Baudžiamoji byla Nr. 1S-77-317/2019
Proceso Nr. 1-53-1-00228-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – komisija) 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. R. G. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmę subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jam paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinus 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu ir 2016 m. vasario 12 d. nutartimi paskirtas bausmes, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas. Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d.
2. Komisija, atsižvelgdama į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, 2018 m. lapkričio 28 d. nutarime priėmė sprendimą netaikyti R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija įvertino tai, kad nuteistasis nors ir vykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose skirtos socialinės reabilitacijos priemones, tačiau turi daug finansinių įsipareigojimų, kurių nesistengia spręsti, todėl suabejojo nuteistojo galimybėmis gyventi dorai, pagal įstatymus, Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, kad nuteistais, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
3. Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutartyje konstatavo, kad nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus lygtiniam paleidimui, tačiau nėra ryški nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis R. G. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nesutinka su nutartyje išdėstytais argumentais, mano, kad jie neatitinka tikrovės. Nurodo, kad iš paskirtos 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, 4 metus ir 4 mėnesius jau yra atlikęs, o jau 1 metus ir 7 mėnesius bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose. Pažymi, kad gauti tokią privilegiją atlikinėti bausmę neizoliuotam, yra griežta atranka, asmuo turi būti įgavęs pataisos namų priežiūros skyrių pasitikėjimą. Nurodo, kad labai stengiasi spręsti savo finansinius įsipareigojimus, nėra pavojingas visuomenei, todėl mano, jog pagal savo elgesį bausmės atlikimo metu, gali likusią bausmės dalį atlikti pritaikius jam lygtinį paleidimą. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi šeimą, du mažamečius vaikus, kurie gyvena Vilniuje, pas juos savaitgaliais važiuoja, dėl ko kiekvieną mėnesį turi apie 1 500 eurų išlaidų. Paleidus jį lygtinai, šių papildomų išlaidų išvengtų.
5. Nuteistojo R. G. skundas atmestinas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertinama atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
7. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 49. Pažymėtina, kad esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
8. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dalyvauja adaptacijos programoje, mokosi, neturi nuobaudų. Tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vien šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Abejonių dėl sėkmingos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kelia R. G. asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis tvirtai laikosi savo požiūrio į finansinių įsipareigojimų vykdymą, suvokia, jog yra būdų, kaip nusikaltimų išvengti ir išgyventi be jų. Tačiau linkęs vengti mokesčių, įsipareigojimų vykdymo, nemano, jog jie naudingi ar reikalingi. Atsižvelgtina į nuteistojo kriminalinę praeitį – jis teistas net 9 kartus, visi teistumai už tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymo atidėjimo metu jis yra padaręs naują nusikalstamą veiką, naujas nusikalstamas veikas jis padarė, vos tik pasibaigus lygtinio paleidimo laikui. Šios aplinkybės apibūdina nuteistąjį, parodo jo požiūrį į nusikalstamas veikas ir jam paskirtas sankcijas. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra per silpni, o priimdamas sprendimus, jis ne visuomet geba apsvarstyti būsimas savo elgesio pasekmes, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Būtina įvertinti ir tai, kad nors Lygtinio paleidimo komisijos svarstymo metu R. G. galiojančių nuobaudų ir neturėjo, tačiau per bausmės atlikimo laiką jis 3 kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir taisyklių reikalavimus, už ką buvo nubaustas. Tai neduoda pagrindo jo elgesį vertinti kaip nepriekaištingą, charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir taisyklių ne tik laisvėje, bet ir bausmės atlikimo vietoje. Išlieka nuteistojo elgesį nulemiantys kriminogeniniai veiksniai - informacija apie teisės pažeidimus, nuostatos.
9. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju R. G. bausmę atlieka už eilę tyčinių, įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su nusikaltimais nuosavybei, ekonomikai, finansų sistemai, kas akivaizdžiai rodo, jog asmuo sistemingai linkęs pažeidinėti įstatymus, nerodantis noro pasikeiti ir gyventi pagal nustatytas teisės normas. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, apie jo padarytas nusikalstamas veikas pasisakė vertindamas jo asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
10. Nuteistasis skunde nurodė, kad sėkmingai sprendžia turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad R. G. turi didelius finansinius įsipareigojimus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingas 19 274,21 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingas 15 134,69 Eur. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistais dirba, tačiau duomenų, patvirtinančių bent jau dalinį skolų mokėjimą, nėra pateikta. R. G. teigia, kad jo gaunamų pajamų užtenka pragyvenimui ir šeimai išlaikyti. Skunde jis nurodo, kad dėl važinėjimo pas šeimą savaitgaliais, jo išlaidos per mėnesį siekia iki 1 500 eurų. Šie duomenys tik patvirtina Komisijos išvadą, jog nuteistasis gauna pastovias pajamas iš darbinės veiklos, tačiau finansinių įsiskolinimų problemos visiškai nesistengia spręsti, kas taip pat duoda pagrindo abejoti sėkminga jo probacija.
11. Kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą R. G. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Komisija ir teismas padarė teisingą sprendimą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog Komisijos ir teismo padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis. Priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, jis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. R. G. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo R. G. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Jaliniauskas
Danguolė Šiugždinytė
Rimas Švirinas