Baudžiamoji byla Nr. 2K-81-895/2020
Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00013-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.19.3.3; 2.1.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei,
asmeniui, kuriam byla nutraukta, A. M., jo gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei,
nuteistajai A. B., jos gynėjai advokatei Salomėjai Zaksaitei,
nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Vilmos Vidugirienės, nuteistosios A. B. gynėjos advokatės Salomėjos Zaksaitės, nuteistojo A. P. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu:
A. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. P. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 160 MGL (6025,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria A. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: A. M., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–4 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. A. M. perduotas S. V. pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo A. P. ir nuteistosios A. B. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliaciniai skundai atmesti.
Šioje byloje taip pat priimti teismų sprendimai dėl V. P., V. Ž., D. G., kurie nuteisti, G. G., kuri išteisinta, o A. K. baudžiamoji byla nutraukta. Dėl jų teismų nuosprendžiai kasacine tvarka neapskųsti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. M. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad sukurstė pagaminti netikrą dokumentą bei papirko valstybės tarnautoją tokiomis aplinkybėmis: A. M., žinodamas, kad V. P. vadovaujamo I. (toliau – ir I.) (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistai turi teisę atlikti vandens tyrimus bei surašyti tyrimų protokolus, o V. P. turi teisę pasirašyti šiuos dokumentus, žinodamas, kad mikrobiologiniam tyrimui atlikti nėra ir nebuvo pateikti mėginiai, turėdamas tikslą gauti netikrą I. tyrimų protokolą dėl G. U. priklausančios kaimo turizmo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), vandentiekio vandens mikrobiologinio tyrimo, 2016 m. birželio 8 d. 11.37 val. I. (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sukurstė valstybės tarnautoją – I. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją V. P. pagaminti netikrą dokumentą – paprašė šio atgaline data surašyti tyrimų protokolą, kad 2015 m. birželio mėnesį buvo atliktas G. U. priklausančios kaimo turizmo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), vandentiekio vandens mikrobiologinis tyrimas, nurodydamas netikram dokumentui pagaminti reikalingus duomenis: kaimo turizmo sodybos adresą ? (duomenys neskelbtini), savininko vardą ir pavardę – G. U., tyrimų datą, rūšį, rezultatą bei pavyzdžių paėmimo vietas. V. P., veikdamas pagal nusikalstamą susitarimą su A. M., žinodamas, kad mėginiai tyrimui nebuvo pateikti ir mikrobiologinis vandens tyrimas nebuvo atliktas, tą pačią dieną darbo vietoje esančiu kompiuteriu pagamino netikrą dokumentą – atspausdino 2015 m. birželio 15 d. tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos žinomai melagingos žinios, kad G. U. priklausančios kaimo turizmo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), vandentiekio vandens mėginiai buvo pateikti 2015 m. birželio 11 d. 12.45 val., tyrimas, kurio metu konstatuota, jog, sprendžiant iš tyrimų rezultatų, pažeidimų (žarnyno lazdelių, žarninių enterokokų, kaliforminių bakterijų) neaptikta, atliktas 2015 m. birželio 13 d. V. P., pasirašęs šį netikrą dokumentą ir uždėjęs įstaigos spaudą, pasinaudodamas savo, kaip vadovo, įgalinimais, nurodė jį pasirašyti veterinarijos gydytojai G. G., kuri nėra kalta, kaip atsakingam asmeniui, nors nei ji, nei kitas darbuotojas nurodyto tyrimo atlikęs nebuvo, po to šį netikrą dokumentą – 2015 m. birželio 15 d. tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) – tą pačią dieną perdavė A. M., o jis I. (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 8 d. 12.12 val. V. P. šio darbo kabinete už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus tiesiogiai perdavė 2 kupiūras po 20 Eur grynųjų – 40 Eur vertės kyšį, taip sukurstė V. P. pagaminti netikrą dokumentą bei papirko valstybės tarnautoją už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
2. A. B. nuteista pagal BK 227 straipsnio 4 dalį už tai, kad papirko valstybės tarnautoją šiomis aplinkybėmis: 2015 m. gruodžio 4 d. 11.04 val. I. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui V. P. telefono pokalbio metu pranešus jai, kaip ŽŪB ,,N.“ kokybės vadovei, kad atlikus tyrimus nustatyta, jog bendrovės 2015 m. lapkričio 25 d. pateiktuose produkcijos kontrolinių mėginių pavyzdžiuose Nr. (duomenys neskelbtini) yra monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes), bei paminėjus, kad ir kituose produkcijos mėginiuose, kurių partijos numerių V. P. negalėjo nurodyti, taip pat yra monocitogeninių listerijų, siekdama, kad I. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas V. P., pasinaudodamas savo įgaliojimais, paveiktų tyrimus atliekančius sau pavaldžius darbuotojus, kad pastarieji produkcijos tyrimų protokoluose neįrašytų tikrųjų tyrimų rezultatų, t. y. kad rasta neleistinų bakterijų, o nurodytų tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ŽŪB „N.“ produkcijoje šių bakterijų nerasta, susitarė su V. P., kad už siekiamų rezultatų įrašymą į tyrimų protokolus šiam prieš Kalėdas atveš neteisėtą atlygį, o pokalbio metu V. P. nurodė, kad atlygis maisto ar kitais produktais netinka. Po to V. P., vykdydamas neteisėtą susitarimą bei pasinaudodamas savo, kaip I. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo, įgaliojimais, I. (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajai specialistei A. K. neteisėtai nurodė, kad ši į Mikrobiologinių tyrimų darbo registrą įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis apie ŽŪB ,,N.“ pateiktų pavyzdžių tyrimų rezultatus, t. y. kad 2015 m. lapkričio 18 d. ŽŪB ,,N.“ pateiktuose produkcijos kontrolinių mėginių pavyzdžiuose Nr. (duomenys neskelbtini) salmonelių nerasta, o 2015 m. lapkričio 25 d. pateiktuose produkcijos kontrolinių mėginių pavyzdžiuose Nr. (duomenys neskelbtini) nerasta monocitogeninių listerijų. I. (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai, nežinodami, kad įrašai Mikrobiologinių tyrimų darbo registre Nr. 55 neatitinka tikrovės, surašė tyrimų protokolus – 2015 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydami duomenis, kad neleistinų bakterijų neaptikta. Šiuos protokolus pateikus ŽŪB ,,N.“, A. B. 2015 m. gruodžio 23 d. 8.33 val. V. P. darbo kabinete Nr. 101, esančiame I. (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), perdavė V. P. neteisėtą atlygį už jo pirmiau aptartą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – krepšį su maisto produktais: 3,7 kg svorio karštai rūkytos kiaulienos mentę, vieno kilogramo kaina 4,07 Eur (be PVM), t. y. 15,06 Eur vertės kyšį.
3. A. P. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį už tai, kad papirko valstybės tarnautoją šiomis aplinkybėmis: būdamas UAB ,,B.“ direktorius, siekdamas, kad jo atstovaujama bendrovė būtų pripažinta laimėtoja I. organizuojamame mažos vertės viešajame pirkime dėl automatinio pipečių pritrauktuvo, iš anksto susitarė su I. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju V. P., kuris, teikdamas paraišką dėl reikalingų prekių įsigijimo, turėjo atlikti tiekėjų apklausą ir gauti pasiūlymus, kad bus sudarytos sąlygos jo atstovaujamai bendrovei laimėti konkursą, o už šių neteisėtų veiksmų atlikimą V. P. perdavė nedidelės vertės kyšį – nenustatytos vertės alkoholinio gėrimo butelį. A. P. 2016 m. sausio 19 d. 9.18 val. telefono pokalbio metu ir 2016 m. sausio 22 d. apie 15.00 val. vykusio pokalbio V. P. darbo kabinete, I. (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), metu iš V. P. gavo neskelbtiną informaciją apie I. vykdomą viešąjį pirkimą dėl automatinių pipečių pritrauktuvų pirkimo ir iš anksto su V. P. aptarė, kokios firmos produkciją pasirinkti bei į kokius brangesne produkcija prekiaujančius tiekėjus kreiptis; 2016 m. sausio 26 d. 9.35 val. elektroniniu paštu V. P. pateikė UAB ,,B.“ komercinį pasiūlymą Nr. A160126-01 dėl automatinio „Oasis Accu“ firmos pipečių pritrauktuvo, nurodydamas 220 Eur + PVM kainą. Po to V. P., iš kitos tiekėjos – UAB ,,M.“ – gavęs pigesnį komercinį pasiūlymą dėl identiško automatinio pipečių pritrauktuvo, kur nurodyta aparato vertė 200 Eur + PVM, tęsdamas nusikalstamą susitarimą su A. P., 2016 m. vasario 10 d. 8.14 val. telefonu informavo A. P., kad I. (duomenys neskelbtini) skyrius gavo pasiūlymą su mažesne kaina, t. y. gautas pasiūlymas – 200 Eur, o A. P. atstovaujamos bendrovės UAB „B.“ 2016 m. sausio 26 d. pirkimo pasiūlyme Nr. A160126-01 nurodyta kaina yra 220 Eur, ir pasiūlė, kad A. P. vietoj pirminio pasiūlymo atsiųstų pataisytą tos pačios dienos pasiūlymą, tik su žemesne – 199 Eur kaina. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P. 2016 m. vasario 15 d. 11.34 val. iš savo elektroninio pašto V. P. į tarnybinį elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ nusiuntė pakoreguotą pasiūlymą dėl automatinių pipečių pritrauktuvo, prie kurio buvo pridėtas 2016 m. sausio 26 d. UAB „B.“ komercinis pasiūlymas tiekti laboratorinę įrangą Nr. A160126-01, siūlant įsigyti automatinį pipečių pritrauktuvą „Oasis Accu“ už 195 Eur + PVM kainą. Gavęs pirmiau aptartus UAB ,,B.“ naudingus komercinius pasiūlymus, V. P., vykdydamas susitarimą su A. P., 2016 m. vasario 19 d. I. pateikė mažos vertės viešojo pirkimo pažymai užpildyti reikalingus duomenis dėl automatinio universalaus pipečių pritrauktuvo, joje kaip realiai atliktos apklausos rezultatus nurodė su A. P. aptartų ir parengtų komercinių pasiūlymų rezultatus, iš kurių UAB ,,B.“ pasiūlyta kaina buvo mažiausia, tačiau 2016 m. vasario 22 d. 15.46 val. pastebėjus, kad A. P. pateiktame pasiūlyme nurodyta netinkama pasiūlymo pateikimo data, t. y. 2016 m. sausio 26 d. vietoj 2016 m. vasario 10 d., pasinaudodamas teisės aktuose nurodyta galimybe, tiekėjų komercinių pasiūlymų prie paraiškos nepateikė, o viešųjų pirkimų komisijos nariams nežinant, kad paraiškose pateikti apklausos rezultatai yra iš anksto suderinti ir palankūs UAB ,,B.“, šią bendrovę pripažino tinkamiausia tiekėja. Siekdamas imituoti realius apklausos rezultatus, A. P. 2016 m. vasario 23 d. 9.10 val. iš savo elektroninio pašto V. P. į tarnybinį elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ nusiuntė dar vieną pakoreguotą pasiūlymą dėl pipečių pritrauktuvų, prie kurio buvo pridėtas 2016 m. vasario 10 d. UAB „B.“ komercinis pasiūlymas tiekti laboratorinę įrangą Nr. A160210-01, siūlant įsigyti automatinį pipečių pritrauktuvą „Oasis Accu“ už 195 Eur + PVM kainą. Už šiuos neteisėtus V. P. veiksmus, padedant A. P. atstovaujamai bendrovei laimėti I. vykdytą automatinių pipečių pritrauktuvų viešąjį mažos vertės pirkimą apklausos būdu, ir už tai, kad V. P. viešųjų pirkimų komisijai pateiktų tikrovės neatitinkančius apklausos rezultatus, A. P. 2016 m. balandžio 11 d. 15.27 val. V. P. jo darbo kabinete, I. (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė mažesnės nei 1 MGL (37,65 Eur) vertės kyšį – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vertės alkoholinio gėrimo butelį.
4. A. P. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad papirko valstybės tarnautoją tokiomis aplinkybėmis: būdamas UAB ,,B.“ direktorius, siekdamas, kad jo atstovaujama bendrovė būtų pripažinta laimėtoja I. organizuojamuose mažos vertės viešuosiuose pirkimuose – dėl 2 peristaltinių homogenizatorių ir dėl sterilizavimo juostų užlydymo aparatų įsigijimo, iš anksto susitarė su I. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju V. P., kuris, teikdamas paraišką dėl reikalingų prekių įsigijimo, turėjo atlikti tiekėjų apklausą ir gauti pasiūlymus, kad bus sudarytos sąlygos jo atstovaujamai bendrovei laimėti konkursus, nes jis pats ir V. P. parinks bendroves, kurios pateiks brangesnius pasiūlymus, o už šių neteisėtų veiksmų atlikimą V. P. reikalavimu perdavė pastarajam 150 Eur vertės kyšį grynaisiais: 2015 m. lapkričio 16 d. 9.29 val. telefono pokalbio su V. P. metu susitarė, kad V. P. pateiks paklausimą dėl pasiūlymo pateikimo brangiais homogenizatoriais prekiaujančiai bendrovei ,,L.“ ir A. P. paprašys, kaip jis teigė, draugiškos įmonės atsiųsti į V. P. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) UAB ,,B.“ naudingą komercinį pasiūlymą – pasiūlant didesnę prekių kainą, nei siūlys UAB ,,B.“. 2015 m. lapkričio 27 d. 10.10 val. telefono pokalbio su V. P., kuris žinojo, kad bus leidžiama įsigyti pageidaujamą prekę ne didesnės nei 500 Eur vertės, metu susitarė, kad A. P. atsiųs komercinį pasiūlymą dėl dviejų homogenizatorių, kurių kaina už vienetą būtų 499 Eur, bei dėl sterilizavimo juostų užlydymo aparato pardavimo, aptarė V. P. reikalaujamo kyšio sumą, įvardijant, kad A. P. turi sumokėti po 50 Eur nuo kiekvieno iš trijų perkamų daiktų (2 homogenizatorių ir vieno sterilizavimo juostų užlydymo aparato), t. y. 150 Eur dydžio sumą. Vykdydamas susitarimą su V. P., kreipėsi į Lenkijos prekybos įmonės ,,A.“ atstovą R. B., kad pastarasis pateiktų V. P. bendrovei ,,B.“ naudingą pasiūlymą, – 2015 m. lapkričio 17 d. 10.42 val. elektroniniu paštu R. B. išsiuntė jau paruoštą komercinį pasiūlymą su jo nurodyta laboratorinio homogenizatoriaus kaina (1850 Eur + PVM), o 2015 m. gruodžio 3 d. 16.59 val. elektroniniu paštu paprašė R. B., kad adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstų dar vieną jo paties parengtą komercinį pasiūlymą dėl sterilizavimo juostų užlydymo aparato įgijimo, nurodydamas sterilizavimo juostų užlydymo aparatą „Polystar 620 DMS“, kurio kaina 950 Eur + PVM. Taip pat pagal išankstinį susitarimą su V. P., siekdamas sudaryti realiai vykdomos apklausos įvaizdį, kreipėsi į UAB ,,V.“ direktorių R. P., kad šis taip pat pateiktų jo paties paruoštą ir jo pageidaujamo turinio komercinį pasiūlymą, bei 2015 m. gruodžio 3 d. 17.29 val. elektroniniu paštu išsiuntė elektroninį laišką, kuriame parengtas komercinis pasiūlymas, nurodant, kad siūloma įsigyti sterilizavimo pakuočių užlydymo aparatą „Steri-Lok 8523“ (gamintojas „3M“), kurio kaina 890 Eur, įskaitant PVM, o V. P. pats užklausė dėl pasiūlymo pateikimo bendrovę ,,L.“, iš anksto žinodamas, kad ši prekiauja daug didesnės vertės produktais, nei su A. P. buvo aptarta UAB ,,B.“ komercinio pasiūlymo suma. Gavęs pirmiau aptartus UAB ,,B.“ naudingus komercinius pasiūlymus, V. P., vykdydamas susitarimą su A. P., 2015 m. gruodžio 4 d. I. pateikė mažos vertės viešojo pirkimo pažymai užpildyti reikalingus duomenis dėl sterilizavimo juostų užlydymo aparato įsigijimo, joje kaip realiai atliktos apklausos rezultatus nurodė su A. P. aptartų ir parengtų komercinių pasiūlymų rezultatus, iš kurių UAB ,,B.“ pasiūlyta kaina buvo mažiausia, o 2015 m. gruodžio 5 d. I. pateikė mažos vertės viešojo pirkimo pažymai užpildyti reikalingus duomenis dėl dviejų peristaltinių homogenizatorių įsigijimo, joje kaip realiai atliktos apklausos rezultatus nurodė su A. P. aptartų ir parengtų komercinių pasiūlymų rezultatus, iš kurių UAB ,,B.“ pasiūlyta kaina buvo mažiausia. Po to, viešųjų pirkimų komisijos nariams, nežinant, kad paraiškose pateikti apklausos rezultatai yra iš anksto suderinti ir palankūs UAB ,,B.“, šią bendrovę pripažinus tinkamiausia tiekėja, A. P. 2016 m. sausio 22 d. apie 16.18 val. V. P. šio darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), tiesiogiai perdavė iš anksto aptartą kyšio sumą – 3 kupiūras po 50 Eur grynųjų, t. y. 150 Eur kyšį kaip atlygį už laimėtus pirkimus bei pageidaujamą V. P., kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. sudarant UAB „B.“ išskirtines sąlygas laimėti I. vykdytus mažos vertės viešųjų pirkimų konkursus.
II. Kasacinių skundų argumentai
5. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė V. Vidugirienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta; A. M. perduotas S. V. pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dėl šios dalies A. M. palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį su pakeitimais – A. M. paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę jam skirti 160 MGL (6052,60 Eur) dydžio baudą. Kasatorė skunde nurodo.
5.1. Atleisdamas A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnį, nes nenustatė šiame straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, būtent kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, t. y. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos.
5.2. Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties asmens parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Reikšminga ir tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).
5.3. Atsižvelgiant į A. M. parodymų kitimą ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu negali būti laikoma, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas. Per pirmąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu A. M. nepripažino kaltės, nurodė mokėjęs už tyrimų atlikimą ir tik po supažindinimo su bylos duomenimis (procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis – garso ir vaizdo įrašais) iš dalies nurodė veikos aplinkybes. Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu jis vengė papasakoti bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su susitarimu duoti kyšį bei kyšio davimu, bandė grįžti prie versijos, išsakytos per pirmąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu, ir tik pagarsinus vėlesnių ikiteisminio tyrimo apklausų metu duotus parodymus pripažino nustatytas aplinkybes. Tokia A. M. pozicija negali būti laikoma visišku kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamas veikas, nes ji kito priklausomai nuo surinktų įrodymų ir siekio būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks A. M. pozicijos kitimas proceso metu vertintinas kaip siekis suklaidinti teisėsaugos institucijas ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, o ne atspindi jo požiūrį į padarytą veiką. Tai prieštarauja nuoširdaus gailėjimosi ir aktyvaus bendradarbiavimo sampratai, todėl negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nesant visiško asmens prisipažinimo, nėra pagrindo kalbėti apie asmens gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas tokį asmens prisipažinimą kaip lengvinančią aplinkybę laikė pakankama skiriant baudą, švelnesnę negu sankcijose nustatytas baudos vidurkis. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl A. M. nepagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas.
6. Kasaciniu skundu nuteistosios A. B. gynėja advokatė S. Zaksaitė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį dėl A. B. ir išteisinti ją pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorė skunde nurodo:
6.1. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4 dalis, 154, 1601 straipsnius, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 31 straipsnius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 227 straipsnio 4 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
6.2. Nurodytų proceso normų pažeidimai padaryti dėl to, kad duomenys šioje byloje buvo gauti neteisėtu būdu, t. y. nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos ir suvaržant įstatymų garantuotas asmens teises – teisę į privataus gyvenimo (kuris apima ir profesinio pobūdžio veiklą) apsaugą bei susižinojimo slaptumo gerbimą. Šiuo atveju BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodyta nusikalstama veika (papirkimas) priskiriama baudžiamajam nusižengimui, todėl nepatenka į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nurodytą nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, sąrašą. Dėl to A. B. pokalbiai su V. P., užfiksuoti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, neatitinka leistinumo kriterijaus ir negali būti vertinami kaip įrodymai. Tam tikros procesinės gudrybės, t. y. kad A. B. proceso pradžioje buvo inkriminuota sunkesnė nusikalstama veika, tikėtina, vien tam, kad būtų įmanoma surinkti duomenų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti, prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos įstatymams, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintai teisei į teisingą teismą (pvz., sprendimas byloje Balitskiy prieš Ukrainą). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis kitame ikiteisminiame tyrime ir kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje surinkta medžiaga, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-96-697/2016, 2K-211-489/2016), neviešo pobūdžio priemonių naudojimas galėtų būti pateisinamas tik dėl analogiškų panašaus sunkumo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje byloje, atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus (visų pirma V. P., o ne A. B. atžvilgiu) ir įsitikinus, kad A. B. galimai atlikta nusikalstama veika nepatenka į nusikalstamų veikų, dėl kurių galima taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, sąrašą, teismai tokiu būdu gautų duomenų negalėjo pripažinti įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).
6.3. Nuteistajai A. B. nepagrįstai buvo inkriminuoti papirkimo nusikalstamos veikos (BK 227 straipsnio 4 dalis) sudėties subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, be to, teismai per plačiai aiškino papirkimo nusikalstamos veikos dalyką. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, be kita ko, būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, t. y. asmens realų ketinimą papirkti. Nagrinėjamu atveju A. B. veiksmai šių požymių neturi. Galima manyti, kad V. P. siekė gauti neteisėtą atlygį ir provokavo A. B., tačiau toks jo noras negali implikuoti nuteistosios A. B. elgesio subjektyvaus vertinimo ir jos motyvų. V. P. atstovavo apmokamų paslaugų teikėjai, vienai iš daugelio bendrovių, kurią paslaugoms atlikti pasirinko A. B. darbovietė. Iš 2015 m. gruodžio 4 d. telefono pokalbio galima suprasti, kad V. P. nori atlygio, tačiau maisto produktų jis nevertina kaip tokio. Tai suprato ir A. B. 2015 m. gruodžio 23 d., t. y. prieš pat Kalėdas, A. B. atvyko pas paslaugų teikėją ir atnešė krepšį su maisto produktais – 3,7 kg svorio karštai rūkytos kiaulienos mentę, supakuotą į bendrovės „N.“ firminę pakuotę, kurios vertė 15,06 Eur. Taigi A. B. nepaisė V. P. noro, todėl, vertinant subjektyviąją pusę, matyti, kad A. B. pageidaujamo kyšio jam neketino duoti ir nedavė apsiribodama įprastu mandagumo gestu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad A. B. suvokė, jog jos atnešta reprezentacinė dovana yra kyšis, o pagal Lietuvos teismų praktiką asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai siūlo valstybės tarnautojui duoti kyšį, turi tai aiškiai suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-788/2017).
6.4. Vertinant nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, šioje byloje galima kelti klausimą, ar A. B. suprato, jog V. P. yra valstybės tarnautojas, nes identiškas mokamas paslaugas, kurias atliko I. (duomenys neskelbtini) skyrius, atlieka ir daugelis kitų juridinių asmenų. Tačiau jeigu būtų vertinama, kad A. B. suprato arba bent privalėjo suprasti, jog V. P. yra prilyginamas valstybės tarnautojui, tokiu atveju aktuali Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įvirtinta norma, pagal kurią šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtoms dovanoms (valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika, kalendoriai, knygos ir kitokie informacinio pobūdžio spaudiniai), kurių vertė neviršija 30 Eur. Nagrinėjamu atveju A. B. perdavė savo atstovaujamos įmonės gaminį, pažymėtą įmonės logotipu, – reprezentacinę-degustacinę dovaną Kalėdų proga bei paaiškino, kaip ją paruošti, ir tokie jos veiksmai atitinka įstatymu įtvirtintą reglamentavimą. Kyšis nuo dovanos iš esmės skiriasi tuo, kad kyšis yra susitarimo tarp dviejų šalių dėl tam tikrų veiksmų atlikimo rezultatas, o dovana duodama nesant susitarimo dėl valstybės tarnautojo tam tikrų veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Neteisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sprendžiant asmens kaltės dėl papirkimo ir (ar) kyšininkavimo klausimą aktuali yra kyšio vertė, o ne kyšio turinys, nes, viena vertus, dėl vertės nebuvo tartasi, antra vertus, ji nagrinėjamoje byloje yra tokia maža, kad baudžiamasis procesas apskritai kelia abejonių dėl fundamentalių principų pažeidimo, iš jų ir ultima ratio (paskutinė priemonė).
6.5. Apeliacinės instancijos teismas ne tik per plačiai interpretavo papirkimo dalyką, bet ir nesilaikė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimų, t. y. pirmenybę teikė kaltinantiems įrodymams. Teismas, nuosprendyje vertindamas, kad UAB „N.“ reprezentacinė dovana buvo perduota gruodžio 23 d., t. y. prieš pat Kalėdas, nurodė, jog ji nesusijusi su Kalėdomis, o susijusi su atlygiu už suteiktas neteisėtas paslaugas. Toks vertinimas neatitinka in dubio pro reo principo. Neginčytina, kad gruodžio 23 d. yra kalėdinį laikotarpį apimanti data, kai verslo, ir ne tik, pasaulyje vadovaujantis nerašytomis tradicijomis įprastai yra lankomi partneriai, klientai ir jiems dovanojamos įvairios dovanos nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus partneriai atliko ar atliks. Nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas vertino, jog 2015 m. gruodžio 4 d. pokalbyje buvo kalbama apie tariamą skolą, susijusią su noru gauti neteisėtą atlygį, o 2016 m. kovo 16 d. buvo kalbama apie faktinę UAB „N.“ skolą, mokėtiną pagal sąskaitas faktūras, taigi net ir neakcentuojant neproporcingai mažos daikto vertės neaišku, už ką A. B. neva davė kyšį V. P. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas A. B. apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė įrodinėjimo tvarkos reikalavimų ir šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį
. 7. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba atleisti jį pagal BK 227 straipsnio 4 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojo J. P. atsakomybėn BK 40 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą jam dėl šios dalies nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
7.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, tinkamai nenustatę šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, taip pat netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir BK 63 straipsnio 10 dalį, padarė esminį BPK 44 straipsnio 6 dalies, kurioje įtvirtintas in dubio pro reo principas, pažeidimą.
7.2. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, netinkamai įvertino ne tik kasatoriaus, bet ir V. P. veiksmų subjektyviuosius požymius. V. P. savo veiksmus, vykdydamas automatinių pipečių pritrauktuvų viešąjį mažos vertės pirkimą, atliko akivaizdžiai nesitikėdamas gauti iš kasatoriaus atlygio, įskaitant ir 4 Eur vertės alkoholio butelį. Tai patvirtina šios aplinkybės: byloje nėra nustatytas A. P. ir kasatoriaus susitarimas dėl kyšio davimo; jeigu V. P. būtų siekęs iš kasatoriaus gauti kyšį, jis būtų jo pareikalavęs, kaip tai padarė 2015 m. lapkričio 27 d. dėl 150 Eur kyšio; V. P. apie automatinių pipečių pritrauktuvų viešąjį mažos vertės pirkimą kasatorių informavo dar iki tol, kol nebuvo gavęs iš kasatoriaus 2015 m. lapkričio 15 d. pareikalauto 150 Eur vertės kyšio, kuris buvo perduotas V. P. 2016 m. sausio 22 d., kitaip tariant, V. P. veiksmus dėl šio viešojo pirkimo atliko jų nesiedamas su 4 Eur vertės butelio perdavimu, kuris buvo perduotas praėjus daugiau nei 2 mėn. po pirkimo pabaigos (balandžio mėn., o pirkimas vykdytas sausio–vasario mėn.); V. P. 4 Eur vertės butelio nelaikė gautina nauda ar praturtėjimu už jo atliktus veiksmus, susijusius su automatinių pipečių pritrauktuvų viešuoju pirkimu, nes gavęs butelį jis iškart pasiūlė kasatoriui jį vartoti; V. P. ir kasatorius vienas kitą pažinojo daugiau nei 15 metų ir bendravo neformaliai; V. P. patvirtino, kad į A. P. dėl dalyvavimo minėtame viešajame pirkime buvo kreiptasi žinant jo patirtį bei prekių kokybę; byloje nėra duomenų, kad duodamas alkoholinio gėrimo butelį kasatorius būtų nurodęs, jog jis kaip nors susijęs su vykdytu viešuoju pirkimu; apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2016 m. balandžio 11 d. susitikimo metu kartu su buteliu buvo perduotos kitos dėžės, kuriose buvo automatinių pipečių pritrauktuvai, nes tai, teismo nuomone, patvirtina 2016 m. balandžio 7 d. išrašyta sąskaita faktūra, neteisinga, nes sąskaita faktūra dar nepatvirtina faktinio prekių pristatymo momento, kita vertus, jeigu šios prekės ir būtų perduotos, tai niekaip nėra susiję su alkoholinio gėrimo buteliu; teismų sprendimuose nenurodyta, kad kasatorius būtų turėjęs kokių nors interesų ar siekęs naudos, susijusios su vykdytu viešuoju pirkimu; bylos medžiaga patvirtina, kad ne kasatorius, o V. P. kreipėsi į jį dėl minėto pirkimo, tuo tarpu kasatorius neinicijavo jokių veiksmų, siekdamas laimėti konkursą.
7.3. Teismų nurodyti tariamai neteisėti V. P. veiksmai, susiję su kreipimusi į kasatorių dėl dalyvavimo konkurse, bei atlikti veiksmai atitiko teisės aktus, o teismai nenurodė, kokius viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus A. P. pažeidė. Atsižvelgiant į vykdyto automatinių pipečių pritrauktuvų viešojo pirkimo vertę, t. y. 200 Eur (mažos vertės pirkimas), V. P. turėjo teisę ir pagrindą kreiptis į kasatorių ir suteikti informaciją apie pirkimą bei plačią diskreciją, susijusią su pirkimo vykdymu. I. supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų I. direktoriaus 2008 m. rugsėjo15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (toliau – Taisyklės) 73 punktas, galiojęs inkriminuotos veikos padarymo metu (2016 m.), nustatė, kad „pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai prekių ar paslaugų pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) ir sutartinių įsipareigojimų vykdymas nėra užtikrintas CK nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais“. Pagal Taisyklių 21 punktą pirkimą atliekant žodžiu gali būti nerengiami pirkimo dokumentai, o bendravimas tarp tiekėjų ir perkančiosios organizacijos vyksta žodžiu (Taisyklių 138.1 punktas). Toks reglamentavimas atitiko ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2017 m. birželio 31 d. Pagal aptartą reglamentavimą tokio tipo pirkime apskritai galėjo būti apklausiamas tik vienas ūkio subjektas, jo apklausą vykdant žodžiu. Liudytojas D. Č., I. Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistas, prižiūrintis mažos vertės viešųjų pirkimų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymui ir I. supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėms, parodė, kad mažos vertės pirkimo procedūros turi būti vykdomos taip: direktoriui patvirtinus pirkimų paraišką, pirkimo iniciatorius apklausia ne mažiau kaip 3 tiekėjus jiems paskambindamas arba tinklalapiuose surinkęs informaciją apie perkamų prekių technines specifikacijas bei kainą.
7.4. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai nenustatė BK 227 straipsnio 4 dalyje nustatytos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusių, t. y. kasatoriaus neteisėtų veiksmų, jo tiesioginės tyčios ir išankstinio asmenų susitarimo padaryti šią nusikalstamą veiką. Iš esmės teismai nevertino, ką kasatorius ir V. P. suvokė ir ko siekė automatinių pipečių pritrauktuvų viešojo pirkimo vykdymo metu, ir nesiaiškino, ar kokios nors aplinkybės patvirtina jų suvokimą, kad iš A. P. gautas 4 Eur vertės alkoholio butelis yra už atliktus veiksmus. Teismų nurodytos aplinkybės nepatvirtina tiesioginės tyčios, būtinos BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodytos veikos atveju, turinio ir jo neatskleidžia (ką suvokė, kokių padarinių norėjo ir ko siekė). Teismai tinkamai nevertino ir objektyviųjų BK 227 straipsnio 4 dalyje nustatytos veikos požymių. Nagrinėjamoje byloje kasatorius pripažintas kaltu padaręs BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiką remiantis išimtinai prielaida, kad 4 Eur vertės alkoholio butelio perdavimas buvo susijęs su daugiau nei prieš du mėnesius vykdytu automatinių pipečių pritrauktuvų pirkimu bei V. P. atliktais veiksmais, taip pažeidžiant in dubio pro reo principą. Nagrinėjant bylą teismuose nebuvo vertinami ir analizuojami kasatoriaus argumentai, patvirtinantys, kad alkoholio butelio perdavimas buvo dirbtinai susietas su automatinių pipečių pritrauktuvų pirkimu, tai patvirtina ir šiame kasaciniame skunde nurodyti argumentai, priešingai – jie buvo ignoruojami.
7.5. Teismai neatleido kasatoriaus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes laikė jį padarius kelias, t. y. BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje nurodytas, veikas, tačiau nevertino, ar padarytos veikos nelaikytinos viena tęstine nusikalstama veika. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. veiksmus, susijusius su automatinių pipečių pritrauktuvų pirkimu, atliko dar negavęs reikalauto 150 Eur kyšio, dėl kurio pagal BK 227 straipsnio 2 dalį kaltę pripažino tiek kasatorius, tiek pats V. P.. Taigi V. P. galimai veiksmus, susijusius su automatinių pipečių pritrauktuvų pirkimu, atliko tikėdamasis gauti reikalautą 150 Eur kyšį. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad V. P. abiejų pirkimų atveju atliko tuos pačius veiksmus, galimai vadovaudamasis tais pačiais motyvais. Abiejų pirkimų atvejais buvo tas pats nusikalstamos veikos dalykas, o antrosios inkriminuotos veikos, t. y. dėl automatinių pipečių pritrauktuvų pirkimo, veiksmai buvo atliekami vykdant BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, dar negavus 150 Eur kyšio. Taigi, V. P. vykdant veiksmus kaip tęstinius ir atliktus veiksmus dėl automatinių pipečių pritrauktuvų pirkimo siejant su 150 Eur pareikalautu kyšiu, o ne alkoholinio gėrimo buteliu, darytina išvada, kad gavęs po daugiau nei 2 mėnesių nuo pirkimo pabaigos alkoholinio gėrimo butelį V. P. jo gavimo nesiejo su vykdytu pirkimu. Atsižvelgiant į tai, teismai priimdami nuosprendžius nepagrįstai nevertino BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo, o tai sutrukdė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės V. Vidugirienės, nuteistosios A. B. gnėjos advokatės S. Zaksaitės, nuteistojo A. P. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).
10. Kaip matyti iš nuteistosios A. B. gynėjos ir nuteistojo A. P. kasacinių skundų turinio, kasatoriai, nesutikdami su nuteistiesiems inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ir teisės taikymu, be kita ko, savaip interpretuoja įrodymus ir tuo pagrindu ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, o tai, kaip minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 369 straipsnio 1 dalimi, pasisako tik dėl tų kasacinių skundų teiginių ir argumentų, kurie galimai rodo žemesnių instancijų teismų padarytas teisės taikymo ir aiškinimo klaidas.
Dėl įrodymų teisėtumo (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis)
11. Nuteistosios A. B. gynėjos kasaciniame skunde keliamas duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, teisėtumo klausimas, t. y. teigiama, kad A. B. pokalbiai su V. P., užfiksuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, neatitinka leistinumo kriterijaus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys) ir negali būti vertinami kaip įrodymai, nes nuteistajai inkriminuota veika (BK 227 straipsnio 4 dalis) priskiriama baudžiamajam nusižengimui, kuris nepatenka į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nurodytą nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, sąrašą.
12. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
13. Įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklą reglamentuojančių įstatymų – Baudžiamojo proceso kodekso, Kriminalinės žvalgybos, Policijos veiklos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Prokuratūros, Advokatūros ir kitų teisėsaugos institucijų organizaciją ir veiklą reglamentuojančių įstatymų – nustatyta tvarka. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2015). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, prokuroro nutarimai, kurie per 24 valandas prokurorui teikimu kreipiantis į apygardų teismų pirmininkus ar jų įgaliotus teisėjus turi būti patvirtinti motyvuota nutartimi (KŽĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems kriminaliniams veiksmams atlikti). Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje, tai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313/2010, 2K-413/2011, 2K-P-94-895/2015). Vadinasi, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).
15. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad nuteistosios A. B. gynėjos kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl BPK 20 straipsnio 1, 4 dalies ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimų nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai, teismų sprendimų turiniui, neatitinka ginčijamų teisės normų reikalavimų ir susiformavusios jų taikymo teismų praktikos. Analogiški argumentai buvo formuluojami ir nuteistosios gynėjo (bei kitų proceso dalyvių) apeliaciniuose skunduose, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė priimtame nuosprendyje. Atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus apeliacinės instancijos teismas patikrino tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus ir ar šie veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos.
16. Kaip teisingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis kitame ikiteisminiame tyrime ir kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje surinkta informacija, kurioje dėl V. P. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai – elektroninių ryšių tinklais asmens perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas; vaizdą ir garsą fiksuojančių priemonių įrengimas V. P. darbo kabinete, kitose vietose; pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, V. P. darbo kabinete ir kitose vietose; slaptas sekimas; slaptas patekimas į V. P. darbo kabinetą, kitas I. patalpas, reikšmingų tyrimui daiktų, dokumentų apžiūra, paėmimas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis ir vadovaudamasis BPK 162 straipsniu, priėmė nutarimą panaudoti kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje ir kito ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teisinis pagrindas atlikti minėtus kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo Šiaulių apygardos teismo teisėjo ir Panevėžio apygardos teismo pirmininko nutartys, kuriomis buvo sankcionuoti šie kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl V. P. bei jų pratęsimas. Faktinį tyrimo pagrindą patvirtina baudžiamojoje byloje esantys išslaptinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos prašymai, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, jų pratęsimo bei Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų nutartys, kuriomis buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, jų pratęsimas V. P., iš kurių matyti kriminalinės žvalgybos turima informacija apie V. P. galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje (bendrininkavimas), 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse (piktnaudžiavimas), 225 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (kyšininkavimas), BK 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento klastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Visos šios nusikalstamos veikos patenka į KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, sąrašą.
17. Bylos duomenimis, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl V. P., taip pat buvo gauta duomenų ir apie kitus susijusius asmenis, iš jų – ir A. B. – bei jų galimas susijusias su V. P. korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tiek atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiek pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje A. B. buvo įtariama padariusi BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kuri vėliau, patikslinus kyšio dalyko vertę (mažesnė negu 1 MGL), perkvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį (atitinkamai V. P. veika iš BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 225 straipsnio 4 dalį). Atsižvelgiant į šią procesinę situaciją nagrinėjamoje byloje, aktuali kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje suformuluota taisyklė, kad baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti ir apie asmens, dėl kurio buvo atliekami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su tokia jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-414-303/2015, 2K-241-303/2018, 2K-60-942/2019). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad duomenų, gautų atliekant slaptus tyrimo veiksmus, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuoti tokie veiksmai, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl nurodytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali lemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015, 2K-239-303/2016, 2K-33-303/2018). Dėl to tai, kad A. B. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, o vėliau perkvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, nelemia teisėtai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų neleistinumo.
18. Kiti nuteistosios A. B. gynėjos kasacinio skundo argumentai dėl BPK 154 ir 1601 straipsnių pažeidimų deklaratyvūs, t. y. nepagrįsti teisiniais argumentais, taip pat dėl jų nebuvo paduotas apeliacinis skundas ir apeliacinės instancijos teismas šių klausimų nenagrinėjo. Be to, duomenys, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kurių leistinumą ginčija kasatorė, buvo gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, o ne pradėjus ikiteisminį tyrimą, taigi šiuo atveju BPK 154 ir 1601 straipsnių nuostatos neaktualios sprendžiant gautų duomenų teisėtumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, minėti kasacinio skundo argumentai, kaip neturintys teisinės reikšmės ir nesudarantys kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko (BPK 367 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1 dalis), paliekami nenagrinėti.
Dėl BK 227 straipsnio 4 dalies taikymo
19. Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.
20. BK 230 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad kyšis – bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009).
21. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016, 2K-140-788/2017).
22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios A. B. gynėjos ir nuteistojo A. P. kasacinius skundus dėl BK 227 straipsnio taikymo ir patikrinusi teismų nuosprendžius teisės taikymu aspektu, daro išvadą, kad, spręsdami klausimą dėl BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodytos baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių buvimo nuteistųjų A. B. ir A. P. veiksmuose, teismai teisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
23. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės dėl A. B. veiksmų patvirtina, kad I. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui V. P. telefono pokalbio metu pranešus A. B., kaip ŽŪB ,,N.“ kokybės vadovei, kad atlikus jos atstovaujamos bendrovės pateiktos produkcijos (mėsos) mėginių tyrimus ir nustačius, kad jose yra neleistinų bakterijų, A. B. paprašė V. P. oficialiuose dokumentuose šių rezultatų nenurodyti, o juose įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ŽŪB „N.“ produkcijoje šių bakterijų nerasta, bei su V. P. susitarė už šiuos neteisėtus jo, kaip valstybės tarnautojo, veiksmus atsilyginti prieš Kalėdas. Byloje nustatyta, kad po to V. P., vykdydamas šį susitarimą bei pasinaudodamas savo, kaip I. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo, įgaliojimais, nurodė A. K. į Mikrobiologinių tyrimų darbo registrą įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie minėtų ŽŪB „N.“ produkcijos tyrimų rezultatus, kurių pagrindu kiti I. (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai, to nežinodami, surašė tyrimų protokolus nurodydami neteisingus duomenis, kad neleistinų bakterijų (listerijų, salmonelių) neaptikta. Šiuos tyrimų protokolus pateikus ŽŪB ,,N.“, A. B. V. P. darbo kabinete perdavė jam 15,06 Eur vertės mėsos gaminį.
24. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad A. B. perduotas mėsos gaminys buvo ŽŪB ,,N.“ reprezentacinė-degustacinė dovana I. (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams, o ne kyšis, tačiau tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kurios patvirtina, kad dar iki šio mėsos gaminio perdavimo A. B. su V. P. susitarė, kad ji atsilygins jam už jo atliktus A. B. pageidaujamus veiksmus (neteisingų tyrimų rezultatų įrašymą į tyrimų protokolus), o vėliau V. P. perduotas atlygis buvo siejamas būtent su V. P., kaip valstybės tarnautojo, neteisėtu veikimu vykdant įgaliojimus (dokumentų klastojimu). Nors telefono pokalbio su A. B. metu V. P. nurodė nepageidaujantis „už skolas“ gauti maisto, tačiau susitikęs su A. B. dėžę su mėsos gaminiu iš jos paėmė, taigi A. B. davė, o V. P. priėmė neteisėtą atlygį – kyšį. Teismų nuosprendžių turinys taip pat patvirtina, kad tiesioginės tyčios požymis A. B. veikoje tinkamai nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes išsamiai atskleidė A. B. kaltės turinį ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistoji, veikdama aptartu būdu, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei norėjo taip veikti.
25. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės dėl A. P. veiksmų patvirtina, kad jis, būdamas UAB ,,B.“ direktorius, siekdamas, kad jo atstovaujama bendrovė būtų pripažinta laimėtoja I. organizuojamame mažos vertės viešajame pirkime dėl automatinių pipečių pritrauktuvų, iš anksto susitarė su I. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju V. P. dėl sąlygų jo atstovaujamai bendrovei laimėti konkursą, t. y. konkrečių komercinių pasiūlymų laboratorinei įrangai pirkti, jų pateikimo terminų ir kt., bei šį susitarimą įgyvendino, o A. P. už tai V. P. perdavė tiksliai nenustatytos vertės alkoholinio gėrimo butelį.
26. Nuteistasis A. P. tvirtina, kad V. P. perduotas nedidelės vertės alkoholio butelis nesusijęs su I. vykdytu supaprastintu mažos vertės viešuoju automatinių pipečių pritrauktuvų pirkimu ir buvo tik mandagumo gestas, tačiau tai prieštarauja teismų nustatytoms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą aptarė byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų teisėtai gautų įrodymų visumą ir šių įrodymų pagrindu padarė priešingas išvadas, nei teigia kasatorius, t. y. kad A. P. perduotas V. P. alkoholio butelis buvo atlygis jam už jo neteisėtus veiksmus pasinaudojant savo, kaip viešojo pirkimo organizatoriaus I. (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo, įgaliojimais. Taip pat nepagrįstai skunde argumentuojama, kad V. P. veiksmai atitiko I. direktoriaus 2008 m. rugsėjo15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas I. supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, pagal kurias, anot kasatoriaus, V. P. supaprastintą mažos vertės viešąjį pirkimą teisėtai vykdė apklausos būdu ir turėjo teisę suteikti visą su šiuo pirkimu susijusią informaciją A. P., kaip UAB ,,B.“ vadovui. Pažymėtina, kad V. P. ne tik informavo A. P. apie vykdomą supaprastintą mažos vertės viešąjį pirkimą, bet kartu derino, aptarė visas sąlygas, kuriomis UAB ,,B.“ galėtų būti pripažinta tinkamiausia laboratorinės įrangos tiekėja ir viešojo konkurso laimėtoja, t. y. nurodė, kokius veiksmus A. P. turėtų atlikti, kad jo vadovaujama bendrovė laimėtų pirkimą, bei atliko kaltinime nurodytus konkrečius veiksmus. Būtent dėl neteisėtų V. P. veiksmų, šiam pateikus neskelbtiną informaciją apie I. vykdytą viešąjį automatinių pipečių pritrauktuvų pirkimą, o A. P. atlikus sutartus veiksmus, jo atstovaujama bendrovė buvo pripažinta I. vykdyto automatinių pipečių pritrauktuvų pirkimo laimėtoja. Teismų sprendimuose nurodyti V. P. ir A. P. atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija patvirtina visus A. P. inkriminuotos veikos, aprašytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
27. Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė vieną iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kitais aspektais BK 40 straipsnio taikymas prokuroro kasaciniame skunde neginčijamas.
28. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019).
29. Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimas atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas, išdėstęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas jų taikymo bei aiškinimo nuostatas, vertino visas aplinkybes, reikšmingas A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms nustatyti, iš jų ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, teismo išvados tinkamai motyvuotos bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytą A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuri, pažymėtina, nebuvo ginčijama apeliaciniais skundais (dėl BK 40 straipsnio taikymo buvo paduotas tik A. M. apeliacinis skundas ginčijant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką) nebuvimą).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. M. poziciją ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir jo nurodytas veikų padarymo aplinkybes, tai, kad jis, nepaisant tam tikrų nenuoseklių paaiškinimų, pripažino esmines inkriminuotų veikų aplinkybes dar ikiteisminio tyrimo metu, ir šiuos teisingus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, o šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sąlygą ir taip vertindamas įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
32. Nuteistojo A. P. kasaciniame skunde taip pat prašoma atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, tačiau pažymėtina, kad toks prašymas visų pirma prieštarauja nuteistojo kasacinio skundo argumentams, kuriais jis ginčija padaręs BK 227 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiką, t. y. nepripažįsta savo kaltės, o tai yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Be to, jis padarė dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 227 straipsnio 2 ir 4 dalyse, todėl nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija detaliau dėl šių nusikalstamų veikų teisinio vertinimo kaip tęstinės nusikalstamos veikos nepasisako, nes šis klausimas nebuvo sprendžiamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasacinių skundų argumentais naikinti ar keisti skundžiamų teismų nuosprendžius nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Vilmos Vidugirienės, nuteistosios A. B. gynėjos advokatės Salomėjos Zaksaitės, nuteistojo A. P. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Dalia Bajerčiūtė
Armanas Abramavičius