LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 25 d. gautu atsakovės F. Ž. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti šios teismo nutarties vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė F. Ž. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti jos ir ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“ sudarytą taikos sutartį.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės F. Ž. kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino šalių materialiuosius teisinius santykius ir šių santykių nulemtą teisinį suinteresuotumą byloje. Atsakovės nuomone, jos ir ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“ ginče dėl skolos ir šilumos energijos paskirstymo atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ neturi jokio materialinio suinteresuotumo, nėra įgaliota ginti viešo intereso, todėl neprivalo pasirašyti taikos sutarties, taip pat neturi teisės paduoti apeliacinio skundo. Atsakovė UAB „Kaišiadorių šiluma“ nepateikė jokių įrodymų, kad taikos sutarties patvirtinimas pažeistų jos arba daugiabučio namo savininkų teises arba dėl to atsirastų kokių nors materialinių teisinių padarinių. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi, kuri, atsakovės nuomone, priimta analogiškoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019. Taip pat nurodoma, kad teismai neįvertino, jog ieškovės UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir atsakovės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ bendrininkavimas yra neprivalomas, o atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ gali veikti tik savo vardu. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti taikos sutartį, nusprendęs, kad ją privalo pasirašyti ir atsakovė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovės prašymas sustabdyti teismo nutarties vykdymą.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Donatas Šernas