Civilinė byla Nr. e2S-530-864/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31212-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3., 3.1.18.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bedrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ (toliau ir ieškovė) ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau ir atsakovė), kuriuo prašo: 1) pripažinti atsakovės 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. A30-3531/21 (toliau ir Įsakymas) neteisėtu ir jį panaikinti; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Papildomai ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. A30-3531/21, vykdymą iki bus išnagrinėta civilinė byla.
3. Savo prašymą motyvavo tuo, kad nors formaliai namo administratoriumi yra paskirtas naujasis administratorius, tačiau faktiškai bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia tik ieškovė. Pridūrė, kad naujasis administratorius su namo butų ir kitų patalpų savininkais jokio kontakto nepalaiko, sąskaitų jiems neišrašo. Iki šiol namo butų gyventojai rūpimais klausimais kreipiasi būtent į ieškovę. Siekiu užtikrinti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, taip pat nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, ieškovės manymu, yra pagrįsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti įsakymo vykdymą. Vertino, jog ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, atsakovė, organizuodama namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl administratoriaus pakeitimo, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl galiojant įsakymui yra pažeidžiami ne tik ieškovės teisėti interesai, tačiau ir namo butų ir kitų savininkų interesai, kadangi sukuriama teisinė aklavietė dėl namo administratoriaus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės prašymą atmetė.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl konstatavo, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.
6. Teismas taip pat vertino, ar egzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu. Vadovaudamasis teismų praktika, teismas vertino ar prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo pateikia konkrečių duomenų apie skolininko nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019 ir kt. ).
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. A30-3531/21, vykdymą, iki bus išnagrinėta civilinė byla. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir teigė, jog atsakovės paskirtas naujasis daugiabučių namų administratorius tinkamai nevykdo jam priskirtų funkcijų, tačiau kartu su ieškiniu nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių šiuos teiginius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovei, įvykdymui ar jo apsunkinimui. Pažymėjo ir tai, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, kadangi tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų patenkintas, kaip minėta, atsakovė būtų įpareigota organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „ADMI“ netinkamai vykdo įsakymu įmonei pavestų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo funkcijas. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 178 straipsnis).
8. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka našta pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011; 2015 m. sausio 26 d. priimta civilinėje byloje Nr. 2-42-180/2015).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė „Mano Būstas Sostinė“ (toliau ir ieškovė, ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2586-909/2022 (aktualus bylos numeris) ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
10. Ieškovės teigimu, skundžiama nutartimi teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė formaliais pagrindais, t. y. neįsigilinęs ir klaidingai įvertinęs faktines aplinkybes bei nukrypdamas nuo teismų suformuotos praktikos:
10.1. Ieškovės vertinimu, teismas nukrypo nuo teismo precedento, kuris buvo suformuotas Klaipėdos apygardos teismo, 2021 m. rugsėjo 9 d. priimtoje nutartyje Nr. e2S-802-730/2021, kur ieškovė kaip ir šioje byloje, ginčijo savivaldybės administracijos priimtą įsakymą dėl namo administratoriaus pakeitimo. Ieškovė, kaip ir nagrinėjamoje byloje, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jos manymu buvo būtina užtikrinti esamų teisinių santykių stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės argumentams bei konstatavo, jog prašymas yra laikytinas proporcingu ir adekvačiu siekiamiems tikslams nagrinėjamoje byloje, siekiant išlaikyti esamą padėtį dėl ginčo objekto (dalyko), užtikrinant galimai palankaus sprendimo realų įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas nutartį paliko nepakeistą, papildomai išaiškino: (i) teismo vertinimu, ginčijant savivaldybės įsakymą dėl administratoriaus pakeitimo status quo situacijos išsaugojimas yra būtinas, kadangi palankaus sprendimo atveju, atsirastų klausimas dėl apmokėjimo už naujojo administratoriaus suteiktas administravimo paslaugas teisėtumo, kas galimai sąlygotų naujų teisminių ginčų kėlimą – visą tai sukeltų neproporcingai didelius nuostolius ginčo šalims ir pažeistų esamo administratoriaus interesus; (ii) laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, todėl teismo vertinimu, nesustabdžius ginčijamo savivaldybės įsakymo vykdymo, šalių grąžinti į pradinę padėtį nebūtų galimybės, todėl atsirastų grėsmė naujiems teisiniams ginčams kilti.
10.2. Ieškovės vertinimu, laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, kadangi yra siekiama išlaikyti status quo situaciją – iki bus išnagrinėta byla, Įsakymas dėl namo administratoriaus pakeitimo turėtų būti sustabdytas, nes ieškovė ir toliau teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Anot ieškovės, teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei ieškinio tenkinimo atveju, šalis į pradinę padėtį nebūtų įmanoma grąžinti arba tektų inicijuoti teisminius ginčus. Pavyzdžiui, ieškovei perdavus namo dokumentaciją bei turtą, nėra jokių garantijų, jog tenkinus ieškinį, naujasis administratorius sutiktų atgal grąžinti namo dokumentus ar turtą. Todėl susiklosčiusi situacija neabejotinai pažeistų tiek ieškovės, tiek visų namo gyventojų interesus. Anot ieškovės, akivaizdu, jog naujam administratoriui pradėjus eiti jam paskirtas pareigas, gyventojams tektų mokėti administravimo mokesčius, kaupiamąsias lėšas ir kitas įmokas. Tačiau tenkinus ieškinį, kiltų klausimas dėl apmokėjimo teisėtumo, o tai galėtų įtakoti teisminių ginčų kilimą su visais namo gyventojais. Todėl nėra abejonės, jog tai pažeistų visų namo gyventojų interesus. Ieškovės vertinimu, teismas turėjo įvertinti visas galimas rizikas.
10.3. Ieškovė nesutinka su nutarties argumentais, jog tenkinus ieškinį, atsakovei tektų pareiga organizuoti susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo, kas neva reikštų, jog laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų galimai palankaus sprendimo.
11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo teismo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą.
12. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti egzistuojant grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y.
12.1. ieškovė neįrodė, kokiu būdu pasunkėtų teismo sprendimo panaikinti atsakovės priimtą įsakymą įvykdymas, kadangi toks teismo sprendimas nereikalautų jokių papildomų vykdymo veiksmų atlikimo. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje ieškovė grindė tik argumentais, jog nors namo administratoriumi yra paskirtas naujasis administratorius, tačiau faktiškai bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia tik ieškovė ir dėl to, siekiant užtikrinti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, taip pat nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, ieškovės manymu, turėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas ginčijamo įsakymo vykdymas.
12.2. Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukelia jokio pavojaus teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovė turi įgyvendinti pareigą – perduoti objekto administravimą naujai paskirtai administratorei. Pabrėžia, kad ieškovė yra profesionali rinkos dalyvė – administratorė, kuriai praktikoje įprastas veiksmas neturėtų sukelti trukdymų jos funkcijų tinkamam vykdymui, o tai, kad ieškovė palankaus jai sprendimo atveju galimai patirtų minimalius nepatogumus, nereiškia grėsmės sprendimo įvykdymui. Ieškovės argumentai dėl ir toliau namo bendraturčiams teikiamų paslaugų niekaip nepagrindžia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, kadangi ieškovė, teikdama paslaugas be jokio teisinio pagrindo, veikia išskirtinai savo rizika. Jokių kitų argumentų ir įrodymų, prašydama taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė su ieškiniu nepateikė, taigi neįvykdė pareigos pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumo.
12.3. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ir atskirajame skunde ieškovė ne įrodinėja aplinkybę, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo byloje įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas, o akcentuoja savo turtinius interesus bei tariamą jos ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pažeidimą nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius ginčijamo įsakymo vykdymo.
12.4. Pabrėžia, jog atskirajame skunde ieškovės nurodyti teiginiai dėl būtinybės išsaugoti status quo situaciją, nes, ieškovės manymu, tai užtikrins namo savininkų interesus, nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, taip pat teiginiai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio tenkinimo atveju šalis į pradinę padėtį nebūtų įmanoma grąžinti arba tektų inicijuoti teisminius ginčus, laikytini visiškai deklaratyviomis, niekuo nepagrįstomis prielaidomis, nesudarančiomis jokio pagrindo teigti, kad teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas palankus ieškovei, vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Atsakovės nuomone, ieškovė nenurodo jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tad lieka neaišku, kaip gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, kai pagal ieškovės pateiktą ieškinį, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankaus sprendimo atveju teismas tiesiog panaikintų ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo įsakymą. Akcentuoja, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju atsakovei net nereikėtų imtis papildomų veiksmų sprendimo įvykdymui, tad sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nei pasunkėtų, nei pasidarytų neįmanomas. Remiantis tuo, akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovės atskirąjį skundą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju.
12.5. Pažymi, kad procedūriniai bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pareigų perdavimo, vykdymo teisiniai klausimai yra reglamentuoti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Būtent iš šių teisės aktų bei ginčijamo Įsakymo ieškovei kyla pareiga perduoti namo administravimą naujai išrinktai namo administratorei, tačiau ieškovė tai daryti sąmoningai atsisako, pati savo veiksmais ir sukurdama žalos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kurie išreiškė savo valią dėl ieškovės pakeitimo, situaciją. Net jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas ir ginčijamas Įsakymas būtų panaikintas, tai savaime nesukurtų teisinio neaiškumo ir (ar) vakuumo situacijos ieškovės bei UAB „ADMI“ atsakomybės už teiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas paskirstymo klausimu. Įmonių atsakomybės atribojimo momentas ieškinio tenkinimo atveju būtų aiškus ir konkretus – įgaliojimų administruoti ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę pradžia ir pabaiga. Kaip minėta, visa objekto perėmimo procedūra, susipažinimas su dokumentais ir kitos aplinkybės, kurias ieškovė nepagrįstai laiko sudarančiomis sunkumų butų savininkams, yra reglamentuotos įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose.
12.6. Pažymi, kad Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, 24 punkte numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirenka, savivaldybės vykdomoji institucija administratoriumi skiria daugiausia balsų per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkimą surinkusį asmenį. Jeigu neįvyksta pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu ar jų susirinkimas dėl administratoriaus pasirinkimo, administratorių, atsižvelgdama į sąraše nurodytų asmenų pateiktus paslaugų įkainius, jų patirtį ir pasirengimą teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Šių nuostatų analizė patvirtina, kad savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl administratoriaus skyrimo yra sudėtinė administratoriaus atrankos procedūros dalis.
12.7. Iš 2021 m. spalio 7 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. A27-360/21(2.1.13-BŪS) matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintu Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu buvo nuspręsta bendrojo naudojimo objekto administratorę, t. y. ieškovę, pakeisti, o nauja administratore daugumos patalpų savininkų sprendimu pasirinkta UAB „ADMI“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir buvo rengiamas bei patvirtintas ginčijamas Įsakymas. 2021 m. spalio 7 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. A27-360/21(2.1.13-BŪS) yra nurodyta, jog dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo buvo įteikti (išsiųsti) 62 balsavimo biuleteniai, gauti 39, iš kurių galiojantys 38, todėl balsavimas laikomas įvykusiu ir sprendimas pasirinkti administratorių buvo priimtas. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus. Be kita ko, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų iš karto patenkintas ieškovės ieškinys.
12.8. Atkreipia dėmesį, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl UAB „ADMI“ administratorės išrinkimo ir savo sprendimo neginčija, todėl stabdyti daugiabučio namo perdavimo procedūras šioje stadijoje, remiantis tik ieškovės prašymu – neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta gyventojų atžvilgiu. Sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir pakeitimo yra išimtinė butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška ir absoliuti jų teisė (CK 4.84 straipsnis).
12.9. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog tariamai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo teismo precedento, kuris buvo suformuotas Klaipėdos apygardos teismo, 2021 m. rugsėjo 9 d. priimtoje nutartyje Nr. e2S-802-730/2021, kadangi bylos yra iš esmės skirtingos savo faktiniu ir teisiniu pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. A30-3531/21, vykdymą iki bus išnagrinėta civilinė byla. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog ieškovė skundžiamos nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog : 1) nagrinėjamu atveju byloje egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas; 2) teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą teisminę praktiką).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. A30-3531/21 (toliau – Įsakymas) neteisėtu ir jį panaikinti. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Įsakymo vykdymą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
17. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminaraus vertinimo) doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodytos aplinkybės (dėl savininkų valios pakeisti administratorių, vykusios balsavimo procedūros teisėtumo, ieškovės atšaukimo iš administratorės pareigų ir naujos administratorės pakeitimo teisėtumo) nevertinamos. Šias aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus pirmos instancijos teismas vertins bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepimo argumentais, jog ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti ieškinio nepagrįstumo argumentai taip pat yra susiję su į bylą pateiktų įrodymų įvertinimu, kuris bus atliktas išnagrinėjus bylą iš esmės, šie argumentai nerodo ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. šioje proceso stadijoje ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
20. Skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės netaikytos konstatavus, kad ieškovė neįrodė antrosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
21. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės dėl būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2006; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
22. Ieškovė kaip grėsmę teismo sprendimo įvykdymui nurodo aplinkybę, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė patirs didelę finansinę žalą ir neigiamas pasekmes. Akcentuotina, jog vien pareikštas ieškinys ir jame nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad kils grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė galimo jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos tinkamai nepagrindė ir šioje dalyje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik deklaratyviais teiginiais.
23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013; 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.
24. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat grindžia aplinkybėmis, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos ne tik ieškovės, bet ir namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), butų ir kitų patalpų savininkų interesai, nepertraukiamas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimas.
25. Nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija Įsakymu dėl UAB „ADMI“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore, atsižvelgdama į 2021 m. spalio 7 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. A27-360/21(2.1.13-BŪS), paskyrė UAB „ADMI“ penkeriems metams nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore; iš ieškovės administruojamų daugiabučių namų sąrašo išbraukė pastatą (duomenys neskelbtini); įpareigojo ieškovę pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „ADMI“ akto kopiją.
26. Byloje nėra duomenų, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nesustabdžius atsakovės Įsakymo vykdymo, būtų pažeistas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nepertraukiamumas. Procedūriniai bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pareigų perdavimo, vykdymo teisiniai klausimai yra reglamentuoti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl nėra pagrindo teigti, jog netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių naujoji Namo administratorė negalės teikti administravimo paslaugų. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėja, kad naujoji Namo administratorė būtų nepajėgi vykdyti jai pavestų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo funkcijų (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Nagrinėjamu atveju Namo butų ir kitų patalpų savininkai naująją Namo administratorę išsirinko patys, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik priėmė ieškovės ginčijamą įsakymą, kuriuo buvo paskirta nauja Namo administratorė (CK 4.84 straipsnis). Sustabdęs ieškovės ginčijamo įsakymo vykdymą, teismas užkirstų kelią Namo butų ir kitų patalpų savininkams pasirinkti jiems priimtiną (labiausiai tinkantį) bendrojo naudojimo objektų administratorių, tokiu būdu neapibrėžtam terminui (pritaikius laikinąsias apsaugos priemones) būtų nepagrįstai suvaržomos trečiųjų asmenų (Namo butų ir kitų patalpų savininkų) teisės priimti sprendimus dėl administratorės pakeitimo (pvz., savininkams nusprendus, kad konkreti administravimo paslaugas teikianti bendrovė, vykdydama bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, neatitinka jų lūkesčių, bei siekiant realizuoti teisę pakeisti šią bendrovę kita).
28. Ieškovė atskirajame skunde teigia, jog teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nukrypo nuo teismo precedento, suformuoto Klaipėdos apygardos teismo, 2021 m. rugsėjo 9 d. priimtoje nutartyje Nr. e2S-802-730/2021.
29. Apeliacinė instancijos teismas pažymi, jog jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismų praktika remtis reikia itin apdairiai. Nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y., bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009).
30. Teismas pažymi, jog tarp nagrinėjamos bylos ir ieškovės nurodytos bylos yra esminis skirtumas – Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje (Nr. e2S-802-730/2021) ieškove yra viena iš daugiabučio namo bendrasavininkių, o nagrinėjamoje byloje daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bylą dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo inicijavo ne kuris nors iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, o ieškovė, tuo tarpu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl ieškovės pakeitimo ir UAB „ADMI“, kaip naujos namo administratorės išrinkimo, ir savo sprendimo neginčija. Todėl šiuo atveju, ieškovės nurodyta byla nesukuria precedento nagrinėjamai bylai.
31. Apeliacinės instancijos vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė, pirmos instancijos teismas, nenukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2616-661/2018, 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2704-431/2018, 2022 m. sausio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-245-392/2022, 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-332-565/2022, ir kt.).
32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų pirmiau nurodytus teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog stabdyti ieškovės ginčijamo įsakymo vykdymą yra neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta Namo butų ir kitų patalpų savininkų atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti.
33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl procesinės baigties.
34. Taigi, nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, dėl ko pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r ė :
ieškovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Mikonienė