VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

         sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

        dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

atsakovo atstovui Kęstučiui Dapkevičiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB „EMPL“ dėl pažeistų teisių gynimo,

        n u s t a t ė :

        Ieškovas pareikštame ieškinyje prašė apginti jo pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovą UAB ,,EMPL“ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t.y.: 1.1. atstatyti 8,5 metrus nugriautos II grupės nesudėtingo statinio – plytų mūro sienos (duomenys neskelbtini) su pamatiniais akmenimis dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini); 1.2. Atstatyti 6 metrų nugriautą vielos tinklo tvorą (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini) 1.3. o jeigu šių įpareigojimų atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, skirti atsakovui UAB ,,EMPL“ 100 Eur (šimtą eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovo naudai.

        Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškovui A. K. nuosavybės teise priklauso II grupės nesudėtingas statinys – plytų mūro siena (duomenys neskelbtini), esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Siena). Šią aplinkybę patvirtina Statinių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso inžinerinis statinys - vielos tinklo tvora (duomenys neskelbtini), esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), (toliau – Tvora). Šią aplinkybę patvirtina Statinių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas. Atsakovui UAB ,,EMPL“ tame pačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso dalis pastato – dirbtuvių (duomenys neskelbtini), pastato – stoginės (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) patalpų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio – vasario mėn. UAB „EMPL“, atlikdama žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir už jo ribų savo pastato (duomenys neskelbtini) griovimo ir inžinerinių tinklų statybos, žemės kasimo darbus, siekdama padaryti pravažiavimą (patekimą) prie savo patalpų iš (duomenys neskelbtini) gatvės tyčia nugriovė dalį ieškovui priklausančios Sienos, dėl ko ieškovas negali toliau naudotis savo nuosavybe - Siena. Atsakovas, neteisėtai (be valstybinės žemės patikėtinės sutikimo Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos ir ieškovo sutikimų) tiesdamas valstybinėje žemėje komunikacijas (elektros kabelį) po ieškovo Tvora, t.y. po jos betono pamatu, taip pat nugriovė 6 metrus šios Tvoros, dėl ko ieškovas negali toliau naudotis savo nuosavybe - Tvora. A. K. pateikė policijai 2020-02-27 pareiškimą, prašydamas patraukti atsakovą baudžiamojon atsakomybėn už svetimo A. K. priklausančio turto - Sienos sugadinimą ir jo medžiagų pasisavinimą pagal BK 187 str. ir/arba BK 178 str. arba už savavaldžiavimą pagal BK 294 str. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15429-20 pagal BK 187 str. 2 d. (dėl didelės vertės turto sunaikinimo ar sugadinimo), kuriam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras B. L. 2020-04-10 A. K. pateikė policijai pareiškimą ROIK Nr. 0120000189243, kuriame nurodė, kad UAB „EMPL“ užsakymu ir toliau yra vykdomi jam priklausančios Sienos griovimo darbai: dirba technika, išvežami Sienos akmenys, išardomi ir išvežami Sienos pamatai, pamatinis gruntas. Dėl to jam buvo padaryta dar 500 Eur turtinės žalos. A. K. pradėjo remontuoti Sieną, nupirko ir su technika atvežė bei pastatė pamatinį Sienos bloką, tačiau 2020-04-20 pastebėjo, kad ir šis blokas atsakovo yra nugriautas. A. K. pateikė policijai 2020-04-20 pareiškimą ROIK Nr. 0120000208330, kuriame nurodė, kad UAB „EMPL“ užsakymu yra nugriauti 2020-04-18 ieškovo pradėti remontuoti Sienos pamatai, dėl ko jam padaryta dar 300 Eur turtinės žalos. 2020-05-11 A. K. pateikė policijai pareiškimą ROIK Nr. 0120000245706, kuriame nurodė, kad UAB ,,EMPL“ pavogė ieškovo Sienos pamatinį bloką, dėl ko jam padaryta dar 500 Eur turtinės žalos. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras B. L. 2020-07-01 nutarimu (toliau – Nutarimas) nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15429-20 dėl veikos, numatytos BK 187 str. 2 d., padarymo, konstatuodamas, kad nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kad Siena būtų buvusi griaunama turint tyčią sugadinti A. K. priklausantį turtą, todėl, pasak prokuroro, Sieną griovusių asmenų veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 2 d. Prokuroro vertinimu, UAB ,,EMPL“ negalima patraukti baudžiamojo atsakomybėn ir pagal BK 188 str. 1 d. (dėl neatsargumo svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas ir didelės turtinės žalos padarymas), nes padaryta žala nėra didelė, dėl ko padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka. Ieškovas, vadovaudamasis nurodytu faktiniu pagrindu, prašo teismo apginti jo pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovą atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. atstatyti nugriautą dalį Sienos pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus jos duomenis. Ieškovas taip pat prašo teismo apginti jo pažeistas nuosavybės teises, įpareigojant atsakovą atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t.y. atstatyti nugriautą dalį Tvoros pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus jos duomenis.

         Atsakovas su ieškovo ieškiniu nesutiko ir atsiliepimu prašė jį atmesti. Nurodė, kad EMPL nenugriovė Ieškovui priklausančios tvoros. EMPL tvarkydama jai priklausantį pastatą, kuris buvo apgadintas gaisro metu, demontavo dalį EMPL priklausančio pastato sienos. Ieškovas nėra ir niekada nebuvo šio pastato bendrasavininkas. Ieškovas reikšdamas ieškinį elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu. Ieškovo tikslas šioje byloje nėra teisių gynimas – Ieškovas nesirūpina jam tariamai priklausančia tvora. Jo vienintelis tikslas – gauti kuo didesnę „kompensaciją“ už leidimą EMPL teisėtai naudotis nuosavybės teise priklausančiu pastatu. Nėra jokių prejudicinių faktų. Nei vienas iš Ieškovo „prejudicinių faktų“ nėra prejudicinis faktas CPK 182 str. 2 ir 3 dalies prasme – prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą negali būti prilyginamas nei įsiteisėjusiam teismo sprendimui civilinio ar administracinio proceso tvarka, nei nuosprendžiui baudžiamojoje byloje. Teisme nebuvo kilęs ginčas dėl Ieškovo ieškinio dalyko, todėl ir atitinkamos aplinkybės nebuvo įrodytos jokioje byloje nagrinėjamoje teisme. Šiuo atveju teismas nagrinėjantis šią bylą privalės pats

įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje ypatingą reikšmę turi aplinkybė, jog būtent Ieškovas yra buvęs Dirbtuvių pastato savininkas, o patį Dirbtuvių pastatą EMPL įsigijo sandorių grandinėje, kurioje pirminis pardavėjas buvo būtent Ieškovas. Todėl šioje byloje gauname situaciją, kai pats Ieškovas iš esmės įrodinėja, jog jis pardavė Dirbtuvių pastatą be vienos sienos, o Dirbtuvių pastato sienos nuosavybės teisę išlaikė iki pat šios dienos. Tačiau tai neatsispindi nei registro išraše (Ieškovas nėra nurodytas kaip Dirbtuvių pastato bendrasavininkis), nei Dirbtuvių pastato kadastro byloje – kurioje yra nurodyta, jog Dirbtuvių pastatas, kaip ir visi normalūs pastatai, turi keturias sienas. Ši aplinkybė patvirtina esminį Ieškovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise. EMPL 2018-09-28 Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 3-13914 įgijo po ½ pastatų, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini, toliau - Dirbtuvės) ir (duomenys neskelbtini, toliau - Stoginė) (nekilnojamųjų daiktų numeracija skiriasi Ieškovo pateikiamame išraše ir EMPL pateiktame išraše su istorija, dėl skirtingo laiko, kuomet padaryti registro išrašai). Kitas pastatų bendraturtis, kuriam priklauso likusi dalis pastatų dalis yra A. R. EMPL 2020 m. pradžioje tvarkė ir remontavo įsigytus statinius ir patalpas. Dirbtuvių pastatas buvo sugadintas gaisro metu – buvo įgriuvęs stogas, apdegusios sienos ir kt. Todėl įvertintus Dirbtuvių būklę buvo priimtas sprendimas dalį Dirbtuvių sienų demontuoti, o likusias sienas sutvirtinti. Kas ir buvo padaryta. Tačiau Ieškovas dėl EMPL vykdyto Dirbtuvių pastato tvarkymo darbų kreipėsi tiek į teisėsaugos pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris buvo nutrauktas. Tiek ir iškėlė šią bylą, įrodinėdamas, jog Ieškovas iš tikrųjų pardavė tik tris Dirbtuvių pastato sienas, dėl ko EMPL neturėjo teisės vienas pats priimti sprendimų dėl Dirbtuvių. Tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių – Ieškovas pardavęs Dirbtuvių pastatą nebebuvo Dirbtuvių pastato bendrasavininkas, o EMPL kartu su bendrasavininke turėjo teisę priimti visus sprendimus dėl Dirbtuvių pastato tvarkymo. EMPL poziciją, jog nugriauta vieta buvo būtent Dirbtuvių, kurios priklauso EMPL, siena, o ne Ieškovo tvora, stovinti šalia Dirbtuvių ir niekaip nesusieta su Dirbtuvėmis, patvirtina ir viešai prieinami Google Street view duomenys, kurie patvirtina šias aplinkybes: likusiame pastate, kuris anksčiau, buvo atskirtas kaip atskiras turtinis vienetas – buvo įrengti visi funkciniai ryšiai su Dūmų gatve – t.y. langai, durys; EMPL įsigijus Dirbtuvių pastatą, EMPL buvo perduotas raktas nuo Dirbtuvių pastato durų į Dūmų gatvės pusę. Būtent šią Dirbtuvių pastato vietą, kurioje ir buvo Dirbtuvių pastato durys, EMPL demontavo. Kitos Dirbtuvių pastato sienos buvo: (a) tiesiogiai sujungtos su ginčo siena ir (b) ginčo siena iš vidaus buvo dažyta taip pat, kaip ir kitos Dirbtuvių sienos. Šiuos faktus patvirtina paties Ieškovo pateikti įrodymai. Ne mažiau svarbi aplinkybė vertinant, kam gi nuosavybės teise priklausė Dirbtuvių pastatą sudaranti ginčo siena, yra ta aplinkybė, jog Ieškovo tvora (kurią Ieškovas vadina „Siena“), buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre tik 2017-07-18, o kadastriniai matavimai atlikti 2016-07-05. Tuo tarpu EMPL priklausančio Dirbtuvių pastato kadastrinių matavimų byla sudaryta ir įregistruota 35 metai anksčiau t.y. 1982-04-29. Todėl Ieškovas niekaip negalėjo vien tik kadastrinių matavimų pagrindu įgyti nuosavybės teisės į vieną iš Dirbtuvių sienų. EMPL vertinimu šioje byloje yra akivaizdu, jog Ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį piktnaudžiaudamas procesu, kaip tai numatyta CPK 95 str. 1 punkte. Šias aplinkybes patvirtina šie faktai: (a) Ieškovas pats pardavė Dirbtuvių pastatą ir (b) yra akivaizdu, kad ginčas vyksta dėl to, ar EMPL turėjo teisę nugriauti jai priklausančių Dirbtuvių pastato sieną. Ieškovo pozicija, jog jis pardavęs Dirbtuvių pastatą turi teisę nurodyti iš naujo Dirbtuvių pastato savininko (EMPL) reikalauti atstatyti dalį parduoto dirbtuvių pastato ir 100 eurų kompensacijos už vieną dieną, akivaizdžiai patvirtina Ieškovo piktnaudžiavimą procesu. Atsižvelgdami į tai, vadovaudamiesi CPK 95 str. 2 dalimi prašo teismo Ieškovui skirti 5000 eurų baudą, 50% šios baudos paskiriant EMPL.

        Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais. 

        Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais. 

        Ieškinys atmestinas 

        Iš ieškovo, ieškovo atstovės, atsakovo atstovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ pastato – dirbtuvių, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso ½ pastato – stoginės, (duomenys neskelbtini). Kita to paties pastato dalis nuosavybės teise priklauso A. R.

        Ieškovui nuosavybės teise priklauso kiti statiniai: vandens surinktuvas, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), vandens surinkimo įrenginys, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), atvira estakada su tiltiniu kranu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), plytų mūro siena, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), šaligatvio danga, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), vielos tinklo tvora, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), vielos tinklo tvora, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), betoninių plokščių tvora, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), plytų mūro siena, plane žymėjimas (duomenys neskelbtini), asfalto danga, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), aikštelė su šaligatviu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), aikštelė su šaligatviu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), asfalto danga, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), asfalto danga, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), asfalto danga, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), betono danga, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), asfalto danga, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), asfalto danga, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), asfalto danga, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini).

        Asmenys, kreipdamiesi į teismą, pasirenka savo pažeistos teisės ar intereso gynimo būdą (CK 1.137, 1.138 straipsniai). CPK 135 straipsnis nurodo, kokie reikalavimai yra keliami ieškinio turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat turi būti nurodytas ir pats reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Be to, ieškovas turi pridėti prie ieškinio įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (kartu su atsakovo pateiktais atsikirtimais) apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

        Pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovo pasirinkimo – kaip minėta, teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovas, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (pvz., CPK 376 straipsnio 3–4 dalys, 417–418 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 23 punktas).

        Byloje yra kilęs tarp šalių ginčas dėl plytų sienos, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), nugriovimo.

        Pagal CK 4.6 straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus jį, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta. Suprantama, kad pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedalusis daiktas taip pat yra toks, kurį nedaliuoju pripažįsta įstatymai.   

        Iš ieškovo pateikto sklypo su statiniais plano matyti, kad atsakovui priklausančių pastatų dalis ir ieškovui priklausančios plytų tvoros, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini) persidengia. Tiek iš šalių pateiktų nuotraukų, tiek išvykstamojo teismo posėdžio metu apžiūrėjus ginčo vietą gyvai, matyti, kad priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovui priklausančių statinių siena persidengia su ieškovui priklausančia tvora ir statinių viena siena yra būtent ieškovo įregistruota tvora.

        Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

        Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (toliau – STR 2.04.01:2018) 7 straipsnį atitvara – pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės arba nuo kitų patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas skirtingose šio elemento pusėse didesnis už 4 ?C; o siena – vėdinamų ir nevėdinamų sienų atitvara tarp šildomų patalpų ir išorės, tarp šildomų patalpų ir šiltnamio, tarp šildomų patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų, tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų, tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų STR 2.01.02:2016 [6.18].

        Pagal to paties STR įtvirtintus įvairius sienų principinius konstrukcinius sprendimus matyti, kad negali būti besienis pastatas, kaip norėtų įrodyti savo ieškiniu ieškovas.

        Tvora pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priklauso nesudėtingiems statiniams.

        Dar daugiau, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.4 punkte numatyta, kad statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra priklausiniams būdingų požymių.

        Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punkte nustatyta, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai – fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, pavėsinės, atraminės sienutės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).

        Iš aukščiau nurodytų STR sisteminės analizės akivaizdu, kad tvora yra tarnaujantis nekilnojamojo turto daiktas.

        Pagal CK 4.37 straipsnį turto savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.  

        Iš šalių paaiškinimų bei surinktos bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju susikerta dviejų savininkų interesai: ieškovo – kaip tvoros, plane pažymėtos t1 savininko ir atsakovo kaip statinių, kurie viena siena yra ieškovo tvora, savininko.

        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad komerciniuose santykiuose esminiais sąžiningumo principo elementais, t. y. pagrindiniais sąžiningo elgesio vertinimo kriterijais, turi būti laikomi protingumas bei pareiga veikti nuosekliai – laikytis to, kas pažadėta, nenukrypti nuo susiformavusios sutarties vykdymo praktikos ir tinkamai bei laiku informuoti kitą sutarties šalį apie visas reikšmingas aplinkybes.

        Teismas, išklausęs šalis, jų atstovus, daro išvadą, kad ieškovas, sudarydamas pirminį patalpų pardavimo sandorį nesąžiningai elgėsi nuslėpdamas esminę informaciją dėl parduodamo turto savybių, konkrečiai, kad mūrinės tvoros dalis yra ir statinio dalis. Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Šiuo atveju neatskleista informacija turi esminę reikšmę. Vėliau, atsakovas, įsigydamas pastatus iš pardavėjo (kuriam ieškovas perleido šį turtą), taip pat galėjo pastarajam parduoti tik pastatą, plane ir Nekilnojamojo turto registre pažymėtą kaip atskirą vienetą, o faktiškai, „prilipdytą“ prie ieškovo tvoros.

        Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012). Subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, įpareigojančio aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvus sutarties aiškinimo metodas), taikymą lemia reikalavimas, kad kiekviena sutartis būtų aiškinama sąžiningai. Dėl to aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgtina ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Kita vertus, tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė.

        Akivaizdu, kad atsakovas, valdydamas savo turtą, neturėtų galimybės laisvai disponuoti statinio ketvirtąja siena, sutampančia su ieškovo tvora, t.y. ją tvarkyti, dažyti, remontuoti, griauti ir pan.

        Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Kadangi pagal teisės aktus tvora laikoma nesudėtingu statiniu ir priklausiniu nekilnojamajam daiktui, atsižvelgiant į tai, kad iki statinio perleidimo ieškovas buvo tiek tvoros, tiek pastatų savininku, darytina išvada, kad sienos dalis, einanti per atsakovo pastatų dalį yra atsakovo statinių priklausinys ir turėjo būti perleistas atsakovui arba ieškovo išregistruotas viešame registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Šiuo atveju, akivaizdu, kad atsakovo kaip nekilnojamojo turto valdytojo interesai yra viršesni už priklausinio valdytojo – ieškovo interesus, atsižvelgiant į aukščiau konstatuotą ieškovo elgesį, turto perleidimo metu. 

        Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

        Todėl teismas atskirai nevertina sienos nugriovimo fakto, darydamas išvadą, kad ši siena turėjo priklausyti atsakovui kaip jo valdomų statinių dalis, o atsakovas kaip statinio savininkas turi visišką teisę (turėdamas reikiamus leidimus) statinį modifikuoti, griauti ar kitaip statinį tvarkyti.

        Iš aukščiau išdėsto darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas atstatyti 8,5 metrus nugriautos II grupės nesudėtingo statinio – plytų mūro sienos (duomenys neskelbtini) su pamatiniais akmenimis dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, todėl atmestinas visa apimtimi.

        Ieškovas kelia reikalavimą atstatyti 6 metrų nugriautą vielos tinklo tvorą (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini). Iš teritorijos plano matyti, kad vielos tinklo tvora yra ne prie atsakovo nuosavybės teise valdomų statinių, o kitoje vietoje. Ieškovo teigimu, atsakovas, neteisėtai (be valstybinės žemės patikėtinės sutikimo Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos ir ieškovo sutikimų) tiesdamas valstybinėje žemėje komunikacijas (elektros kabelį) po ieškovo Tvora, t.y. po jos betono pamatu, taip pat nugriovė 6 metrus šios Tvoros, dėl ko ieškovas negali toliau naudotis savo nuosavybe - Tvora.  

        Šiuos savo teiginius ieškovas grindžia tik prielaidomis, nepridėdamas jokių įrodymų. Atsakovo teigimu, jokios ieškovui priklausančios vielinės tvoros nei jis, nei jo įgaliojimu veikiantis kitas asmuo nedemontavo ar kitaip neardė. Kitose sklypo vietose ieškovo samdyta įmonė UAB „EMPL“ jokių darbų neatliko.

        Atsakovo teigimu, jokių elektros kabelių jis nėra tiesęs, o elektrą gauna iš netoliese esančios elektros pastotės.

        Iš tiesų, teismo vertinimu, pagal viešus registro duomenis matyti, kad yra išlikę tik apie pusė (53 proc.) ieškovui priklausančios registruotos vielos tinklo tvoros.

        Išvykstamojo teismo posėdžio metu apžiūrėjus vietą, kur, ieškovo teigimu, vielos tvora išardyta, neįmanoma nustatyti, kada, tokie darbai atlikti, kaip vielos tinklo tvora atrodė iki tokių darbų bei kas tokius darbus atliko (priešingai, nei sienos demontavimo darbus, kurių neneigia ir atsakovas).

        Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.).

        Šiuo atveju, teismo nuomone, ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo nei byloje surinktais įrodymais, nei duotais paaiškinimais, todėl jo antrasis reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

        Ieškovas taip pat prašo šių įpareigojimų atsakovui teismo nustatytu terminu neįvykdžius, skirti atsakovui UAB ,,EMPL“ 100 Eur (šimtą eurų) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovo naudai. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šis trečiasis ieškovo keliamas reikalavimas dėl baudos skyrimo atsakovui yra išvestinis ir susijęs su pirmų dviejų reikalavimų patenkinimu, o pastarieji teismo buvo atmesti, todėl atskirai išsamiau dėl jo nepasisakoma, ir jis taip pat atmestinas papildomai nemotyvuojant.

        Papildomai pasisakytina dėl ieškovo prašomų „prejudicinių faktų pripažinimo“.

        Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės galios tik byloje dalyvavusiems asmenims taisyklės išimtis ,,išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims“ taikoma teismo sprendimams (pvz., dėl teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, asmens paskelbimo mirusiu ir pan.) visuotinio privalomumo prasme: teisės subjektai savo veikloje negali nepaisyti teismo sprendimu nustatytų teisinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-38/2012).

        Akivaizdu, kad ieškovas, prašydamas ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro B. L. 2020-07-01 nutarime dėstomas aplinkybes ir apklaustų liudytojų parodymus laikyti prejudiciniais faktais yra neteisus. Šis nutarimas nėra laikytinas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame nustatyti faktai galėtų būti pripažįstami prejudiciniais, todėl šis ieškovo prašymas netenkintinas ir nutarime dėstyti faktai atskirai nevertinami.

Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą

                Atskirai pasisakytina dėl atsakovo prašymo skirti baudą ieškovui už nepagrįsto ieškinio pareiškimą.

        Pagal CPK 95 straipsnį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliamos kliūtys tinkamam bylos nagrinėjimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005). Šioje byloje traktuoti ieškovo veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl to, kad pateikė ieškinį, kaip tai numatyta CPK 95 straipsnyje negalima. Ieškovas pasinaudojo jam įstatymų suteikta teise ginti, jo manymu, pažeistas teises, todėl pasinaudodamas CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teise, teismas atmeta atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo kaip nepagrįstą.

           Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

        Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

        Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.)

        Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys atmestas visiškai, ieškovui  nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. 

        Atsakovas prašo atlyginti 1331 Eur bylinėjimosi išlaidas: 968 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro tiek atsiliepimų parengimas, prašymų pateikimas teismui bei atstovavimas teismo posėdžiuose, tiek 363 Eur išlaidas specialisto atvykimui. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos ir kitų patirtų išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, yra protingos. Šiuo atveju ieškovo ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovo atsakovui UAB „EMPL“ yra priteistina bendra 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

        CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš ieškovo nepriteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes neviršija minimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais teismas

        n u s p r e n d ž i a :

        ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB „EMPL“, juridinio asmens kodas 300582856, dėl pažeistų teisių gynimo atmesti visiškai.

        Atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui atmesti.

        Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „EMPL“, juridinio asmens kodas 300582856, 1331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Gintaras Seikalis