Civilinė byla Nr. 2A-28-186/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02667-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bei trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų G. M. G., K. A. B., O. L., A. L., V. P. I., R. P., K. K., V. S., P. M., J. Z., K. L., A. P. J., V. K., I. R., A. B., A. N., M. Š., M. G., S. U., A. U., S. Č., L. P., D. V., G. P., R. V., K. K. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių bei indėlių sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiomis jų su atsakove bankrutavusia akcine bendrove (toliau – BAB) banku SNORAS (toliau – ir bankas) sudarytas obligacijų pasirašymo ir indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, taikyti restituciją – pripažinti ieškovų pagal sutartis bankui sumokėtas sumas jų lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą(toliau – IĮIDĮ).

Ieškovai nurodė, kad sudarant ginčijamas sutartis nei vienam iš jų nebuvo paaiškinta, jog tokie banko siūlomi produktai yra rizikingesni už terminuotąjį indėlį, nes jiems negalioja įstatymuose nustatytas indėlių draudimas. Nei vienam ieškovui nubuvo įteikti nei sertifikatų bendrųjų sąlygų aprašai, nei skrajutės, nei obligacijų emisijos prospektai ar jų santraukos, nei kitokie dokumentai, išvardyti sutarčių priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“. Bankas nepasiūlė minėtų dokumentų perskaityti, apie juos apskritai net neužsiminė. Ieškovai, žinodami, kad jų investuotoms lėšoms į minėtus produktus nebus taikoma draudimo apsauga, nebūtų sudarę ginčijamų sutarčių, o lėšas būtų laikę kaip paprastuosius indėlius. Ieškovai neturi patirties investavimo srityje, bankas juos pripažino neprofesionaliais investuotojais. Ieškovai siekė perduoti bankui saugoti jų turimas santaupas kaip indėlius ir gauti už tai palūkanas, su banku sudarytas ginčijamas sutartis laikė indėlio sutartimis, pagal kurias bankui perduotos lėšos yra saugios, nes yra apdraustos. Tą jiems tvirtino ir banko darbuotojai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Dėl G. M. G. ieškinio reikalavimų

Teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad ji investavimo patirties neturėjo, yra senyvo amžiaus, todėl tikėtina, jog jai nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga. Teismas laikė, kad ieškovei pagal jos amžių, socialinę padėtį, kuri jautri dideliems turtiniams praradimams, investavimo saugumas turėjo būti viena esminių sąlygų pasirenkant taupymo bei pinigų laikymo formą / būdą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Tą, teismo nuomone, patvirtina ir ieškovės veiksmai santaupas laikant terminuoto indėlio sąskaitose.

Teismas taip pat nurodė, kad ginčijama obligacijų pasirašymo sutartis buvo pasirašyta neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.719 straipsnio 1 dalimi, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pagrindu bankas kaip finansų maklerio įmonė, teikianti klientui investicines paslaugas, suteikė ieškovei neprofesionalaus kliento kategoriją, tuo pačiu prisiimdamas prievolę laikytis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų investuotojų apsaugos priemonių (neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3.6, 3.9 punktai). Teismo nuomone, ieškovei neigiant, kad bankas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą apie siūlomai finansinei priemonei (obligacijoms) būdingą riziką, pareiga įrodyti, jog jis šią prievolę atliko tinkamai, teko bankui, tačiau bankas šios pareigos neįvykdė. Nors bankas nurodė, kad ieškovė informaciją apie galimas rizikas, susijusias su obligacijomis, gavo neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pasirašymo metu kartu su jai pateiktais dokumentais, tačiau šių dokumentų turinio analizė nesudaro pagrindo spręsti, jog bankas tinkamai informavo klientę apie obligacijoms būdingą riziką. Nei obligacijų sutartyje, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra sąlygos, kad ieškovės įgytos obligacijos nėra draudžiamos pagal IĮIDĮ. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 dalyje nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas. Teismas laikė, kad šios sąlygos formuluotė neabejotinai galėjo suklaidinti ieškovę, kad jos įsigytoms obligacijoms taikoma draudimo apsauga pagal IĮIDĮ. Ieškovė yra neprofesionali investuotoja, senyvo amžiaus, todėl bankas, siūlydamas investuoti į obligacijas, turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti visą informaciją apie šios investavimo priemonės rizikingumą, jai taikomos draudimo apsaugos apimtį. Įrodymų, kad ieškovei buvo įteiktas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas, bazinis prospektas, išaiškintos jų sąlygos, byloje nebuvo pateikta ir to nepatvirtina vien tik neprofesionalaus kliento sutarties pasirašymas. Bankas nepateikė jokių kitų ieškovės žinias ir patirtį patvirtinančių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą konstatuoti, kad bankas, suteikdamas jai neprofesionalaus investuotojo kategoriją, sandorio sudarymo metu užtikrino tinkamą jos kaip investuotojos interesų apsaugos lygį, įgyvendindamas FPRĮ 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas investuotojų apsaugos priemones. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovės elgesiui, sudarant obligacijų sutartį, pritaikius apdairaus, atidaus ir protingo žmogaus elgesio standartą, kitas žmogus, būdamas panašioje situacijoje, būtų taip pat sudaręs tokį patį sandorį. Teismas konstatavo, kad bankas aiškiai ir suprantamai neatskleidė ieškovei obligacijų sutarties rizikos bei fakto, kad jos įgytoms obligacijoms nėra taikoma analogiška draudimo apsauga pagal IĮIDĮ kaip ir indėliams. Toks ieškovės suklydimas laikytinas esminiu ir dėl to teismas obligacijų sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restituciją – pagal obligacijų sutartį sumokėtas lėšas grąžino į ieškovės banko sąskaitą.

Teismas, nagrinėdamas ieškovų byloje pareikštus reikalavimus dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir juos tenkindamas, visų ieškovų atveju analogiškais motyvais darė išvadas dėl to, kad bankas neįrodė, jog jis tinkamai atliko kliento informavimo pareigą apie obligacijoms būdingą riziką, Dėl šios priežasties toliau aprašant teismo sprendimo esmę dėl atskirų ieškovų reikalavimų pagrįstumo nebekartojamos teismo išvados šiuo klausimu, o išskiriamos skirtingos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl ieškovų asmeninių savybių.

Dėl K. A. B. ieškinio reikalavimo

Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovas kliento aptarnavimo sutartyje nurodė geras žinias apie investavimo paslaugas, nepatvirtina ieškovo patirties investavimo srityje. Ši sutarties sąlyga patvirtina išimtinai ne tik geras žinojimas apie investicines paslaugas, bet ir žinias apie prekybą. Ieškovas teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad dirbo prekybos srityje, todėl šios sutarties sąlygą suprato kaip gerą žinojimą apie prekybą, o ne investavimą.

Dėl V. P. I. ieškinio reikalavimo

Teismas kaip ir ieškovės G. M. G. ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju, nustatė analogiškas aplinkybes ir darė analogiškas išvadas, t. y. kad ieškovas investavimo patirties neturėjo, yra senyvo amžiaus, yra jautrus turtiniams praradimams.

Dėl K. K. ieškinio reikalavimo

Ieškovo K. K. atveju teismas nustatė, kad jis investavimo patirties neturėjo, todėl tikėtina, jog jam nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga. Teismo nuomone, nors ieškovas po 2011 m. rugsėjo 20 d. obligacijų pasirašymo sutarties 2011 m. spalio 4 d. sudarė kitą obligacijų pasirašymo sutartį, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovas buvo profesionalus investuotojas, turintis reikiamos investavimo patirties. Teismas, darydamas tokią išvadą, įvertino ieškovo ketinimą saugiai investuoti lėšas, taip pat tai, kad bankas neginčijo, jog jo darbuotoja nurodė, jog obligacijos yra draustos įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl P. M. ir P. J. ieškinio reikalavimų

Šių ieškovų atveju teismas nustatė, kad jie investavimo patirties neturėjo, todėl tikėtina, jog jiems nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga.

Dėl A. B. ieškinio reikalavimo

Ieškovė investavimo patirties neturėjo, turi vidurinį išsilavinimą, todėl tikėtina, jog jai nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga. Teismas laikė, kad ieškovei esant jautriai dideliems turtiniams praradimams, investavimo saugumas turėjo būti viena esminių sąlygų pasirenkant taupymo bei pinigų laikymo formą / būdą.

Dėl M. G. ieškinio reikalavimo

Šis ieškovas investavimo patirties neturėjo, yra senyvo amžiaus, todėl tikėtina, jog jam nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga. Nors bankas teigė, kad ieškovas turėjo investavimo patirties, tačiau, teismo nuomone, remiantis bylos duomenimis daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovas suprato investicinių popierių draudiminę riziką, negalima. Aplinkybė, kad ieškovas 2005 metais turėjo vertybinių popierių sąskaitą AB FMĮ „Finasta“, teismui neleido spręsti, jog ieškovas iš esmės sandorį sudarė nesuklydęs. Teismas ieškovo paaiškinimų pagrindu konstatavo, kad tikėtina, jog ieškovui nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga.

Dėl S. U. ieškinio reikalavimo

Šios ieškovės atveju teismas nustatė, kad ji investavimo patirties neturėjo, yra senyvo amžiaus, todėl tikėtina, jog jai nebuvo suprantamas obligacijų kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė nebuvo atsidariusi asmeninių vertybinių popierių ir / ar pinigų sąskaitų. Aplinkybė, kad ieškovė 2009-2011 metais prekiavo vertybiniais popieriais, teismui neleido daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovė iš esmės sandorį sudarė nesuklydusi. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė buvo įsigijusi Lietuvos Respublikos vyriausybės obligacijas, tačiau šių vertybinių popierių išpirkimą garantuoja valstybė. Ši aplinkybė, teismo nuomone, tik patvirtina, kad ieškovė buvo suinteresuota įsigyti vertybinių popierių saugiai, patikimai ir be rizikos.

Dėl S. Č. ieškinio reikalavimo

Šio ieškovo atveju teismas nustatė, kad jis investavimo patirties neturėjo, todėl tikėtina, jog jam nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga. Teismas laikė, kad ieškovui pagal jo amžių, socialinę padėtį, kuris jautrus dideliems turtiniams praradimams, investavimo saugumas turėjo būti viena esminių sąlygų pasirenkant taupymo bei pinigų laikymo formą / būdą. Tą patvirtina ir ieškovo veiksmai santaupas laikant terminuoto indėlio sąskaitose. Ieškovas nebuvo atsidaręs asmeninių vertybinių popierių ir / ar pinigų sąskaitų, o aplinkybė, kad ieškovas 2007 metais prekiavo vertybiniais popieriais neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog ieškovas iš esmės sandorį sudarė nesuklydęs. Teismo nuomone, tikėtina, kad ieškovui nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga.

Dėl D. V. ieškinio reikalavimo

Ieškovas investavimo patirties neturėjo, todėl tikėtina, jog jam nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikoma draudiminė apsauga. Teismas laikė, kad ieškovui investavimo saugumas turėjo būti viena esminių sąlygų pasirenkant taupymo bei pinigų laikymo formą / būdą ir tą patvirtina ir ieškovo veiksmai santaupas laikant terminuoto indėlio sąskaitose.

Dėl G. P. ieškinio reikalavimo

Šios ieškovės atveju teismas nustatė, kad ji investavimo patirties neturėjo, paaiškino, jog pinigus taupė sūnaus mokslams, todėl tikėtina, kad jai nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga. Teismas laikė, kad ieškovei esant jautriai dideliems turtiniams praradimams, investavimo saugumas turėjo būti viena esminių sąlygų pasirenkant taupymo bei pinigų laikymo formą / būdą ir tą patvirtina ieškovės paaiškinimai santaupas laikant terminuoto indėlio sąskaitose.

Dėl R. V. ieškinio reikalavimo

Ieškovė investavimo patirties neturėjo, turi vidurinį išsilavinimą, todėl tikėtina, kad jai nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga. Teismas laikė, kad ieškovei esant jautriai dideliems turtiniams praradimams, investavimo saugumas turėjo būti viena esminių sąlygų pasirenkant taupymo bei pinigų laikymo formą / būdą ir tą patvirtina ieškovės veiksmai santaupas laikant terminuoto indėlio sąskaitose.

Dėl K. K. ieškinio reikalavimo

Šio ieškovo atveju teismas nustatė, kad jis investavimo patirties neturėjo, todėl tikėtina, jog jam nebuvo suprantamas obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdis ar juolab joms taikytina draudiminė apsauga. Teismas laikė, kad ieškovui investavimo saugumas turėjo būti viena esminių sąlygų pasirenkant taupymo bei pinigų laikymo formą / būdą ir tą patvirtina ir ieškovo veiksmai santaupas laikant terminuoto indėlio sąskaitose.

Teismas, įvertinęs ieškovų išsilavinimą, amžių, socialinę padėtį bei jiems, kaip investuotojams prieš tai minėtų įstatymų taikomą draudimo apsaugą, laikė nepagrįstais atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimus neva apie obligacijoms būdingą riziką buvo skelbiama banko internetiniame puslapyje, informavimo skrajutėse ir neva ieškovai turėjo patys susirasti informaciją apie jos platintas obligacijas ar indėlio sertifikatus. Tokie argumentai prieštarauja įstatyme įtvirtintų pareigų turiniui, kuris įpareigojo atsakovę veikti itin atidžiai, užtikrinti, kad ieškovams būtų visapusiškai išaiškinta ir atskleista sudaromų sandorių ir įgyjamų investavimo priemonių esmė.

Teismas taip pat nesutiko, kad ieškovų prašomas restitucijos būdas yra netinkamas. Visi ieškovai iš esmės nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo dieną atvyko į banką pratęsti terminuoto indėlio sutarties ar atvyko apskritai padėti lėšas kaip terminuotą indėlį. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, šalių grąžinimas į pirminę padėtį reiškia, kad nesudarius ginčijamų sutarčių ieškovų lėšos būtų likusios banke pagal banko sąskaitos ar banko indėlio sutartį ir šioms lėšoms pagal IĮIDĮ būtų taikoma draudimo apsauga.

Teismo sprendimu taip pat buvo pripažintos negaliojančiomis byloje ieškovų ginčytos indėlių sertifikatų sutartys. Vadovaujantis koncentruotumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų dėl indėlių sertifikatų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o apeliantai apeliacinio skundo dėl šios dalies, aprašant skundžiamo sprendimo esmę plačiau nenurodomi teismo motyvai dėl indėlių sertifikatų sutarčių.

Teismas, patenkinęs ieškovų ieškinį, ieškovams iš atsakovės priteisė 14 268,55 Lt (4 132,46 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios turi būti apmokamos iš atsakovo administravimui skirtų lėšų.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ištaisė sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti išmokamos iš bankui administruoti skirtų lėšų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė BAB bankas SNORAS apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys būtų atmestas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Byla yra susijusi su viešuoju interesu, todėl net ir nustačius privataus asmens teisių pažeidimus, šios teisės turėtų būti atkurtos nepažeidžiant visos visuomenės interesų. Viešasis interesas būtų pažeistas, jei trečiasis asmuo būtų įpareigotas išmokėti draudimo išmokas, kai draudimo įmokos už banko išleistas ir ieškovų įsigytas obligacijas ir indėlių sertifikatus nebuvo mokamos.
2. Teismas netinkamai vertino ieškovų teisių pažeidimą ir esminį suklydimą.
3. Teismas savo išvadas, susijusias su ieškovų suklydimu, grindė neatsižvelgdamas į ieškovų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Ieškovų parodymai paneigia ne tik jų esminį suklydimą, bet ir atskirų ieškovų atveju nėra galimybės taikyti mišrios kaltės institutą. Negalima suklysti dėl aplinkybių (pvz., dėl obligacijų ar indėlio sertifikato draustumo), kurios sudarant sandorį buvo nežinomos. Dalis ieškovų buvo aktyvūs investuotojai, kuriems negalėjo būti nežinoma, kad obligacijos ir indėlio sertifikatai nėra indėlių draudimo objektas. Sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tokiu atveju, jeigu suklysta dėl esminės sandorio sąlygos, o tuo atveju, jeigu esminė sandorio sąlyga buvo mokamų palūkanų dydis, pripažinti sandorį negaliojančiu dėl to, kad buvo suklysta (jeigu buvo) dėl neesminės ieškovams sąlygos, nėra teisinio pagrindo.
4. Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai nebuvo supažindinti su finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai buvo supažindinti su visais ginčijamų sandorių ir juos lydinčių dokumentų sąlygomis ir šiuos dokumentus gavo.
5. Tai, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, nustato CK 6.879 straipsnis. Pagal IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalį draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai. Ieškovai negali grįsti savo suklydimo ar apgaulės dėl elementarių teisės akto nuostatų nežinojimo. Jei ieškovai neskaitė ginčijamų sandorių ir juos lydinčių dokumentų turinio, tai patys ieškovai elgėsi nepakankamai atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, kaip tokiomis pat sąlygomis privalėtų elgtis bet kuris kitas asmuo, taikant protingo asmens standartą.
6. Teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo pažeistos FPRĮ 22 straipsnio nuostatos. Ieškovai, pasirašytinai išreiškę patvirtinimą, kad yra susipažinę su ginčijamų obligacijų įsigijimo sutarčių sąlygomis ir visa su ginčijamomis obligacijų įsigijimo sutartimis susijusia informacija, negali teisinis nesupratę obligacijų įsigijimo sutarčių 1.22 punktu nuostatos dėl rizikos esmės. Visi obligacijų įsigijimo sutartyse nurodyti dokumentai buvo įdėti ir viešai prieinami www.snoras.lt, www.crib.lt.
7. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 dalies sąlyga nėra klaidinanti ir nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovų suklydimą ir / ar suklaidinimą. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis savo esme nėra vienkartinis sandoris, todėl jos nuostatos negali būti aiškinamos kaip esminės obligacijų įsigijimo sutarčių sudėtinės dalys.
8. Spręsdamas klausimą dėl ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo (restitucijos), teismas neatsižvelgė į naujausią kasacinio teismo šio pobūdžio bylose suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką. Pagal šią praktiką teismas turėjo nagrinėti klausimą dėl mišrios kaltės instituto taikymo, įvertinant, ar paties ieškovų kaltės laipsnis, forma, apimtis ir panašiai nesudaro pagrindo sumažinti atsakovės atsakomybę.

Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys būtų atmestas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovai neįrodė suklydimo sutarčių sudarymo metu, o teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus, vadovavosi ne byloje esančiais įrodymais, o prielaidomis. Teismas darė jokiais įrodymais nepagrįstą prielaidą, kad ieškovų amžius, išsilavinimas ir ankstesnės patirties investuojant neturėjimas galėjo lemti jų suklydimą. Tai, kad ginčo sutartimis įsigytos atsakovės finansinės priemonės nėra draudžiamos indėlių draudimu, yra nustatyta įstatyme, todėl ieškovai negali teigti suklydę.
2. Ieškovai neįrodė, kad indėlių draudimo taikymas ar netaikymas banko finansinėms priemonėms yra esminė sandorio sąlyga, dėl kurios jie suklydo.
3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai motyvavo sprendimo dalį, kuria pripažino ieškovų suklydimą esminiu, ieškovams net nenurodžius, kokias sutarčių sąlygas, dėl kurių suklydo, jie laikė esminėmis.
4. Teismo pritaikytas restitucijos būdas iš esmės pažeidžia restituciją reglamentuojančias teisės normas bei kitų atsakovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Ieškovai atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

1. Ieškovai padėdami į banką pinigus siekė saugiai saugoti savo santaupas, didesnių palūkanų gavimas nebuvo jų pagrindinis, svarbiausias tikslas. Tai, kad jų pradinis pasirinktas produktas buvo terminuoti indėliai, įrodo, jog saugumas jiems buvo svarbiausias faktorius. Palūkanų skirtumas už indėlius ir sertifikatus / obligacijas buvo toks minimalus, kad žinodami priimamą riziką ieškovai, būdami paprastais indėlininkais, nieko nenutuokiančiais apie investavimą, nebūtų taip rizikavę ir į juos investavę. Bankui pačiam pasiūlius ir inicijavus obligacijų ar indėlių sertifikatų sutarties sudarymą, jam ir tenka įrodyti, kad jis veikė tinkamai, sąžiningai, nepažeisdamas jam specialiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
2. Ieškovai negavo ginčijamuose sandoriuose nurodytų dokumentu, o jei ir būtų gavę, juose nėra tiesiogiai aiškiai informuojama, kad obligacijos ir / ar indėlių sertifikatai nėra apdrausti indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimu ir kad banko bankroto atveju ieškovai neįgytų teisės į pinigų sumą, kuri nurodyta IĮIDĮ.
3. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas tinkamai įvykdė FRPĮ 22 straipsnyje jam nustatytą pareigą. Nei ginčo sutartyse, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse nėra nuostatos, kad indėlio sertifikatai ir obligacijos nėra draudžiamos. Priešingai, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostata sudarė pagrindą ieškovams manyti, kad jų įsigyti indėlio sertifikatai ir obligacijos yra apdrausti. Dėl šios priežasties ieškovai sudarė sutartis suklydimo įtakoje, neteisingai suvokiant su šių sutarčių sudarymu susijusią riziką. Toks suklydimas yra esminis, nes ieškovai suklydo dėl su sandorio dalyku susijusių reikšmingų aplinkybių, buvusių sandorių sudarymo metu.
4. Bankas ieškovams nepaaiškino, kokie yra esminiai indėlio sutarties ir obligacijų ar indėlių sertifikatų įsigijimo sutarčių skirtumai ir jie nebuvo supažindinti su tokių sutarčių sudarymo rizika bei galimomis pasekmėmis.

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentų

5. Ieškovų amžius buvo viena iš sąlygų, kuri lėmė jų suklydimą.
6. Lėšos, kurias ieškovai perdavė bankui, yra jų santaupos, todėl pinigų susigrąžinimo garantijos ir jų saugumas yra esminės sąlygos kiekvienam ieškovui. Ieškovai suklydo ne tik dėl draudimo apsaugą nustatančios sąlygos taikymo, bet ir dėl pačių įsigytų produktų esmės – vietoje indėlių gaunant vertybinius popierius.
7. Argumentai, kad pritaikytas restitucijos būdas pažeidžia imperatyvias teisės normas ir trečiojo asmens ir visų banko kreditorių interesus, yra nepagrįsti, prieštarauja CK 1.80 straipsnio 2 daliai ir 1.95 straipsnio nuostatoms.

Trečiasis VĮ „Indėlių investicijų draudimas“ po apeliacinio skundo padavimo, pateikė prašymą priimti dalies apeliacinio skundo atsisakymą, t. y. tos dalies, kuria Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu buvo tenkinti ieškovų reikalavimai dėl indėlio sertifikato sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, prašė nepriteisti iš trečiojo asmens ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė BAB bankas SNORAS prašė priimti jos atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalies dėl O. L., A. L., R. P., K. K., V. S., J. Z., K. L., V. K., I. R., A. N., M. Š., S. U., A. U., L. P. reikalavimų pripažinti indėlio sertifikato sutartis negaliojančiomis ir apeliacinį procesą dėl šios dalies nutraukti, iš atsakovės nepriteisti minėtiems ieškovams bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovė tarp minėtų ieškovų nurodė ir K. K., tačiau šis asmuo su atsakove buvo sudaręs obligacijų pasirašymo sutartis, kurias ir ginčijo, reikalavimas dėl K. K. su atsakove sudarytos indėlio sertifikatų sutarties pripažinimo negaliojančia byloje nebuvo pareikštas ir nebuvo sprendžiamas. Dėl šios priežasties šio asmens nurodymą tarp asmenų, kurie prašė pripažinti negaliojančiomis indėlio sertifikatų sutartis, teisėjų kolegija vertina kaip atsakovės atsisakyme nuo apeliacinio skundo dalies padarytą rašymo apsirikimą.

Ieškovai O. L., A. L., R. P., V. S., J. Z., K. L., V. K., I. R., A. N., M. Š., S. U., A. U. ir L. P. nurodė, kad dėl atsakovės ir trečiojo asmens pasikeitusios pozicijos, taip pat dėl to, jog jiems buvo išmokėtos draudimo išmokos už indėlių sertifikatus, tolesnis procesas dėl bylos dalies dėl ginčijamų indėlių sertifikatų sutarčių prarado prasmę. Šie ieškovai pareiškė, kad atsisako savo ieškinio reikalavimų dėl indėlių sertifikatų pripažinimo negaliojančiomis ir sumokėtų pagal šias sutartis lėšų pripažinimo ieškovų lėšomis, laikomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas. Ieškovai patvirtino, kad jiems yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Kadangi ieškovų reikalavimai dėl indėlių draudimo taikymo indėlių sertifikatams buvo iš esmės patenkinti, ieškovai prašo priteisti iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą ir atstovavimą byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl draudimo apsaugos obligacijoms ir indėlių sertifikatams apimties bei šių vertybinių popierių teisinės prigimties

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, išnagrinėjusi klausimą dėl IĮIDĮ taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovės indėlių sertifikatus ir obligacijas, išaiškino, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne. Įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip vertybinis popierius yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas. Obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu. Obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas.

Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiomis indėlio sertifikato įsigijimo sutartis

Ieškovai O. L., A. L., R. P., V. S., J. Z., K. L., V. K., I. R., A. N., M. Š., S. U., A. U. ir L. P. pareiškė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiomis jų su banku sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Ieškovams yra žinomos ir suprantamos ieškinio dėl nurodytos dalies procesinės atsisakymo pasekmės. Atsisakymas neprieštarauja įstatymams ir (ar) atsakovės bei trečiojo asmens procesinei pozicijai. Teisėjų kolegija ieškovų atsisakymą priima, panaikina apskųstą teismo sprendimo dalį, kuria išnagrinėti reikalavimai pripažinti negaliojančiomis indėlio sertifikatų įsigijimo sutartis, ir dėl šios dalies bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Apeliacinių skundų argumentai, susiję su indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių galiojimu, nenagrinėjami kaip teisiškai nebereikšmingi. Atsakovės ir trečiojo asmens atsisakymai nuo dalies apeliacinio skundo priimami ir apeliacinis procesas dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą tikrina, neperžengdamas apeliantų apeliacinio skundo ribų dėl obligacijų pripažinimo negaliojančiomis.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovai, sudarydama su atsakove obligacijų pasirašymo sutartis, suklydo dėl obligacijoms taikomos apsaugos. Obligacijų pasirašymo sutartis ieškovai ginčijo kaip sudarytas jiems iš esmės suklydus dėl to, kad jų įgytiems vertybiniams popieriams netaikoma draudimo apsauga. Pirmosios instancijos teismas byloje ginčytas obligacijų pasirašymo sutartį pripažino negaliojančiomis ir pagal jas sumokėtas lėšas laikė ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ. Atsakovė ir trečiasis asmuo su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

Dėl suklaidinimo investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose kriterijų

Teisėjų kolegija šiuo atveju sprendžia dėl suklydimo, vertindama, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus (CK 1.90 straipsnis, taip pat žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, ir joje nurodytą teismo praktiką):

suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis;

suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti;

kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai (ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytą teismo praktiką). Be to, paminėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

Dėl ieškovų suklydimo sudarant ginčijamus sandorius

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertikaliuoju požiūriu nagrinėjamoje byloje dėl faktinių aplinkybių esminio tapatumo yra reikšmingi prieš tai nurodytose kasacinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti vertinimai, kad bankas, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovai, įgiję ginčo obligacijų, pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal banko parengtas standartines sąlygas, jie taip pat savo parašais patvirtino, kad gavo programos prospektą ir emisijos galutines sąlygas, kuriose reglamentuoti su obligacijomis susiję klausimai, bei kitus dokumentus, įskaitant aprašymą.

Aplinkybė, ar iš tiesų ieškovams buvo įteikti įvardyti dokumentai, banko, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRĮ 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui, nereikšminga. Kasacinis teismas pripažino, kad programos prospekto ir emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimą kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Vis dėlto banko neteisėti veiksmai, atlikti ieškovams priimant sprendimus dėl investavimo, t. y. obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad visi ieškovai buvo suklaidinti dėl sudarytų sandorių esmės. Kaip jau buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Jos reikšmingos tiek, kiek leidžia įvertinti, ar konkretaus ieškovo asmeninės savybės leidžia jį prilyginti vidutiniam vartotojui. Dėl to šiuo atveju būtina pasisakyti dėl kiekvieno ieškovo, įgijusio ginčo obligacijų, suklaidinimo galimybės individualiai:

Ieškovė G. M. G. su banku 2011 m. birželio 20 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 180 vnt. banko obligacijų už 17 995,50 Lt, tuo pačiu metu ji pasirašė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (II t., b. l. 46). Iki tol ieškovė lėšas banke laikė pagal sudarytas terminuotųjų indėlių sutartis, nuo 2008 m. kovo 8 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. buvo jų sudariusi (ar pratęsusi) net 20 (II t., b. l. 45). Pasirašydama kliento aptarnavimo sutartį, ieškovė atsisakė atskleisti bankui informaciją apie save. Tokios informacijos nepateikimo padariniai jai buvo išaiškinti. Neturėdamas visos reikiamos informacijos bankas negalėjo individualizuoti šios ieškovės kaip klientės investavimo poreikių. Ieškovės amžius sandorio sudarymo metu (63 metai), sveikatos būklė, išsilavinimas (aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas) neleidžia teigti, kad ji galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tą lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieškovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas. Nepakankamas apdairumas ir rūpestingumas nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.

Ieškovas K. A. B. su banku 2011 m. liepos 20 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo 100 vnt. banko obligacijų už 9 998,83 Lt, tuo pačiu metu jis pasirašė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (II t., b. l. 70-79). Prieš tai lėšas ieškovas laikė tame pačiame banke pagal terminuotųjų indėlių sutartis, nuo 2001 m. spalio 17 iki 2011 m. rugsėjo 28 d. ieškovas buvo sudaręs (ar pratęsęs) jų net 40 (II t., b. l. 68-69). Paskutinė terminuotojo indėlio sutartis buvo sudaryta jau po ginčijamos obligacijų pasirašymo sutarties, o tai reiškia, kad ieškovas dalį lėšų rinkosi investuoti į banko platinamas obligacijas, dalį – laikyti pagal terminuotojo indėlio sutartį, tokiu būdu siekdamas apsaugoti lėšas (ar dalį jų). Ieškovas nuo 2001 metų turėjo vertybinių popierių sąskaitą ir buvo įsigijęs vertybinių popierių (VII t., b. l. 55-56). Ieškovo amžius sandorio sudarymo metu (76 metai), sveikatos būklė, išsilavinimas (aukštasis, yra baigęs Kauno politechnikos instituto statybos fakultetą ir įgijęs inžinieriaus – statybininko profesiją, be to, yra buvęs UAB „Pranciškonų rūmai“ valdybos nariu (II t., b. l. 26)) neleidžia teigti, kad jis galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos. Ieškovo anketoje nurodyti duomenys, kad jis siekė investuoti saugiai ir jam priimtinas rizikos laipsnis, neleidžia daryti priešingos išvados, nes kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, obligacija vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas.

Ieškovas V. P. I. su banku 2011 m. balandžio 7 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo 150 vnt. banko obligacijų už 14 993,67 Lt, tuo pačiu metu jis pasirašė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (III t., b. l. 9-18). Pasirašydamas kliento aptarnavimo sutartį, ieškovas atsisakė atskleisti bankui informaciją apie save. Tokios informacijos nepateikimo padariniai jai buvo išaiškinti. Neturėdamas visos reikiamos informacijos bankas negalėjo individualizuoti šio ieškovo kaip kliento investavimo poreikių. Ieškovui sandorio sudarymo metu buvo 75 metai, jis yra įgijęs vairuotojo profesiją. Į bylą pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad ieškovas neatitinka vidutinio vartotojo standarto. Sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, ieškovui turėjo būti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, jos skiriasi nuo indėlio ir pasižymi kitokiu rizikos laipsniu.

Ieškovas K. K. su banku sudarė dvi obligacijos sutartis, t. y. 2011 m. spalio 4 d. ir 2011 m. rugsėjo 20 d., pagal pirmąją obligacijų pasirašymo sutartį ieškovas įsigijo 400 vnt. banko obligacijų už 39 993,88 Lt, pagal antrąją – 200 vnt. banko obligacijų už 19 998,88 Lt. 2011 m. rugsėjo 20 d. ieškovas pasirašė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (I t., b. l. 82-91). Prieš tai lėšas ieškovas laikė pagal terminuotųjų indėlių sutartis, nuo 2001 m. liepos 4 d. iki 2011 m. sausio 18 d. buvo sudaręs (pratęsęs) jų net 9. 2011 m. rugsėjo 20 d. pasirašydamas kliento aptarnavimo sutartį, ieškovas nurodė, kad nori investuoti saugiai ir kad jam priimtinos rizikos laipsnis yra žemas, turi pradines žinias apie prekybą ir kitas investicines paslaugas, akcijas, skolos obligacijas ir kitas finansines priemones, turi nuo 2 iki 5 metų investavimo patirtį (IV t., b. l. 110-119). Vis dėlto ieškovo veiksmai sudarant net dvi obligacijų pasirašymo sutartis patvirtina, kad jis prioritetą teikė didesnei investicijų grąžai, o ne jų saugumui. Ieškovas turėjo vertybinių popierių sąskaitą ir prekiavo investicinių fondų vienetais (VII t., b. l. 201-207). Ieškovo amžius sandorio sudarymo metu (52 metai), sveikatos būklė, aukštasis išsilavinimas (yra įgijęs inžinieriaus – elektriko specialybę, be to, yra buvęs AB „Iglus“ valdybos nariu, K. K. įmonės savininku, Lietuvos bokso federacijos vykdomojo komiteto nariu, Panevėžio miesto bokso federacijos vadovu, valdybos pirmininku, UAB „Indastrus“ vadovu ir valdybos nariu (II t., b. l. 28)) neleidžia teigti, kad jis galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos. Ieškovas visiškai atitinka ar net viršija vidutinio vartotojo standartą.

Ieškovas P. M. su banku 2011 m. gegužės 24 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo 493 vnt. banko obligacijų už 49 299,16 Lt. Prieš tai lėšas ieškovas laikė pagal terminuotųjų indėlių sutartis, nuo 2002 m. sausio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. jų buvo sudaręs (pratęsęs) net 125, tris iš jų buvo sudaręs jau po obligacijų pasirašymo sutarties su banku sudarymo (V t., b. l. 65-68). 2009 m. kovo 4 d. pasirašydamas neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, ieškovas atsisakė atskleisti bankui informaciją apie save. Ieškovas nuo 2001 metų turėjo vertybinių popierių sąskaitą ir prekiavo vertybiniais popieriais (VII t., b. l. 60). Ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo 64 metų amžiaus, yra įgijęs inžinieriaus energetiko specialybę. Šio ieškovo nėra pagrindo neprilyginti vidutiniam vartotojui. Taigi ieškovas turėjo suprasti su obligacijų įsigijimu susijusią riziką, obligacijų ir indėlio skirtumus.

Ieškovas A. P. J. su banku 2011 m. gegužės 10 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo 120 vnt. banko obligacijų už 11 997 Lt, tuo pačiu metu jis pasirašė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (II t., b. l. 116-125). Pasirašydamas kliento aptarnavimo sutartį, ieškovas atsisakė atskleisti bankui informaciją apie save. Tokios informacijos nepateikimo padariniai jai buvo išaiškinti. Ieškovo amžius sandorio sudarymo metu (75 metai), sveikatos būklė, įgyta darbo patirtis neteikia pagrindo ieškovą pripažinti žemesniu nei vidutinis vartotojas, kuriam obligacija galėjo būti nežinomas ir nepažįstamas finansinis produktas.

Ieškovė A. B. su banku 2011 m. liepos 29 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo 70 vnt. banko obligacijų už 6 999,88 Eur, tuo pačiu metu ji pasirašė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (I t., b. l. 147-149). Ieškovė prieš tai lėšas laikė banke pagal terminuotųjų indėlių sutartis, nuo 2008 m. spalio 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. ieškovė jų buvo sudariusi (pratęsusi) net 29. Vieną terminuotojo indėlio sutartį ieškovė sudarė po obligacijų pasirašymo sutarties sudarymo (V t., b. l. 13-14). Pasirašydamas kliento aptarnavimo sutartį, ieškovė atsisakė atskleisti bankui informaciją apie save (V t., b. l. 15-24). Ieškovės amžius sandorio sudarymo metu (54 metai), sveikatos būklė, išsilavinimas (vidurinis) neleidžia teigti, kad ji galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos.

Ieškovas M. G. su banku 2011 m. birželio 7 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo 200 vnt. banko obligacijų už 19 992,66 Lt, tuo pačiu metu jis pasirašė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (I t., b. l. 158-160). Ieškovas prieš tai lėšas laikė banke pagal terminuotųjų indėlių sutartis, nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. birželio 6 d. buvo sudaręs (pratęsęs) 6. Pasirašydamas kliento aptarnavimo sutartį (V t., b. l. 36-46), ieškovas nurodė, kad atsisako atskleisti bankui informaciją apie save, tačiau vis tiek jam pateiktą anketą užpildė, be kita ko nurodydamas, jog nori investuoti saugiai, jam priimtinos rizikos laipsnis yra mažas, tačiau turi pradines žinias apie prekybą ir kitas investicines paslaugas bei akcijas, nežino nieko apie skolos obligacijas ir kitas finansines priemones, investavimo patirties neturi, išsilavinimas – aukštesnysis. Sandorio sudarymo metu ieškovui buvo 63 metai. Ieškovas nuo 2002 metų turėjo vertybinių popierių sąskaitą ir buvo įsigijęs vertybinių popierių (VII t., b. l. 62). Ieškovo anketoje nurodyti duomenys, kad jis siekė investuoti saugiai ir jam priimtinas mažas rizikos laipsnis, neleidžia daryti priešingos išvados, t. y. kad jis, kaip vidutinis vartotojas, galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos.

Ieškovė S. U. su banku sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis, t. y. 2011 m. gegužės 24 d. ir 2011 m. spalio 17 d., pagal pirmąją obligacijų sutartį ieškovė įsigijo 260 vnt. banko obligacijų už 25 999,56 Lt, pagal antrąją – 300 vnt. už 29 998,32 Lt (I t., b. l. 17, 171). Ieškovė 2011 m. rugpjūčio 23 d. su banku taip pat sudarė indėlio įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 16 895 Lt vertės indėlio sertifikatą. Ieškovė prieš tai lėšas laikė banke pagal terminuotųjų indėlių sutartis, nuo 2002 m. rugpjūčio 23 d. iki 2011 m. balandžio 19 d. buvo sudariusi (pratęsusi) net 19 (IV t. b. l. 197). Ieškovės veiksmai sudarant net dvi obligacijų pasirašymo sutartis, taip pat perkant indėlio sertifikatą patvirtina, kad ji prioritetą teikė didesnei investicijų grąžai, o ne lėšų saugumui. 2011 m. gegužės 24 d. pasirašydama neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, ieškovė nurodė, kad atsisako atskleisti bankui informaciją apie save. Ieškovė yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, sandorių sudarymo metu jai buvo 69 metai. Ieškovė nuo 2009 metų prekiavo vertybiniais popieriais (VII t., b. l. 52). Šie duomenys neleidžia teigti, kad ieškovė galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tą lėmė ne banko neteisėti veiksmai, bet ieškovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.

Ieškovas S. Č. su banku 2011 m. liepos 13 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo 211 vnt. banko obligacijų už 21 095,08 Eur, tuo pačiu metu jis pasirašė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (I t., b. l. 158-167). Ieškovas prieš tai lėšas laikė banke pagal terminuotojų indėlių sutartis, nuo 2009 m. birželio 27 d. iki 2011 m. sausio 7 d. buvo sudaręs (pratęsęs) jų net 12 (III t., b. l. 157). Pasirašydamas kliento aptarnavimo sutartį, ieškovas atsisakė atskleisti bankui informaciją apie save. Sandorio sudarymo metu ieškovui buvo 65 metai, ieškovas yra įgijęs profesinį techniko – mechaniko išsilavinimą. Ieškovas nuo 2007 metų prekiavo vertybiniais popieriais (VII t., b. l. 199-200). Tai reiškia, kad ieškovas pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo suprasti obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdį ir su jomis susijusią riziką.

Ieškovas D. V. su banku sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis, t. y. 2011 m. gegužės 12 d. ir 2011 m. rugsėjo 28 d., pagal pirmąją obligacijų pasirašymo sutartį įsigijo 120 vnt. banko obligacijų už 11 977 Lt, pagal antrąją – 200 vnt. už 19 999,86 Lt (I t., b. l. 206, 207). Ieškovas prieš tai lėšas laikė banke pagal terminuotojų indėlių sutartis, nuo 1999 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. vasario 8 d. jų buvo sudaręs (pratęsęs) net 33. 2009 m. gegužės 12 d. pasirašydamas neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, ieškovas nurodė, kad atsisako atskleisti informaciją apie save, tačiau jam pateiktą anketą užpildė. Ieškovas nurodė, kad nori investuoti už didesnę grąžą, prisiimdamas didesnę riziką ir kad jam priimtinas vidutinis rizikos laipsnis, turi pradines žinias apie prekybą ir kitas investicines paslaugas ir akcijas, obligacijas, kitas finansines priemones, investavimo patirties neturi. Sandorio sudarymo metu ieškovui buvo 39 metai, ieškovo išsilavinimas aukštasis, yra įgijęs technikos šilumininko specialybę, užima UAB „JUMPS“ Matuizų kuro sandėlio viršininko pavaduotojo pareigas (IV t., b. l. 35-44). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ieškovui, priimant sprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis, pagal jo amžių, išsilavinimą, užimamas pareigas, turimas žinias turėjo būti žinoma, kokiu rizikos laipsniu pasižymi obligacijos. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė bankrutavo, o ieškovas to nesitikėjo, nėra pakankama pripažinti, kad jis klydo sudarydamas sandorius arba buvo suklaidintas dėl sandorių esmės.

Ieškovė G. P. su banku 2011 m. spalio 14 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo 147 vnt. banko obligacijų už 14 698 Lt, tuo pačiu metu jis pasirašė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (III t., b. l. 182-194). Pasirašydama kliento aptarnavimo sutartį, ieškovė atsisakė atskleisti bankui informaciją apie save. Tokios informacijos nepateikimo padariniai jai buvo išaiškinti. Sandorio sudarymo metu ieškovei buvo 36 metai, yra įgijusi socialinės pedagogės išsilavinimą. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo suprasti obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdį ir su jomis susijusią riziką.

Ieškovė R. V. su banku 2011 m. birželio 30 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo 300 vnt. banko obligacijų už 29 999,49 Lt, tuo pačiu metu ji pasirašė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (V t., b. l. 124-133). Pasirašydama kliento aptarnavimo sutartį, ieškovė atsisakė atskleisti bankui informaciją apie save. Ieškovė prieš tai lėšas laikė banke pagal terminuotųjų indėlių sutartis, nuo 1998 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. birželio 4 d. jų buvo sudariusi net 85 (V t., b. l. 121-123). Ieškovė dirba pradinių klasių mokytoja progimnazijoje, sandorio sudarymo metu jai buvo 53 metai. Bylos duomenys ir šios ieškovės atveju patvirtina, kad ieškovė pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo suprasti obligacijų, kaip vertybinių popierių, pobūdį ir su jomis susijusią riziką.

Ieškovas K. K. su banku sudarė tris obligacijų pasirašymo sutartis, t. y. 2011 m. rugsėjo 8 d., 2011 m. rugsėjo 20 d. ir 2011 m. spalio 19 d., pagal pirmąją obligacijų sutartį ieškovas įsigijo 105 vnt. banko obligacijų už 10 498,39 Eur, pagal antrąją – 26 vnt. už 2 599,85 Eur, pagal trečiąją – 140 vnt. už 13 999,22 Lt. 2011 m. rugsėjo 8 d. jis pasirašė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (V t., b. l. 146-155). Iki sutarčių sudarymo ieškovas dalį lėšų laikė banke pagal terminuotojų indėlių sutartis, nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. jų buvo sudaręs (pratęsęs) 9 (V t., b. l. 145). Ieškovo veiksmai sudarant net dvi obligacijų pasirašymo sutartis patvirtina, kad jis prioritetą teikė didesnei investicijų grąžai, o ne lėšų saugumui. Pasirašydamas kliento aptarnavimo sutartį, ieškovas atsisakė atskleisti bankui informaciją apie save. Ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo 58 metų amžiaus, yra įgijęs inžinieriaus–mechaniko specialybę. Ieškovas nuo 1999 metų turėjo vertybinių popierių sąskaitą ir buvo įgijęs vertybinių popierių (VII t., b. l. 63-65). Ieškovo asmeninės savybės neleidžia teigti, kad jis, kaip vidutinis vartotojas, galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tą lėmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, bet ieškovo nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.

Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje esminė informacija, susijusi su ieškovų įgytomis obligacijomis, jiems buvo pateikta, ir, nors draudžiamumo aspektas neatskleistas pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai, tačiau ieškovams, kaip vidutiniams vartotojams, priimant sprendimus sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis turėjo būti žinoma, kokiu rizikos laipsniu pasižymi obligacijos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų reikalavimus dėl obligacijų pripažinimo negaliojančiomis, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes pagal suklydimą apibūdinančius reikšmingus kriterijus. Remiantis tuo, kas nurodyta, naikinama apskųsto teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti ieškovų reikalavimai dėl obligacijų pripažinimo negaliojančiomis, ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas, atmetant ieškovų G. M. G., K. A. B., V. P. I., K. K., P. M., A. P. J., A. B., M. G., S. U., S. Č., D. V., G. P., R. V., K. K. reikalavimus dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kaip nepagrįstus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinis teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atmetus ieškovų reikalavimus dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, jiems bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos.

Ieškovai, kurie ginčijo indėlių sertifikatų sutartis, patyrė šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme: O. L. – 363 Lt (105,13 Eur), A. L. – 363 Lt (105,13 Eur), R. P. – 774,40 Lt (224,28 Eur), V. S. – 726 Lt (210,26 Eur), J. Z. – 484 Lt (140,18 Eur), K. L. – 480 Lt (139,02 Eur), V. K. – 750,20 Lt (217,27 Eur), I. R. – 484 Lt (140,18 Eur), A. N. – 484 Lt (140,18 Eur), M. Š. – 484 Lt (140,18 Eur), S. U. – 883,30 Lt (255,82 Eur), A. U. – 834,90 Lt (241,80 Eur). Atsakovė ir trečiasis asmuo prašo nepriteisti ieškovams, kurie byloje prašė pripažinti negaliojančiomis indėlių sertifikatų sutartis negaliojančiomis, bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų atsisakant pripažinti jų pretenzijas dėl indėlių sertifikatų negaliojimo. Aplinkybė, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, jog turėtų būti ribojama ieškovų teisė į jų turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingą kompensaciją (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovų, pareiškusių reikalavimą pripažinti negaliojančiomis indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos atsakovės ir trečiojo asmens veiksmų, t. y. atsisakymo tenkinti jų reikalavimus, todėl yra priteisiamos iš šių asmenų lygiomis dalimis, tik sumažinama ieškovės S. U. prašoma priteisti suma iki 58,84 Eur (atsižvelgiant į tai, kad jos ginčijama indėlių sertifikatų sutartis sudarė tik 23 proc. visų jos reikalavimų).

Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 9 994,60 Lt (2 894,64 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis. Atsakovė prašė jai bylinėjimosi išlaidas priteisti lygiomis dalimis iš visų ieškovų. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme turėjo 1 058,76 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinusi tai, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį advokatai atstovavo ne vienoje panašioje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovės ir trečiojo asmens turėtų išlaidų dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.). Taikant CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas taisykles spręstina dėl 700 Eur dydžio atsakovės ir 350 Eur dydžio trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodyto dydžio atsakovės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš ieškovų, kurie byloje ginčijo obligacijų pasirašymo sutartis. Atsakovei iš kiekvieno ieškovo, kuris ginčijo obligacijų pasirašymo sutartis, priteisiama po 50 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Trečiajam asmeniui iš kiekvieno ieškovo, kuris ginčijo obligacijų pasirašymo sutartis, priteisiama po 25 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė prašymą priteisti 343,43 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, tačiau kartu su prašymu nepateikė jas pagrindžiančių duomenų (nors prašyme nurodoma, kad minėti dokumentai pridedami). Nesant į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių duomenų, teisėjų kolegija atsakovės prašymo dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 308 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Priimti atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ir trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinių skundų dalies dėl ieškovų O. L., A. L., R. P., V. S., J. Z., K. L., V. K., I. R., A. N., M. Š., S. U., A. U., L. P. reikalavimų, susijusių su indėlio sertifikatais, atsisakymą ir šioje dalyje apeliacinį procesą nutraukti.

Priimti ieškovų O. L., A. L., R. P., V. S., J. Z., K. L., V. K., I. R., A. N., M. Š., S. U., A. U., L. P. ieškinio reikalavimų dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsisakymą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo pripažintos negaliojančiomis atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ir ieškovų O. L., A. L., R. P., V. S., J. Z., K. L., V. K., I. R., A. N., M. Š., S. U., A. U., L. P. sudarytos indėlių sertifikatų sutartys ir taikyta restitucija, ir dėl šių dalių bylą nutraukti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimo dalis, kuriomis buvo pripažintos negaliojančiomis atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ir ieškovų G. M. G., K. A. B., V. P. I., K. K., P. M., A. P. J., A. B., M. G., S. U., S. Č., D. V., G. P., R. V., K. K. sudarytos obligacijų pasirašymo sutartys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

Ieškovų G. M. G., K. A. B., V. P. I., K. K., P. M., A. P. J., A. B., M. G., S. U., S. Č., D. V., G. P., R. V., K. K. reikalavimus dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, ir bylinėjimosi išlaidų klausimą išspręsti taip:

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ir atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) administravimui skirtų lėšų ieškovei O. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105,13 Eur, A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105,13 Eur, R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 224,28 Eur, J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur, V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210,26 Eur, I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur, A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur, S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58,84 Eur, A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 241,80 Eur, K. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 139,02 Eur, V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,27 Eur, M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (juridinio asmens kodas 112025973) iš ieškovų G. M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ juridinio asmens kodas 110069451) iš ieškovų G. M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 25 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                          Romualda Janovičienė

                                                                                                                                        Danguolė Martinavičienė

          Egidijus Žironas