Civilinė byla Nr. e2S-684-524/2019

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00090-2017-5

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;

 (S)

                                                                3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.       

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo, pagal atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Nomilita“ ieškinį atsakovams N. P. ir A. P. dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė Luminor Bank, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Oil Company“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo dalis, kuria nutraukta ieškovės N. P. ir atsakovo A. P. santuoka ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, palikta nepakeista, o dalis, kuria nustatyta atsakovo A. P. bendravimo su vaikais M. P. ir G. P. tvarka, priteistas 250 EUR išlaikymas kiekvienam vaikui ir atmestas ieškovės N. P. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3.       Atsakovas 2018 m. gruodžio 19 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovei N. P. trukdyti atsakovui A. P. patekti į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); taip pat atsakovas pareiškė prašymą įpareigoti ieškovę pateikti detalią ataskaitą apie atsakovo vaikams skiriamo išlaikymo panaudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki šios dienos, taip pat pateikti duomenis apie jos 2018 metais gautas pajamas bei esamą darbovietę, duomenis apie vaikų sąskaitose (duomenys neskelbtini) banke esančių lėšų panaudojimą vaikų poreikiams.

4.       Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog, teismui neišsprendus šalių turto padalijimo klausimo, butas iki šiol ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-343-588/2017 iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo santuokos nutraukimo byloje nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nustatant laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, buvo nustatyta, jog „vaikus užsienyje atsakovas lanko vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (t. y. šiuo metu abejoms šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)). Ieškovė įsipareigojo nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jiems įprastoje aplinkoje“. Tačiau ieškovė piktnaudžiauja susidariusia padėtimi, atsisako grįžti su vaikais į Lietuvos Respubliką, neleidžia jų atsakovui išsivežti į Lietuvą net kelioms dienoms vasaros atostogų metu, taip pat neleidžia šalių nepilnamečiams vaikams pasimatyti ir bendrauti su tėvu atsakovui atvykus pas vaikus į (duomenys neskelbtini). Atsakovui pirmą kartą nuvykus į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su vaikais, ieškovė sąmoningai sudarė jam kliūtis pasimatyti su vaikais: ryte su vaikais nežinia kur išvykdavo ir grįždavo vėlai vakare, kai vaikai jau praktiškai miegodavo. Nepaisydama to, jog atsakovui teismo nutartimi buvo suteikta teisė lankyti vaikus (duomenys neskelbtini) jų gyvenamojoje vietoje, ieškovė nepagrįstai nevykdo nustatytos laikinosios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovui antrą kartą nuvykus pasimatyti su savo vaikais į (duomenys neskelbtini), ieškovė iškvietė policijos pareigūnus ir pateikė melagingą pareiškimą, jog atsakovas neteisėtai bando patekti į ieškovės asmeninį būstą ir neva nori ieškovę užpulti ir su ja susidoroti. Kadangi atsakovas neturėjo su savimi nuosavybės teisę į butą pagrindžiančių dokumentų, šio melagingo ieškovės pareiškimo policijai pagrindu atsakovui buvo uždrausta artintis prie savo paties namų (duomenys neskelbtini) ir pasimatyti su savo vaikais. Siekdama išvengti jai teismo paskirtos baudos už reikalavimų nevykdymą, parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė melagingai informavo teismą, jog į policiją kreipėsi ne ji, o šalia gyvenantys jos kaimynai. Dėl susidariusios situacijos atsakovas yra visiškai izoliuotas nuo savo nepilnamečių vaikų ir negali patekti į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, todėl akivaizdu, jog nustatyta ir iki šiol galiojanti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra realiai neįgyvendinama.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5.       Plungės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo, pagal atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Nomilita“ ieškinį atsakovams N. P. ir A. P. dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AB, UAB „Baltic Oil Company“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; tenkino atsakovo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojo ieškovę N. P. netrukdyti atsakovui A. P. patekti į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo prašymą dėl ieškovės N. P. žinioje esančių dokumentų (informacijos) išreikalavimo paliko nenagrinėtą, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3848-375/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

6.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių turtiniai reikalavimai padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisti kompensaciją nėra išnagrinėti. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl, kol nėra išspręsti turto padalijimo klausimai, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovo veiksmai dėl ieškovės būtų neteisėti ir pavojingi, dėl ko atsakovui turėtų būti apribota teisė lankytis šiame bute, abi ginčo šalys turi vienodas teises naudotis ir disponuoti šiuo turtu. Be to, teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, be kita ko, nustatant, kad vaikus užsienyje atsakovas lanko jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (šiuo metu abiem šalims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)). Ieškovė įsipareigojo nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jiems įprastoje aplinkoje. Taigi, jau ir 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi konstatuota, jog atsakovas turi teisę lankytis (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Vis tik, priešingai, nei nurodo ieškovė, atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra perteklinė, nes minėta 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatyta ieškovės pareiga netrukdyti atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jiems įprastoje aplinkoje, tačiau tuo metu nebuvo spendžiamas klausimas dėl to, kad ieškovė apskritai netrukdytų atsakovui, kaip vienam iš bendraturčių, patekti į šį butą. Taigi, atsakovo prašoma taikyti papildoma laikinoji apsaugos priemonė tik iš dalies yra susijusi su 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi jau taikyta priemone, todėl jos taikymas nėra perteklinis. Dėl atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę pateikti detalią ataskaitą apie atsakovo vaikams skiriamo išlaikymo panaudojimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje konstatavo, jog, nesant padalytam turtui, neįmanoma tiksliai nustatyti šalių turtinės padėties, kuri yra vienas iš esminių kriterijų sprendžiant klausimą dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, taip pat ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Šiuo metu bylos nagrinėjimas iš esmės yra sustabdytas ir jokie įrodymai byloje nėra renkami bei tiriami, todėl šiame etape teismas neturi įstatymų nustatyto pagrindo reikalauti iš ieškovės teikti byloje naujus įrodymus. Šie veiksmai galės būti atlikti teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, kai bus sprendžiamas klausimas dėl vaikų išlaikymui būtinų lėšų dydžio priteisimo ir dėl to, ar pagrįstai ieškovė prašo teismo nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo. Todėl atsakovo prašymas dėl ieškovės N. P. žinioje esančių dokumentų (informacijos) išreikalavimo paliktas nenagrinėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7.       Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, ir atsakovo prašymo taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.       Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik atsakovo prašyme nurodytais teiginiais, neatsižvelgė į ieškovės ir vaikų interesus, nesivadovavo teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principais, nesivadovavo šalių interesų pusiausvyra, atidžiai ir išsamiai netyrė ir nevertino atsakovo prašyme taikyti laikinąją apaugos priemonę nurodytų teiginių pagrįstumo.

7.2.       Pirmosios instancijos teismas pritaikė dubliuojančią laikinąją apsaugos priemonę, kadangi pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje ieškovė yra įpareigota nedaryti kliūčių atsakovui matytis su vaikais jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

7.3.       Pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje teismas numatė ir kitus būdus atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau atsakovas jais nesinaudoja. Atsakovas per vieno iš vaikų gimtadienį, Kalėdų šventes vaikų nepasveikino, nesusitiko, toks atsakovo elgesys tik parodo tai, jog prašydamas taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę atsakovas siekia kenkti ieškovei.

7.4.       Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė kokiu nors būdu draustų atsakovui lankytis bute. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas siekia lankytis bute (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 29 d. išduota įvykio ataskaita pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė trukdo atsakovui patekti į butą, nepatvirtina. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, jog atsakovas bandė užpulti ieškovę, tačiau policija buvo iškviesta ne ieškovės iniciatyva.

7.5.       Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog papildoma laikinoji apsaugos priemonė taikytina siekiant užtikrinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymą, kadangi byloje nėra įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų minėtą nutartį. Vertinant laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, jog atsakovas nesistengia palaikyti ryšio su nepilnamečiais vaikais.  

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:

8.1.       Ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dubliuoja pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi skundžiama nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė skirta atsakovo pažeistų turtinių interesų apsaugai.

8.2.       Ieškovė nesudaro galimybių atsakovui su vaikais matytis, taip pat bendrauti naudojantis technologijomis. Ieškovė su vaikais jau daugiau nei dvejus metus gyvena (duomenys neskelbtini), su vaikais į Lietuvos Respubliką negrįžta.

8.3.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos siekiant apsaugoti atsakovo turtinius interesus vykstant teisminiam ginčui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kadangi ieškovė gali trukdyti atsakovui patekti į jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo nuostatas.

8.4.       Ieškovė, teigdama, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė draustų atsakovui lankytis šalims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), prieštarauja pati sau, toliau atskirajame skunde įrodinėdama, jog yra pagrindai riboti atsakovo teisę lankytis ne tik ginčo bute, bet ir matytis su šalių vaikais, ką iš esmės ieškovė ir daro (visais įmanomais būdais kliudydama atsakovui susitikti ir bendrauti su vaikais).

8.5.       Nors ieškovė nurodo, kad 2017 m. gegužės 29 d. įvykio Nr. 80799842 ataskaita nepatvirtina, kad ieškovė trukdo atsakovui patekti į jų bendrą butą (duomenys neskelbtini), o įrodo faktą, kad atsakovas bandė ieškovę užpulti, minėtos ataskaitos turinys ieškovės teiginių nepatvirtina. Priešingai, nei nurodo ieškovė, lingvistinė ataskaitos turinio analizė rodo, kad policiją iškvietė būtent ieškovė, tyčia atvykusiems policijos pareigūnams pateikė melagingą informaciją, neva ginčo būstas priklauso ieškovei.

8.6.       Priešingai, nei nurodo ieškovė, atsakovas siekia bendrauti su vaikais ir bandė su jais pasimatyti, tačiau, atsakovui pirmą kartą nuvykus į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su vaikais, ieškovė sąmoningai sudarė jam kliūtis su jais pasimatyti.

8.7.       Pabrėžtina, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovė, skųsdama minėtą nutartį, pateikė atskirąjį skundą, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1854-826/2017 atmetė, todėl ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai kelia minėtos teismo nutarties teisėtumo klausimą.

8.8.       Ieškovės nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų pažeidimai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų suvaržymu.

9.       Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog atsakovui teigiant, kad laikinoji apsaugos priemonė būtina siekiant užtikrinti jo kaip vieno iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų teisę patekti į minėtą būtą, atsakovas turėtų reikšti negatorinį ieškinį, o ne laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti daiktinės teisės klausimus. Papildomai ieškovė nurodo, jog atsakovo argumentai, susiję su tuo, jog ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su vaikais, yra tik deklaratyvūs. Ieškovė nurodo ir tai, jog atsakovo argumentai, jog dėl 2017 m. gegužės 10 d. įvykio atsakovui yra draudžiama artintis prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra deklaratyvūs, kadangi ieškovei buvo išaiškinta teisė pateikti skundą dėl atsakovo elgesio, tačiau atsakovė tokių veiksmų neatliko.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas.  

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

12.       Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kurie pridėtini prie bylos, kadangi ieškovė nurodo papildomas aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu.   

13.       Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas ieškovei trukdyti atsakovui patekti į šeimos butą, esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. 

14.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti ieškovei N. P. trukdyti atsakovui A. P. patekti į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

15.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo prašymą.

16.       Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik atsakovo prašyme nurodytais teiginiais, neatsižvelgė į ieškovės ir vaikų interesus, nesivadovavo teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principais, nesivadovavo šalių interesų pusiausvyra, atidžiai ir išsamiai netyrė ir nevertino atsakovo prašyme taikyti laikinąją apsaugos priemonę nurodytų teiginių pagrįstumo. Be to, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pritaikė dubliuojančią laikinąją apsaugos priemonę, kadangi pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartyje ieškovė yra įpareigota nedaryti kliūčių atsakovui matytis su vaikais jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

17.       Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

18.       Apeliacinės instancijos teismas apie pirmąją būtiną sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio pagrįstumą nepasisako, nes ieškinio pagrįstumo sąlyga jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo sprendžiant dėl 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19.       Antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą.

20.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovas prašymą pritaikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – uždraudimą ieškovei trukdyti atsakovui patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, motyvavo iš esmės tuo, jog ieškovė nevykdo pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tai yra neleidžia atsakovui pasimatyti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, tokiu būdu atsakovui yra visapusiškai trukdoma pasimatyti su vaikais ir ieškovė tuo piktnaudžiauja.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Minėta nutartimi, be kitų punktų, numatyta, kad „<...>ieškovei su nepilnamečiais vaikais gyvenant ir lankant bendrojo lavinimo įstaigas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas jos ir atsakovo vaikams bendrauti su atsakovu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, elektroniniu paštu, kitomis ryšio priemonėmis; vaikus užsienyje atsakovas lanko jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, (šiuo metu abejoms šalims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)); ieškovė įsipareigoja nedaryti kliūčių atsakovui susitikti su vaikais jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jiems įprastoje aplinkoje <...>“.

22.       Taigi matyti, jog pirmosios instancijos teismas jau 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas ieškovei trukdyti atsakovui patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina pertekline, neatitinkančia proporcingumo, ekonomiškumo principų. Atsakovo pateikta (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos įvykio ataskaita patvirtina, jog atsakovas 2017 m. gegužės 10 d. norėjo patekti į butą, kuriame gyvena ieškovė, ir tarp šalių kito konfliktas, į kurį sureagavo policija. Tačiau pažymėtina, kad minėtas konfliktas tarp šalių kilo dar iki 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, priėmimo. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė sąmoningai ir piktybiškai siekia neleisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje, nėra (CPK 178 straipsnis).

23.       Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo (dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais) tinkamam įvykdymui.

24.       Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę, kadangi atsakovas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

25.       Tačiau papildomai pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog atsakovas savo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę motyvavo iš esmės tik tuo, jog pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis nėra vykdoma, nes atsakovas nepatenka į butą (duomenys neskelbtini) ir negali bendrauti su nepilnamečiais vaikais, jis turi teisę imtis priemonių dėl priverstinio minėtos teismo nutarties vykdymo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių ieškovei taikymo, o ne teikti teismui prašymą dėl perteklinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

26.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, jog laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti taikoma ir dėl to, jog atsakovas turi teisę patekti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, neturi teisinės reikšmės šiuo konkrečiu atveju, kadangi prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atsakovas išimtinai motyvavo tuo, jog patekti minėtą nekilnojamąjį turtą būtina, siekiant užtikrinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.  

27.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – netenkintinas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo A. P. prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                          Erika Misiūnienė