Civilinė byla Nr. e2A-635-790/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01479-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profitecha“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profitecha“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Trakų istorijos muziejui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Profitecha“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Trakų istorijos muziejaus 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 10095723 nutraukti pirkimo procedūras viešajame pirkime „Trakų Salos pilies inžinerinio statinio – panduso, susisiekimo komunikacijos – pėsčiųjų tako, Karaimų g. 43C, Trakų m., Trakų r. sav. rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 575863 (toliau – Pirkimas).

2.       Ieškovė nurodė, kad Pirkime pateikė pasiūlymą, kurį perkančioji organizacija pripažino ekonomiškai naudingiausiu. Perkančioji organizacija paprašė ieškovės pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, o ieškovei minėtus dokumentus pateikus, 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu Pirkimą nutraukė (toliau – Sprendimas), motyvuodama, kad bus tikslinama Pirkimo dokumentų techninė specifikacija. Ieškovė, nesutikdama su Sprendimu, pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija), kurią atsakovė atmetė.

3.       Ieškovė teigė, kad perkančioji organizacija pažeidė motyvavimo pareigą, neužtikrino efektyvios ieškovės teisės į gynybą, nes tiek Sprendimas, tiek atsakymas į Pretenziją yra nemotyvuoti. Perkančioji organizacija Sprendime nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių negalėjo tęsti Pirkimo procedūrų, tokių aplinkybių atsakovė nenurodė ir po to, kai ieškovė du kartus kreipėsi su prašymu nurodyti Sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą. Iš Sprendimo taip pat nėra aišku, kada paaiškėjo aplinkybės, lėmusios poreikį nutraukti Pirkimą, kodėl dėl atsakovės nustatytų aplinkybių nėra galimybės Pirkimo tęsti. Atsakyme į Pretenziją perkančioji organizacija pateikė argumentus, prieštaraujančius Pirkimo sąlygų nuostatoms, taip pat nurodė realybės neatitinkančius faktus.

4.       Ieškovė pažymėjo, kad Sprendimo priėmimo metu neegzistavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų Pirkimo procedūroms nutraukti. Perkančioji organizacija pernelyg plačiai aiškina teisės aktų nuostatas, suteikiančias teisę (pareigą) nutraukti Pirkimo procedūras. Pirkimas gali būti nutrauktas tik po to, kai perkančioji organizacija ėmėsi visų priemonių Pirkimui išsaugoti ir Pirkimo sutarčiai sudaryti. Tuo tarpu atsakovė nutraukė Pirkimą dėl to, kad, perkančiosios organizacijos vertinimu, tiekėjai nevienodai įvertino techninėje specifikacijoje Pirkimo objektui nustatytus reikalavimus, nors VPĮ tokio pagrindo nutraukti Pirkimą neįtvirtina. Be to, perkančioji organizacija dėl to paties Pirkimo objekto skelbia jau trečią viešąjį pirkimą, todėl tikėtina, kad siekia sudaryti Pirkimo sutartį su galimai savo proteguojamu tiekėju.

5.       Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Pirkimo dokumentų nuostatos VPĮ nustatytus reikalavimus atitiko, nei vienas tiekėjas Pirkimo sąlygų neginčijo, tiekėjai naudojosi teise užduoti klausimus dėl Pirkimo dokumentų, o atsakyme į Pretenziją atsakovė net neįrodinėjo techninės specifikacijos trūkumų. Naujo viešojo pirkimo techninės specifikacijos nuostatose atsakovė neatliko jokių reikšmingų Pirkimo techninės specifikacijos nuostatų korekcijų. Net jeigu techninės specifikacijos nuostatos iš tiesų būtų su trūkumais, atsakovė vis tiek neturėjo teisės nutraukti Pirkimo šiuo pagrindu, nes perkančiosios organizacijos klaidos rengiant Pirkimo dokumentus yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė. Be to, perkančioji organizacija turėjo teisę patikslinti techninės specifikacijos nuostatas, pateikdama Pirkimo sąlygų paaiškinimus.

6.       Ieškovės vertinimu, Sprendimas pažeidžia tiekėjų nediskriminavimo ir skaidrumo principus, neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos, nutraukdama Pirkimą, atsakovė pažeidė sąžiningumo pareigą ir ieškovės teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Atsakovė iš esmės jau buvo nustačiusi Pirkimo laimėtoją, kuriuo išrinktas ieškovės pasiūlymas, o naujas viešasis pirkimas buvo paskelbtas dar neišnagrinėjus ieškovės Pretenzijos. Tokie atsakovės veiksmai parodo, kad Pirkimo procedūras ji vykdė nesąžiningai, nes tikslo sudaryti Pirkimo sutartį su ieškove neturėjo, nors pati ieškovė turėjo lūkestį, jog būtent su ja Pirkimo sutartis bus sudaryta. Palikus galioti Sprendimą, ieškovė gali patirti žalą – ieškovė dalyvaujant Pirkime patyrė reikšmingų išlaidų, be to, palikus galioti Sprendimą ieškovė prarastų planuotas gauti pajamas.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai nustatė, jog Pirkimo sąlygos buvo neaiškios, netikslios, dviprasmiškos, nes tiekėjai, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti, skirtingai suprato ir taikė Pirkimo sąlygų reikalavimus dėl Pirkimo objekto apimties. Atitinkamai, tiekėjai, skirtingai supratę Pirkimo sąlygas, pateikė nelygiaverčius ir tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus.

9.       Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygos įtvirtino, jog pasiūlymą, be kita ko, sudaro užpildytos detalios lokalinės statybos darbų sąmatos, o tiekėjas turi įkainoti visus darbus, reikalingus techniniame projekte numatytiems darbams atlikti. Pirkimo sutartyje įtvirtinta, kad rangovas savo jėgomis ir rizika įsipareigoja įvykdyti rangos darbus ir pagal poreikį archeologinių tyrimų paslaugas. Taigi Pirkimo sąlygose, viena vertus, buvo nurodyta, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti užpildytas detalias lokalines statybos darbų sąmatas, t. y. įkainoti visus reikiamus darbus, kita vertus, numatyta, jog archeologinių tyrimų paslaugos perkamos pagal poreikį.

10.       Teismas pažymėjo, kad skirtingai supratę Pirkimo sąlygų nuostatas vieni tiekėjai archeologinius tyrimus laikė būtinais ir į pasiūlymo objektą juos įtraukė, kiti – neįtraukė. Kadangi dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo tiekėjai negalėjo vienodu būdu apskaičiuoti pasiūlymų kainos, Pirkime nebuvo užtikrinti skaidrumo, lygiateisiškumo principai, o ši aplinkybė, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, buvo pagrindas perkančiajai organizacijai nutraukti Pirkimo procedūras. Šis Pirkimo sąlygų trūkumas išaiškėjo pasibaigus pasiūlymų pateikimo laikui, pradėjus pasiūlymų vertinimo procedūras, todėl negalėjo būti ištaisytas. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas nepažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų buvo svarbesnis už ieškovės interesą tapti Pirkimo laimėtoja.

11.       Teismas atkreipė dėmesį, kad perkančioji organizacija, atsakydama į ieškovės Pretenziją, nurodė Pirkimo procedūrų nutraukimo ir ieškovės Pretenzijos atmetimo motyvus. Nutraukiant Pirkimo procedūras ieškovės nurodomi nediskriminavimo, skaidrumo, sąžiningos tiekėjų konkurencijos principai buvo užtikrinti. Kadangi ieškovė nebuvo pripažinta Pirkimo laimėtoja, ji negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kuris skirtųsi nuo kitų tiekėjų lūkesčių Pirkime.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Profitecha“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės prieštarauja civilinėje byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tiekėjai atskira eilute lokalinėse sąmatose privalėjo išskirti archeologinių tyrimų paslaugas, o to nepadarius, tiekėjai į pasiūlymą archeologinių tyrimų paslaugų apskritai neįtraukė. Nepriklausomai nuo to, ar archeologinių tyrimų paslaugų kaina lokalinėse sąmatose yra išskirta atskira eilute, ar ne, teikdami pasiūlymą Pirkime visi tiekėjai patvirtino, kad į pasiūlymo kainą yra įskaičiuoti visi Pirkimo sutarties vykdymo kaštai. Pirkimo sutartis yra fiksuotos kainos, o ne fiksuoto įkainio, todėl pasiūlyme tiekėjai turėjo nurodyti bendrą pasiūlymo kainą. Be to, atsakovė nebuvo nustačiusi lokalinių sąmatų šablonų (nors tiekėjai prašė juos pateikti), todėl reikalavimo išskirti archeologinių tyrimų paslaugų įkainio nebuvo. Tiekėjai į atskiras lokalinės sąmatos eilutes neišskyrė ir kitų darbų įkainių, tačiau tai nereiškia, kad sąmatose nenumatytų darbų kaštų tiekėjai neįskaičiavo į bendrą pasiūlymo kainą. Pirmosios instancijos teismas Pirkimo sąlygų dėl kainodaros nevertino.

12.2.                      Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad dalis tiekėjų lokalinėse sąmatose atskira eilute neišskyrė statybos rangos darbų sudėtinių dalių, nesudarė pagrindo nutraukti Pirkimo procedūras šiuo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino, kaip archeologinių tyrimų paslaugų išskyrimas ar neišskyrimas į atskirą lokalinės sąmatos eilutę galėtų būti susijęs su tariamai pažeistais viešųjų pirkimų principais. Net ir vertinant, kad dalis tiekėjų į pasiūlymų kainą archeologinių tyrimų paslaugų neįtraukė, atsakovė tokiu atveju turėjo spręsti klausimą dėl šių pasiūlymų atmetimo, o ne Pirkimo nutraukimo. Atsakovė, atsižvelgdama į aplinkybę, kad Pirkimas yra mažos vertės, galėjo neskelbiant naujo viešojo pirkimo keisti jau paskelbto Pirkimo sąlygas nepriklausomai nuo to, ar toks keitimas lemtų Pirkimo sąlygų pakeitimą iš esmės, ar ne. Be to, naujai paskelbtame viešajame pirkime nustatytas toks pats reikalavimas, kaip ir ginčo Pirkime – atlikti archeologinių tyrimų paslaugas, tai reiškia, kad Pirkimo dokumentų trūkumų, kuriuos reikėjo taisyti, nebuvo.

12.3.                      Ieškovė nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu tiekėjai skirtingai suprato Pirkimo sąlygas, neegzistuoja priežastinis ryšys tarp tariamai skirtingai suprastų Pirkimo sąlygų ir pažeistų VPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų principų. Atitinkamai, neatsirado ir teisė nutraukti Pirkimą pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį. Pirkimo sąlygų aiškumas ar neaiškumas yra objektyvi kategorija ir ji negali būti nustatoma atsižvelgiant tik į tiekėjų subjektyvų Pirkimo sąlygų vertinimą – pagal tokį aiškinimą netinkamą pasiūlymą pateikęs tiekėjas visuomet galėtų teigti, kad skirtingai suprato Pirkimo dokumentų reikalavimus. Nei vienas Pirkime dalyvaujantis tiekėjas neginčijo Pirkimo sąlygų, be to, Pirkimo sąlygos sudarė sąlygas visiems rinkos dalyviams tinkamai pasirengti pasiūlymo pateikimui ir dalyvauti varžantis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Tiekėjams buvo sudaryta galimybė užduoti klausimus dėl paskelbtų Pirkimo dokumentų ir tiekėjai aktyviai naudojosi šia teise. Pirkimo dokumentų atitiktį VPĮ nustatytiems reikalavimams taip pat patvirtina aplinkybė, kad Pirkime pasiūlymus pateikė net keli tiekėjai.

12.4.                      Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė negalėjo Pirkime turėti lūkesčių, nes ji nebuvo pripažinta Pirkimo laimėtoja. Ieškovės pasiūlymas Pirkime buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, o ekonomiškai naudingiausiu pripažintas pasiūlymas turėjo būti įvertintas 100 ekonominio naudingumo balų (80 balų už kainos kriterijų, 20 balų už kokybės kriterijų). Kitų tiekėjų pasiūlymai bet kuriuo atveju būtų įvertinti mažesniu, nei 100 ekonominio naudingumo balu, nes kitų tiekėjų pasiūlyta kaina Pirkime buvo didesnė nei ieškovės. Ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad jos pasiūlymą pripažinus ekonomiškai naudingiausiu, su ieškove bus sudaryta Pirkimo sutartis. Jeigu atsakovė vykdė Pirkimo procedūras neturėdama tikslo sudaryti Pirkimo sutarties, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai vertini kaip pažeidžiantys ikisutartinius teisinius santykius. Dalyvaudama Pirkime, ieškovė patyrė reikšmingų išlaidų, o palikus galioti Sprendimą ieškovė prarastų planuotas gauti pajamas.

12.5.                      Atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su nagrinėjama civiline byla, yra neproporcingos. Atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos faktiškai patirtos tuo metu, kai atsakovė teismui dar nebuvo pateikusi nei vieno procesinio dokumento. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino suteiktų teisinių paslaugų, įkainotų 11 495 Eur, pobūdžio. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, atsakovės pasyvų vaidmenį negalėjo būti priteistos didesnės nei 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidos.

13.       Atsiliepime į ieškovės UAB „Profitecha“ apeliacinį skundą atsakovė BĮ Trakų istorijos muziejus prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas Pirkimo sąlygų nuostatas ir pagrįstai bei teisėtai konstatavo, kad Pirkimo sąlygos buvo netikslios, neaiškios, dviprasmiškos ir lėmė tai, jog tiekėjai, skirtingai supratę Pirkimo sąlygas (Pirkimo objekto apimtį), pateikė nelygiaverčius, tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus. Atsakovė neginčija ieškovės nurodyto teiginio, kad Pirkimo sutartis yra fiksuotos kainos, tačiau ši aplinkybė savaime nelemia Pirkimo sąlygų aiškumo. Pirkimo sąlygose Pirkimo objektas buvo apibrėžtas nevienareikšmiškai, nes, viena vertus, buvo nurodyta, kad tiekėjai, teikdami lokalines sąmatas, turi įvertinti (įkainoti) visus reikiamus darbus, kita vertus, Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, jog archeologinių tyrimų paslaugos perkamos pagal poreikį. Dėl to vieni tiekėjai lokalinėse sąmatose archeologinių tyrimų paslaugų nenumatė ir į pasiūlymą neįtraukė, o kiti numatė ir į pasiūlymą šias paslaugas įtraukė, taigi dalis tiekėjų archeologinių tyrimų atlikimą laikė patenkančiu į Pirkimo objektą, o dalis – nepatenkančiu. Tiekėjų papildomi paaiškinimai dėl į Pirkimo objekto apimtį įtrauktų paslaugų apimties būtų lėmę draudžiamą esminį pasiūlymo keitimą.

13.2.                      Atsakovė pažymi, kad Pirkimas buvo nutrauktas ne dėl to, jog tiekėjai pateikė skirtingos formos lokalines sąmatas, bet dėl to, kad, kaip paaiškėjo vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus, Pirkimo sąlygos buvo suformuotos tokiu būdu, jog tiekėjai negalėjo vienodai suprasti Pirkimo objekto apimties, t. y. negalėjo vienareikšmiškai suprasti, ar archeologinių tyrimų paslaugos patenka į Pirkimo objekto apimtį, ar ne. Kadangi aplinkybė dėl netikslių, neaiškių, dviprasmiškų Pirkimo sąlygų nustatyta Pirkime jau pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, atsakovė neturėjo galimybės paaiškinti, patikslinti Pirkimo sąlygų. Pirkimo sąlygų paaiškinimas pasiūlymų vertinimo etape būtų lėmęs tai, kad vienų tiekėjų pasiūlymai taptų atitinkančiais Pirkimo sąlygas, o kitų – priešingai, nebeatitinkančiais. Priešingai nei teigia ieškovė, nors naujas viešasis pirkimas yra vykdomas pagal tą patį projektą, naujo viešojo pirkimo sąlygos buvo iš esmės patikslintos, jose nurodant, kad archeologinių tyrimų tiekėjui nereikės atlikti, taip pat papildomai patikslintos darbų vykdymo sąlygos, siekiant išvengti bet kokių neaiškumų naujo pirkimo sutarties vykdymo metu. Naujo viešojo pirkimo sąlygose pašalinti Pirkimo sąlygų trūkumai, lėmę nelygiaverčių ir tarpusavyje nepalyginamų pasiūlymų pateikimą Pirkime.

13.3.                      Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad Pirkime dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo, netikslumo, dviprasmiškumo tiekėjai negalėjo vienodu būdu apskaičiuoti pasiūlymų kainos, dėl to Pirkime nebuvo užtikrinti skaidrumo, lygiateisiškumo principai ir susidariusios situacijos nebuvo įmanoma ištaisyti. Todėl atsakovė turėjo pareigą nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi tokia pareiga yra įtvirtinta VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje. Ne aplinkybė, kad dalis tiekėjų, tariamai, nesugebėjo parengti tinkamų pasiūlymų, bet būtent Pirkimo sąlygų turinys lėmė tai, jog Pirkime buvo pateikti tarpusavyje nepalyginami pasiūlymai. Nei vienas pasiūlymas negalėjo būti laikomas atitinkančiu ar neatitinkančiu Pirkimo sąlygas, kadangi iš jų nebuvo aišku, ar archeologiniai tyrimai įeina į Pirkimo objektą, ar ne.

13.4.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais dėl nediskriminavimo, skaidrumo, sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principų, ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimo. Ieškovė Pirkimo laimėtoja nebuvo pripažinta, nes atsakovė Pirkime nebuvo nustačiusi (išrinkusi) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo. Net ir tuo atveju, jeigu Pirkimas nebūtų nutrauktas ir turėtų būti tęsiamas pagal neaiškias, netikslias, dviprasmiškas sąlygas (su kuo atsakovė nesutinka), ieškovės pasiūlymas negalėtų būti pripažintas ekonomiškai naudingiausiu. Jeigu tiekėjų pasiūlymai būtų vertinami laikant, kad pagal Pirkimo sąlygas archeologiniai tyrimai patenka į Pirkimo objekto apimtį, ieškovės (o taip pat ir tiekėjo UAB „Rekonsta“) pasiūlymas privalėtų būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes šie tiekėjai į pasiūlymo objektą archeologinių tyrimų paslaugų neįtraukė. Tuo tarpu vertinant tiekėjų pasiūlymų kainas be archeologinių tyrimų paslaugų, matyti, kad ne ieškovės, o kito tiekėjo UAB „Instart LT“ pasiūlymo kaina būtų mažiausia.

13.5.                      Atsakovė pažymi, kad aplinkybė, jog už visas teisines paslaugas, suteiktas civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagal teisinių paslaugų sutartį buvo sumokėta anksčiau, nepaneigia atsakovės teisės gauti šių realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra proporcingas, nenukrypsta nuo teismų praktikos – teismas atsakovei priteisė ne 11 495 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o 6 392,40 Eur sumą, kurią apskaičiavo, atsižvelgdamas į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytus įkainius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15.       Perkančioji organizacija 2021 m. lapkričio 25 d. paskelbė Pirkimą, kuriame pasiūlymą, be kita ko, pateikė ieškovė UAB „Profitecha“. Perkančioji organizacija 2021 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti įrodymus apie jos pasiūlyto specialisto atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Ieškovė tą pačią dieną perkančiajai organizacijai pateikė papildomus dokumentus, tačiau perkančioji organizacija dėl pateiktų dokumentų trūkumų pakartotinai paprašė pateikti specialisto atestacijos įrodymus. Ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė specialisto kvalifikaciją pagrindžiančius papildomus dokumentus, tačiau atsakovė 2021 m. gruodžio 6 d. priėmė Sprendimą nutraukti Pirkimą dėl poreikio tikslinti techninę specifikaciją. UAB „Profitecha“ paprašius patikslinti, kokios sąlygos bus keičiamos, perkančioji organizacija nurodė, kad Pirkimo sąlygos bus paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka.  

16.       Ieškovė UAB „Profitecha“ 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė Pretenziją, prašydama panaikinti Sprendimą nutraukti Pirkimą, stabdyti naujo viešojo pirkimo tam pačiam objektui vykdymą, grįžti į Pirkimo procedūrų vykdymo etapą. Pretenziją grindė motyvais: 1) Pirkimas gali būti nutrauktas dėl aiškių, pagrįstų aplinkybių, o atsakovė nutraukė Pirkimą dėl poreikio tikslinti techninę specifikaciją, nors tokie veiksmai neatitinka VPĮ įtvirtintų sąlygų Pirkimui nutraukti; 2) perkančioji organizacija, nutraukdama Pirkimą, pažeidė nediskriminavimo ir skaidrumo, sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principus, neužtikrino tiekėjo teisėtų lūkesčių; 3) perkančioji organizacija Sprendimo nemotyvavo, nenurodė aplinkybių, dėl kurių Pirkimo procedūra negalėjo būti tęsiama, tai užkirto kelią tiekėjui ginti savo galimai pažeistas teises. Perkančioji organizacija 2021 m. gruodžio 16 d. raštu atmetė Pretenziją kaip nepagrįstą, argumentuodama, kad: 1) Sprendimas priimtas paaiškėjus aplinkybėms, jog tiekėjai skirtingai įvertino Pirkimo objektą, jo apimtis, taikomą specifikaciją; 2) perkančioji organizacija, nutraukdama Pirkimą, siekė užtikrinti skaidrumo, objektyvumo principų įgyvendinimą, nes paaiškėjo, kad Pirkimo dalyviai skirtingai vertino Pirkimo kainą Pirkimo objekto atžvilgiu; 3) UAB „Profitecha“ vertinimas, kaip potencialaus Pirkimo laimėtojo, yra subjektyvus, nes perkančioji organizacija tikrino ne tik UAB „Profitecha“, bet ir kitų tiekėjų atitiktį Pirkimo dokumentų reikalavimams.

17.       Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti Pretenziją, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, argumentuodama, kad VPĮ įtvirtintų pagrindų Pirkimui nutraukti neegzistavo. Pirmosios instancijos teismas UAB „Profitecha“ ieškinį atmetė, darydamas išvadą, kad Pirkimas nutrauktas pagrįstai, nes buvo vykdomas pagal neaiškias, tiekėjų skirtingai suprantamas Pirkimo sąlygas ir šių Pirkimo sąlygų nebuvo galimybės ištaisyti. Ieškovė apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos atliktu Pirkimo sąlygų vertinimu nesutinka. Taigi, byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos pareigos nutraukti Pirkimą motyvuojant poreikiu tikslinti Pirkimo sąlygas.

Dėl Sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras pripažinimo (ne)teisėtu

18.       Kadangi Pirkimas yra mažos vertės (VPĮ 4 straipsnio 3 dalis), tokio viešojo pirkimo pradžios ir pabaigos momentą, vykdymo tvarką apibrėžia ne tik VPĮ, tačiau ir Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 (toliau – Aprašas). Aprašo 10 punktas, taip pat, kaip ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalis, įtvirtina galimybę perkančiajai organizacijai nutraukti prasidėjusias pirkimo procedūras savo iniciatyva, tačiau tik nustačius privalomas sąlygas. Vadovaujantis minėtomis VPĮ bei Aprašo nuostatomis, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. 

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad perkančioji organizacija Sprendime teisinio ar faktinio pagrindo Pirkimui nutraukti nedetalizavo, tokį sprendimą grįsdama tik poreikiu tikslinti Pirkimo sąlygų techninę specifikaciją. Iš perkančiosios organizacijos 2021 m. gruodžio 16 d. atsakymo į ieškovės Pretenziją, procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) pateiktos pozicijos matyti, kad Sprendimą nutraukti pirkimo procedūras lėmė, perkančiosios organizacijos vertinimu, neaiškios, netikslios Pirkimo sąlygos, apibūdinančios Pirkimo objekto apimtį, t. y. nuostatos, pagal kurias archeologiniai tyrimai įsigyjami pagal poreikį. Atitinkamai, perkančiosios organizacijos vertinimu, ji, vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, turėjo pareigą nutraukti Pirkimo procedūras, nes Pirkimo sąlygos buvo neaiškios, netikslios, dviprasmiškos, Pirkimo procedūrų tęsimas būtų lėmęs VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, o susidariusios padėties nebuvo galima ištaisyti. Pažymėtina, kad ieškovė Pretenzijoje nenurodė argumentų, susijusių su atsakovės nurodytomis Pirkimo objektą apibūdinančiomis sąlygomis ir neginčijo Sprendimo šiuo aspektu, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė minėtus argumentus dėl Pirkimo nutraukimo nurodė tik teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, darytina išvada, jog ieškovė tokio savo reikalavimų pagrindo kreipimosi į teismą metu objektyviai negalėjo nurodyti (CPK 423³ straipsnio 2 dalis).

20.       Pirmosios instancijos teismas perkančiosios organizacijos Sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras vertino kaip teisėtą, motyvuodamas, kad tiekėjai, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti, skirtingai suprato ir taikė Pirkimo sąlygų reikalavimus dėl Pirkimo apimties (archeologiniai tyrimai įsigyjami pagal poreikį), atitinkamai, pateikė nelygiaverčius ir nepalyginamus pasiūlymus. Tačiau teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir sprendžia, kad Pirkimas nagrinėjamu atveju nutrauktas neteisėtai, o Pirkimo sąlygos, kurių neaiškumu ir netikslumu atsakovė grindė poreikį ir pareigą nutraukti Pirkimą, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų nepažeidė.

21.       Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, Aprašo 6 punktą perkančiajai organizacijai tenka pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia (liet. be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021). Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia perkančiosios organizacijos pareigą vienodai aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo sąlygos, apibūdinančios Pirkimo objektą, sudarė prielaidas visiems tiekėjams vienodai įvertinti Pirkimo objekto apimtį, o Pirkimo objektą apibūdinančių Pirkimo sąlygų nuostatų formuluotės buvo pakankamai aiškios. Pagal Pirkimo sąlygas Pirkimu įsigyjami kitos paskirties inžinerinio statinio – panduso (nuožulnos), susisiekimo komunikacijos – pėsčiųjų tako, apšvietimo, pagal UAB Zitos Bacevičienės firmos rengtą 2020 m. projektą (toliau – Techninis statybos projektas) darbai ir archeologiniai tyrimai pagal poreikį. Archeologinių tyrimų poreikis grindžiamas Techninio statybos projekto 2020 m. balandžio 2 d. rekomendacija, pagal kurią projektą laimėjusiam rangovui prieš vykdant panduso statybos bei apšvietimo elektros trasos tiesimo darbus siūlytina atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus, nes trūksta dalies informacijos apie 1953 m. ir 1960 m. atliktus tyrimus – nėra tyrimų planų ar perkasų pjūvių išklotinių, tačiau gali būti, kad šie brėžiniai saugomi Lietuvos istorijos instituto rankraščių kataloge arba Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos archyve (toliau – Kultūros paveldo departamentas). Minėtoje rekomendacijoje detalizuota, kad archeologinių tyrimų apimtys ir metodika gali būti koreguojami Mokslinės archeologijos komisijos prie Kultūros paveldo departamento sprendimu bei archeologinių tyrimų projekto rengimo stadijoje aptikus papildomos medžiagos apie ankstesniais metais atliktus tyrimus. Iš nurodytų Pirkimo sąlygų nuostatų matyti, kad archeologinių tyrimų darbai turėtų būti atlikti, išskyrus, jeigu ankstesniais metais atliktų tyrimų dokumentai būtų atrasti tyrimų projekto rengimo stadijoje ir archeologinių tyrimų apimtys bei metodika būtų suderinta su Mokslinės archeologijos komisija prie Kultūros paveldo departamento. Taigi, iš Pirkimo sąlygų turinio galima nustatyti, kokiu atveju archeologinių tyrimų darbai turėtų būti atliekami ir, įvertinus šią sąlygą, pateikti pasiūlymą.

23.       Nagrinėjamu atveju svarbu, kad Pirkimo sąlygos įtvirtino, jog Pirkimas vykdomas pagal fiksuotos kainos kainodarą (Pirkimo sąlygų 2.15 papunktis; Pirkimo sutarties projekto 14.1 papunktis), o tiekėjai, teikdami pasiūlymą, privalėjo įvertinti visas galinčias atsirasti papildomas išlaidas, įskaitant ir kadastrinius matavimus atlikus darbus, archeologinius tyrinėjimus, priežiūrą bei kitus tyrimus (jeigu jų reikės) bei išlaidas, kurios gali būti reikalingos Pirkimo sutarties vykdymo metu (Pirkimo sąlygų 2.13 papunktis). Fiksuotos kainos kainodara reiškia, kad tiekėjo pasiūlymo kaina turi apimti ir tuos darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, bet yra būtini sutarčiai įvykdyti, o tiekėjas turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (toliau – Metodika), 33.1 papunktis). Nustačius fiksuotos kainos kainodarą, pradinės sutarties vertė yra lygi tiekėjo pasiūlymo kainai be PVM, nurodytai už visą perkamų darbų apimtį (Metodikos 34 punktas). Nurodytos Pirkimo sąlygų ir Metodikos nuostatos patvirtina, kad tiekėjai, Pirkime teikdami pasiūlymus, turėjo nurodyti bendrą kainą už visus darbus, reikalingus Pirkimo rezultatui pasiekti. Tuo tarpu Pirkimo objektą sudarančių darbų apimtys (siekiant įvertinti pasiūlymo kainą) tiekėjams turėjo ir galėjo būti žinomos pagal Pirkimo sąlygose ir Techniniame statybos projekte įtvirtintas Pirkimo objektą apibūdinančias nuostatas, be kita ko, ir pagal poreikį atlikti archeologinių tyrimų darbus.

24.       Nors pasiūlymų sudedamąją dalį sudarė lokalinės statybos darbų sąmatos, vien aplinkybė, kad į sąmatas vieni tiekėjai įtraukė archeologinių tyrimų darbus, o kiti tokių darbų neįtraukė, nereiškia, kad tiekėjai negalėjo vienodai apskaičiuoti pasiūlymo kainos ar perkančioji organizacija tiekėjų pateiktų pasiūlymų įvertinti. Perkančioji organizacija darbų kiekių žiniaraščių elektroninių formų, kuriuos tiekėjai galėtų užpildyti, neparengė, nors tiekėjai dėl tokių dokumentų poreikio kreipėsi į perkančiąją organizaciją, taigi konkretaus įpareigojimo atskirai lokalinėse sąmatose nurodyti eilutę dėl archeologinių tyrimų darbų nebuvo. Pačios perkančiosios organizacijos prie Techninio statybos projekto medžiagos pateiktuose darbų kiekių žiniaraščiuose, taip pat sąmatoje archeologinių tyrimų darbai nebuvo nurodyti, nors iš Pirkimo sąlygų matyti, kad tokie darbai, vykdant Pirkimo sutartį, galėjo būti reikalingi. Nors Pirkimo sąlygų 5.3.3 papunktis įtvirtino, kad pasiūlymo sudedamąja dalimi esančiose lokalinėse statybos darbų sąmatose tiekėjas turi įvertinti (įkainoti) visus reikiamus darbus, kurie reikalingi Techniniame statybos projekte numatytiems darbams atlikti, tokioms sąmatoms Pirkimo sąlygos numatė tik orientacinio pobūdžio reikšmę, nes tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, prisiima riziką dėl darbų kiekių ir išlaidų svyravimo (Pirkimo sąlygų 2.3 papunktis). Pirkimo sąlygos suformuotos taip, kad tiekėjams tektų tam tikra rizikos dalis, t. y. tiekėjai, teikdami pasiūlymą, turi įvertinti galimas atsirasti papildomas išlaidas Pirkimo sutarčiai vykdyti (Pirkimo sąlygų 2.13 papunktis), todėl vien aplinkybė, jog lokalinėse statybos darbų sąmatose tiekėjas nenurodė atitinkamų darbų, savaime nereiškia, kad į bendrą pasiūlymo kainą tokie darbai nebuvo įtraukti.

25.       Kadangi Pirkimo sutarties kaina buvo fiksuota, o Pirkimo objektą apibūdinančiose nuostatose archeologinių tyrimų darbai buvo įvardyti, visi tiekėjai, nurodydami bendrą pasiūlymo kainą, galėjo įvertinti atliktinus darbus bei jų apimtis ir, įvertinę šiuos kriterijus, pateikti pasiūlymą ir nurodyti bendrą jo kainą. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo patvirtinti, kad į siūlomą kainą yra įskaičiuoti visi reikiami mechanizmai darbams atlikti, netiesioginės išlaidos, taip pat kitos išlaidos, kurias teikdami pasiūlymą, tiekėjai privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą (Pirkimo sąlygų priedas Nr. 2). Atitinkamai, perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus turėjo vertinti pagal bendrą pasiūlymo kainą (Pirkimo sąlygų 11.1–11.5 papunkčiai). Todėl visi pasiūlymai, tiek kurių sudedamąją dalimi esančiose lokalinės statybos darbų sąmatose archeologinių tyrimų darbai buvo išskirti atskira eilute ir įkainoti, tiek kuriuose archeologinių tyrimų darbų išskirta ir jų kainos atskirai nurodyta nebuvo, galėjo būti vertinami pagal vienodą kriterijų, t. y. pagal bendrą pasiūlymo kainą, ir tokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos išvadas, kad tiekėjai vienodu būdu apskaičiuoti pasiūlymo kainos, o perkančioji organizacija palyginti pasiūlymų, negalėjo.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         

26.       Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant ginčą dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, atsižvelgtina į sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98). Be kita ko, perkančiosios organizacijos Sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras teisėtumo vertinimui svarbus yra pačios perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne. Tai inter alia parodo perkančiosios organizacijos vėlesni veiksmai iš naujo skelbti pirkimą iš esmės panašiomis ar identiškomis sąlygomis ar šio neskelbti (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

27.       Perkančioji organizacija Sprendimą nutraukti Pirkimą iš esmės grindė tik bendro pobūdžio teiginiu dėl poreikio tikslinti techninės specifikacijos sąlygas, o ieškovei paprašius įvardinti konkrečias tikslintinas Pirkimo sąlygas, to nepadarė, objektyvių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių Pirkimas turėtų būti nutrauktas, nenurodė, o savo poziciją sukonkretino tik teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad perkančioji organizacija paskelbė naują Pirkimą dėl Pirkimo objektą sudarančių darbų įsigijimo, o naujasis viešasis pirkimas jau yra ketvirtas pirkimas iš esmės dėl to paties Pirkimo objekto. Pažymėtina, kad nors naujo viešojo pirkimo sąlygose perkančioji organizacija nurodė, jog archeologinių tyrimų tiekėjui nereikės atlikinėti (naujo viešojo pirkimo sąlygų 2.1 papunktis), tačiau pirkimo sąlygų 2.14 papunktyje įtvirtino pareigą rangovui savo lėšomis vykdyti visus darbus, numatytus techniniame projekte. Techninio statybos projekto sudedamąją dalimi esančioje archeologinėje paminklosauginėje rekomendacijoje nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir Pirkime, t. y. poreikis atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus, nesant dalies informacijos apie 1953 m. ir 1960 m. atliktus tyrimus, išliko. Paties Techninio statybos projekto nuostatos patikslintos, pakeistos nebuvo. Nors Sprendime dėl Pirkimo nutraukimo perkančioji organizacija nurodė poreikį keisti techninės specifikacijos nuostatas, matyti, kad buvo pakeistos bendrosios viešojo pirkimo nuostatos, apibūdinančios Pirkimo objektą. Įvertinus šiuos perkančiosios organizacijos veiksmus matyti, kad suinteresuotumas Pirkimo objektu išliko, o tai sudaro papildomą pagrindą perkančiosios organizacijos nurodytą būtinybę nutraukti Pirkimo procedūras vertinti kaip nepagrįstą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28.       Apibendrindama šiame sprendime išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pirkimo sąlygos, apibūdinančios Pirkimo objektą, kuriomis remdamasi perkančioji organizacija grindė Sprendimą, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų nepažeidė. Todėl Pirkimas galėjo būti įgyvendintas pagal pirmines jo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai Pirkimo sąlygas, apibūdinančias Pirkimo objektą, pripažino neaiškiomis, netiksliomis ir remdamasis šiuo pagrindu padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančiosios organizacijos Sprendimas nutraukti Pirkimą buvo teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

29.       Nors iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų galima spręsti, kad ieškovė yra suinteresuota grįžti į Pirkimo procedūras, teisėjų kolegija iš viešųjų pirkimų informacinės sistemos nustatė, jog perkančioji organizacija, nutraukusi Pirkimą, paskelbė naują viešąjį pirkimą Nr. 578213 dėl panduso (nuožulnos) ir pėsčiųjų tako rangos darbų, kuris buvo užbaigtas su pirkimo laimėtoju 2022 m. sausio 10 d. sudarius rangos darbų sutartį. Kadangi naujas viešasis pirkimas dėl to paties pirkimo objekto yra pasibaigęs, grįžti į Pirkimo procedūrų vykdymo etapą nėra įmanoma, todėl ginčijamo atsakovės Sprendimo panaikinti pagrindo nėra. Dėl nurodytų priežasčių priimant naują teismo sprendimą atsakovės Sprendimas nutraukti Pirkimą pripažįstamas neteisėtu.

30.       Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neatlyginamos. 

31.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kokios yra nustatytos Rekomendacijose.

32.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis: situacijos teisine analize, įrodymu rinkimu, įrodymų analize ir sisteminimu, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimu. Ieškovė šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2021 m. gruodžio 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas AK Nr. 30/21 ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymą, patvirtinantį atliktą 3 000 Eur mokėjimą advokatui. Advokato teisinės paslaugos pirmosios instancijos teisme, susijusios su situacijos teisine analize, įrodymu rinkimu, įrodymų analize ir sisteminimu laikytinos ieškinio parengimo paslaugos sudedamąją dalimi, nes minėtos pagal savo pobūdį skirtos procesiniam dokumentui parengti. Taigi laikytina, kad ieškovės prašomą priteisti 3 000 Eur sumą sudaro pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už dviejų procesinių dokumentų – ieškinio ir dubliko – parengimą.

33.       Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už ieškinio parengimą, taikomas 2,5 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, taikytinas 2021 m. antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 566,4 Eur. Pritaikius minėtą koeficientą, didžiausia už ieškinio parengimą priteistina suma sudaro 3 916 Eur (1 566,4 Eur x 2,5). Rekomendacijų 8.3 papunktis nustato, kad apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už dubliko parengimą, yra taikomas 1,5 koeficientas. Koeficiento pagrindu imant 2021 m. antrąjį ketvirtį galiojusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje – 1 566,4 Eur – maksimali už dubliko parengimą priteistina suma sudaro 2 349,6 Eur (1 566,4 Eur x 1,5). Kadangi ieškovės prašoma priteisti bendra 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už ieškinio, dubliko ir su šių procesinių dokumentų parengimu susijusių teisinių paslaugų teikimą neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto bylinėjimosi išlaidų dydžio, yra pagrindas 3 000 Eur sumą priteisti ieškovei iš atsakovės ir tokia suma laikytina teisingai atlyginanti ieškovės patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms pirmosios instancijos teisme.

34.       Ieškovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo analize ir apeliacinio skundo parengimu. Ieškovė šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2022 m. kovo 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas AK Nr. 10/22 ir 2022 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį atliktą 3 000 Eur mokėjimą advokatui. Advokato teisinės paslaugos apeliacinės instancijos instancijos teisme, susijusios su pirmosios instancijos teismo sprendimo analize laikytinos apeliacinio skundo parengimo sudedamąją dalimi, todėl laikytina, kad ieškovės prašomą priteisti 3 000 Eur sumą sudaro apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinio dokumento – apeliacinio skundo – parengimą.

35.       Pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą, yra taikomas 2,5 koeficientas. Minėto koeficiento pagrindu imant 2021 m. ketvirtą ketvirtį (mokėjimas už apeliacinės instancijos teisme teiktas teisines paslaugas atliktas 2022 m. antrąjį ketvirtį) galiojusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje – 1 679,3 Eur – maksimali už apeliacinio skundo parengimą priteistina suma pagal Rekomendacijas sudaro 4 198,25 Eur. Kadangi ieškovės prašoma priteisti bendra 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą ir su šio procesinio dokumento parengimu susijusių teisinių paslaugų teikimą neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto bylinėjimosi išlaidų dydžio, yra pagrindas ieškovės prašomą 3 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą priteisti iš atsakovės ir tokia suma laikytina teisingai atlyginanti ieškovės patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme.

36.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė sumokėjo 298 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, taip pat tokio paties dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl bendra sumokėta 596 Eur žyminio mokesčio suma ieškovei priteistina iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 6 596 Eur (3 000 Eur + 3 000 Eur + 596 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profitecha“ ieškinį patenkinti.

Atsakovės biudžetinės įstaigos Trakų istorijos muziejaus 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 10095723 nutraukti pirkimo procedūras viešajame pirkime „Trakų Salos pilies inžinerinio statinio – panduso, susisiekimo komunikacijos – pėsčiųjų tako, Karaimų g. 43C, Trakų m., Trakų r. sav. rangos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 575863 pripažinti neteisėtu.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Profitecha“ (juridinio asmens kodas 304923696) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Trakų istorijos muziejaus (juridinio asmens kodas 190757189) priteisti 6 596 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.