Baudžiamoji  byla Nr. PK -20-440/12

Teisminio proceso Nr. 1-12-3-00003-2011-4                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2..; 2.1.15.3.3.3.;1.2.8.1.2.;1.1.3.2.;2.1.3.1.;2.3.6.4.4.;

(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                                                                                                   N U O S P R E N D I S

                                                        LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

                                                                      2012 m. balandžio 5 d.

                                                                          Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja  Vilija Valantienė,

sekretoriaujant Oritai Griciūtei,

dalyvaujant kaltinamajam J. G., jo gynėjai advokatei I. P.,

privačiai kaltintojai – nukentėjusiajai E. R., jos atstovui advokatui V. J.,                 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Akmenės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,   kaltinamas pagal  Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.,

Teismas  išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

J. G. buvo kaltinamas,  kad jo iniciatyva ir pastangomis (duomenys neskelbtini) dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeryje buvo paskelbtas šio leidinio korespondento G. Š. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame J. G. prieš visą Lietuvą apkaltino nukentėjusiąją E. R. burokėlių vagyste.

Nukentėjusioji-privati kaltintoja E. R. skunde ir teismo posėdžių metu nurodė, kad ji nuo 1991 m. dirba (duomenys neskelbtini), ir per savo gyvenimą niekada nebuvo nei teista, nei bausta kokiomis nors nuobaudomis. 2010-09-04,  šeštadienį, apie 9.00 val. ryto, ji savo automobiliu FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo  grybauti į apie 5 km už  Ventos esantį (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilį paliko apie 400 m, nuo miško, ant sankryžos. Apie 14.00 val.   grįžusi prie automobilio, pastebėjo, kad   miške pametė automobilio raktelius, bandė jų visur ieškoti bet nerado. Todėl pėsčia parėjo į Ventą. Grįžusi namo į savo butą  niekaip neprisibeldė, nes namuose miegojo neblaivus vyras ir beldimo negirdėjo. Buto raktus ji buvo palikusi automobilyje.  Nuėjo pas tėvus, kurie gyveno Ventoje.  Pas juos išbuvo iki maždaug 21.30 val. Su mama tvarkė grybus, gamino maistą. Per tą laiką  net keletą kartų buvo nuėjusi į namus bet vyras ją įsileido tik vakare. Namuose surado atsarginį automobilio raktelį ir draugės D. V. paprašė pavežti  iki  automobilio. Kai nuvažiavo prie automobilio sėdo į savo automobilį ir kai apsisukusi pradėjo važiuoti jos ir draugės automobilius pradėjo stabdyti. Priėjo policijos pareigūnai, paskui kažkokie vyrai ir moteris kurie sakė, kad ją atpažįsta. Vyras čiupinėjo jai kelnes sakydamas, kad ji šlapia. Kad nurovė kažkokius burokus. J. G. kreipėsi į policiją kaltindamas ją ir A. J. burokų vagyste. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jai buvo pareikštas įtarimas, o vėliau 2011-01-28 ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Dėl kokių priežasčių nutrauktas tyrimas nežino, gavo daug dokumentų, žino, kad J. G. skundė nutarimus, tačiau dokumentų neanalizavo, pati priimtų nutarimų neskundė. Nors ir buvo nutrauktas tyrimas, tačiau J. G. vis tiek ją kaltino vagyste. Jo paties iniciatyva 2010-09-28 ir pastangomis (duomenys neskelbtini)  dienraščio „(duomenys neskelbtini) “ numeryje buvo paskelbtas šio leidinio korespondento G. Š. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“  kuriame  burokėlių vagyste J. G. apkaltino ją prieš visą Lietuvą. Dėl vagystės J. G. ir jo artimieji ją kaltino ir skleisdami tokią informaciją po visą Ventos miestelį. J. G. burokėlių vagystė ne tik nebuvo įrodyta ir nustatyta, bet ir jokiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ar kitokiu dokumentu ji nebuvo pripažinta dėl to kalta. J. G. nors ir neturėjo jokių įrodymų apie jos neva padarytą nusikalstamą veiką, vis vien sąmoningai bei specialiai skleidė apie ją tikrovės neatitinkančią ir ją  niekinančią bei žeminančią informaciją, be to, taip pat šmeižė ją per visuomenės informavimo priemonę. Ne daug laiko praėjus po įvykio  po pamokų prisistatė korespondentas, paklausė kaip viskas atsitiko. Sutiko duoti paaiškinimus žurnalistui iš „(duomenys neskelbtini)“ . Žurnalistas ją fotografavo, dėl nuotraukos neklausė jos sutikimo. J. G. nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta didelė neturtinė žala, kuri pasireiškė jos pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais, kilusiais po viešo apkaltinimo vagystės padarymu. Buvo informacija ir kituose leidiniuose, internete. Ji skaitė komentarus, buvo įvairių negražių komentarų apie ją kaip mokytoją. Po straipsnio pasirodymo jos draugai gyvenantys užsienyje sužinojo apie tai. Ventoje, mokykloje apie tai kalbėjo, bet mokytojai nelabai patikėjo. Apie metus laiko jautė susidomėjimą šiuo įvykiu. Toks įvaizdis kokį apie ją susidarė po straipsnio paskelbimo nesiderina su jos profesija, vaikų mokymu. Labai išgyveno dėl visos situacijos, niekada to nepamirš.  Dėl šio įvykio pablogėjo sveikata dėl skydliaukės, vartojo vaistus, vitaminus. Pateikti konkrečių medicininių dokumentų, kad sveikata pablogėjo būtent dėl šio įvykio, negali. Todėl prašo J. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos numatytos Baudžiamojo kodekso 154 str.  2 d. ir jį nubausti. Priteisti iš J. G. 20000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei turėtas proceso išlaidas.

Kaltinamasis J. G. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad burokų vagystė įvyko 2010-09-04 , jis pats E. R. ir A. J. pagavo. Yra įsitikinęs tuo, ką matė. Jie abu bėgo šlapi iš jo daržo. Bėgdami įkrito į kanalą.   E. R. atpažino iš veido, kartu dirbo kažkada, A. J. pavardės tada nežinojo. Kuris vogė burokėlius ir nešė maišus nežino bet abu bėgo iš daržo. Prieš tai R. mašinos nematė ir ji sako netiesą, kad grybavo. Žmonai paskambino ir pasakė, kad kviestų policiją. R. pasivijo su mašina, sučiupo ją už rankos, pasakė sustokit, reikia laukti policijos.  Po 4-5 min. atvažiavo jo dukra Š. Vėliau jis E. R. apskundė policijai. Kol vyko tyrimas jis niekur nesikreipė. Kai pamatė, kad tyrimas vyksta neskaidriai kreipėsi į seimo narį, žiniasklaidą. Norėjo, kad būtų nenuslėpti įrodymai, kad netriumfuotų nusikaltėliai. Matė, kad policija neatlieka tyrimo. Papasakojo  žurnalistui visą istoriją ir prašė padėti. Paliko informaciją  „(duomenys neskelbtini)“ . Vėliau atvažiavo žurnalistas ir jis viską jam papasakojo. Tuo metu jau buvo gavęs dokumentą, kad vagys nenustatyti. Pasakė, kad R. su J vogė burokus, kad pačiupo juos už rankos. Neneigia to, kas parašyta straipsnyje. Parašyta tai, ką jis sakė. Jis įsitikinęs, kad E. R. ir A. J. kalti nepriklausomai ką nustatė ikiteisminio tyrimo metu. Buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl burokų žalos dydžio. Jis suprato, kad nustatyti asmenys tik nepakako žalos dydžio atsakomybei.  Jam nesvarbu dėl padarytos žalos dydžio, svarbu buvo, kad būtų nustatyti kalti asmenys ir būtų nubausti arba baudžiamąją arba administracine tvarka.  Jis yra kaltinamas, kad paviešino netikrus faktus bet jis mano, kad paviešino tikrovę.

Liudytojas G. Š. paaiškino, kad jam paskambino pats J. G. ir papasakojo pirminę istoriją, tada apsiklausė antrą pusę E. R.. J. G. abejojo, ar ta istorija bus ištirta, nes sakė, kad yra įsipainiojęs buvęs pareigūnas. Pamena, kad J. G. bijojo, kad bus neištirta ta istorija. Ta istorija pasirodė pikantiška. Buvo nuvykę pas ūkininką ir mokytoją. J. G. tikslas nebuvo, kad įvardinti mokytoją. Straipsnyje parašyta tai, kas buvo pasakyta. Situacijos nevertino, užrašė taip kaip pasakojo abi pusės.  J. G. neprašė parašyti, kad mokytoja vogė, jis tik pasakojo istoriją. Jis nurodė, kad nutvėrė už rankos ir tie žmonės pabėgo, o vakare juos pagavo. Buvo įsitikinęs, kad sako tiesą, nepasirodė, kad abejotų. Mokytojos pavardę, darbovietę nurodė J. G.. Jis nesakė kodėl siekia paviešinti tą istoriją. Sakė, kad jam užtektų atsiprašymų. Žmogus atrodė nusivylęs, kad neištirtas yra tas įvykis. Bet tiksliai neatsimena kokias priežastis jis nurodė kreipdamasis. Jeigu antros pusės nebūtų išklausyta to straipsnio būtų nebuvę. Kalbėjosi pas mokytoją kabinete. Padarė apie 10 nuotraukų. Jei būtų nenorėjusi tai būtų jos ir nefotografavę bet prieštaravimų iš mokytojos E. R. dėl to nebuvo. Mokytoja ką sakė, tą ir užfiksavo. J. G. minėjo jos draugą. Straipsnyje užrašyta, kad du žmonės buvo. Nebendravo su kitu asmeniu. Dėl prašymo paneigti istoriją niekas nesikreipė.

Liudytoja D. V. paaiškino, kad 2010-09-04 vakare apie 20.30 val. E. R. paskambino ir paprašė jai padėti nuva­žiuoti mašinos paimti. Paaiškino, kad važiavo grybauti ir pametė raktus. Mašina liko prie miško. Nuvažiavusios prie E. R. pamatė stovinčias dar kelias mašinas. Žmonių aplinkui nebuvo. E. R. sėdo į savo mašiną ir pradėjo važiuoti pirma, o ji iš paskos. Kai pavažiavo iki sankryžos pamatė paskui važiuojančią mašiną. Kai privažiavo pamatė, kad policijos automobilis. Turbūt tie patys asmenys, kurie išlipo iš mašinos priėjo prie R. mašinos. Tada pribėgo J. G. prie E. R. ir čiupo už kelnių. Sako sausos kelnės, tu persivilkai. Jis pradėjo šaukti, kad viskas aišku, kad nupaveikslavęs ką tai. Ji nesuprato, kas vyksta.

Liudytoja A. J. paaiškino, kad 2010-09-04, atrodo, ryte sutiko E. R., ji važiavo pas mamą. Buvo apie 9 val. 30 min., ji ėjo pas R. kažko pasiskolinti. Ji sakė, kad neįeina į namus nes vyras durų neatidarė. Prieš tai buvo susitarusios su ja važiuoti į mišką. Bet ji persigalvojo ir išvažiavo pas mamą, nebevažiavo į mišką, nes išvažiavo pas mamą. Dieną jos mašinos kieme nebuvo. Dar apie 13.30 val. ji buvo parėjusi, ir dar vakare po žinių buvo parėjusi. Vyras jos buvo užgėręs ir neįleido į namus, o ji raktų neturėjo. Nesakė kur buvo, kai neįėjo. Ji pas mamą galėjo būti. Internete buvo kažkas parašyta apie vagystę, vaikai labai kalbėjo, ilgai buvo kalbama, ir dabar dar kalba. Netiki, kad mokytoja galėjo taip pasielgti. Ji labai gera mokytoja. Niekas jos blogai nevertina ir po to straipsnio laikraštyje. Nežino, kaip kitiems atrodo ta situacija.

Nepilnametis A. Š. paaiškino, kad tą dieną nereikėjo eiti į mokyklą. Važinėjo po pietų apie lauką. Kai senelis vagis sugavo, jo nebuvo jau ten. Neprisimena jokios mašinos, kad ten būtų buvusi. Stovėjo ten tik jų automobilis.  Nematė aplinkui svetimų mašinų.

I. Š. paaiškino, kad 2012-09-04 ji, mama ir vaikai važiavo į daržą morkų ir kelių burokėlių. Nežino kiek  ten užtruko, gal pusvalandį kokį. Vaikai nubėgo  į mašiną, o ji mamai padėjo nešti daržoves. Pamatė, kad yra pavogta daržovių, buvo apie 19 val. Apie 20 val. Paskambino tėvas ir pasakė, kad pagavo vagis. Ji atvažiavo prie daržo labai greitai. Pamatė iš toliau vyro siluetą. Arčiau privažiavusi pamatė tupinčius vyrą ir moterį. Išlipusi iš mašinos pradėjo šaukti tėvui, kad vagys čia. Jie bandė vaidinti, glėbesčiuotis, paskui atsistojo pradėjo eiti, matė, kad kelnės šlapios. Ji eidama iš paskos sakė, kad jeigu prisidirbo, tegul atsiprašo tėvo. Vėliau tėvas su moterimi kalbėjosi. Ji tų asmenų nepažino, nematė, kad jie ką su savimi turėtų. Tėvas moterį atpažino, pasakė jos mergautinę pavardę. Jie ėjo link mašinos, paskui mašiną paliko ir po kokių dviejų valandų tą moterį vėl pamatė. Ji buvo persirengusi. Policijos pareigūnams sakė, kad tai ta pati moteris, kuri buvo prieš tai lauke. Bet pareigūnai aplinkybių  netyrė. Ta  moteris, kuri buvo lauke yra ta pati, kuri teismo salėje E. R..

Liudytoja G. G. paaiškino, kad važiavo su dukra 2010-09-04 gal apie 18 val. į daržą daržovių parsivežti. Nestovėjo jokia mašina sankryžoje kai važiavo. Kai sugrįžo į namus apie 20 val. Paskambino vyras ir paklausė ar ji nurovė burokus, kad yra nurauti keli maišai. Ir tada pasakė, kad yra vagys, kad už krūmų kažkas pliauška, kad yra dviese. Vyras pažino R. Ji pažįsta ir R. tėvus. Dukra greit išvažiavo pas tėvą.

Liudytojas V. G. paaiškino, kad pažįsta R., su ja kolegos,  šalia dirba. Jis dirba muzikos mokykloje. Pastatai šalia yra. Anksčiau R. sveikinosi su juo, nuo to įvykio nebesisveikina. Tik po įvykio sužinojo, koks R. automobilis.  Prie mokyklos daug automobilių, tikrai neatkreipė anksčiau dėmesio. Tą įvykio vakarą jam paskambino mama. Ji prašė vykti ir padėti vagis pagauti. Atvyko prie mašinos jos nufotografuoti, nes tėvas buvo pasimetęs. Mokytojos mašina Ford Focus stovėjo sankryžoje netoli daržo. Gal buvo apie 50 m atstumu iki jų žemės. Žmonių aplinkui nebuvo. Tėvas ir sesuo sakė, kad buvo du vagys, vyras ir moteris, bet jis pats jų nematė. Tėvas pažino moterį, sakė, kas ta moteris, bet tada nežinojo apie ką tėvas kalba. Abejonių nebuvo, kad tai vagys. Ilgai ten buvo, kol atvažiavo policija. Nesakė kieno tai automobilis. Tėvas buvo užstatęs savo mašiną, kad negalima būtų patraukti kitos mašinos. Buvo darže su policijos pareigūnais, kai pamatė mašinos šviesas. Tada iš karto susėdo į jo mašiną ir važiavo prie stovinčios mašinos. Pasivijo važiuojančią mašiną ir ją užstatė. Už vairo sedėjo mokytoja. Atvežė mokytoją kita moteris ir ta moteris jau buvo apsisukusi, o mokytojos mašina nespėjo apsisukti, nors labai staigiai pasišalino iš įvykio vietos.

              Teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ kopija. Straipsnyje nurodoma, kad ūkininkas tikina, kad sučiupęs vagiančią savo pirmaklasio anūko mokytoją, o ji tikina, kad yra šmeižiama. Iš straipsnio turinio matyti, kad buvo išklausytos abi pusės,  J. G. ir E. R.. J. G. nurodė vienas aplinkybes, kitas neigdama J. G. aiškinimus nurodė E. R.. Straipsnyje nurodyta ir apie tai, kad priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo bei J. G. pozicija dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo, dėl policijoje anksčiau dirbusio pareigūno. (b.l. 5,6).

Iš baudžiamosios bylos Nr. 51-1-364-10 matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate 2010-11-04 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas  pagal LR BK 187 str. 3 d. pagal  J. G. 2010-11-08 pareiškimą, kad  2010-09-04 apie  20 val. (duomenys neskelbtini) savo lauke pareiškėjas rado išrautus ir sudėtus į maišus apie 100 kg. burokėlių, padaryta žala 150 Lt. Mano, kad burokėlius nurovė E. R. ir A. J.. (baudž. byla,  b.l. 1-4).

2010-10-18 Akmenės rajono apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį panaikinti 2010-09-27 prokuroro nutarimą dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo. (baudž. byla,  b.l. 8,9).

2010-11-29 E. R. pareikštas įtarimas, kad ji 2010-09-04 apie 20 val. nurovė iš J. G. priklausančio daržo 100 kg. burokėlių 150 Lt vertės, taip sugadindama derlių ir padarydama nusikalstamą veiką,  numatytą BK 187 str. 3d. (baudž.byla,  b.l. 70-73).

2011-01-28 Akmenės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nustatyta, kad pasikėsinusių pagrobti asmenų (asmens) veiksmuose yra požymiai administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. (smulkus svetimo turto pagrobimas), kadangi objektyviai įvertinus nurautų burokėlių rinkos vertę matyti, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala neviršija 1 MGL (130 Lt), kuri būtina baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 3 d. nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarimo nuorašą nutarta išsiųsti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatą spręsti klausimą dėl administracinio poveikio priemonių taikymo E. R. ir A. J. atžvilgiu. (baudž. byla,  b.l. 81-84).

2011-03-28 nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena suėjus patraukimo atsakomybėn terminams be to nenustačius objektyvių duomenų, kad pažeidimą įvykdė E. R. ar kitas asmuo (baudž. byla,  b.l. 94,95 ). 

2011-07-01 Akmenės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimu J. G. atnaujintas terminas skundui dėl 2011-02-28 Akmenės rajono apylinkės prokuratūros  vyriausiojo prokuroro Sigito Bružo nutarimo, kuriuo J. G. skundas atmestas ir paliktas galioti 2011-01-28 nutarimas. 2011-01-28 ir 2011-02-28 nutarimai panaikinti.  (baudž.byla, b.l. 116-118).

2011-10-21 Akmenės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr.51-1-364-10 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo požymių. (baudž byla, b.l. 137-141). Šį nutarimą J. G. apskundė.

2011-11-28 Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo J. G. skundą atmetė ir paliko galioti 2011-10-21 nutarimą. Šį nutarimą J. G. apskundė.

2011-12-27 Akmenės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi J. G. skundas atnaujinti ikiteisminį tyrimą, atmestas. ( baudž. byla. b.l. 261-262).

              2012-01-16 Šiaulių apygardos teismo nutartimi J. G. skundas atmestas ir palikta galioti 2011-12-27 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis (baudž. byla, b.l. 178-180).

              Pateiktoje Akmenės rajono policijos komisariato medžiagoje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo matyti, kad 2011-02-18 priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną nesant veikoje ATPK 50 str. sudėties. Pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl J. G. priklausančio turto sugadinimo pagal ATPK 50 3 str. ir 2011-04-04 Akmenės rajono policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena suėjus patraukimo atsakomybėn terminams be to nenustačius objektyvių duomenų, kad pažeidimą įvykdė E. R. ar kitas asmuo nutraukta.

Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl kaltinamojo nurodytų aplinkybių buvo pradėtas. Tirtos galimos nusikalstamos veikos aplinkybės, priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurie panaikinti. Aplinkybės tirtos papildomai ir galiausiai priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei teiseną dėl administracinės atsakomybės. Visumoje vertinant  baudžiamojoje byloje esančius duomenis yra pagrindo išvadai, kad nebuvo atliktas išsamus ir savalaikis tyrimas. Priimtuose procesiniuose dokumentuose nėra išsamiai nustatytos faktinės aplinkybės bei yra pagrindo vertinti, kad  nėra neginčijamai ir kategoriškai pasisakyta bei įvertinta dėl konkrečių asmenų veiksmų. Teismo vertinimu, kadangi neišsamiai ir nesavalaikiai atliktas tyrimas, dėl ko neišsamiai nustatytos  faktinės aplinkybės, tai priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai sprendimai nėra pakankamai motyvuoti ir kategoriški. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų pagal J. G. skundus išsamiau ištirtos tik aplinkybės dėl burokėlių vertės. E. R. priimtų procesinių sprendimų neskundė. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad vagystę įvykdė E. R.. Nukentėjusi E. R. nuosekliai tvirtino, kad ji burokėlių nevogė. 

Privataus kaltinimo byloje skundą paduoda nukentėjusysis ( Lietuvos Respublikos BPK 408 str.1d.), kuris dalyvaudamas nagrinėjant bylą teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant. (BPK 34 str.2d.). Pareiga įrodyti, kad kaltinamasis apšmeižė nukentėjusiąją E. R. tenka nukentėjusiajai.

Vertinant  privačios kaltintojos nukentėjusiosios E. R. paaiškinimus matyti, kad visumoje ji nurodė, kad   J. G. ją nepagrįstai apkaltino. Jos  požiūriu J. G. nepagrįstai įsitikinęs, kad ji vogė ar kėsinosi vogti burokėlius. Jos kaltę įrodinėja pats J. G. ir jo šeimos nariai. Tačiau nukentėjusiosios požiūriu jokių objektyvių įrodymų, kad ji kalta  nėra nustatyta. Nukentėjusioji darbe yra charakterizuojama gerai, anksčiau nebuvo  bausta, gyvena pakankamai gerai.  Ji neturėjo jokio motyvo vogti. Jos požiūriu kaltinamasis pats vykdė teisingumą. Jis skambino žurnalistui ir iniciavo, kad būtų parašytas straipsnis. Jis tuo straipsniu siekė pasakyti, kad mokytoja vogė burokėlius. Kaltinimai, kad ji pavogė,  išsakyti spaudoje žemino nukentėjusiąją,  kaip asmenį, kaip mokytoją. Kaltinamasis ją apšmeižė. Dėl kaltinamojo elgesio ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos reputacija.

Kaip minėta kaltinamasis tiek tyrimo metu dėl burokėlių vagystės, tiek nagrinėjant bylą  pagal nukentėjusiosios skundą nuosekliai tvirtino, kad jis įsitikinęs, kad savo lauke matė vagis, jo manymu E. R.. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai ) garantuoja ir gina asmens teises. Baudžiamasis procesas, įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų turi tikslą užkirsti kelią nusikaltimams, teisės pažeidimams, saugoti asmenų teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes dėl J. G. priklausančių burokėlių vagystės nėra pagrindo spręsti, kad į policijos pareigūnus J. G. kreipėsi nepagrįstai, kad jo pranešimas dėl vagystės buvo nepagrįstas, melagingas. Yra pagrindo vertinti, kad J. G. turėjo pagrindo kreiptis į policiją siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus. Nukentėjęs, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo nesutikdamas su valstybės institucijų pareigūnų priimtais sprendimais turi teisę juos apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Kaip jau minėta iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad E. R. buvo pareikštas įtarimas, vėliau ikiteisminis tyrimas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn nutrauktas atsižvelgiant į burokėlių vertę. Tačiau E. R. priimtų procesinių sprendimų neskundė.

BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, t. y. nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Teismo vertinimu teiginiai apie asmens vagystę visuomenėje suprantami vienareikšmiškai ir jų paskleidimas moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį.  Konkrečiu atveju spręstina ar apie nukentėjusiąją E. R. buvo paskleista ją šmeižianti informacija, jos garbę ir orumą žeminanti ir tikrovės neatitinkanti žinia,  ar išreikšta ją pasakiusio nuomonė, kokiu tikslu.

Kaltinamasis J. G. paaiškino, kad jis suprato, kad tyrimas dėl vagystės nevyksta, tada kreipėsi į žurnalistą. Neturėjo tikslo apšmeižti E. R..

Liudytojas G. Š. patvirtino, kad į jį kreipėsi J. G.. Liudytojas išklausė abi puses ir straipsnyje nurodytos abiejų asmenų pozicijos, atspausdintos abiejų asmenų nuotraukos. Jei E. R. būtų atsisakiusi paaiškinti aplinkybes, straipsnis nebūtų spausdinamas. Jos nuotrauka nebūtų spausdinta jei ji būtų nesutikusi būti fotografuojama.

E. R. nepaneigė liudytojo paaiškinimų, kad ji sutiko atsakyti į klausimus, paaiškino žurnalistui aplinkybes. Nors nurodė, kad žurnalistas jos neatsiklausė, kai fotografavo, tačiau nenurodė, kad būtų draudusi spausdinti nuotrauką. E. R. nenurodė, kad straipsnyje būtų nurodytos kokios tai aplinkybės, kurių ji nesakė, arba ji būtų prašiusi paneigti kokias tai aplinkybes. Visumoje yra pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji suprato, kad bus rašomas straipsnis, sutiko nurodyti savo poziciją.

Liudytojas G. Š. paaiškino, kad jis parašė straipsnį apie kilusį incidentą dėl vagystės. Straipsnio turinys tai patvirtina. Kad žurnalistas išklausė abi puses patvirtina ir  J. G. bei  E. R..  Be  to straipsnyje buvo nurodyta ir tai, kad nepradėtas ikiteisminis tyrimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. įtvirtina asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Teismui nėra pagrindo vertinti, kad J. G. išreikšdamas nuomonę apie įvykį paskelbė žinias neatitinkančias tikrovės. Toks faktas dėl burokėlių nurovimo buvo, kaltinamasis įvykio vietoje matė E. R., kaltinamasis susidarė nuomonę pagal konkrečias įvykio aplinkybes, E. R. elgesį. Teismas negali padaryti kategoriškos išvados, kad įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodė kaltinamasis, kad E. R. elgesį kaltinamasis  vertino neadekvačiai vykusiems faktams. Teismui yra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis buvo įsitikinęs savo nustatytų aplinkybių, paaiškinimų teisingumu.

Šmeižimas pagal BK 154 straipsnį – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y., tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Paskleidimas – įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Informacijos perdavimas per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje kaip vienas iš veiką kvalifikuojančių požymių, numatytas BK 154 str. 2 d. Tai yra tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.) padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog  skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo. Byloje nėra surinkta neginčijamų duomenų, kurie pagrįstų, kad kaltinamasis kreipdamasis į žurnalistą turėjo tikslą tyčia apšmeižti nukentėjusiąją E. R.. Įvertinus visas byloje kaltinamojo, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus, ištyrus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, straipsnio turinį, liudytojo žurnalisto parodymus dėl straipsnio, teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka priimti apkaltinamajam nuosprendžiui, o prielaidomis grįsti nuosprendžio negalima, todėl J. G. išteisintinas Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d. 1p. pagrindu, konstatuojant, kad jo veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo numatyto LR BK 154 str. 2d. požymių.

              BPK 115 str. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, klausimą dėl civilinio ieškinio išsprendžia iš esmės, t.y. jį visiškai ar iš dalies patenkina arba atmeta, tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Nustačius kad kaltinamojo J. G. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiosios E. R. pareikštas 20000 Lt civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

              Kaltinamasis J. G. pareiškė prašymą priteisti iš privataus kaltintojo- nukentėjusiosios E. R. jo turėtas atstovavimo išlaidas. Byloje pateikti duomenys 2011-06-14 mokėjimo nurodymas apie sumokėtas advokatei 1000 Lt atstovavimo gynybos išlaidas (b.l. 112).

Sprendžiant dėl kaltinamojo J. G. turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo atsižvelgtina į tai, kad procesas jo atžvilgiu pradėtas privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiosios skundą. ( LR BPK 407 str.) Atsižvelgtina į teisines paslaugas, kurios buvo suteiktos kaltinamajam,  į pateiktus dokumentus, teisinės pagalbos teikimo trukmę, posėdžių skaičių, sugaištą laiką. Iš dalies atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 69 „ Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ numatytą advokatams, teikiant antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydį, nustatytus koeficientus. Teismas atsižvelgęs į faktinį ir teisinį sudėtingumą, į bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, daro išvadą, kad prašoma priteisti 1000 Lt suma nėra per didelė, suma  pripažintina pagrįstomis proceso išlaidomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. nuostatomis J. G. iš E. R. priteistina 1000 Lt proceso išlaidų dėl atstovavimo teisme.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 297 str., 298 str., 301str., 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304, str.,  305 str.3 d., 307 str. 4 d., 308 str., teismas      

nusprendžia:

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.  dėl šmeižimo, nes jo veiksmais nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimų požymių.           

Priteisti J. G., a.k.  (duomenys neskelbtini), gyv, (duomenys neskelbtini) iš E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)   1000 Lt (vieną tūkstantį litų) proceso išlaidų.

E. R. 20000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Akmenės rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                      Vilija Valantienė