškios ir neatspindi tikrosios žemės sklypo vertės. Iš antstolio 2015-12-11 patvarkymo turinio galima spręsti, jog nustatydamas turto vertę antstolis be išlygų remiasi ekspertizės išvada, nors apeliantų teigimu, turto vertinimas yra savarankiška antstolio teisė ir pareiga, o antstoliui ekspertizės išvada neturi išankstinės galios. Apeliantai taip pat nurodo, jog 2015-12-11 patvarkyme dėl areštuoto turto įvertinimo antstolis nenurodo jokių motyvų, kuo remdamasis jis tą turtą įvertina 784 000 Eur, o ne daugiau, todėl teismas iš viso neturėjo pagrindo teigti, kad tokia turto kaina buvo nustatyta remiantis ekspertizės išvada. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai didelį dėmesį skyrė Nekilnojamojo turto registre esantiems duomenims apie turto kainą, kuri, teismo nuomone, taip pat pagrindžia ekspertizės išvadą, nes yra daug žemesnė už ekspertų nustatytą. Nagrinėjamu atveju į šiuos duomenis neatsižvelgtina vien dėl akivaizdaus kainų skirtumo ir, priešingai teismo išvadai, tai neįrodo ekspertizės išvados pagrįstumo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. V. prašo apeliantų skundo netekinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog skolininkai nepateikė jokių duomenų dėl netinkamai ekspertų nustatytos įkeisto turto vertės ar pasikeitusios realizuotino turto vertės. Skolininkų nuoroda į vykdomojoje byloje esančius Nekilnojamojo turto registro išrašus, kuriuose yra nurodyta daug žemesnė turto vertė, lyginant ją su nustatyta ekspertų, nekelia jokių abejonių dėl ekspertų nustatytos turto vertės ir neduoda jokio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Skolininkai nepateikė antstoliui jokių duomenų apie didesnę areštuoto turto vertę, bei nepasinaudojo CPK 704 str. nustatyta teise.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis G. B. prašo apeliantų atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog  dėl skundo dalyko jis savo poziciją yra išdėstęs 2015-12-31 patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija išdėstyta skundžiamojoje nutartyje.

            Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

            Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

            Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

           Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, tinkamai aiškino teisės normas, susijusias su turto vertės nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis G. B. vykdo vykdomąjį įrašą Nr. 1-4509, 2015-07-29 išduotą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. atstovo R. P. dėl hipoteka užtikrintos 573 311,48 € skolos ir 0,2 proc. dydžio delspinigių, mokamų už kiekvieną uždelstą įvykdyti prievolę dieną nuo laiku negrąžintos skolos sumos (2013-02-28) iki visiško skolos išieškojimo (grąžinimo) dienos (v. b. l. 3-7, 22). Sutartinės hipotekos lakštu skolininkai prievolės įvykdymui kreditoriaus naudai įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 4-7). 2015-08-03 turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkams priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (v. b. l. 28-29). Antstolio 2015-11-03 Nr. 0040/15/01691/AP3 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti (v. b. l. 33). Ekspertizę atlikęs turto UAB „Negrita“ vertintojas, teismo ekspertas K. K. ekspertizės aktu Nr. 15-12-08A nustatė, kad žemės sklypo rinkos vertė - 678,237 Eur, pastato - 105,726 Eur, bendra suma 784 000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2015 m. gruodžio 11 d. priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo areštuotą įvertino 784 000 Eur sumai (v.b. l. 38).

           LR CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.).

          Apeliantai savo skundą iš esmės grindžia argumentais, jog antstolis ginčijamu patvarkymu nustatydamas parduodamo turto vertę nepagrįstai remiasi ekspertizės išvada, nustatyta parduodamo turto kaina yra per maža, kadangi turtas yra patrauklioje Vilniaus miesto vietoje, netoli centro, o ekspertizės akto išvados neatspindi tikrosios žemės sklypo vertės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, net ir vertinant pareiškėjų skundą kaip prieštaravimą dėl ekspertizės išvados, nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjų argumentai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokios, kurios leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą abejoti atliktos ekspertizės neteisingumo ar skirti pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju skolininkai skunde nurodė deklaratyvius samprotavimus apie tai, jog tikroji ginčo turto kaina yra didesnė nei 2015-12-08 ekspertizės akte Nr. 15-12-08A nurodyta 784 000 Eur vertė, nepateikdami įrodymų, patvirtinančių bei pagrindžiančių skolininkų nurodytą turto kainą, taip pat nepaneigė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos.

Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatytas netinkamais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Apeliantai savo nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindė jų paties nuomone, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar nauja turto vertintojų išvada dėl didesnės turto vertės pagrindimo. Tai, kad apeliantai mano, kad šiuo metu reali turto vertė yra didesnė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog eksperto nustatyta turto vertė neatitinka realios turto kainos ekspertizės atlikimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog ekspertizės aktas yra išsamus, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai laikė, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolis nepažeidė CPK 682 str. normų.

         Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas apeliantai nesinaudojo savo, kaip skolininkų teise, surasti ir pasiūlyti parduodamo turto pirkėją iki varžytynių pradžios, kaip numato CPK 704 str.

          Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skolininkų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo  2016 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Teisėjas                                                                                             Andrius Ignotas