Civilinė byla Nr. e2-560-464/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00390-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; 3.1.18.5; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei G. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Diana Šerėjienė,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. pripažinti negaliojančia mirusios A. K. Š. ir atsakovės G. K. 2024 m. lapkričio 15 d. sudarytą dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento;
1.2. taikyti vienašalę restituciją – priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. K. į mirusios A. K. Š. palikimo sudėtį;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės G. K. motinai A. K. Š. nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas). Ieškovo ir atsakovės motina 2022 m. gegužės 26 d. sudarė oficialų testamentą, kuriuo ginčo butą su jame esančiu turtu paliko ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis. Po motinos mirties, pradėjus paveldėjimo procedūras, ieškovas sužinojo, kad 2024 m. lapkričio 15 d. jo velionė motina dovanojimo sutartimi ginčo butą padovanojo atsakovei. Pasak ieškovo, dovanojimo sutarties sudarymo metu motina sunkiai sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, ketinimo keisti testamentą ji niekada nebuvo išreiškusi, todėl prašo dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnis) ir taikyti vienašalę restituciją, grąžinant turtą į palikimo sudėtį.
3. Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – Nekilnojamojo turto registras), draudžiantį atsakovei perleisti ginčo butą. Pažymėjo, kad atsakovė jau yra pradėjusi ginčo buto pardavimo veiksmus, butas jau yra rezervuotas, todėl egzistuoja grėsmė teismo spendimo tinkamam įvykdymui.
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – atliko įrašą Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį atsakovei perleisti jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas siejo su poreikiu išsaugoti ginčo buto teisinį režimą nepakitusiu.
5. Atsakovė G. K. 2025 m. balandžio 18 d. pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę ir pritaikant naują – įrašą Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Netenkinus prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą iki 2025 m. balandžio 28 d. sumokėti 40 000 Eur arba pateikti banko garantiją.
6. Nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad ji yra nesąžininga turto įgijėja, kadangi butą jai padovanojo motina. Atsakovė yra pradėjusi ginčo buto pardavimo procesą – 2025 m. kovo 29 d. pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2025 m. gegužės 2 d., gavo iš pirkėjos 20 000 Eur avansą. Be to, iš lėšų, gautų pardavus ginčo butą, atsakovė yra suplanavusi įsigyti kitą turtą ir 2025 m. balandžio 12 d. jau yra pasirašiusi preliminariąją buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį bei sumokėjusi pardavėjams 20 000 Eur avansą. Dėl atlikto įrašo, draudžiančio perleisti ginčo butą, atsakovė patirs nepagrįstus nuostolius, t. y. turės sumokėti baudas už nevykdomas preliminariąsias sutartis, atlyginti pirkėjos ir pardavėjo galimus nuostolius.
7. Atsakovė prašyme nurodo, kad ginčo buto rinkos vertė yra 201 000 Eur, ieškovas siekia teisės į pusę šio turto, t. y. į 100 500 Eur. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir atlikus įrašą, draudžiantį perleisti atsakovei priklausantį kitą turą – butą (duomenys neskelbtini), ieškovo turtiniai interesai bus užtikrinti, nes to buto rinkos vertė yra 113 000 Eur. Atsakovės turtinė padėtis, pardavus ginčo butą ir įsigijus naują, vertingesnį, taip pat nepablogės. Dėl pritaikytų ribojimų atsakovė gali patirti 40 000 Eur nuostolius pagal neįvykdytas preliminariąsias sutartis. Nors ieškovas ir turi nekilnojamojo turto (butą (duomenys neskelbtini), ir sodą (duomenys neskelbtini)), tačiau jo vertė, palyginti su nuostolių dydžiu, nelaikytina didele, be to, ieškovas gali imtis priemonių turtui perleisti. Todėl nepakeitus vienos laikinosios apsaugos priemonės kita atsakovė prašo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi atsakovės G. K. prašymus pakeisti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą atmetė.
9. Atmesdamas atsakovės prašymą pakeisti 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažymėjo, kad ginčo butą perleidus tretiesiems asmenims, ko šiuo atveju ir siekia atsakovė, ieškinio reikalavimo grąžinti ginčo butą į palikėjos turto masę įgyvendinimas taptų neįmanomas. Atsakovės argumentus, kad, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones jos prašomu būdu, ieškovo turtiniai interesai nenukentėtų, teismas pripažino nepagrįstais. Viena vertus, turtas, kuriam atsakovė prašo taikyti ribojimus, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra šeimos turtas, todėl išieškojimas iš šio turto būtų apsunkintas. Kita vertus, ginčo buto faktinė rinkos vertė yra didesnė nei ieškovės įvardyta 201 000 Eur suma, dėl kurios, jos teigimu, vyksta šalių ginčas. Tokią išvadą teismui leido padaryti faktas, kad šį turtą atsakovė pardavinėjo už 300 000 Eur kainą, o preliminarioje buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta jo kaina – 292 000 Eur.
10. Nepagrįstu teismas pripažino ir atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismo vertinimu, 20 000 Eur nuostoliai, kuriuos atsakovė nurodė patirsianti, jeigu nebus įvykdyta 2025 m. balandžio 12 d. preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė ketina įsigyti butą (duomenys neskelbtini), nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šioje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nurodytas nekilnojamasis turtas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, šis sandoris sudarytas atsakovės ir jos sutuoktinio valia. Todėl atsakovės teiginius dėl 20 000 Eur nuostolių, neįsigijus nurodyto buto, teismas įvertino kaip nepagrįstus.
11. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė ir 20 000 Eur nuostolių, kuriuos ji sieja su ginčo buto būsimos pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymu, išieškojimo apsunkinimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovo turtinė padėtis neleistų padengti galimų nuostolių, kad jie būtų dideli ar ieškovas elgtųsi nesąžiningai (siektų turtą perleisti, paslėpti ar kt.). Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis nuosavybės teise turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, kurių vertė 171 300 Eur, todėl 20 000 Eur nuostolių suma nelaikytina itin didele.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atsakovė G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, o šio prašymo nepatenkinus – taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą; priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Ieškovas nesiekia ginčo buto išsaugojimo natūra, jo interesas yra išimtinai turtinis. Ieškinį patenkinus, ieškinio įvykdymas pagal restitucijos taisykles galimas ir atlyginant daikto vertę pinigais. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės galimybės atlyginti ginčo buto 1/2 vertę pinigais nesumažės. Be to, sprendimo įvykdymas bus užtikrintas įrašu, draudžiančiu perleisti butą (duomenys neskelbtini).
12.2. Buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 300 000 Eur, šią aplinkybę patvirtina su atskiruoju skundu pateikta UAB ,,Kovertas“ 2025 m. gegužės 2 d. konsultacinė išvada dėl galimos turto vertės. Įvykdžius preliminariąsias sutartis, atsakovės nesuvaržyto turto vertė viršytų ieškinio reikalavimo turtinę išraišką 4 kartus. Ieškovo turtinis interesas bei restitucijos įvykdymas būtų tinkamai užtikrintas.
12.3. Nesant galimybės parduoti ginčo buto, atsakovė neturės lėšų kitam butui (duomenys neskelbtini), nusipirkti. Todėl teismo išvada, kad buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorio (ne)sudarymas nėra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijęs su šioje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nėra teisinga. Buto pirkimo–pardavimo sandorio (ne)sudarymas tiesiogiai susijęs ne su nagrinėjamoje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bet su nuostoliais, galinčiais atsirasti dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
12.4. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja nuostolių kompensacijos išieškojimo iš ieškovo apsunkinimo tikimybė. Atsakovės prašyme yra nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas gali vengti vykdyti sprendimą.
12.5. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai ieškovas yra įsitikinęs ieškinio pagrįstumu, objektyviai neįmanoma įrodyti ar tikėtis, kad ieškovas jau dabar slėps turtą. Ieškovas bylos nagrinėjamoje eigoje supratęs, kad ieškinys nebus patenkintas, gali slėpti turtą arba jį apsunkinti. Juo labiau kad prašomų užtikrinti nuostolių dydis gana reikšmingas, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį.
13. Ieškovas M. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, nepriimti naujų įrodymų. Nurodo tokius argumentus:
13.1. Ieškovas siekia apginti savo pažeistą teisę į 1/2 dalį ginčo buto paveldėjimo teisės pagrindu. Pakeitus šiuo metu galiojančias laikinąsias apsaugos priemones kitomis, atsakovė ginčo butą parduotų, jį įgytų trečiasis asmuo (sąžiningas įgijėjas), todėl ieškovo galimybė įgyti ginčo buto dalį natūra taptų neįgyvendinama, t. y. teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
13.2. Išieškojimas iš buto (duomenys neskelbtini), būtų apsunkintas, nes turtines teises į tą butą turi ne tik atsakovė, bet ir jos sutuoktinis, kuris nėra nei ginčijamos sutarties šalis, nei šios civilinės bylos dalyvis. Atsakovės siūlymas, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos ne jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam ir ginčo objektu esančiam butui, o jos ir jos sutuoktinio šeimos turtui, yra nesąžiningas.
13.3. Atsakovė neįrodė galimų nuostolių atsiradimo. Atsakovė nepatirtų jokių turtinių nuostolių, nes avansą už ginčo butą ji grąžintų pirkėjai, o už ketinamą įsigyti turtą jos pačios sumokėtas avansas taip pat galėtų būti susigrąžintas. Be to, pagrįsta ir teismo išvada, kad nuostoliai, susiję su naujo buto įsigijimu, nėra susiję priežastiniu ryšiu su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
13.4. Nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškovo nesąžiningumą ir nėra prielaidų rizikai, kad ieškovas savo turimą turtą perleistų ar apsunkintų. Atsakovė nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nekilnojamojo turto, kuris priklauso ieškovui, vertė yra 171 300 Eur, todėl jis būtų finansiškai pajėgus atlyginti tariamus atsakovės nuostolius.
14. Trečiasis asmuo Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. Šerėjienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujo įrodymo
15. Apeliantė G. K. su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – UAB ,,Kovertas“ 2025 m. gegužės 2 d. konsultaciją dėl galimos turto kainos. Apeliantės teigimu, šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjusiam jos prašymą, nes buvo gautas tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Todėl prašo su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą, kuriuo siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra mažesnė nei ginčo buto, priimti ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje šiuo aspektu yra pasisakęs, kad nors naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas visgi neturi pareigos priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais šalis siekia pagrįsti vienokias ar kitokias, jos nuomone, bylai svarbias aplinkybės. Kitoks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Tokiu atveju nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnyje įtvirtintas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantės su atskiruoju skundu pateikta konsultacija dėl turto (buto (duomenys neskelbtini)) vertės buvo parengta 2025 m. gegužės 2 d., t. y. jau po to, kai pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi apeliantės prašymus pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita arba taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą atmetė. Tačiau apeliantė, pateikdama naujus įrodymus tik po to, kai buvo priimtas jai nepalankus teismo procesinis sprendimas, nenurodo, kad ji objektyviai neturėjo galimybės pateikti atitinkamų jos poziciją pagrindžiančių įrodymų anksčiau – kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Duomenų, kad konsultacija dėl turto vertės būtent dėl objektyvių, o ne nuo pačios apeliantės valios priklausančių priežasčių, negalėjo būti pateikta kartu su jos 2025 m. balandžio 18 d. prašymu, nėra ir byloje.
19. Kitaip tariant, apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl tokio pobūdžio konsultacijos gavimo ji kreipėsi anksčiau nei buvo priimtas jai nepalankus teismo procesinis sprendimas, bet šios konsultacijos parengimas užtruko. Priešingai, pateiktoje su atskiruoju skundu konsultacijoje yra nurodyta, kad užsakymas buvo pateiktas tik 2025 m. gegužės 2 d., t. y. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, jog viena iš priežasčių, kodėl apeliantės prašymas pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita atmestas, yra tai, kad pagal viešai prieinamus duomenis buto (duomenys neskelbtini), kuriam apeliantė prašo taikyti ribojimus, vertė yra mažesne nei ginčo buto, kuriam pritaikytas areštas.
20. Aplinkybė, kad apeliantė nauju įrodymu siekia pagrįsti atskirojo skundo teiginius, negali būti vertinama kaip savaime suteikianti teisę apeliaciniame procese be apribojimų teikti įrodymus, kurie galėjo būti, tačiau nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas nepriimamas (CPK 314 straipsnis).
Dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita
21. CPK 148 straipsnyje yra įtvirtinti vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita tvarka bei pagrindai. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
22. Formuodamas ir plėtodamas CPK 148 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko (atsakovo) interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo) būdai turi būti adekvatūs (lygiaverčiai) teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nes tik tokiu atveju ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas yra garantuojamas (užtikrinamas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-214/2008; 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-858/2008; 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1063-464/2018).
23. Apeliantė nėra teisi, atskirajame skunde teigdama, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašo Nekilnojamojo turto registre, draudžiančio jai perleisti nagrinėjamos bylos ginčo objektu esantį turtą – butą (duomenys neskelbtini), pakeitimas analogišku įrašu kitam nekilnojamam turtui – butui (duomenys neskelbtini), garantuos teismo sprendimo įvykdymą ar kad ši priemonė būtų lygiavertė jau pritaikytam ribojimui.
24. Byloje gali ir turi būti taikomos tik laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su ginčo dalyku ir galinčios užtikrinti teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, tinkamą įvykdymą. Tai, kokia laikinoji apsaugos priemonė taikytina, priklauso nuo ginčo dalyko ir bylos nagrinėjimo ribų. Pagal galiojančias civilinio proceso taisykles ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu bei juo inicijuodamas dovanojimo sutarties, kuria apeliantei buvo perleistas ginčo butas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą, suformavo bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas, kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu jis kvestionuoja ginčo sandorį (pagal CK 1.89 straipsnį) ir kokio teisinio rezultato jis siekia (restitucijos taikymo natūra, turtą grąžinant į mirusio dovanotojos A. K. Š. palikimo sudėtį). Vadinasi, iš ieškinio elementų, nurodytų ieškovo (t. y. jo pagrindo ir dalyko), ir kurie, be kita ko, saisto ir teismą, matyti, kad ieškovo siekiamas materialusis teisinis rezultatas yra ne piniginių lėšų priteisimas iš apeliantės, kaip nepagrįstai tvirtina apeliantė, o konkretaus turto – ginčo buto – grąžinimas į palikimo sudėtį. Kitokio restitucijos taikymo vertinimo nesuponuoja ir įstatymo leidėjo teismui suteikta diskrecija, kai tai objektyviai neįmanoma ar sukeltų didelių nepatogumų šalims, pritaikyti kitokį restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), nes prie tokios išvados teismas gali prieiti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (priimdamas sprendimą), bet ne šioje bylos proceso stadijoje.
26. Taigi, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos dalyką, galėtų būti užtikrintas tik išsaugojus (užfiksavus iki ginčo baigties) esamą padėtį, garantuojant, kad būtent konkretus ginčo turtas išliks apeliantės nuosavybėje iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Visiškai akivaizdu, kad apeliantei perleidus ginčo turtą tretiesiems sąžiningiems asmenims, ieškovo reikalavimas taikyti restituciją, ginčo butą grąžinant į mirusios motinos turto sudėtį, negalėtų būti įvykdytas. Atitinkamai, ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės prašoma taikyti kita laikinoji apsaugos priemonė (vietoj jau pritaikytos) negali būti laikoma lygiaverte ar galinčia garantuoti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, yra visiškai teisinga ir pagrįsta. Todėl konstatuotina, kad šis procesinis klausimas skundžiama nutartimi yra išspręstas teisingai.
27. Aplinkybės, susijusios su ginčo buto ir buto, kuriam apeliantė prašo taikyti ribojimus, verte šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Net ir tuo atveju, jeigu jų vertė būtų vienoda, vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita negalimas, nes, kaip minėta, šiuo atveju ginčo objektu yra konkretus nekilnojamas turtas, o ne piniginės lėšos.
Dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
28. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
29. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).
30. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra įrodytos dvi iš trijų teismų praktikoje nustatytų sąlygų, t. y. dėl 20 000 Eur nuostolių, siejamų su buto (duomenys neskelbtini), preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymu, priežastinio ryšio su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvimo ir 20 000 Eur nuostolių, susijusių su ginčo buto preliminariąja prikimo–pardavimo sutartimi, išieškojimo iš ieškovo apsunkinimo neįrodymu.
31. Kaip jau buvo minėta, 40 000 Eur nuostolius apeliantė sieja su dviejų preliminariųjų sutarčių neįvykdymo rizika, nurodydama, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji gali prarasti 20 000 Eur avansą, gautą iš ginčo buto pirkėjos pagal 2025 m. kovo 29 d. preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, bei jos pačios sumokėtą analogiško dydžio (20 000 Eur) avansą pagal 2025 m. balandžio 12 d. preliminariąją buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį.
32. Butui, tapusiam šalių ginčo objektu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jo pardavimas iki teismo sprendimo priėmimo negalimas. Tačiau šioje nagrinėjamos bylos stadijoje negalima vienareikšmiška išvada, kad apeliantė neabejotinai patirs nuostolius dėl gauto iš pirkėjų avanso, negalėdama parduoti ginčo objektu tapusio turto. Ieškinį patenkinus nebūtų jokio pagrindo šio turto pardavimui, atitinkamai, ir lėšų, įskaitant avansą, už šį turtą gavimui (nuostolių negautų pajamų forma) iš viso neatsirastų. Be to, tokių nuostolių faktas abejotinas dar ir tuo aspektu, kad net ir atsiradus pareigai grąžinti pirkėjams avansą (jeigu preliminariosios sutarties šalys nesusitartų kitaip) paveldėjimo masėje pats turtas išlieka, jo vertė nesumažėja. Kiti apeliantės deklaruojami nuostoliai, kurių atsiradimą ji sieja su 2025 m. balandžio 12 d. sudaryta preliminariąja sutartimi ir negalėjimu, nepardavus ginčo turto, įsigyti naujo buto, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti nesusijusiais su byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Vien deklaratyvūs argumentai, kad apeliantė naujam būstui įsigyti ketino panaudoti lėšas, gautas pardavus ginčo butą, nėra pakankami konstatuoti priežastinį ryšį bei nuostolių faktą. Pati apeliantė nurodo turinti butą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 300 000 Eur. Todėl pardavusi butą, kuriam netaikomi jokie ribojimai, ji galėtų beveik visiškai padengti naujo turto įsigijimo kainą, kuri pagal preliminariąją sutartį yra 340 000 Eur.
33. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nėra įvykdžiusi asmeniui, prašančiam taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tenkančios pareigos įrodyti nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimą arba galimybės juos kompensuoti nebuvimą. Todėl ir dar dėl šios priežasties jos prašymas negalėjo būti patenkintas. Apeliantei neginčijant faktinių aplinkybių, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė yra 171 300 Eur, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas nebūtų pajėgus kompensuoti apeliantės įvardytų nuostolių.
34. Vien apeliantės hipotetiniai pasvarstymai, kad ieškovas ateityje, priėmus jam nepalankų teismo sprendimą, galbūt galėtų imtis priemonių turimam turtui nuslėpti (perleisti), taip pat nėra pakankami ir jo nesąžiningumui konstatuoti. Šiame kontekste aktuli Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, reiškianti, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2025 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-486-910/2025). Įrodymų, kad ieškovas būtų ėmęsis atitinkamų veiksmų turtui nuslėpti ir (ar) perleisti, ar taip yra elgęsis anksčiau, į bylą nepateikta, taigi, ir jo sąžiningumo prezumpcija nėra paneigta.
35. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kelių kumuliacinių (taikomų kartu) sąlygų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti ir atmetęs tokį apeliantės prašymą kaip nepagrįstą, ir šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė