Civilinė byla Nr. 2-970/2011
Procesinio sprendimo kategorija:127.2.;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alės Bukavinienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
pareiškėjo UAB „BM būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011
m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta UAB „BM būstas“ iškelti
restruktūrizavimo bylą, pagal pareiškėjo UAB „BM būstas“ pareiškimą dėl
restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „BM būstas“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „BM būstas“ pateikė teismui pareiškimą
dėl restruktūrizavimo bylos UAB „BM būstas“ iškėlimo. Pareiškime nurodė, kad
yra visos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos sąlygos
UAB „BM būstas“ iškelti restruktūrizavimo bylą. UAB „BM būstas“ yra
nekilnojamojo turto projektų vystymu užsiimanti bendrovė, kuri vysto
nekilnojamojo turto projektą – „Senas naujas miestas“, žemės sklype, esančiame (duomenys
neskelbtini). Į šį projektą planuojama investuoti apie 250 mln. Lt, planuojama
sukurti papildomų darbo vietų. UAB „BM būstas“ turi laikinų finansinių sunkumų,
tačiau nėra nutraukusi veiklos, bankrutavusi ar bankrutuojanti, toliau
įgyvendina su nekilnojamojo turto naudojimu ir valdymu susijusį projektą. UAB
„BM būstas“ 2005-10-21 skolos perkėlimo sutartimi iš UAB „Baltic metal“ perėmė visas
teises bei pareigas pagal 2004-10-21 tarp UAB „Baltic metal” ir AB
„Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) sudarytą kredito sutartį Nr. 04-03
8426-AK (toliau – ir kredito sutartis). Remiantis Kredito sutarties 2.1 punktu,
bankas pareiškėjui yra suteikęs 9 110 553 eurų kreditą, kurį bendrovė
įsipareigojo grąžinti iki 2010-06-30. Iki šios dienos kreditas ir mokėtinos
palūkanos nėra grąžintos. 2010-10-04 pareiškėjo skola bankui sudarė 9 610
068,29 eurų. Bendrovė taip pat turi turtinių įsipareigojimų pagal paskolos
sutartis su vienu iš bendrovės akcininkų (4 825 594,88 Lt). Restruktūrizavimo
bylos iškėlimas UAB „BM būstas“ leistų toliau įgyvendinti projektą bei gauti
lėšų, iš kurių būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriais, ir būtų
galimybė bendrovei gauti pelno. Bendrovė veiklos nėra nutraukusi, yra vedamos
derybos su investuotojais, vyksta aktyvi projekto finansavimo paieška. 2010-10-25
sudaryta tarpininkavimo sutartis su nekilnojamojo turto tarpininkų bendrove UAB
„Resolution advisers LT“, vyksta projekto derinimo procesai su architektais,
Vilniaus miesto savivaldybės urbanistinio skyriaus specialistais. Projektą
įgyvendinti yra numatyta padalinus minėtą žemės sklypą į atskirus segmentus,
tokiu būdu bus užtikrintas greitesnis turto realizavimas. Remiantis
nepriklausomų turto vertintojų išvada, galimas projekto pelnas atėmus projekto
išlaidas yra 61 588 934 Lt. Iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą, būtų
sudarytos sąlygos išsaugoti bendrovę, užtikrinti pelningą bendrovės veiklos
vykdymą ir išvengti bankroto procedūros, taip pat būtų užtikrintos bendrovės
kreditorių teisės bei jų apsauga. Bendrovės akcininkai I. L., kuriam priklauso 100 paprastųjų vardinių
bendrovės akcijų, suteikiančių 100 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, ir
UAB „Mano turtas“, atstovaujama direktoriaus I. L., kuriai priklauso 1000 paprastųjų vardinių
bendrovės akcijų, suteikiančių 1000 balsų visuotiniame bendrovės akcininkų
susirinkime, 2010-11-02 priėmė sprendimą patvirtinti bendrovės
restruktūrizavimo plano metmenis. 2010-11-03 akcininkų sprendimu buvo
patvirtinta pareiškėjo restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūra bei
nutarta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei. Pareiškėjas
siūlo teismui bendrovės restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB
„Insolvensa“.
Tretysis asmuo „Swedbank“, AB pateikė teismui
atsiliepimą, kuriuo prašė atsisakyti iškelti UAB „BM būstas“ restruktūrizavimo
bylą. Nurodė, kad UAB „BM būstas“ pateikti restruktūrizavimo plano metmenys
neatitinka nekilnojamojo turto rinkos realijų ir pareiškėjo finansinių
galimybių. UAB „BM būstas“ įsipareigojimų „Swedbank“, AB pagal 2004-10-21 kredito
sutartį įvykdymas buvo užtikrintas I.
L. laidavimu pagal 2004-10-25 laidavimo sutartį Nr. 04-038426-LA-1,
taip pat UAB „BM būstas“ sąskaitos įkeitimu, 100 vienetų paprastųjų vardinių
UAB „BM būstas“ akcijų įkeitimu ir visų esamų ir būsimų nuomos teisių į žemės
sklypą įkeitimu. Iki galutinio kredito grąžinimo termino 2010-06-30, pareiškėjas
savo įsipareigojimų neįvykdė ir kredito negrąžino. „Swedbank“, AB 2010-10-25
Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl 9 634 045,04 Eurų (33 264 430,71
Lt) priteisimo ir Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr.
2-8323-560/2010. Iš UAB „BM būstas“ 2010-06-30 balanso matyti, kad UAB „BM
būstas“ turtas yra 25 680 523 Lt, iš kurių 15 819 496 Lt yra prestižas.
Prestižas yra išvestinis dydis (sąvoka), naudojamas išimtinai buhalterine
prasme, kuris neturi nuosavybės teisės objekto, galinčio būti perleistu kitiems
asmenims už užmokestį vykdant teismo sprendimą, požymių. Taigi, UAB „BM būstas“
turi turto už 25 680 523 Lt, iš kurių 15 819 496 Lt yra prestižas, kurio vertė
šioje situacijoje yra 0 Lt, ir kito turto, kurio vertė 9 861 027 Lt. Tuo tarpu UAB
„BM būstas“ pradelstos skolos viršija 9 634 045,04 eurų (33 264 430,71 Lt),
t. y. UAB „BM būstas“ yra nemoki ir jai turi būti keliama ne
restruktūrizavimo, o bankroto byla. Kaip matyti iš UAB „BM būstas“
restruktūrizavimo metmenų, skolos grąžinimas būtų vykdomas į dešimt dalių
padalinant ir galimiems investuotojams parduodant valstybei priklausantį žemės
sklypą. UAB „BM būstas“ nepateikė įrodymų, kad turi teisę ne tik šiuo metu
disponuoti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), bet ir, kad
ateityje turės tokią teisę, kad padalinus minėtą žemės sklypą į dešimt objektų,
jų vertė bus didesnė nei UAB „BM būstas“ įsipareigojimai, taip pat, kad UAB „BM
būstas“ turės teisę ne tik juos parduoti, bet ir gauti už juos pinigus. Pagal
2010-01-25 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2010-07 UAB „BM būstas“
išsinuomojo minėtą žemės sklypą ir pasibaigus nuomos sutarčiai privalės jį
grąžinti. Taigi, bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų idėja – suskaidyti
iš valstybės nuomojamą žemės sklypą į dešimt dalių ir jas pardavus padengti
įsipareigojimus kreditoriams, yra nepagrįsta ir prieštarauja nuomos teisinių
santykių instituto prasmei. UAB „BM būstas“ veikla visą laiką buvo nuostolinga,
pareiškėjas nei vienais veiklos metais nesugebėjo užtikrinti pelningos veiklos:
2007 m. patyrė 1 985 520 Lt, 2008 m. - 2 673 721 Lt, 2009 m. - 2 996
315 Lt ir per 2010 m. 9 mėnesius patyrė 1 662 058 Lt nuostolių. UAB „BM
būstas“ jokios veiklos nevykdo jau ilgą laiką ir įsipareigojimai „Swedbank“, AB
buvo vykdomi tik iš pareiškėjo akcininkų lėšų, t. y. UAB „BM būstas“
įsipareigojimai niekada nemažėjo, o tik didėjo – pareiškėjo akcininkai taip pat
tapo bendrovės kreditoriais. UAB „BM būstas“ ilgalaikius finansinius sunkumus
ir ilgalaikį nemokumą siekia išspręsti realizuodamas valstybei priklausančius
žemės sklypus, kurie kažkada bus sukurti ir realizuodamas komercines patalpas,
kurias pastatys kiti asmenys (kurie bus kažkada surasti), t. y. UAB „BM būstas“
su kreditoriais ketina atsiskaityti realizuodamas kitiems asmenims nuosavybės
teise priklausantį turtą, kas teisiškai neįmanoma. 2010-10-25 sutartimi UAB
„Resolution Advisers LT“ įsipareigojo atstovauti UAB „BM būstas“ derybose su
būsimų komercinės paskirties patalpų ir sklypų pirkėjais. Tačiau pareiškėjas
nenurodo nei būsimų komercinių patalpų statybų finansavimo kaštų, nei jų
finansavimo šaltinių, nei galimų pirkėjų ir pirkimo kainų. Pareiškėjas nenurodė
pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad artimiausiu metu
nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje ne tik grįš į 2008 m. - 2009 m. lygį (t.
y. pakils iki 50 proc.), ir, kad pareiškėjas gaus finansavimą komercinių
patalpų statybai, suras komercinių patalpų pirkėjus. Kadangi UAB „BM būstas“
nenurodė realios galimybės ne tik įvykdyti įsipareigojimus „Swedbank“, AB, bet
ir sumažinti patiriamus nuostolius, neegzistuoja prielaidos restruktūrizavimo
bylos iškėlimui. Be to, pareiškėjo restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka
ĮRĮ 5 straipsnyje nurodytų reikalavimų – nenurodytos bylos, kuriose pareiškėjui
pareikšti turtiniai reikalavimai, pateiktas preliminarus verslo planas
neatitinka rinkos realijų ir nepateikta administravimo išlaidų sąmata.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d.
nutartimi atsisakė UAB „BM būstas“ iškelti restruktūrizavimo bylą bei panaikino
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties nurodymus dėl
mokėjimų ir įmokų mokėjimo iš UAB „BM būstas“, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės nėra
pakankamos, siekiant pagrįsti restruktūrizavimo proceso realumą, kadangi jų
įgyvendinimas grindžiamas išimtinai tik prielaidomis apie galimą projekto
suskaidymą bei pelningą naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų pardavimą,
nesant jokių įrodymų nei apie tai, kad toks suskaidymas realiai bus
įgyvendintas, nei apie tai, kad naujai suformuoti nekilnojamojo turto objektai
bus parduoti per restruktūrizavimo laikotarpį. Nurodytos aplinkybės neleidžia
teismui spęsti, kad pareiškėjas yra laikinų finansinių sunkumų turinti įmonė ir,
kad pareiškėjo patiriamų finansinių sunkumų pobūdis leidžia juos išspręsti
restruktūrizavimo plano metmenyse numatytomis priemonėmis. Pareiškėjo pateikti
įrodymai apie pareiškėjo turtinės žemės sklypo nuomos teisės rinkos vertę
(nesant ne tik sutarčių su potencialiais pirkėjais, bet ir planuojamų parduoti
nekilnojamojo turto objektų) taip pat nepatvirtina restruktūrizavimo metmenyse
numatytų priemonių realumo, t. y. fakto, kad per ribotą restruktūrizavimo
laikotarpį pareiškėjas galės atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Pareiškėjo įmonė realios ūkinės komercinės veiklos, kaip būtinos
restruktūrizavimo proceso prielaidos, šiuo metu nevykdo, o pagal Įmonių restruktūrizavimo
įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, tai yra savarankiškas pagrindas teismui
atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas pažymėjo, kad
restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint pagrindinio bendrovės
kreditoriaus ”Swedbank” AB, kuriam įsiskolinimas sudaro 88 proc. paramos, būtų
iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „BM būstas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus
apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl
restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti
iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai vertino byloje nurodytus faktus
bei nepagrįstai rėmėsi Lietuvos teismų praktikoje įtvirtintais precedentais,
kurie, buvo suformuluoti dar pagal iki 2010-10-01 galiojusio ĮRĮ redakciją, nes
bendrovės patiriamų finansinių sunkumų pobūdžio nustatymą išimtinai siejo tik
su tam tikru laiko periodu, visiškai nenagrinėdamas bendrovės vykdomos veiklos
pobūdžio ir jos įgyvendinimo ypatumų.
2. Teismas netinkamai taikė teisės aktus,
atsisakydamas iškelti restruktūrizavimo bylą atsižvelgiant į bendrovės
pagrindinio kreditoriaus “Swedbank”, AB prieštaravimą, nes teismo pozicija yra
nesuderinama su dabar galiojančios ĮRĮ redakcijos priėmimo tikslais, t. y. kad
įmonei, kuri turi finansinių sunkumų, susijusių su negalėjimu įvykdyti
prievolių, taip pat negalėjimu sumažinti patiriamų nuostolių, būtų suteikta
pagalba, kurios pagrindu įmonė galėtų atnaujinti savo veiklą ir išvengti
bankroto.
3. Teismas neatsižvelgė į pareiškime nurodytus motyvus
ir restruktūrizavimo metmenyse pasiūlytas priemones, taip pat turto vertinimo
ataskaitoje pateiktas išvadas, kurių pagrindu yra reali galimybė įgyvendinus projektą
atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti pelningą jos veiklą, išvengti bankroto
procedūros.
4. Teismas nevertino ĮRĮ įtvirtintų nuostatų,
reglamentuojančių kreditorių teisių ir interesų apsaugą, nes bendrovės
restruktūrizavimo bylos iškėlimas nereiškia ir negali reikšti bendrovės
kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Priešingai, yra užtikrinama jų
apsauga, nes įmonės restruktūrizavimo plano rengimo metu įmonė negali be teismo
leidimo pardavinėti jai priklausančio turto (ĮRĮ 8 straipsnis), restruktūrizavimo
planui turi pritarti ne mažiau kaip 2/3 įmonės kreditorių (ĮRĮ 14 straipsnio 3
dalis), be to, patvirtinus minėtą planą, restruktūrizuojama įmonė privalo
griežtai vykdyti jame nurodytus veiksmus (ĮRĮ 9 straipsnis). „Swedbank“, AB,
kaip pagrindinio bendrovės kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų apsauga yra
pirmiausia užtikrinama ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalies pagrindu numatant privalomą
bendrovės kreditorių susirinkimo pritarimą bendrovės restruktūrizavimo plano
projektui ne mažesne nei 2/3 dydžio teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų
sumos vertine išraiška.
5. Teismas nevertino aplinkybių, kad, „Swedbank”, AB
būdamas pagrindiniu bendrovės kreditoriumi, yra labiau suinteresuotas bankroto,
o ne restruktūrizavimo bylos iškėlimu pareiškėjui, nors bendrovės
restruktūrizavimo metmenyse yra nurodyta, kad jau 2012 metais yra numatoma
pradėti grąžinti bendrovės įsiskolinimus pagrindiniam jos kreditoriui kiekvieną
kalendorinį mėnesį sumokant po 1 549 106 Lt ir 249 381 Lt palūkanų. Pažymi, kad
projekto įgyvendinimo resursai yra numatomi finansuoti išimtinai tik iš
bendrovės akcininkų lėšų, todėl vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, galima
daryti prielaidą dėl kreditoriaus „Swedbank“, AB galimo piktnaudžiavimo savo
kaip kreditoriaus teisėmis, nes stambieji kreditoriai, kurių reikalavimai
užtikrinti laidavimu ir įkeitimu yra nesuinteresuoti išsaugoti imonės, kaip
verslo subjekto, jeigu jų reikalavimai gali būti greičiau patenkinami iš
įkeisto turto ir laidavimo, o ne užbaigus imonės restruktūrizavimą.
6. Bendrovė patiria laikinų finansinių sunkumų, kurių
laikinas pobūdis pasireiškia atsižvelgiant į bendrovės vykdomos nekilnojamojo
turto veiklos ypatumus. Restruktūrizavimo metmenyse įtvirtintos projekto
realizavimo priemonės leis atkurti bendrovės mokumą ir užtikrins tolimesnį
bendrovės veiklos įgyvendinimą, nesukurdamos jokių papildomų finansinių sunkumų
pagrindiniam bendrovės kreditoriui - „Swedbank”, AB, be to, pagrindinio
bendrovės kreditoriaus teisės visada bus apsaugos remiantis ĮRĮ nuostatų įgyvendinimu.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta
iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą yra vertintina kaip nepagrįsta,
prieštaraujanti ĮRĮ nuostatoms, todėl naikintina.
Tretysis
asmuo „Swedbank“ AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos
teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą
atmesti. Atsilieime nurodo, kad UAB „BM būstas” balanso duomenimis turi turto
už 25 680 523 Lt, iš kurių 15 819 496 Lt sudaro prestižas, kurio vertė šiuo
atveju yra 0 Lt, ir kito turto, kurio vertė 9 861 027 Lt. Tuo tarpu pradelstos
skolos viršija 9 634 045,04 eurų (33 264 430,71 Lt). UAB „BM būstas” yra nemoki
ir jai turi būti keliama ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.
Restruktūrizavimo byla UAB „BM būstas” gali būti iškelta tik nustačius, kad
taikant LR ĮRĮ numatytas procedūras būtų sumokėtos skolos ir įmonė išvengtų
bankroto. Šiuo atveju nėra galimybės atlikti ir įgyvendinti tokias LR ĮRĮ
nustatytas procedūras, kad UAB „BM būstas” turtas, kurio balansinė vertė šiuo
metu yra 9 861 027 Lt, būtų padidintas daugiau kaip 3,5 karto ir jį realizavus
būtų galima atsiskaityti su kreditoriais ar bent su „Swedbank”, AB. Bendrovės veikla
visą laiką buvo nuostolinga. Pareiškėjas nei vienais veiklos metais nesugebėjo
užtikrinti pelningos veiklos. Kadangi UAB „BM būstas” nei pareiškime nei
atskirąjame skunde nenurodė jokių realių galimybių ne tik įvykdyti
įsipareigojimus „Swedbank”, AB, tačiau ir sumažinti patiriamus nuostolius,
teismas pagrįstai nustatė, kad neegzistuoja prielaidos restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
IV. Apeliacinio
teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis
skundas netenkintinas
Šioje apeliacijoje analizuojama, ar pirmosios
instancijos teismo nutartis, kuria
atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „BM būstas“ yra pagrįsta ir
teisėta. Šis klausimas sprendžiamas pagal pareiškėjo UAB „BM būstas“ atskirojo
skundo faktinius ir teisinius argumentus, taip pat patikrinama ar nėra
absoliučių skundžiamos teismo nutarties
negaliojimo pagrindų (CPK CPK
320, 338 straispniai).
Atsižvelgiant į pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos
iškėlimo padavimo bei skundžiamos teismo nutarties priėmimo laiką, sprendžiant kilusį ginčą šiuo atveju
taikytinos LR Įmonių restruktūrizavimo
įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2010-07-01, normos.
Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas
nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas (turi
finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3
mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;
įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės
restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti
įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą LR ĮRĮ 28
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos
praėjo ne mažiau kaip 5 metai) ir nebuvo pažeisti LR ĮRĮ 5 straipsnio
reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą bei
turinį (LR ĮRĮ 7 straipsnis 4 dalis).
Vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu,
teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas
pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra
kitų Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos
iškėlimo sąlygų.
Iš pareiškėjo pateikto 2010-09-30 UAB „BM būstas“
balanso matyti, kad viso įmonė turi turto už 25 297 344 Lt. Tuo tarpu per
vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 32 533 993 Lt, o
bendrovės visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro – 35 255 151 Lt (2t.
b.l. 94). Taigi, iš šio balanso matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai
viršija visą į jos balansą įrašyto turto vertę, todėl vadovaujantis LR Įmonių
bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, įmonė pripažintina nemoki, ir tokiu
atveju bendrovei turi būti keliama bankroto byla (LR Įmonių bankroto įstatymo 9
straipsnis 5 dalis). Kaip jau minėta, pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą,
teismas priima nutartį atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu
nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Pagrindinis
ir didžiausią pradelstą kreditorinį reikalavimą turintis atsakovo kreditorius Swedbank,
AB nuosekliai laikosi pozicijos nepritarti UAB „BM būstas“ restruktūrizavimui.
Pagrindinis vaidmuo vertinant restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą ir
naudingumą kreditoriams bei tikslingumą siekti išsaugoti laikinų finansinių
sunkumų turintį subjektą kaip veikiantį rinkos dalyvį tenka įmonės
kreditoriams. Pagal LR ĮRĮ 14 straipsnio 36 dalį restruktūrizavimo plano
projektui turi pritarti kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas
pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai,
kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo
patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Byloje nustatyta,
kad pareiškėjo restruktūrizavimui nepritariančio ir didžiausio kreditoriaus Swedbank,
AB kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau kaip 2/3 kreditorių reikalavimų. Esant
tokioms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos
teismo išvada, kad nėra pagrindo tikėtis sklandaus UAB „BM būstas“
restruktūrizavimo proceso, taip pat nėra pagrindo prioritetą suteikti tikslui
išsaugoti UAB „BM būstas“ kaip veikiantį rinkos dalyvį ir, vadovaujantis LR ĮRĮ
7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, pareiškėjui negali būti iškelta
restruktūrizavimo byla. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą,
kad įmonės nemokumo nustatymas – savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti
kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą), todėl kiti apelianto
motyvai, šiuo atveju, teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui teisinės
reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.
Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja,
kad nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios
instancijos teismo nutartį, absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų
taip pat nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6
d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Alė Bukavinienė
Danutė Milašienė
Donatas Šernas