Civilinė byla Nr. e2-362-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01407-2021-2

 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. S. pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į Jungtinę Karalystę išdavimo, suinteresuotas asmuo – R. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Ž. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: a) išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą nepilnametį sūnų R. S. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, b) pateikti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dokumentus, patvirtinančius savanoriško vaiko grąžinimo atlikimo procedūrą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad su vaiko motina R. D. nebuvo sudarę santuokos, tačiau susilaukė nepilnamečio sūnaus, kuriuo rūpinosi abu vienodai tol, kol R. D. su nepilnamečiu vaiku neišvyko į Lietuvą ir liko ten gyventi be pareiškėjo sutikimo. Kai pareiškėjui nepavyko susisiekti su R. D., jis Jungtinėje Karalystėje 2021 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į šeimos teismą, pateikdamas C100 prašymą priimti skubią nutartį dėl draudžiamų veiksmų ir nutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo dėl vaiko R. (10 mėnesių), kuris gimė Jungtinėje Karalystėje ir nuolat gyvena šioje šalyje [B1-B21]. Pareiškėjas taip pat prašė priimti nutartį, laikinai nustatant R. S. gyvenamąją vietą su juo, taip pat įpareigojant nustatyti vaiko buvimo vietą ir grąžinti vaiką jam. Jungtinėje Karalystėje šeimos teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovei buvo uždrausta išvykti iš Jungtinės Karalystės kartu su R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra nurodytas vaiko gimimo liudijime, todėl jis turi tokias pačias globos teises, kaip ir vaiko motina R. D.. Vaikas (duomenys neskelbtini) gimė Jungtinėje Karalystėje ir nuo gimimo visada čia gyveno, jis nuo gimimo yra įregistruotas kaip Didžiosios Britanijos pilietis, vadovaujantis 1961 m. Didžiosios Britanijos pilietybės įstatymo 1(1)(b) dalimi. Prieš R. D. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Jungtinėje Karalystėje. Ž. S. yra rūpestingas tėvas, kuris bendrauja ir rūpinasi sūnumi visapusiškai. Jis ir toliau gyvena nuomojamame būste, kuriame gyveno ir R. D. su jų nepilnamečiu sūnumi R. S. bei kitais nepilnamečiais vaikais.

3.       Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pareiškėju pradėjo gyventi kartu prieš gimstant vaikui. Su pareiškėju gyveno tik trumpus laikotarpius ir nuolat grįždavo į Lietuvą, kurioje buvo deklaravusi savo ir vaikų gyvenamąją vietą. Suinteresuoto asmens ir vaikų ryšys su Lietuva buvo stipresnis, nes nuo visų R. D. vaikų gimimo tik Lietuvoje buvo vykdoma vaikų sveikatos priežiūra, šalių vaikas R. visiškai nekalba anglų kalba, be to, jis yra visiškai integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką Lietuvoje. R. gyvenamoji vieta jau nuo 2020 m. lapkričio 4 d. deklaruota (duomenys neskelbtini). Jis 2021 m. birželio 17 d. buvo registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje pas šeimos gydytoją B. Č.. Iš Telšių vyskupijos Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos krikšto liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalių vaikas R. buvo pakrikštytas 2021 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje. Iš Klaipėdos lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 4 d. pažymos Nr. (2.4.)-SI-9 matyti, kad šalių vaikas lanko darželyje grupę „(duomenys neskelbtini)“ ir yra ugdomas pagal bendrąją ikimokyklinio ugdymo programą. Muzikos mokyklos (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 3 d. išduota pažyma Nr. 202203-3 įrodo, kad šalių vaikas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lanko muzikos mokyklos (duomenys neskelbtini) muzikinio ugdymo programą. Kento policijos 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimas su ataskaitomis apie nusikalstamas veikas Nr. 21/1712/DC/NG įrodo, kad ji išsikraustė iš pareiškėjo namų po 2020 m. lapkričio 8 d. patirto smurto, o 2020 m. lapkričio 11 d. apsigyveno pas draugę L. M.. Taigi, nepraėjus mėnesiui po šalių vaiko R. (gim. (duomenys neskelbtini)) gimimo, pareiškėjas pradėjo smurtauti. Dėl pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo Kento policijoje buvo pradėtas tyrimas Nr. 46/201895/20 (dėl užpuolimo ir kūno sužalojimo). Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 16 d. buvo suimtas Kento policijos pareigūnų, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gavo įspėjimą.

4.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad vaikas su mama gyvena nuo 2020 m. lapkričio 11 d., t. y. nuo 1 mėnesio amžiaus, vaiko ir tėvo artimi socialiniai ryšiai yra nutrūkę. Šiuo metu vaikas gyvena Klaipėdoje su mama, atsakovas žino vaiko gyvenamąją vietą, turi galimybę su sūnumi bendrauti (tai įrodo į bylą pateiktos nuotraukos), tačiau dėl smurto artimoje aplinkoje ieškovė su atsakovu vengia susitikti, o dėl grasinimų, jog pagrobs ir išsiveš sūnų, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šalių sūnus yra mažametis (1 metų ir 2 mėnesių), turi sveikatos problemų, nurodytų ieškovės procesiniuose dokumentuose, todėl akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikui reikalinga mamos priežiūra. Suinteresuoto asmens R. D. vyresni sūnūs R. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki šiol jaučia įtampą ir baimę dėl patirto smurtinio bendravimo su mamos sugyventiniu Ž. S.. Jiems teikiama psichologo pagalba (duomenys neskelbtini). Centro pateiktose pažymose nurodyta, kad Centro psichologė padeda vaikams atsigauti po trauminių įvykių. Vaikai buvo tiesioginiai smurto bei policijos pareigūnų įsikišimo į situaciją liudininkai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Ž. S. prašymą išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą nepilnametį sūnų R. S. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje; priteisė iš pareiškėjo Ž. S. suinteresuoto asmens R. D. naudai 4 013,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad suinteresuotas asmuo R. D. vaiką iš Jungtinės Karalystės išvežė neteisėtai, pažeisdama Jungtinės Karalystės šeimos teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriuo jai buvo uždrausta išvykti iš Jungtinės Karalystės kartu su R. S., pažymėjo, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepime į pareiškimą nurodyta, kad šis sprendimas galiojo 28 dienas nuo jo priėmimo. Iš Jungtinės Karalystės Medvėjaus šeimos teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo turinio matyti, kad šis sprendimas nebegalioja ir atsakovė turi teisę laisvai judėti be atsakovo sutikimo. Be to, iš pateiktos į bylą Gyventojų registro pažymos matyti, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. spalio 21 d. deklaruota (duomenys neskelbtini). Jungtinėje Karalystėje vaiko gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota.

7.       Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų paskirtas nepilnamečio vaiko globėju. Pareiškėjas kartu su sūnumi Jungtinėje Karalystėje gyveno iki vaikui sukako 1 mėnuo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad pareiškėjas savo, kaip tėvo, teisėmis naudojosi epizodiškai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad abu vaiko R. S. tėvai ir dar du R. D. vaikai 2021 m. liepos 20 d. atvyko keltu į Lietuvą, apsigyveno Klaipėdoje.

8.       Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad pareiškėjas Ž. S. turi galimybę bendrauti su sūnumi R., savo teises jis įgyvendina tokia pačia apimtimi kaip ir Jungtinėje Karalystėje, kai kartu su sūnumi negyveno. Pareiškėjas Medvėjaus šeimos teismui nurodė, kad keletą kartų matė R. Lietuvoje, bet 2021 m. rugpjūčio 13 d. teko grįžti darbo reikalais į Jungtinę Karalystę. Pagal profesiją jis yra savarankiškai dirbantis statybininkas. Pareiškėjas nenurodė, kaip ketina įgyvendinti tėvo pareigas, jei sūnus R. būtų grąžintas į Jungtinę Karalystę. Pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad Jungtinėje Karalystėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

9.       Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad nepilnamečio vaiko R. S. gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje. Nepilnametis vaikas Jungtinėje Karalystėje gyveno iki 9 mėnesių amžiaus, o Lietuvoje gyvena nuo 2021 m. liepos 20 d. Su Lietuva susiformavę socialiniai ryšiai (Lietuvoje pakrikštytas, lanko lopšelį–darželį, muzikos mokyklėlę (duomenys neskelbtini)). R. S. 2021 m. birželio 17 d. buvo registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje pas šeimos gydytoją B. Č.. Klaipėdos lopšelio–darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. (2.4.)-SI-9 nurodyta, kad šalių vaikas lanko darželyje grupę „(duomenys neskelbtini)“ ir yra ugdomas pagal bendrąją ikimokyklinio ugdymo programą. Darželio mokytojų vertinimu, vaiko auklėjimu užsiima mama, vaikas emociškai stipriai prisirišęs prie mamos. Auklėtojos patvirtino, kad mama visada domisi sūnaus pasiekimais, vykdo visus pedagogų prašymus. Į darželį vaikas visada atvedamas švarus, tvarkingais rūbais. Mama suinteresuota vaiko auklėjimu ir visapusišku ugdymu. Iš Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. rašto Nr. 5SD-304 nustatyta, kad „mama tinkamai rūpinasi vaikų poreikių užtikrinimu, vaikai reguliariai bendrauja su skyriumi gyvenančiu tėvu“. Atlikus situacijos įvertinimą, Skyriuje buvo priimtas sprendimas nepradėti atvejo vadybos. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad R. D. ir vaikai jau gauna psichosocialinės pagalbos paslaugą (duomenys neskelbtini).

10.       Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos į bylą Medvėjaus šeimos teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo santraukos (bylos Nr. ME21P01215, vertimo 8 puslapis, 5 punktas) matyti, kad, nagrinėjant bylą Nr. ME21F00209, šalys teisme 2021 m. liepos 16 d. susitarė, jog „R. D. negrįš gyventi į Pareiškėjo valdas“. Vadinasi, pagal susitarimą šalių sūnus lieka gyventi su motina, motinos gyvenamojoje vietoje. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui yra suteiktos R. globos teisės. Iš Kento grafystės tarnybos Socialinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 1342384 (2 puslapis) matyti, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 3 d. per pokalbį su socialiniu darbuotoju nurodė, jog „iškeldino R. D. su vaikais iš savo namų dar prieš jiems grįžtant į Lietuvą“. Byloje jau nurodyta, kad pareiškėjas psichologiškai ir fiziškai smurtavo prieš R. D. vaikų akivaizdoje.

11.       Teismo vertinimu, tai, kad nebuvo neteisėto išvežimo į Lietuvą, įrodo aplinkybė, jog tiek pareiškėjas, tiek R. D. ir trys vaikai vienu keltu grįžo į Lietuvą. Iš pateiktų į bylą fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 23 d., 2021 m. liepos 25 d., 2021 m. rugpjūčio 3 d. užfiksuotas kartu su R. D. bei vaikais šalia R. D. gyvenamosios vietos Klaipėdoje. Tai, kad nėra neteisėto vaiko laikymo Lietuvoje, įrodo ir sąskaita Nr. PARD Nr. 21/07/25, kuri patvirtina, kad šalys kartu 2021 m. liepos 25 d. sumokėjo už apartamentų nuomą Lietuvoje nuo 2021 m. liepos 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. Pareiškėjas laisva valia 2021 m. rugpjūčio 4 d. iš Klaipėdos išvyko į Kauną, o 2021 m. rugpjūčio 13 d. vienas išvyko į Jungtinę Karalystę.

12.       Teismas, įvertindamas tai, kad yra didelė rizika, jog vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala, nes vaiko ir tėvo artimi socialiniai ryšiai yra nutrūkę, o byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina artimą vaiko santykį su mama, taikydamas pirmenybę vaiko interesų apsaugai, nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą, nenustatęs R. S. laikymo Lietuvoje neteisėtumo fakto (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti nepilnametį vaiką R. S. į nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – Jungtinę Karalystę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas netinkamai aiškino teisinį reglamentavimą, t. y. sprendė klausimą dėl globos teisių, nurodydamas, kad pareiškėjas nėra pateikęs duomenų apie nuolatinę savo gyvenamąją vietą, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų paskirtas nepilnamečio vaiko globėju, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nenurodė, kaip ketina įgyvendinti tėvo pareigas, jei sūnus R. būtų grąžintas į Jungtinę Karalystę.

13.2.                      Kadangi pareiškėjas, kaip nepilnamečio vaiko globėjas, nepritarė tolesniam vaiko laikymui Lietuvos Respublikoje, tai R. D. veiksmai, negrąžinant nepilnamečio vaiko į teisėtą jo nuolatinę gyvenamąją vietą, pripažintini neteisėtu vaiko išvežimu ir laikymu, t. y. jiems netaikytina nė viena iš 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio nuostatų.

13.3.                      Pareiškėjas įgijo teises ir pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu įregistruojant vaiko gimimą, nurodant pareiškėją, kaip vaiko tėvą, vaiko gimimo liudijime kartu su motina R. D.. Jungtinėje Karalystėje nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta su vienu iš tėvų. Vaikas gyveno kartu su abiem tėvais. Tai reiškia, kad tiek pareiškėjo, tiek ir R. D. teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. R. D., prieš išvykdama iš Jungtinės Karalystės, privalėjo kreiptis į teismą Jungtinėje Karalystėje arba susitarti su pareiškėju dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir tai patvirtinti teisme.

13.4.                      Teismas, spręsdamas, ar šalių nepilnametis sūnus turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, rėmėsi tik tuo, kad ginčo laikotarpiu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje, jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentai, o suinteresuotas asmuo nebuvo nutraukęs visų ryšių su Lietuvos Respublika. Tačiau tiek kasacinio teismo, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoka apima buvimo tam tikroje vietoje realumą, tikroviškumą, todėl vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo tam tikroje vietoje faktas nenulemia vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos. Pareiškėjas teismui pateikė atsakymą iš Informavimo skyriaus Piterboro paieškos grupės JK pasų tarnybos Aragono teismo, kuriame patvirtinama, jog R. S. nuo gimimo yra įregistruotas kaip Didžiosios Britanijos pilietis, remiantis 1961 m. Didžiosios Britanijos pilietybės įstatymo 1(1)(b) dalimi, taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame kviečia R. S. tėtį/mamą vaiko apžiūrai, kuri taikoma visiems Kente gyvenantiems vaikams. Šie įrodymai pagrindžia, kad sūnaus R. S. gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje.

13.5.                      Tai, kad suinteresuotas asmuo R. D. be pareiškėjo sutikimo deklaravo vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje, jį pakrikštijo bei, siekdama įteisinti jo neteisėtą laikymą Lietuvoje, užrašė į darželį–lopšelį, muzikos mokyklėlę, kuriuos jis šiuo metu lanko, nepatvirtina fakto, jog vaiko gyvenamoji vieta iki jo išvykimo į Lietuvą faktiškai nebuvo Jungtinėje Karalystėje. Suinteresuotas asmuo R. D. užregistravo nepilnametį vaiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje pas šeimos gydytoją B. Č. tik 2021 m. birželio 17 d.

13.6.                      Suinteresuoto asmens pateikta Medvėjaus šeimos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. ME21F00209 įrodo, kad R. D., o tuo pačiu ir R. S. gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini). Ji, teikdama prašymą pareiškėjo atžvilgiu priimti priekabiauti draudžiančią nutartį (į kurią taip pat įeina ir nutartis dėl patekimo į patalpas), susijusią su (duomenys neskelbtini), pati nurodė šį adresą, teigdama, jog tai ji yra nuomos sutarties šalis ir Ž. S. būtų uždrausta patekti į šias patalpas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta Ž. S. vardu, jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas iki 2021 m. liepos 16 d. išsikelti iš šios gyvenamosios vietos.

13.7.                      Teismas rėmėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus klaidingomis išvadomis, kad pareiškėjas savo, kaip tėvo, teisėmis naudojosi epizodiškai.

13.8.                      Teismas vienašališkai nusprendė, kad tai, jog R. D. negrįš gyventi į pareiškėjo valdas, reiškia, kad šalys susitarė dėl to, jog šalių sūnus lieka gyventi su motina, motinos gyvenamojoje vietoje. Medvėjaus šeimos teismas nenagrinėjo vaiko globos teisių klausimo. Sprendimas buvo priimtas tik dėl suinteresuoto asmens išsikėlimo iš pareiškėjo nuomojamo būsto.

13.9.                      Pareiškėjas grįžo kartu į Lietuvą, rūpinosi nepilnamečiu vaiku, sumokėjo už būsto nuomą vasaros laikotarpiu iki 2021 m. rugsėjo 3 d., tačiau sutikimo, kad sūnus liktų Lietuvoje ilgiau nei iki 2021 m. rugsėjo 3 d., nedavė.

13.10.                      Nė vieno ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuota smurto prieš nepilnamečius vaikus. Tarp šalių vykdavo tarpusavio konfliktai, kurių metu R. D. kviesdavo policiją, joks apkaltinamasis nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas. Priešingai, pareiškėjas pateikė įrodymus apie tai, kad R. D. naudojo prieš jį smurtą ir buvo nuo jos nukentėjęs.

14.       Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Iš antstolio M. M. 2021 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. vyko šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, R. D. prašė pareiškėją pranešti jos daiktų saugyklos adresą. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad būtent pareiškėjas dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį iš namų Jungtinėje Karalystėje surinko ir išvežė į sandėlį R. D. bei vaikų daiktus ir pranešė, kad iki spalio 1 d. neatsiėmus daiktų jie bus sunaikinti. Taigi būtent pareiškėjas siekė, kad R. D. niekada negrįžtų į Jungtinę Karalystę bei pasiliktų gyventi Lietuvoje.

14.2.                      R. D. dar 2020 m. lapkričio 4 d. sūnaus R. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Taigi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iš esmės nuo pat vaiko gimimo buvo Lietuvoje. Nuo 2021 m. spalio 21 d. vaiko gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). R. D. su vaikais nuo 2021 m. liepos 20 d. gyvena Klaipėdoje, vyresni vaikai lanko mokyklą, sūnus R. lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, gydosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje, AB „(duomenys neskelbtini)“ pas ortopedą, lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą, MB „(duomenys neskelbtini)“ baseiną. Šiuo metu yra sudėliotas R. grafikas pas logopedą, reabilitologą ir psichologą. Lietuvoje R. nuolat bendrauja su seneliais, broliais ir kitais artimais giminaičiais.

14.3.                      Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų (2022.02.04-ME21P01315-Disclosure Bundle (EN-LT).scan (1) vertimo 22 lapo) matyti, kad R. D. atžvilgiu nėra priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių.

14.4.                      Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad nepilnametis vaikas R. Jungtinėje Karalystėje gyveno iki 2021 m. liepos 19 d., t. y. iki 9 mėnesių, iš jų tik vieną mėnesį gyveno kartu su abiem tėvais, likusius 8 mėnesius gyveno tik su R. D.. Lietuvoje šalių vaikas gyvena nuo 2021 m. liepos mėnesio, t. y. 9 mėnesius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad su Lietuva susiformavę stiprūs socialiniai ryšiai (Lietuvoje pakrikštytas, lanko lopšelį–darželį, muzikos mokyklėlę (duomenys neskelbtini), baseiną, gydosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pas kitus specialistus).

14.5.                      Būtent Lietuvoje yra sukurta kokybiška nauja aplinka šalių vaikui augti ir vystytis, vaikas yra visiškai prisitaikęs prie naujos savo gyvenamosios aplinkos tiek fizine, tiek socialine prasme, todėl akivaizdu, kad šalių sūnaus gyvenimas jau žinomoje, socialiai jam saugioje aplinkoje Lietuvoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka jo interesus.

15.       Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius – atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių ir byloje nustatytas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar vaiką grąžinus į kilmės šalį jam nebūtų padaryta fizinė ar psichinė žala ir ar vaikas nepakliūtų į kitą netoleruotiną padėtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

17.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (vaiko tėvo) prašymas išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą nepilnametį sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vaiko neteisėtą išvežimą / negrąžinimą į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl vaiko neteisėto išvežimo arba laikymo

19.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad, neteisėtai išvežus ir negrąžinus vaiko, yra pažeidžiamos globos teisės – asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės šią teisę įgyvendinti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto išvežimo ar laikymo. Tokiu būdu dėl neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo žalingų padarinių patiria tiek neteisėtai iš gyvenamosios vietos išvežtas arba negrąžinamas į ją vaikas, tiek ir asmuo, kurio globos teisės vaiko atžvilgiu yra apribojamos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1925-381/2016).

20.       Sprendžiant vaiko grąžinimo į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ir į kurią nėra grąžinamas, klausimą, turi būti siekiama užtikrinti tinkamą vaiko ir jo tėvų (globėjų) interesų balansą, tačiau vaiko interesams tokiu atveju visgi teiktinas pagrindinis dėmesys, nes vaikas, neabejotinai, yra socialiai jautresnis, pažeidžiamesnis, nei jį globojantys suaugę asmenys. Prioritetas vaiko interesų apsaugai teiktinas atsižvelgiant į tai, kad valstybės įvairių tarptautinių organizacijų lygmeniu yra išreiškusios valią, jog, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų (nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai), svarbiausia – vaiko interesai (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas atitinka ir 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) preambulėje įtvirtintą nuostatą, kad, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų globa, svarbiausi yra vaikų interesai.

21.       Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko interesas susideda iš dviejų dalių. Viena vertus, vaiko interesas reikalauja jo ryšių su šeima palaikymo (išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad šeima yra ypač netinkama). Tai lemia, kad šeimos ryšiai gali būti nutraukti tik išimtiniais atvejais ir turi būti padaryta visa, kas įmanoma, siekiant išsaugoti asmeninius santykius, ir, jeigu reikia, „atstatyti“ šeimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimas byloje Gnahoré prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40031/98). Kita vertus, vaiko interesus aiškiai atitinka siekis užtikrinti jo vystymąsi patikimoje aplinkoje ir pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį nė vienas iš tėvų negali imtis priemonių, kurios darytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Neulinger ir Shuruk prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 41615/07).

22.       Neteisėtas vaiko išvežimas gali turėti neigiamų padarinių vaiko gerovei ir emocinei būsenai. Vaikas yra pašalinamas iš jam įprastos aplinkos, izoliuojamas nuo jį supusių asmenų. Išvežus vaiką nutraukiami susiformavę vaiko ir jo aplinkoje esančių žmonių socialiniai ryšiai, neretai jam apsunkinama galimybė matytis su vienu iš tėvų, vaikas priverstas iš naujo adaptuotis aplinkoje, gali patirti nesaugumo ir nestabilumo jausmą, ilgėtis ankstesnėje gyvenamojoje vietoje likusių asmenų. Dėl šios priežasties teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo tvarką, prioritetas teikiamas skubiam neteisėtai išvežto arba laikomo vaiko grąžinimui į jo kilmės valstybę, siekiant kuo greičiau atkurti iki pažeidimo padarymo buvusią padėtį ir išvengti dėl neteisėtų vieno iš tėvų veiksmų susiklosčiusios situacijos įteisinimo.

23.       Hagos konvencijoje 

24.       Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, kurioms esant vaiko išvežimas ar laikymas kitoje, nei yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, valstybėje, pripažįstami neteisėtais. Šioje normoje nustatyta, kad vaiko išvežimas ar laikymas yra neteisėtas, jeigu: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; ir b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jeigu vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Pagal Hagos konvencijos 12 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jei vaikas yra neteisėtai išvežtas arba laikomas, kaip nurodyta šios konvencijos 3 straipsnyje, ir jei pradedant procesą susitariančiosios valstybės, kurioje yra vaikas, teismo ar administracinėse institucijose dar nėra praėjęs vienerių metų terminas nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, bylą nagrinėjanti institucija nurodo vaiką tuojau pat grąžinti. Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, netgi jei procesas buvo pradėtas praėjus ankstesnėje pastraipoje nustatytam vienerių metų terminui, teismo ar administracinė institucija nurodo grąžinti vaiką, nebent būtų įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos.

25.       Kartu pažymėtina tai, kad aptartas teisinis reglamentavimas savaime nereiškia, jog, nustačius Hagos konvencijos 3 straipsnyje įvardytas sąlygas, besąlygiškai turi būti priimamas sprendimas vaiką grąžinti. Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų globa, visais atvejais pirmiausia turi būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, Hagos konvencijoje nurodytos aplinkybės, kurioms esant vaikas gali būti paliekamas valstybėje, į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar kurioje neteisėtai laikomas. Vadovaujantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalimi, valstybės, į kurią kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jeigu asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, kad: a) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas; arba b) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Teismo ar administracinė institucija taip pat gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką, jeigu ji nustato, kad vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę (Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis).

26.       Iš aptartų Hagos konvencijos nuostatų matyti, kad, sprendžiant neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar vaikas buvo išvežtas ar laikomas kitoje valstybėje neteisėtai, t. y. nustatyti, kurioje valstybėje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, ir ar išvežus vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba jo negrąžinus yra tenkinamos abi Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Nustačius, kad vaikas yra išvežtas iš nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės ar laikomas kitoje valstybėje neteisėtai, taip pat turi būti įvertinta, ar nėra Hagos konvencijos 13 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų pagrindų negrąžinti vaiko į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.

27.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka Reglamento 8 ir 10 straipsniuose pavartota prasme turi būti aiškinama taip, jog ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu, be kita ko, turi būti atsižvelgta į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias, šeiminius ir socialinius vaiko ryšius toje valstybėje. Nustatyti vaiko gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui reikšmingas faktines aplinkybes (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo A, C-523/07, 44 punktas; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo B. M. prieš R. C., C-497/10, 56 punktas).

28.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas (pareiškėjas) Ž. S., suinteresuotas asmuo R. D., jų sūnus R. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)) bei suinteresuoto asmens sūnūs R. D. ir R. D. iki 2021 m. liepos 20 d. išvykimo į Lietuvos Respubliką nuolat gyveno Jungtinėje Karalystėje. Nors suinteresuotas asmuo savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje gyveno tik trumpais laikotarpiais ir nuolat grįždavo į Lietuvą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog tiek apeliantas (pareiškėjas), tiek suinteresuotas asmuo Jungtinėje Karalystėje turėjo nuolatines gyvenamąsias vietas: apeliantas (pareiškėjas) nuomojosi būstą (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo R. D. buvo sudariusi nuomos sutartį dėl būsto (duomenys neskelbtini); prieš gimstant sūnui šalys apsigyveno kartu pareiškėjo nuomojamame būste (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Jungtinėje Karalystėje dirbo laisvai samdomu statybininku, suinteresuoto asmens vyresnieji vaikai lankė ugdymo įstaigas. Byloje nepateikta duomenų apie nuolatinį šalių ir vaikų grįžimą į Lietuvą.

29.       Suinteresuotas asmuo į bylą pateikė duomenis, kad šalių sūnui R. S. suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2020 m. lapkričio 4 d. išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sūnaus gyvenamoji vieta nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. spalio 21 d. deklaruota (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoka apima buvimo tam tikroje vietoje realumą, tikroviškumą, todėl pilietybė ir (ar) gyvenamosios vietos deklaravimas nenulemia vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos.

30.       Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sūnus R. S. (duomenys neskelbtini) gimė Jungtinėje Karalystėje. Iš apelianto (pareiškėjo) pateikto Aragono teismo JK pasų tarnybos Piterboro paieškos grupės Informavimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. atsakymo matyti, kad R. S. nuo gimimo įregistruotas kaip Didžiosios Britanijos pilietis, vadovaujantis 1961 m. Didžiosios Britanijos Pilietybės įstatymo 1(1)(b) dalimi, jo tėvui gavus teisę pasilikti Jungtinėje Karalystėje neribotą laiką dar iki jo gimimo. Iš (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad R. S. tėvai kviesti vaiko apžiūrai, kuri taikoma visiems Kente gyvenantiems vaikams.

31.       Pagal Kento policijos 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimo su ataskaitomis apie nusikalstamas veikas Nr. 21/1712/DC/NG duomenis suinteresuotas asmuo R. D. po 2020 m. lapkričio 8 d. patirto smurto 2020 m. lapkričio 11 d. išsikraustė iš pareiškėjo namų ir apsigyveno pas draugę L. M.. Kartu pažymėtina, kad 2021 m. gegužės 7 d. pareiškime Maidstono kompleksinio teismo centro šeimos teismui dėl priekabiavimo uždraudimo suinteresuotas asmuo savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Iš Medvėjaus šeimos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties byloje Nr. ME21F00209 matyti, kad šalys bendrai susitarė atsiimti savo prašymus dėl to, jog pareiškėja (šiuo atveju – suinteresuotas asmuo) sutinka iki 2021 m. liepos 16 d. išsikraustyti iš (duomenys neskelbtini) ir negrįš į šią vietą be rašytinio atsakovo (nagrinėjamoje byloje – apelianto (pareiškėjo) sutikimo. Kad suinteresuotas asmuo kartu su vaikais iki 2021 m. liepos 20 d. išvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno su apeliantu (pareiškėju) jo nuomojamame būste (duomenys neskelbtini), patvirtina ir byloje esantis antstolio M. M. 2021 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (jame užfiksuotas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis ir el. laiškais), iš kurio matyti, kad apelianto (pareiškėjo) nuomojamame būste buvo palikti suinteresuoto asmens ir vaikų daiktai (apeliantas šiuos daiktus perdavė saugoti į daiktų saugyklą).

32.       Aptarti bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šalių sūnus R. S. Jungtinėje Karalystėje gyveno tik laikinai, kad šioje šalyje jo šeima neturėjo nuolatinio pobūdžio socialinių ir šeiminių ryšių, o ketino grįžti nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

33.       Suinteresuoto asmens argumentai, kad apeliantas (pareiškėjas), nupirkęs kelto bilietus ir 2021 m. liepos 20 d. kartu grįžęs į Lietuvą, sutiko dėl šalių vaiko grįžimo bei nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje, stokoja pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visumos analizė suponuoja išvadą, kad grįžimas buvo tik laikinas (vasaros atostogų laikotarpiui): iš byloje esančios sąskaitos Nr. 21/07/25 matyti, kad šalys apartamentus Klaipėdoje išsinuomojo laikotarpiui nuo 2021 m. liepos 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d.; iš antstolio M. M. 2021 m. spalio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (jame užfiksuotas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis ir el. laiškais) matyti, kad apelianto (pareiškėjo) Jungtinėje Karalystėje nuomojamame būste buvo palikti suinteresuoto asmens ir vaikų daiktai, jie šių daiktų neparsivežė su savimi į Lietuvą (apeliantas (pareiškėjas) šiuos daiktus perdavė saugoti į daiktų saugyklą Jungtinėje Karalystėje); suinteresuotas asmuo kartu su vaikais 2021 m. rugsėjo mėnesio pradžioje grįžo į Jungtinę Karalystę, 2021 m. rugsėjo-spalio mėnesiais daiktus, esančius saugykloje ir pas apeliantą (pareiškėją), pasiėmė, planavo išsinuomoti būstą, vaikai nuo rugsėjo mėnesio turėjo lankyti ugdymo įstaigą. Apeliantas (pareiškėjas) neprieštaravo dėl nepilnamečio sūnaus buvimo Lietuvoje tik atostogų laikotarpiu ir nebuvo davęs sutikimo, kad vaikas pasiliktų nuolat gyventi Lietuvoje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

34.       Byloje nekvestionuojama aplinkybė, kad apeliantas (pareiškėjas) turi nepilnamečio sūnaus globėjo teises. Jis šiomis teisėmis tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek nuo 2021 m. liepos 20 d. grįžus į Lietuvą naudojosi. Suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nuspręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. 

35.       Iš byloje esančio Medvėjaus šeimos teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo byloje Nr. ME21P01315 matyti, kad suinteresuotam asmeniui R. D. buvo uždrausta išvežti vaiką už Anglijos ir Velso jurisdikcijos ribų ar iš Jungtinės Karalystės. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti konkrečią datą, kada suinteresuotas asmuo kartu su šalių sūnumi išvyko iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, tačiau byloje esantis šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad suinteresuotas asmuo su šalių sūnumi į Lietuvą grįžo po 2021 m. rugsėjo mėnesio.

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad: 1) šalių mažamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta ginčijamo jo išvežimo metu buvo Jungtinėje Karalystėje; 2) apeliantas (pareiškėjas) turi mažamečio sūnaus globos teises; 3) apeliantas (pareiškėjas) būtų naudojęsis vaiko globos teisėmis, jeigu sūnus po 2021 m. rugsėjo mėnesio nebūtų išvežtas iš Jungtinės Karalystės. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą mažamečio vaiko R. S. išvežimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką ir jo laikymą Lietuvoje pripažinti neteisėtu (Hagos konvencijos 3 straipsnis). 

37.       Šioje nutartyje jau nurodyta, kad pagrindinis Hagos konvencijos tikslas – vaiko interesų apsauga, todėl, net ir nustačius, jog vaikas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą valstybę buvo išvežtas ar kitoje valstybėje laikomas neteisėtai, gali būti priimamas sprendimas negrąžinti vaiko į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, jeigu nustatomi Hagos konvencijoje įtvirtinti vaiko negrąžinimo pagrindai, be kita ko, aplinkybė, kad yra didelė rizika, jog, grąžinus vaiką, jam bus padaryta fizinė ar psichinė žala arba jis paklius į kitą netoleruotiną situaciją (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktas).

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad nenustatytas mažamečio šalių vaiko laikymo Lietuvoje neteisėtumo faktas, tačiau, įvertinęs  byloje surinktų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra didelė rizika, kad, grąžinus šalių vaiką į Jungtinę Karalystę, jam būtų padaryta žala, todėl taikė Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą išimtį ir šalių sūnaus negrąžino į Jungtinę Karalystę.

39.       Pažymėtina tai, kad mažametis šalių sūnus nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki atvykimo į Lietuvą 2021 m. liepos 20 d. Jungtinėje Karalystėje buvo faktiškai gyvenęs 9 mėnesius. Nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad 9 mėnesių amžiaus vaikas savo įprasta gyvenamąja aplinka suvokė būtent gyvenimą Jungtinėje Karalystėje – tokio amžiaus vaikas paprastai dar neturi stiprių socialinių ryšių, susijusių su konkrečia gyvenamąja vieta, jam svarbiausi artimiausi šeimos nariai, kurie patenkina būtinus kasdienius poreikius ir suteikia fizinio bei emocinio saugumo jausmą. Bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju šalių mažamečiu vaiku nuo pat jo gimimo nepertraukiamai rūpinosi jo mama – suinteresuotas asmuo. Teismo proceso metu išvadą byloje teikiančios institucijos surinkti duomenys, rašytiniai įrodymai (pvz., Klaipėdos lopšelio–darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 4 d. pažyma Nr. (2.4.)-SI-9) patvirtina, kad mažametis vaikas turi itin stiprų emocinį ryšį su motina. Esant tokioms aplinkybėms, šalių vaiko grąžinimas į Jungtinę Karalystę būtų galimas tik kartu su motina (be to, kartu ir su kitais dviem suinteresuoto asmens nepilnamečiais sūnumis). Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą vertinti, kad suinteresuotas asmuo – mažamečio vaiko motina, grįžusi su trimis vaikais į Jungtinę Karalystę, turėtų galimybių sau ir nepilnamečiams savo vaikams užtikrinti būtinas gyvenimo sąlygas. 

40.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, mažamečio vaiko tėvų santykiai yra itin konfliktiški. Šalims gyvenant Jungtinėje Karalystėje, tiek pagal apelianto (pareiškėjo), tiek pagal suinteresuoto asmens pareiškimus buvo inicijuoti ikiteisminiai tyrimai dėl užpuolimo, kūno sužalojimo, prievartinio elgesio, priekabiavimo ir pan. Išvadą byloje teikiančios institucijos atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, nurodyta, kad apie artimoje aplinkoje patirtą smurtą papasakojo ir suinteresuoto asmens vyresnieji sūnūs, kuriems (duomenys neskelbtini) teikiama psichologo pagalba. Centro pateiktose pažymose nurodyta, kad Centro psichologė padeda vaikams atsigauti po trauminių patirčių. Vaikai buvo tiesioginiai smurto bei policijos pareigūnų įsikišimo į situaciją liudininkai, todėl iki šiol jaučia įtampą ir baimę dėl patirto smurtinio bendravimo su mamos sugyventiniu, t. y. apeliantu (pareiškėju).

41.       Byloje surinktų duomenų visumos analizė, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad mažamečio vaiko (1 metų ir 5 mėnesių amžiaus), be to, turinčio sveikatos sutrikimų, atskyrimas nuo motinos, su kuria jį nuo gimimo sieja itin stiprus emocinis ryšys, ir grąžinimas į Jungtinę Karalystę, rūpestį jo kasdieniais būtinais poreikiais, sveikatos priežiūra perduodant tėvui, kai yra duomenų apie apelianto (pareiškėjo) nederamą elgesį vaiko akivaizdoje (konfliktai su suinteresuotu asmeniu, galimai smurtinis elgesys, policijos pareigūnų dalyvavimas, sprendžiant konfliktines situacijas, ir pan.), šiuo konkrečiu atveju neatitiktų šalių mažamečio vaiko interesų – jis neabejotinai patirtų psichinę žalą, pakliūtų į netoleruotiną situaciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). 

42.       Dar viena išimtinė aplinkybė, kuriai esant gali būti priimamas sprendimas atsisakyti grąžinti vaiką, įtvirtinta Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje – jeigu nuo neteisėto išvežimo ar laikymo praėjo vieneri metai ir vaikas prisitaikė prie naujos aplinkos. Žodis „prisitaikymas“ Hagos konvencijos kontekste susideda iš dviejų elementų. Visų pirma, jis apima fizinį elementą – įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą – saugumą ir stabilumą. Žodis „nauja aplinka“ apima vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes. Turint omenyje, kad Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti kelią neteisėtam vaiko išvežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrąžinimo atvejus, teismas, spręsdamas dėl vaiko negrąžinimo šiuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrąžinimą šiuo išimtiniu atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2014). Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl šio Hagos konvencijoje įtvirtino vaiko negrąžinimo pagrindo taikymo, turi būti konstatuojamas daugiau nei paprastas prisitaikymas prie esamos fiziškai supančios aplinkos. Kadangi vaiko grąžinimas į jam žinomą ir saugią aplinką iš esmės visada geriausiai užtikrina vaiko interesus, atsisakymas grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę dėl jo prisitaikymo naujoje gyvenamojoje aplinkoje yra galimas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad vaiką ir jo naują aplinką sieja toks stiprus nuolatinis fizinis ir emocinis ryšys, jog gali būti konstatuojamas esamos situacijos stabilumo požymis.

43.       Jau nurodyta, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai. Dėl to vienokio ar kitokio termino, kaip pagrindo sprendimui dėl vaiko (ne)grąžinimo priimti, formalus taikymas negali besąlygiškai tapti svariausiu kriterijumi vaiko interesų apsaugos atžvilgiu. Hagos konvencijos 12 straipsnyje nurodyto vienerių metų termino reikšmė, teisėjų kolegijos nuomone, turi būti vertinama ne izoliuotai, o kompleksiškai Hagos konvencijos konstatuojamosios dalies antrosios pastraipos bei kitų tarptautinių teisės aktų nuostatų kontekste, ir turi būti aiškinama bei taikoma ne formaliai, bet atsižvelgiant į šios vaiko grąžinimo išimties tikslą – užtikrinti prie naujos aplinkos prisitaikiusio vaiko interesų apsaugą. Tokia pozicija atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6/2013; 2014 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-372/2014; 2015 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1833-516/2015; 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1955-178/2017; 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-415-381/2019).

44.       Nagrinėjamu atveju faktiškai susiklostė situacija, kad šalių sūnus nuo gimimo (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje iki išvykimo į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 20 d. gyveno apie 9 mėnesius. Byloje nėra duomenų, kad vaikas Jungtinėje Karalystėje būtų lankęs ugdymo įstaigas. Kartu su sūnumi ir suinteresuotu asmeniu į Lietuvą gyventi grįžo ir du jo broliai, su kuriais mažametis nuo gimimo gyvena nepertraukiamai. Jis nuo 2021 m. birželio 17 d. registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje pas šeimos gydytoją. Dėl jo lavinimo 2021 m. rugsėjo 26 d. sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini) muzikos mokykla. 2021 m. gruodžio 6 d. sudaryta ikimokyklinio ugdymo mokymo sutartis su lopšeliu–darželiu „(duomenys neskelbtini)“.

45.       Klaipėdos lopšelio–darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. (2.4.)-SI-9 nurodyta, kad šalių vaikas lanko šią įstaigą ir yra ugdomas pagal bendrąją ikimokyklinio ugdymo programą. Berniuko adaptacija darželyje yra sėkminga. Vaikas geranoriškas, labai švelnus, aktyviai žengia į kontaktą su pedagogais. Palaipsniui pradeda bendrauti su bendraamžiais. Vaiko auklėjimu užsiima mama. Vaikas prie jos stipriai emociškai prisirišęs. Mama visada domisi sūnaus pasiekimais, vykdo visus pedagogų prašymus. Be svarbių priežasčių vaikas nepraleidžia darželio lankymo. Iš (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos 2022 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 202203-3 matyti, kad vaikas aktyvus, domisi aplinka, muzikos instrumentais, aktyviai dalyvauja pamokoje, demonstruoja ritmo pojūtį, muzikinės linijos supratimą, yra drąsus, noriai bendrauja su kitais vaikais. Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. sausio 18 d. rašte Nr. 5SD-304 nurodyta, kad mama tinkamai rūpinasi vaiko poreikių užtikrinimu.

46.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo 2021 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo sūnui priteisimo iš tėvo, sūnaus bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. e2-511-676/2022). Nurodytoje civilinėje byloje vaiko tėvas nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo Ž. S. bendravimo su sūnumi tvarka. Išvadą byloje teikiančios institucijos atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, nurodyta, kad apeliantas (pareiškėjas) turi galimybę bendrauti su sūnumi, savo teises jis įgyvendina.

47.       Pažymėtina tai, kad šalių mažametis sūnus, grąžinus jį į Jungtinę Karalystę, turėtų iš naujo prisitaikyti prie pasikeitusios šeiminės ir socialinės aplinkos. Tuo tarpu buvimo Lietuvoje laikotarpiu šalių vaikui augti ir vystytis yra sukurta kokybiška nauja aplinka, kurioje gyventi jis jau yra prisitaikęs tiek fizine, tiek socialine prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio amžiaus vaiko paėmimas iš jam šiuo metu įprastos, visus poreikius atitinkančios aplinkos, kuri, vadovaujantis bylos duomenimis, vertintina kaip stabili ir saugi, būtų nesuderinamas su šalių mažamečio vaiko interesų apsaugos užtikrinimu. Šalių sūnaus gyvenimas jau žinomoje, socialiai jam saugioje aplinkoje, t. y. Lietuvoje, teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka jo interesus. 

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja pakankamą pagrindą vadovautis ir Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, t. y. šalių mažametis sūnus negrąžintinas į jo kilmės valstybę, nes, nors ir negyvena Lietuvoje Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto vienerių metų laikotarpio, tačiau prie savo naujos gyvenamosios aplinkos fiziškai ir emociškai yra prisitaikęs taip, jog konstatuotinas esamos situacijos stabilumas, visiškai atitinkantis mažamečio vaiko interesus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl vaiko grąžinimo į Jungtinę Karalystę, nes šiuo atveju vaiko negrąžinimas labiau atitinka jo interesus, kuriems teikiamas prioritetas prieš teisėtus vaiko tėvo interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio apeliantui (pareiškėjui) nustatyta tvarka bendrauti su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

50.       Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti iš apelianto (pareiškėjo) 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2022 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvitą.

51.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų ir teismo pagrįstomis pripažintų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

52.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

53.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 7, 8.16 punktus už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas sumokėta 2022 m. I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2021 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 598,10 Eur. Taigi už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma – 639,24 Eur (0,4 x 1 598,10 Eur). Suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 1 000 Eur – viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, todėl suinteresuotam asmeniui iš apelianto (pareiškėjo) priteistina 639 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo Ž. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 639 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Teisėjai                                                                                             Laima Ribokaitė

                                                                                                     Agnė Tikniūtė

                                                                                                     Aldona Tilindienė