Administracinių nusižengimų byla Nr. 2AT-11-303/2018

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00273-2017-7

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 16.9.10.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkė), Aldonos Rakauskienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinių nusižengimų bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. G. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nubaustas įspėjimu už tai, kad 2017 m. kovo 20 d., apie 15.56 val., Panevėžyje, Nemuno gatvėje, (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje manevruodamas atbuline eiga automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantį S. G., nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) taip apgadino abu automobilius. Administracinių nusižengimų bylos teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, kaltinant G. G. tuo, kad pasišalino iš minėto eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo (17.32 val. nustatytas 1,93 promilės girtumas), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126, 221, 222 punktų reikalavimus, nutraukta. G. G. įpareigotas atlyginti D. A. padarytą 273 Eur dydžio turtinę žalą.
2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarimo dalis dėl administracinių nusižengimų bylos teisenos pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį G. G. nutraukimo panaikinta ir G. G. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nubaustas 1200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Kita pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. prašymas ir administracinių nusižengimų byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinių nusižengimų bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą be pakeitimų. Palikus galioti apeliacinės instancijos teismo nutarimo dalį dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui. Pareiškėjas prašyme nurodo:
1. Apeliacinės instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip padarė esminių ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio, 569 straipsnio pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pareiškėjo veikoje tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl, pripažindamas jį kaltu padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė šias ANK normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose.
2. Kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl pagrindžiant atsakomybę pagal šį straipsnį turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys. Pareiškėjo kaltė dėl šio ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta jokiais neginčijamais įrodymais, o jo veika apeliacinės instancijos teismo tyčine pripažinta formaliai. Byloje yra administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno P. M. tarnybinis pranešimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, nukentėjusiųjų rašytiniai paaiškinimai, automobilių apgadinimų nuotraukos, kurie tik patvirtina eismo įvykio faktą, tačiau nėra pakankami spręsti apie tai, ar pareiškėjas, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, suprato, jog apgadino kitą automobilį. Remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, N62-1293-11 pateiktais išaiškinimais ir teigiama, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, iš esmės rėmėsi tik rašytiniu eismo įvykį mačiusio liudytojo P. V. S. apklausos policijos komisariate protokolu, tačiau šis liudytojas apeliacinės instancijos teisme apklaustas nebuvo. Taip teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai. Byloje esanti eismo įvykio schema neatitinka nei jo paties paaiškinimų, liudytojo P. V. S. nurodyto eismo įvykio kilimo mechanizmo, policijos pareigūno P. M. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, nei abiejų automobilių apgadinimų pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančios eismo įvykio schemos nevertino, taip nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių.
3. Remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-699/2015, 2AT-4-2011, 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 pateiktais išaiškinimais ir teigiama, kad, sprendžiant apie kaltininko tyčią, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Pareiškėjas tiek paaiškinime policijos pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad kontakto su kitu automobiliu nepajuto, jokio kontakto garso neišgirdo. Be to, kitaip nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, jo parodymai liudytojo P. V. S. nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja. Priešingai, liudytojo P. V. S. apklausos protokolas patvirtina, kad pareiškėjas nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, – liudytojas nenurodė, kad būtų girdėjęs kokį nors kontakto garsą, kad kliudytas automobilis būtų sujudėjęs, kad būtų įsijungusi automobilio signalizacija, kad po kontakto pareiškėjas būtų stabtelėjęs, pažiūrėjęs pro langą, apsižvalgęs ar atlikęs kitus veiksmus, kurie būtų rodę, jog jis suvokė, kad kliudė svetimą turtą. Aplinkybę, kad pareiškėjas nepajuto kliudęs kitą automobilį, patvirtina ir tai, kad kontaktas su kitu automobiliu buvo nežymus ir nesutrukdė toliau judėti, automobilį jis paliko stovėti toje pačioje vietoje, o apgadinimus pamatė tik kitą dieną, automobilių kontaktas įvyko triukšmingoje aplinkoje, duobėtoje kelio vietoje, lyjant lietui. Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra labai mažo ploto paviršiuje, padaryti slystamojo pobūdžio kontakto metu, kuris teismų praktikoje dažnai pripažįstamas nejuntamu. Automobilį pareiškėjas vairavo būdamas blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas, tai patvirtina, kad jis neturėjo jokio siekio išvengti atsakomybės už savo veiksmus.
4. Apeliacinės instancijos teismas bylos įrodymus vertino šališkai, nevertino jų visumos, byloje esančius neaiškumus ir abejones dėl pareiškėjo kaltės traktavo ne jo naudai, taip pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, be to, nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo pareigą.
5. Administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, taip pat yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir, nepaisant to, vartoja alkoholį, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis. Kadangi pareiškėjas nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tai negalėjo tyčia vartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Dėl to jis neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki įvykio aplinkybių nustatymo.
6. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas pareiškėjui nuobaudą už ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje nustatytus nusižengimus, padarė esminių ANK 34 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad automobilį pareiškėjas vairavo būdamas blaivus, automobilių aikštelėje, lėtai važiuodamas atbuline eiga, padaryta žala nedidelė. Dėl to net ir sankcijoje nustatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padaryto nusižengimo pavojingumo laipsniui ir pobūdžiui. Pareiškėjas dirba, rūpinasi specialiųjų poreikių turinčia mama, praeityje už šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą nebaustas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patiria daug suvaržymų kasdieninėje veikloje.
5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
1. Su pareiškėjo prašyme išdėstytais reikalavimais nesutinkama ir manoma, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota teisingai.

III.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. prašymas atmestinas.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies taikymo

7. G. G., neginčydamas jo nubaudimo pagal ANK 418 straipsnio 7 dalį, teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos (ANK 426 straipsnio 1 dalis), kad subjektyvusis šio nusižengimo požymis – kaltė – nustatytas išsamiai neįvertinus visų bylos aplinkybių.
8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
9. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
10. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
11. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014,   2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
12. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus (administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidėjo G. G., nukentėjusiosios D. A., liudytojo A. B. parodymus, įvykio nuotraukas, liudytojo P. V. S. apklausos protokolą, P. M. tarnybinį pranešimą, kitus rašytinius įrodymus), nustatė, kad G. G., automobilių aikštelėje manevruodamas atbuline eiga automobilį „Audi 80“, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Golf“ ir taip apgadino abu automobilius. Šio įvykio metu nukentėjusiajai D. A. dėl automobilio „Volkswagen Golf“ apgadinimo buvo padaryta 273 Eur turtinė žala. Kartu teismas konstatavo, kad negali daryti neabejotinos išvados, jog G. G. iš eismo įvykio pasišalino tyčia, suprasdamas eismo įvykio sukėlimo faktą ir norėdamas išvengti atsakomybės. Anot šio teismo, G. G. galėjo ir nejausti, kad kliudė kitą automobilį, nes kontaktas tarp jų, šio teismo vertinimu, nebuvo stiprus.
13. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nusprendė, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Šios instancijos teismas pripažino, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog G. G. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas pagrindė byloje įvertintų įrodymų visuma ir išsamiai, taip pat atskleisdamas ir G. G. kaltės turinį dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo, motyvavo tai savo nutarime. G. G. versiją dėl eismo įvykio, kaip nenuoseklią ir prieštaraujančią kitiems bylos duomenims, argumentuotai atmetė.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir, priešingai pirmosios instancijos teismui, kuris byloje ištirtus įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstai suteikdamas prioritetą pažeidėjo parodymams, padarė pagrįstą išvadą dėl G. G. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Nustatytos byloje aplinkybės (automobilių kontaktas, įvykį mačiusio liudytojo P. V. S. veiksmai, kuris, specialiai priėjęs prie vairuotojo, pasakė jam, kad šis kliudė kitą automobilį, G. G. reakcija į tai – atrėžęs, kad nieko nežino, iš įvykio vietos greitai pasišalino, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus ir kt.) yra pakankamos pripažinti, kad G. G. suprato sukėlęs eismo įvykį (apgadinęs kitą automobilį), tačiau tyčia ignoruodamas tai, t. y. nesilaikydamas KET 222 punkto reikalavimų, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
15. Atmestini pareiškėjo argumentai ir dėl įvykį mačiusio liudytojo P. V. S. neiškvietimo ir neapklausimo teismo posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas P. V. S. buvo šaukiamas į teismą, tačiau dėl sveikatos būklės teismo posėdyje nedalyvavo. Prašyme teismui liudytojas nurodė, kad jo apklausos protokole policijos komisariate užfiksuoti parodymai yra teisingi (b. l. 59). Šie liudytojo parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo paskelbti, po jų paskelbimo G. G. atsakinėjo į teisėjos klausimus; abiejų instancijų teismai tiek G. G., tiek ir liudytojo P. V. S. parodymus analizavo ir vertino kitų bylos duomenų kontekste. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 651 straipsnio 2 dalį bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai: bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai (ANK 651 straipsnio 3 dalis), pateikiamas motyvuotas prašymas nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka, kuris teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindo ar būtinybės nagrinėti G. G. administracinių nusižengimų bylą žodinio proceso tvarka. Tai, kad G. G. administracinių nusižengimų byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, kad įrodymų tyrimas ir jų vertinimas buvo neišsamus ar kad esmingai buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Nagrinėjamoje byloje teismui užteko duomenų išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištirti bei įvertinti byloje esančius įrodymus ir dėl jų padaryti atitinkamas išvadas, todėl nebuvo būtina rinkti papildomos informacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-507/2015). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokį sprendimą, nei pareiškėjas tikėjosi, savaime nereiškia, jog teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai ar priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą. Pareiškėjui nenurodžius konkrečių apeliacinės instancijos teismo šališkumo požymių, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio teismo nešališkumu nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme ir daro išvadą, kad G. G. prašyme nurodytas argumentas dėl teismo šališkumo yra nepagrįstas.
16. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės (tai, kad automobilį vairavo būdamas blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl jis neturėjo jokio tikslo nuslėpti eismo įvykį ar išvengti atsakomybės už savo veiksmus) jo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).
17. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, G. G. veikoje teisingai nustatė ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyvųjį požymį – tyčią ir pagrįstai jį dėl šio administracinio nusižengimo nubaudė.

Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo

18. G. G. prašyme taip pat nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl jo nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad jo veiksmuose nėra ir šio administracinio nusižengimo sudėties, nes nežinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.
19. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
20. Byloje nustatyta, kad G. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nustatyta, kad G. G. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. 2017 m. kovo 20 d. 17.32 val., praėjus vos pusantros valandos po eismo įvykio padarymo, G. G. buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas (b. l. 17–18). Vadinasi, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, G. G., žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį (padarė KET pažeidimą, lėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą), ir turėdamas pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jį vartojo.
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, kad G. G. veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

22. G. G. prašyme nesutinka su apeliacinės instancijos teismo jam pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį paskirtomis administracinėmis nuobaudomis ir administracinio poveikio priemone teigdamas, kad, atsižvelgus į jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, elgesį prieš nusižengimų padarymą bei po to ir kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra neteisingos ir neproporcingos.
23. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis.
24. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 Eur. Be to, už šį administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).
25. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1200 iki 1400 Eur. Be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).
26. G. G. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nubaustas 600 Eur dydžio bauda, o pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, t. y. jam paskirtos šių straipsnių sankcijose nustatytos minimalios baudos ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. G. paskirta galutinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
27. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarimo matyti, kad, skiriant G. G. administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į administracinių nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad jis nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, į tai, kad jis galiojančių nuobaudų neturi, taip pat į pažeidėjo elgesį po administracinių nusižengimų padarymo. Pažymėtina, kad G. G. teisinei padėčiai švelninti nepakanka vien to, kad jis anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, kad eismo įvykis įvyko automobilių aikštelėje, taip pat kad, kaip tvirtina pareiškėjas, automobilį jis vairavo būdamas blaivus, ar kad dėl kito automobilio apgadinimo padaryta žala nėra didelė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo ne atsitiktinai, o sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus. Tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams taip pat savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti. Todėl G. G. prašymo teiginiai, kad jis dirba, rūpinasi specialiųjų poreikių turinčia mama ir dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patiria daug suvaržymų kasdienėje veikloje, nėra pakankami konstatuoti, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui.
29. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos skyrimo taisykles, ir nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose administracinių nusižengimų bylose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjos                                                                                                                              Sigita Bieliauskienė

                                                                                                                                            Aldona Rakauskienė

                                                                                                                                            Audronė Kartanienė