Baudžiamoji byla Nr. e1-709-1242/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49592-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.7.; 1.1.10.1.; 1.2.20.16.1.; 1.2.20.13; 1.2.25.5

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2024 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, paskirta 50 MGL dydžio bauda, taip pat uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 27 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas

n u s t a t ė:

I.        Teismo nustatytos aplinkybės

1.       A. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo motorinę transporto priemonę, taip pat vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: jis, 2024 m. gruodžio 21 d., apie 01.45 val. ties pastatu A. P. Kavoliuko g. 6, Vilniuje, vairavo automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad įsiteisėjusiu 2024 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-647-1017-/2024 pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį jam buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2023 m. gruodžio 27 d. Taip pat jis, 2024 m. gruodžio 21 d. 02.30 val. iki 04.30 val. policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs)) ir išaiškinus atsisakymo tikrintis neblaivumą teisinius padarinius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 17 punkto reikalavimus, numatančius, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakė pasitikrinti neblaivumą.

2.       Tokiais savo veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

II.       Byloje surinkti duomenys

3.       A. B. 2024 m. gruodžio 21 d. apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 20 d., apie 22-23 val., būdamas namuose, nusprendė šiek tiek išgerti alkoholio. Atsidarė namuose turėtą butelį brendžio ir išgėrė maždaug
0,5 l. Po to nusprendė perstatyti automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilnius. Minėtas automobilis priklauso jo dėdei A. P.. Dėdė davė jam šį automobilį tuomet, kai teisė vairuoti transporto priemonę jam nebuvo atimta. Automobiliu jis nesinaudojo, šis stovėjo garaže. Prieš maždaug 2-3 savaites, t. y. 2024 m. gruodžio pradžioje, dėdė pareikalavo grąžinti automobilį „VW.“ Naktį, iš 2024 m. gruodžio 20 d. į 2024 m. gruodžio 21 d., tikslaus laiko nepamena, jis išgėręs alkoholio, nusprendė grąžinti automobilį perstatant jį prie dėdės namų, esančių (duomenys neskelbtini) AVilnius. Išsukęs iš garažo ir važiuodamas pagrindiniu keliu vidutiniu greičiu, maždaug 30-40 km/h, jis kažkur užsižiūrėjo ir užvažiavo ant kelkraščio, o po to atsitrenkė į mikroautobuso galą. Mikroautobuso, į kurį atsitrenkė, markės ir valstybinio numerio nepamena. Jis išlipo iš automobilio apžiūrėti kas įvyko. Pastebėjęs, kad pro daugiabučio namo langus jį stebi žmonės, suprato, kad jie iškvies policijos pareigūnus, todėl pats jos nekvietė. Atvykę policijos pareigūnai nurodė jam pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Pareigūnai iš karto nepateikė jokių, jo manymu, svarių priežasčių, kodėl jis tai turi daryti, nesupažindino su teisėmis, nepateikė įrodymų, kad jis vairavo automobilį, todėl jis tikrintis blaivumą atsisakė (el. b. t. 1, b. l. 140–143).

4.       Papildomai 2025 m. sausio 10 d. apklaustas A. B. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis lieka prie anksčiau duotų parodymų apie 2024 m. gruodžio 21 d. įvykį. Kaip minėjo pirminėje apklausoje, policijos pareigūnai atvažiavę priėjo prie jo ir jam nurodė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau tikrintis jis atsisakė. Apie 2024 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jis žinojo. Šį sprendimą jis buvo gavęs registruotu paštu namų adresu. Šio teismo nuosprendžio jis laikėsi, tačiau išgėręs padarė klaidą. Dėl savo veiksmų gailisi (el. b. t. 1, b. l. 161–164).

5.       Liudytojas K. B. (K. B.) 2024 m. gruodžio 21 d. apklausos metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 21 d., nakties metu, apie 01.45 val. važiavo savo automobiliu „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) važiuojant nuo parduotuvės „Norfos“ link L. Asanavičiūtės g., ties pastatau (duomenys neskelbtini), šalia pėsčiųjų perėjos, jis pajuto, kad pervažiavo kažkokį daiktą, nes išgirdo keistą garsą. Priešais jis pastebėjo keistai stovintį automobilį „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavus arčiau, jis pamatė, kad tas automobilis yra atsitrenkęs į priekyje stovintį mikroautobusą „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis pastebėjo sėdintį vyrą. Vyras bandė išvažiuoti, tačiau jam nieko nesigavo, galimai dėl apgadinimų automobilis važiuoti negalėjo. Per automobilio langą jis paklausė lietuviškai, ar vyrui reikalinga pagalba. Vyras kažką neaiškiai atsakė, tačiau jis nesuprato. Iš bendro vaizdo, vyro atsakymo ir lėtų nekoordinuotų judesių jis įtarė, kad vyras gali būti neblaivus. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, kad iškviestų policijos pareigūnus. Vyras išlipęs iš automobilio patikrino apgadinimus ir nuėjo link daugiabučio namo Nr. 6 kiemo. Atvažiavus policijos pareigūnams liudytojas nurodė tą vyrą, kurie jį pasivijo ir sulaikė (el. b. t. 1, b. l. 18–21).

6.       Liudytojas A. P. 2025 m. sausio 6 d. apklausos metu parodė, kad A. B. pažįsta apie metus laiko. Jie susipažino darbe dirbant statybų srityje, jų santykiai yra geri. A. B. jį vadindavo „dėde“, kadangi jis buvo vyriausias kolektyve. Automobilis VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Šis automobilis prieš maždaug 2 metus sugedo, todėl stovėjo mano kieme, juo niekas nesinaudojo. A. B. apie tai sužinojęs paklausė, ar galėtų automobilį pasiimti ir bandyti jį sutvarkyti, jis sutiko. 2024 m. gruodžio mėnesį per pažįstamus asmenis jis sužinojo, kad A. B. atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes vairavo išgėręs. Tuomet jis nusprendė atsiimti automobilį iš A. B.. Konkretaus laiko kada atsiims automobilį jie nesutarė. 2024 m. gruodžio mėnesio gale per pažįstamus jis sužinojo, kad A. B. vėl vairavo išgėręs. Šį kartą A. B. vairavo jam priklausantį automobilį „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio pretenzijų A. B. jis neturi (el. b. t. 2, b. l. 24–27).

7.       Liudytojas M. Gavulis, policijos pareigūnas, 2025 m. sausio 9 d. apklausos metu parodė 2024 m. gruodžio 20 d. – 2024 m. gruodžio 21 d. dirbant su kolega Edgaru Paukšte, apie 02.00 val. jiems buvo priskirtas įvykis. OVS budėtojas nurodė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „Norfa“ neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Nuvykus nurodytu adresu, ties pastatu (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo automobilį „VW“, kuris buvo atsitrenkęs į geltonos spalvos mikroautobusą, o mikroautobusas nuo smūgio pasislinko ir nežymiai kliudė už jo stovėjusį automobilį „Volvo“. Įvykio vietoje automobilio „VW“ vairuotojo nebuvo. Juos pasitiko liudytojas, kuris nurodė, kad automobilio VW vairuotojas pasišalino, ir nurodė kryptį, kuria vairuotojas nuėjo. Kolega nubėgo nurodyta kryptimi ir parsivedė vairuotoją, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo A. B.. Šį vairuotoją atpažino liudytojas, tačiau paminėjo, kad eismo įvykio jis nematė. Liudytojas tik matė vairuotojo pusėje sėdintį šį asmenį, t. y. A. B..  A. B. neigė, kad vairavo automobilį „VW“. Paaiškinus, kad yra liudytojas bei rasta jo piniginė su dokumentais automobilyje, vairuotojo pusėje, A. B. vis tiek neigė, kad tai jis vairavo, sakė, kad jis tik ėjo pro šalį ir nesupranta, kodėl jie jį kaltina. Apie 02.30 val. buvo nurodyta A. B. pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau jis nesutiko ir nurodė tas pačias aplinkybes, kad jam reikia pateikti įtarimą ir įrodymus. Kelis kartus buvo paaiškinta A. B., kad jis yra įtariamas vairavęs neblaivus transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį, bei nurodyta, kad yra liudytojai, kurie jį atpažino, taip pat automobilyje rasta jo asmeninė piniginė, tačiau A. B. nesutiko pasitikrinti neblaivumo. Jam buvo išaiškinta, kad atsisakymas pūsti yra prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Nuo to laiko, kai jis pradėjo bendrauti su A. B., iki tol, kol jį paleido, jokių alkoholinių gėrimų jų akivaizdoje jis nevartojo. 04.30 val. buvo surašytas neblaivumo aktas, tai laikas, kada jį surašė, o neblaivumo požymius nustatė, kaip minėjo, apie 02.30 val. Po to jie užpildė dokumentus ir davė pasirašyti A. B., tačiau pastarasis atsisakė pasirašyti. Įteikus šaukimą, jis buvo paleistas. Automobilio „Volvo savininkė, apžiūrėjusi automobilį, pasakė, kad apgadintas tik valstybinis numeris (el. b. t. 2, b. l. 42–45).

8.       2024 m. gruodžio 21 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netoli pastato, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia šiukšlių konteinerių matosi dviem ratais ant bordiūro užvažiavęs automobilis „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra atsitrenkęs į priešais ant šalikelės priparkuotą mikroautobusą VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis yra mėlynos spalvos, 2004 m. gamybos. Automobilio priekis arčiau kairės pusės yra visapusiškai apgadintas po eismo įvykio, nusileidusios abi kairės pusės padangos. Apžiūrint automobilio vidų, matosi, kad yra išsiskleidusios automobilio saugos pagalvės. Priekinėje automobilio salono pusėje, šalia sėdynės, matosi apytuštis alkoholinio alaus „Švyturys“ 0,5 l butelis ir automobiliui skirtos priemonės. Salono gale matosi vaikiška automobilinė sėdynė, permatomas butelis su tamsios spalvos skysčiu, statybiniai klijai ir tamsios spalvos striukė. Prie vairuotojo vietos, šalia sėdynės matosi juodos spalvos piniginė. Atvėrus piniginę, joje yra asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. B. vardu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. B. vardu, mokėjimo kortelė, išduota A. B. vardu, automobilio VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. P. vardu (el. b. t. 1, b. l. 22–49).

9.       Iš 2025 m. sausio 4 d. pranešimo BPC garso įrašo apžiūros matyti, kad 2024 m. gruodžio 21 d., 01.52.41 val. į BPC skambino moteris ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „Norfa“, galimai girtas automobilio vairuotojas atsitrenkė į mikroautobusą „VW“, kuris atsitrenkė į automobilį „Volvo“. Vairuotojas vaikšto aplink ir rūko, kalba nerišliai (el. b. t. 2, b.
l. 10–13).

10.       Iš 2025 sausio 4 d. policijos pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašo apžiūros matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka vyras, pranešęs apie eismo įvykį ir nurodo galimai neblaivų vyrą, sukėlusį eismo įvykį. Pareigūnas eina link automobilio „VW“, kurio viduje matosi išsiskleidusi oro pagalvė. A. B., į pareigūno reikalavimą pūsti į alkotesterį atsako, kad jis tik ėjo pro šalį, nėra įrodymų, jog jis vairavo automobilį. Vyras įsodinamas į policijos pareigūnų automobilį, jam išaiškinama, kad atsisakymas pūsti į alkotesterį, bus prilygintas sunkiam girtumui, jis yra įtariamas vairavęs transporto priemonę neblaivus. A. B. tvirtina, kad jis automobilio nevairavo, liudininkų tai mačiusių nėra, jis tik ėjo pro šalį. Policijos pareigūnas paaiškina, kad jis bus pristatytas į policijos komisariatą. Automobilio „Volvo“ vairuotoja su policijos pareigūnu eina link baltos spalvos automobilio. Moteris sako, kad apgadintas tik valstybinio automobilio rėmas. A. B. išrašomas šaukimas atvykti į policijos komisariatą ir jis išleidžiamas. Informuojamas, kad automobilis bus nugabentas į saugomą aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (el. b. t. 2, b.
l. 14–19).

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 27 d. (el. b. t. 1, b. l. 101–109).

12.       2024 m. gruodžio 21 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad tą dieną, 4.31 val., A. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Nustatyti neblaivumą alkotesteriu A. B. atsisakė. Jam išaiškinti atsisakymo tikrintis neblaivumą teisiniai padariniai. Su neblaivumo nustatymo aktu jis buvo supažindintas, tačiau atsisakė jį pasirašyti (el. b. t. 1, b. l. 64).

13.       VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. P. (el. b. t. 1, b. l. 65).

14.       VšĮ ,,Emprekis“ 2024 m. gruodžio mėnesio duomenimis automobilio „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 370,00 Eur (el. b. t. 1, b. l. 66).

III.       Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

15.       Kaltinimas A. B. pareikštas pagal BK 243 straipsnį ir 2811 straipsnio 1 dalį. BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012,
2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.??? Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

16.       Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad A. B. 2024 m. gruodžio 21 d. padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. 2024 m. gruodžio 21 d. apie 01.45 val. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, žinodamas, kad įsiteisėjusiu 2024 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-647-1017-/2024 pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį jam buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2023 m. gruodžio 27 d., jis vairavo transporto priemonę. Taip pat jis, 2024 m. gruodžio 21 d. 02.30 val. iki 04.30 val. policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius ir išaiškinus atsisakymo tikrintis neblaivumą teisinius padarinius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, numatančius, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakė pasitikrinti neblaivumą, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jų padarymo aplinkybes, jo kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

17.       Aplinkybes, kad A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus 2024 m. gruodžio 21 d. patvirtina liudytojų K. B. parodymai, kad jis matė, kaip minėtą dieną automobilio „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, stovėjo atsitrenkęs į mikroautobusą „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Po to vairuotojas bandė išvažiuoti, tačiau jam nepavyko, galimai dėl automobilio apgadinimų. Pasiteiravus, ar nereikia pagalbos, vairuotojas kalbėjo nerišliai. Aplinkybę, kad A. B. žinojo, jog įsiteisėjusiu 2024 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu teismo nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2023 m. gruodžio 27 d., patvirtina pats kaltinamasis. Aplinkybę, kad A. B. vairuojamas automobilis buvo atsitrenkęs į kitą automobilį patvirtina 2024 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Automobilio vairavimo ir neblaivumo požymių buvimo aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno M. Gavulio parodymai, sutampantys bei papildantys, kitus byloje surinktus įrodymus: neblaivumo nustatymo aktą, 2024 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolą, 2025 m. sausio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolą, kuriame apžiūrėtas pranešimo BPC garso įrašas. Konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas (ne tik vairavo būdamas neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį) baudžiamosios atsakomybės taikymui, nes nustatytos aplinkybės rodo kaltininko piktybiškumą ir akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą.

18.       Aplinkybę, kad A. B., policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, ir išaiškinus atsisakymo tikrintis neblaivumo teisinius padarinius, atsisakė pasitikrinti neblaivumą, patvirtina: 1) 2025 m. sausio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas pranešimo BPC garso įrašas, 2025 m. sausio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai; 2) liudytojo M. Gavulio parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad savo darbo pamainą gavo pranešimą apie jiems priskirtą įvykį, vyko į įvykio vietą, vairuotojas atsisakė pasitikrinti neblaivumą; 3) 2024 m. gruodžio 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjimas stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs).

19.        Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, jog A. B. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo motorinę transporto priemonę, taip pat vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį ir 2811 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. inkriminuotas būtent BK 2811 požymis neblaivumo patikrinimo vengimas, kai nustatyti neblaivumo požymiai, o ne vairavimas motorinės transporto priemonės kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, bei į tai, kad vengimo tikrinti neblaivumą laikas ir vairavimas motorinės transporto priemonės vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vyko skirtingu laiku, teismas sprendžia, kad padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip reali nusikalstamų veikų sutaptis.

IV.       Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Įstatymų leidėjas BK 243 straipsnio sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: bauda arba areštas. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. 2025 m. sausio 10 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi, tačiau prašo arešto bausmės vykdymą atidėti iki vasaros laikotarpio, kadangi šiuo metu jam sunku išlaikyti šeimą (el. b. t. 2, b. l. 58–59). Nukentėjusiųjų nėra, žalos padarymo faktas nenustatytas. Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

20.       Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio ir 61, 75 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

21.       A. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas: vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui ir vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Byloje nustatyta, kad A. B.

22.       Arešto bausmė A. B. skiriama pirmą kartą, todėl teismas vertina, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (bylos duomenys patvirtina, kad asmuo dirba, prašo atidėti bausmės vykdymą vasaros laikotarpiui, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė), siekiant nenutraukti jo socialinių ryšių, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, ilgalaikė A. B. priežiūra, nuolat gresiant bausmės vykdymui, gali būti efektyvesnė bausmė už jo trumpalaikį nubaudimą ir paleidimą į laisvę be tolimesnės kontrolės. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymas A. B. atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį). 

23.       BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vadovaujantis BK
67–68 straipsniais, teismas sprendžia skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę penkeriems  metams šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 31 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones.

V. Dėl kardomosios priemonės, turto konfiskavimo ir kitų klausimų

24.       Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad nusikalstamų veikų priemonė buvo automobilis „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį pripažįsta konfiskuotinu turtu. Byloje yra duomenys, kad šis automobilis priklauso A. P. nuosavybės teise, nenustatyta, kad jis būtų A. B. giminaitis, ar būtų perleidęs šį turtą žinodamas, kad jis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia konfiskuoti automobilio „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio „VW“ vidutinė vertė su PVM yra 2 370 Eur (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt eurų). Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, teismas sprendžia vadovautis vidutine rinkos verte ir nustatyti konfiskuotino turto vertę – 2 370 Eur.

25.       2024 m. gruodžio 31 d. A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. t. 1, b. l. 165–176) ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. t. 1, b. l. 173–176) paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos. 2025 m. sausio 10 d. A. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas A. B. vardu), (el. b. t. 1, b. l. 177–186) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“.

26.       Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:  

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes sudėti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 punktu, A. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, nustatant jam įpareigojimus: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, t. y. 5 (penkerių) metų laikotarpiui uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio „VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą –2 370 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų).

A. B. skirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. B. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas A. B. vardu), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esančius vaizdo įrašus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti A. B., kad:

1. Asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų regiono skyrius, Vilnius 08351, Kareivių g. 1, 0 672 88 430, 0 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-709-1242/2025“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                            Inga Žukovaitė