Civilinė byla Nr. eB2-1068-775/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00326-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4; 3.4.4.2.2; 3.3.2.8
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugsėjo 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,
rašytinio proceso tvarka susipažinusi su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Megnita“ atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarčių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno perdanga“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Megnita“,
n u s t a t ė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno perdanga“ (toliau – ieškovė) 2024 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Megnita“ (toliau – atsakovė, įmonė) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Nurodė, kad ieškovė atsakovei tiekė prekes, už kurias atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove PVM sąskaitose–faktūrose nurodytu terminu. Atsakovei neatsiskaitant už parduotas prekes, ieškovė ne kartą ragino atsakovę gera valia vykdyti piniginę prievolę. Nepaisant to, atsakovė į reiškiamas pretenzijas nereagavo jokia forma ir su ieškove neatsiskaitė. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 4 378,81 Eur sumą. Atsakovė galimai yra nemoki, kadangi ilgą laiką nereaguoja į raginimus atsiskaityti su ieškove, nėra jokia apimtimi padengusi susidariusio įsiskolinimo, be to, pagal viešai prieinamus duomenis atsakovė turi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui (2024 m. birželio 12 d. duomenimis – 659,92 Eur) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (2024 m. birželio 12 d. duomenimis – 14 761,58 Eur). UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, atsakovei suteikta aukščiausia 10 klasė bankroto reitinge, jos vardu registruoti 5 įsiskolinimai, 6 galiojantys turto areštai bei 4 antstolių išieškojimai, atsakovės atžvilgiu inicijuoti 9 teisminiai procesai, kuriuose jai pareikšti piniginio pobūdžio turtiniai reikalavimai. Atsakovė finansinių atskaitų rinkinius VĮ „Registrų centrui“ yra pateikusi tik už 2022 m. Nors atsakovė tuo metu tariamai turėjo turto už 1 011 338 Eur, tačiau didžiąją jo dalį sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai 612 055 Eur sumai, taip pat –286 438 Eur atsargos bei per vienerius metus gautinos sumos 112 845 Eur. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 765 942 Eur, iš kurių net 556 442 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai. Atsakovės grynasis pelnas sudarė 129 283 Eur. Ieškovės vertinimu, už 2022 m. finansinius metus atsakovės pateikti duomenys yra neaktualūs laike bei neatspindi realios faktinės atsakovės finansinės būklės, kadangi ji ilgą laiką nevykdo savo kreditorinių prievolių. Vykdydama JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, ieškovė 2024 m. balandžio 23 d. atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo atsakovei buvo nustatytas 15 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba priimti sprendimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Pranešimas, įteiktas 2024 m. balandžio 30 d. Per pranešime nustatytą terminą atsakovė prievolės ieškovei neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas ir sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka nebuvo priimtas.
Ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priimtas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi. Teismas, siekdamas pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, nutartimi pratęsė pasirengimo terminą iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. bei paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugpjūčio 26 d. 10.30 val. Ta pačia nutartimi, vadovaudamasis JANĮ 20 straipsnio 2 dalimi, įpareigojo atsakovės vadovą Ž. K. pateikti byloje duomenis, reikalingus bankroto bylai iškelti (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 – 7 punktai). Šis teismo įpareigojimas 2024 m. birželio 27 d. buvo išsiųstas įmonės vadovo Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu Kauno rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) bei įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Pažymėtina, kad minėta nutartis įmonės vadovui 2024 m. birželio 27 d. taip pat buvo išsiųsta ir per jo aktyvią EPP paskyrą. Procesiniai dokumentai atsakovės vadovui 2024 m. liepos 17 d. pakartotinai išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovės registracijos adresu, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalį, procesiniai dokumentai atsakovei buvo laikyti įteiktais tinkamai 2024 m. liepos 27 d. Teismas atsakovės vadovo procesinės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo nepateikimo nelaikė kliūtimi klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti, todėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Megnita“ klausimą sprendė vadovaudamasis civilinėje byloje ieškovės pateiktais ir teismo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis) surinktais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs ieškovės pateiktus ir iš viešų registrų surinktus duomenis, Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iškėlė UAB „Megnita“ bankroto bylą. Įmonės nemokumo administratore paskyrė UAB „Debitus“.
2024 m. birželio 18 d. ieškovė atsakovės bankroto byloje pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad atsakovei su ieškove atsiskaičius iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, ieškovės kreipimosi į teismą tikslas buvo pasiektas. Kadangi bankroto bylos iškėlimas atsakovei nebetenka prasmės, ieškovė teismo prašė atsakovės bankroto bylą nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu formuojama praktika, ieškovės pareiškimas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkintas, teismui nustačius, kad ieškovės 4 378,81 Eur reikalavimo patenkinimas iš esmės nekeičia atsakovės finansinės būklės vertinimo, kuris buvo atliktas teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
Atsakovė UAB „Megnita“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis. Nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog atsakovė atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką iš esmės rėmėsi tikrovės neatitinkančia informacija. Teismas neteisingai konstatavo, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje užvestose vykdomosiose bylose bendra išieškoma suma nutarties priėmimo dienai sudaro 289 929,93 Eur. Kadangi pagal antstolės pateiktą 2024 m. rugsėjo 5 d. pažymą, atsakovės skola su vykdymo išlaidomis sudaro 85 832,55 Eur. Atsakovė su antstole bendradarbiauja ir antstolės leidimu ketina parduoti jai priklausantį turtą, kurio pardavimo pajamomis pilnai padengs atsakovės esamus įsiskolinimus. Teismo vertinimas, kad atsakovė 2023 metus baigė turėdama 70 068 Eur pelno ir turto už 1 025 016 Eur, tačiau įmonės turto didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas (882 468 Eur), o turimi įsipareigojimai (712 248 Eur) nors ir neviršijo turimo turto vertės, tačiau atitiko ženklią turimo turto dalį, nesuponuoja išvados atsakovę pripažinti nemokia. Apeliantės vertinimu, teismas, neturėdamas duomenų apie įmonės gautinas sumas per vienerius metus, nebuvo aktyvus ir neprašė atsakovės įrodymų šiuo aspektu, tik abstrakčiai traktavo, kad nėra jokių duomenų apie realias galimybes atsakovei atgauti šiuos pinigus. Apeliantės teigimu, teismas nebuvo aktyvus, pažeidė CPK 179 straipsnį, kadangi neįpareigojo atsakovės ar jos dalyvių pateikti papildomus dokumentus. Atsakovė net neturėjo galimybės teismui pagrįsti savo mokumo, o skundžiama nutartis yra priimta remiantis netiksliais duomenimis, jų net neanalizuojant ir nevertinant. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus apie tai, kad ji yra sudariusi preliminarią sutartį dėl turto pardavimo už 160 000 Eur sumą ir, kaip minėta, šiomis lėšomis ketina padengti esamus įsiskolinimus, susitarimo su antstole pagrindu. Likvidavus skolas, įmonė toliau sėkmingai tęs veiklą, kurią vykdo be jokių pertraukų ir pelningai, moka mokesčius, kas yra vienas pagrindinių mokumo rodiklių. Apeliantės vertinimu, laikini finansiniai sunkumai privedė ją prie teisiškai nepagrįstos situacijos, kuomet teismas, tinkamai nevertinęs įrodymų byloje ir jų aktyviai nerinkęs, priėmė nepagrįstą nutartį dėl įmonės nemokumo bylos iškėlimo, ginant viešąjį interesą. Nors atsakovė ieškovės reikalavimą patenkino po nutarties iškelti jai bankroto bylą priėmimo, tačiau šiuo atveju esminę reikšmę pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą sudaro ne tai, ar šis reikalavimo patenkinimas atstatė atsakovė mokumą, o tai, kad teismas apeliantę nemokia pripažino be pagrindo, nesilaikydamas šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris nebuvo pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios turėjo būti išnagrinėtos teismui ginant viešąjį interesą nemokumo byloje, išnagrinėjimu, todėl pažeidė CPK teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimą, kadangi aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, kurias teismas laikė nustatytomis, atsakovės vertinimu, yra neteisingos.
Su atskiruoju skundu sutiktina, skundžiamos 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartys panaikintinos, nemokumo bylą atsisakytina iškelti.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė buvo pateikusi pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, tačiau atsakovės skundžiama 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškimas netenkintas, atsakovės bankroto bylą atsisakyta nutraukti, teismui nenustačius, kad ieškovės reikalavimo patenkinimas, iš esmės keičia teismo vertinimą dėl atsakovės finansinės padėties ir jos mokumo.
Apeliantė teigia, kad teismas procese nebuvo aktyvus, nutartį, kuria jai iškelta bankroto byla, priėmė neišsireikalavęs šios nutarties priėmimui reikalingų dokumentų, o nutartį priėmė remdamasis tikrovės neatitinkančia informacija apie atsakovę.
Teismas, vertindamas aptartus apeliantės argumentus, pažymi, kad teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
Bylos duomenys patvirtina, kad teismas, priėmęs ieškovės pareiškimą 2024 m. birželio 27 d. nutartimi ir pratęsęs pasirengimo terminą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pasiūlė atsakovės vadovui Ž. K. pateikti papildomus įrodymus (t. y. įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių metų pradžios iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo ir praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas, ne teismo tvarka vykdomą išieškojimą, sąskaitų sąrašą ir kitus duomenis, kurie atsakovės nuomone, gali būti svarbūs). Ši nutartis atsakovės vadovui buvo išsiųsta tiek juridinių asmenų registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, tiek jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek per EPP paskyrą, tačiau jam siųstų teismo dokumentų neatsiėmė ir aktyvia EPP paskyra nepasinaudojo.
Rengdamasis nagrinėti bylą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, teismas pats surinko aktualius duomenis apie įmonės mokestinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai vykdymą ir priešingai nei teigia atsakovė, iš 2024 m. rugpjūčio 25 d. viešai prieinamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų nustatė, kad atsakovė turi 2 396,82 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Teismas taip pat surinko duomenis iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro ir atsakovės finansinę padėtį vertino iš jos registrui pateiktų balansų ir pelno ataskaitų už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2023 m. Pagal paskutinio, už 2023 metų laikotarpį, atsakovės Juridinių asmenų registrui pateikto balanso duomenis atsakovės turtą iš esmės sudarė jos trumpalaikis turtas (882 468 Eur), o turimi įsipareigojimai (712 248 Eur) nors ir neviršijo turimo turto vertės, tačiau atitiko ženklią turimo turto dalį. Be to, daugiau nei trečdalį atsakovės turto, t. y. 301 474 Eur, sudarė per vienerius metus gautinos sumos, kurių teismas nelaikė realiu atsakovės turtu, kadangi nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes atgauti debitorių skolas, debitorių skolos, vadovaujantis teismų praktika, negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų apie atsakovę teismas nustatė, kad atsakovės vardu registruota 18 nekilnojamojo turto vienetų, iš kurių 17-ai yra pritaikytas areštas, o pagal Valstybės įmonės „Regitra“ duomenis atsakovė turi dvi jos vardu registruotas transporto priemones. Spręsdamas apie atsakovės turimas prievoles ir jos atžvilgiu vykdomus išieškojimus, teismas 2024 m. rugpjūčio 25 d. išsireikalavo duomenis iš Antstolių informacinės sistemos registro. Pažymėtina, kad vadovaujantis Antstolių informacinės sistemos registro 2024 m. rugsėjo 13 d. duomenimis dvi iš penkių atsakovės atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų buvo užbaigtos tik 2024 m. rugsėjo 5 d., t. y. jau po teismo nutarties iškelti bankroto bylą atsakovei priėmimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas vadovavosi klaidingais duomenimis apie atsakovės atžvilgiu vykdomus išieškojimus, juolab, kad ir pati atsakovė teismui pateikė antstolės Sonatos Vaicekauskienės pažymą išduotą tik 2024 m. rugsėjo 5 d., t. y. jau po nutarties, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla priėmimo.
Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nurodytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs ieškovės pareiškime nurodytas aplinkybes ir aptartus duomenis, apibūdinančius atsakovę, konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir tai nėra momentinio pobūdžio finansinės būklės pablogėjimas.
Vadovaujantis nurodytu, darytina išvada, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas vertino ir ištyrė byloje esančių įrodymų visumą dėl UAB „Megnita“ finansinės (turtinės) padėties, turtui taikomų apribojimų, neįvykdytų prievolių dydžio, o tai, kad atsakovė (ir jos vadovas) teismui suteikus galimybę iki nutarties iškelti UAB „Megnita“ bankroto bylą, pateikti aktualius duomenis apie įmonę, jos vykdomą veiklą ir generuojamą pelną, ja nepasinaudojo, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šiuo atveju nebuvo pakankamai aktyvus ar kitaip pažeidė proceso teisės normas. Pažymėtina, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.). Todėl atskirajame skunde apeliantės išdėstyti argumentai dėl teismo pasyvumo ir tariamo procesinių normų pažeidimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, buvo nepakankamai aktyvus.
Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, kad atsakovė savo reikalavimą ieškovei patenkino jau po nutarties, kuria jai iškelta bankroto byla priėmimo, dėl ko pati ieškovė savo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismui pateikė jau po to, kai minėta nutartimi buvo įvertintas atsakovės mokumas.
Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas minėto teisinio reguliavimo taikymą šiuo klausimu, yra nurodęs, reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020, 30 punktas). Todėl atsakovei sumokėjus ieškovei įsiskolinimą, jau esant priimtai nutarčiai iškelti atsakovei bankroto bylą, teismui buvo būtina nustatyti, ar dėl patenkinto reikalavimo iš esmės keičiasi UAB „Megnita“ finansinės būklės vertinimas.
Aptaręs jau minėtus atsakovę apibūdinančius duomenis ir byloje nesant kitų duomenų, išskyrus ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė patenkino jos 4 378,81 Eur reikalavimą, teismas sprendė, kad šio reikalavimo patenkinimas iš esmės nekeičia atsakovės finansinės būklės vertinimo, todėl ieškovės pareiškimo netenkino.
Siekdama įrodyti aplinkybę, kad jai bankroto byla iškelta nepagrįstai, atsakovė tik kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė jau minėtą antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2024 m. rugsėjo 5 d. išduotą pažymą, kuri patvirtina, kad po nutarties, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla priėmimo, atsakovės atžvilgiu vietoje penkių išieškojimų vykdomi tik trys, o teismo nutartimi konstatuota bendra išieškoma 289 929,93 Eur suma, antstolės nurodymu, šiuo metu sudaro 85 832,55 Eur sumą. Atsakovė taip pat pateikė duomenis, kad ji 2024 m. rugpjūčio 12 d. sudarė preliminarią sutartį dėl jei priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo ir namo, esančių Kaune, Kankorėžių g. 16 pardavimo, kurio pardavimo kaina 160 000 Eur. Nors sutartyje nurodyta, kad minėtam turtui nėra taikomi naudojimo ir/ar disponavimo apribojimai/suvaržymai, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypui su jame esančiais statiniais nuo 2023 m. gruodžio 28 d. yra taikomas areštas. Atsakovė pažymėjo, kad minėtą turtą ketina parduoti su antstolės leidimu, o pagrindinę sutartį dėl turto pardavimo, preliminarios sutarties šalys ketina sudaryti ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 12 d. Iki šio termino atsakovė įsipareigoja atlikti ir atitinkamus namo ir lauko gerbūvio darbus. Už sandorį gautomis lėšomis, atsakovės teigimu, ji ketina padengti iš jos vykdomus išieškojimus, susitarimo su antstole pagrindu. Atsakovė taip pat pateikė 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, kurie teismo jau buvo vertinti priimant 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį. Atsakovė pažymėjo, kad likvidavus skolą, įmonė toliau sėkmingai tęs pelningą veiklą, kurią vykdo be pertraukų nuo įmonės įsteigimo, yra moki ir moka valstybei mokesčius, o su finansiniais sunkumais įmonės susidūrė tik laikinai. Pažymėtina, kad vieši Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2024 m. rugsėjo 12 d. duomenys patvirtina, kad atsakovė turi šešis socialiniu draudimu apdraustus asmenis, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2 235,40 Eur, kuri lyginant su 2024 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis (2 396,82 Eur), nors ir neženkliai, bet yra sumažėjusi. Pagal viešai prieinamus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis atsakovė mokestinės nepriemokos neturi.
Teismo vertinimu, šios atsakovės naujai nurodytos aplinkybės, paaiškėjusios jau po nutarties, kuria jai iškelta bankroto byla priėmimo, ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad atskirojo skundo nagrinėjamo metu nustatytas atsakovės turto ir įsipareigojimų santykis neteikia pagrindo išvadai apie jos nemokumą, todėl bankroto bylą atsakovei atsisakytina kelti (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustačius faktines aplinkybes, kad įmonė įsiskolinimą ieškovei padengė, taip pat ženkliai sumažino jos atžvilgiu vykdomus išieškojimus, įvertinus aplinkybę, kad įmonė aktyviai siekia likviduoti ir kitus turimus įsipareigojimus, o šiuo metu esantys įsipareigojimai neviršija įmonės turto vertės, įmonė generuoja pelną ir siekia išsaugoti vykdomą veiklą, atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylose prioritetas teikiamas juridinio asmens reabilitaciniam tikslui, neįsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartys naikinamos ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – nemokumo bylą atsisakytina iškelti (JANĮ 22 straispnio 3 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Megnita“ atskirąjį skundą.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. bei 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1068-775/2024 ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Megnita“, juridinio asmens kodas 305453986, nemokumo bylą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno perdanga“, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Megnita“, nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Debitus“, antstolei Sonatai Vaicekauskienei, Turto arešto aktų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarties dalis, kuria juridiniam asmeniui atsisakyta iškelti bankroto bylą, per septynias dienas nuo šios nutarties gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Edita Šliumpienė