Baudžiamoji byla Nr. 1-271-673/2012

     Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00533-2012-0

                 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.3.; 2.1.10.1; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.;

(S).

Kėdainių rajono apylinkės teismas

  N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2012 m. spalio 23 d.

Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Ingai Leikauskienei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui,

nukentėjusiajam nepilnamečiui P. Š.

nukentėjusiojo įstatyminei atstovei M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. Anciškio k., Truskavos sen., Kėdainių r., dek. gyv. vieta – ten pat., teistas 3 kartus : 1) 2006-06-20 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėn., taikytas LR BK 75 str. – bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2008-09-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, taikytas LR BK 75 str. – bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2011-01-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. subendrinta su 2008-09-25 nuosprendžiu – galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 2012-03-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 2 mėn. 28 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nesunkiu nepilnamečio šeimos nario – sūnaus sveikatos sutrikdymu), padarymu,

n u s t a t ė:

2012-05-22 apie 15.15 val., A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo šeimos nariui - sūnui P. Š., gim. 1996-04-29, vieną kartą į nosį ir 15 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairės rankos plaštakos penkto delnakaulio lūžį, dėl ko, dėl delnakaulio lūžio nukentėjusiojo gydymas užtrūko ilgiau nei 10 dienų, tai yra, ilgam susargdinęs P. Š., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. Š. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2012 m. gegužės 22 d. nuo 13 val., jis savo namuose vartojo alkoholį. Apie 14.30 val. į namus atvažiavo seniūnas V. Z., kuris paklausė, kaip sekasi dirbti viešuosius darbus. Tą dieną dirbo, bet nebaigė, nes pavargo. V. Z. dėl to, kad jie nedirbo, nepriekaištavo, klausė, kodėl jam nepadeda sūnus P. Š.. Visa tai jį sunervino, nes Z. jį „traukė per dantį“. Namo grįžo kupinas pagiežos ir, galimai tai buvo apie 15 val., nuėjo į kambarį, kuriame tuo metu lovoje gulėjo sūnus P. Jis pasakė sūnui keltis ir eiti dirbti. Sūnus atsikėlė ir jį puolė, po ko, jis nieko nebeprisimena, tik prisimena, kad atvažiavo „įgaliotinis“, bet jis net nesuprato ko pastarasis atvažiavo, tai „įgaliotinis“ jam pasakė, kad jis sumušė sūnų. Toliau apklausiamas nurodė, kad sūnus atsikėlė ir jį pargriovęs ant lovos ėmė mušti suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. Kas vyko toliau neprisimena, buvo girtas. Galėjo sūnui suduoti besigindamas, bet to neprisimena, nes dėl girtumo „nutrūko“ atmintis. Sūnus pirmasis jį pradėjo mušti. Jis sūnaus buvo sumuštas, buvo visas „mėlynas“, buvo įlenkti jo šonkauliai, sužalota ausis, ausis ir krūtinė buvo „mėlynos“. Visa tai matė policijoje, jį apžiūrėjo felčerė, tyrėja. Pas medicinos ekspertą nesikreipė, nes nenorėjo „įduoti“ sūnaus. Į ekspertą kreipėsi po dviejų savaičių, nes taip patarė advokatas, bet jokių sužalojimų ant jo kūno jau nebuvo. Toliau teismui nurodė, kad iš karto nenuvyko pas teismo medicinos ekspertą, nes ekspertas atostogavo, o į Kauną dėl prastos sveikatos jis nuvykti negalėjo. Pripažįsta, kad sūnus jį sunervino, nes apskundė seniūnui Z. Jei jis vaikus muša, tai tik dėl to, kad nori jiems gero, bet išeina kitaip. Dėl jo elgesio kaltas alkoholis, jis alkoholikas. Žmona taip pat geria. Kai būna blaivus, jis yra geras žmogus. Išgėręs pasidaro agresyvus savo šeimos nariams, mušasi su žmona, bet su kitais kaimo gyventojais nesipyksta. Pripažįsta, kad sumušė sūnų, jo atsiprašė, nurodė, kad jis agresyvus yra tik šeimoje. Su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu sutinka.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis nepilnametis P. Š., parodė, kad jis 2012-05-22 į namus grįžo apie pietus, tuo metu jo tėvai girtavo. Apie 15 val. į jų namus atvažiavo seniūnas Z., kuris tėvui priekaištavo, kad šis nedirba viešųjų darbų. Tuomet jis seniūnui pasakė, kad tėvas nedirba, nes geria, nėra ko valgyti. Išvažiavus seniūnui tėvas įbėgo į kambarį, kuriame jis buvo, pradėjo kaltinti, kad jis skundžia, mėtyti, spardyti drabužius, liepė juos rinkti, nes taip daro gaidžiai, vadino jį gaidžiu, „pyderu“, o jam atsikėlus nuo lovos ir pasakius, kad jis rūbų nerinks, tėvas vieną kartą kumščiu sudavė jam į nosį, dėl ko sulenkė akinius, sužalojo akį, o kai nuo smūgio jis parkrito ant lovos, tėvas kumščiais jam sudavė į įvairias kūno vietas, galėjo suduoti apie 15 kartų. Kai buvo mušamas, jis rankomis dengėsi galvą, todėl jam buvo sulaužytas pirštas. Gindamasis tėvą stūmė, tačiau specialiai smūgių nesudavė. Tvirtina, kad tai, jog tėvas sako, kad jis pirmasis sudavė tėvui smūgius – melas. Motina į kambarį atėjo tik baigiantis konfliktui. Tėvas ir anksčiau jį buvo sumušęs, mušė ir muša motiną, kitus vaikus, geria. Kai blaivus - nesimuša. Apie tai, kas atsitiko, jis paskambino ir pasipasakojo seseriai M., kuri atvažiavo jo pasiimti. Po šio įvykio jis su mažiausia seserimi apsigyveno pas seserį M., gyvena gerai, mokosi.  

Liudytoja ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė M. Š. parodė, kad 2012-05-22 apie 15.30 val., verkdamas jai paskambino brolis P. Š., kuris pasakė, kad tėvas jį sumušė, sudavė į nosį, sulaužė akinius, sakė, kad jis su mažąja seserimi slepiasi už ūkinio pastato, kad jam skauda ranką. Kai ji atvažiavo, brolio veidas buvo kruvinas, ištinusi nosis ir ranka. Brolį nuvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatytas rankos lūžis, pranešė į policiją. Vėliau brolis papasakojo, kad buvo atvažiavęs seniūnas Z., kuriam jis tėvą paskundė, pasakė, kad tėvas geria ir nedirba. Išvažiavus seniūnui tėvas įlėkė į kambarį, mėtė rūbus ir liepė juos rinkti, nes jis esantis gaidys, trenkė į nosį, po ko, broliui nukritus, jį daužė, brolis dengėsi veidą, nes buvo su akiniais. Brolis neigė mušęs tėvą, sakė, kad motina atlėkė tik konflikto pabaigoje. Parodė, kad kada tėvą atvežė į areštinę, ji taip pat buvo policijoje su P., rašė pareiškimą ir matė, kad atsistojęs tėvas rėkavo, kad jį išleistų, nes jis nori į tualetą ir tikrai nesimatė, kad jis būtų ligonis. Parodė, kad tėvas anksčiau buvo sumušęs ir ją, ir seserį. Taip jis pasielgdavo, kuomet pasibaigdavo „lygtinumas“. Mažus juos mušdavo dažnai. Mušdavo tik kai būdavo girtas. Tėvas dažnai mušdavo ir motiną, jai net atrodė, kad tai yra normalu. Dėl tėvo smurto dažnai tekdavo bėgti iš namų, nakvoti ne namuose. Kai tėvo buvo sumušta ji pati, pareiškimą policijai parašė ne tiek dėl savęs, kiek dėl kitų vaikų, nes pati buvo jau beveik pilnametė. Norėjo, kad bent kurį laiką namuose būtų ramu. Tėvui sėdus į kalėjimą motina pradėjo gerti, „duotis“ su visais kaimo vyrais, negrįždavo į namus. Dabar motina tėvą palaiko. Nurodė, kad tėvai mušdavosi tarpusavyje, motina tėvą ir sužalodavo. Šiuo metu ji yra nepilnamečių brolio ir sesers globėja, pati baigusi universitetą, dirba, rūpinasi broliu ir seserimi, jų mokslais.

Liudytojas V. Z. parodė, kad 2012-05-22 apie 15.00 val., jis atvyko pas A. Š., nes šis nedirbo viešųjų darbų. A. Š. rado girtą. Klausė pastarojo, kodėl nedirba, tai A. Š. atsakė, kad jo neaplankė darbinė mūza. Besišnekant išėjo sūnus P., kuris pradėjo sakyti, kad tėvas tiktai geria, nieko nedirba. Iš A. Š. ir jo sūnaus santykių suprato, kad gali kilti konfliktas, įspėjo A., kad nekištų nagų prie sūnaus, nes gali būti blogai, kadangi jis paleistas lygtinai iš įkalinimo vietos. Žino, kad A. Š. vaikus sumušą ne pirmą kartą. A. Š. dažnai girtauja, išgėręs tampa įkyrus, agresyvus tampa tik prieš savo šeimos narius, su kitais asmenimis kaime jis nekonfliktuoja. O P. Š. dėl savo elgesio nė karto nebuvo svarstytas, yra ramaus būdo. Š. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. A. Š. išgėrinėja kartu su sutuoktine, geria iš pašalpų.

Liudytoja V. K. parodė, kad ji nuo 1986 metų dirba policijos areštinėje medike. Ji kiekvieną dieną apžiūri visus sulaikytuosius. Prisimena, kad kaltinamasis buvo stipriai pagiringas. Kaltinamasis jai skundėsi, kad jį sumušė, kas – nesakė, sakė, kad jam skauda krūtinės ląstą.  Pagal žurnalo įrašus kaltinamąjį ji pirmą kartą apžiūrėjo 2012-05-23 9.20 val. Įrašuose užrašyta, kad pagal kaltinamojo pasakojimą jis kasdien vartojo alkoholį apie 2 mėnesius, jam buvo konstatuotas tremoras, nerimas, kraujo spaudimas, asmuo skundėsi, kad skauda krūtinkaulį, dviejose kūno vietose, kurių viena nugaroje – buvo pastebėti nedideli odos nubrozdinimai, kurie nekraujavo. Nurodė, kad ant kaltinamojo kūno ji nematė kraujosruvų, matė tik tuos kelis nedidelius įbrėžimus, kuriuos žmogus gali pasidaryti bet kur, jokie šonkauliai įlinkę nebuvo. Jos manymu, jei būtų suduoti smūgiai, būtų kraujosruvos, o ant kaltinamojo kūno buvo tik paviršiniai nubrozdinimai. Kitą dieną kaltinamasis skundėsi tik dėl abstinencijos.

Liudytoja B. parodė, kad dirba policijos tyrėja ir tyrė šią baudžiamąją bylą. Nurodė, kad kaltinamasi skundėsi, jog jį sumušė sūnus, tačiau ant kaltinamojo jokių sužalojimų nematė, jis tik buvo susiėmęs už šono, išrašė kaltinamajam siuntimą vykti pas teismo medicinos ekspertą.      

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 2).

Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (b.l.4-7) nurodyta, kad nukentėjusysis P. Š. parodė namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir vietą kambaryje, kurioje 2012 m. gegužės 22 d. apie 15.15 val., tėvas A. Š. jam kumščiais sudavė apie 15 smūgių į įvairias kūno vietas, sudavė kumščiu į nosį.

Asmens apžiūros protokole (b.l.8-10) nurodyta, kad apžiūrėjus P. Š. matyti jo sumušta ir sutvarstyta nosis, kairės rankos plaštaka įdėta į gipsinę langetę.

  Teismo medicinos specialisto 2012-05-24 išvadoje (b.l.19) Nr. G1309/12(02) nurodyta, kad P. Š. galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, kietais bukais daiktai, trijų ar duagiau trauminių poveikių pasėkoje, padaryti odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairės plaštakos V delnakaulio lūžis. Dėl kairės plaštakos V delnakaulio lūžio nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.

Nukentėjusysis P. Š. mokymosi įstaigos charakterizuojamas iš esmės teigiamai, kaip nekonfliktiškas, jautrus, pažeidžiamas, besirūpinantis kaip išgyventi, apsirūpinti būtiniausiomis priemonėmis, darbštus, dirbantis pas kaimynus ir taip užsidirbantis maistui ir kt. reikmėms, pasipasakojantis apie tai, kad tėvai girtauja, triukšmauja, vaiku nesirūpina, labai išgyvenantis dėl tokio tėvų elgesio (b.l. 88).

Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (b.l.93) matyti, kad be tėvų globos likusiam P. Š. 2012-06-07 nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta M. Š..

Atlikus asmens blaivumo testą 2012-05-22 16:53 val. A. Š. nustatytas 2,89 promilių girtumas (b. l. 37).

Teismo medicinos specialisto 2012-06-04 išvadoje (b.l.45-46) Nr. G130/12(12) nurodyta, kad tyrėjos S. B. užduotis parašyta 2012-05-24. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrėjus A. Š. išorinių kūno sužalojimų žymių nekonstatuota. Įvykio aplinkybėse A. Š. ekspertui nurodė, kad P. Š. jį sumušė, tai yra kojomis šokinėjo ant krūtinės ir kumščiu vieną kartą sudavė į galvos sritį, A. Š. ekspertui nurodė, jog sąmonės praradęs nebuvo, apie įvykį prisimena viską, ekspertui skundėsi skausmu krūtinėje.

Iš Kėdainių raj. PK VTS operatyvaus valdymo poskyrio medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalo Nr. 3233 (b.l.123-125) matyti, kad A. Š. pirmą kartą buvo apžiūrėtas 2012-05-23 9.20 val. Skiltyje „skundai“ nurodyta, kad kasdien vartojo alkoholį apie 2 mėn., tremoras, nerimas, skauda krūtinkaulį, matosi nedidelis nubrozdinimas, nugaros dešinėje pusėje nedidelis nubrozdinimas, paraudimas. Apžiūrėjus 2012-05-24 9.50 val., skiltyje „skundai“ nurodyta – priklausomas nuo alkoholio, savijauta gera.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo A. Š. parodymais, nukentėjusiojo P. Š., liudytojų M. Š., V. Z. parodymais, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, asmens apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, aukščiau išvardintais kitais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2012-05-22 apie 15.15 val., A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė savo šeimos nariui - sūnui P. Š., gim. 1996-04-29, vieną kartą į nosį ir 15 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairės rankos plaštakos penkto delnakaulio lūžį, dėl ko, dėl delnakaulio lūžio nukentėjusiojo gydymas užtrūko ilgiau nei 10 dienų, tai yra, ilgam susargdinęs P. Š., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

BK 138 str. 2 d. 3 p. numato atsakomybę už šeimos nario tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis teismui pareiškė, kad jis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta visiškai, jo parodymų turinys neleidžia teismui neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis visiškai prisipažino tyčia nesunkiai sužalojęs savo sūnų. Kaltinamasis teismui pradžioje teigė, kad sūnus pirmasis jį puolė ir jis nieko daugiau neprisimena, po to teigė, kad pirmas jį puolęs sūnus jam sudavė smūgius, kad po to nieko nebeprisimena dėl girtumo, kad dėl sūnaus panaudoto smurto buvo „mėlynas“, jam buvo įlenkti šonkauliai, sužalota ausis, krūtinė buvo „mėlyna“ ir visa tai policijoje matė medicinos felčerė, tyrėja. Paaiškino, kad pirmajam puolus muštis sūnui, jis po to irgi galėjo jam suduoti, bet neprisimena. Nurodė, kad pas medicinos ekspertą nesikreipė, nes nenorėjo „įduoti“ sūnaus, toliau apklausiamas jau nurodė, kad pas teismo medicinos ekspertą nenuvyko, nes ekspertas atostogavo, o į Kauną dėl prastos sveikatos jis nuvykti negalėjo, o kai kreipėsi į ekspertą jokių sužalojimų ant jo kūno jau nebuvo. Pripažino, kad į kambarį, kuriame buvo sūnus jis įėjo susinervinęs, pilnas pagiežos, nes sūnus jį apskundė seniūnui. Pripažino, kad vaikus muša, kad agresyvus tampa, kai išgeria alkoholio.

Kaltinamojo teiginys, jog jis neprisimena vartojęs fizinį smurtą, vertintinas kritiškai, nes iš kaltinamojo parodymų turinio matyti, jog jis nuosekliai ir aiškiai atsiminė viską, kas įvyko iki to momento, kuomet jis pradėjo smurtauti prieš savo sūnų. Nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis nesiorientavo, be to, teismo medicinos ekspertui kaltinamasis nurodė (b.l.46), kad apie įvykį prisimena viską, sąmonės praradęs nebuvo. Galima manyti, kad tokią poziciją teismui pateikdamas kaltinamasis ar siekia sušvelninti savo atsakomybę, ar jaučiasi nepatogiai dėl savo smurtavimo prieš nepilnametį sūnų. Kaltinamojo kaltę įrodo nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nuo pat pirmos apklausos teigė, kad pirmasis jį mušti puolė tėvas, o jis tėvą atstūmė, gal ir galėjo suduoti gindamasis. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir netiesioginės liudytojos M. Š. parodymai. Vertindamas šios liudytojos parodymus teismas įvertina, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Liudytoja M. Š. patvirtino, kad po įvykio jai paskambinęs verkdamas brolis pasakė, kad jį sumušė tėvas, o vėliau papasakojo ir pačias įvykio aplinkybes, brolis neigė sudavęs tėvui. Liudytojas V. Z., priešingai nei nurodė kaltinamasis, parodė, kad atvyko su kaltinamuoju išsiaiškinti, kodėl šis nedirba, parodė, kad jis iš A. Š. ir jo sūnaus santykių suprato, jog gali kilti konfliktas, įspėjo A. Š., kad šis nekištų nagų prie sūnaus, žino, kad A. Š. vaikus sumušą ne pirmą kartą, parodė, jog A. Š. dažnai girtauja, o išgėręs agresyvus tampa tik prieš savo šeimos narius, o nepilnametį P. Š. charakterizavo kaip ramaus būdo. Kaltinamasis ir pats pripažino, jog į sūnaus kambarį įėjo supykęs, dėl to, kad šis jį apskundė seniūnui Z., buvo pilnas pagiežos, pripažino, kad būdamas neblaivus yra agresyvus su šeimos nariais. Esant tokiai situacijai, teismas nukentėjusiojo parodymus, kurie, lyginant su kaltinamojo parodymais, yra nuoseklūs, logiški ir iš esmės vienodi, tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausose ir parodymų patikrinimo vietoje metu), tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, vertina kaip patikimus ir neturi jais pagrindo netikėti, nes nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai yra paminėti liudytojos M. Š., V. Z. parodymai, nukentėjusiojo apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad P. Š. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, kietais bukais daiktai, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, padaryti odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairės plaštakos V delnakaulio lūžis, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis vizualiai mažesnis už kaltinamąjį, yra nepilnametis, tai yra silpnesnis už kaltinamąjį, mokymosi įstaigos charakterizuojamas kaip nekonfliktiškas, jautrus, pažeidžiamas, labai išgyvenantis dėl tėvų elgesio. Nors kaltinamasis teismui nurodė, jog sūnus pirmasis prieš jį panaudojo fizinį smurtą, dėl sūnaus prieš jį panaudoto fizinio smurto jis buvo visas „mėlynas“, buvo įlenkti jo šonkauliai, sužalota ausis, buvo „mėlyna“ ausis, krūtinė ir tai matė tyrėja ir medicinos felčerė, tačiau kaltinamojo parodymų byloje ne tik, kad nepatvirtino byloje surinkti įrodymai, bet tie, kaltinamojo prašymu, surinkti įrodymai tokius kaltinamojo parodymus paneigė. Bylą tyrusi tyrėja liudytoja S. B. parodė, kad nors kaltinamasis ir skundėsi, kad jį sumušė sūnus, tačiau ji jokių sužalojimų ant kaltinamojo vizualiai matomų kūno dalių nematė. Liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamasis buvo stipriai pagiringas, jis skundėsi, kad jį sumušė, tik nesakė – kas, jokių kraujosruvų, apie kurias teismui tvirtino kaltinamasis, ji nematė, tik dviejose kūno vietose, kurių viena nugaroje – pastebėjo nedidelius odos nubrozdinimus, kurie nekraujavo, parodė, kad tokius nedidelius įbrėžimus, jos manymu, žmogus gali pasidaryti bet kur, jokie kaltinamojo šonkauliai įlinkę nebuvo, o kitą dieną apžiūrėtas kaltinamasis skundėsi tik dėl abstinencijos. Liudytoja V. K. savo parodymus pagrindė ir medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalo kopijomis, iš kurių matyti, kad A. Š. pirmą kartą buvo apžiūrėtas 2012-05-23 9.20 val. Skiltyje „skundai“ nurodyta, kad kasdien vartojo alkoholį apie 2 mėn., tremoras, nerimas, skauda krūtinkaulį, matosi nedidelis nubrozdinimas, nugaros dešinėje pusėje nedidelis nubrozdinimas, paraudimas. Apžiūrėjus 2012-05-24 9.50 val., skiltyje „skundai“ nurodyta – priklausomas nuo alkoholio, savijauta gera. Teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs A. Š., ant jo kūno išorinių kūno sužalojimų žymių nerado, nors kaltinamasis ir nurodė, jog P. Š. jį sumušė, tai yra kojomis šokinėjo ant krūtinės, ko nesakė teisiamojo posėdžio metu, ir kumščiu vieną kartą sudavė į galvos sritį. Kaltinamasis skirtingai teismui pateikė nuvykimo pas ekspertą po 12 dienų motyvus: nenorėjau įduoti sūnaus, ekspertas atostogavo, nuvykau, nes taip patarė advokatas. Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad jokių kliūčių kaltinamajam laiku nuvykti pas teismo medicinos ekspertą nebuvo, užduotis ekspertui buvo surašyta ir kaltinamajam perduota 2012-05-24, teismo medicinos ekspertas, priešingai, nei teismui tvirtino kaltinamasis – tuo metu neatostogavo, ką ekspertas patvirtino savo teismui pateikta pažyma (b.l.131), tai yra šie kaltinamojo parodymai buvo akivaizdžiai melagingi. Todėl, kaltinamojo parodymams esant prieštaringiems ir melagingiems,  teismas kaltinamojo versiją, kad jis tik gynėsi nuo jį užpuolusio ir sumušusio sūnaus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, anksčiau jau tris kartus buvo teistas už savo nepilnamečių vaikų sumušimą, todėl akivaizdu, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Kaltinamojo tyčią, be nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų dėl kaltinamojo gebėjimo orientuotis, apsprendžia ir teismo aptarti paties kaltinamojo prieštaringi parodymai, jo parodymai išsakyti teismo medicinos ekspertui, kuriais jis aiškino prisimenantis visą įvykių eigą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą ir numatė galinčias kilti pasekmes - kad dėl jo pavojingos veikos nukentėjusiajam bus padaryti sužalojimai bei sutrikdyta sveikata. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau jis savo pavojingais veiksmais į ypač gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – veido, galvos sritį, mušdamas kumščiais, sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – suduotų smūgių, ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusysis dėl sužalojimų ilgai sirgo, tai yra, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje, sirgo ilgiau nei 10 dienų, dėl ko, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai teismo medicinos specialisto buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nesunkų šeimos nario – nepilnamečio sūnaus, sveikatos sutrikdymą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo prisipažinimo teismas nepripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes jo parodymų turinys ir elgesys teisiamojo posėdžio metu teismui neleidžia daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas apysunkis, tyčinis, baigtas; į tai, kad smurtas panaudotas prieš nepilnametį vaiką; į kaltininko asmenybę: praeityje visus tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, tai yra vaikų mušimą, jų sužalojimą, tame tarpe ir už sūnaus Pauliaus, tuo metu buvusio mažamečiu, sužalojimą (b.l.71-73), nusikaltimą, kaip ir visu tris ankstesnius, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, viena nuobauda galioja (ATPK 36 str.), vartoja alkoholį (b.l.83), kaltinamojo šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, šeimoje dažnai piktnaudžiaujama alkoholiniais gėrimais, vaikai nėra tinkamai prižiūrimi (b.l.85), kaltinamasis nedirba, tačiau fiziškai sveikas.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, anksčiau kaltinamajam paskirtos ir du kartus atidėtos bausmės įtakos nepadarė, nes jis, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės už vaiko sumušimą, vėl sumušė nepilnametį ir savęs apginti nesugebantį vaiką, darytina išvada, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas tik skiriant jam realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str.), bausmės dydį atsižvelgiant į nusikalstama veika vaikui sukeltas tiek fizines, tiek ir moralines neigiamas pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo ankstesnius teistumus, nesant kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.), asmeniui, teismo įsitikinimu, nesigailint dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, skiriant didesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2011-01-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (BK 64 str. 3 d.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo šioje byloje laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus (BK 50 str. 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2012-05-22 iki 2012-05-24 (b.l.38,39). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.62,63). 2012-05-24 kaltinamajam paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės (b.l.49-50). Kardomoji priemonė ir smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.

Civilinis ieškinys. Byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys 136,27 Lt sumai (b.l.23). Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Atsižvelgiant į tai, jog teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuotos tyčinės nusikalstamos veikos, kurios metu buvo sužalotas vaikas, remiantis ieškinį grindžiama gydymo apskaitos kortele (b.l.26), daro išvadą, kad civilinis ieškinys realus, pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo A. Š. 136,27 Lt Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta,  ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str.,  teismas

n u s p r e n d ž i a:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nesunkus nepilnamečio šeimos nario – sūnaus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64 str. 3 d., bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2011-01-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

              Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2012-05-22 iki 2012-05-24. 

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones - įpareigojimus laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir A. Š. sulaikius, panaikinti.

Priteisti iš A. Š. 136,27 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus 27 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

         Teisėja                                                                                                   Laima Šablevičienė