Civilinė byla Nr. e2-74-329/2022
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00772-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.7.; 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 20 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,
sekretoriaujant E. V.,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalmesta“ atstovui advokatui S. S.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veralisa“ atstovui advokatui E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalmesta“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veralisa“ dėl pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šalmesta“ prašo pripažinti automobilio Volkswagen Transporter, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Veralisa“ jos sumokėtus 6200 Eur, o atsakovei grąžinti automobilį; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas S. S. paaiškino, kad 2021 m. vasario 19 d. ieškovė Marijampolės turguje sudarė su atsakove žodinę sutartį dėl automobilio Volkswagen Transporter, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo už 6 200 Eur. Atsakovė išrašė sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė 6 200 Eur sumą, kurią ieškovė apmokėjo 2021 m. vasario 22 d. Pirkimo sutarties sudarymo dieną atsakovė pateikė automobilio techninės apžiūros istoriją, kurioje 2021 m. vasario 19 d. nurodyta automobilio rida 281 429 kilometrai. Tokia pati rida matėsi ir automobilio spidometre. Pristačius automobilį valstybinei registracijai 2021 m. vasario 23 d. kilo įtarimas dėl nurodytos automobilio ridos, todėl ieškovė kreipėsi į UAB Möller Auto servisą ir gavo patvirtinimą, kad automobilio Volkswagen Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rida 2020 m. sausio 20 d. fiksuota 422 135 kilometrai. Ieškovė įsitikinusi, kad automobilio rida suklastota, kreipėsi į atsakovę, prašydama sugrąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir atsiimti automobilį, tačiau gavo atsakymą, kad ieškovės pateikta informacija atsakovei yra netikėta ir nieko pakomentuoti negali. 2021 m. gegužės 19 d. iš specializuoto autoserviso UAB Möller Auto Vilniuje gauta pažyma, kad ginčo automobilis eksploatacijai iš viso netinkamas be remonto, kurio kaina būtų virš 6000 Eur. Nurodė, kad atsakovė, parduodama automobilį, neinformavo ieškovės apie tokį esminį automobilio trūkumą – ridos suklastojimą, kurį žinodama ieškovė nebūtų automobilio pirkusi. Be to paaiškėjo ir daug kitų trūkumų, kurių remontas būtų kainavęs tiek pat, kiek sumokėta už patį automobilį. 2022 m. gegužės 4 d. dalyvaudamas teismo posėdyje ieškovės atstovas V. M. paaiškino, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios prašo nutraukti sutartį, yra spidometro rodmenų neatitikimas, nes jei būtų žinoma apie ridos atsukimą, ieškovė nebūtų pirkusi už tokią kainą (6200 Eur) automobilio, kadangi automobilio bendrą techninę būklę atspindi pravažiuoti kilometrai – kuo daugiau automobilis buvo eksploatuotas, tuo labiau jis būna susidėvėjęs. Atstovas nurodė, kad jis nedalyvavo apžiūrint automobilį prieš pirkimą, buvo pasitikėta techninės apžiūros išvada, kuri buvo teigiama. Pradėjus eksploatuoti automobilį buvo pastebėti trūkumai, automobilis buvo nuvarytas patikrinimui į specializuotą autoservisą UAB Möller Auto Vilniuje. Autoservise buvo nustatyta, kad atsukti spidometro rodmenys. Gavus iš serviso rekomendaciją neeksploatuoti automobilio be remonto, taip ir buvo daroma, su juo tik buvo nuvykta ekspertizei, o kitu laiku automobilis buvo saugomas aikštelėje. Atstovas patvirtino, kad iš atsakovės įsigytas automobilis Volkswagen Transporter po patikrinimo autoservise nebuvo naudojamas.
Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė bei teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas E. S. paaiškino, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė atskleidė ir pateikė ieškovei visą jai žinomą informaciją apie parduodamą automobilį už laikotarpį, kurį ji buvo automobilio savininkė ir transporto priemonę pardavė techniškai tvarkingą, važiuojančią ir jokie paslėpti defektai jai nebuvo žinomi. Atsakovė automobilį įsigijo 2021 m. vasario 15 d. už 6 100 Eur, automobilio rida pirkimo dieną buvo 281 400 km. Automobilį atsakovė savo žinioje turėjo tik 9 dienas, nes 2021 m. vasario 23 d. jį pardavė ieškovei su 29 km ridos pokyčiu. Ieškovės atstovai prieš automobilio pirkimą atvyko ir nuodugniai apžiūrėjo variklio, bagažinės skyrius, saloną, tikrino mechanizmų veikimą išjungus ir įjungus variklį, o taip pat su automobiliu atliko bandomąjį važiavimą įvairia kelio danga. Tiesioginės automobilio apžiūros metu atsakovės atstovas suteikė visą jam žinomą informaciją apie automobilį, davė susipažinti su automobilio dokumentais, o taip pat pasiūlė, kad ieškovė savo pasirinkimu gali automobilį ir jo būklę pasitikrinti pageidaujamame servise ar nuotoliniu būdu pagal automobilio identifikacinį (VIN) numerį. Ieškovės atstovai jokių pastabų ir pageidavimų dėl parduodamo automobilio nepareiškė. Šalys susitarė, kad ieškovė pirks automobilį už 6 200 Eur, ieškovė taip pat prašė, kad perdavimo momentui atsakovė atliks automobiliui technikinę apžiūrą, patvirtinančią transporto priemonės atitikimą techniniams reikalavimams. Atsakovė, įvykdžiusi sutartinius ieškovės reikalavimus ir atlikusi technikinę apžiūrą, parengė ir ieškovei pateikė sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė automobilio markę, modelį, identifikacinį (VIN) numerį ir kainą. Ieškovė sąskaitą apmokėjo 2021 m. vasario 22 d., o 2021 m. vasario 23 d. atsakovės atstovas perdavė ieškovės atstovui automobilį ir su juo susijusius dokumentus. Ieškovė automobilį užregistravo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Regitra, gavo registracijos liudijimą su suteiktu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pateikė ieškovei visą reikiamą informaciją apie parduodamą automobilį, visus reikalingus ir būtinus automobilio dokumentus, techninius reikalavimus atitinkantį automobilį, kurį ieškovė savo vardu registravusi gali nekliudomai dalyvauti viešajame eisme ir jį naudoti pagal paskirtį. Ieškovė įsigijo 12 metų naudotą automobilį, apie kurį atsakovė suteikė visą jai žinomą informaciją, įskaitant ridos duomenis ir automobilio identifikacinį (VIN) numerį, leidžiantį pagal VIN kodą patikrinti jo istoriją. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė, būdama automobilio savininke, būtų suklastojusi ridos duomenis ar nuslėpusi automobilio ridą. Nuo įsigijimo momento 2021 m. vasario 23 d., automobilis buvo ir yra ieškovės žinioje, tačiau praėjus tik beveik trims mėnesiams nuo įsigijimo 2021 m. gegužės 12 d. elektroniniu laišku ieškovė atsakovės atstovą informavo, kad 2021 m. gegužės 13 d. nuo 7.30 val. kviečia dalyvauti automobilio patikroje, kuri vyks UAB Möller Auto Vilniuje. Atsakovės atstovas laiško gavimo dieną ir numatytą automobilio patikros dieną buvo nedarbingas dėl ligos, todėl 2021 m. gegužės 12 d. elektroniniu laišku atsakydamas ieškovei ir pateikdamas nedarbingumo dėl ligos pažymą, prašė automobilio patikrą atidėti vėlesniam laikotarpiui, tačiau ieškovė neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes ir automobilio apžiūrą atliko vienasmeniškai. Nurodė, kad ieškovė eksploatavo automobilį, vežiojo juo darbuotojus į statybvietes sunkiosios technikos paveiktais keliais, todėl natūralu, kad nuvažiavus apie 1000 km., intensyviai tris mėnesius naudotas automobilis nusidėvėjo labiau, nei jis buvo pardavimo momentu. Tai, kad ieškovė eksploatavo automobilį, rodo, jog parduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, be to, ieškovė nesilaikė UAB Möller Auto serviso rekomendacijų, kad neatlikus remonto po nustatytų pažeidimų, pažeidimai gali dar padidėti. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodoma variklio alyvos prasiskverbimo galimybe, kadangi automobilio variklis nebuvo plautas, o skirtingų apžiūrų metu buvo fiksuojama skysčio nuotėkis variklio priekyje, kitu atveju – gale, todėl jokių objektyvių žinių apie variklio alyvos pasišalinimą nėra. Ekspertas taip pat nepateikė išvados, kad automobilis buvo parduotas netinkamas naudoti. Atsakovės atstovas išreiškė abejones dėl eksperto, atlikusio ekspertizę, nešališkumo, nes jis savarankiškai rinko įrodymus, reikalingus ekspertizei atlikti, todėl prašo ekspertizės aktą vertinti kaip neišsamų, nepagrįstą ir galimai įtakotą ieškovės veiksmų. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas ir neproporcingas nurodomiems automobilio trūkumams, kadangi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio (paskutinė), išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. Šiuo atveju sutarties nutraukimas neatitiktų proporcingumo ir bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų reikalavimų, nes atsakovė, parduodama ieškovei automobilį, neslėpė jo trūkumų ir sudarė sąlygas apžiūrėti automobilį, o sprendimą pirkti transporto priemonę ieškovė priėmė jos atstovui apžiūrėjus automobilį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
patikslintas ieškinys tenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės
Iš byloje esančios 2021 m. vasario 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad 2021 m. vasario 15 d. pilietis I. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovei UAB „Veralisa“ transporto priemonę VW Transporter O. Caravelle, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), kurios rida 281 400 km, už 6 100 Eur.
Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės UAB „Veralisa“ veiklos sritis – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas.
Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės UAB „Šalmesta“ veiklos sritis – apželdinimas ir aplinkos tvarkymas, melioracija, melioracijos technika.
Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. vasario 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė transporto priemonės VW Transporter O. Caravelle, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis : šalių atstovai susitiko Marijampolės m. aikštelėje prie automobilio, ieškovės atstovai apžiūrėjo norimos įsigyti transporto priemonės variklio, bagažinės skyrius, saloną, tikrino mechanizmų veikimą išjungus ir įjungus variklį, o taip pat su automobiliu atliko bandomąjį važiavimą, pravedė derybas su atsakovės atstovu ir šalys susitarė, kad atsakovė parduos, o ieškovė pirks automobilį VW Transporter O. Caravelle, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), už 6 200 Eur.
Abipusiu šalių susitarimu atsakovė atliko parduodamo automobilio VW Transporter O. Caravelle VĮ Regitra Marijampolės techninių apžiūrų centre (toliau – Marijampolės TAC) privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą. Iš 2021 m. vasario 19 d. Marijampolės TAC Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonės VW Transporter O. Caravelle rida apžiūros dienai, t. y. 2021 m. vasario 19 d., buvo 281 429 km, transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2023 m. vasario 18d.
Atsakovė, atlikusi transporto priemonės technikinę apžiūrą, 2021 m. vasario 19 d. parengė ir pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė automobilio markę, modelį, identifikacinį (VIN) numerį ir kainą – 6 200 Eur.
2021 m. vasario 22 d. ieškovė bankiniu pavedimu apmokėjo atsakovės pateiktą sąskaitą už automobilį, o sekančią dieną, t. y. 2021 m. vasario 23 d. ieškovės atstovai atvyko į Marijampolę ir atsakovė perdavė ieškovės atstovui automobilį VW Transporter O. Caravelle, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), ir su juo susijusius dokumentus, įskaitant automobilio atitikimo techniniams reikalavimams patvirtinimą – 2021 m. vasario 19 d. Marijampolės TAC Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdyje apklausti liudytojai M. G. ir P. I. patvirtino transporto priemonės technikinės apžiūros aplinkybes ir rezultatus.
Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), konkrečiai šio automobilio apžiūros neatsimena, bet susipažinęs su 2021 m. vasario 18 d. transporto priemonės apžiūros protokolu, paaiškino, kad šioje transporto priemonėje neveikė stabdžio signalai, taip pat darbinio stabdžio veikimas po pedalo atleidimo buvo liekamas, duslintuvas buvo nesaugus, buvo matomas tepalo nuotėkis iš variklio, gabaritas neveikė ir amortizatorius buvo nesaugus, paveiktas korozijos. Dėl šių priežasčių buvo surašyta išvada, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir buvo surašyti trūkumai, kuriuos reikėjo pašalinti. Nurodė, kad priekinės pakabos spyruoklių atraminių guolių patikrinti beveik neįmanoma, net ir servise juos patikrinti galima tik išėmus. Priekinio stabilizatoriaus įvorės atliekant patikrą tikrinamos, šiuo atveju trūkumų nebuvo. Šiuo atveju amortizatorių veikimas nebuvo blogas, tiesiog apsauginė vieta buvo pažeista korozijos, tačiau tai nepablogino jo veikimo, todėl apžiūros metu buvo vertinamas kaip mažas trūkumas ir buvo tik rekomenduota jį pašalinti. Paaiškino, kad stabdžių diskų būklę įtakoja laikas ir pravažiuoti kilometrai. Variklis buvo uždengtas apsauga.
Liudytojas P. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Automobilis Volkswagen Transporter buvo kartą tikrintas ir turėjo neigiamą išvadą, todėl 2021 m. vasario 19 d. pakartotinai tikrindamas automobilį, jis tikrino tik pagal pirmoje išvadoje surašytus trūkumus. Trūkumai pagal pirmosios patikros išvadą buvo tokie : stabdžių lemputės neveikė, dokumentinis trūkumas dėl draudimo, pernelyg didelis liekamasis rato stabdymas po stabdžio pedalo atleidimo, išmetimo sistemoje buvo kelios skardos netvarkingos, skysčio nuotėkis variklio priekyje, gabaritų žibintas neveikė, amortizatorių tvirtinimas nesaugus. Patikrinęs išvadoje nurodytus trūkumus nustatė, kad viskas yra sutvarkyta ir išdavė teigiamą išvadą, t. y. automobilis techniškai tvarkingas ir jį galima registruoti. Vienintelis trūkumas buvo – nepakeista gabaritų lemputė, bet su tokiu trūkumu transporto priemonę galima registruoti. Dėl tepalų nuotėkio atliekamas patikrinimas iš viršaus variklio ir pasikėlus automobilį apžiūrint iš apačios, patikrinimo metu nuotėkio nebuvo nustatyta. Prieš tai atliekant apžiūrą kolega buvo užfiksavęs tepalo nuotėkį variklio dalyje, kaip trūkumą. Jei tekėtų tepalas, tai automobilio apačioje dažniausiai būna apsaugos, ir todėl nesimato tepalų. Ar šiuo konkrečiu atveju buvo automobilio apsauga po varikliu negali atsakyti, nes neatsimena, jei apsaugos nebūna – nevertinama kaip trūkumas. Duomenys, ar variklio aušinimo sistema veikia ar neveikia, techninės apžiūros metu nenustatinėjama, nėra tokios galimybės; jei toks gedimas būtų, vizualiai jis nesimatytų. Pusašio pakabinami guoliai yra apžiūrimi, tokio trūkumo nustatyta nebuvo. Yra tikrinama amortizatoriaus tvirtinimas ir žiūrima, ar nėra tepalų nuotėkio, paties amortizatoriaus veikimas netikrinamas. Tikrinant automobilį yra tik užrašomi odometro duomenys.
Kaip matyti iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo, 2021 m. vasario 23 d. transporto priemonė VW Transporter O. Caravelle identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), buvo registruota VĮ Regitra ieškovės vardu ir jai suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Nusipirkę transporto priemonę Marijampolėje ir su ja atvažiavę į Šalčininkus, ieškovės atstovai pastebėjo, kad iš variklio bėga tepalas. Automobilis buvo pirktas vežioti darbuotojus į darbo vietas, tačiau, kaip teigia ieškovė, automobiliu negalėjo naudotis, nes nuolat reikėjo pildyti variklio tepalus.
Kilus įtarimams dėl automobilio ridos duomenų tikrumo, ieškovė 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į UAB Möller Auto servisą, kuris nustatė, kad pagal tarptautinėje gamintojo duomenų bazėje ElsaPro užfiksuotus įrašus nustatyta, jog automobiliui VW Transporter O. Caravelle, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), pirmasis techninis aptarnavimas atliktas 2009 m. spalio 19 d., esant automobilio ridai 22 869 km, o 2020 m. sausio 20 d. buvo fiksuota automobilio rida 422 135 km.
Pasitvirtinus įtarimui, kad automobilio ridos apskaitos prietaisai rodo 140 706 kilometrais mažesnę ridą, nei ji buvo fiksuota 2020 m. sausio 20 d., ieškovė suprato, kad automobilio variklis gali būti susidėvėjęs, todėl leidžia tepalus, pasijautė apgauta ir 2021 m. kovo 10 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama sugrąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir atsiimti automobilį, tačiau 2021 m. balandžio 2 d. gavo atsakymą, kad ieškovės pateikta informacija atsakovei yra netikėta, apie ridos atsukimą ji išgirdo pirmą kartą iš gautos ieškovės pretenzijos.
2021 m. gegužės 19 d. ieškovė kreipėsi į specializuotą autoservisą UAB Möller Auto Vilniaus m. ir gavo pažymą, kad dėl nustatytų gedimų automobilis VW Transporter O. Caravelle, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), eksploatacijai iš viso netinkamas be remonto, kurio kaina būtų virš 6000 Eur.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu, teigdama, kad ji nieko nežino apie automobilio ridos neatitikimus, spidometro neatsukinėjo, jos žinioje automobilis buvo tik kelias dienas, servise nustatyti gedimai galėjo atsirasti ieškovei eksploatuojant automobilį sunkiai pravažiuojamais keliais, nes nuo automobilio įsigijimo pagal spidometro rodmenis ieškovė juo pravažiavo apie 1 000 km.
Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo
Šalių ginčas dėl automobilio VW Transporter O. Caravelle, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių. Ieškovė, 2021 m. vasario 23 d. perėmusi transporto priemonę iš atsakovės ir 2021 m. kovo 4 d. sužinojusi, jog automobilio ridos duomenys yra pakeisti, t. y. automobilio rida yra apie 140 706 km didesnė, negu matėsi automobilio spidometre atsakovei perduodant automobilį 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 10 d. pateikė atsakovei pretenziją, pareikalaudama sugrąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir atsiimti automobilį. Atsakovė į pranešimą atsakė 2021 m. balandžio 2 d., nurodydama, kad ieškovės pateikta informacija atsakovei yra netikėta, apie ridos atsukimą ji išgirdo pirmą kartą iš gautos ieškovės pretenzijos. Atsakovė pinigų negrąžino, su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog ridos duomenų neklastojo. Atsakovė minėta transporto priemone disponavo nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. vasario 23 d. Duomenų apie ridos suklastojimo momentą byloje nėra, tačiau yra žinoma bei nustatyta, jog automobilio rida 2020 m. sausio 20 d. buvo 422 135 km, o 2021 m. vasario 19 d. atsakovei atliekant privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą buvo užfiksuota automobilio rida – 281 429 km.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose neįtvirtinta specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y., kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).
Pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalį pardavėjo pareiga yra garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; kt.).
Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.4311 straipsnis).
Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
CK 6.333 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų.
Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudarę rašytinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovė ir atsakovė, būdami juridiniai asmenys, žodžiu susitarė dėl automobilio VW Transporter O. Caravelle pirkimo–pardavimo sąlygų ir šį susitarimą įformino 2021 m. vasario 19 d. atsakovės parengta ir ieškovei pateikta PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė nurodė automobilio markę, modelį, identifikacinį (VIN) numerį ir kainą – 6 200 Eur, o ieškovė šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 2021 m. vasario 22 d. Atsakovė 2021 m. vasario 23 d. perdavė ieškovei ginčo automobilį ir jo 2021 m. vasario 19 d. Marijampolės TAC Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota automobilio rida – 281 429 km, t. y. ieškovei buvo parduotas automobilis VW Transporter O. Caravelle su pakeistais odometro rodmenimis (rida), nurodant ieškovei, jog automobilis yra nuvažiavęs 281 429 km, kai tikroji jo rida pardavimo momentu buvo didesnė nei 422 135 km.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutinka, kad ji nuslėpė nuo ieškovės aplinkybę, jog yra pakeisti automobilio odometro rodmenys ir apskritai abejoja, ar ši aplinkybė turi įtakos UAB Möller Auto servise nustatytiems automobilio gedimams, teigia ieškovei pardavusi tinkamą naudoti automobilį, prašo nesivadovauti byloje atlikta transporto priemonės teismo techninė ekspertizės išvada dėl eksperto, atlikusio ekspertizę, nešališkumo, prašo ekspertizės aktą vertinti kaip neišsamų, nepagrįstą ir galimai įtakotą ieškovės veiksmų. Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. 2021 m. lapkričio 17 d. teismo nutartimi nagrinėjamojoje civilinėje byloje buvo paskirta transporto priemonės teismo techninė ekspertizė. 2021 m. gruodžio 27 d. teisme gautas teismo eksperto V. M., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, ekspertizės aktas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rida 2021 m. gruodžio 14 d. prieš jo techninę apžiūrą ir techninės būklės įvertinimą – 282 102 km. Automobilių gamintojo VW duomenų bazėje ElsaPro užfiksuota, kad tiriamajam automobiliui pirmasis techninis aptarnavimas atliktas 2009 m. spalio 19 d., esant automobilio ridai 22 869 km, o 2020 m. sausio 20 d. buvo fiksuota automobilio rida 422 135 km. Jei tiriamasis automobilis tokiu pat intensyvumu (vidutiniškai 3 198 km per mėnesį) buvo eksploatuojamas nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2021 m. vasario 15 d., tai tikėtina jo rida šio automobilio pirkimo–pardavimo metu 2021 m. vasario 15 d. galėjo būti apie 463 709 km. Automobilio pirkimo–pardavimo metu 2021 m. vasario 15 d. fiksuota rida 281 400 km. Todėl tikėtina, kad skirtumas tarp tikrosios ir fiksuotos ridos tuo metu galėjo būti apie 182 309 km. Techniniu požiūriu labai tikėtina, kad 2021 m. vasario 23 d. automobilis VW Transporter, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas pirkėjui neatitinkantis Techninių reikalavimų ir dėl to buvo netinkamas eksploatuoti ir dalyvauti viešajame eisme, nes, labai tikėtina, automobilis turėjo šiuos didelius trūkumus: užpakalinio kairio rato pakabos lankstinės jungties klibėjimas; susidėvėjusi variklio tvirtinimo priekinė pagalvė; priekinių stabdžių diskų storis yra mažesnis, nei reglamentuota gamintojo; alyvos prasiskverbimas. Alyvos prasiskverbimas kaip trūkumas laikytinas paslėptu (neakivaizdžiu). Šis trūkumas (alyvos prasiskverbimas) buvo paslėptas po 2021 m. vasario 18 d. techninės apžiūros, tikėtina – nuvalant variklio apačią nuo tepalo, kad prieš 2021 m. vasario 19 d. techninę apžiūrą nebūtų alyvos prasisunkimo požymių.
Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. M. nurodė, kad palaiko savo atliktos ekspertizės išvadą ir paaiškino, kad automobilis tyrimui savo eiga buvo atvykęs du kartus : 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. Automobilis apžiūrai buvo pristatytas sąlyginai švarus, atsižvelgiant į oro sąlygas, nes buvo žiema. Variklis buvo pakankamai švarus, išskyrus tai, kad buvo nuotėkis alyvos iš variklio alkūninio veleno galinio riboklio. Įsiurbimo kolektoriaus tvirtinimo pažeidimo ir variklio tvirtinimo laikiklio pažeidimo (ekspertizės akto 16-17 nuotraukos) nėra galimybės nustatyti prieš kiek laiko atsirado tokie pažeidimai. Dyzeliniuose varikliuose alyva patamsėja maždaug po 1 000 km, tada jau vizualiai matosi pakitusi, patamsėjusi jos spalva. Automobilis prieš atliekant ekspertizę matėsi, kad kurį laiką buvo nenaudojamas. Nurodė, kad automobilio rida jo detalių susidėvėjimui turi įtakos. Automobilio istorijos medžiagoje fiksuojami visi įvykiai, kada buvo automobilis tvarkytas servize, todėl radęs automobilyje lipduką, jis nustatė, kad buvo keistas automobilio variklio diržas, lipduke buvo nurodyta ir tuo metu buvusi automobilio rida. Tai padėjo atsakyti į klausimą, ar automobilio rida buvo atsukta.
Teismas neturi pagrindo abejoti pateikta eksperto išvada, o atsakovės atstovo nurodyti motyvai dėl galimo eksperto šališkumo, kad jis galimai buvo įtakotas ieškovės veiksmų, neparemti jokiais įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalims buvo suteikta galimybė siūlyti eksperto kandidatūras ir ekspertizė buvo pavesta atlikti būtent atsakovės pasiūlytam ekspertui, atsižvelgiant į jo profesionalumą, turimą ekspertinę patirtį.
Kaip jau buvo minėta, pardavėjas, šiuo atveju – atsakovė, atsako už automobilio paslėptus trūkumus. Nagrinėjamu atveju pardavėja (atsakovė) garantavo už šalių žodiniu susitarimu nurodytų parduodamo automobilio duomenų tikrumą, t. y., jog parduodamo automobilio nurodyta rida (281 429 km) yra teisinga. Teismas sprendžia, kad automobilis ieškovei buvo parduotas su paslėptais trūkumais, t. y. pakeista rida. Automobilio rida yra svarbus faktorius, sprendžiant apie automobilio vertę, nusidėvėjimą, naudingumą ir kitas technines charakteristikas, todėl neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, jeigu šioje situacijoje liktų neapgintos ieškovės teisės. Teismas pripažįsta, kad tikrosios ridos rodmenų atskleidimas būtų sąlygojęs ieškovės apsisprendimą įsigyti automobilį, taip pat įtakotų ir automobilio kainos dydį.
Ieškovė, gindama savo pažeistas teises, pateikė teismui patikslintą ieškinį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, prašydama pripažinti automobilio VW Transporter O. Caravelle žodinę pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įstatyminį šio reikalavimo pagrindą, kuriuo remiasi ieškovė, sprendžia, kad tikrasis ieškovės reikalavimas yra susijęs ne automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimu negaliojančia, o su minėtos sutarties nutraukimu ir restitucijos taikymu (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties yra tada, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).
Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Proceso teisės aspektu pažymėtina, kad sutarties nutraukimo pagrįstumą ginčijanti šalis turi įrodyti, kad jos padarytas pažeidimas neesminis ir todėl kita šalis neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Paprastai sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu nukentėjusi šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Šalys gali susitarti ir išvardyti sutartyje konkrečius pažeidimus, kuriuos pripažįsta esminiais, bet CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatos neįpareigoja šalių nustatyti sutartyje konkrečius kokybės pažeidimus, kurių nesilaikymas turėtų esminę reikšmę sutarties galiojimui. Sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).
Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 straipsnis), arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu.
Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovė tikėjosi įsigyti automobilį, atitinkantį deklaruotus duomenis bei automobilio odometro rodomus rodmenis, t. y. tikėjosi įsigyti automobilį, kurio pravažiuota rida daugiau nei 140 706 km mažesnė, negu paaiškėjo iš tiesų esanti; 2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.4311 straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi teisingi; 3) nagrinėjamu atveju nėra duomenų ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, nėra nustatytas automobilio ridos suklastojimo momentas – tiek atsakovės disponavimo metu automobilio odometro duomenys galėjo būti pakeisti, tiek ir iki jai nusiperkant šį automobilį, todėl atsakovės kaltės forma gali būti tiek tyčia, tiek ir dėl didelio neatsargumo – nepatikrinus automobilio specializuotame automobilių centre ir/ar „Carvertical“ platformoje ir neužtikrinus ieškovei duomenų apie parduodamą automobilį tikslumo; 4) ieškovė neturi pagrindo tikėtis, jog sutartis bus įvykdyta tinkamai, nes automobilio rida jau yra pakeista, ji, žinodama tikrąją automobilio ridą, arba jo nebūtų pirkusi, arba nebūtų mokėjusi tokios kainos; atsakovė nepatirtų labai didelių nuostolių, nutraukus sutartį, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovei būtų grąžintas jos parduotas automobilis, ieškovei – jos už automobilį sumokėti pinigai. Apibendrinant išdėstytus motyvus pasakytina, jog ieškovė dėl netinkamo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, pagrįstai įgijo teisę šią sutartį nutraukti.
Ieškovės reikalavimas grindžiamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, šiam pirkėjos (ieškovės) reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėja nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Byloje nustatyta, kad ieškovė automobilį pirko naudoti jį pagal tiesioginę paskirtį – vežioti bendrovės darbuotojus į darbo vietas, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teismas nustatė ieškovės įsigyto iš atsakovės automobilio kokybės trūkumų faktą. Apie šį trūkumą ieškovė nebuvo informuota prieš sudarant sutartį.
Atsakovė teigia, kad ieškovė, būdama rūpestinga ir atidi pirkėja, turėjo galimybę prieš įsigydama automobilį atlikti nuotolinę automobilio patikrą apie jo duomenis, įskaitant ir ridos istoriją, internetinėse svetainėse arba automobilio patikrinimą tiesiogiai savo pasirinktame servise, nes jai buvo pateikta PMV sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta automobilio markė, modelis, identifikacinis (VIN) numeris.
Taigi esminis šioje byloje keliamas klausimas yra tai, ar ieškovė kaip naudoto automobilio pirkėja turėjo pareigą patikrinti perkamo daikto kokybę ir ar nepasinaudojimas galimybe ją patikrinti panaikina pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybę.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).
Įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę.
Įvertinus išdėstytus motyvus, vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, 6.218 straipsniu, 6.327 straipsnio 1, 3 dalimi, 6.333 straipsniu, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6.431(1) straipsniu, Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo reikalavimais, taip pat nurodyta kasacinio teismo praktika ir atsižvelgiant į atsakovės parduodant automobilį deklaruotus duomenis – automobilio ridą, konstatuotina, jog atsakovės nurodyta klaidinga informacija apie transporto priemonės ridą yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, lėmęs ieškovės apsisprendimą dėl automobilio įsigijimo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, reikalavimą grįsdama CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. – pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir tinkamai šį savo teisių gynimo būdą įgyvendino.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovei įrodžius esminį automobilio trūkumą – skirtumą tarp tikrosios ir fiksuotos automobilio ridos, lėmusį tai, kad ieškovė (pirkėja) iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su atsakove (pardavėja) pirkimo–pardavimo sutarties, yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas : sumokėtą žyminį mokestį, atstovavimo išlaidas, 0,6 Eur už banko pavedimus; 1675,95 Eur sumokėtų už ekspertizę; 184,55 Eur už automobilio patikrinimo darbus.
Ieškovės išlaidas patvirtina byloje pateikti įrodymai : 2021 m. balandžio 8 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 15061 sumokėta 140 Eur žyminio mokesčio ir 0,30 Eur už banko pervedimą bei 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 06040937 sumokėta 38 Eur žyminio mokesčio; 2021 m. balandžio 8 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 15062 sumokėta 600 Eur už advokato paslaugas ir 2021 m. gegužės 31 d. sąskaita Nr. SS 06/21 patvirtina, kad už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėta 300 Eur; 2021 m. sausio 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija ANA Nr. 2022001 ir 2022 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1151 patvirtina, kad ieškovė už byloje atliktą transporto priemonės teismo techninę ekspertizę sumokėjo 1675,95 Eur; 2021 m. birželio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija AA Nr. 6702748 ir 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 06040944 patvirtina, kad ieškovė už atliktas paslaugas UAB Möller Auto sumokėjo 184,55 Eur ir 0,30 Eur už banko pervedimą.
Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos iš viso 2 901,10 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 900 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai, 1675,95 Eur už byloje atliktą transporto priemonės teismo techninę ekspertizę, 184,55 Eur už automobilio patikrinimo darbus, 0,6 Eur už banko pavedimus ir 140 Eur žyminio mokesčio, kadangi pagal pateiktus patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovė turėjo mokėti 140 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina ieškovei 140 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio, o 38 Eur grąžintini ieškovei kaip žyminio mokesčio permoka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 79 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei iš atsakovės priteisiamos 9,16 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Už eksperto V. M. dalyvavimą teismo posėdyje apmokėtina uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, 121 Eur pagal 2022 m. gegužės 4 d. pateiktą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 06-2022 iš atsakovės UAB „Veralisa“ 2022 m. kovo 9 d. sumokėto 242,00 Eur avanso mokėjimo nurodymu Nr. 03081714 į Marijampolės apylinkės teismo banko sąskaitą.
Grąžinti ieškovei likusius nepanaudotus 24,05 Eur iš 2021 m. lapkričio 23 d. sumokėto 1 700 Eur avanso į Marijampolės apylinkės teismo banko sąskaitą.
Grąžinti atsakovei likusius nepanaudotus 121,00 Eur iš 2022 m. kovo 9 d. sumokėto 242,00 Eur avanso mokėjimo nurodymu Nr. 03081714 į Marijampolės apylinkės teismo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, banko kodas Nr. 73000.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti.
Nutraukti automobilio VW Transporter O. Caravelle, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą 2021 m. vasario 19–23 d. tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalmesta“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veralisa“ ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalmesta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veralisa“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko Vilniaus filialas, ieškovės sumokėtus 6200 Eur (šešis tūkstančius du šimtus eurų), o ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Šalmesta“ įpareigoti grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veralisa“ automobilį VW Transporter O. Caravelle, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veralisa“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalmesta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100, 2 901,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veralisa“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, valstybei 9,16 Eur (devynis eurus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Sumokėti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) pagal 2022 m. gegužės 4 d. pateiktą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 06-2022 už eksperto V. M. dalyvavimą teismo posėdyje iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veralisa“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 9 d. sumokėto 242,00 Eur avanso mokėjimo nurodymu Nr. 03081714 į Marijampolės apylinkės teismo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalmesta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100, likusius nepanaudotus 24,05 Eur iš 2021 m. lapkričio 23 d. sumokėto 1700 Eur avanso į Marijampolės apylinkės teismo banko sąskaitą.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veralisa“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, likusius nepanaudotus 121,00 Eur iš 2022 m. kovo 9 d. sumokėto 242,00 Eur avanso mokėjimo nurodymu Nr. 03081714 į Marijampolės apylinkės teismo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalmesta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100, 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2021 m. birželio 4 d., mokėjimo nurodymu Nr. 06040937, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZJ66697. Žyminio mokesčio permokos grąžinimo vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Virginija Šeškuvienė