Civilinė byla Nr. 2-51-633/2020

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00430-2019-2

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija : 

 (S)

                                                                                        2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.5

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 16 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovės uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilkaviškio vandenys“ įgaliotam atstovui V. S. ir atsakovės A. D. atstovui advokato padėjėjui O. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Vilkaviškio vandenys“ patikslintą ieškinį atsakovei A. D., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Vilkaviškio rajono savivaldybei (toliau ir – trečiajam asmeniui), dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).

1.       Ieškovė UAB „Vilkaviškio vandenys“ parengiamajame posėdyje patikslintu ieškiniu prašo teismą priteisti iš atsakovės A. D. : a) 43,02 Eur skolos už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą bute (duomenys neskelbtini), b) 1,60 Eur delspinigių (netesybų), c) 5 proc. metinių kompensacinių palūkanų, bei d) 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Atsakovė priešinių reikalavimų, o trečiasis asmuo – savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, byloje (ieškovei) nepareiškė. 

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

3.       Patikslintame ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje per savo įgaliotą atstovą ieškovė UAB „Vilkaviškio vandenys“  paaiškino, kad gavusi informaciją iš trečiojo asmens apie jai nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo buto) neterminuotos nuomos atsakovei, ieškovė su atsakove 2008 m. rugsėjo 24 d. sudarė Nuotekų šalinimo iš ginčo buto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos bei teisės aktų pagrindu teikė atsakovei tokias paslaugas, už kurias atsakovė turėjo prievolę jai, ieškovei, sumokėti pagal savivaldybės tarybos sprendimais nustatytas savivaldybės teritorijoje tokių paslaugų kainas. Iki ginčo laikotarpio vanduo į ginčo butą buvo tiekiamas namo gyventojų įsirengtu vietiniu tinklu iš kiemo šulinio. 2015 metais visi daugiabučio namo butai, įskaitant nuomotą atsakovės, buvo prijungti prie ieškovės centralizuoto geriamojo vandens tiekimo tinklo, prašymą prijungimui pateikė ir atsakovė, jai buvo žinoma apie buto prijungimą prie ieškovo tinklo, atsakovė po prijungimo naudojosi nauja ieškovės paslauga – naudojo vandenį iš centralizuoto tinklo, deklaravo tai (2015 m. rugpjūčio, spalio ir gruodžio mėn.) ir iš dalies mokėjo už paslaugą iki 2016 m. vasario 3 d., todėl, ieškovės įsitikinimu, šiais konkliudentiniais veiksmais sudarė viešąją geriamojo vandens tiekimo iš centralizuoto ieškovės tinklo sutartį pagal standartines jos sąlygas, nustatytas šalies Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126, bei įgijo atsiskaitymo už tokią paslaugą bei kt. tokios paslaugos vartotojo prievoles pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, šalies Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintą Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą.  Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, atsakovei už paslaugas atsiskaitant tik dalinai, ėmė augti įsiskolinimas, nuo 2016 m. sausio atsakovė nebedeklaravo vandens vartojimo, tačiau jai, kaip ir iki tol, toliau buvo skaičiuojamas savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio (1,40 Eur/mėn., nuo 2018-02-01 – 1,73 Eur/mėn.) geriamojo vandens pardavimo (abonentinis) mokestis, iš kurio ieškovės padengiami kas mėnesį sąskaitos vartotojui parengimo ir jos pristatymo paslaugų teikimo vietos adresu kaštai. Dėl neatsiskaitymo už paslaugas ieškovė 2018 m. ir 2019 m. parengė ir išsiuntė 2008-09-24 sutartyje atsakovės nurodytu su paslaugų teikimo vieta sutampančiu ginčo buto adresu įspėjimus dėl sutarties vykdymo pažeidimų pašalinimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovė tvirtina nežinojusi, neturėjusi jokios informacijos nei iš atsakovės, nei iš trečiojo asmens kaip ginčo buto savininkės, nei iš jokių kitų šaltinių apie galimą atsakovės išvykimą gyventi kitur, ginčo buto nuomos sutarties nutraukimą ir buto valdymo grąžinimą trečiajam asmeniui (savininkei), - ieškovei šios aplinkybės tapę žinomos tik pradėjus teisme nagrinėjamą bylą. Kadangi pagal trečiojo asmens pateiktus bylon duomenis ginčo buto valdymas ir naudojimas, antstoliui vykdant teismo sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo surašius atsakovės iškeldinimo aktą, tik 2018 m. balandžio 12 d. buvo sugrąžintas trečiajam asmeniui (savininkei), ieškovės įsitikinimu, iki šios dienos tęsėsi ir atsakovės prievolės atsiskaityti už ieškovės paslaugas, teiktas ginčo butui – iki šios dienos susidariusį įsiskolinimą ieškovė ir prašanti priteisti iš atsakovės, kadangi ši anksčiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė apie išsikėlimą, nepateikė prašymo nutraukti paslaugų teikimą (viešąją geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį) bei neatsiskaitė su ieškove už paslaugas iki sutarties (paslaugų teikimo) nutraukimo dienos. Kada iš ginčo buto atsakovė faktiškai išsikėlė, ieškovei nežinoma.  Ieškovės veikloje vyrauja praktika, jog priverstinis skolos išieškojimas per teismą pradedamas kai paslaugų vartotojas (abonentas) už jas visiškai nemoka daugiau nei 2 metus ir įsiskolinimas pasiekia 50 Eur sumą. 

4.       Atsakovė A. D. per atstovą atsiliepimuose į ieškinį nurodė bei papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu visiškai nesutinkanti ir prašanti jį atmesti kaip nepagrįstą. Toliau paaiškino, jog 2007 m. jos prašymu trečiasis asmuo jai neterminuotai kaip socialinį būstą suteikė ir perdavė ginčo butą,  buvo sudaryta šio socialinio būsto nuomos sutartis. 2010 m. susirgus (duomenys neskelbtini) gyvenusiems tėvams, atsakovė ginčo bute ėmė gyventi su pertraukomis, o 2015 m. gegužės mėnesį persikėlė su viskam gyventi iš ginčo buto į tėvų namus (duomenys neskelbtini). Po šio momento į ginčo butą atsakovė atvykdavusi tik epizodiškai, neginčija 2008 m. sudariusi su ieškove nuotekų šalinimo iš ginčo buto sutartį, taip pat rašiusi ir pateikusi prašymą dėl ginčo buto prijungimo prie centralizuoto ieškovės geriamojo vandens tiekimo tinklo 2015 m., - jai buvo žinoma, kad ginčo butas tuo laiku buvo prijungtas prie minėto centralizuoto tinklo ir pradėtos teikti tokios (papildomos) paslaugos. Tačiau atsakovė tvirtina po išsikėlimo į (duomenys neskelbtini) nereiškusi valios naudotis ieškovės paslaugomis, jos manymu, neatlikusi konkliudentinių veiksmų naujai sutarčiai su ieškove sudaryti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovę ir ją toliau (ir po 2015 m. gegužės) siejo prievoliniai teisiniai santykiai dėl ieškovės paslaugų teikimo (ji ginčo bute pati fiziškai nebegyveno ir ieškovės paslaugomis nesinaudojo), atsakovė laiko, kad už ieškovės paslaugas 2016-02-03 mokėjimu visiškai atsiskaitė, ieškovės įspėjimų ji negavusi ir nežinojusi, kad ši jai ir toliau skaičiuoja abonentinį savo paslaugų mokestį. Atsakovė pripažįstanti, jog pati ginčo buto nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu po savo išsikėlimo nenutraukė ir buto valdymo ir naudojimo jai neperdavė, kad tai buvo padaryta teismo sprendimu pagal trečiojo asmens ieškinį 2017 m. Ji iš ginčo buto tuo laiku jau buvo išsikėlusi, todėl priverstinis teismo sprendimo dėl nuomos sutarties nutraukimo ir jos iškeldinimo vykdymas nebuvo būtinas, - tai buvo trečiojo asmens pasirinkimas kreiptis į antstolį. Atsakovė teigianti, kad apie savo išsikėlimą iš ginčo buto ir pageidavimą nutraukti paslaugų teikimą ji ieškovei (jos darbuotojai) pranešusi viešai tuo laiku skelbtu telefonu vos tik išsikėlusi, mananti, jog to turėję pakakti, o apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovę, kaip ir kt. komunalinių paslaugų teikėjus, turėjęs informuoti trečiasis asmuo (ginčo buto savininkė), tačiau to nepadarydamas elgėsi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, kaip ir pati ieškovė, tiek laiko delsdama aiškintis situaciją, nors jos darbuotojai matė, jog ginčo butas nėra nuolat gyvenamas. 

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje (ginčo buto savininkė) pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimais visiškai sutiko ir prašo juos patenkinti. Papildomai paaiškino, jog pirminė 2007 m. spalio 9 d. ginčo buto, kaip socialinio būsto, neterminuotos nuomos sutartis su atsakove 2015 m. liepos 15 d. buvo atnaujinta, šalims (taigi ir atsakovei) pasirašius naujo turinio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 4.1 papunkčiu atsakovė įsipareigojo sudaryti su šiluminę energiją ir komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir organizacijomis paslaugų teikimo sutartis, o 13-uoju punktu – tinkamai už jas (tokias paslaugas) atsiskaityti. Pastaroji sutartis buvo nutraukta 2017-11-06 teismo sprendimu, o atsakovė iškeldinta ir buto valdymas grąžintas trečiajam asmeniui (savininkei) 2018-04-12 antstolio A. Maliukevičiaus surašytu iškeldinimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka paslaugų teikimo sutarties su ieškove nenutraukė, jai išliko pareiga mokėti už šias paslaugas iki pat oficialios jos iškeldinimo dienos (2018-04-12), nepriklausomai nuo to, ar ji fiziškai pati gyveno ginčo bute, ar buvo išsikėlusi kitur, tačiau nuomos sutarties nenutraukusi ir ginčo buto teisės aktų nustatyta tvarka trečiajam asmeniui neperdavusi (negrąžinusi jo valdymo), t. y. galiojant nuomos sutarties 4.1 ir 13 punktams (b. l. 32-33).

III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

6.       2007 m. spalio 9 d. atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė gyvenamosios patalpos – ginčo buto, nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė be kita ko jos 2.3 punktu įsipareigojo sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų (šalto ir karšto vandens, šiluminės energijos, elektros ir kt.) teikėjais bei įmonėmis ir už šias paslaugas laiku atsiskaityti. 2007 m. spalio 15 d. ginčo butas perdavimo-priėmimo aktu perduotas valdyti ir naudoti atsakovei (laikinai prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2040-305/2017 lapai (toliau – p. b. l.) 44-46, 47). 2015 m. liepos 15 d. atsakovė ir trečiasis asmuo dėl ginčo buto tolimesnės neterminuotos nuomos pasirašė Būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė be kita ko jos 4.1. papunkčiu įsipareigojo sudaryti sutartis dėl komunalinių paslaugų, įskaitant geriamojo vandens tiekimą ir jo nuotekų šalinimą, su jas teikiančiomis įmonėmis, taigi ir ieškove, o 13-uoju punktu – teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, įskaitant geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą (p. b. l. 5-10).

7.       2017 m. lapkričio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovei už akių civilinėje byloje Nr. 2-2040-305/2017 aukščiau minėta 2015-07-15 ginčo buto nuomos sutartis buvo nutraukta pagal trečiojo asmens (nuomotojo) ieškinį (reikalavimu), nuspręsta atsakovę iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti nuompinigių skolą. Sutartis nutraukta dėl ja prisiimtų atsakovės (nuomininko) prievolių mokėti nuomos nei komunalinius mokesčius nevykdymo (p. b. l. 25-28). 2018 m. balandžio 12 d. iškeldinimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant teismo vykdomąjį raštą, antstolis A. Maliukevičius atliko atsakovės iškeldinimą iš ginčo buto (fiksuota, kad ši buvo įvykdžiusi teismo sprendimą išsikelti laisvanoriškai) ir ginčo buto valdymą ir naudojimą perdavė trečiojo asmens (savininkės) įgaliotam asmeniui (b. l. 71).

8.       Atsakovė, neterminuotos nuomos sutarties pagrindu valdydama ginčo butą, ir vykdydama šia sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, 2008 m. rugsėjo 24 d. su ieškove sudarė dvišalę Nuotekų šalinimo ginčo bute sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-51, 52), šias paslaugas vartojo ir už jas mokėjo (b. l. 65-68), geriamą vandenį atsakovė naudojo iš kiemo šulinio. 2015 m. vasarą, atsiradus techninėms galimybėms, atsakovė parašė ir pateikė ieškovei prašymą prijungti jos nuomos sutarties pagrindu valdomą ginčo butą prie ieškovės centralizuoto geriamo vandens tiekimo tinklo, kuris ieškovės buvo patenkintas – 2015 m. liepos mėnesį ginčo butas buvo prijungtas prie ieškovės valdomo centralizuoto geriamo vandens tiekimo tinklo, ieškovė vartojo šią naująją (papildomą) ieškovės paslaugą (geriamąjį vandenį iš centralizuoto tinklo), deklaravo tai (iki 2015 m. gruodžio imtinai) ir iš dalies už jas mokėjo (iki 2016 m. vasario 3 d. imtinai) (šalių pripažinti faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys); b. l. 17-18, 65-68).

9.       Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. balandžio 12 d. (toliau ir – ginčo laikotarpiu) ieškovė skaičiavo atsakovei įsiskolinimą už pateiktą geriamąjį vandenį pagal jos pačios deklaruotus (iki 2015 m. gruodžio mėn. imtinai) apskaitos prietaiso (skaitliuko) rodmenis, prie jų pridėdama Vilkaviškio rajono savivaldybės Tarybos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. B-TS-341, 2015 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. B-TS-1231 bei 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. B-TS-933 nustatytą kaip privalomą visiems vartotojams butuose geriamojo vandens pardavimo (abonentinį) mokestį, kuris sudarė 1,40 Eur, o nuo 2018 m. vasario 1 d. – 1,73 Eur (nuo 2016 m. sausio 1 d., ieškovei nedeklaruojant faktinio vartojimo, – tik šį mokestį), iki 2018 m. balandžio 12 d. atsakovė nėra apmokėjusi ieškovei jos reikalaujamą priteisti kaip įsiskolinimą už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą 43,02 Eur sumą (b. l. 72-77, 65-68).

10.       Atsakovė 2015 m. gruodžio – 2017 m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu iš ginčo buto persikėlė gyventi į šiuo metu paveldėtus tėvų namus (duomenys neskelbtini), nemokėjo nei buto nuompinigių trečiajam asmeniui, nei komunalinių mokesčių, įskaitant už ieškovės paslaugas (p. b. l. 11-16, 18-20, 25-28). 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

11.       Dėl atsakovės prievolių atsiradimo pagrindo (viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties sudarymo) ir galiojimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.2 straipsniu įstatymų leidėjo nustatyta, kad prievolės, taigi ir piniginės, atsiranda iš sandorių, taigi ir viešųjų vartojimo sutarčių, arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, tam tikras prievoles gali nustatyti įstatymai ar poįstatyminiai aktai. CK 6.173 straipsnyje be kitų ofertos dėl sutarties sudarymo akceptavimo formų yra numatyti ir konkliudentiniai veiksmai. Atsakovė atsikerta ieškiniui aplinkybe, kad, atsakovės manymu, su ieškove ginčo laikotarpiu ją nesiejo sutartiniai santykiai dėl ieškovės paslaugų teikimo (2015-07-20 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinta suklastota ir negalioja nuo sudarymo momento), prievolė mokėti už ieškovo butui, iš kurio ginčo laikotarpiu ji išsikėlė ir ieškovės paslaugomis realiai nesinaudojo, teiktas paslaugas jai neatsiradusi bei nebesitęsusi ir kitokiais pagrindais, taigi ir viešosios teisės. Su šia atsakovės pozicija teismas nesutinka, nes ji nepagrįsta. Pirma, teismas nustatė, kad visą ginčo laikotarpį, priešingai nei tvirtina atsakovė, ginčo šalis visgi siejo sutartiniai teisiniai santykiai pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Nuotekų šalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – sutartį I), kuri nebuvo pasibaigusi nei šalių susitarimu, nei kitokiu teisėtu pagrindu, šios sutarties galiojimo byloje neginčija ir pati atsakovė. Galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdoma, draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar ją modifikuoti (CK 6.59 straipsnis). To pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovė turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovę dėl skolos už nuotekų šalinimo paslaugas priteisimo per visą ginčo laikotarpį. Aplinkybė, ar atsakovė pati fiziškai gyveno ginčo bute, ir kiek (kokį) laiką, nagrinėjamu atveju nėra juridiškai reikšminga, kadangi nei aptariama sutartis I, nei civiliniai įstatymai nesieja nagrinėjamos prievolės galiojimo laiko su nuomininko faktinio gyvenimo ginčo bute aplinkybe, sutarties I 11-uoju punktu jos šalys buvo susitarusios, kad sutartis I galioja neribotą laiką nuo jos pasirašymo dienos, kol bet kuri jos šalis nepareikš pasiūlymų ją nutraukti. Atsakovė byloje pareiškė aplinkybę, jog ji persikeldama iš ginčo buto į paveldimus tėvų namus, telefonu apie tai informavo jai nepažįstamą ieškovės darbuotoją ir tuo pasiūlė (paprašė) sutartį I nutraukti, dėl ko ši turi būti laikoma nutraukta nuo pranešimo dienos. Tačiau tokiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų (nei tiesioginių, nei netiesioginių ar išvestinių), pagal bendrąją įrodinėjimo civiliniame procese taisyklę (CPK 178 straipsnį) aptariamos aplinkybės įrodinėjimo našta tenka atsakovei, o jai dėl jos nepateikus visiškai jokių įrodymų ir ieškovei ją ginčijant, teismas neturi pagrindo tokią aplinkybę pripažinti nustatyta (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, sutarties I nutraukimo tvarka pačioje sutartyje nėra detaliau aptarta, tačiau nagrinėjamam santykiui turi būti taikoma 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 127 (aktualia 2015-09-10 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašo I) 9-ojo punkto taisyklė, kad vartotojas, abonentas, perleidęs patalpas, kurioms tiekiamas geriamas vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, kitos asmens nuosavybėn, vadinasi, ir (ar) valdymui ir siekdamas sutarties dėl tokių paslaugų teikimo nutraukimo, privalo nuo šių patalpų perleidimo kito asmens nuosavybėn, vadinasi ir valdymui, momento apie tai pranešti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, nutraukti sutartį (rašytinės formos – tokia pat rašytine forma (CK 6.183 straipsnio 1 dalis) ir iki sutarties nutraukimo dienos visiškai su juo atsiskaityti už sunaudotą vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas. Taigi akivaizdu, kad vien tik galimas pranešimas telefonu tokiomis aplinkybėmis negali būti laikomas tinkamu, pagal teisės aktų reikalavimus, atliktu sutarties I nutraukimu, kai jį, nutraukimą, ginčija priešinga sutarties šalis (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Antra, teismas byloje nustatė (punktas 8), kad atsakovė pati prašė (pateikė tam rašytinį prašymą) ginčo butą prijungti prie ieškovės centralizuoto geriamojo vandens tiekimo tinklo (tiekti geriamąjį vandenį), žinojo, kad ieškovė prašymą patenkino ir ginčo butą prijungė prie centralizuoto tinklo bei pradėjo tiekti iš jo geriamąjį vandenį, vartojo šią paslaugą iki 2015 m. gruodžio mėn. imtinai, deklaravo tai ir iš dalies už tiekiamą geriamąjį vandenį mokėjo. Teismo vertinimu, šie atsakovės veiksmai ieškovės visiškai pagrįstai buvo įvertinti kaip konkliudentiniai viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarčiai sudaryti, todėl tokia sutartis (toliau ir – sutartis II)  pripažintina tarp šalių sudaryta standartinėmis viešojoje teisėje apibrėžtomis sąlygomis nuo ginčo buto prijungimo prie ieškovės geriamojo vandens tiekimo tinklo momento (CK 1.131 straipsnio 1 punktas, 6.181 straipsnio 1 dalis, 6.185 straipsnio 1 ir 2 dalys). Būtent tokią išvadą suponuoja ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančios viešosios teisės normos : Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d., Nr. X-764) 32 straipsnio 4 dalis, 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo (toliau ir – Aprašo II) 28 punktas, Aprašo I 4-asis punktas. Sutarties II nutraukimui galioja ta pati aukščiau teismo jau aptarta kaip taikytina sutarčiai I tvarka, todėl dėl aukščiau teismo jau padarytų išvadų konstatuojama, jog ir sutartis II galiojo visą bylai reikšmingą ginčo laikotarpį, nes nebuvo nutraukta teisės aktų nustatyta tvarka (pirmoji dalis). Trečia, bylos duomenys, teismo vertinimu, nepatvirtina ir atsakovės atsikirtimų ieškiniui aplinkybės, kad jai nebuvo reikalingos ieškovės paslaugos, ji ginčo bute negyvenusi, todėl būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga reikalauti jai susimokėti už paslaugas, kuriomis ji faktiškai nesinaudojusi. Teismas nustatė, kad iki pat iškeldinimo protokolo surašymo atsakovė ginčo buto nuomos sutarties pati nenutraukė, butą teisės aktų nustatyta tvarka neperdavė atgal (negrąžino) trečiojo asmens (savininkės) valdymui, iki pat teismo sprendimo dėl nuomos sutarties nutraukimo deklaravo savo nuolatinę gyvenamąją vietą ne tėvų namuose (duomenys neskelbtini), bet būtent ginčo bute (b. l. 20-25), - visuma šių duomenų rodo, kad atsakovė nebuvo suinteresuota nei ieškovės paslaugų nutraukimu, nei ginčo buto grąžinimu trečiajam asmeniui, to tikrovėje nesiekė ir nenorėjo, o toliau išlaikydama sau ginčo buto valdymo ir naudojimo teises, kartu nepagrįstai vengė vykdyti su šiomis teisėmis neatsiejamai susijusias prievoles mokėti komunalinius mokesčius. Taigi pačios atsakovės elgesys su ginčo butu ir iš jo valdymo kilusiomis prievolėmis šiuo atveju neatitiko teisėto, protingo ir sąžiningo elgesio standarto (CK 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalys).

12.       Dėl ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų (neveikimo) įtakos atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei. Atsakovė byloje ieškiniui be kitų aplinkybių atsikirtinėjo ir vertinimais, kad ieškiniu reikalaujamas priteisti įsiskolinimas už ieškovės paslaugas atsirado dėl pačios ieškovės neveikimo, neapdairumo ir nerūpestingumo daugiau nei trejus metus nesiaiškinant situacijos, tame tarpe ir nesikreipiant į teismą, taip pat neinformavimo atsakovės dėl sutarčių I ir II galiojimo ir jų pardavimo (abonentinio) mokesčio jai skaičiavimo. Šį atsikirtimą teismas vertina nepagrįstu ir atmeta. Ieškovė pakankamai įtikinamai byloje paaiškino, kokios savo veikloje laikosi ekonomine logika pagrįstos praktikos dėl įspėjimų sutartis pažeidžiantiems skolininkams teikimo ir kreipimosi dėl skolų išieškojimo į teismą, teismo vertinimu, šią praktiką vertinti neatitinkančia apdairumo ir rūpestingumo standartų, net ir esant vartojimo teisiniams santykiams, nėra pagrindo, kiekvienas ieškovės reagavimas į skolą sukelia jam papildomą finansinę naštą, reikalauja papildomų žmogiškųjų išteklių, darbo laiko resursų, todėl turi būti ekonomiškai pagrįstas, kitaip ikiteisminio įsiskolinimo išieškojimo bei bylinėjimosi teisme kaštai gerokai viršys įsiskolinimo mąstą, kas proceso finale reikš ne naudą, tačiau nuostolius. Nagrinėjamu atveju įsiskolinimas tesiekia 43,02 Eur, netesybos įstatymo pagrindu – 1,60 Eur, taigi viso – 44,62 Eur, ieškovė dukart - 2018 m. ir 2019 m. (b. l. 8, 128-131), kreipėsi į atsakovę su įspėjimais dėl prievolių vykdymo pažeidimų pašalinimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog kaip tai prisidėjo prie įsiskolinimo atsiradimo ar jo padidėjimo. Nepagrįstas yra atsakovės ir atsikirtimas aplinkybe, kad minėti įspėjimai ieškovės buvo pasiųsti ne jos faktinės gyvenamos vietos (duomenys neskelbtini), tačiau paslaugų teikimo (ginčo buto) adresu, kadangi toks atsakovės gyvenamos vietos adresas jos pačios yra nurodytas Sutartyje I, be to, būtent ginčo bute atsakovė buvo deklaravusi ir savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovė ieškiniui atsikirtinėjo ir vertinimu, jog dalies prašomo priteisti įsiskolinimo už ieškovės paslaugas susidarymą lėmė ir nesąžiningi trečiojo asmens veiksmai (neveikimas), pasireiškę nepranešimu ieškovei apie ginčo būsto nuomos atsakovei sutarties nutraukimą teismo sprendimu. Pastarąjį atsikirtimą teismas taip pat vertina nepagrįstu dėl aplinkybių, kad sutartiniai prievoliniai santykiai nagrinėjamu atveju buvo dvišaliai ir siejo tiek ieškovę ir atsakovę, trečiasis asmuo nebuvo šių santykių šalimi, todėl neturėjo, priešingai nei atsakovė, tokios informavimo pareigos, o po ginčo buto nuomos sutarties nutraukimo teismo sprendimu, sutarties II nutraukimą turėjo teisę inicijuoti taip pat ne trečiasis asmuo, kaip buto savininkė, tačiau vėlgi pati atsakovė, prieš tai visiškai atsiskaičiusi su ieškove. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatė aplinkybių, kurios šalintų civilinę atsakomybę ar duotų pagrindą visiškai ir iš dalies atleisti atsakovę nuo sutartinės civilinės atsakomybės ieškovei (CK 6.253 straipsnis). Padarytų išvadų pagrindu ieškovės parengiamajame posėdyje patikslintas ieškinys patenkintinas visiškai (pirminis – iš dalies) – priteistina atsakovei įvykdyti sutartines prievoles natūra – sumokėti ieškovei įsiskolinimą už jos suteiktas per ginčo laikotarpį paslaugas, taip pat priteistinos įstatymo pagrindu netesybos, neviršijančios 6 mėn. išieškojimo senaties terminą – 1,60 Eur delspinigiai (taikant 0,02 proc. normą nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną), bei įstatymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) nustatyto dydžio - 5 proc., metinės kompensacinės palūkanos nuo priteisiamų sumų nuo bylos teisme iškėlimo dienos ir visiško teismo sprendimo įvykdymo.

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

13.       Bylos duomenimis ieškovė byloje patyrė 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį valstybei (b. l. 9). Atsakovė bylos duomenimis patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, apmokėdama už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą (konsultacijas, procesinių dokumentų – atsiliepimo į ieškinį, patikslintą ieškinį, parengimo bei atstovavimo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose) (b. l. 138-139). Trečiasis asmuo bylos duomenimis bylinėjimosi išlaidų nepatyrė ir tokių atlyginimo nereikalauja (b. l. 32-33). Šalys byloje pareiškė priešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios paskirstytinos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies taisykles. Pirminiai ieškovės reikalavimai (b. l. 2-3) šiuo sprendimu yra patenkinami 65,90 proc. dalimi (44,62 Eur x 100 : 67,70 Eur), todėl ieškovė turi teisę į tokios (65,90 proc.) savų išlaidų dalies atlyginimą iš atsakovės, o pastaroji į 34,10 proc. (atmetamos pirminio ieškinio dalies) savųjų išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistina suma apskaičiuojama taip : 20 Eur x 0,6590 = 13,18 Eur, o atsakovei priteistina suma iš ieškovės taip : 600 Eur x 0,3410 = 204,60 Eur. Atlikus vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei iš ieškovės priteistinas 191,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 10,50 Eur bylos nagrinėjimo išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (pašto). Nė viena iš šalių įstatymu nėra atleista nuo šių išlaidų atlyginimo prievolės, kuri tarp šalių paskirstytina pagal tą pačią patenkintų/atmestų reikalavimų taisyklę (CPK 96 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklę), t. y. ieškovė privalo atlyginti 34,10 proc. šių išlaidų dalį arba 3,58 Eur, o kadangi tai nesiekianti 5 Eur suma, ji iš ieškovės nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovei tenka pareiga atlyginti 65,90 proc. šių išlaidų dalį arba 6,91 Eur, kas iš jos ir priteistina.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  :

Patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarai akcinei bendrovei „Vilkaviškio vandenys“, įmonės kodas – 185304657, buveinės adresas – Pramonės g. 13A, Vilkaviškio m., : 1) 43,02 Eur (keturiasdešimt tris eurus 2 ct.) skolos už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2) 1,60 Eur (vieną eurą 60 ct.) delspinigių, 3) 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo priteisiamų sumų nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.   

Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 6,91 Eur (šešis eurus 91 ct.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis iš išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovės uždaros akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys“, įmonės kodas – 185304657, buveinės adresas – Pramonės g. 13A, Vilkaviškio m., 191,42 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 42 ct.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei A. D., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                         Algis Vieraitis