Civilinė byla Nr. eA2-240-278/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00031-2019-5
Procesinio dokumento kategorijos:
(S)
2.6.11.4.4; 3.3.4.3; 3.3.4.5; 3.2.6.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2-343-755/2019 pagal atsakovės (pareiškėjos) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir RUAB) „Nodama“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė :
pareiškėja Panevėžio rajono savivaldybės administracija prašė teismą Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-343-755/2019 pagal ieškovės RUAB „Nodama“ ieškinį atsakovei. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-05-14 sprendimu iš dalies buvo patenkintas ieškovės restruktūrizuojamos įmonės ieškinys dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo. Teismas konstatavo, kad atsakovei neteisėtai nutraukus viešojo pirkimo procedūras ieškovė negavo 1 743,28 Eur pelno. Teigė, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-254-425/2019, teismui 2019-02-19 nutartimi paskyrus ekonominę ekspertizę, 2019-09-03 ekspertizės aktu konstatuota, kad RUAB „Nodama“ pelningumo rodikliai yra neigiami, įmonės veiklos nuostolingumas ypač didelis, tikėtinumas uždirbti grynojo pelno yra nulinis, t.y., grynasis pelnas galėtų būti 0 (nulis) Eur, todėl įmonė ne tik kad negalėtų uždirbti pelno, bet jos veikla būtų nuostolinga. Minėtoje civilinėje byloje 2019-10-17 priimtas sprendimas, kuriuo RUAB „Nodama“ ieškinys atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Panevėžio melioracija“ dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestas kaip neįrodytas. Tvirtino, kad paaiškėjusi nauja aplinkybė apie RUAB „Nodama“ nulinį ar net minusinį pelningumo rodiklį, egzistavo ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-343-755/2019 bei priimant sprendimą. Nurodė, kad minėta aplinkybė pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes paaiškėjo tik gavus ekspertizės aktą civilinėje byloje Nr. e2-254-425/2019. Teigė, kad ekspertizės akto išvados pagrįstos RUAB „Nodama“ pateiktais ekspertinei įstaigai finansinės atskaitomybės dokumentais, o ekspertizės aktas surašytas po Panevėžio apygardos teismo 2019-05-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-343-755/2019 įsiteisėjimo (įsiteisėjo 2019-06-14). Nurodė, kad paaiškėjusi nauja aplinkybė turi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai ir yra pagrindas panaikinti ar pakeisti 2019-05-14 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-343-755/2019, kurioje teismas laikė RUAB „Nodama“ pelningai dirbančia įmone ir taikė 10 procentų pelningumo dydį negautoms pajamoms (grynajam pelnui) paskaičiuoti.
Atsiliepimu į pareiškimą RUAB “Nodama” prašė netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja 2019-05-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-343-755/2019 neskundė, sprendimas įsiteisėjo, kas leidžia daryti išvadą, jog nesinaudodama savo teise skųsti sprendimą, pareiškėja su sprendimu sutiko. Teigė, kad prašydama atnaujinti procesą, pareiškėja vadovaujasi kitoje civilinėje byloje Nr. e2-254-425/2019 atlikta teismo ekonomine ekspertize, kurioje ekspertui buvo keliamas klausimas „Koks galėtų būti tikėtinas RUAB „Nodama“ pelnas, jei su Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2018 m. būtų buvęs sudarytas mažos vertės pirkimas „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr. 374586) pagal RUAB „Nodama“ parengtas Lokalines sąmatas, sudarytas pagal 2017 m. 10 kainas (24 388,43 Eur be PVM ir 10 735,54 Eur be PVM) ir būtų sudarytos darbų sutartys už bendrą 35 123,97 Eur be PVM sumą Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo dalies melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis atlikti?“ Teigia, kad ekspertui buvo užduotas konkretus klausimas dėl pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), o byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, analizuotas kitas pirkimas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), todėl priešingai nei teigia Panevėžio rajono savivaldybės administracija, naujų aplinkybių byloje nepaaiškėjo, todėl proceso atnaujinimas negalimas, o aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvada turėtų būti laikoma neteisėta ar nepagrįsta, nepateikė. Tvirtina, kad proceso atnaujinimo institutas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti panaudotas paaiškėjus ne bet kokioms naujoms aplinkybėms, o tik toms naujoms aplinkybėms, kuriuos yra betarpiškai susijusios su išnagrinėta byla, tačiau pareiškėja naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų susijusios su išnagrinėta civiline byla Nr.e2-343-755/2019 nepateikė ir nenurodė, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą. Be to, nurodė, kad dėl sprendimo, kuriame teismas vadovavosi ekspertizės aktu (kuris RUAB „Nodama“ nuomone yra akivaizdžiai atliktas su trūkumais ir negali būti vertinamas kaip objektyvus), civilinėje byloje Nr. e2-254-425/2019 yra paduotas apeliacinis skundas, kuris nėra išnagrinėtas. Atkreipė dėmesį, kad teismo ekonominės ekspertizės skyrimo klausimas buvo nagrinėtas ir prašomoje atnaujinti byloje, tačiau, įvertinus visas aplinkybes, ekonominės ekspertizės teismas šioje byloje neskyrė ir priėmė sprendimą, kurio pareiškėja neskundė. Teigia, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t.y., teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos sprendimas peržiūrėtas nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Be to, nurodė, kad išnagrinėtos bylos nėra tapačios, nes priešingu atveju jos būtų buvę sujungtos į vieną, tačiau tai nebuvo padaryta.
Panevėžio apygardos teismas 2020-01-22 nutartimi Panevėžio rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino pareiškėjos nurodytu pagrindu, 2020-05-21 nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas RUAB „Nodama“ apeliacinis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2019-10-09 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-254-425/2019, o 2020-11-05 nutartimi bylą atnaujino, išnykus jos sustabdymo pagrindams.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020-11-05 nutartimi šalims pasiūlyta išreikšti nuomonę dėl galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šalys pateikė sutikimą bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant.
Atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos prašymas tenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2019-05-14 sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškovės RUAB „Nodama“ ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija vykdė mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau UAB „Nodama“ 2018-04-25 pateikus pasiūlymą, pradėtos pirkimo procedūros buvo nutrauktos, tiekėjos pretenzija atmesta, o UAB „Nodama“ padavus teismui ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimo, kuriuo nutrauktos pirkimo procedūros, panaikinimo ir kt., Panevėžio apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2-491-252/2018, priimtu 2018-07-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - atsakovės veiksmus, kuriais nutraukta pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)procedūra, pripažino neteisėtais, panaikino sprendimą, kuriuo buvo nutraukta pirkimo procedūra, o paaiškėjus, kad jau yra sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo su UAB „Panevėžio melioracija“, kitas ieškinio dalis (įpareigoti atsakovę tęsti pirkimo procedūras, pagal gautus pasiūlymus sudaryti pasiūlymų eilę ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju) atmetė. Atsakovei pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-06 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė ir nusprendė, kad sprendimo dėl pirkimo procedūrų nutraukimo pirkimui pasibaigus panaikinti negalima, tačiau pats sprendimas pripažintas neteisėtu. Paaiškėjus, kad sudaryta sutartis su UAB „Panevėžio melioracija“ ir pirkimo darbų vykdyti neįmanoma, atsižvelgiant į byloje Nr. 2-491-252/2018 sprendimu nustatytus prejudicinius faktus (pirkimo procedūros buvo nutrauktos neteisėtai, sprendimas dėl pirkimo procedūrų nutraukimo yra neteisėtas), vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir VPĮ) 101 straipsniu, ieškovė RUAB „Nodama“ prašė teismą priteisti iš atsakovės 33 644,55 Eur žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2019-05-14 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ieškovės RUAB „Nodama“ naudai priteisė 1 743,28 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos (2019-02-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,90 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 52 Eur žyminio mokesčio valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, nutraukdama viešojo pirkimo procedūras, atliko neteisėtus veiksmus dėl ko ieškovė negavo pelno bei sprendė, jog RUAB „Nodama“ nepateikus patikimų įrodymų dėl konkretaus negautų pajamų dydžio, šį dydį nustato teismas, taikant 10 proc. pelningumo dydį, kas atskaičius 15 proc. pelno mokesčio, gryno pelno dalį sudaro 1 743,28 Eur.
Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio nuostatos numato, kad, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl žalos atlyginimo. Minėto įstatymo 107 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad tiekėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, gali reikalauti atlyginti tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl to, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų. Kai tiekėjas reikalauja atlyginti žalą, kuri apima ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius, teismas tenkina didesnės vertės reikalavimą. Kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri yra tokio paties dydžio kaip pasiūlymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos, žalos atlyginimo reikalaujantis tiekėjas turi įrodyti žalos dydį, taip pat tai, kad buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir kad dėl šio pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.
Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.246 straipsnio nuostatos nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Aukščiau minėtu Panevėžio apygardos teismo 2018-07-12 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-491-252/2018, konstatavus neteisėtus atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos veiksmus nutraukiant pirkimo procedūras, restruktūrizuojama įmonė įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovės žalos atlygimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). CK 6.249 straipsnio nuostatos numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kaip minėta, VPĮ 101 ir 107 straipsnių nuostatos leidžia tiekėjui reikalauti tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo, jeigu buvo padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimai dėl kurių tiekėjas neteko galimybės sudaryti sutartį, jis patyrė išlaidų dalyvaujant pirkimo procedūrose.
Byloje nustatyta, kad pagal pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2018-04-19 pirkimą paskelbė dėl penkių savarankiškų objektų ir tik vienam objektui ieškovė pasiūlė mažesnę kainą (Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime griovių G-1 0+00-6-42,G-2 0+00-2+40, G-3 0+00-3+42, (duomenys neskelbtini) up.168+50-194+00 ir juose esančių statinių remonto darbai su projektavimo paslaugomis) nei kiti tiekėjai. Kadangi pagal mažos vertės pirkimo sąlygų 63 punktą perkančioji organizacija numatė, jog naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainą (civilinė byla Nr. 2-491-252/2018, CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl neatmestina, kad tik pagal vieną iš pirkimo objektų ieškovė turėjo galimybę laimėti pirkimą (CPK 185 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtai nutraukto pirkimo ji patyrė tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, t.y., tiesiogines išlaidas ruošiant dokumentus pirkimui (darbuotojų sugaištas laikas - 538,44 Eur; pridėtinės išlaidos rengiantis pirkimui 557,57 Eur) ir netiesiogines, nes teigia negavusi 24 180,51 Eur pelno bei neteko 8 368,03 Eur dėl mechanizmų darbo liekamųjų sumų bendrovei, viso patyrė 33 644,55 Eur žalą. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog dėl nutraukto pirkimo ji patyrė tiesioginius nuostolius, nes ruošiant pirkimo dokumentus, įmonės darbuotojai gavo darbo užmokestį, t. y., vykdė tiesiogines darbo funkcijas, detalaus darbo laiko paskaičiavimo konkrečiam pirkimui bendrovė nepagrindė (CPK 178 straipsnis), o bendrovė vykdė veiklą, todėl patirtos biuro nuomos ir kitos išlaidos negali būti vertinamos, kaip patirtos tiesiogiai dėl teikto pasiūlymo skelbtam pirkimui. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad ruošiant dokumentus pirkimui ieškovė negalėjo būti įsitikinusi, kad jos teikiamas pasiūlymus bus pripažintas laimėtoju, todėl prisiėmė riziką apsispręsdama dalyvauti atsakovės skelbtame pirkime.
Negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė veikla. Minėtas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Nustatant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, atsižvelgtina į kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: pirma, negautų pajamų numatomumas, antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, trečia, prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir ketvirta, vertintini paties ieškovo veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis. Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-10-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014).
Nurodydama negautas pajamas ieškovė nurodo, kad piniginės lėšos dėl mechanizmų darbo, kurios įka`lkuliuojamos rengiant lokalines sąmatas būtų likusios bendrovei, be to, įmonė, vykdydama darbus, būtų gavusi pajamų. Iš byloje pateiktos UAB „Nodama“ ir UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ 2018-01-02 sudarytos panaudos sutarties dėl transporto priemonių matyti, kad UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ leido ieškovei neatlygintinai naudotis mechanizmais, kurie galėjo būti naudojami ginčo objektuose darbams atlikti. Pagal minėtą panaudos sutartį ieškovė turėjo apmokėti tik turto išlaikymo, remonto, civilinės atsakomybės draudimo ir pan. išlaidas. Nutraukus pirkimą, ieškovė minėtų išlaidų nepatyrė. Nors nurodydama negautas pajamas ieškovė nurodo, kad piniginės lėšos dėl mechanizmų darbo, kurios įkalkuliuojamos rengiant lokalines sąmatas būtų likusios ieškovei, tačiau teismui nepateikti neginčijami duomenys, patvirtinantys realų ieškovės nurodytų mechanizmų (ekskavatoriaus, traktoriaus ir kt.) darbo laiką konkrečiam objektui, todėl konstatuoti, kad ieškovė būtų likę 8 368,03 Eur, nėra pakankamo pagrindo. Be to, ieškovės teiginys, kad RUAB „Nodama“ vykdydama darbus būtų gavusi pelno, vertintini kritiškai. Minėta išvada darytina įvertinus, kad analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-254-425/2019, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, buvo paskirta teismo ekonominė ekspertizė, kurią atliko VšĮ Ekonominių teismo ekspertizių centras. Ekspertas darė išvadą apie tikėtiną nulinį ar net minusinį ieškovės pelną vykdant darbus kitame analogiškame objekte ir šią išvadą pagrindė ieškovės ekspertinei įstaigai pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, sudarytomis rangos sutartimis per 2014-2019 metų laikotarpį. Minėtoje eksperto išvadoje konstatuota, kad RUAB „Nodama“ tik 2014-2015 metais buvo pelningai dirbanti įmonė, nes nuo 2015 m. pelningumo rodikliai perėjo į neigiamas reikšmes, o nuo 2016 m. ieškovės finansinė būklė buvo bloga, įmonė veikė nuostolingai, buvo nemoki bei darė išvadą, kad bendrovės nuostolinga veikla ir nemokumas mažina ieškovės pagrįstą tikėtinumą uždirbti grynąjį pelną dėl atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Ieškovė ekspertinei įstaigai pateikė informaciją apie gautas pardavimo pajamas, pardavimo savikainą, pridėtines išlaidas, grynąjį pelną pagal kiekvieną rangos (statybos) sutartį nurodytą atliktų/atliekamų darbų sąraše 2016-2019 m.. Ekspertas nurodė, kad iš pateiktų 30 projektų, 17 projektų yra nuostolingi. Ieškovės ginčo pirkimuose nurodytas 25% grynasis pelnas yra daug didesnis nei šalies įmonių pelningumo rodiklis ieškovės vykdomose veiklose, kuriose grynasis pelnas 2016 m. melioracijos statinių (griovių) remonte buvo 1,8 %, o 2017 metais buvo nuostolingas. Be to, teismo ekspertas darė išvadą, kad ieškovės RUAB „Nodama“ apskaita tiek pagal objektus, tiek ir metines finansines ataskaitas yra nepatikima. Sąmatose nurodytas ikimokestinis pelnas neužtikrina ir negali užtikrinti faktinio pelningumo, išskyrus tam tikras retas išimtis. Sąmatoms rengti naudojama „Sistelos“ programa negali užtikrinti tam tikro objekto pelno. Ieškovės veiklos rezultatyvumas (nuostolinga) veikla atitinka naujausius (2017 m. duomenys) vidurkius, tai yra, ji yra nuostolinga. Konstatavo, kad ypač didelė tiek vadovybės, tiek kitų darbuotojų kaita mažina tikėtinumą gauti pelną, jei neteisėtų atsakovės veiksmų nebūtų buvę. Esant minėtai eksperto išvadai, teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose duotus paaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovė RUAB „Nodama“ neįrodė, jog vykdydama ir mažos vertės pirkimą „Melioracijos statinių (griovių) remonto darbų su projektavimo paslaugomis pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų gavusi pasiūlymo sąmatose nurodytą 20 proc. dydžio grynąjį pelną, nes ši norma yra daug didesnis nei pačios ieškovės RUAB „Nodama“ vykdomose sutartyse realiai gaunama grynojo pelno norma, kuri viršija šalies įmonių pelningumo rodiklį ieškovės vykdomose veiklose, kuriose grynasis pelnas 2016 m. melioracijos statinių (griovių) remonte buvo 1,8 proc., o 2017 m. buvo nuostolingas. Ieškovės teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis eksperto išvada, kuri atlikta dėl kito objekto, atmestini, nes ieškovės pasiūlymai atsakovei buvo teikti faktiškai tuo pačiu metu, dėl perkamų analogiškų darbų, tik skirtinguose objektuose, todėl eksperto išvada įvertinta įmonės veikla, gebėjimas gauti pajamas nesikeitė, o eksperto išvada, nors ir duota kitoje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, nėra pripažinta nepagrįsta (civilinė byla Nr.e2-254-425/2019).
Dėl paminėtų motyvų teismas konstatuoja, kad ieškovė RUAB „Nodama“ neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų įmonė patyrė prašomą priteisti 33 644,55 Eur žalą, todėl Panevėžio apygardos teismo 2019-05-14 sprendimas naikintinas, byloje priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, iš RUAB „Nodama“ nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019-05-14 sprendimu iš atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos valstybės naudai buvo priteistas 52 Eur žyminis mokestis, kuris, įsiteisėjus sprendimui, 2019-06-17 išdavus vykdomąjį raštą, yra išieškotas. Teismas daro išvadą, kad priėmus naują sprendimą, taikytinas sprendimo įvykdymo atgręžimas, atsakovei grąžinant išieškotas sumas (CPK 373, 760-761 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas
n u s p r e n d ž i a:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-343-755/2019 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieškinį atmesti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188774594), pagal Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.e2-343-755/2019, sumokėtą 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėja Birutė Valiulienė