Civilinė byla Nr. e3K-3-175-248/2017

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00779-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. K. ir E. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. K. ir E. K. ieškinį atsakovams K. N., A. Ž., J. R., V. R. dėl nuosavybės dalių, įeinančių į bendrąją dalinę nuosavybę, pakeitimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, įpareigojimo atlikti veiksmus bei leidimo atlikti veiksmus be atsakovų sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija, E. S., Z. R., A. J. (A. J.), E. N., A. N. ir V. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reguliuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teismui atmetus ieškinį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovės pateikė teismui ieškinį su reikalavimais dėl nuosavybės dalių, įeinančių į bendrąją dalinę nuosavybę, pakeitimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir leidimo atlikti veiksmus be atsakovų sutikimo. Nurodytu ieškiniu ieškovės, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovę V. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti paprastąjį klevą, augantį prie pastato – gyvenamojo namo, esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinio kampo, o atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovėms pašalinti paprastąjį klevą.
3. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje                Nr. e2-74-588/2015 patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovių ir atsakovo A. Ž., 2015 m. gegužės 22 d. teismo nutartimis – taikos sutartys tarp ieškovių bei atsakovų J. R., V. R. ir K. N.. Minėtomis teismo nutartimis nutrauktos civilinės bylos dalys dėl ieškovių reikalavimų, susijusių su nuosavybės dalių, kurios yra bendroji dalinė nuosavybė, pakeitimu, atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, įpareigojimu atlikti veiksmus ir leidimu atlikti veiksmus be atsakovių sutikimo, pareikštų A. Ž., J. R., V. R. ir K. N..
4. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje                Nr. e2-74-588/2015 ieškovių reikalavimas atsakovams J. R. ir V. R. dėl įpareigojimo pašalinti paprastąjį klevą paliktas nenagrinėtas. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi panaikino šią Palangos miesto apylinkės teismo nutarties dalį, perdavė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pašalinti paprastąjį klevą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
5. Ieškovės grindė reikalavimą pašalinti klevą tuo, kad joms ir atsakovams V. R. bei J. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas Palangoje, (duomenys neskelbtini) (ieškovėms priklauso po 1/10 dalį gyvenamojo namo, atsakovams – po 1/5 dalį). Nurodyto žemės sklypo dalyje, paskirtoje naudotis atsakovei V. R. pagal naudojimosi tvarką, auga paprastasis klevas. Šis medis yra labai didelis ir senas, auga arti šalims priklausančio namo, jo lapija užstoja šviesą, todėl E. K. naudojamose patalpose yra tamsu.
6. Ieškovės teigia, kad nurodytas medis yra blogos būklės, kelia pavojų ieškovių ir kitų asmenų turtui ir sveikatai. Jo būklė įvertinta kompetentingų specialistų kaip nepatenkinama, nes 60 proc. kamieno medienos yra pažeista puvinio, mediena minkšta, praradusi būdingą spalvą, centrinę kamieno dalį sudaro tuščia ertmė. Pati atsakovė V. R. atsisako imtis skubių veiksmų, kad pašalintų pavojų aplinkinių turtui ir sveikatai, todėl ieškovės buvo priverstos pareikšti ieškinio reikalavimą dėl medžio pašalinimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimą pašalinti paprastąjį klevą ir priteisė atsakovės V. R. naudai po 350 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo iš kiekvienos ieškovės.
8. Teismas nustatė, kad ginčo šalys yra pastatų ir žemės sklypo Palangoje, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šio žemės sklypo dalyje, valdomoje atsakovų V. R. ir J. R.,  auga paprastasis klevas. Ieškovės prašo įpareigoti atsakovus pašalinti šį klevą kaip keliantį grėsmę turto ir asmenų saugumui.
9. Teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė, jog paprastasis klevas kelia grėsmę ieškovėms, jų sveikatai ir turtui. Teismas nurodė, kad miškininko V. P. 2014 m. rugsėjo 2 d. išvadoje dėl paprasto klevo įvertinimo nurodyta, jog medžio būklė įvertinama nepatenkinamai, medis kelia grėsmę turtui ir žmonių saugumui, nutarta informuoti klevo savininką apie netinkamą klevo būklę ir pasiūlyta pašalinti šį medį. Paprastojo klevo sanitarinės būklės ir vertingųjų savybių vertinimo išvadų aiškinamajame rašte specialistas, biologijos magistras, arboristas ekologas S. A. D. nurodo, kad paprastajam klevui yra 150–170 metų, jis yra patenkinamos fiziologinio gyvybingumo, vidutinės estetinės išvaizdos; jei bus tinkamai prižiūrimas, galės būti išsaugotas ir atgaivintas. S. A. D. siūlė medį skelbti valstybės ir savivaldybės saugomu botaniniu (ir kultūriniu-istoriniu) paveldo objektu.
10. Teismas patikimesne laikė ne ieškovių pateiktą miškininko V. P. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos nuomonę, o specialių žinių turinčio asmens (arboristo ekologo) S. A. D. išvadas, patvirtinančias, jog medį galima ir būtina išsaugoti, įvertinus jo gamtinę ir kultūrinę-istorinę vertę.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovai V. R. ir J. R. neigia galimą grėsmę, keliamą medžio, jie, būdami medžio savininkai bei prižiūrėtojai, žino ir supranta pasekmes, galinčias kilti, yra pasirengę pasirūpinti medžio apsauga, siekdami išsaugoti medį bei pašalinti galinčias kilti grėsmes. Ieškovėms medis negali kelti didesnės grėsmės nei medžio savininkams, kurių naudojamos žemės dalyje yra medis.
12. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsniu, atmetė ieškinį, nurodydamas, kad ieškovės neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, klevas nepažeidžia ieškovių kaip bendraturčių interesų. Teismas, nusprendęs, kad ginčas išspręstas atsakovės V. R. naudai, priteisė iš ieškovių atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis).
13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą ir priteisė iš ieškovių atsakovei V. R. po 400 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
14. Kolegija konstatavo, kad ieškovių reikalavimas pašalinti klevą atitinka prevencinio ieškinio reikalavimą. Kolegija nurodė, kad ieškovės turėjo įrodyti, jog neteisėti atsakovų veiksmai (kurie apima ir neveikimą) tam tikriems ieškovių interesams kelia grėsmę. Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kai Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 27 d. surašė pakartotinį aktą dėl želdinio būklės, atsakovai pateikė 2016 m. balandžio 20 d. Arboristikos paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su VšĮ Lietuvos arboristikos centru, kurios objektas – arboristikos paslaugų teikimas, remiantis paprastojo klevo sanitarinės būklės ir vertingųjų savybių 2016 m. sausio 8 d. vertinimo išvadomis. Pagal sutartį numatyta suteikti tokias paslaugas: medžio lajos formuojamieji  genėjimai, lajos dinaminiai ir (arba) statiniai surišimo (sutvirtinimo) ir augavietės revitalizavimo darbai.
15. Nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. pagal sutartį buvo atliekami ginčo medžio tvarkymo darbai. Palangos miesto savivaldybės administracija neteikė išvados dėl medžio būklės ir perspektyvų po atliktų medžio arboristikos darbų. Kolegija pažymėjo, kad 2014 m. rugsėjo želdinių būklės įvertinimo aktas, 2014 m. rugsėjo 2 d. miškininko V. P. išvada nėra administraciniai aktai, sukeliantys tam tikrų teisinių pasekmių. Akte tik pasiūlyta medžio savininkei kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo pašalinti medį, tai yra rekomendacinio pobūdžio aktas.
16. Kolegija nurodė, kad atsakovai nebuvo suinteresuoti pašalinti medį, jie ėmėsi jo išsaugojimo darbų. Atsakovė V. R., kaip privačioje žemėje augančio medžio savininkė, yra atsakinga už jo priežiūrą, ji ėmėsi veiksmų medžiui išsaugoti (sudarė sutartį dėl medžio išsaugojimo ir būklės pagerinimo darbų, šios pagrindu buvo atlikti arboristikos darbai) (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumą, ieškovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių potencialią medžio keliamą grėsmę jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Atsakovė inicijavo medžio pripažinimo gamtos paveldo objektu procesą. 2015 m. gegužės 1 d. VšĮ Klaipėdos krašto kultūros išsaugojimo fondo rašte rekomenduoja klevą skelbti botaniniu-istoriniu saugomu gamtos paveldo objektu, turinčiu tik šiam regionui būdingų kraštovaizdžio estetinių savybių, tiek istorinius įvykius menančių vertybių bruožų.
17. Kolegija, konstatavusi, kad neįrodytos prevencinio ieškinio pagrįstumo sąlygos, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškinio reikalavimą dėl klevo pašalinimo. Kolegija, atmetusi ieškovių apeliacinį skundą, priteisė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą iš esmės, priteisiant ieškovėms iš atsakovės V. R. visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies normą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad veiksmai, kuriuos jis įvertino kaip pavojaus pašalinimą, atlikti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teismas ieškovių ieškinio pagrįstumo klausimą vertino remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, kurių pateikiant ieškinį dar nebuvo ir ieškovės negalėjo numatyti, kad šios aplinkybės bus. Teismas pripažino pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, kurių nebuvo bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip sutapatino ieškinio reikalavimo pagrįstumą su kreipimosi į teismą pagrįstumu, todėl, atmesdamas ieškinio reikalavimus, nevertino paties kreipimosi į teismą pagrįstumo, netinkamai taikė kaltės dėl proceso principą, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Vien faktas, kad procesinio sprendimo priėmimo metu nėra pagrindo tenkinti pareikštus reikalavimus, savaime nereiškia, jog kreipimosi į teismą metu tokio pagrindo nebuvo. Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti ne tik pareikštų reikalavimų pagrįstumą, bet ir paties kreipimosi į teismą pagrįstumą. Teismas privalėjo įvertinti, dėl kokių priežasčių atmetamas ieškovių ieškinys, ar jos sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis bei sąžiningai atliko savo procesines pareigas, kada bei dėl kokių priežasčių pasikeitė aplinkybės, nulėmusios ieškovių reikalavimo tenkinimo aktualumo išnykimą.
2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai netenkinamas šalies pateiktas teismui procesinis dokumentas (ieškinys, skundas), šios šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos iš antrosios šalies, nebent teismas konstatuotų pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidų susidarymą dėl antrosios šalies nesąžiningumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis arba antrosios šalies elgesys būtų pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė bylą iš esmės, padarydamas išvadą, kad ieškovės yra kaltos dėl proceso, bei atitinkamai paskirstydamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovų naudai.
3. Apeliacinės instancijos teismas suvaržė ieškovių teisę į teisminę gynybą, nes padarė išvadą, jog jau kreipdamosi į teismą ieškovės turėjo žinoti ir numatyti, kad atsakovai po pusantrų metų nuo bylos nagrinėjimo pradžios geranoriškai imsis veiksmų medžio keliamam pavojui pašalinti. Nors patys atsakovai neigė, kad medis kelia pavojų ir kad jiems, kaip medžio savininkams, dėl šio medžio būklės reikia imtis kokių nors veiksmų, tačiau jau po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kai buvo pateiktas apeliacinis skundas teismui, atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų medžio būklei pagerinti ir sudaryti sąlygas medžiui gyvuoti nelūžtant, neskylant, palengvinti galinčias lūžti šakas, koreguoti augalui augant besikeičiančius šakų svorio centrus. Nepriklausomai nuo to, kokiomis konkrečiomis priemonėmis šioje byloje buvo pašalintas pavojus, ieškovės pagrįstai kreipėsi į teismą, o atsakovai savo veiksmais iš esmės patenkino ieškovių reikalavimą. Ieškovės, kreipdamosi į teismą, vadovavosi kompetentingų institucijų pateikta informacija apie medžio keliamą pavojų ir rekomenduojamą pavojaus šalinimo būdą. Ieškovės pirmiausia kreipėsi į institucijas, o šios – į atsakovus, prašydamos pašalinti pavojų. Nesulaukus jokių atsakovų veiksmų, buvo kreiptasi į teismą. Ieškovės, teikdamos teismui ieškinį, turėjo ir procesinį, ir materialinį pagrindą reikšti reikalavimą pašalinti klevą. Akivaizdus įrodymas to, kad medžio būklė buvo nepatenkinama teikiant ieškinį, yra tai, kad atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais pagerino jo būklę ir pašalino pavojų.
4. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė, jog egzistuoja realus pavojus, nes iš teismui pateiktų naujų įrodymų matyti, kad atsakovai ėmėsi konkrečių veiksmų medžio būklei pagerinti ir keliamam pavojui pašalinti. Ieškovių reikalavimo dėl klevo pašalinimo pagrįstumas buvo nulemtas faktų, kurie atsirado jau pateikus apeliacinį skundą ir kurių nebuvo nei ieškinio pateikimo, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nei apeliacinio skundo pateikimo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovės neprieštaravo atsakovų prašymui, pateiktam apeliaciniam teismui, dėl naujų įrodymų pridėjimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas pridėjo prie bylos 2016 m. balandžio 20 d. Arboristikos paslaugų teikimo sutartį ir informaciją apie jos pagrindu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. atliktus ginčo medžio tvarkymo darbus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos įrodymus, privalėjo labai atidžiai vertinti ne tik šiais įrodymais pagrįstų aplinkybių turinį, bet ir reikšmę ieškovių kreipimosi į teismą pagrįstumui materialine prasme. Nėra žinoma, ar, nurodytais darbais, atliktais pagal 2016 m. balandžio 20 d. Arboristikos paslaugų teikimo sutartį, buvo pašalinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisijos aktuose bei VšĮ Lietuvos arboristikos centro 2016 m. sausio 8 d. medžio sanitarinės būklės ir vertingųjų savybių vertinimo išvadose nurodyti medžio trūkumai bei keliamas pavojus.   Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ribotos apeliacijos principą, iš esmės pagrįsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris jo priėmimo metu buvo nepagrįstas.
19. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti šį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovai turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovių kaltės. Ieškovės pateikė teismui patikslintą ieškinį su reikalavimu pašalinti klevą 2015 m. vasario 20 d. Atsakovai 2015 m. sausio 20 d. gavo iš ieškovių prašymą pateikti poziciją dėl leidimo pašalinti klevą. Atsakovai, gavę tokį prašymą, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, nes ieškovių ir Palangos miesto savivaldybės sudarytos komisijos vertinimas dėl medžio pavojingumo ir būtinumo jį šalinti atsakovams kėlė abejonių. Todėl atsakovė 2015 m. sausio 28 d. kreipėsi į specialistą, siekdama išsklaidyti tas abejones dėl klevo būklės ir būtinumo jį pašalinti. Ieškovės buvo apie tai informuotos, tačiau, nesulaukusios specialisto išvados, kreipėsi į teismą su reikalavimu pašalinti klevą. Atsakovai, siekdami patvirtinti savo poziciją, kreipėsi ir į kitą instituciją– Lietuvos arboristikos centrą – dėl išvados pateikimo, išvadą gavo 2016 m. sausio 27 d. Atsakovų veiksmų visuma patvirtina, kad jie buvo aktyvūs, spręsdami klausimą dėl medžio būklės, kreipėsi į kompetentingus specialistus, sudarė sutartis savo lėšomis. Atsakovai siekė įrodyti savo poziciją, pateiktą atsiliepime į ieškinį, kad medis nėra pavojingos būklės, kaip įrodinėjo ieškovės. Atsakovų veiksmai parodo, kad jie paneigė ieškovių reikalavimo pašalinti medį pagrįstumą.
2. Atsakovai teigia, kad dėl nurodyto ieškinio reikalavimo nebuvo pagrindo kelti ginčą teisme, jie buvo linkę išspręsti šį klausimą taikiai, norėjo bendradarbiauti su ieškovėmis, ieškoti kompromiso, bet ieškovės buvo kategoriškos, kad medį reikia pašalinti.
3. Atsakovai neatliko nesąžiningų veiksmų, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, jų elgesys nebuvo ieškovių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Nėra pagrindo pripažinti atsakovus kaltais dėl proceso ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Būtent ieškovių nepagrįstas noras bylinėtis lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.
20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo tenkinti šį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės kreipėsi į teismą dėl klevo pašalinimo pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pareiškė prevencinį ieškinį, nes buvo pareikštas ieškinys ne dėl būsimos, bet jau egzistuojančios grėsmės ir atsakovų neveikimo ieškinio padavimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.
22. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai netenkinamas šalies pateiktas teismui procesinis dokumentas (ieškinys, pareiškimas, skundas ar pan.), šios (pirmosios) šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos iš antrosios šalies, nebent teismas konstatuotų pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidų susidarymą dėl antrosios šalies nesąžiningumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis arba antrosios šalies elgesys būtų pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015).
24. Nagrinėjamu atveju teismai, atmesdami ieškovių reikalavimus dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti medį, netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies, t. y. paskirstė ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas, nenukrypdami nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų taisyklių. Ieškovės nesutinka su šia teismų pozicija, nurodydamos, kad ieškinio pareiškimo teisme metu jų reikalavimai buvo pagrįsti, atsakovai pašalino medžio keliamą grėsmę nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodytos aplinkybės, pasak ieškovių, yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies taisykles, paskirstant šalių bylinėjimosi išlaidas.
25. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
26. Šią bylą nagrinėjant teisme atsakovai teikė atsiliepimus į ieškinį ir į atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti klevą paliktas nenagrinėtas. Atsakovė V. R. proceso metu buvo aktyvi, ji dalyvavo dalyje teismo posėdžių, kituose teismo posėdžiuose jai atstovavo advokatė J. P., atsakovė teikė įrodymus dėl ieškinio nepagrįstumo, nuosekliai įrodinėjo, kad klevą pašalinti nėra būtinybės, kad pritaikius atitinkamas priemones jį galima išsaugoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų reiškę nepagrįstus prašymus, vilkinę procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęsi (piktnaudžiavę) savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovė ginčą siekė išspręsti kompromisų keliu, o ne ieškovių pageidaujamu būdu, negali būti traktuojama kaip jos netinkamas elgesys, lėmęs ieškovių išlaidų atsiradimą. Dėl to nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė priežastys, susijusios su atsakovų elgesiu.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovų sklypo dalyje esantis medis nekelia ieškovių nurodomo pavojaus, kurio galima išvengti tik pašalinus medį. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmosios instancijos teisme pateiktais įrodymais bei papildomai apeliacinės instancijos teisme atsakovų pateiktais įrodymais, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl grėsmės ieškovėms ir jų turtui nebuvimo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir įrodymais, pagrindžiančiais medžio tvarkymo darbus, kurie nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dar nebuvo atlikti ir dėl to įrodymai negalėjo būti pateikti tam teismui, šiuo atveju nelėmė nagrinėjamo ginčo rezultato: šie įrodymai patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad medis nekelia grėsmės, kurios galima išvengti tik jį pašalinant. Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškinio pateikimo teisme metu ieškovių reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti klevą nebuvo pagrįstas, kaip teigia ieškovės kasaciniame skunde.
28. Sutiktina su kasaciniame skunde dėstomais argumentais dėl konstitucinės teisės į teisminę gynybą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje įtvirtintos asmens galimybės savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Tačiau kartu paminėtina, kad asmeniui tenka ir atitinkami pasirinkto teisių gynimo būdo (taip pat ir teisme) padariniai – tiek teigiami, tiek ir neigiami (pvz., teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos). Ieškovių nurodoma aplinkybė, kad jų apsisprendimą, kokia apimtimi ginti savo teises ir kokius reikalavimus reikšti, teisme lėmė Palangos miesto savivaldybės administracijos Želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisijos aktas dėl klevo būklės, neturi teisinės reikšmės sprendžiant, kaip turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos tarp bylos šalių.
29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės teisingai išsprendė ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nes byloje nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai paliktini nepakeisti, o ieškovių kasacinis skundas atmestinas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese

30. Atmetus ieškovių kasacinį skundą, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo priteisimo netenkinamas. Atsakovės V. R. naudai iš ieškovių lygiomis dalimis priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo, t. y. po 250 Eur iš kiekvienos ieškovės (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai).
31. Kasacinis teismas turėjo 9,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus ieškovių kasacinį skundą, šios išlaidos turi būti priteistos iš ieškovių po 4,60 Eur iš kiekvienos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti iš R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 4,60 Eur (keturis Eur 60 ct) iš kiekvienos. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Birutė Janavičiūtė

              Antanas Simniškis

              Vincas Verseckas