Civilinė byla Nr.e2-364-445/2021

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00796-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.4.1.;3.2.4.5.;3.2.4.11.;3.2.6.1.;3.2.6.5.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 21 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, nepilnametės ieškovės M. K. įstatyminei atstovei J. K.,

dalyvaujant atsakovei R. P., jos atstovei ir atsakovo M. P. atstovei advokatei Angelei Ikasalienei,

nedalyvaujant atsakovui M. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių J. K. ir M. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. K., ieškinį atsakovams R. P., M. P. dėl servituto nustatymo.

Teismas

nustatė:

ieškovės J. K. ir M. K., atstovaujama įstatyminės atstovės J. K., paduotu ieškiniu teisme atsakovams M. P., R. P. prašo nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę buto Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtiems valdytojams susivežti malkas per atsakovams priklausančias patalpas, plane pažymėtas Nr. G-1, Nr. P-1 ir bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą Nr. P-4, į bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą Nr. P-7 ir priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, ieškovės J. K. ir M. K. su atsakovais M. P. ir R. P. gyvena dviejų aukštų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

2020-02-13 atlikus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo pakeista gyvenamojo namo paskirtis iš gyvenamosios (vieno buto pastatai) į gyvenamąją (dviejų butų pastatai) ir suformuoti du butai: butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2020 m. birželio 1 d. atsakovai M. P. ir R. P. su ieškovėmis J. K. ir M. K. pasirašė susitarimą, kuriuo nustatė, jog butas Nr. 1 bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka M. ir R. P., o butas Nr. 2 bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka J. K. (1/4 buto dalis) ir M. K. (3/4 buto dalys).

Šis susitarimas buvo pasirašytas atsižvelgiant į 2012 m. birželio 11 d. susitarimus, kuriais be kita ko buvo raštiškai susitarta dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo bei dėl M. P. ir R. P. leidimo naudotis jiems priklausančia pastato dalimi – garažu - leidžiant per šį garažą V. K. tris kartus per metus atsivežti malkas bendro naudojimo patalpą - katilinę. V. K. mirus jo teises bei įsipareigojimus perėmė paveldėtojai M. K. bei J. K.. Tačiau po atsakovės R. P. brolio V. K. mirties atsakovai atsisakė buto Nr. 2 savininkams - V. K. teisių perėmėjoms ieškovėms J. K. ir M. K. - leisti 3 kartus per metus per atsakovams priklausantį garažą patekti į bendro naudojimo patalpas ir dėl to šiuo metu buto Nr. 2 gyventojai negali įgyvendinti savo teisių netrukdomai pagal paskirtį naudotis butui Nr. 2 priklausančiomis bei bendro naudojimo patalpomis.

Su atsakovais M. P. ir R. P. dėl galimybės naudotis jiems priklausančia pastato dalimi - garažu - leidžiant per šį garažą ieškovėms tris kartus per metus atsivežti malkas į bendro naudojimo patalpą - katilinę kalbėta ne kartą, taip pat atsakovams buvo siųsta ir advokato parengta užklausa. Tačiau atsakovai nesutinka geranoriškai vykdyti 2012 m. birželio 11 d. susitarimus dėl naudojimosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo.

Atsakovų pateiktame atsakyme nurodoma, kad R. P. ir M. P. nebuvo ir nėra įsipareigoję leisti J. K. naudotis R. P. ir M. P. nuosavybės teisėmis priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), tame tarpe vežti malkas per R. ir M. P. priklausantį garažą ir kitas patalpas.

Taip pat nurodoma, kad ieškovės J. K. įsipareigojimas sutvarkyti galimas šiukšles po malkų suvežimo yra neįgyvendinamas ir negali būti niekaip užtikrinamas, o iš garažo nepatenkama į katilinę, nes už garažo yra kitos taip pat R. P. ir M. P. nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos.

Atsakovų nuomone malkų atgabenimo į katilinę būdas per atsakovams priklausantį garažą nėra vienintelis- J. K. turi galimybę atsivežti malkas per namų valdos sklypą iki katilinės lango, per kurį malkas sukrauti į katilinę. R. P. ir M. P. sutinka, kad J. K. iš savo malkinės karučiu vežtų malkas per jų sklypo dalį iki katilinės, nesvarbu per kurią sklypo pusę.

Realios galimybės įsirengti duris tiesiogiai iš namo kiemo į katilinę nėra, todėl po to, kai atsakovai uždraudė malkas į katilinę susivežti per jiems priklausantį garažą (patalpa Nr. G-1), ieškovės namo apšildymui skirtas malkas yra priverstos atsivežti karučiu iki pastato durų ir toliau nešioti rankomis per keletą patalpų, esančių skirtinguose aukščiuose, iš vienos patalpos į kitą patenkant aukštyn-žemyn vedančiais laiptais. Pirmiausia glėbį malkų tenka nešti 14-os pakopų laiptais aukštyn į buto Nr. 2 koridorių, iš kurio laiptais žemyn malkas reikia nešti į pusrūsyje esančią bendro naudojimo patalpą (patalpa Nr. P-4). Iš pastarosios patalpos patenkama į bendro naudojimo sandėlį-katilinę (patalpa Nr. P-7). Akivaizdu, jog toks būdas prisivežti malkų į katilinę visam šildymo sezonui, trunkančiam apie 6 mėnesius, yra neprotingas, sekinantis ir pažeidžiantis ieškovių interesus.

Atsakovų siūlomas būdas susivežti malkas į katilinę per 30 cm x 90 cm dydžio langelį taip pat niekaip neatitinka minėto 2012 m. birželio 11 d. susitarimo nuostatų, neproporcingai apsunkina ieškovių galimybes tinkamai naudotis joms priklausančiu nekilnojamuoju turtu, be to, šis būdas priklauso tik nuo atsakovų valios ir jų valia gali būti bet kada atšauktas. Be to pažymėtina, kad patekimas prie patalpos, plane pažymėtos Nr. P-7, langelio yra tik iš atsakovams priklausančio sklypo dalies pusės.

Kadangi kito protingo bei proporcingo ir atitinkančio teisėtus ieškovių interesus būdo suvežti malkas į katilinę nėra, todėl ieškovės dėl servituto nustatymo yra priverstos kreiptis į teismą.

Bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos Nr. P-7 paskirtis - katilinė bei malkų sandėlis. Šioje patalpoje stovi šalims priklausantis kietojo kuro katilas bei laikomos sukrautos malkos, skirtos kūrenimui. Todėl akivaizdu, kad laisvo patekimo į šią patalpą bei kieto kuro katilui skirtų malkų susivežimas į ją yra būtinos sąlygos tinkamai naudotis šia patalpa.

Kadangi šiuo metu ieškovės negali tinkamai be neproporcingų apsunkinimų naudotis bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta Nr. P-7, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytinas neatlygintinas servitutas, suteikiantis teisę buto Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtiems valdytojams karučiu susivežti malkas per atsakovams priklausančias patalpas, plane pažymėtas Nr. G-1, P-1 ir bendro naudojimo patalpą P-4 į bendro naudojimo patalpą P-7.

Servituto nustatymas jokių papildomų investicijų nereikalautų, atsakovų turtui dėl to žala nebūtų daroma, durys į garažą (patalpa Nr. G-1) yra šalia ieškovėms priklausančios sklypo  dalies, todėl viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų poreikiai nekliudomai naudotis nuosavybe būtų proporcingai suderinti ir nepažeistų viena kitos interesų.

Atsakovai pateiktu atsiliepimų į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės neteisingai aiškina faktines aplinkybes, nepagrįstai reikalauja servituto, kurio pagrindu naudotųsi beveik visomis atsakovų patalpomis pusrūsyje, prašomu servitutu siekiama nepagrįstai ir neproporcingai suvaržyti atsakovų nuosavybės teises į jiems priklausančias patalpas.

Visų pirma, ieškovės turi nevaržomą galimybę malkas iš kieme esančios joms priklausančios malkinės gabenti į katilinės patalpas P-7 per langą, ką ir darė praeito kūrenimo sezono metu. Ieškovių pateiktose šios patalpos nuotraukose užfiksuotas tam tikslui skirtas medinis lovys, kuris pastatomas prie lango patalpoje, o iš išorės per langą juo nuleidžiamos malkos. Tokiu būdu ieškovės jau naudojosi ir dėl to nekilo jokių problemų. Pažymėtina, kad tai plačiai paplitęs malkų krovimo į katilinių patalpas būdas. Jis niekaip neapsunkina ieškovių galimybių tinkamai naudotis joms priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Lango dydis yra pakankamas krauti malkas į katilinę, kaip minėta, tai jau pasitvirtino praktiškai. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad toks būdas priklauso nuo atsakovų valios ir gali būti bet kada atšauktas, nes patekimas prie patalpos, plane pažymėtos Nr. P-7, langelio yra tik iš atsakovams priklausančio sklypo dalies pusės. Šiuo klausimu reikšminga yra tai, kad namų valdos žemės sklypas, kur yra šalims priklausantis gyvenamasis namas, nėra atidalintas, nėra nustatyta ir naudojimosi sklypu tvarka. Šiuo metu šalys yra tik rašytiniu susitarimu susitarę, kuria sklypo dalimi kiekviena naudojasi, tačiau toks susitarimas nėra patvirtintas notariškai ir neregistruotas viešajame registre. Dėl šių priežasčių atsakovai neturi teisinio pagrindo drausti ieškovėms gabenti malkų prie katilinės patalpų lango. Be to, ieškovėms buvo pasakyta ir praktiškai užtikrinta galimybė netrukdomai per sklypą vežti (nešti) malkas prie katilinės lango. Taigi, ieškovės turi objektyviai tinkamą realią galimybę gabenti malkas į katilinę, nesinaudojant atsakovų patalpomis. Pažymėtina, kad servitutas nustatomas tik esant objektyviai būtinybei, argumentai dėl patogumo nesudaro pagrindo reikalauti servituto, t.y. teisės naudotis svetimu daiktu.

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Taigi servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nepagrįstai siekia suvaržyti atsakovų nuosavybės teises, apriboti jų galimybes pilnai ir tinkamai naudotis savo patalpomis namo pusrūsyje.

Visų pirma, tai pareikštu ieškiniu prašoma neterminuoto (kas nepažymėta) ir nekonkretaus servituto, neaišku, ką konkrečiai reiškia „susivežti malkas“ per atsakovų dvejas patalpas ir vieną bendro naudojimo patalpą. Kyla klausimas, kokiu transportu tai būtų daroma, kokiais laikotarpiais - kokiu paros metu, kokiais periodais ir pan.

Ieškovės neteisingai nurodžiusios katilinės - patalpos P-7 paskirtį, kad tai katilinė - malkų sandėlis, pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis patalpa P-7 yra sandėlis - katilinė. Ieškovių malkinė yra lauke. Kūrenimo laikotarpiu malkos būtų dažnai gabenamos per atsakovų patalpas, tai atsakovams trukdytų naudotis savo patalpomis pagal paskirtį, faktiškai jos taptų bendromis. Atsakovai negalėtų savo patalpose: garaže G-1, sandėlyje P-1 laikyti savo turto - vertingų daiktų, nes ieškovėms gabenant malkas per šias patalpas, reikėtų saugoti, iš garažo reikėtų išgabenti automobilį. Atsakovai neturi galimybių sukurti tokių sąlygų, nes abu dirba.

Ieškinyje apeliuojama į 2012 m. birželio 11 d. susitarimus, kuriais V. K. tris kartus per metus buvo numatyta leisti per atsakovų garažą atsivežti malkas į bendro naudojimo patalpą katilinę. Pažymėtina, kad tokio susitarimo atsakovė R. P. nėra pasirašiusi. Be to, minėta aplinkybė nesudaro pagrindo nustatyti prašomą servitutą. 2012 metais namas tarp bendrasavininkų nebuvo atidalintas, nebuvo nustatyta ir įregistruota naudojimosi patalpomis tvarka. Faktinė situacija po 2012 metų reikšmingai pasikeitė. Mirus namo bendrasavininkui V. K., J. K. nekūreno pečiaus, kuriuo buvo apšildomas visas namas, pareikšdavo, kad jai nešalta, šią pareigą buvo priversti atlikti vieni atsakovai, o ieškovė J. K. tuo naudojosi. Neturėdami kitos išeities, atsakovai pertvarkė namo apšildymo sistemą savo naudojamose patalpose ir įsirengė atskirą katilinę garaže, patalpoje Nr. G-1. Dėl faktinės situacijos ieškovės negali gabenti malkų per atsakovų patalpas, nes jos pilnai užimtos. Garaže G-1, pastatytas kieto kuro katilas centriniam šildymui, laikomos malkos, automobilis, įvairūs namų ūkyje reikalingi įrankiai, daiktai, susiję su automobilio eksploatacija. Patalpoje P-1 laikomi taip pat atsakovų vertingi daiktai, sandėliuojamos prekės (atsakovė R. P. užsiima drabužių prekyba). Durys, vedančios iš patalpos G-1 į patalpą P-1 ir iš šios patalpos į bendro naudojimo patalpą P-4 yra nepritaikytos vežioti malkas (per siauros).

Pareikštas ieškinys yra tik ieškovių užgaida naudotis atsakovų patalpomis, jiems trukdyti, sukurti neįmanomas sąlygas naudotis savo turtu ir sukelti nesibaigiančius ginčus. Aiškinimas, kad katilinės langas (įvardijamas langeliu) per mažas talpinti malkas į katilinę yra neteisingas. Tokių išmatavimų langas yra pakankamas malkų talpinimui į katilinę, kas jau buvo praktiškai įrodyta. Ateityje ieškovės, jei pageidaus, nustatyta tvarka dar gali šį langą pasididinti, atsakovai dėl to neprieštarautų, nors būtinybės tam nėra. Ieškovės pripažįsta, kad malkas į katilinę gali krautis per katilinės langą, tik aiškina, jog šis būdas nepatogus, deja, kaip minėta, servitutas nenustatomas dėl patogumo.

Ieškinyje detaliai aprašoma kaip ieškovės gabenasi malkas laiptais aukštyn, po to žemyn, pateikia laiptų foto, skaičiuoja pakopas. Tačiau tokiu būdu jos niekada malkų negabeno. Tik padavus ieškinį, gruodžio 4 d. pasikvietę keletą vyriškių, surengė parodomąjį malkų panešiojimą minėtu būdu, kad galėtų tai užfiksuoti, tokiu būdu dirbtinai sukurti „įrodymą“.

Ieškovės pateiktu dubliku prašė ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Ieškovės su tokia atsakovų pozicija bei situacijos traktavimu nesutinka. Kaip nurodyta ieškinyje, 2012 m. birželio 11 d. susitarimais buvo raštiškai susitarta dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo bei dėl M. P. ir R. P. leidimo naudotis jiems priklausančia pastato dalimi – garažu - leidžiant per šį garažą V. K. tris kartus per metus atsivežti malkas bendro naudojimo patalpą - katilinę.

Atsakovai nurodo, jog šalys yra tik rašytiniu susitarimu susitarę, kuria sklypo dalimi kiekviena naudojasi, tačiau toks susitarimas nėra patvirtintas notariškai ir neregistruotas viešajame registre. Reikia pažymėti, jog savo atsiliepime atsakovai pripažįsta egzistuojant minėtus 2012-06-11 susitarimus. Tačiau skirtingai nuo susitarimus vykdančių ieškovių, atsakovai atsisako laikytis pasirašytų susitarimų, todėl ieškovės yra priverstos savo pažeistas teises ginti teisme, prašydamos nustatyti servitutą. Nors ir nurodo, kad susitarimas nėra patvirtintas notariškai ir teisiškai neprivalomas vykdyti, tačiau Atsakovai R. P. ir M. P. atsiliepime nurodo, kad jie sutinka, kad J. K. iš savo malkinės karučiu vežtų malkas per jų sklypo dalį iki katilinės, nesvarbu per kurią sklypo pusę. Tai rodo, kad pasirašytus susitarimus atsakovai pripažįsta selektyviai pasirinkdami tik jiems priimtinas sąlygas ir ignoruodami teisėtus ieškovių interesus.

Atsakovai nurodo, jog pareikštas ieškinys yra tik ieškovių užgaida naudotis atsakovų patalpomis, jiems trukdyti, sukurti neįmanomas sąlygas naudotis savo turtu, sukelti nesibaigiančius ginčus ieškant sau patogumo. Tačiau ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės neieško vien tik patogumo, siekdamos apriboti atsakovų teises, o siekia teisingumo ir galimybės protingai naudotis savo turtu. Be to, ieškovės net nėra nurodžiusios, kad būdas susikrauti malkas į katilinę per langelį yra tik nepatogus. Ieškovės teigia, kad dabartinis malkų sunešimo į katilinę būdas yra neprotingas, sekinantis ir pažeidžiantis ieškovių interesus.

Ieškovės mano, jog atsakovų atsiliepime nurodytos aplinkybės, dėl kurių nėra galimybės nustatyti servitutą yra išgalvotos ir neatitinkančios realybės. Be to, jokių savo išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų Atsakovai kartu su atsiliepimu nepateikė.

Pažymėtina, kad nuo minėto 2012-06-11 susitarimų dėl naudojimosi žemės sklypu, patalpomis bei leidimo susivežti malkas per atsakovams priklausantį garažą pasirašymo jokios durys keičiamos nebuvo. Anksčiau malkos atsakovų leidimu, remiantis minėtu susitarimu buvo vežamos į katilinę per atsakovams priklausančias patalpas ir dėl to jokių kliūčių dėl durų pločio nebuvo. Tai tik patvirtina, kad atsakovai tiesiog piktybiškai elgiasi, vengdami vykdyti pasirašytus susitarimus ir sąmoningai stengdamiesi sudaryti kliūtis ieškovėms tinkamai naudotis katiline.

Pažymėtina, kad servituto nustatymas jokių papildomų investicijų nereikalautų, atsakovų turtui dėl to žala nebūtų daroma, todėl iš esmės nepažeistų atsakovų interesų, o viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų poreikiai nekliudomai naudotis Šalims priklausančiu nekilnojamuoju turtu būtų proporcingai suderinti.

Atsakovų nuomone, servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Kaip jau minėta, ieškovės nesiekia susikurti sau išskirtinių sąlygų, tačiau mano, kad nenustačius prašomo servituto, jos neturi galimybės naudotis savo teisėmis normaliomis ir protingomis sąlygomis. Atsakovai nurodo, jog iš ieškinio reikalavimo neaišku, kokiu transportu būtų vežamos malkos, kokiais laikotarpiais - kokiu paros metu, kokiais periodais ir pan. Ieškovės sąmoningai nenurodo priemonės, kuria būtų galima vežti malkas į katilinę, nes tai galėtų būti tiek rankomis stumiamas karutis, tiek elektra ar kitu būdu varoma priemonė, ar bet kuris kitas agregatas, nedarantis žalos šalių teisėms ir jų teisėtiems interesams. Tuo pačiu neįmanoma nustatyti ir tikslaus laiko bei periodo, kurie būtų reikalingi malkų suvežimui į katilinę, nes tai priklauso ir nuo oro sąlygų, ir nuo kūrenimo sezono pradžios bei pabaigos, tuo pačiu ir nuo malkų kiekio poreikio, kieto kuro rūšies, ir nuo kitų nuo ieškovių nepriklausančių aplinkybių.

Atsakovai pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovams turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovės nei ieškinyje, nei dublike nepateikė neginčijamų duomenų, kad joms būtinas servitutas, leidžiantis gabenti (kaip ieškinyje pasakyta vežti) malkas į katilinę per atsakovų patalpas.

Atsakovai savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės turi galimybę krauti malkas į katilinę iš kiemo per katilinėje esantį langą. Tokiu būdu ieškovės jau naudojosi. Pateikiama vaizdo medžiaga, kurioje atsakovė R. P. užfiksavo, kad realiai yra tokia galimybė ir malkos per katilinės langą talpinamos be kliūčių.

Ieškovių motyvai, kurių pagrindu jos teigia, kad kiti malkų į katilinę gabenimo būdai - laiptais per savo patalpas ar katilinės langą joms netinkami, iš esmės remiasi patogumo aspektu. Tačiau tai pagal įstatymą nesudaro pagrindo nustatyti servitutą. Nagrinėjamu atveju nėra pagal įstatymą būtinos antrosios sąlygos, tai būtinumo nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

Ieškovės pripažino, kad gali naudotis dviem būdais gabenti malkas į katilinę - laiptais per savo patalpas ir iš lauko per katilinės langą. Pažymėtina, kad pastarąjį būdą plačiai naudoja privačių namų savininkai. Ieškovės praktiškai jau naudojosi tiek vienu, tiek kitu būdu ir susikrovė savo malkas katilinėje, nesinaudodamos atsakovų patalpomis. Tai rodo, kad faktiškai yra siekiama joms patogesnio būdo gabenti malkas į katilinę. Bet, kaip jau buvo minėta, servitutas nustatomas ne dėl patogumo, o dėl būtinumo, kurio šiuo atveju nėra. Atitinkamai nėra ir įstatyme nustatytos servituto nustatymo būtinosios sąlygos, nes ieškovės ir be servituto nustatymo gali katilinę naudoti (ir naudoja) pagal paskirtį. Gabenti malkas per namų valdos sklypą ieškovėms nėra ir nebuvo jokių kliūčių. Tokių aplinkybių ieškovės ir nenurodo. Įtarimas, kad atsakovai gali ateityje neleisti gabenti malkų per jų naudojamą sklypo dalį yra nepagrįstas, tuo labiau, kad sklypas nėra padalintas, naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Esant reikalui, šalys gali tarpusavio sutarimu nustatydami naudojimosi sklypu tvarką, numatyti sąlygą dėl malkų gabenimo.

Ieškovės nepagrįstai sureikšmina, jų įsitikinimu, buvusius šalių susitarimus, mini, kad anksčiau atsakovai V. K. buvo leidę tris kartus per metus atsivežti malkas į bendro naudojimo patalpą - katilinę. Šiuo klausimu jau buvo pasisakyta atsiliepime. Tokio susitarimo R. P. nebuvo pasirašiusi, tokia naudojimosi patalpomis tvarka nebuvo patvirtinta notariškai, nebuvo registruota, todėl ieškovės negali remtis neegzistuojančiais susitarimais. V. K. (miręs) buvo atsakovės R. P. brolis, jie gražiai sugyveno, bendravo, brolis dažnai leido laiką pas seserį, nes gyveno viename name. Giminystės santykių pagrindu broliui nebuvo draudžiama būti seseriai (atsakovams) priklausančiose patalpose, tuo pačiu pasinaudoti jomis, tačiau tai nesukuria ieškovėms tų pačių galimybių. Tuo labiau, kad mirus V. K., jo sutuoktinė - ieškovė J. K. nekūreno pečiaus, kuriuo buvo apšildomas visas namas, t.y. nevykdė bendrasavininkio pareigų rūpintis bendru turtu. Atsakovai buvo priversti garaže įsirengti atskirą katilinę, įsirengti tik savo patalpų apšildymo sistemą.

Ieškovės dublike deklaruoja, kad „siekia teisingumo ir galimybės protingai naudotis savo turtu“. Pažymėtina, kad tai neatitinka tiesos. Visų pirma, tai ieškovė J. K., nepagrįstai vengusi kūrenti namo centrinio šildymo pečių ir palikusi tai tik atsakovams, elgėsi neteisingai, pažeidė savo kaip bendrasavininkio pareigas.

Dėl naudojimosi namo patalpomis šalys sudarė sutartį, kuri registruota ir yra galiojanti. Pasirašant susitarimą ieškovėms buvo žinoma, kokios patalpos kiekvienai atitenka, tuo pačiu buvo žinoma, kad reikės gabentis malkas į katilinę. Ieškovės neturėjo jokio teisėto realaus pagrindo manyti, kad joms bus leista naudotis atsakovų patalpomis.

Nors pagrindinė priežastis atmesti ieškinį yra tai, kad jis šiuo atveju nėra būtinas, tačiau pasisakytina ir apie kitas aplinkybes, dėl kurių negalėtų būti nustatomas toks servitutas.

Visų pirma, jo turinys nėra konkretus, t.y. nenurodoma nei laikotarpiai, nei kiti kaip nors laiką apibūdinantys duomenys, tai tokiu atveju ieškovės galėtų reikalauti nuolat leisti vaikščioti (dar daugiau važinėti!) per atsakovų patalpas (pvz.: paims pora pagalių malkų ir vaikščios kiek nori, kad ir kasdien). Turinys nekonkretus ir dėl to, kad nepasisakyta kuo ieškovės vežiotų malkas. Apie tai dublike pasakyta: „Ieškovės sąmoningai nenurodo priemonės, kuria būtų galima vežti malkas į katilinę, nes tai galėtų būti tiek rankomis stumiamas karutis, tiek elektra ar kitu būdu varoma priemonė, ar bet kuris kitas agregatas, nedarantis žalos šalių teisėms ir jų teisėtiems interesams Šios aplinkybės atskleidžia ieškovės J. K. ketinimus važinėti po atsakovų patalpas nežinia kokiomis transporto priemonėmis. Kad tai būtų agregatas nedarantis atsakovams žalos yra tik žodžiai, nes anksčiau vežant malkas karučiu jau buvo apdaužytos sienos, pažeistos durys, kurios faktiškai yra per siauros tokiems tikslams.

Prašomas servitutas neproporcingai pažeistų atsakovų nuosavybės teises, nes, kaip minėta atsiliepime, patalpose, per kurias ieškovės nori gabenti malkas, atsakovai laiko savo turtą, įrengę centrinio šildymo pečių, patalpos yra rakinamos. Kyla klausimai, kas saugotų atsakovų turtą tuo metu, kai būtų gabenamos malkos, kur atsakovams išgabenti savo daiktus, kurie ten saugojami, laikomas automobilis. Kas galėtų užtikrinti, kad vežant malkas, nebūtų pažeistas atsakovų centrinio šildymo pečius, nes praėjimo takas būtų gana siauras. Atsakovai laikinai atlaisvino praėjimo taką į katilinę ir pabandė nufilmuoti, kaip būtų karučiu per jų patalpas į katilinę gabenamos malkos. Iš vaizdo įrašo gerai matyti, kad tai sudėtinga, nes pakrautą karutį reikėtų stumti laviruojant, kad neatsitrenkti į kliūtis, reikėtų sukti stačiu kampu, kad įvažiuoti per siauras duris, kurios jau buvo apdaužytos ir keistinos. Iš vaizdo įrašo matyti, kad patalpose, kuriomis siekia naudotis ieškovės, laikomi atsakovų daiktai, jų turtas.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra ir tai, kad ieškovės pačios malkų į katilinę niekada negabena, tai daro atsakovams nepažįstami ieškovių pakviesti vyriškiai, pati J. K. tuo metu vietoje nebūna. Ši aplinkybė nei ieškinyje, nei dublike nenurodoma. Teismas neturėtų patvirtinti tokio servituto, kurio pagrindu po atsakovų patalpas nežinia kokiu metu ir kokiais laikotarpiais vaikščiotų, dar daugiau važinėtų (! ) nežinia kokie asmenys. Tai keltų tiesioginę grėsmę atsakovų saugumui - ne tik turtui, bet ir sveikatai, tuo labiau, kilus koronaviruso pandemijai.

Atsakovai dirba: R. P. kasdien dirba (duomenys neskelbtini), M. P. (duomenys neskelbtini), išvyksta į ilgalaikes komandiruotes. Atsakovai neturi galimybių palikti savo darbą ir saugoti savo patalpas, savo turtą, kai ieškovių nežinia kokiu laiku pakviesti kažkokie asmenys vaikščiotų ar važinėtų po jų patalpas neapibrėžtą laikotarpį.

Ieškinyje ir dublike nepasisakoma, kas kompensuotų atsakovams nuostolius, jei jie nurodytais tikslais turėtų palikti darbo vietas, be to, atsakovui M. P. tai grėstų darbo vietos netekimu.

Ieškovė J. K., ieškovė M. K., atstovaujama įstatyminės atstovės ir atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais pagrindais ir motyvais.

Atsakovai R. P., M. P., jų atstovė advokatė Angelė Ikasalienė prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovams, atsiliepime, triplike nurodytais pagrindais bei motyvais.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Ieškovės prašo nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę buto Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtiems valdytojams susivežti malkas per atsakovams priklausančias patalpas, plane pažymėtas Nr. G-1, Nr. P-1 ir bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą Nr. P-4, į bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą Nr. P-7 ((nurodyti žymėjimai po 2020-02-13 atliko gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, pakeitus gyvenamojo namo paskirtį iš gyvenamosios (vieno buto pastatai) į gyvenamąją (dviejų butų pastatai) ir suformuoti du butai)),  priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovės J. K. ir M. K. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2018-08-07 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą: J. K. – ¼ dalį, o M. K. į ¾ dalis, buto/patalpos – butas Nr. (duomenys neskelbtini), su pusrūsio patalpomis: P-5, P-6 ir bendro naudojimo patalpomis – P-7 ( ½ iš 31.19 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovams M. P. ir R. P. nuosavybės teise, po ½ dalį, priklauso butas Nr.1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2009-11-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalys, 2019-02-12 rašytiniu susitarimu, tikslu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, susitarė, kad M. P., R. P., kaip bendroji jungtinė nuosavybė priklauso garažas G-1, P-1, P-2, P-3, P-7, 15.60 m2 . Bendro naudojimo patalpos P-4, iš kurių 4.36 kv. m. priklauso M. P. ir R. P.. 

Šalys, 2020-06-01 susitarimu, nurodė, kad pagal pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą, susitarė suformuoti du butus ir užregistruoti nekilnojamojo turto registre: M. P., R. P. atitenka butas Nr.1, J. K., M. K. atitenka butas Nr.2.

Šalys pripažįsta ir neginčija aplinkybių, kad dvibučio namo pirmas aukštas yra atsakovų M. ir R. P. nuosavybė, taip pat, kad patalpos, plane pažymėtos P-1, G-1 yra atsakovų nuosavybė, o patalpos P-4, P-7 yra šalių bendro naudojimo patalpos. 

Ieškinyje keliamas klausimas dėl neatlygintinio servituto nustatymo, ieškovėms susivežti malkas į katilinę dėl servituto nustatymo būtinumo ir jo apimties.  

Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas ((viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – (tolias – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis)). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad egzistuoja būtina sąlyga servitutui nustatyti, kadangi savininkai (bylos šalys) nesutaria. Tuo pagrindu ieškovės pareiškė ieškinį teisme dėl servituto susivežti kurą į namo katilinę pusrūsyje nustatymo, nurodė servituto turinį, t. y. kokiu būdu siekia servituto nustatymo.

Šiuo atveju ieškovės paduotu ieškiniu (pagal ieškinio dalyką/reikalavimą) prašo neterminuotai nustatyti nemokamą servitutą, kad per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, konkrečiai nenustatytu laiku (bet kuriuo paros metu), nenustatytu terminu (reikia suprasti visomis servituto nustatytomis kalendorinių metų dienomis), konkrečiai nenustatytu būdu ( karučiu, elektra ar kitu būdu varoma priemone, ar bet kuriuo kitu agregatu). Paduoto ieškinio turinyje nurodoma, kad ieškovės siekia, jog atsakovai leistų 3 kartus per metus per atsakovams priklausantį garažą patekti į bendro naudojimo patalpas, ir prašo leisti malkas vežti karučiu, tai ieškovės pateiktame dublike į atsakovų atsiliepimą į ieškinį jau nurodė, kad ieškovės sąmoningai nenurodo priemonės, kuria būtų galima vežti malkas į katilinę, nes tai galėtų būti tiek rankomis stumiamas karutis, tiek elektra ar kitu būdu varoma priemonė, ar bet kuris kitas agregatas, nedarantis žalos šalių teisėms ir jų teisėtiems interesams. Tuo pačiu neįmanoma nustatyti ir tikslaus laiko bei periodo, kurie būtų reikalingi malkų suvežimui į katilinę, nes tai priklauso ir nuo oro sąlygų, ir nuo kūrenimo sezono pradžios bei pabaigos, tuo pačiu ir nuo malkų kiekio poreikio, kieto kuro rūšies, ir nuo kitų nuo ieškovių nepriklausančių aplinkybių.

Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 135 str. 1 d.)). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovai turi nurodyti ne tik kuo galimai pažeidžiamos jų subjektines teises ar įstatymų saugomi interesai, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo, kokios apimties, kokiais periodais ar laiku prašo suvaržyti atsakovų nuosavybės teises. Teismas turi teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, jeigu nustato ieškinio formos ar turinio trūkumus, tačiau ieškovės pateiktu dubliku byloje pasisakė dėl ieškinio turinio, kad būtent toks ir yra teikiamas ieškinio materialusis reikalavimas, t. y.   ieškovės sąmoningai nenurodo priemonės, kuria būtų galima vežti malkas į katilinę, nes tai galėtų būti tiek rankomis stumiamas karutis, tiek elektra ar kitu būdu varoma priemonė, ar bet kuris kitas agregatas, nedarantis žalos šalių teisėms ir jų teisėtiems interesams. Tuo pačiu neįmanoma nustatyti ir tikslaus laiko bei periodo, kurie būtų reikalingi malkų suvežimui į katilinę, nes tai priklauso ir nuo oro sąlygų, ir nuo kūrenimo sezono pradžios bei pabaigos, tuo pačiu ir nuo malkų kiekio poreikio, kieto kuro rūšies, ir nuo kitų nuo ieškovių nepriklausančių aplinkybių. Tuo ieškovės išreiškė savo poziciją dėl teikiamo ieškinio – siekia materialinio teisinio rezultato būtent tokio, koks jis nurodytas ieškinyje, ieškinio pagrindas yra aiškus ir patikslintas pateiktame ieškovių dublike.

Servitutas nustatomas tik esant ir kitai būtinajai sąlygai, kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Ieškinyje nurodyta, jog ieškovės neturi realios galimybės įsirengti duris tiesiogiai iš namo kiemo į katilinę, todėl po to, kai atsakovai uždraudė malkas į katilinę susivežti per jiems priklausantį garažą (patalpa Nr. G-1), ieškovės namo apšildymui skirtas malkas yra priverstos atsivežti karučiu iki pastato durų ir toliau nešioti rankomis per keletą patalpų, esančių skirtinguose aukščiuose, iš vienos patalpos į kitą patenkant aukštyn-žemyn vedančiais laiptais. Pirmiausia glėbį malkų tenka nešti 14-os pakopų laiptais aukštyn į buto Nr. 2 koridorių, iš kurio laiptais žemyn malkas reikia nešti į pusrūsyje esančią bendro naudojimo patalpą (patalpa Nr. P-4). Iš pastarosios patalpos patenkama į bendro naudojimo sandėlį-katilinę (patalpa Nr. P-7). Akivaizdu, jog toks būdas prisivežti malkų į katilinę visam šildymo sezonui, trunkančiam apie 6 mėnesius, yra neprotingas, sekinantis ir pažeidžiantis ieškovių interesus. Atsakovų siūlomas būdas susivežti malkas į katilinę per 30 cm x 90 cm dydžio langelį, neatitinka ieškovių interesų, neproporcingai apsunkina ieškovių galimybes tinkamai naudotis joms priklausančiu nekilnojamuoju turtu, be to, šis būdas priklauso tik nuo atsakovų valios ir jų valia gali būti bet kada atšaukta. Be to patekimas prie patalpos, plane pažymėtos Nr. P-7 langelio, yra tik iš atsakovams priklausančio sklypo dalies pusės.

Ieškovė J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad anksčiau buto apšildymu, iki mirties, rūpinosi buvęs jos sutuoktinis V. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po mirties samdė asmenis supjauti ir suvežti malkas į katilinę, ir tada atsakovas M. P. leido susivežti malkas per jam priklausantį garažą. Per metus reikia vežti malkas apie 3 kartus. Anksčiau kūrenimo katilas buvo bendras, o dabar atsakovai įsirengė atskirą kūrenimo sistemą ir savo patalpas apkūrena atskirai. Po sutuoktinio V. K. mirties atsakovai reiškė ieškovei pretenzijas dėl bendro katilo kūrenimo. Į atsakovų garažą patekti negali, garažo vartai užsnigti, jų neatidarinėjo žiemą.

Atsakovai atsiliepime į ieškinį akcentavo, jog nurodoma, kad ieškovės gabenasi malkas laiptais aukštyn, po to žemyn, pateikia laiptų foto, skaičiuoja pakopas. Bet tokiu būdu jos niekada malkų negabeno. Tik padavus ieškinį, gruodžio 4 d. pasikvietę keletą vyriškių, surengė parodomąjį malkų panešiojimą minėtu būdu, kad galėtų tai užfiksuoti, tokiu būdu dirbtinai sukurti „įrodymą“.

Atsakovė R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės turi du būdus, kaip gabenti malkas į kūrenimo krosnį, esančią pusrūsyje: 10per ieškovėms priklausančias patalpas laiptais; 2)per katilinės rūsio langą. Atsakovė naudojasi būdu gabenti malkas per rūsio langą. Žiemos laikotarpiu buvo daug sniego ir ji neturėjo galimybės nukasti sniegą patekti į jai priklausantį garažą. Patogiausias būdas gabenti malkas yra per rūsio langą, kuris atsidaro ir išsiima, taip padidėja lango ertmė. Atsakovai persitvarkė savo patalpų šildymo sistemą ir patalpas apsikūrena patys, įrengus apkūrenimo katilą jiems priklausančiame garaže.

Atsakovas M. P. teismo posėdyje ir pateiktu rašytiniu rašytiniu paaiškinimu nurodė, jog ieškovė, kaip ir atsakovai gali patekti į katilinę per laiptinę. Malkos yra kraunamos per katilinės (bendro naudojimo patalpos) langą, kurį galima išimti, pastatoma medinė nuolaida malkoms slysti žemyn (lovys). Ieškovė vieną kartą vežė malkas per garažą, tada jai leido vežti, kitus kartus krovė per katilinės langą. Šiuo metu yra įsirengęs atskirą katilą ir šildosi atskirai nuo ieškovių.

Byloje nustatytos aplinkybės, tą pripažįsta ir šalys, kad ieškovės malkas šildymo katilui kūrenti gali susinešti per savo patalpas (laiptais) ir pagal šalių siūlymus: ieškovė pageidauja malkas savo šildymo katilui nešti/vežti per atsakovui priklausančias nuosavybės teise pusrūsio patalpas, o atsakovai siūlo ieškovėms  malkas šildymo katilui kūrenti susinešti per pusrūsio katilinės langą, toje žemės sklypo pusėje, kuria faktiškai naudojasi atsakovai, sutikdami, kad ieškovės tai gali daryti tiek per vieną namo pusę, tiek per kitą (gabenant ar iš vienos ar kitos pusės).

Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, dėl to daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 15 punktas).

Šalys pripažįsta aplinkybes, kad pirmiausia tarp šalių (pirmo ir antro buto savininkų, (duomenys neskelbtini)) kilo nesutarimas dėl bendro šildymo katilo kūrenimo tvarkos, po ieškovės J. K. buvusio sutuoktinio V. K. mirties (duomenys neskelbtini). Susidarius tokiai situacijai, atsakovai rekonstravo savo 1 buto (1-ame aukšte) apšildymo sistemą, atsijungė nuo bendro namo apkūrenimo katilo, už savo lėšas įsirengė atskirą šildymo katilą, kurį pasistatė jiems priklausančio pusrūsio garažo (plane pažymėtas Nr. G-1) ir nereikalavo visų ar dalies lėšų kompensavimo iš ieškovių, įsirengiant atskirą šildymo sistemą. Tokios aplinkybės reiškia, kad atsakovai nesiekė konflikuoti su ieškovėmis (nepilnametės ieškoves įstatymine atstove), pasirinko taikų konfliktinės situacijos dėl namo apšildymo sprendimo būdą, nežiūrint to, kad turėjo papildomų išlaidų ir jų nereikalavo dalies ar visų atlyginti ieškovių.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas).

Pagal atsakovų R. P., M. P. paaiškinimus jiems priklausančioje patalpoje, pažymėtoje G-1, šiuo metu yra įrengtas ir pastatytas šildymo katilas, pirmo (atsakovų) buto apkūrenimui. Atsakovai jiems priklausančiose patalpose, pažymėtose G-1, P-1, sandėliuoja ir laiko jiems priklausantį turtą, laiko automobilį. Atsakovė R. P. verčiasi prekyba drabužiais, todėl nurodytose patalpose sandėliuoja ir prekybai skirtas prekes. Tokias aplinkybes patvirtina ir atsakovų pateikti vaizdo įrašai.

Ieškovės J. K. ir jo atstovo teigimu, atsakovams priklausančios durys, esančios pusrūsyje, kai buvo gabenamos malkos, nebuvo apgadintos ir keičiamos. Jokių kliūčių dėl durų pločio nebuvo, todėl atsakovai tiesiog piktybiškai elgiasi, sąmoningai stengdamiesi sudaryti kliūtis ieškovėms tinkamai naudotis katiline.

Iš atsakovų atsikirtimų galima daryti išvadą, kad vežant karučiu malkas per atsakovams priklausantį garažą į ieškovių katilinę, reikia per duris sukti stačiu kampu, laviruoti, kad įvažiuoti per siauras duris, kurios jau buvo apdaužytos (apibraižytos) ir keistinos. Šiuo atveju atsakovai akcentuoja aplinkybę tik dėl pačio fakto - atsakovams priklausančio turto apgadinimo (durų apgadinimo), ir neteigia, kad durys yra keistos, bet nurodo, kad tik keistinos. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad ieškovės nenurodė malkų gabenimo priemonės (rankiniu karučiu, elektra varoma priemone ir kita), t. y. kokie tokios priemonės matmenys, ar jie laisvai gali pravažiuoti per duris, nurodant individualias važiavimo aplinkybes (įsukant stačiu kampu), koks gabenamų malkų ilgis, kaip jos būtų sukraunamos, kad kuo paprasčiau būtų galima įvažiuoti per nurodomas duris. Tai, kad ant durų matyti apgadinimo žymės, galima spręsti ir tvirtinti pagal atsakovų pateiktą vaizdo įrašą.

Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

2019-02-12 šalių susitarimu, įregistruotu nekilnojamojo turto registre, buvo susitarta bendru sutikimu, M. P. ir R. P. bendrąja jungtine nuosavybe priskyrė patalpas, plane pažymėtas G-1, pusrūsio patalpą P-1, pusrūsio patalpą P-7, 15.60 kv.m., o J. K., M. K., patalpą P-7, 15.60 kv.m. ir kita.

Ieškovės akcentuoja 2012 m. birželio 11 d. susitarimą (jo turinį), nurodant, kad juo buvo susitarta raštiškai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo bei dėl M. P. ir R. P. leidimo naudotis jiems priklausančia pastato dalimi – garažu - leidžiant per šį garažą V. K. tris kartus per metus atsivežti malkas bendro naudojimo patalpą - katilinę. V. K. mirus jo teises bei įsipareigojimus perėmė paveldėtojai M. K. bei J. K..

Atsakovas M. P. nei patvirtino, nei paneigė, kad toks susitarimas buvo tarp šalių sudarytas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio susitarimo nėra patvirtinusi (pasirašiusi) bendraturtė R. P., kuri paaiškino, jog jai nebuvo žinomos aplinkybės dėl tokio susitarimo sudarymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

CK 4.78 straipsnis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Atsakovė R. P. nepatvirtino, kad perleido sutuoktiniui ar V. K. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) naudotis ar kitaip suvaržyti savo namo turto dalį.

Analizuojant ir vertinant susitarimo sudarymo aplinkybes, akivaizdžiai matyti, kad minimas susitarimas dėl malkų gabenimo per atsakovams priklausančias patalpas surašytas kitos spalvos tušinuku, jo sudarymo laikas ir aplinkybės, nėra fiksuotos ir nurodytos, nėra paaiškinimo kodėl ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas toks įrašas.

Nustatyta, kad šis susitarimas galėjo būti sudarytas tuo laiku, kai šalys sutarė dėl bendro namo apšildymo, bendrai kūreno šildymo katilą, o šiuo metu šios aplinkybės iš esmės pasikeitusios, kadangi kilus nesutarimui dėl bendro šildymo katilo kūrenimo, atsakovai įsirengė atskirą šildymo sistemą, ir savo šildymo katilą, kurį kūrena atskirai nuo ieškovių. Pagal šalių nurodytas aplinkybes atsakovė R. P. ir V. K. – brolis ir sesuo, P. šeimos santykiai buvo būtent artimi su V. K., o jam mirus, kilo nesutarimai būtent dėl šildymo katilo kūrenimo visam namui, kai dar buvo bendra šildymo sistema.

CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip.

Šalių susitarimas dėl atsakovo M. P. leidimo gabenti malkas per jam priklausantį garažą nėra patvirtintas notarine forma, atsakovas M. P. šiuo metu nesutinka tokį susitarimą patvirtinti ir jam pritarti, kaip ir nepatvirtina ir nepritaria atsakovė R. P., o kita susitarimo šalis – tai V. K. mirė (duomenys neskelbtini), ir nėra duomenų apie tokio susitarimo perėjimą jo teisių perėmėjams. Šis susitarimas, skirtingai nei 2019 ir 2020 metų šalių susitarimai, nėra ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o tai irgi patvirtina, kad atsakovai nesutinka ir nepatvirtina, kad toks susitarimas atitiko jų valios išraišką. Ieškovės nėra užvedusios bylų dėl šio susitarimo pripažinimo galiojančiu.

Teismo vertinimu, faktinis atsakovų neprieštaravimas buvusiam bendraturčiui V. K., naudotis jiems priklausančiomis patalpomis malkų suvežimui, nesukelia jiems teisinės pareigos šiuo metu leisti ieškovėms  naudotis jų patalpomis, t. y. konkliudentiniai veiksmai pagal CK 4.124 straipsnį negali būti servituto ir iš jo kylančių teisių atsiradimo pagrindas.

Ieškovės teikė prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, kuriuo prašė ekspertams užduoti klausimą ar po rankraštinio teksto žodžio „apšildymui“ yra M. P. parašas. Pirmas užduodamas yra neišbaigtas, nes nėra užduodamas joks klausimas ekspertams, tik atkartojamas rankraštinis tekstas.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimo), o ieškovės neprašė pripažinti galiojančiu rankraštinio tekstą: „Mes 1 a. savininkai M. P. ir R. P., įsipareigojam 3 kartus per metus leisti susivežti malkas per savo garažo patalpas 2 aukšto savininkams namo apšildymui. Po suvežimo, 2 a.savininkai turi susitvarkyti ką prišiukšlino“. 

CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju išimčių nėra ir teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų.

Nagrinėjant bylą šalys kalba apie dar vieną ieškovėms galimą malkų gabenimo į katilinę būdą, t. y. per pusrūsio katilinės langą. Su tokiu ieškovių malkų gabenimo būdu sutinka atsakovai, kai tuo tarpu ieškovėms tai nėra priimtinas būdas. Ieškovė J. K. paaiškino, kad šis langelis yra atsakovų žemės sklypo naudojimo dalyje, atsakovai yra atlikę namo apšiltinimą prie minimo langelio, kiekvieną kartą reikia prašyti atsakovų leidimo eiti per jiems priklausančio žemės sklypo dalį. Patekimas į atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį yra per vartelius, kurie yra rakinami. Kaip įgyvendinti patekimą prie pusrūsio langelio, ieškovė nežino, gal derinti laiką su atsakovais, gauti iš jų vartelių raktą. Ieškovei nepatogus ir malkų gabenimo būdas tuo, kad langelis yra nedidelių išmatavimų ir tai sudaro kliūtis malkas krauti į katilinės-sandėlio patalpas.

Atsakovai R. P. ir M. P. yra priešingos nuomonės, nei ieškovės dėl malkų gabenimo per pusrūsio langelį. Atsakovė R. P. atkreipė dėmesį, kad ieškovės gali gabenti malkas į katilinę per savo namo dalį, o taip pat ir per pusrūsio langelį. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypas aptvertas tvora, bet yra varteliai, kurie yra rakinami, ir rakinami nuo to momento, kai kartu su ieškove J. K. gyvenantis T. T. pradėjo konfliktuoti su atsakovais. Atsakovai sutinka ir leidžia, kad ieškovės gabentų malkas į katilinę per jų naudojamą žemės sklypo dalį tiek per vartelius, tiek per kitą namo pusę, kur yra vartai, kurie neužrakinti.

Atsakovų atstovė akcentavo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka prie namo (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Toks malkų gabenimo būdas per pusrūsio langelį praktikoje yra paplitęs, jį naudoja dauguma vartotojų, kurie kūrena šildymo katilus malkomis. Atsakovų atstovė pabrėžė, kad ieškovės į katilinę malkas gabena ir atskiros malkinės, kuri yra kitoje žemės sklypo dalyje.

Ieškovės teigdamos ir įrodinėdamos, kad nepriimtinas malkų gabenimo būdas per pusrūsio katilinės langelį, turėjo įrodyti, kad nėra praktinių galimybių tokiu būdu malkas krauti į katilinės-sandėlio patalpą, bet tokių įrodymų nepateikė (nepateikė įrodymų dėl kraunamų malkų matmenų), kitų aplinkybių, kad toks malkų gabenimo būdas yra neįmanomas arba apsunkintas labiau, negu gabenti malkas per atsakovų garažo patalpą.Taip pat šalys nepateikė įrodymų, kad žemės sklypas, kuriam nustatyta nuosavybė (duomenys neskelbtini), yra nusistatę naudojimosi tvarką ir ją įregistravę Nekilnojamojo turto registre.

CK 3.161 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas tėvų ir vaikų turto atskirumo principas, pagal kurį vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CK 3.185 straipsnio 1 dalyje (su CK 3.187 straipsnyje nustatytomis išimtimis), turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Šiuo atveju negali būti pažeidžiami vaiko interesai jos įstatyminei atstovei priimant sprendimus dėl disponavimo bendru turtu, tame tarpe ir priimant sprendimus dėl malkų gabenimo į katilės patalpą būdo pasirinkimo ar nustatymo.

Atsakovai, taip pat, turi nepilnametį vaiką, todėl vertinant tėvų norą riboti pašalinių asmenų patekimą į jų nuosavybės teise priklausančias patalpas, siekiama sukurti saugią aplinką ne tik sau ir savo turtui, bet ir vaikui.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl ieškovės nurodyto malkų į katilinę gabenimo būdo per atsakovams priklausančias patalpas, neegzistavo viena iš jo nustatymui būtinų sąlygų – objektyvus būtinumas, tik tokiu būdu ir ieškovių nurodytomis sąlygomis ir tvarka, nustatyti servitutą.

Servitutą galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu asmuo, siekiantis nustatyti servitutą išnaudojo visas įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių; būtinybė nustatyti servitutą negali būti grindžiama tuo, jog nustačius servitutą asmeniui būti patogiau ar naudingiau naudotis savu daiktu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

Atsakovė nepagrįstai nenori spręsti su atsakovais servituto nustatymo dėl malkų gabenimo į katilinę per pusrūsio langelį, be praėjimo per atsakovams priklausančias patalpas.

Taigi asmens, siekiančio servituto nustatymo, interesai naudotis svetimu daiktu, negali būti iškelti aukščiau kito asmens intereso be suvaržymų naudotis savo daiktu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Pažymėtina ir tai, kad servituto nustatymas grindžiamas objektyvios būtinybės kriterijumi, o ne patogumo, naudingumo, mažiau investicijų reikalaujančio būdo pasirinkimu.

Ieškovės pagal pareikštą ieškinio dalyką (reikalavimą) siekia tiksliai neapibrėžtu (kad ir per visas kalendorinių metų dienas), bet kuriuo paros metu, tiksliai neįvardintu būdu (stumiamu karučiu, elektra varoma transporto priemone ir pan.), nenurodant, kad servitute numatytus veiksmus atliks tik vienos ieškovės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovėms egzistuoja galimybė gabenti malkas į katilinę tiek nesuvaržant atsakovų nuosavybės teisės, t. y. gabenti malkas per savo buto patalpas ir per pusrūsio katilinės langelį. Nagrinėjamu atveju, nustatant ieškovių prašomą servitutą, nebūtų sąžininga įpareigoti atsakovus leisti naudotis ieškovėms jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ištisai ir nuolatos, neatsižvelgiant į laiką, gabenimo būdą, kitas svarbias aplinkybes (pvz., nurodytus veiksmus atliekant ieškovių pasirinktiems asmenims ir pan.).

Atsakovai kelia savo turto saugumo klausimą, kai ieškovių nurodytu būdu ir tvarka, ieškovės ar jų pasirinkti asmenys, pateks į atsakovams priklausančias patalpas, kuriose saugomas atsakovų turtas, tame tarpe ir prekės, skirtos atsakovės R. P. vykdomai veiklai. Neabejotina, kad su tuo iškils ir kitų ieškovių nenurodytų ir neapspręstų aplinkybių (pvz., kas užtikrins, kad prekybai skirtos prekės, kurios sandėliuojamos garaže bus apsaugotos nuo papildomų dulkių patekimo ant drabužių, nepraras savo prekinės vertės ir pan.). Tai, kad tarp šalių galimi realūs konfliktai, kurie gali peraugti į baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, patvirtina ir byloje pateiktas 2020-10-07 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl M. P. sužalojimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, kurių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teismas sprendžia, kad atsakovų prašoma priteisti suma už advokatės teiktą teisinę pagalbą – 600 Eur yra reali ir pagrįsta. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie advokatei sumokėtą 600 Eur sumą.

Pagal pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas patyrė 12.08 Eur tokių išlaidų. Netenkinus ieškinio, pastarųjų išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš ieškovių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įstatyminės atstovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, po tris šimtus (300) eurų iš kiekvienos ieškovės.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įstatyminės atstovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po šešis (6) eurus iš kiekvienos, valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas                                                                      Dalis Žilionis