Civilinė byla Nr. e3K-3-379-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20191-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.8; 3.2.4.8.2; 3.2.4.11; 3.2.9; 3.1.14.1; 3.3.1.19.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės 727-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams E. P. ir A. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties taikymą reikalavimams priteisti skolą ir palūkanas, kituose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytus prejudicinius faktus, įrodymų vertinimą, ieškinio palikimą nenagrinėto, ieškinio ribas, teismo procesinio sprendimo motyvavimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 4527,33 Eur skolos, 93,38 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo E. P. – 558,47 Eur skolą, 14,54 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovas E. P. nebuvo išrinktas bendrijos pirmininku, tačiau nuo pat jos įsteigimo 2000 m. valdė bendrijos finansus. Bendrijoje nuolat kildavo ginčų dėl bendrijos apskaitos tvarkymo, mokesčių bendrijos nariams apskaičiavimo bei paskirstymo, susidarė didelės skolos paslaugų teikėjams, todėl 2014 m. liepos 15 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu buvo išrinkta bendrijos audito komisija tikrajai bendrijos finansinei padėčiai nustatyti. 2014 m. rugsėjo 29 d. bendrijos narių visuotinis susirinkimas bendrijos pirmininku išrinko S. O. (S. O.). Bendrijos audito komisijai ir pirmininkui peržiūrėjus atsakovo perduotus dokumentus, paaiškėjo, kad visi finansiniai dokumentai iki 2009 m. neperduoti. Atsižvelgdami į bendrijos buhalterinės apskaitos būklę, daugiabučio namo patalpų savininkai priėmė sprendimus, siekdami užtikrinti tinkamą tolesnę bendrijos buhalterinę apskaitą ir nepertraukiamą gyventojams būtinų komunalinių paslaugų teikimą. 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu Nr. 1 buvo patvirtinta Mokėjimų už komunalines paslaugas perskaičiavimo metodika (toliau – ir Perskaičiavimo metodika), jos pagrindu atsakovams atsirado prievolė sumokėti sąskaitoje faktūroje 727 Nr. 000012 nurodytą 12 810,48 Lt (3710,17 Eur) sumą. 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų Nr. 6 ir Nr. 7 pagrindu atsakovams atsirado prievolė sumokėti ieškovei 114 Lt (33,02 Eur) už įsigytą elektroninio parašo sertifikatą ir 1814,27 Lt (525,45 Eur) už savo asmeniniams poreikiams (buto remontui) panaudotas bendrijos lėšas. Atsakovų skola susidarė už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., tačiau jie jos iki šiol nesumokėjo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 4527,33 Eur skolos, 93,38 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 558,47 Eur skolos, 14,54 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo atleistas iš bendrijos valdytojo pareigų savo noru. 2014 m. rugsėjo 29 d. bendrijos narių visuotinis susirinkimas bendrijos pirmininku išrinko S. O.. Bendrijos audito komisijai ir pirmininkui peržiūrėjus ir išnagrinėjus atsakovo E. P. perduotus dokumentus, paaiškėjo, kad visi finansiniai dokumentai (kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderiai, pinigų priėmimo kvitai, atitinkami žurnalai) iki 2009 m. neperduoti (2014 m. bylų (dokumentų) perdavimo aktai). Teismo posėdyje atsakovas neneigė, kad neperdavė bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų iki 2009 m., tvirtino, kad dokumentai buvo pavogti iš jo automobilio. Tačiau įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodytą aplinkybę, atsakovas nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).
6. 2014 m. spalio 30 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu Nr. 3 patvirtinta, kad iki 2009 m. sausio 1 d. nė vienas bendrijos narys nebuvo skolingas bendrijai už komunalines paslaugas ir bendrija nebuvo skolinga nė vienam savo nariui; nuspręsta 2009 m. sausio 1 d. bendrijos banko sąskaitoje esančią 4323,78 Lt (1252,25 Eur) sumą laikyti avansiniu visų bendrijos narių mokėjimu, paskirstant šiuos pinigus visiems bendrijos nariams proporcingai turimam nekilnojamojo turto bendram plotui, įskaitant butus, rūsius ir garažus. 2014 m.  lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu Nr. 1 patvirtinta Mokėjimų už komunalines paslaugas perskaičiavimo metodika, sprendimu Nr. 2 nuspręsta padalyti išlaidas dabartiniams bendrijos skolininkams proporcingai jų bendrai skolai bendrijai, nepriklausomai nuo įsiskolinimo priežasties, sprendimais Nr. 6 ir Nr. 7 atsakovas įpareigotas grąžinti į bendrijos sąskaitą 114 Lt (33,02 Eur) ir 1814,27 Lt (525,45 Eur) iki 2014 m. gruodžio 1 d.
7. Ieškovė 2014 m. gruodžio 10 d. išrašė atsakovams sąskaitą 727 Nr. 000012 dėl neapmokėtos 12 810,48 Lt (3710,17 Eur) skolos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., taip pat sąskaitas už einamuosius mokėjimus laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. – 1025,07 Eur, 2015 m. gegužės 4 d. sąskaitą 727 Nr. 000015 dėl sumų už bendrijos lėšomis apmokėtas atsakovo 558,47 Eur asmenines išlaidas. 2014 m. gruodžio 5 d. buvo išrašyta sąskaita 727 Nr. 000018, kuria 717,86 Lt (207,91 Eur) sumažintas priskaitymas, siekiant išvengti dvigubo mokėjimo už 2014 m. rugsėjo mėn.
8. Remiantis VĮ Registrų centre esančia informacija, bendrijos pirmininkas iki 2014 m. rugsėjo 29 d. nebuvo išrinktas, tačiau, bylos duomenimis, atsakovas vykdė bendrijos pirmininko pareigas. Atsakovas kreipėsi dėl elektroninio sertifikato išdavimo bendrijos vardu, kuriuo galėtų identifikuoti save kaip bendrijos pirmininką. Gavęs elektroninį sertifikatą ir bendrijos lėšomis apmokėjęs jo išdavimą, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, o ši atsakovui paaiškino, jog jis nėra VĮ Registrų centre įregistruotas kaip bendrijos pirmininkas, todėl neturi teisės minėtu elektroniniu sertifikatu identifikuoti savęs kaip teisėto bendrijos atstovo ir (ar) pirmininko.
9. 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinis susirinkimas sprendimu Nr. 1 patvirtino Perskaičiavimo metodiką, kurios pagrindu atsakovams atsirado prievolė sumokėti sąskaitoje faktūroje 727 Nr. 000012 nurodytą sumą. 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 pagrindu atsakovams atsirado prievolė sumokėti ieškovo prašomas priteisti sumas. Šie bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti. Atsakovų skola susidarė už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., tačiau atsakovai skolos iki šiol nesumokėjo.
10. Atsakovai, nors ir ginčijo prašomą priteisti skolą ir įrodinėjo atlikę išankstinį mokėjimą bendrijai pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. 28 550 Lt (8268,65 Eur) priėmimo kvitą (serija USA Nr. 0585597) ir bendrijos sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, jog 2007 m. rugsėjo 14 d. bendrijai buvo įnešta 30 000 Lt (8688,60 Eur), tačiau neįrodė aplinkybės, jog tai buvo asmeninės atsakovo, o ne gyventojų surinktos lėšos. Į bylą pateiktose lentelėse neužfiksuota, kad buvo atsakovo permoka, visur įrašyta tik atsakovo skola. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, susijusių su paskolos bendrijai suteikimo faktu (bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo dėl paskolos paėmimo, kasos pajamų orderio, paskolos sutarties ar pan.). Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.
11. Pinigų priėmimo kvitai nepakeičia kasos pajamų orderių ir negali būti išrašomi įnešant pinigus į ūkio subjekto kasą (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3 punktas). Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Atsakovas rėmėsi tik savo paties išrašytu ir pasirašytu pinigų priėmimo kvitu. Buhalteriniai duomenys nuo 2007 m. iki 2009 m. sausio 1 d. į bylą nepateikti.
12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. sausio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą.
13. Kolegija nurodė, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog šios bylos nagrinėjimas  susijęs su kita nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-1345-854/2016, kurioje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, pripažintas pagrįstu, dėl to Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki bus apeliacine tvarka išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1345-854/2016.  Kitoje byloje E. P. reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento 727-osios daugiabučių namo savininkų 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimus 1–3 ir 5–8 klausimais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs E. P. apeliacinį skundą, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šiuo sprendimu buvo panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimai, priimti 6 ir 7 darbotvarkės klausimais, kita ieškinio dalis atmesta. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, pridėjo prie jų naujus įrodymus, taip pat atsakovo atstovas pateikė paaiškinimus. Kolegija atsisakė priimti pateiktus naujus įrodymus CPK 314 straipsnio pagrindu, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o 2016 m. lapkričio 7 d. atsakymas ieškovei iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto prokuratūros skyriaus nevertinamas, nes nenurodytas šio įrodymo reikšmingumas bylai.   
14. Pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyti argumentai dėl ieškinio senaties termino, tačiau šiuos argumentus gali nurodyti apeliacinės instancijos teismas, todėl panaikinus teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą nebūtų laikomasi civilinio proceso tikslo – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.
15. Šioje byloje ieškinys reiškiamas dėl skolos, palūkanų iš atsakovų priteisimo bei skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo, o ne dėl periodinių išmokų. Tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas dėl palūkanų, kurios buvo nustatytos sutartyje, išieškojimo, ieškinio senaties terminas yra 5 metai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovė palūkanas prašo priteisti ne sutarties, o įstatymo pagrindu, siekia prisiteisti ne periodines, o metines palūkanas, kurios nustatytos įstatyme už termino vykdyti prievolę praleidimą. Taigi, ieškovės reiškiamam reikalavimui taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio pagrindas yra 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas Nr. 1 ir 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 7, kuriais nustatyta, jog mokėjimas privalo būti atliktas iki 2014 m. pabaigos. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. sausio 1 d., kai pasibaigė prievolės įvykdymo terminas, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Tai, kad, atsakovui ginčijant 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimą Nr. 1, teismas atmetė jo reikalavimus, patvirtina, kad atsakovams pagrįstai buvo nustatyti mokėjimai kaip skola bendrijai.
16. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų palikti ieškinį nenagrinėtą. Tai, kad teismas  nepasisakė sprendime dėl atsakovų prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą, taip pat nėra pagrindas  naikinti teismo sprendimą. Byloje pateiktas VĮ Registrų centro išrašas bei 2014 m. gruodžio 12 d. vykusio bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolas, pagal kurį priimtas sprendimas perrinkti bendrijos pirmininku S. O. ir pratęsti su juo sudarytą darbo sutartį, patvirtina faktą, jog 2014 m. spalio 22 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartį su byloje ieškovei atstovaujančia advokatų profesine bendrija bendrijos pirmininkas S. O. turėjo teisę pasirašyti, todėl ieškovės atstovas turėjo teisę bendrijos vardu pareikšti ieškinį. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi teisę nustatyti, kokiam terminui laikinai paskiriamas asmuo, kuris atstovaus bendrijai. Tai, kad, pasibaigus įgaliotinio funkcijoms, nesibaigia jo turint įgaliojimus bendrijos vardu sudarytos sutartys, patvirtina, kad advokatas teisėtai teikė ieškinį ir atstovavo bendrijai teisme.
17. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad bendrijos turėtas išlaidas antstolių veiklai apmokėti, teismų išlaidas, delspinigius ir baudas turi apmokėti bendrijos nariai, pagrindė 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu Nr. 1, kuriuo buvo nutarta padalyti šias išlaidas dabartiniams bendrijos skolininkams proporcingai jų bendrai skolai bendrijai, nepriklausomai nuo įsiskolinimo priežasties. Atsakovas tariamą atsiskaitymą su ieškove įrodinėjo 2008 m. bendrijai suteikta paskola, tačiau ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad jokios suteiktos paskolos 2008 m. ir atsakovo permokos 2009 m. sausio mėn. nebuvo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas žinojo, jog jis neturi oficialių įgaliojimų atstovauti bendrijai, tačiau vis tiek bendrijos lėšomis įsigijo elektroninį sertifikatą, kurio kaina 114 Lt (33,02 Eur) ir kurio jis nepanaudojo bendrijos tikslams, todėl nuspręsta pripažinti, kad tai asmeninės E. P. išlaidos, ir jis įpareigotas grąžinti 114 Lt (33,02 Eur) į bendrijos sąskaitą iki 2014 m. gruodžio 1 d.; šis bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimas pripažintas pagrįstu. Teismas nustatė, kad atsakovas neįrodė atsiskaitymo su ieškove fakto, jog jokios tariamos atsakovo permokos 2009 m. sausio 1 d. nebuvo, o atsakovo nurodomi argumentai apie tariamą atsiskaitymą su ieškove pagrįstai nebuvo priimti.
18. Atsakovas nurodė, kad ieškovės taikomas skolų nurašymo metodas bendrijos nariams iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13 straipsniams ir imperatyvioms CK 2.87, 4.76 straipsnių nuostatoms, nes Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 10 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendrijos narių kompetenciją, nesuteikia bendrijos nariams teisės eliminuoti bendrijos narių įsipareigojimus ar ignoruoti ūkinių finansinių operacijų dokumentus. Kadangi Perskaičiavimo metodika buvo patvirtinta bendrijos narių visuotinio susirinkimo, kuriame priimtus sprendimus atsakovas ginčijo teisme, tačiau jo reikalavimai dėl šios dalies buvo atmesti, tai bendrija pagrįstai nustatė atsakovų skolos bendrijai dydį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį palikti nenagrinėtą arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, įskaitant patirtas apeliaciniame ir kasaciniame procese, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013 išaiškinta, kad reikalavimui priteisti palūkanas, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimui, taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Mokėjimai už komunalines paslaugas yra priskiriami periodiniams mokėjimams (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1922-603/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Apeliacinės instancijos teismui nurodžius, kad ieškinys reiškiamas dėl skolos ir palūkanų pagal įstatymą priteisimo, tačiau nepasisakant ir nevertinant, už ką susidarė ta skola, toks apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimas ydingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016). Ieškovei prašant priteisti iš atsakovų 4527,33 Eur skolą ir 93,38 Eur palūkanų pagal įstatymą už komunalines paslaugas, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šių mokėjimų nelaikė periodiniais mokėjimais. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir netinkamai taikė tiek skolai, tiek įstatyme nustatytoms palūkanoms bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą. Bylos atveju taikytinas būtent CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė dėl reikalavimo priteisti skolą ir palūkanas pagal įstatymą už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. yra praleidusi (ieškinys teisme priimtas 2015 m. birželio 10 d.) ir kurio atnaujinti teismo neprašė.
2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimais Nr. 6 ir Nr. 7 įpareigotas grąžinti į bendrijos sąskaitą 114 Lt (33,02 Eur) ir 1814,27 Lt (525,45 Eur) (iš viso 558,47 Eur) iki 2014 m. gruodžio 1 d. Pagal šį įpareigojimą nagrinėjamoje byloje ieškiniu reikalaujama iš atsakovo priteisti 558,47 Eur skolos ir 14,54 Eur palūkanų pagal įstatymą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1345-854/2016 yra panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo 6, 7 klausimais priimti sprendimai, ką pripažino šioje byloje ir apeliacinės instancijos teismas, t. y. nustatyti prejudiciniai faktai, panaikinantys įpareigojimą E. P. grąžinti į bendrijos sąskaitą 114 Lt (33,02 Eur) ir 1814,27 Lt (525,45 Eur) (iš viso 558,47 Eur). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į prejudicinius faktus, nustatytus kitoje civilinėje byloje, ir jų netaikė, todėl pažeidė proceso teisės normas, nustatančias įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinę galią sprendžiant dėl šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad bendrija ieškinio reikalavimą prašant iš atsakovų už komunalines paslaugas priteisti solidariai 12 810,48 Lt (3710,17 Eur) ir palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. grindžia 2014 m. spalio 1 d. išrašyta sąskaita faktūra 727 Nr. 000012 ir kita identiška sąskaita faktūra 727 Nr. 000012, bet jau išrašyta 2014  m. gruodžio 10 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu Nr. 1 buvo patvirtinta Perskaičiavimo metodika, šios pagrindu atsakovams atsirado prievolė sumokėti sąskaitoje faktūroje 727 Nr. 000012 nurodytą sumą. Sąskaitos išrašymo data nutylima, dėl to toks teismo sprendimo motyvavimas laikomas ydingu. Teismai neatsižvelgė į kitose civilinėse bylose nustatytus prejudicinius faktus, būtent – Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-590-160/2011 ir 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1025-392/2014 nustatytus faktus, kad pagal bendrijos ankstesnius priimtus sprendimus (buvusią skaičiavimo tvarką, metodiką) ataskaitinis laikotarpis yra besitęsiantis nuo bendrijos įsteigimo 2000 m. spalio 9 d. (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismai nepagrįstai iš naujo vertino šiuos faktus, todėl nepagrįstai tenkino nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimus priteisti 12 810,48 Lt (3710,17 Eur) pagal dvi identiškas 2014 m. spalio 1 d. ir 2014 m. gruodžio 10 d. išrašytas sąskaitas faktūras 727 Nr. 000012.
4. Atsakovas remiasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 12, 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. kovo 1 d.) 3 punktu, pagal kurį visi ūkio subjektai prekių ar paslaugų tiekimui įforminti privalo naudoti sąskaitas faktūras arba PVM sąskaitas faktūras (9–131 punktai). Atsakovas nurodo, kad ieškovė prašymą priteisti iš atsakovų 12 810,48 Lt (3710,17 Eur) ir palūkanas pagal įstatymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. grindžia 2014 m. spalio 1 d. sąskaita faktūra 727 Nr. 000012, išrašyta prieš 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinį susirinkimą, ir kita identiška sąskaita faktūra 727 Nr. 000012, išrašyta 2014 m. gruodžio 10 d. Šiose sąskaitose prekės (paslaugos) pavadinimas nurodomas kaip skolos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. dengimas. Tai nėra paslaugos pavadinimas ir (ar) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis). Be to, ieškovė apskaičiavo atsakovų skolą už komunalines paslaugas vadovaudamasi ne ūkinėmis operacijomis, kurios buvo atliktos 2008 m. bei pagrįstos finansinės apskaitos dokumentais, o 2014 m. spalio 30 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinių susirinkimų nutarimais, kuriais buvo panaikintos ieškovės skolininkų žinomos skolos ir ieškovės sąskaitoje esantis 4323,78 Lt (1252,25 Eur) likutis buvo pripažintas avansiniu visų ieškovės narių mokėjimu, paskirstant šiuos pinigus proporcingai turimam plotui visiems bendrijos nariams, nepriklausomai nuo to, ar jie turėjo skolų bendrijai. Toks ieškovės taikomas skolų (permokų) nurašymo metodas bendrijos nariams prieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13 straipsniams, imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (CK 2.87, 4.76 straipsniai), protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
5. Bendrijos narių visuotiniame susirinkime patvirtinta Perskaičiavimo metodika, kuri šiuo atveju taikoma nuo 2009 m. sausio 1 d. atgaline data, viršija bendrijos narių kompetenciją, nustatytą DGNKPPSBĮ, Buhalterinės apskaitos įstatyme. Bendrija negali sukurti naujų taisyklių ar nuostatų, kurios iš esmės prieštarauja viešajam interesui ar imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), todėl, esant ginčui tarp šalių dėl ieškovės sąskaitose apskaičiuotų sumų pagrįstumo, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovų skolos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. (imtinai) pagrįstumą ir teisėtumą buhalteriniais dokumentais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė skolos neįrodinėjo, prašomų priteisti sumų nedetalizavo ir konkrečių skaičiavimų, už ką ir iš ko priskaičiavo būtent tokias sumas atsakovams, nepateikė, nenurodė buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių prašomas priteisti sumas. Tokį nagrinėjamos situacijos vertinimą jau yra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1112-599/2016. Dėl šio teismo sprendimo bendrijos apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjamas 2017 m. balandžio 12 d. (civilinė byla Nr. e2A-410-262/2017). Palikus nurodytą apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, būtų nustatyti prejudiciniai faktai, taikytini ir šioje byloje.
6. Apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovė prašė visą 5085,80 Eur skolą priteisti iš atsakovų solidariai, o teismas savo iniciatyva priteisė solidariai iš atsakovų 4527,33 Eur skolos ir 93,38 Eur palūkanų, o 558,47 Eur skolos ir 14,54 Eur palūkanų – tik iš atsakovo E. P.. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo viso apeliacinio skundo, nes nepasisakė dėl ieškovės 2014 m. spalio 1 d. išrašytos sąskaitos faktūros 727 Nr. 000012, surašytos iki 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo, dėl 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu Nr. 1 patvirtintos Perskaičiavimo metodikos priedo Nr. 10 (narių įnešti pinigai patvirtina, kad atsakovai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. yra sumokėję 13 672,50 Lt, o ieškovė sąskaitos faktūros 727 Nr. 000012 pagrindu iš atsakovų reikalauja priteisti tik 12 810,48 Lt (3710,17 Eur).
7. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų ieškinio palikimo nenagrinėto klausimu. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1028- 640/2015 palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5032-545/2015 nustatė, kad bendrija Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2000 m. spalio 9 d., jo organai yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas, pirmininkas, šiuo metu – S. O. (registruota 2014 m. spalio 6 d.). Ginčų nagrinėjimo komisija įregistruota 2014  m. lapkričio 10 d., o pagal bendrijos 2014 m. spalio 30 d. patvirtintų įstatų 65–66, 71 punktus visi bendrijos narių ginčai su bendrija pirmiausiai nagrinėjami bendrijos valdymo organe, nesutikus su bendrijos pirmininko atsakymu – Ginčų nagrinėjimo komisijoje, o nesutikus ir su jos sprendimu – teisme. Taigi bendrijos narių ginčams, susijusiems su bendrijos veikla ar priimtais sprendimais, nagrinėti yra nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ir ja dar galima pasinaudoti. Taigi, šiais prejudiciniais faktais nustatyta, kad išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka taikytina ir nagrinėjamoje byloje. Taikant nurodytus prejudicinius faktus teismų procesiniai sprendimai naikintini, o ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 3 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl sąskaitos išrašų nuo 2008 m. sausio iki 2015 m. sausio, kurios įrodo, kad ieškovė nepagrįstai į Perskaičiavimo metodikos Priedą Nr. 10 neįtraukė ir neįskaitė atsakovų 5234,11 Lt (1515,90 Eur), kaip neįskaitė ir iš 2007  m. rugsėjo 14 d. pinigų priėmimo kvito E. P. likusių 3200,35 Lt (926,89 Eur), iš viso 8434,46 Lt (2442,79 Eur).
9. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl prejudicinių faktų taikymo šioje byloje.
20. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, palikti galioti teismų priimtus procesinius sprendimus, priteisti iš atsakovų kasaciniame teisme patirtų išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismų procesiniuose sprendimuose yra pateikti motyvai dėl visų aplinkybių. Be to, ginčą nagrinėjantis teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną apeliaciniame skunde nurodytą motyvą.
2. Sąskaitos faktūros 727 Nr. 000012 pagrindas yra bendrijos narių (bendraturčių) visuotinio susirinkimo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 1 bei 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 7, kuriais nustatyta, jog mokėjimas privalo būti atliktas iki 2014 m. pabaigos. Šių sprendimų pagrindu atsakovui atsirado prievolė atsiskaityti. Pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį nurodytos sąskaitos faktūros pagrindu ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. sausio 1 d., kai pasibaigė prievolės įvykdymo terminas, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Finansinius dokumentus atsakovas ieškovei perdavė tik 2014 m. spalio–lapkričio mėn., todėl apie atsakovo skolos faktą (apie teisės pažeidimą) ieškovė galėjo sužinoti tik nuo dokumentų perdavimo dienos (nors faktiškai sužinojo dar vėliau, t. y. Perskaičiavimo metodikos pagrindu išanalizavusi turimus duomenis bei atlikus apskaičiavimus). Taigi ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne anksčiau kaip nuo 2014 m. spalio–lapkričio mėn. Be to, prievolė nelaikytina periodiniu mokėjimu. Atsakovo ginčijama prievolė yra vienkartinis mokėjimas, kurio pagrindas – daugiabučio namo savininkų priimtas sprendimas, o ne atsiskaitymas su komunalinių paslaugų teikėjais. Reikalavimas įvykdyti prievolę visą ar dalimis atsakovui nebuvo reiškiamas, nebuvo periodiškai (kiekvieną mėnesį) reikalaujama sumokėti, todėl prašoma priteisti skola neatitinka periodinio mokėjimo požymių. Taigi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 9 punktas ginčo atveju netaikytinas. Įvertinant atsakovo atliktus ir Perskaičiavimo metodikoje nurodytus mokėjimus, atsakovų neapmokėtas įsiskolinimas pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį atliekamas mokėjimais dengiant seniausius priskaitymus, todėl laikytinas kaip susidaręs ne anksčiau kaip nuo 2012 m. lapkričio, kas patvirtina, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalies 9 punkte nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas negalėjo būti praleistas. Kadangi bendrijos tiek finansinius, tiek veiklos klausimus ilgą laikotarpį tvarkė išskirtinai atsakovas, bendrija objektyviai neturėjo galimybės nustatyti galimų neteisėtų jo veiksmų ir laiku ginti savo pažeistų teisių teisme.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1345-854/2016 panaikino 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus Nr. 6 ir Nr. 7 tuo pagrindu, kad bendrijai nepriskirta kompetencija spręsti civilinės atsakomybės taikymo klausimų. Nurodytoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės už bendrijai padarytą žalą, bendrijos lėšomis apmokant asmenines jo išlaidas.
4. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 9 d. yra sumokėjęs 13 672,50 Lt (3959,83 Eur), o ieškovė pagal išrašytą sąskaitą faktūrą 727 Nr. 000012 iš jo reikalauja priteisti tik 12 810,48 Lt (3710,17 Eur). Sąskaitoje faktūroje 727 Nr. 000012 nurodyta skola yra apskaičiuota Perskaičiavimo metodikos pagrindu, įvertinant visus atitinkamo laikotarpio atsakovui tenkančius priskaitymus ir jo atliktus mokėjimus, gautus apskaičiuojant atsakovui tenkančių priskaitymų bei atliktų mokėjimų skirtumą. Atsakovas nurodo tik atliktų mokėjimų sumą ir neįvertina priskaitymų, kuriems dengti šie mokėjimai buvo (turėjo būti) įskaityti.
5. Atsakovas kasaciniame skunde pažymi, kad nebuvo įvertinti ir Perskaičiavimo metodikoje nurodyti tam tikri jo mokėjimai. Tačiau šių argumentų atsakovas nenurodė pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, todėl negali jų teikti kasaciniam teismui (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Atsakovas yra pateikęs sąrašus atliktų mokėjimų, kuriuose nėra šių naujų nurodomų tariamai atsakovo atliktų mokėjimų. Būtent atsakovas ir jo šeima tvarkė visus bendrijos klausimus, rinkdavo iš daugiabučio namo patalpų savininkų lėšas. Iš bendrijos turimų dokumentų nustatyta, kad įmokų atlikimo laikotarpiu buvo susiklosčiusi praktika, jog bendrijos nariai grynaisiais pinigais (įforminant pinigų priėmimo kvitais) perduodavo atsakovui pinigus, o atsakovas (ar jo šeimos nariai), atsiskaitęs su asmenimis už darbus, pinigų likutį įnešdavo į bendrijos banko sąskaitą. Perskaičiavimo metodikoje yra atskirai nurodyta, kad ji skirta kiekvieno nario įsiskolinimui ar permokai už komunalines paslaugas nustatyti, ir papildomai pabrėžta, jog į metodiką nėra įtraukiami mokėjimai, nesusiję su komunalinėmis paslaugomis.
6. Ieškovės sąskaitoje faktūroje Nr. 000012 buvo įsivėlęs rašymo apsirikimas ir per klaidą teismui kartu su ieškiniu buvo pateikta pradinė (neištaisyta sąskaita). Ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė įrodymus, kad sąskaitos faktūros data yra 2014 m. gruodžio 10 d. ir kad pataisytą sąskaitą faktūrą atsakovas gavo Perskaičiavimo metodikos pagrindu apskaičiavus jo įsiskolinimą.
7. Dėl ieškinio ribų peržengimo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta. Be to, ieškovė dubliku patikslino byloje reikštus reikalavimus.
8. Atsižvelgiant į tai, kad bendrijos lėšos gali būti renkamos tik atsiskaityti su paslaugų teikėjais arba kaip kaupiamosios (amortizacinės) lėšos, į tai, kad jokių 2009 m. sausio 1 d. žinomų neapmokėtų sąskaitų tuo metu nebuvo, banko sąskaitoje buvusi suma laikytina kaupiamosiomis (amortizacinėmis) lėšomis, todėl pagrįstai paskirstyta bendrijos nariams proporcingai nuosavybės teise valdomų patalpų plotams. Atsakovas nepateikė buhalterinių dokumentų už laikotarpį iki 2009 m. sausio mėn., todėl nėra teisinio pagrindo teigti apie tariamai buvusį skolų nurašymą ar bendrijos banko sąskaitoje buvusių lėšų netinkamą paskirstymą.
9. Pagrindą tenkinti pareikštus reikalavimus sudaro bendrijos narių priimti ir atsakovui privalomi sprendimai, kuriais patvirtinta Perskaičiavimo metodika bei atsiskaitymo pagal ją (prievolės įvykdymo) terminas. Bendrijos sprendimai, o ne sąskaitos, yra atsakovų prievolių pagrindas. Dėl sąskaitų netinkamumo, kaip pagrindo atsisakyti vykdyti tenkančias prievoles, yra pasisakyta teismų praktikoje ir konstatuota, jog tokie argumentai nepaneigia asmens prievolės vykdyti jam tenkančias prievoles ir nesudaro teisinio pagrindo atmesti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Be to, tarp šalių yra išnagrinėtas teisminis ginčas dėl Perskaičiavimo metodikos, kurios pagrindu yra apskaičiuota šioje byloje iš atsakovo prašoma priteisti skola, teisėtumo bei priimtas prejudicinę galią šalims turintis sprendimas, atmetant visus atsakovo reikalavimus kaip nepagrįstus.
10. Bendrijos priimti sprendimai ir sąskaita užtikrina buhalterinės apskaitos tvarkymą, remiantis buhalteriniais apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis). Daugiabučių namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų, t. y. pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, buhalterinę apskaitą reglamentuoja finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintos Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (123, 138, 141 punktai). Dėl atsakovo veiksmų, t. y. kad bendrijai nebuvo perduota buhalterinių apskaitos dokumentų už laikotarpį iki 2009 m., buhalterinė apskaita nuo 2009 m. buvo vykdoma aplaidžiai, skaičiavimai neatitiko buhalterinių apskaitos dokumentų, mokesčių paskirstymas bei skaičiavimai buvo vykdomi be bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimų, nežinomų bei vienašališkai nustatytų principų pagrindu, perduotų dokumentų pagrindu buvo neįmanoma objektyviai vykdyti tinkamos bei buhalteriniais dokumentais pagrįstos bendrijos apskaitos. Todėl buvo priimti atitinkami bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimai: turimų buhalterinių bei kitų dokumentų pagrindu perskaičiuoti priskaitymus (ištaisyti klaidas) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2014 m. spalio 1 d., patvirtinti, jog nė vienas bendrijos narys nebuvo skolingas bendrijai už komunalines paslaugas ir ši nebuvo skolinga nė vienam bendrijos nariui, atlikti buhalterinius perskaičiavimus, jei bus pateikta visa buhalterinė informacija už laikotarpį iki 2009 m., kurio buhalterinių dokumentų bendrija neturi.
11. Atsakovas nepagrįstai remiasi Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780, reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos pelno įstatyme apibrėžtą veiklą ir ekonominę veiklą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, nes ieškovė yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris neapmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu.
12. Reikalavimas priteisti įsiskolinimą priskirtinas teismo kompetencijai, todėl išankstinė ginčų nagrinėjimo komisija negali jo nagrinėti. Tik teismas gali priimti privalomą ir vykdytiną sprendimą dėl skolos priteisimo. Ginčų nagrinėjimo komisija yra privaloma nagrinėjant bendrijos narių inicijuojamus ginčus su bendrijos valdymo organais dėl jų priimtų sprendimų (bendrijos įstatų 65, 69.1 punktai).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams priteisti skolą ir palūkanas

21. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama.
22. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
23. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis, atlyginti. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Taigi, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis).
25. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).
26. Reikalavimui priteisti palūkanas taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).
27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip ir palūkanoms. Bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovų skolą, apskaičiuotą pagal 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu Nr. 1 patvirtintą Mokėjimų už komunalines paslaugas perskaičiavimo metodiką. Šio susirinkimo sprendimu Nr. 2 nuspręsta padalyti išlaidas bendrijos skolininkams proporcingai jų bendrai skolai bendrijai, nepriklausomai nuo įsiskolinimo priežasties.
29. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reiškiamiems reikalavimams priteisti solidariai iš atsakovų 4527,33 Eur skolos ir 93,38 Eur palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje taikytinas 10 metų bendrasis, o ne CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas, nes ieškinys pareikštas ne dėl periodinių išmokų. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.
30. Byloje nustatyta, kad pagal susiklosčiusią mokėjimo už komunalines paslaugas praktiką namo gyventojai perduodavo pinigus už komunalines paslaugas bendrijai, o ši atsiskaitydavo su paslaugų teikėjais. Daliai namo gyventojų neperdavus bendrijai pinigų susidarė skola paslaugų teikėjams. Šios aplinkybės užfiksuotos (ir byloje neginčijamos) 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokole, taip pat jame užfiksuota, kad bendrija nuolat patiria papildomų išlaidų, kurias sudaro antstolių veiklos, teismų išlaidos, delspinigiai, baudos.
31. Atsakovas, kasaciniame skunde teigdamas, kad prašomai priteisti skolai nepagrįstai netaikytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas, iš esmės ginčija teismų sprendimus ta apimtimi, kuria iš jo priteista pinigų suma apima jo pinigines prievoles, kurių vykdymo terminas suėjo anksčiau nei 5 metai iki ieškinio pareiškimo dienos. Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybė, kad namo gyventojų prievolė atsiskaityti su bendrija turėjo būti vykdoma periodiškai (ir kokiu periodiškumu). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1867-345/2016 konstatuota, kad bendrijai neturint galimybių tiksliai nustatyti savo narių įsipareigojimų struktūros bendrijos narių visuotinis susirinkimas turėjo teisę patvirtinti Mokėjimų už komunalines paslaugas perskaičiavimo metodiką, taikytiną 2009 m. sausio 1 d. – 2014 m. spalio 1 d. laikotarpiui. Taigi Perskaičiavimo metodikos teisėtumas konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi, šis faktas turi prejudiciją nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pagal Perskaičiavimo metodiką paslaugų teikėjams susidariusi viso namo skola, kitos išlaidos buvo paskirstytos bendrijos skolininkams. Be to, byloje nepaneigta aplinkybė, kad iki 2009 m. sausio 1 d. nė vienas bendrijos narys nebuvo skolingas bendrijai už komunalines paslaugas, o 2009 m. sausio 1 d. bendrijos banko sąskaitoje buvo 4323,78 Lt (1252,25 Eur), kurie 2014 m. spalio 30 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu Nr. 3 buvo paskirstyti visiems bendrijos nariams proporcingai turimam nekilnojamojo turto bendram plotui, įskaitant butus, rūsius ir garažus.
32. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti iš atsakovų prašomos priteisti skolos periodiškumo ir atitinkamai šiam reikalavimui taikyti 5 metų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad reikalavimui priteisti 4527,33 Eur skolą iš atsakovų taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
33. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino prašomoms priteisti palūkanoms taikymo, nurodė, kad ieškovė palūkanas prašo priteisti ne sutarties, o įstatymo  pagrindu, t. y. siekia prisiteisti ne periodines, o metines palūkanas, kurios nustatytos įstatyme už termino vykdyti prievolę praleidimą, todėl šiam reikalavimui taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas.  Teisėjų kolegija nurodo, kad ši teismo išvada prieštarauja nutarties 24–26 punktuose nurodytai kasacinio teismo formuojamai praktikai, pagal kurią palūkanų periodiškumas nepriklauso nuo to, ar jos nustatytos sutartyje, ar įstatyme, taip pat ar jos mokamos kiekvieną mėnesį, ar yra metinės palūkanos. Remiantis šios nutarties 26 punktu, reikalavimui priteisti palūkanas taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.
34. Visgi šis teisinio argumentavimo netikslumas neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui. Bylos duomenimis, ieškovė apskaičiavo prašomas iš atsakovų priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. birželio 9 d. (ieškinys teisme priimtas 2015 m. birželio 10 d.), todėl pagrindo konstatuoti, kad ieškovė praleido penkerių metų ieškinio senaties terminą reikšti atsakovui reikalavimą priteisti palūkanas, nenustatyta.

              Dėl kituose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių prejudicinės galios šioje byloje ir sąskaitos faktūros įrodomosios reikšmės

35. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.
36. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į prejudicinius faktus, nustatytus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1345-854/2016, kurioje teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimu yra panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimai Nr. 6 ir Nr. 7, kuriais atsakovas buvo įpareigotas grąžinti į bendrijos sąskaitą 114 Lt (33,02 Eur) ir 1814,27 Lt (525,45 Eur) (iš viso 558,47 Eur) iki 2014 m. gruodžio 1 d. Pagal šį įpareigojimą nagrinėjamoje byloje ieškiniu reikalaujama iš atsakovo priteisti 558,47 Eur skolos ir 14,54 Eur palūkanų pagal įstatymą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme priteisimo. Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais.
38. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1345-854/2016 konstatavo, kad bendrija neturėjo kompetencijos spręsti atsakovo civilinės atsakomybės už bendrijai padarytą 114 Lt (33,02 Eur) ir 1814,27 Lt (525,45 Eur) žalą klausimo. Tačiau nustatytas faktas neapribojo bendrijos teisės kreiptis į teismą su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo nurodytos žalos atlyginimą.
39. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-590-160/2011 ir 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1025-392/2014 nustatytus prejudicinius faktus, kad pagal bendrijos ankstesnius priimtus sprendimus (buvusią skaičiavimo tvarką, metodiką) ataskaitinis laikotarpis yra besitęsiantis nuo bendrijos įsteigimo 2000 m. spalio 9 d., todėl teismai nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus priteisti 12 810,48 Lt (3710,17 Eur) pagal dvi identiškas 2014 m. spalio 1 d. ir 2014 m. gruodžio 10 d. išrašytas sąskaitas faktūras 727 Nr. 000012. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasaciniame skunde nėra tinkamai argumentuota aplinkybės dėl ataskaitinio laikotarpio reikšmė 2014  m. spalio 1 d. ir 2014 m. gruodžio 10 d. sąskaitoms faktūroms 727 Nr. 000012. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2014 m. gruodžio 10 d. sąskaita faktūra 727 Nr. 000012, laikė ją surašyta tinkamai, priėmė ieškovės paaiškinimą, kad 2014  m. spalio 1 d. data buvo nurodyta per klaidą. Sąskaitos faktūros surašymo data – tai fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
40. Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl sąskaitos faktūros 727 Nr. 000012 atitikties teisės aktų reikalavimams (paslaugos pavadinimo nurodymas, nesiremta finansinės apskaitos dokumentais). Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus vertina kaip neturinčius reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui. Minėta, kad atsakovui skola apskaičiuota pagal 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu Nr. 1 patvirtintą Mokėjimų už komunalines paslaugas perskaičiavimo metodiką. Įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1867-345/2016 ši Perskaičiavimo metodika, kaip skolos bendrijos skolininkams (tarp jų – ir atsakovui) apskaičiavimo tvarka, pripažinta tinkama (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Byloje nėra nustatytas faktas, kad prašomos priteisti skolos dydis yra neteisingas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra esminės aplinkybės sprendžiant dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo skolą. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl sąskaitų faktūrų reikšmės prievoliniuose santykiuose (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nurodomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1112-599/2016, kuriuo, atsakovo nuomone, buvo atliktas skolos apskaičiavimo vertinimas, yra pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi – tenkinant bendrijos ieškinio, pareikšto kitiems skolininkams, reikalavimą priteisti skolą. 
42. Taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai pateiktą sąskaitą faktūrą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. vertino byloje esančių įrodymų visumą; tai atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
43. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad teismai, spręsdami dėl reikalavimo priteisti skolą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į kitoje civilinėje byloje nustatytus prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

              Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, išėjimo už ieškinio ribų ir tinkamo procesinio sprendimo motyvavimo

44. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
45. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal bendrijos įstatų 65-66, 71 punktus šis ginčas turėjo būti pirmiausia nagrinėjamas bendrijos valdymo organo, Ginčų nagrinėjimo komisijoje ir tik po to – teisme. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
46. Pagal bendrijos įstatų 65, 66 punktus bendrijos narių pareiškimai, prašymai, skundai yra nagrinėjami bendrijos valdymo organo. Jei bendrijos narys nesutinka su priimtu sprendimu, toks ginčas nagrinėjamas Ginčų nagrinėjimo komisijoje. Taigi tokia tvarka nagrinėjamo ginčo iniciatyvos teisė priskiriama bendrijos nariui, kas tiesiogiai yra nustatyta įstatų 69.1 punkte. Dėl nurodytos priežasties bendrijos reikalavimo pagrįstumas, prieš kreipiantis į teismą, neturėjo būti sprendžiamas nurodyta bendrijos įstatuose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka.
47. Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovė prašė visą 5085,80 Eur skolą priteisti iš atsakovų solidariai, o teismas savo iniciatyva priteisė solidariai iš atsakovų 4527,33 Eur skolos ir 93,38 Eur palūkanų, o 558,47 Eur skolos ir 14,54 Eur palūkanų – tik iš atsakovo E. P.. Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais, nes, bylos duomenimis, ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimus ir teismai sprendė dėl ieškinio sutikslintų reikalavimų pagrįstumo.
48. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas. Neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542-611/2016, 21, 22 punktai; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 25 punktas).
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir atitinkamai – absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl išvadų motyvavimo trūkumai negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 2, 328, 346 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis).
50. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
51. Kitais kasacinio skundo argumentais tinkamai nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas, keliamas faktų nustatymo klausimas, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Kasacinis teismas patyrė 7,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. pažyma). Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
53. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1089 Eur išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti atlyginimo, pateikė šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomų priteisti išlaidų dydis atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl ieškovės prašymas tenkintinas (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei 727-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (į. k. 125335655) iš atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1089 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,20 Eur (septynis Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Janina Januškienė

                                                                      Gediminas Sagatys