Bylos Nr. A 2.6.-3120-271/2016

Proceso Nr. 4-68-3-01645-2016-6

(S)

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5., 2.7.4.7.

VILNIAUS MIESTO  APYLINKĖS TEISMAS

                          NUTARIMAS

Vilnius, 2016 m. vasario 15 d.

Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,

sekretoriaujant G.Osinskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. M.,

suinteresuotam asmeniui  M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs

T. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) nevedusio, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, iš dalies darbingo (turi 50 procentų darbingumo lygį), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

                                     NUSTATĖ:

T. M. 2015-12-24, apie 15.50 val., Vilniuje, Stepono Batoro g. 43, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo neapdraustą  civilinės atsakomybės draudimu automobilį Audi A6 Avant, valstybinis  numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį jo motinai M. K.. Važiavo atbulas, nesilaikė saugaus atstumo, kliudė gale stovėjusį automobilį BMW 320 D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei apgadino šį nukentėjusiajam Ž. B. priklausantį automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) reikalavimus.

T. M. pažeidimų padarymo faktą pripažino ir teismo posėdyje paaiškino, kad kartu su motina pastarajai priklausančiu automobiliu AUDI A6 atvažiavo iki parduotuvės „Maxima“. Vairavo motina. Jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi tokia teisė iš jo yra atimta. Mamai buvo sunku prisiparkuoti, todėl jis sėdo už vairo ir  norėjo pastatyti automobilį tarp stovinčių automobilių. Nepajuto, kad apgadino  kitą automobilį, tačiau netrukus iš parduotuvės išėjo motina ir pradėjo ginčytis su moterimi. Išlipo, apžiūrėjo savo ir kitą automobilį,aiškių apgadinimų nematė, todėl išvažiavo. Vėliau policijoje įsitikino, kad vis tik jis savo automobiliu  kliudė automobilį BMW. Supranta, kad neturėjo pasišalinti iš įvykio vietos, todėl  gailisi dėl savo veikos. Pripažįsta jis ir tai, kad nebuvo draudimo.Serga cukralige,turtinė padėtis sunki,jo pajamos (pensija,bedarbio pašalpa) tik 208 eurų.

Suinteresuotas asmuo M. K. parodė, kad automobilis Audi A6  priklauso jai. Yra invalidė, todėl be automobilio jai sunku judėti. 2015-12-24 iki parduotuvės „Maxima“ pati vairavo automobilį, neneigia, kad jai buvo sunku priparkuoti mašiną, todėl paprašė tai padaryti sūnaus Tadeušo. Jis teisės vairuoti neturi, jos yra atimtos, tačiau  aikštelėje jam reikėjo atlikti nedidelį manevrą, pavažiuoti keletą metrų. Girtas sūnus tikrai  nebuvo. Kai grįžo iš parduotuvės,   moteriškė pradėjo ją fotografuoti, aiškino, kad kvies policiją, kad jų automobilis parkavimo metu apgadino kitą automobilį. Apžiūrėjo su T. stovintį automobilį, jokių apgadinimų žymių nerado. Pasitarė su sūnumi, ką daryti, pasėdėjo gal 5-10 min., po ko nutarė abu išvažiuoti, tuo labiau, kad jai reikėjo į vaistinę. Būdavo, kad sūnus išgėręs vairavo, bet blogas jis nėra. Jis vairuoja, nes reikia, jai skauda koją. Pati turi teisę vairuoti  automobilį, tačiau šiuo metu pažymėjimo teismui  negali parodyti, nes jis yra iš jos  pavogtas.

2015-12-24 tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas Ž.B. dėl eismo įvykio aplinkybių nurodo, kad įvykio vietoje konstatavo, jog po BMW, v/n (duomenys neskelbtini), automobilio apgadinimo automobilio Audi A6 vairuotojas pasišalino. Ant automobilio BMW kairės pusės durelių matėsi įbrėžimai. Nukentėjusysis Ž.B. aiškino, kad pats įvykio nematė, tačiau yra moteriškė - eismo įvykio liudininkė (b.l. 87).

2015-12-24 16.20 val. yra fiksuotas nukentėjusiojo Ž.B. telefoninis pranešimas apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui (b.l. 9).

Prie bylos pridėta eismo įvykio apžiūros schema, parodyta, kurioje vietoje stovi apgadintas automobilis BMW, v/n  (duomenys neskelbtini) (b.l. 10).

Transporto priemonės automobilio BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad apgadintos priekinės ir užpakalinės kairės pusės durys  (b.l.11).

O. P. 2016-01-04 18.15 val. raštu informavo policijos įstaigą, kad 2015-12-24 prie parduotuvės „Maxima“  St.Batoro g. 43, Vilniuje, stovėjimo aikštelėje matė, kaip  automobilis Audi A6, valstybinis numeris   (duomenys neskelbtini), važiavo atbulas ir kliudė stovinčio automobilio BMW kairę pusę, po susidūrimo pastarasis automobilis netgi sujudėjo. Pradėjo šaukti vairuotojui, ką jis daro, fotografavo situaciją. Tuomet vairuotojas išlipo,taip pat prie jos priėjo iš parduotuvės išėjusi  moteris, pradėjo šauti, kad nieko neįvyko, kad  „nieks ir nieko neįbraukė“. Suprato, kad jie elgėsi neatsakingai, todėl ėjo  ieškoti parduotuvės apsaugos. Kai sugrįžo į aikštelę, automobilio Audi A6 jau nebuvo. Prie savo rašto ji pridėjo fotonuotraukas, kur užfiksuoti automobiliai Audi bei BMW  (b.l. 13-14).

Rašytiniuose paaiškinimuose policijai automobilio savininkė M. K. bei vairuotojas T. M. nurodo, kad apžiūrinėjo automobilius, tačiau apgadinimų nematė (b.l.19-20).

            Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas   yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus  (protokolą Nr.10P-49731447-16, pareigūno  Ž.B. tarnybinį pranešimą apie eismo įvykį ir jo tyrimo aplinkybes, eismo įvykio  vietos schemą, automobilių Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) ir BMW 320D, v/n  (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatus, vairuotojo T. M. ir suinteresuoto asmens M. K. parodymus teismo posėdyje bei  jų rašytinius paaiškinimus policijai, automobilių nuotraukas, daro išvadą, kad byloje  surinkta pakankamai įrodymų,  jog  vairuotojas T. M. 2015-12-24, apie 15.50 val., vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniuje, St.Batoro g. 43 automobilių stovėjimo aikštėje, pažeidė KET 9 p. bei 127 p. reikalavimus, nes buvo neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, susidūrė su stovinčiu automobiliu, apgadino jį, padarė nukentėjusiajam turtinę žalą.

Todėl jo veiksmai dėl eismo įvykio sukėlimo teismo kvalifikuojami pagal ATPK 127 str. 2 d.

Be to jis važiavo automobiliu, neturėdamas civilinės atsakomybės draudimo, tokiais veiksmais pažeidė KET 226 str. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą  Lietuvos  Respublikos ATPK 123 str. 5 d.

Vairuotojas T. M. neigia, kad jis iš karto, manevro metu suvokė, jog įvyko eismo įvykis, kad jis  savo vairuojamu automobiliu apgadino kitą transporto priemonę, aiškina, kad apie tai jam ir jo motinai nurodė įvykio liudininkė-moteris. Kadangi aiškių apgadinimų automobilyje BMW jis nepastebėjo, todėl kartu su motina iš įvykio vietos nutarė pasišalinti,ką ir padarė. Supranta,kad to daryti neturėjo,reikėjo sulaukti ar nukentėjusiojo,ar policijos pareigūnų.Šiuo metu gailisi dėl savo veiksmų,dėl to,kad vairavo be tokios teisės,neturėjo draudimo,kad po įvykio išvažiavo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia,kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.Sprendžiant,ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys,kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio  pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas  pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. Vairuotojo T. M. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius  šio  pažeidimo požymius. T. M. suvokė padaręs eismo įvykį, kadangi jis posėdžio metu pripažino, kad jam pretenzijas kėlė įvykio liudytoja, kuri fotografavo, jis bei jo motina apžiūrinėjo automobilį BMW. Moteris aiškino,kad išvažiuoti iš aikštelės jis negali.Taigi, jis suvokė, kad eina kalba apie tai, jog jis apgadino kitą automobilį. T. M. teigia, kad jokių matomų apgadinimų nebuvo, tačiau tai paneigia esanti byloje tos situacijos nuotrauka (b.l.14), kurioje aiškiai matyti, kad apgadintos BMW automobilio durelės, dar daugiau – ant brėžio matosi raudona spalva, t.y. būtent T. M. vairuojamo automobilio Audi A6 dažų spalva. Šioje vietoje teismas pažymi ir tai, kad vairuotojas turėjo aiškų motyvą pasišalinti: jis vairavo automobilį, nors tokios teisės neturėjo, nebuvo ir civilinės atsakomybės draudimo. Taigi, teismas daro išvadą, kad vairuotojas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais jis pažeidė KET 222 p. reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str.1d. Šį pažeidimą jis įvykdė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kadangi tokia teisė iš jo buvo atimta už įvykdytus KET pažeidimus (b.l.4-7).

Nuobaudos skyrimas

           Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų  padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

               Teismas, parinkdamas  T. M. nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad  jis  įvykdė tris kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių vienas įstatymų leidėjo vertinamas kaip šiurkštus. Nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis per metus pakartotinai padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus: 2015-12-02 buvo baustas už pažeidimą pagal ATPK 130(2) str. Nedirba, registruotas darbo biržoje, neįgalus, turi 50 procentų nedarbingumą. Sistemingai neturėdamas teisės vairuoja transporto priemones ir  dažnai daro tai neblaivus (b.l. 4-7). Išvadų  dėl savo elgesio nedaro. Jo veiksmai kelia pavojų jam bei kitiems eismo dalyviams.

              Todėl teismas, įvertinęs administracinio kodekso 20 str. nuostatas dėl nuobaudų tikslų bei tai, kad kiekviena situacija yra individuali, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose, į teisės pažeidimų  pobūdį, padarinius, T. M. asmenybę, sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl padarytų pažeidimų skirti jam artimas maksimalaus dydžio įstatymo sankcijose numatytas baudas. Taikytini Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.Baudos mokėjimas turi būti išdėstytas dėl sunkios pažeidėjo turtinės padėties: jis yra neįgalus,gauna pensiją,registruotas darbo biržoje,turi skolų.

             Dėl automobilio Audi A6, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) konfiskavimo

              LR ATPK 130 str. 1 d. sankcija asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių, numato nuobaudą – baudą su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo, bei administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo.

Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, daiktai, buvę ATPK 130 str. 1 d. numatytos administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso, jei yra nustatyta bent viena iš ATPK 26 str. 2 d. numatytų sąlygų. Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama.

LR ATPK 26 str. 2 d. 1 p. numato, kad už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Automobilis Audi A6 Avant, valstybinis  numeris (duomenys neskelbtini), registruotas M. K. vardu. Kaip matyti tiek iš pažeidėjo  T. M., tiek iš suinteresuoto asmens M. K. parodymų, į parduotuvę jie atvažiavo abu, prie parduotuvės automobilio savininkė leido sūnui sėsti už vairo ir atlikti manevrus, ko pasekoje buvo padarytas eismo įvykis, nepaisant to, jog jai buvo žinoma, kad sūnui už šiurkščius KET pažeidimus yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Be to nepaisant to, kad eismo įvykio vietoje jiems buvo pareikštos pretenzijos, neprieštaravo, kad eismo įvykį sukėlęs sūnus pasišalintų iš eismo įvykio vietos, neskatindama jo elgtis teisėtai ir atlikti KET numatytus su eismo įvykiu susijusio vairuotojo veiksmus. Tokiu būdu automobilio savininkė žinojo, kad perduoda vairuoti automobilį asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Būdama padidinto pavojaus šaltinio – automobilio - savininkė, suvokė ir žinojo, kad jos automobiliu yra daromi KET pažeidimai, ir taip pat yra atsakinga už jų padarymą, todėl automobilis konfiskuotinas.

              Pažymėtina, kad T. M. jau ne kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už itin šiurkščius KET pažeidimus, visi jie būdavo padaromi vairuojant jo motinos vardu registruotus automobilius, todėl akivaizdu, kad jų savininkė neužtikrina, kad jai priklausančiu turtu negalėtų pasinaudoti sūnus pažeidimų darymui.

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str.,123 str.5d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p.,313 str., teisėjas

                                                                    NUTARĖ :

T. M. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 30 eurų bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.   550 eurų bauda;

              pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 1400 eurų bauda su automobilio Audi A6 Avant, valstybinis  numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

             Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą T. M. nustatyti – 1400 eurų baudą su automobilio Audi A6 Avant, valstybinis  numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Baudos mokėjimą išdėstyti per 14 mėnesių, įpareigojant T. M. kas mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo iki pilno baudos sumokėjimo mokėti po 100 eurų.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220,  banko kodas 21400 ar  bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą kituose bankuose. Įmokos kodas 1001.  Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK 16054876467.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos  teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                Pavel Borkovski